Civilinė byla Nr. 3K-3-44/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07411-2009-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 36.2
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. N. ir U. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „DnB lizingas“ (buvęs UAB „DnB NORD lizingas“) ieškinį atsakovams A. N. ir U. R., tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Soma Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Atletas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 8840,58 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 1235,72 Lt delspinigių, 15 337,93 Lt baudos, 6 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta, kad BUAB „Soma Group“ ir ieškovas 2008 m. kovo 5 d. sudarė Lizingo sutartis dėl treniruoklių įsigijimo finansavimo. Ieškovas, užsitikrindamas lizingo gavėjo įsipareigojimų vykdymą, su UAB „Atletas“ 2008 m. kovo 5 d. sudarė Atpirkimo sutartį, kuria UAB „Atletas“ įsipareigojo nupirkti UAB „Soma Group“ perduotus treniruoklius už kainą tuo atveju, jei lizingo davėjas dėl lizingo gavėjo prievolių nevykdymo nutrauks lizingo sutartį ir atsiims treniruoklius. Atpirkimo sutarties šalys susitarė, kad atpirkimo kaina lygi neapmokėtai treniruoklių vertei, nurodytai Lizingo sutarties mokėjimo grafike atpirkimo dieną, ir pridėtinės vertės mokestis.
Atsakovai A. N. ir U. R. 2008 m. kovo 5 d. su ieškovu sudarytomis laidavimo sutartimis solidariai laidavo už UAB „Soma Group“ pagal Lizingo sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Šiam Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1837-485/2008, iškelta bankroto byla. Lizingo gavėjas Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieškovas 2099 m. kovo 23 d. nutraukė Lizingo sutartį. Po Lizingo sutarties nutraukimo ieškovas susigrąžino lizingo objektą, kurį pagal Atpirkimo sutartį pardavė UAB „Atletas“, tačiau lizingo gavėjas liko skolingas ieškovui 8840,58 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, delspinigių, taip jam apskaičiuota bauda.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 18 straipsnio nuostatomis, ieškovo reikalavimas BUAB „Soma Group“ (25 41,23 Lt) yra patvirtintas galutine teismo nutartimi, todėl atsakovų argumentai dėl tokio reikalavimo mažinimo nesvarstytini. Teismas pažymėjo, kad nors bankroto byloje atsakovai nedalyvavo, tačiau ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi, kurioje įvertinti ir atsakovų nurodyti argumentai dėl baudos ir delspinigių dydžio, todėl jo nustatinėti šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Laiduotojai pagal Laidavimo sutarčių 3.1 punktą atsako ieškovui tokia pačia apimtimi kaip lizingo gavėjas. Taip pat Laidavimo sutartyse nustatyta, kad atsakovai ir lizingo gavėjas – solidarieji bendraskoliai (3.3 punktas), tačiau Laidavimo sutarčių 6.1 punkte šalys susitarė dėl papildomo užtikrinimo, t. y. lizingo gavėjui nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, ieškovas išieškojimą pirmiausia turi nukreipti į atpirkėją, ir tik po to, šiam nepadengus skolos ar jos dalies, į laiduotojus, o pagal byloje pateiktą ieškovo ir UAB „Atletas“ 2009 m. gegužės 4 d. sudarytą sutartį ieškovas išieškojimą nukreipė į atpirkėją, lizingo objektas buvo atpirktas už 30 000 Lt, nenurodant apie kokius nors atperkamo objekto trūkumus.
