Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-6612

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01012-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 30 d. pateiktu ieškovo R. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas R. S. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pareiškimo pripažinimo niekiniu, neteisėtai įgyto turto priteisimo, dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Skundžiama Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalis, kuria tenkinti priešieškinio reikalavimai ir paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kita Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti 1992 m. kovo 14 d. atsakovo V. E. S. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo niekiniu nuo jo sudarymo dienos; priteisti iš atsakovės S. V. (jos teisių perėmėjo V. R. V.) 9,91 ha ploto ieškovo ir S. V. bendrosios nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų dalį ir nustatyti, kad ieškovas ir S. V. bendrosios nuosavybės teisėmis po ½ dalį valdo 6,55 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, 5,04 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, 0,75 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, 22,12 ha žemės ūkio paskirties sklypą, 25 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą; atidalyti ieškovui ir S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 25 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą; atidalyti ieškovui ir S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir S. V. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 6,55 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, 5,04 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, 0,75 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą ir 22,12 ha žemės ūkio paskirties sklypą; priteisti ieškovui iš S. V. 3770 Eur kompensaciją, palikta nepakeista. Ieškovas kasaciniu skundu ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškinys.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenagrinėjo ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti V. E. S. vienašalį pareiškimą dėl palikimo atsisakymo niekiniu nuo jo sudarymo dienos, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatos, nukrypta nuo nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikos. Vienašalio pareiškimo sudarymo metu galioję 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ nenumatė galimybės atsisakyti savo teisės į nuosavybės teisės atkūrimą kito asmens naudai. Ieškovo teigimu, teismai taip pat nepagrįstai sprendė ieškinio senaties klausimą, nors byloje nebuvo išspręsti ir išnagrinėti ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 2 punktą kasaciniame skunde turtiniuose ginčuose turi būti nurodoma ginčijama suma. Ieškovo pateiktame kasaciniame skunde nenurodyta ginčo suma, todėl nėra aišku, nuo kokios sumos ir ar tinkamai ieškovas sumokėjo žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1106 (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 27 d. Luminor Bank AS mokėjimo nurodymu Nr. 13.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė