K. T. pagal BK 232 str., 25 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-353-699/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18954-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.20.2; 1.1.8.1.1;

2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. T. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutarties.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu A. K. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį (2016 m. sausio 11 d. veika) 50 MGL dydžio bauda, 232 straipsnį (2016 m. sausio 14 d. veika) – 50 MGL dydžio bauda, 232 straipsnį (2016 m. balandžio 4 d. veika) – 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė A. K. T. paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi nuteistosios A. K. T. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. K. T. pagal BK 232 straipsnį (trys nusikalstamos veikos) nuteista už tai, kad viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus dėl jų veiklos:

1.1. 2016 m. sausio 11 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto kompiuterio per nenustatytą IP adresą A. K. T. prisijungė prie tinklalapio www.youtube.com ir jame paskelbė savo asmens vaizdo įrašą pavadinimu „A. T. apie tai, kaip teisėjai kabina makaronus“, šiame vaizdo įraše, išreikšdama nepasitenkinimą su ja susijusių bylų nagrinėjimu ir priimtais sprendimais, teigia: „Aš tuos pinigėlius atiduosiu, bet po to duosiu valstybę į teismą ir teks atsakyti tiek D., tiek L., tiek R. D., tiek E. M. už visas nusikaltimų slėpimą, sukčiavimą stambiu mastu“, taip viešai žodžiu pažemino (duomenys neskelbtini) teismą ir teismo teisėjus R. D., E. M., (duomenys neskelbtini) teismą ir teisėjus M. D., E. L. dėl jų veiklos.

1.2. 2016 m. sausio 14 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto kompiuterio per nenustatytą IP adresą prisijungė prie tinklalapio www.youtube.com ir jame paskelbė savo asmens vaizdo įrašą pavadinimu „A. T. apie (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkę G.“, šiame vaizdo įraše, išreikšdama nepasitenkinimą su ja susijusių bylų nagrinėjimu ir priimtais sprendimais, teigia, jog „(duomenys neskelbtini) teismo pirmininkė A. G. visą savo darbo laikotarpį globojo visus teisėjus, kurie slėpė nusikaltimus, sukčiavimus“, ir tokiu būdu viešai žodžiu pažemino (duomenys neskelbtini) teismą ir teismo pirmininkę A. G. dėl jų veiklos.

1.3. 2016 m. balandžio 4 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto kompiuterio per nenustatytą IP adresą prisijungė prie tinklalapio www.youtube.com ir jame paskelbė savo asmens vaizdo įrašą pavadinimu „A. T. apie Konstituciją ir Z. P.“, šiame vaizdo įraše, išreikšdama nepasitenkinimą su ja susijusių bylų nagrinėjimu ir priimtais sprendimais, atsisakymu panaikinti šiuos sprendimus, teigia: „Klausimas Z. P.. Ar P. egzistavimo metu Konstitucija ar leido jam ir jo visai komandai, kurie prisidėjo prie mano baudų ir būk tai teistumo, viršyti įgaliojimus dėl savanaudiškų paskatų, žlugdyti invalidų verslą, kurti baudžiamąsias bylas, kai Z. P. buvo Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoju?“, ir tokiu būdu viešai žodžiu pažemino (duomenys neskelbtini) teismą ir teisėją Z. P. dėl jų veiklos.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistoji A. K. T. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutartį pakeisti ir ją išteisinti arba sumažinti jai paskirtą baudą. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Šią baudžiamąją bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė BK VIII skyriaus normas, taip pat BK 54 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą (BPK 20 straipsnis), bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis), be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje neatsakyta į daugelį apeliaciniu skundu iškeltų klausimų ir nepasisakyta dėl įrodymų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl to buvo pažeistos normos, reglamentuojančios baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 straipsnio 1 dalis), bei pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos (BK 2 straipsnio 5 dalis). Dėl teismų atliktų šiurkščių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų nuosprendis ir nutartis yra neteisingi, neteisėti, priimti neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai aiškinant ir taikant BK VIII skyriaus nuostatas.

2.2. Kasatorė cituoja BK 54 ir 62 straipsnių nuostatas ir teigia, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuosprendyje apie tai nepasisakyta, o tai patvirtina, kad į bausmei teisingai paskirti reikšmingus įrodymus neatsižvelgta (BPK 20 straipsnis, 369 straipsnio 3 dalis). Kasatorės manymu, buvo ir yra BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant gali būti paskirta švelnesnė, nei sankcijoje nustatyta, bausmė. Ji niekada nemokėjo jokio kompiuterio nei įjungti, nei išjungti. Dėl jaudulio jos kalba buvo visai nerišli, tačiau ekspertei, aiškinusiai šios kalbos turinį, tai neužkliuvo, o advokatai net nepatarė šios ekspertės nušalinti.

