Dėl atsakovės atliktų darbų, turi perduoti atsakovei gautos naudos dalį pagal sutartyje nustatytas proporcijas

(S) Nr. DOK-2125

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00712-2022-1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 24 d. paduotu atsakovės UAB „Baltislanda“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Baltislanda“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškinys ir priešieškinis dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo padarinių. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos pabaigos santykius (CK 6.969, 6.974– 6.976, 6.978 straipsniai), pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovės teigimu, CK 6.974 straipsnio 2 dalies, 6.976 straipsnio dalies nuostatos imperatyviai draudžia palikti tiek visą pelną, tiek visus nuostolius išimtinai vienam jungtinės veiklos partneriui; jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus, partneriai turi atsidalyti savo įnašus, pasiskirstyti pelną ir nuostolius. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės įnašas į jungtinę veiklą yra tolygus jos veiklos nuostoliui dėl jos pačios kaltės neišvysčius projekto. Atsakovė atliko tam tikrus darbus ir sukūrė tam tikrą rezultatą, savo įnašą į jungtinę veiklą pagrindė dokumentais, tačiau teismai klaidingai sutapatino šį įnašą su jos nuostoliu, kurį ji neva turėjo prisiimti dėl jungtinės veiklos sutarties neįvykdymo. Nagrinėjamu atveju susiklostė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams prieštaraujanti situacija, kai visi nuostoliai iš jungtinės veiklos teko atsakovei, o ieškovei atiteko visas pelnas. Atsakovės vertinimu, ieškovė, kuri savo lėšų į jungtinę veikla neinvestavo, jokių nuostolių nepatyrė, o gavo faktinę naudą dėl atsakovės atliktų darbų, turi perduoti atsakovei gautos naudos dalį pagal sutartyje nustatytas proporcijas. Teismai nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės baudą už sutarties pažeidimą. Ieškovė naują jungtinės veiklos sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė dar galiojant su atsakove sudarytas sutarčiai. Toks jos elgesys rodo, kad ji neketino vykdyti jungtinės veiklos sutarties ir be atsakovės sutikimo atskleidė konfidencialią informaciją trečiajam asmeniui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą; grąžintinas iš dalies sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Baltislanda“ (j. a. k. 126333397) 62 (šešiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gegužės 22 d. Luminor Bank AS.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė