K. S. pagal BK 276¹ str., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-179-942/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00035-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1;

1.2.17.1.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 276¹ straipsnio 1 dalį 160 MGL (8000 Eur) dydžio bauda, BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį 170 MGL (8500 Eur) dydžio bauda, BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 280 MGL (14 000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestas. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu K. S. paskirtos galutinės bausmės – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) baudos sumokėjimo terminas pratęstas dvidešimt keturiems mėnesiams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. S. nuteistas pagal:

1.1. BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, t. y. nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. birželio 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – sibutraminą, kuri įrašyta į draudžiamų vartoti medicinos tikslams narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių medžiagų sąrašų patvirtinimo pakeitimo“ įtraukta į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą), ne mažiau kaip 1200 tablečių, iš jų 100 sibutramino tablečių 2018 m. birželio 4 d. nugabeno į pašto skyrių Kaune, (duomenys neskelbtini), perdavė jas siųsti gavėjui į Italijos Respubliką, kaip siuntėją nurodydamas neegzistuojančią įmonę, taip neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir siuntė 100 sibutramino tablečių, o likusias 1100 sibutramino tablečių, turėdamas tikslą vėliau platinti jas išsiųsdamas paštu, atgabeno ir neteisėtai iki 2018 m. liepos 10 d. laikė sau priklausančiame garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), kol 2018 m. liepos 10 d. 11.05 val. kratos metu jas surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai;

1.2. BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) už tai, kad tais pačiais veiksmais ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pasikėsino gabenti psichotropinę medžiagą – 100 sibutramino tablečių, bet šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Kauno teritorinės muitinės pareigūnai 2018 m. birželio 4 d. jas surado ir sulaikė;

1.3. BK 276¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, – nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. liepos 10 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir siuntė gavėjams užsienio valstybėse dopingo medžiagas paštu, bet Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, pašto skyriuose patikrinę šias siuntas, dopingo medžiagas surado ir jas sulaikė, taip pat surado ir paėmė 2018 m. liepos 10 d. 11.05 val. kratos jam priklausančiame garaže metu;

1.4. BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad tais pačiais veiksmais ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, iš Lietuvos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2018 m. gegužės 7, 11 ir 25 d., birželio 4 ir 6 d., liepos 4 d. pasikėsino gabenti į užsienio valstybes Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas dopingo medžiagas, į kurių sudėtį įeina medžiagos, priskiriamos anabolinių androgeninių steroidų grupei ir patenkančios į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1329 patvirtinto Tam tikrų dopingo medžiagų sąrašo I skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“, bet šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Kauno teritorinės muitinės pareigūnai siuntas surado ir sulaikė.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 13 d. nutarties dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija iki 2018 m. gruodžio 31 d.), ir šią bylos dalį nutraukti. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 13 d. nutarties dalis dėl paskirtos bausmės, paskirtą bausmę sušvelninti, skiriant ne didesnę nei 3000 Eur baudą; baudos sumokėjimo terminą, nustatytą apeliacinės instancijos teismo nutartimi dvidešimt keturiems mėnesiams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teismų priimtų nuosprendžio ir nutarties dalys, kuriomis kasatorius be pagrindo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija), paremtos tik prielaidomis, priimtos pažeidžiant in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, tai esminis baudžiamojo proceso pažeidimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis), taip pat nepagrįstos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais.

2.2. Kasatorius nuteistas už tai, kad pasikėsino išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į užsienį tam tikras Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, dėl to kasatorius prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi; tarp šių medžiagų įsimaišė viena medžiaga – sibutraminas, kuri anksčiau Lietuvos Respublikoje buvo registruota kaip vaistas ir teisėtai parduodama vaistinėse, Europos vaistų agentūra vėliau rekomendavo sustabdyti sibutramino rinkodaros teisę, o į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą sibutraminas buvo įtrauktas tik 2017 m. liepos 7 d., įsigaliojo TAR 2017 m. liepos 11 d. (redakcija Nr. V-853). Taigi, nuo sibutramino įrašymo į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą iki nepavykusio kasatoriaus bandymo išsiųsti medžiagas praėjo mažiau nei metai.

2.3. Skundžiamos nuosprendžio ir nutarties dalys pagrįstos tik tuo, kad ant nenustatytų gamintojo ir vietoje pagamintų pakuočių buvo parašyta, jog jose yra sibutraminas. Pažymėtina, kad, tiriant tiek dėl sibutramino, tiek ir dėl kitų medžiagų (pvz., eksemestano, melanotano, kuris net nepriskirtas draudžiamiems preparatams), specialistų išvadose net neatlikus tyrimo buvo sprendžiama, jog medžiaga atitinka užrašą ant pakuotės ar buteliuko, nors pati medžiaga nebuvo identifikuojama arba Lietuvos teismo ekspertizės centre (toliau – ir LTEC) netgi nėra pamatinės medžiagos, kuri leistų nustatyti (identifikuoti) konkrečią medžiagą. Tačiau, skirtingai nei pagal civilinio proceso taisykles, pagal kurias atitinkamoms išvadoms padaryti pakanka pagrįsto manymo, baudžiamajame procese kaltė nustatoma pagal baudžiamojo proceso reikalavimus, laikantis in dubio pro reo principo. Nenustačius gamintojo, o kai kuriais atvejais gamyklinėse pakuotėse netgi neradus nurodytų jokių veikliųjų medžiagų, deklaruotų pakuotės pavadinime, ekspertams (specialistams) tikėtinai išvadai pakako užrašo ant pakuotės. Sibutraminas, už disponavimą kuriuo kasatorius nuteistas, minimas dviejose specialistų išvadose. LTEC specialistės S. K. 2018 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1388 (18), 11-1932 (18) nurodyta, kad nustatyti, kiek pateiktose tabletėse yra gryno sibutramino, negalima, nes LTEC neturi pamatinės medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti. Tikėtina išvada, kad tabletėse yra 1,5 g gryno sibutramino, daroma tik dėl to, kad taip parašyta ant pakuotės. Tačiau, pvz., ant analogiškos metandrostenolono pakuotės taip pat užrašyta, kad tai metandrostonolonas, bet joje nei metandrostenolono, nei jokios kitos veikliosios medžiagos nebuvo rasta. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų A. L. ir V. Š. specialisto išvadoje Nr. 11-1513 (18), 11-2744 (18) taip pat nurodyta, kad nustatyti grynos psichotropinės medžiagos – sibutramino kiekio negalima, nes LTEC nėra pamatinės sibutramino medžiagos. Specialistė S. K. teismo posėdyje į gynėjo klausimą, kiek yra patikimas užrašas ant ampulių ar tablečių, atsakė, kad užrašo patikimumo negali garantuoti, tai gali būti nelegalus gamintojas, gali duoti tik tokią mažos tikimybės išvadą. Specialistas V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad gali papildyti, jog, pvz., būna užrašyta viena medžiaga, o nustato visai kitą medžiagą ar nenustato jokios medžiagos. Tačiau teismai tokių duomenų principo in dubio pro reo kontekste nevertino, spręsdami dėl specialisto išvados, kaip tinkamo įrodymų šaltinio, atitinkančio BPK 20 straipsnio reikalavimus, patikimumo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių specialiųjų žinių panaudojimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AB-50-1; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245/2012">2K-245/2012</a>, 2K-97-976/2020). Teismai skundžiamose nuosprendžio ir nutarties dalyse pateikė netinkamą teisės aiškinimą, nes nesant patikimų (ne mažai tikėtinų) duomenų, ar pakuotėse yra medžiaga, priskiriama psichotropinėms medžiagoms, tuo labiau nesant galimybės nustatyti tokios medžiagos kiekio, nepagrįstai nustatė BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius.

2.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino kasatorių kaltu, remdamasis tuo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 21 d. specialisto išvada Nr. 11-1513(18), 11- 2744(18) nustatyta, jog jis pasikėsino disponuoti psichotropine medžiaga – sibutramino tabletėmis, t. y. tikėtina, jog pateiktose 1100 tablečių esančios grynos psichotropinės medžiagos kiekis yra 16,5 gramo. Tokia prielaida yra šiurkštus principo in dubio pro reo pažeidimas, nes, nenustačius medžiagos kiekio, lieka nepašalinta prielaida, kad psichotropinės medžiagos kiekis (net jeigu tokia medžiaga būtų identifikuota, o ne preziumuota pagal užrašą ant pakuotės) yra labai mažas, o tai turėtų teisinės reikšmės principo in dubio pro reo, taip pat ir BK 37 straipsnio požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas nurodytos prielaidos nepašalino. Teismas nutartyje (23 punktas) sutiko su apeliacinio skundo teiginiu, kad tikslus šios medžiagos kiekis nustatytas nebuvo, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi tam pamatinės medžiagos, buvo duotos tik tikėtinos išvados, kad 100 vienetų tablečių yra 1,5 g gryno sibutramino ir kad 1100 vienetų tablečių yra 16,5 g gryno sibutramino, tokius kiekius specialistai nustatė iš užrašo ant tablečių pakuotės. Kartu teismas nurodė, kad, esant tokioms aplinkybėms, kai kilo pagrįstų abejonių dėl tikslaus psichotropinės medžiagos kiekio, kurių nėra galimybės pašalinti, šios abejonės aiškinamos nuteistojo K. S. naudai, ir jo veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o kaltinime psichotropinės medžiagos kiekis nebuvo nurodytas, tai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė tikėtinomis išvadomis (prielaidomis). Tokie motyvai netinkami, kadangi tikslaus apyvartoje uždraustos medžiagos kiekio nenustatymas turi būti aiškinamas principo in dubio pro reo kontekste, nes realiai esantis uždraustos apyvartoje medžiagos kiekis gali reikšti ir tokį mažą kiekį, kuris negalėtų sudaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir BK 199 straipsnio 3 dalyje) nurodytų nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių, neatitiktų BK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto veikos pavojingumo principo, paneigtų baudžiamosios teisės, kaip neformalios teisės, principą. Be to, tiek pagal veikos objektyviuosius, tiek tuo labiau pagal subjektyviuosius požymius, net ir ikiteisminio tyrimo įstaigos manymu, disponavimas sibutraminu atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 69 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį.

2.5. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios kategorijos bylose būtina nustatyti, kiek laiko praėjo nuo medžiagos, kuria disponavo kaltininkas, įrašymo į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus iki inkriminuotos veikos padarymo. Be kita ko, kasatoriaus manymu, teisės aspektu viena situacija yra tada, kai atsiranda naujų narkotinių ar psichotropinių medžiagų (tiek chemine sandara, tiek ir poveikiu panašių į jau anksčiau į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktas medžiagas), kita, kai medžiaga, kuria disponavo kaltininkas, anksčiau ne tik nebuvo uždrausta, bet buvo parduodama vaistinėse, registruota kaip vaistas. Disponavimas naujai įtrauktomis į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus medžiagomis gali reikšti mažesnį asmens, disponavusio tokiomis medžiagomis, pavojingumą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195-677/2016">2K-195-677/2016</a>). Tačiau kasatoriaus byloje situacija yra kita, nes, kaip minėta, sibutraminas ilgą laiką buvo ne tik neuždraustas, bet ir registruotas kaip vaistas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šis preparatas – sibutraminas ne tik buvo, bet ir šiuo metu tebėra daugelio vaistinių preparatų sudėtyje, buvo registruotas Lietuvos Respublikoje vaistiniuose preparatuose, kurių pavadinimai „Reductil“, „Lindaxa“, „Sibutramine Teva“, „Sibutril“. Tik po kurio laiko Europos vaistų agentūra rekomendavo sustabdyti sibutramino rinkodaros teisę, o į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą sibutraminas buvo įtrauktas tik 2017 m. liepos 7 d., įsigaliojo TAR 2017 m. liepos 11 d. (redakcija Nr. V-853). Nuo įrašymo į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą iki kasatoriaus bandymo išsiųsti tokią medžiagą praėjo mažiau nei metai. Taigi, sibutraminas galėjo būti įgytas visiškai teisėtai (pirmiau skunde pasisakyta, kad principo in dubio pro reo kontekste ir medžiagos nustatymas, tuo labiau jos kiekio nenustatymas turėjo eliminuoti veikos objektyviuosius požymius). Tokį trumpą laiką, kuris praėjo nuo sibutramino įrašymo į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, teismai turėjo vertinti nustatydami subjektyviuosius veikos požymius, nes apie tam tikrų narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos neleistinumą žinoma bet kuriam asmeniui, o šiuo atveju situacija visai kita. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje (25 punktas) pasisakė apie kriterijus, reikšmingus kvalifikuojant veikas pagal BK 260 straipsnio atitinkamas dalis, bet tokie motyvai yra teisės aiškinimo ir taikymo klaida, nes kasatorius neteisėtai disponavo ir siuntė būtent dopingo medžiagas, t. y. medžiagas, kurių apyvartą draudžia BK 276¹ straipsnis, būdamas įsitikinęs, kad ir sibutraminas yra ne narkotinė ar psichotropinė, o būtent dopingo medžiaga. Sibutraminas buvo vienintelė medžiaga, kurios apyvartos neteisėtumas teisiškai skirtingai kvalifikuojamas, tai taip pat įrodo, kad kasatorius nesiekė siųsti medžiagų, disponavimas kuriomis užtrauktų griežtesnę atsakomybę, o apeliacinės instancijos teismo nutarties (28 punktas) motyvai nepagrįsti, nes kasatorius sibutraminą pasikėsino siųsti į užsienį tokiu pačiu būdu, kaip ir dopingo medžiagas.

2.6. Teisės taikymo ir aiškinimo kontekste teismai iš kasatoriaus reikalavo netgi daugiau teisinių žinių, nei jų turi ikiteisminio tyrimo įstaiga. Kauno teritorinės muitinės 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime dėl sulaikytų prekių konfiskavimo ir sunaikinimo Nr. KM58/6-015 nurodyta, kad atsižvelgdama į tai, jog nėra žinoma, kokius kiekius, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, galima siųsti iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias ir ES šalis, o kreipimasis dėl šios informacijos gavimo į dešimt šalių ar jų ambasadas pareikalautų nepagrįstai daug darbo ir laiko sąnaudų, į tai, kad preparatai buvo siunčiami nedideliais kiekiais, į tai, kad nors dalis į kitas šalis siųstų preparatų ir yra registruoti Lietuvos Respublikos ir Bendrijos vaistinių preparatų registruose, apie dalį šių preparatų iš viso jokios informacijos negauta ir dėl šių priežasčių neaišku, kokios kilmės jie yra, ir juos vartoti gali būti nesaugu, siekdama užtikrinti visuomenės saugą ir saugumą, kad į rinką nepakliūtų neaiškios kilmės medžiagos, tokiu būdu užkirsdama kelią galimai grėsmei dėl visuomenės sveikatos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 59 straipsnio 5 dalimi, nusprendė administracinės teisenos pagal ANK 64 straipsnį ir 213 straipsnį K. S. atveju nepradėti, konfiskuoti ir sunaikinti preparatus. Taigi, kaip matyti, Lietuvos muitinė, kartu ir jos Kriminalinė tarnyba, neturi duomenų apie medžiagų, kurias kasatorius pasikėsino siųsti, apyvartos legalumą ar nelegalumą valstybėse, į kurias pasikėsinta siųsti, taip pat nėra duomenų, ar tokios medžiagos gali būti nesaugios, o dalis šių medžiagų yra registruotos ir Lietuvos, ir užsienio valstybių vaistinių preparatų registruose. Esant tokioms aplinkybėms, teismai iš kasatoriaus reikalauja didesnio suvokimo už Lietuvos muitinę ir preziumuoja kasatoriaus veiksmuose tyčią, nors BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų subjektyvieji požymiai turi būti įrodinėjami.

2.7. Pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, t. y. už veiką, dėl kurios kasatorius prisipažino ir gailėjosi, paskirta pernelyg didelė bauda. Teismai nutylėjo kasatoriaus nurodytus apygardos teismų precedentus, kasatoriaus prisipažinimas ir gailėjimasis buvo nepakankamai įvertinti kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl kasatoriaus veiksmų reali žala nekilo, preparatai nebuvo išsiųsti, jie buvo sulaikyti Lietuvos pašte muitinės ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir paimti iš kasatoriaus garažo kratos metu, tai sudaro BK 22 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą pagrindą skirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę. Byloje vertintini ir duomenys apie kasatorių, kad jis dirba, apibūdinamas teigiamai, augina mažametį vaiką, yra tėvystės atostogose, nuteistas pirmą kartą, tai sudaro pagrindą mažinti baudos dydį.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo K. S. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Kasatorius, skunde teigdamas, kad teismų sprendimai priimti remiantis prielaidomis, patikimais duomenimis nebuvo nustatyta, kad medžiaga, kuria disponavo kasatorius, tikrai yra sibutraminas, nenustatytas tikslus jos kiekis, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį buvo negalima, kartoja apeliacinio skundo argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo, motyvuotai į juos atsakė ir atmetė. Pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis nėra. Kasacinio skundo turinys patvirtina, kad kasatorius tiesiog nesutinka su teismų išvadomis, ginčija žemesnių instancijų teismų sprendimus.

3.2. Kasatoriaus teiginiai dėl, jo nuomone, likusių abejonių, kad medžiaga, kuria jis disponavo, tikrai buvo sibutraminas, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir prieštarauja surinktiems bei teisme ištirtiems įrodymams. Byloje nustatyta, kad ištyrus 100 vienetų lizdinėse pakuotėse su užrašu „SIBUTROS Sibutramine 15 mg“ esančių tablečių, kurias K. S. pašte perdavė siųsti į Italijos Respubliką, nustatyta sibutramino smailė ir padaryta kategoriška išvada, kad tai yra sibutramino tabletės. Taip pat, ištyrus 1100 vienetų lizdinėse pakuotėse su užrašu „SIBUTROS Sibutramine 15 mg“ esančių tablečių, kurios buvo rastos 2018 m. liepos 10 d. kratos metu K. S. priklausančiame garaže, nustatyta sibutramino smailė ir padaryta kategoriška išvada, kad tai yra sibutramino tabletės. Tokias išvadas specialistai padarė ne iš užrašų ant tablečių pakuotės, o atlikę dujų chromatografinį-masių spektrometrinį tyrimą.

3.3. Sutiktina su kasatoriaus argumentais, kad nebuvo nustatytas tikslus psichotropinės medžiagos sibutramino kiekis, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturėjo tam pamatinės medžiagos ir buvo duota tik tikėtina išvada, kad 100 vienetų tablečių yra 1,5 g gryno sibutramino, taip pat tik tikėtina išvada, kad 1100 vienetų tablečių yra 16,5 g gryno sibutramino. Tokius kiekius specialistai nustatė iš užrašo ant tablečių pakuotės. Esant tokioms aplinkybėms dėl tikslaus psichotropinės medžiagos kiekio, visos abejonės buvo aiškinamos nuteistojo K. S. naudai, todėl jo veika kvalifikuota pagal lengviausią ir jo nusikalstamus veiksmus atitinkantį BK straipsnį, t. y. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nenurodant kaltinime psichotropinės medžiagos kiekio. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju argumentai dėl tikslaus psichotropinės medžiagos kiekio nustatymo neturi įtakos, nes veikai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti draudžiamos disponuoti medžiagos kiekis nėra aktualus.

3.4. Neginčijamai nustatyta, kad tablečių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – sibutramino, taip pat kad K. S. šia medžiaga neteisėtai disponavo, turėdamas tikslą ją platinti. Byloje nustatyta, kad K. S. sibutramino tabletes pašte pateikė siųsti ne savo vardu, kaip siuntėją nurodė neegzistuojančią įmonę. Kasatorius, eidamas susitikti su dopingo medžiagų, taip pat ir sibutramino pardavėju, telefono su savimi neimdavo, automobiliu nevykdavo, eidavo pėsčiomis, dėl saugumo su pardavėju telefonu apie šias medžiagas taip pat nekalbėdavo. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad K. S. suvokė, jog jo vykdoma veikla yra nelegali, ir laikėsi tokiai veiklai būdingų konspiracijos taisyklių. Pažymėtina, kad teismai įvertino visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus duomenis, išdėstė visų ištirtų įrodymų vertinimo argumentus, laikėsi nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principo, išnaudojo visas galimybes pašalinti kilusias abejones.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, vadovavosi bausmių individualizavimo principu bei tinkamai atsižvelgė į bausmėms skirti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė K. S. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, jų dydžius nustatydamas artimus minimaliems, tuo labiau kad proceso išlaidos šioje byloje yra 10 000 Eur. K. S. iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti pajamų, padarė keturis tyčinius nusikaltimus, du iš kurių yra priskiriami apysunkių (BK 276¹ straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 2 dalis), du – sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 3 dalis) kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, neteisėta veika buvo sisteminga, du nusikaltimai nebaigti dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismai, pasisakydami dėl nuteistajam parinktos bausmės rūšies ir dydžio, vertino visas ir kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Nuteistajam skiriant bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nebuvo padaryta.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo K. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, in dubio pro reo principo taikymo ir bausmės

5. Kasaciniame skunde kasatorius iš esmės teigia, kad jo veikoje nėra kaltės, kad jis neteisėtai disponavo ir siuntė būtent dopingo medžiagas, t. y. medžiagas, kurių apyvartą draudžia BK 276¹ straipsnis, būdamas įsitikinęs, kad ir sibutraminas yra ne narkotinė ar psichotropinė, o būtent dopingo medžiaga, nes sibutraminas į psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktas tik 2017 m. liepos mėnesį; kad patikimais duomenimis nebuvo nustatyta, jog medžiaga, kuria jis disponavo, tikrai yra sibutraminas, taip pat tikslus jos kiekis, todėl jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį negalima. Tokiu būdu, kasatoriaus nuomone, šiurkščiai pažeistas in dubio pro reo principas.

6. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyviųjų požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2013).

7. Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

8. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimo išvados motyvuotai pagrindžia BK 260 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių buvimą K. S. veikoje. Kaip, atsakydamas į iš esmės analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, nurodė apeliacinės instancijos teismas, byloje 2018 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1388(18), 11-1932 (18), ištyrus 100 vienetų lizdinėse pakuotėse su užrašu „SIBUTROS Sibutramine 15 mg“ esančių tablečių, kurias K. S. pašto skyriuje Kaune perdavė siųsti į Italijos Respubliką, nustatyta sibutramino smailė ir padaryta kategoriška išvada, kad tai yra sibutramino tabletės. Taip pat 2018 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1513(18), 11-2744(18) ištyrus 1100 vienetų lizdinėse pakuotėse su užrašu „SIBUTROS Sibutramine 15 mg“ esančių tablečių, rastų 2018 m. liepos 10 d. kratos metu K. S. priklausančiame garaže Kaune, nustatyta sibutramino smailė ir padaryta kategoriška išvada, kad tai yra sibutramino tabletės. Nurodytos specialistų išvados pateiktos atlikus dujų chromatografinį-masių spektrometrinį tyrimą, abejoti tokio tyrimo duomenimis pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teisme specialistai S. K. ir V. Š. savo išvadas patvirtino, nurodė, kad tirtose tabletėse buvo pakankamai sibutramino, ne tik šios medžiagos pėdsakas. Taigi, objektų tyrimo metu nustatyta, kad medžiaga, kuria disponavo K. S., yra psichotropinė medžiaga – sibutraminas. Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje tikslus šios medžiagos kiekis nustatytas nebuvo, pirmiau nurodytos specialistų išvados yra tikėtinos – kad 100 vienetų tablečių yra 1,5 g gryno sibutramino, taip pat kad 1100 vienetų tablečių yra 16,5 g gryno sibutramino, tokie kiekiai specialistų buvo nustatyti iš užrašo ant tablečių pakuotės. Tačiau kasatoriaus skundo argumentai principo in dubio pro reo kontekste nepagrįsti.

9. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos, jas radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, šių tyrimų metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis.

10. Priešingu atveju, neradus narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesant galimybei atlikti jų tyrimo, būtų sudaromos prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad specialisto išvados ir ekspertizės aktai įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-277/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-277/2013">2K-277/2013</a>, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-976/2018">2K-85-976/2018</a>).

11. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas turi būti aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė. Kadangi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra viena esminių aplinkybių, pagal kurią diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, dalyko kiekybinė išraiška nurodoma ir motyvuojama nepaliekant neaiškumų, pagal kurią BK 260 straipsnio dalį kvalifikuotina veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-976/2018">2K-85-976/2018</a>).

12. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje daroma motyvuota išvada dėl narkotinės medžiagos, kuria neteisėtai disponavo K. S., rūšies – sibutramino.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

14. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų.

15. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-689/2018">2K-30-689/2018</a>)

16. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo aprašomojoje nutarties dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo.

17. Byloje teismų sprendimais nustačius, kad tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – sibutramino – ir tai, kad K. S. šia medžiaga neteisėtai disponavo, turėdamas tikslą ją platinti, psichotropinės medžiagos kiekis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl to nuteistojo K. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tokius K. S. veiksmus vertinti vadovaujantis BK 37 straipsniu ir pripažinti mažareikšme veika ar Administracinių nusižengimų kodekso 69 straipsnio 1 dalyje nurodytu administraciniu nusižengimu nėra teisinio pagrindo.

18. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-201/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-201/2013">2K-7-201/2013</a>, 2K-8-696/2016).

19. K. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai atskleidžia byloje teismų sprendimais nustatytos aplinkybės apie informacijos ant pakuotės buvimą, jo patirtį užsiimant papildų prekyba ir slaptą veikimo būdą, rodantį suvokimą apie veikos nelegalumą.

Dėl bausmės pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį

20. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su bausme pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad jam paskirta pernelyg didelė bauda.

21. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

22. Teismai, spręsdami dėl bausmės rūšies ir dydžio nuteistajam K. S., vertino visas ir kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, vadovavosi bausmių individualizavimo principu bei tinkamai atsižvelgė į bausmėms skirti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė K. S. bausmę – baudą, kurios dydį nustatė artimą minimaliam. Nuteistajam skiriant bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nebuvo padaryta.

23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimuose pateiktas išsamus įrodymų vertinimas, teismų išvados yra motyvuotos, daryti priešingas išvadas pagal kasatoriaus kasacinio skundo argumentus kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Aurelijus Gutauskas