Civilinė byla Nr. e3K-3-277-248/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01762-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 2.4.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. I. ir T. K. I. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovams E. I. ir T. K. I. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų E. I. ir T. K. I. ieškinį ieškovei O. D. dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pripažinimo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį paduodant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovų kompensaciją, ir buvo atmestas atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalis pripažinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 4 dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė O. D. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalį, priteisiant atsakovams E. I. ir T. K. I. proporcingai jų turimai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise visą ieškovės dalį, o ieškovei priteisiant iš atsakovų proporcingai jiems tenkančiai nuosavybės daliai 247 287 Eur kompensaciją už atidalytą turtą. Ieškovės reikalavimai buvo išskirti ir jų pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo iškeltos civilinės bylos Nr. e2-2454-661/2019 ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzI4MC00NjcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3280-467/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3280-467/2019">e2-3280-467/2019</a>.
3. Atsakovai E. I. ir T. K. I. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti, kad T. K. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3120/10 000 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 641/10 000 dalis gyvenamojo namo; 2) pripažinti, kad E. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1176/10 000 dalys gyvenamojo namo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 469/10 000 dalys gyvenamojo namo; 3) konstatuoti, kad O. D. priklauso likusios 4594/10 000 dalys gyvenamojo namo. Atsakovų ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-830-566/2019.
4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2454-661/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-830-566/2019 buvo prijungtos prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzI4MC00NjcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3280-467/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3280-467/2019">e2-3280-467/2019</a>.
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu tenkino ieškovės O. D. reikalavimus dėl turto atidalijimo įpareigodamas atsakovus sumokėti kompensaciją ieškovei ir atmetė atsakovų reikalavimus dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalis pripažinimo. Atsakovai E. I. ir T. K. I. dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė atsakovams E. I. ir T. K. I. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 2829,65 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
7. Teismas nurodė, kad atsakovai ginčijo visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taigi ir tą teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas turtinis ginčas dėl 247 287 Eur kompensacijos už atidalytą turtą priteisimo; kita teismo sprendimo dalimi buvo išspręstas šalių neturtinis ginčas. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, paduodami apeliacinį skundą, sumokėjo tik 75 Eur žyminio mokesčio, todėl privalo papildomai sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo ginčijamos 247 287 Eur sumos. Byla yra elektroninė, todėl papildomai mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 2829,65 Eur.
8. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų atskirąjį skundą, 2020 m. vasario 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį.
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai teikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovų kompensaciją, ir buvo atmestas atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalis pripažinimo. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovės prašomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą ir tinkamai neįvertino galimybės atidalyti šį turtą natūra, kad atsakovai dėl savo turtinės padėties nėra pajėgūs sumokėti ieškovei teismo priteistą kompensaciją už atidalijamą turtą, kad ieškovei priteistos kompensacijos dydis yra nepagrįstas, priteista suma neatitinka faktinės atidalyto turto vertės, kuri, atsakovų teigimu, yra žymiai mažesnė. Taigi, atsakovai kelia ginčą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteistos kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise valdyto turto dalį.
10. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2012">3K-3-544/2012</a>, pripažino tokį reikalavimą turtiniu reikalavimu, už kurį yra proporcingai turto vertei skaičiuojamas žyminis mokestis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2012">3K-3-544/2012</a>, kurioje ieškovė ginčijo kompensacijos, priteistos atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, dydį; nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios. Teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos išaiškinimų, suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362/2010">3K-3-362/2010</a> ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2011">3K-3-264/2011</a>, pagal kuriuos reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, nes juo siekiama tik pakeisti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę ir neprašoma ko nors priteisti. Atsakovai apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai padalijo bendrąją nuosavybę, t. y. patį teismo parinktą bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdą, dėl kurio atsakovai patirs nuostolių, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (pakeitus į asmeninę nuosavybę) tapo turtinis. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad turtas buvo padalytas priteisiant kompensaciją, toks padalijimo būdas vertintinas tik kaip bendrosios nuosavybės pasikeitimas, nes atsakovams natūra paliekama atitinkamos vertės ginčo turto dalis. Nei ieškovė, nei atsakovai negavo papildomos turtinės naudos, šalių turto balansas nepasikeitė.
11.2. Atsakovų atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo grindžiamas ir argumentais dėl CPK 80 straipsnio 4 dalies pažeidimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsakė į atsakovų atskirojo skundo argumentus, kad už ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atidalijant jos dalį iš bendro turto ieškovė sumokėjo kaip už neturtinį ginčą, todėl ir atsakovai, skųsdami apeliacine tvarka teismo sprendimą, turėjo mokėti tokio pat dydžio žyminį mokestį, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.
11.3. Bylą nagrinėjant nuo pradžių, 2016 m. rugsėjo 1 d. pateiktas teismui ieškovės reikalavimas atidalyti turtą buvo vertinamas kaip neturtinis: ieškovė už pradinį ieškinį, kuriuo prašė teismo leisti jai atlikti gyvenamojo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją bei atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo atleista nuo likusios 1890 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo, vėliau teismas konstatavo, kad ginčas yra neturtinis ir kad ieškovė už pareikštą reikalavimą turėjo sumokėti 75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovai, teikdami apeliacinį skundą dėl dalinio teismo sprendimo panaikinimo ir kasacinį skundą, taip pat sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. 2019 m. rugpjūčio 21 d., kai byla Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinį sprendimą toliau buvo tęsiama Vilniaus apygardos teisme, ieškovė pareiškė kitokius reikalavimus dėl ginčo turto dalybų būdo – pareiškė reikalavimą dėl ginčo turto padalijimo priteisiant ieškovei iš atsakovų kompensaciją. Ieškovė, pakeisdama ieškinio reikalavimą, žyminio mokesčio neprimokėjo. Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija priimdamas ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, nekvalifikavo naujo reikalavimo kaip turtinio ir nenustatė ieškovei termino trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti, nors ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą, prašydama turtą atidalyti ne natūra, o priteisiant jai piniginę kompensaciją.
12. Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo aiškiai nurodė, kad ieškinys yra pakeistas, t. y. pasikeitė ieškinio dalykas ir jo pobūdis. Ieškovė aiškiai nurodė reikalaujanti kompensacijos priteisimo ir pareiškime nurodė ieškinio sumą – 247 287 Eur, taip pat prašė teismo atleisti ją nuo žyminio mokesčio, kurį reikia mokėti už pakeistą ieškinio reikalavimą, sumokėjimo. Ieškovė ir jos atstovas, pateikdami 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, aiškiai suprato, kad ginčo pobūdis pasikeitė į turtinį ir nuo ieškinio sumos mokėtinas žyminis mokestis. 2016 metais ieškovė taip pat buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atsižvelgiant į jos sunkią finansinę padėtį.
12.2. Atsakovai kasaciniame skunde remiasi neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes reikėtų vadovautis vėlesne teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį yra turtinio pobūdžio ir reikalavimas priteisti kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turėjo būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2012">3K-3-544/2012</a>).
12.3. Nors kasacinis skundas yra teikiamas tik dėl vieno procesinio klausimo, tačiau kasaciniame skunde keliami pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dėl bylos esmės pagrįstumo klausimai, kurie turėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme tik priėmus apeliacinį skundą. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl teismo parinkto turto atidalijimo būdo nagrinėjamu atveju yra nesvarstytini.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį už reikalavimą atidalyti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją, aiškinimo ir taikymo
13. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
14. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio, mokėtino už tam tikrus procesinius veiksmus, dydį, įvertinus bylos ginčo pobūdį (turtinis, neturtinis ginčas ar ypatinga teisena), t. y. žyminio mokesčio kvalifikavimas pagal CPK nustatytinas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis – yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis).
15. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.
16. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2008">3K-3-381/2008</a>), t. y. jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2014">3K-3-190/2014</a>).
17. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2011">3K-3-264/2011</a>). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2009">3K-3-334/2009</a>; 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019 23–27 punktus).
18. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo priteisiant kompensaciją, teisėtumo yra turtinio pobūdžio ir ar atsakovams, teikiantiems apeliacinį skundą, kilo pareiga mokėti už šį reikalavimą proporcinį žyminį mokestį.
19. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė O. D. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo, gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų bei kitų inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) dalį, priteisiant atsakovams E. I. ir T. K. I. proporcingai jų turimai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise visą ieškovės dalį, o ieškovei priteisiant iš atsakovų proporcingai jiems tenkančiai nuosavybės daliai 247 287 Eur kompensaciją už atidalytą turtą. Atsakovai teikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovų kompensaciją, ir buvo atmestas atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalis pripažinimo.
20. CK 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 80 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kai ieškinio reikalavimu prašoma priteisti kompensaciją, tai pripažintina vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimu, tačiau tai nekeičia žyminio mokesčio už tokio ginčo išsprendimą apskaičiavimo tvarkos.
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362/2010">3K-3-362/2010</a>).
22. Ieškovė nagrinėjamu atveju įgyvendina vieną iš bendraturčio nuosavybės teisių į bendrosios nuosavybės dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimu prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ji gautų to turto vertę pinigais, t. y. ieškovė neprašo didesnės vertės turto, negu ji turėjo iki ieškinio reikalavimo pateikimo. Kompensacija atitinka turto, kurį prašoma atidalyti, vertę, todėl, net ir tenkinus aptariamą ieškovės reikalavimą, ji vietoj turimos ir prašomos atidalyti nekilnojamojo turto dalies gautų tos pačios vertės lėšas. Taigi ieškovės turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rūšis (iš bendrosios dalinės nuosavybės ši taptų asmenine nuosavybe) ir nuosavybės teisės objektas. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šis ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Šis reikalavimas, kaip jis suformuluotas ieškinyje, pripažintinas neturtiniu reikalavimu, apmokamu CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą šalių ginčą kvalifikuoti kaip turtinį priėmė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2012">3K-3-544/2012</a>. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo papildoma nutartimi byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Toje byloje ginčas buvo kilęs dėl daikto vertės nustatymo ir nuo to priklausančios už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalaujant ją atitinkamai padidinti, t. y. ginčas buvo kilęs dėl konkrečios pinigų sumos, kurią siekė gauti viena iš šalių.
24. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-701/2020">3K-3-3-701/2020</a> 60 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimu prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ji gautų to turto vertę pinigais, o atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, tačiau nenurodo ir neginčija konkrečios kompensacijos sumos kaip nepagrįstos, spręstina, kad šios nutarties 23 punkte aptartos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė išaiškinimus, pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. papildomoje nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2012">3K-3-544/2012</a>, todėl nepagrįstai kaip teismo precedentu rėmėsi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.
26. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje ieškinio reikalavimus atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį priteisiant ją atsakovams, o ieškovei – kompensaciją už atidalytą turtą kvalifikavo kaip turtinius, netinkamai taikė CPK straipsnio 1 dalies 1 punktą, įpareigojo atsakovus sumokėti 2829,65 Eur žyminį mokestį, o apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normų pažeidimo neištaisė ir nepagrįstai paliko galioti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 315 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis).
27. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo ir neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur tokių išlaidų. Kadangi atsakovų apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo turės pasisakyti šis teismas (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Algirdas Taminskas
