Baudžiamoji byla Nr. 2K-134-495/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13270-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. (G. S.) ir jo gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti visas transporto priemones trejiems metams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, konfiskuota G. S. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „BMW 530 D“ (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato A. Krištapavičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 4 d. apie 5.00 val. Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, nustatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – sau nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 530 D“ (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. ir jo gynėjas advokatas A. Krištapavičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, kadangi pripažino įrodymais ikiteisminio tyrimo metu neteisėtai gautus duomenis, t. y. liudytojos S. S. naudotų mobiliojo ryšio telefonų išklotines. Renkant šiuos duomenis nebuvo pagrindo remtis BPK 155 straipsnio 1 dalimi, kadangi šiuo atveju prokuroras turėjo teisę ne rinkti informaciją apie liudytoją S. S. tarnybinio pranešimo pagrindu, o tik vienašališkai atvykęs į valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją galėjo pareikalauti susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus bei informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu apie liudytoją, kuri yra kaupiama oficialiai. Liudytojos S. S. parodymai apie tai, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu ji, o ne G. S. vairavo automobilį, galėjo būti tikrinami BPK 196, 205, 207 ir kt. straipsniuose nurodytais ikiteisminio tyrimo veiksmais, bet ne BPK 155 straipsnio pagrindu. Teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu surinkta privataus pobūdžio informacija apie liudytoją, kuri pati sutiko duoti parodymus apie jai žinomas įvykio aplinkybes. BPK 155 straipsnio tikslas yra ne duomenų tikrinimas, o informacijos rinkimas apie įtariamąjį, kaltinamąjį, bet ne apie liudytoją.
2.2. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų „Body“ kamera Nr. 6024 užfiksuotu vaizdo įrašu, kadangi iš jo turinio matyti, kad taip buvo vykdoma (2020 m. balandžio 4 d.) G. S. apklausa, jį aptikus miegantį prie savo automobilio vairo. Policijos pareigūnai neįspėjo G. S. apie atliekamą apklausą ir daromą jos įrašą; be to, kaip matyti, jis dėl išgerto alkoholio kiekio galėjo nesuprasti jam užduodamų klausimų esmės.
2.3. Kartu skunde plačiai analizuojami paties G. S., liudytojų S. S., R. S. bei D. D. parodymai ir pateikiamas jų vertinimas. Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai nusprendė, kad liudytojos S. S. parodymai apie tai, kad ji buvo įvykio vietoje ir vairavo automobilį, yra nepatikimi, kadangi juos iš dalies paneigia ir mobiliojo ryšio telefono išklotinės. Kaip minėta, šios telefono išklotinės į bylą gautos neteisėtai. Be to, nurodoma, kad apklausiant liudytoją S. S. buvo pažeista liudytojo apklausos tvarka, nustatyta BPK 279 straipsnyje, nes nebaigus liudytojos apklausos jai buvo atskleisti kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
2.4. Byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kadangi jame tik abstrakčiai konstatuojama, kad G. S. 2020 m. balandžio 4 d. apie 5.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuris nustato draudimą vairuoti automobilį neblaiviam, dėl to šiais veiksmais G. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tačiau kaltinamajame akte nėra duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaltinamajame akte atskleidžiami asmens duomenų apsaugą turintys duomenys (mobiliojo ryšio telefonų išklotinių analizė) apie liudytojus S. S., R. S., M. S., D. D. Be to, iš kaltinamojo akto turinio neaišku, ar šios išklotinės patvirtina, ar paneigia liudytojų parodymus. Kaltinamajame akte visiškai neaprašytos faktinės aplinkybės, kurias galima būtų susieti su nusikalstamos veikos požymiais, nurodytais BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, dėl to pažeista kaltinamojo G. S. teisė į gynybą.
3. Atsiliepimu į nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato A. Krištapavičiaus kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. BPK 155 straipsnio 1 dalyje nėra nustatytas reikalavimas, kad visiems asmenims, apie kuriuos gaunama informacija, būtų suteiktas įtariamojo statusas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. liepos 2 d. nutarimui susipažinti su informacija Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas sutikimą davė 2020 m. liepos 3 d. Kasatoriai neteisūs teigdami, kad informacija (liudytojų naudojamų mobiliojo ryšio telefono numerių išklotinės) surinkta neleistinais būdais.
3.2. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 9.2 papunktyje nustatyta, kad vaizdo stebėjimo priemonėms priklauso ir mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos. Šių taisyklių 11.4 papunktyje nurodyta, kad vaizdo duomenys gali būti tvarkomi siekiant užtikrinti ir nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.5 papunktyje yra įtvirtinta nuostata, kad atvykęs į įvykio vietą policijos patrulis turi išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje neteisėtai naudojo mobiliąsias vaizdo stebėjimo kameras ar atliko neteisėtus tyrimo veiksmus. Tai, kad nuteistojo įvykio vietoje buvo paklausta, ar ne jis vairavo automobilį, nelaikytina apklausa BPK 182–183 straipsnių prasme.