Teismas konstatavo, kad ieškovas pasinaudojo savo teise ir pirmiausia išieškojimą nukreipė į atpirkėją – UAB „Atletas”, todėl atsakovų laidavimo prievolė baigėsi, nes turto atpirkimo suma padengė visą UAB „Soma Group“ skolą (CK 6.87 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad laidavimas įstatymų ar sutarties pagrindu gali baigtis ir ankščiau už pagrindinę prievolę, todėl šiuo atveju, nors BUAB „Soma Group“ nėra atsiskaičiusi su ieškovu pagal patvirtiną kreditoriaus reikalavimą, tačiau laiduotojų prievolė baigėsi, nes ieškovas pasinaudojo prievolės užtikrinimu – išieškojimą nukreipė į atpirkėją, iš kurio gauta suma padengė iš laiduotojų reikalautą skolą. Ieškovas nurodė, kad atpirkėjas nėra su juo atsikaitęs pagal sutartį, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, be to, šiuo atveju tai neturi įtakos laiduotojų prievolės pasibaigimui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 14 d. sprendimu patenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują – ieškinį tenkino: priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų U. R. ir A. N. 25 414,23 Lt skolos pagal 2008 m. kovo 5 d. Lizingo sutartį, bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Laidavimo bei Atpirkimo sutarčių turinį bei jomis prisiimtų prievolių apimtį. Laidavimo sutartys turėjo būti aiškinamos įvertinus su atpirkėju sudarytą sutartį, jos turinį. Ginčo teisiniuose santykiuose buvo taikytos kelios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės (CK 6.70 straipsnis) – laidavimas (CK 6.76 straipsnis) ir atpirkimas; sudarytomis sutartimis buvo nustatytos laiduotojų ir atpirkėjo prisiimtų prievolių apimtys. UAB „Atletas“ su ieškovu sudaryta sutartimi įsipareigojo nutraukus Lizingo sutartį su UAB „Soma Group“, ieškovui pareikalavus, atpirkti lizingo objektą už atpirkimo kainą, bet neįsipareigojo padengti ieškovo patirtų nuostolių (baudų, delspinigių, pradelstų lizingo mokėjimų; Atpirkimo sutarties 2.1 punktas), todėl juos atlyginti turi laiduotojai. Tai, kad lizingo objektas buvo atpirktas, nereiškia, kad susidariusi UAB „Soma Group“ skola buvo apmokėta, o tuo pagrindu panaikintas ar sustabdytas Laidavimo sutarčių galiojimas. Ieškovo galimybės įgyvendinti savo teises pagal Laidavimo sutartis neišnyko. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.) ieškovui nereikia įrodinėti savo patirtų netesybų dydžio, nes dėl jų buvo susitarta, jos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, o konstatavus prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, atsiranda kreditoriaus teisė jas gauti. Taip pat pažymėta, kad faktas, jog skolininkui buvo iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas ieškovo (kreditoriaus) pareikštas reikalavimas, nereiškia tinkamos skolininko prievolės vykdymo ir neeliminuoja laiduotojų atsakomybės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasatoriai A. N. ir U. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl CK 6.86 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo. Kasatoriai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant laidavimo teisinius santykius, jų akcesoriškumą, galimybę sumažinti laiduotojo įsipareigojimų apimtį laidavimo sutartyje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Swedbank“ v. T. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2011), nurodo, kad ginčo šalių sudarytų Laidavimo sutarčių 6.1 punktas (jame nustatyta, kad tuo atveju kai UAB „Soma Group“ įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį įvykdymas papildomai užtikrintas kitomis įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, klientui nevykdant ar netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, UAB „DnB NORD lizingas“ išieškojimą pirmiausia nukreipia į atpirkėją (UAB „Atletas), ir tik po to, atpirkėjui nepadengus skolos ar jos dalies, į laiduotoją) turėjo būti aiškinamas kaip laiduotojų įsipareigojimų apimtį prieš kreditorių siaurinanti nuostata.
Atpirkimo sąlygos detalizuojamos ieškovo ir atpirkėjo sudarytos sutarties 1.4, 2.1 punktuose, jos kartu su Laidavimo sutarčių nuostatomis, anot kasatorių, reiškia, kad šalys aiškiai susitarė dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo asmenims eiliškumo, o kreditoriui nepasinaudojus pirmenybės teise patenkinti reikalavimą iš kitos užtikrinimo priemonės – susidaro prielaidos CK 6.86 straipsnio nuostatos taikymui, t. y. laiduotojo atleidimui nuo atsakomybės. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti trijų aplinkybių egzistavimą: kreditorius turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą; buvo reali galimybė patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitomis teisėmis; kreditorius šių savo teisių atsisakė ar nepagrįstai neįgyvendino. Pagal Atpirkimo sutarties 1.4 punktą, ieškovas įgijo pirmumo reikalavimo teisę į atpirkėją visai neapmokėtai lizingo objekto vertei, nurodytai Lizingo sutarties mokėjimų grafike atpirkimo dieną su PVM, tačiau savo nuožiūra šią teisę įgyvendino tik iš dalies ir susitarė dėl 30 000 Lt atpirkimo kainos, t. y. ieškovas neįrodė, kad negalėjo gauti visos įrangos kainos iš atpirkėjo, taigi visos sąlygos nustatytos, o atpirkėjas buvo solidarusis skolininkas, Laidavimo ir Atpirkimo sutartys apibrėžė aiškų reikalavimo patenkinimo eiliškumą, todėl netaikytina CK 6.80 straipsnio 2 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010).
Dėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto netinkamo taikymo. Lizingo sutartį ieškovas nutraukė 2009 m. kovo 23 d. pareiškimu, o baudos pagal Lizingo sutarties 8.9 punktą priteisimas buvo siejamas būtent su Lizingo sutarties nutraukimo juridiniu faktu, nors tokia bauda buvo skaičiuojama ir taikoma skolininkui UAB „Soma Group“ jau po bankroto bylos iškėlimo (Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1837-485/2008), tai neatitinka, anot kasatorių, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, nes po bankroto bylos iškėlimo nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Ieškovui po bankroto bylos UAB „Soma Group“ iškėlimo, nepaisant Lizingo sutarties nuostatų, netesybos negalėjo būti skaičiuojamos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi nei skolininkas (CK 6.76, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis), todėl jeigu bauda negalėjo būti skaičiuojama skolininkui, tai ji negali būti priteisiama ir iš laiduotojų. Šie, įvykdę prievolę, tokiu atveju subrogacijos būdu perimtų didesnės apimties kreditoriaus reikalavimo teisę, negu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, reikšdamas jį tiesiogiai skolininkui. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas 15 337,93 Lt baudą iš kasatorių, savo sprendimą motyvavo tuo, kad pagal CPK 18 straipsnio nuostatas teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas ieškovo reikalavimas skolininko bankroto byloje, privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nors tai pažeidžia CK 6.82 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas, laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsisako ar pripažįsta prievolę, todėl tai, kad UAB „Soma Group“ nesigynė ir nereiškė prieštaravimų Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje byloje pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl reikalavimo apimties, neteikė atsiliepimo, neužkerta kelio laiduotojams, nedalyvavusiems nurodytame procese, tokius prieštaravimus reikšti.
Dėl prejudicinio teismo sprendimo. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė nustatytu ir iš naujo neįrodinėtinu skolininko įsipareigojimų dydį ieškovui teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje, kurioje atsakovai apskritai nedalyvavo, pagrindu. Nereikia įrodinėti tik tų faktų, kurie jau yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išskirtos prejudicinių faktų taikymo sąlygos: byloje turi dalyvauti tie patys asmenys, o tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir joje nedalyvavusiems asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. UAB „Kvarclita“, bylos Nr. 3K-3-253/2007; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. UAB „Volnata“ ir kt., bylos nr. 3K-3-205/2008; kt.); jie turi būti nustatyti teismo sprendimu, o ne nutartimi, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla; prejudicijos taisyklė netaikoma administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams ir nutarimams, teismo sprendimams už akių, teismo įsakymams, kurie vertintini tik kaip rašytiniai įrodymai, o teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėse bylose; prejudiciniais pripažįstami faktai, tik jei jie buvo įrodinėjimo dalykas pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovams nedalyvaujant ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo dydžio nustatymo teisminiame procese, jame priimti sprendimai prejudicinės galios nagrinėjamo ginčo išsprendimui neturi ir teismai privalėjo spręsti dėl ieškovo reikalavimo dydžio pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis 3 punkto, CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB „DnB lizingas“ prašo jį atmesti. Ieškovas pritarė apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams ir argumentams, papildomai nurodė, kad ieškovas (pagal CK 6.86 straipsnio nuostatas) niekada neatsisakė pirmenybės teisės patenkinti savo reikalavimą ar prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, o priešingai kasatorių teiginiams, realizavo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę – atpirkimą, dėl kurio kainos buvo susitarta iš anksto Atpirkimo sutartyje, o atpirkėjas neprisiėmė įsipareigojimų apmokėti ieškovo patirtų nuostolių. Atpirkimo kaina neturi reikšmės skolų, atsiradusių iki Lizingo sutarties nutraukimo, kai lizingo gavėjas naudojosi jam perduotu daiktu, dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,AFIN BALTIKA“ v. G. M. įmonė (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-31/2010). Ieškovas pabrėžia, kad jis reiškė reikalavimą įvykdyti prievolę natūra – sumokėti pradelstas įmokas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), nes pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą, o tokiu atveju netaikomos CK 6.259 straipsnio nuostatos dėl civilinės atsakomybės mažinimo. Atpirkimo kaina nepadengė ieškovo patirtų nuostolių dėl lizingo gavėjo prievolių neįvykdymo, o priteista bauda – ieškovo minimalūs nuostoliai, kurių dydžio nereikia įrodinėti.
Ieškovas nurodo, kad CK 6.86 straipsnio taikymas sistemiškai siejamas su CK 6.80 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią analogiškos rizikos paskirstymo taisyklės taikomos esant subsidiariajai laiduotojo prievolei, jos netaikomos, jeigu skolininko ir laiduotojo prievolė yra solidarioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Taip pat ieškovas nurodo, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas pagrindinio skolininko bankroto byloje turi teisinę reikšmę nustatant kreditoriaus teisių ir skolininko bei laiduotojo prievolių apimtį, nes laidavimas yra akcesorinė prievolė, o kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikštą kreditoriaus reikalavimą patvirtinus skolininko bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011; kt.).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės
Kasatorių teigimu, nagrinėjamu atveju pagal šalių sudarytas Laidavimo ir Atpirkimo sutartis yra prielaidos CK 6.86 straipsnio nuostatos taikymui, t. y. laiduotojų atleidimui nuo atsakomybės, nes kreditorius visos atperkamo daikto vertės neišsireikalavo iš atpirkėjo UAB „Atletas“.
Teismai nustatė, kad BUAB „Soma Group“ ir ieškovas 2008 m. kovo 5 d. sudarė Lizingo sutartį dėl treniruoklių įsigijimo finansavimo. Tinkamam prievolių pagal ją įvykdymo užtikrinimui ieškovas ir atsakovai A. N. bei U. R. 2008 m. kovo 5 d. sudarė Laidavimo sutartis, kuriose buvo nustatyta laiduotojų prievolių apimtis: 3.1 punkte įtvirtinta, kad „Laiduotojas atsako DnB NORD lizingui ta pačia apimtimi, kaip ir Klientas, konkrečiai – už Lizingo sutartyje numatytų mokėjimų, netesybų, kitų mokėjimų sumokėjimą DnB NORD lizingui.“; 3.3 punkte – „kai prievolės pagal lizingo sutartį neįvykdytos, Klientas ir Laiduotojas atsako DnB NORD lizingui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai“; 6.1 punkte šalys nustatė, kad „tuo atveju, kai Kliento įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį įvykdymas papildomai yra užtikrintas ir kitomis įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimu, garantija ir pan.) ir Klientas nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, DnB NORD lizingas išieškojimą pirmiausia nukreipia į atpirkėją, ir tik po to, atpirkėjui nepadengus skolos ar jos dalies, išieškojimą nukreipia į laiduotoją“.
Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Atletas“ 2008 m. kovo 5 d. sudarė Atpirkimo sutartį, kurios 2.1 punkte nustatė, kad „Atpirkėjas įsipareigoja Lizingo davėjui tuo atveju, jei Lizingo davėjas Lizingo gavėjui nevykdant įsipareigojimų nutrauks Lizingo sutartį ir atsiims iš Lizingo gavėjo lizingo objektą, Lizingo davėjui pareikalavus nupirkti lizingo objektą už atpirkimo kainą“, o 1.4 punkte – kad „[...] Atpirkimo kaina lygi neapmokėtai lizingo objekto vertei, nurodytai Lizingo sutarties mokėjimų grafike atpirkimo dieną (t. y. 3.1 punkte nurodyto pranešimo pateikimo dieną), plius pridėtinės vertės mokestis. Nustatant neapmokėtą Lizingo objekto vertę šalys vadovaujasi patikslintu lizingo mokėjimų grafiku, sudarytu perdavimo naudotis Lizingo gavėjui dieną ir atitinkančiu preliminarų mokėjimų grafiką“; 5.2 punkte – kad „Tokiu atveju, kai Lizingo gavėjo įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį įvykdymas yra užtikrintas įkeitimu, garantija, laidavimu ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir Lizingo gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, Lizingo davėjas turi teisę pasirinkti, ar reikalauti Atpirkėja nupirkti lizingo objektą už Atpirkimo kainą, ar realizuoti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, ar reikalauti Atpirkėją nupirkti Lizingo objektą už atpirkimo kainą ir realizuoti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones.“
CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja Kodekso ketvirtosios knygos normos. Šioje normoje nuostata, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas kitais sutartyje numatytais būdais reiškia, kad joje yra nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas; sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitokių užtikrinimo būdų. Taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o kelis kartu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusius teisinius santykius ir sudarytas Lizingo, Atpirkimo ir Laidavimo sutartis, padarė pagrįstą išvadą, jog šiomis sutartimis buvo pasirinktos kelios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės: laidavimas ir lizingo objekto atpirkimas.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojamomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193–6.195 straipsniai; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; kt.), siekiant nustatyti tikruosius, t. y. subjektyviuosius šalių ketinimus, tačiau kompleksiškai įvertinant ir gramatinę sutarčių tekstų išraišką, laikantis CK 6.193 straipsnio nuostatose įtvirtintų pagrindinių sutarčių aiškinimo principų, konstatuotina, kad ieškovas ir laiduotojai sudarytose Laidavimo sutartyse aiškiai susitarė, jog, UAB „Soma Group“ tinkamai nevykdant ar apskritai nevykdant įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, ieškovas (Lizingo davėjas) pirmiausia nukreips išieškojimą į atpirkėją, ir tik po to, atpirkėjui nepadengus skolos ar jos dalies, – į laiduotojus. Atpirkimo sutarties 1.4 punkte nustatyta lizingo objekto Atpirkimo kaina, kurios ieškovas gali reikalauti ir kurią įsipareigoja sumokėti atpirkėjas (UAB „Atletas“), jei Lizingo sutartis būtų nutraukta ir Lizingo objektas grįžtų ieškovui, labai konkreti – lygi neapmokėtai lizingo objekto vertei, nurodytai Lizingo sutarties mokėjimų grafike atpirkimo dieną bei pridėtinės vertės mokestis. Atpirkėjas ieškovui įsipareigojo sumokėti būtent nurodyto dydžio atpirkimo kainą, dėl jos buvo iš anksto susitarta, šalių valia suderinta, todėl ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo teises pagal Atpirkimo sutartį, iš atpirkėjo galėjo reikalauti tik nustatyto dydžio atpirkimo kainos, į kurią nebuvo įtraukti delspinigiai, kiti ieškovo patirti nuostoliai dėl Lizingo sutarties tinkamo nevykdymo ar dalies lizingo mokėjimų, kurių UAB „Soma Group“ neapmokėjo dar iki bankroto bylos jai iškėlimo dienos, atlyginimas. Be to, pagal Atpirkimo sutarties 5.2 punkto nuostatas, ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl prievolių pagal netinkamai įvykdytą (nevykdytą) Lizingo sutartį, tinkamo įvykdymo tiek į Atpirkėją, tiek į laiduotojus savo pasirinkimu. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas laikėsi Laidavimo ir Atpirkimo sutartyse įtvirtinto jo reikalavimų patenkinimo eiliškumo ir, nutraukęs Lizingo sutartį su BUAB „Soma Group“ bei susigrąžinęs Lizingo objektą, pirmiausia kreipėsi, remdamasis Atpirkimo sutartimi, į Atpirkėją – UAB „Atletas“ – dėl Lizingo objekto atpirkimo ir 2009 m. gegužės 4 d. sudarė Lizingo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje sutarė, kad Lizingo objekto pirkimo–pardavimo kaina – 30 000 Lt (su PVM), o dėl kitų prievolių pagal Lizingo sutartį tinkamo įvykdymo – kreipėsi į laiduotojus.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nereikalauja priteisti iš atsakovų (laiduotojų) Lizingo objekto vertės, kurią turėjo atlyginti atpirkėjas pagal Atpirkimo sutartį ir 2009 m. gegužės 4 d. sudarytą Lizingo objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Atletas“ su ieškovu sudaryta sutartimi įsipareigojo nutraukus Lizingo sutartį su UAB „Soma Group“, ieškovui pareikalavus, atpirkti lizingo objektą už atpirkimo kainą, bet neįsipareigojo padengti ieškovo patirtų nuostolių (baudų, delspinigių, pradelstų lizingo mokėjimų; Atpirkimo sutarties 2.1 punktas), todėl juos atlyginti turi laiduotojai.
CK 6.86 straipsnyje nustatyta, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Ši įstatymo norma netaikytina, nes pagal šalis siejančius teisinius santykius, jų sudarytų sutarčių pagrindu ir tvarka, ieškovas (kreditorius) pasinaudojo savo teise ir pareiga pirmiausia kreiptis dėl Lizingo objekto atpirkimo į atpirkėją (UAB „Atletas“). Tokios savo teisės lizingo davėjas neatsisakė ir ją įgyvendino Atpirkimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl laiduotojų (atsakovų) atleidimo nuo atsakomybės pagal Laidavimo sutartimis prisiimtas prievoles.
Dėl laiduotojų prievolių kreditoriui apimties
Laidavimui, kaip akcesorinei prievolei, būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės, pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio, tai užtikrina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis).
Tokiai atvejais, kai skolininkui yra iškeliama bankroto byla ir pagal įmonių bankroto teisinį reglamentavimą modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas yra skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).
