DOK-2151
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05552-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 27 d. paduotu atsakovės D. T. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarties palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 14 174,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 14 174,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
DOK-2151
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05552-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 27 d. paduotu atsakovės D. T. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarties palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 14 174,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 14 174,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė atsakovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nes nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme ir vienai iš ginčo šalių nedalyvaujant, buvo priimtas teismo sprendimas neapklausus liudytojų, remiantis išimtinai tik vienos ginčo pusės pateiktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas formaliai taikė procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai apribojo asmeniui, nedalyvavusiam pirmosios instancijos teisme, galimybę pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo nenagrinėtinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