3.3. Įvertinus 2020 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo posėdžio protokolą matyti, kad liudytoja S. S. sutiko duoti parodymus, jai buvo išaiškinta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Kai liudytoja davė parodymus, teismas, juos tikslindamas, pagarsino jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad teismas, siekdamas įsitikinti liudytojos parodymų teisingumu ir atitiktimi kitai bylos medžiagai, pagarsino liudytojai bylos medžiagą, su kuria ji, kaip liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu ar pabaigus ikiteisminį tyrimą nesupažindinama, ir dėl tokios medžiagos uždavė tikslinančius klausimus, nereiškia, kad buvo pažeista liudytojo apklausos tvarka, nustatyta BPK 279 straipsnyje. Skunde nekonkretizuojama, kaip, kasatorių manymu, padaryti pažeidimai apklausiant liudytoją S. S. suvaržė kaltinamajam įstatymų garantuojamas teises ar lėmė netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
3.4. Kaltinamasis aktas G. S. atitinka jam keliamus reikalavimus. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad kaltinamajame akte iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant faktines aplinkybes, kurios reikšmingos atitinkamą veiką kvalifikuojant. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamoje byloje G. S. inkriminuotos veikos aprašymas atitiko visus BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus reikalavimus.
3.5. Įvertinus byloje surinktus ir patikrintus įrodymus, darytina išvada, kad teismai byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek ir jų visumą, motyvuotai pasisakė, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus vertina kaip patvirtinančius nuteistojo kaltę, o kitus atmeta. Teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Taip pat, įvertinus kasacinio skundo argumentus, jų dalis, kiek tai siejama su liudytojų S. S., R. S., D. D. parodymais, policijos pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuotų vaizdų vertinimu ir analize, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
4. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).
5. Kasatoriai skunde, iš esmės pakartodami apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su nagrinėjamoje byloje atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja ir savaip vertina nuteistojo G. S., liudytojų S. S., R. S., D. D. parodymus, policijos pareigūnų „Body“ kamera Nr. 6024 užfiksuotą vaizdo įrašo bei mobiliojo ryšio telefonų išklotinių turinį, kartu ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, neigdami, kad G. S., įvykio naktį būdamas neblaivus, vairavo sau priklausantį automobilį. Kasatoriai teismų nustatytas aplinkybes savaip interpretuoja ir prašo daryti kitokias išvadas, nei padarytos skundžiamuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Kartu kelia versiją dėl galimai kito asmens – G. S. brolio sutuoktinės S. S. vairavimo automobilio įvykio naktį. Tačiau kasacinio skundo argumentai, pateikiant savą įrodymų vertinimą, kaip minėta, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad teismai įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, ir padarė nuteistojo lūkesčių neatitinkančias išvadas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tokie skundo argumentai aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nenagrinėtini. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai šioje byloje nagrinėjami tik tiek, kiek tai yra susiję su tinkamu BPK nuostatų laikymusi ir baudžiamojo įstatymo taikymu.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, nepagrįstai pripažino įrodymais byloje kaip liudytojos apklaustos nuteistojo brolio sutuoktinės S. S. naudoto mobiliojo ryšio telefono išklotines ir jomis rėmėsi priimdami sprendimus. Pasak kasatorių, šie duomenys byloje gauti neteisėtai, nepagrįstai taikant BPK 155 straipsnį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais kasacinio skundo argumentais.
7. BPK 164 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo nurodytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). BPK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, priėmęs nutarimą ir gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, turi teisę atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus bei informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu, jeigu tai reikalinga tiriant nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prokuroras nustatyta tvarka gautą informaciją gali panaudoti tik nusikalstamai veikai tirti.
8. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 9 d. apklausiamas kaip įtariamasis G. S. parodė, kad įvykio naktį (2020 m. balandžio 4 d.) jam priklausančiu automobiliu iš jo motinos namų, esančių (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) jį vežė brolio žmona S. S., jis pats automobilio nevairavo, kadangi buvo neblaivus. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 155 straipsniu, priėmė 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą susipažinti su UAB „Tele2“ informacija, esančia išklotinėse, apie G. S. ir jo apklausoje nurodytų asmenų, iš jų ir S. S., mobiliojo ryšio telefonų numerių įeinančius, išeinančius skambučius, trumpuosius SMS pranešimus, mobiliojo ryšio operatorių bazinius telekomunikacinius bokštus (celes). Prokuroro nutarimas buvo patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija (1 t., b. l. 128–130). Taigi, nagrinėjamu atveju vienas iš būdų, suteikiantis galimybę patikrinti nurodytas aplinkybes, buvo paties G. S. ir jo apklausoje nurodytų asmenų naudotų telefono prisijungimų prie konkrečių celių nusikalstamos veikos padarymo metu patikrinimas. Prokuroras ėmėsi procesinių priemonių įtariamojo G. S. apklausoje iškeltai įvykio versijai patvirtinti ar paneigti. Įtariamojo nurodytų aplinkybių patikrinimas buvo galimas tik gavus konkrečius duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius įtariamojo nurodytas įvykio aplinkybes. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatoriai, teismai ikiteisminio tyrimo metu gautas mobiliojo ryšio telefonų numerių išklotines pagrįstai pripažino įrodymais. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 155 straipsnyje nustatyta teisė prokurorui gauti bet kokią informaciją, kuri reikalinga tiriant nusikalstamą veiką, be to, teisė susipažinti su informacija nėra siejama su įtarimų pareiškimu konkrečiam asmeniui. Todėl kasatoriai neteisūs teigdami, jog su byloje apklaustais liudytojais, iš jų ir S. S., susijusi informacija galėjo būti renkama tik prieš juos pradėjus baudžiamąjį persekiojimą.
9. Taigi, teismai, pirmiau nurodytą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro teisėtai (BPK 155 straipsnis) gautą informaciją pripažindami įrodymais, nepažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų. Kartu byloje buvo ištirti ir įvertinti, analizuojant atskirai ir palyginant tarpusavyje, paties nuteistojo G. S. viso proceso metu duoti parodymai, liudytojų S. S., R. S., kitų asmenų (E. Š., J. M., J. B.), pamačiusių G. S. miegantį prie automobilio, įvažiavusio į griovį, vairo ir pranešusių apie tai policijai, taip pat policijos pareigūnų parodymai, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas nuteistasis, sėdintis neblaivus automobilyje prie vairo, ir kt. Visi ištirti įrodymai buvo sujungti į logišką seką ir jų pagrindu išdėstyti aiškūs, nuoseklūs jų vertinimo motyvai. Ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad įvykio naktį automobilį, būdamas neblaivus, vairavo ne G. S. nurodytas asmuo, t. y. jo brolio žmona S. S., o pats kaltinamasis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas, kaip teigia kasatoriai, neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.
10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentu, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apklausiant liudytoją S. S., nesilaikyta BPK 279 straipsnyje nustatytų liudytojo apklausos taisyklių. Pagal BPK 279 straipsnio 2 dalį teisiamojo posėdžio pirmininkas išsiaiškina liudytojo santykius su kaltinamuoju bei nukentėjusiuoju ir pasiūlo liudytojui, kad šis praneštų teismui visa, kas jam žinoma dėl bylos aplinkybių, vengdamas dėstyti žinių, kurių šaltinio negali nurodyti; to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad po to užduodami klausimai BPK 275 straipsnyje nustatyta tvarka (pagal šio straipsnio 3 dalį, teisėjai klausimus gali užduoti bet kuriuo įrodymų tyrimo metu). Kaip matyti iš 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio protokolo, prieš apklausą buvo išsiaiškinti liudytojos ir kaltinamojo giminystės ryšiai, nustatyta, kad ji yra kaltinamojo brolio žmona. Liudytoja S. S. davė parodymus apie reikšmingas aplinkybes byloje, vėliau proceso dalyviai jai uždavė klausimus. Liudytojos parodymams patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 83–86). Po to teisėja uždavė liudytojai patikslinančius klausimus, aiškinosi parodymuose esančius prieštaravimus. Teise užduoti liudytojai S. S. klausimus pasinaudojo ir prokuroras bei nuteistojo G. S. gynėjas. Taigi, liudytojos S. S. apklausa buvo atliekama laikantis BPK 279 straipsnio taisyklių, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatorių teiginiais, kad liudytojos S. S. apklausa buvo neleistinai pertraukiama, jai trukdoma duoti parodymus, ar skelbiami kokie nors bylos duomenys, nebaigus liudytojos apklausos.
11. Be to, kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, atkartojant apeliacinį skundą, dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimams, taip pat pripažįstami nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, aiškiai nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas atitinka visus BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus reikalavimus, t. y. nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini), laikas (2020 m. balandžio 4 d. apie 5.00 val.), būdas (transporto priemonės vairavimas, kai nustatytas didesnis negu 1,51 promilės girtumas), G. S. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kiti būtini duomenys bylos nagrinėjimui teisme. Teisėjų kolegija pritaria šioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir kartu pažymi, kad kasaciniame skunde nėra nurodyta jokių teisinių argumentų, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl deklaratyvūs kasatorių teiginiai negali būti pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kaip to prašoma kasaciniame skunde. Be to, kasacinio skundo (10 lapas) argumentai apie telefoninių pokalbių išklotines, kaip neva gautą informaciją kriminalinės žvalgybos metu, siejant ją su kaltinamojo akto turiniu, paliekami nenagrinėti, kadangi, kaip nustatyta, nagrinėjamoje byloje jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo atliekami.
12. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, byloje, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai nustatyta, kad G. S. 2020 m. balandžio 4 d. apie 5.00 val. vairavo automobilį „BMW 530 D“ (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija. Nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, todėl panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas) nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. S. (G. S.) ir jo gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