Nagrinėjamoje byloje kasatoriai ginčija 15 337,93 Lt baudos, apskaičiuotos jau po bankroto bylos skolininkui iškėlimo, priteisimą, remdamiesi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto netinkamu taikymu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas taip pat lemia ir laiduotojo gynimosi nuo jam pareikšto reikalavimo būdus bei galimybę gintis nuo reikalavimo tais pačiais argumentais, kuriuos galėtų naudoti pagrindinis skolininkas. CK 6.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. Remiantis CK 6.82 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Vadinasi, laiduotojas gali reikšti kreditoriui tiek materialinio teisinio pobūdžio, tiek ir procesinio teisinio pobūdžio atsikirtimus, kuriuos galėtų pareikšti ir pagrindinis skolininkas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamo ginčo atveju kasatoriai turi teisę pareikšti (ir reiškia šioje byloje) kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams taip pat tokius atsikirtimus, kuriuos, remdamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, galėtų ar galėjo pareikšti pats skolininkas BUAB „Soma Group“.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkui UAB „Soma Group“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo po dešimties dienų. Ieškovas BUAB „Soma Group“ bankroto administratoriui tik 2009 m. kovo 23 d. pranešimu pranešė, kad Lizingo sutartis Nr. 200803F-3268 yra nutraukta. Pagal Lizingo sutarties 8.5.9 punktą, ieškovas galėjo vienašališkai nutraukti sutartį, nesikreipdamas į teismą, kai klientas iš esmės pažeidžia sutartį, o vienas iš esminių pažeidimų – kai klientui inicijuojama bankroto procedūra. Be to, pagal Lizingo sutarties 8.9 punktą, šios sutarties nutraukimo atveju klientas privalo grąžinti turtą, su juo susijusius dokumentus, nustatytu terminu, taip pat skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki Lizingo sutarties nutraukimo dienos, bei sumokėti 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą. Įvertinus tai, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, 30 proc. dydžio baudos apskaičiavimas skolininkui buvo susijęs išimtinai su Lizingo sutarties nutraukimo juridiniu faktu, konstatuotina, jog bauda galėjo būti apskaičiuota tik po Lizingo sutartis nutraukimo. Lizingo sutartis ieškovo pranešimu buvo vienašališkai nutraukta remiantis nurodytomis Lizingo sutarties nuostatomis tik 2009 m. kovo 23 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams po bankroto bylos skolininkui iškėlimo dienos (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), o pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas UAB „Soma Group“ nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dienos buvo nutrauktas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Taigi, bankrutuojančiam skolininkui po Lizingo sutarties nutraukimo 2009 m. kovo 23 d. negalėjo būti apskaičiuota bauda, kurios ieškovas reikalauja iš laiduotojų (atsakovų).
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ir vėliau įvykusio Lizingo sutarties nutraukimo, iš laiduotojų, kurie atsako prieš ieškovą tokia pačia suma kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis), negali būti reikalaujama įvykdyti didesnę prievolę nei pagrindinio skolininko prievolė prieš kreditorių. Taigi, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteista 15 337,93 Lt baudos naikintina, ir dėl šios ieškinio reikalavimo dalies priimtinas naujas teismo sprendimas – reikalavimą atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kita Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo dalis dėl nesumokėtų mokėjimų pagal Lizingo sutartį ir delspinigių priteisimo solidariai iš atsakovų – paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš dalies patenkinus kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudos iš atsakovų priteisimo, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos šalims (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 3363,11 Lt, iš ieškovo atsakovo A. N. naudai – 1606,52 Lt, atsakovės U. R. naudai – 730,24 Lt (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Įskaičius priešpriešinius ginčo šalių reikalavimus, ieškovo naudai iš A. N. priteistina 75,04 Lt, iš U. R. – 951,32 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Bylos nagrinėjimo metu patirta 103,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina – 62,74 Lt, iš kiekvieno atsakovo – po 20,61 Lt (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ (dabar AB „DnB lizingas“) naudai iš atsakovų A. N. ir U. R. solidariai priteista 15 337,93 Lt baudos, ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują teismo sprendimą – reikalavimą atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Priteisti iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75,04 Lt (septyniasdešimt penkis litus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „DnB lizingas“ (j. a. k. 124385737) naudai.
Priteisti iš atsakovės U. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 951,32 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt vieną litą 32 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „DnB lizingas“ (j. a. k. 124385737) naudai.
Priteisti iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,61 Lt (dvidešimt litų 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos nagrinėjimo metu, valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovės U. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,61 Lt (dvidešimt litų 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos nagrinėjimo metu, valstybės naudai.
Priteisti ieškovo AB „DnB lizingas“ (j. a. k. 124385737) 62,74 Lt (šešiasdešimt du litus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos nagrinėjimo metu, valstybės naudai.
Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