2.3. Kasatorė mini Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk0LzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-594/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-594/2005">2K-594/2005</a>, 2A-7-6/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.5 punktas) išaiškinimus dėl teisingumo principo turinio bei svarbos bausmių skyrimo kontekste ir teigia, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl bausmės rūšies, jos dydžio ir atlikimo tvarkos, šių nuostatų nesilaikė, dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Skiriant bausmę buvo būtina atsižvelgti į tai, kad kasatorė nėra pavojinga visuomenei ar linkusi nusikalsti, šiuo metu jai septyniasdešimt treji metai, visiškai nedarbinga, nevartoja ir niekada nevartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepiktnaudžiauja alkoholiu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, davė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus ir taip padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Kaip mano kasatorė, ji yra teigiama asmenybė, nes yra dora, tvarkinga ir pareiginga, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatų, dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.4. Nesant jos veikoje nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų (tyčios) nusikaltimo sudėties požymių, ji turėjo būti išteisinta (BK 2 straipsnio 4 dalis). Už subjektyvų įvykių supratimą ir vidinį įsitikinimą negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, nusprendęs pripažinti ją kalta, nurodė, jog kaltę grindžia byloje esančiais įrodymais, juos išvardijo, tačiau dėl jų nepasisakė, neanalizavo ir nemotyvavo, neišdėstė nuteistosios argumentų, jų neįvertino, pažeisdamas proceso reikalavimus surašant nuosprendį. Nutarimas pareikšti įtarimą dėl šių kaltinimų ir pernelyg išplėstų kaltinimo ribų suformuotas nepakankamai nuosekliai – tokį trūkumą teismas privalėjo pripažinti esminiu, apsunkinusiu jos teisę į gynybą. Teismai nenurodė, kodėl kaltę grindžia ne visais įrodymais, kodėl vienais įrodymais vadovavosi, o kitų nepripažino, todėl nuosprendis ir nutartis kelia abejonių dėl juose padarytų išvadų pagrįstumo, leistinumo ir sąsajumo reikalavimų. Teisėja, nagrinėjusi šią bylą, buvo aiškiai šališka, netenkino nuteistosios prašymų (pridėti prie bylos jos asmeniškai surinktą medžiagą, neatsižvelgė, kad policijos pareigūnai, tyrę šią bylą, klastojo dokumentus ir buvo jos pareiškimo pagrindu atleisti iš pareigų), skyrė didelę baudą neįgaliam, nedarbingam asmeniui, įpareigodama ją sumokėti tik per du mėnesius. Kasatorės manymu, epizodo dėl retorinio klausimo teisėjui Z. P. jai iš viso nebuvo jokio teisinio pagrindo inkriminuoti.

2.5. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, t. y. iš anksto nepranešęs apie tokią galimybę, nuteisė kasatorę ir už kitus pažeidimus, kurie kaltinamuoju aktu jai nebuvo inkriminuoti, taip peržengdamas nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis). Dėl šių aplinkybių teisiamajame posėdyje ji neteikė jokių paaiškinimų ir nuo tokio kaltinimo nesigynė, nes apie tokį kaltinimą iš anksto nežinojo. Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu „Dėl kaltinimo keitimo teisme“ pripažino, kad BPK 255 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nurodantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikai kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai reiškia, jog net ir lengvinti kaltinamojo padėtį, jau nekalbant apie jos nesunkinimą, kaip nurodyta nuosprendyje, nėra jokios galimybės apie tai iš anksto nepranešus, kartu nesuteikus galimybės pateikti susijusius paaiškinimus, atsikirsti į kitokį kaltinimą. Teisė žinoti kaltinimą, teisė į gynybą negali būti ribojama. Priešingu atveju baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra žinoma, nuo ko gintis, jis nuteisiamas ne pagal oficialiai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, kaip yra šiuo atveju. Teisė žinoti kaltinimą, teisė į gynybą apima ir kaltininko (jo gynėjo) dalyvavimą bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taikymo procese. Kaltininkas (jo gynėjas) turi teisę pareikšti savo poziciją dėl visų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų vertinimo – taigi ir dėl inkriminuojamos veikos pavojingumo laipsnio, turinčio tiesioginę reikšmę bausmės rūšiai ir dydžiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010). Tokiu būdu buvo apribota kasatorės konstitucinė teisė į gynybą, pažeisti bausmės individualizavimo principo reikalavimai. Tai patvirtina, kad šiuo atveju buvo iš esmės pažeistos BPK 255 straipsnio nuostatos, o tai sudaro pagrindą net panaikinti skundžiamus teismų sprendimus.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Nuteistosios A. K. T. kasacinio skundo motyvas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nelaikytinas kasacijos dalyku (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasatorė deklaratyviai teigia, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nes neva teismų nuosprendžiuose nebuvo aptarti jos pateikti įrodymai ir argumentai, paneigiantys jai pareikštą kaltinimą pagal BK 232 straipsnį. Byloje esančių duomenų ir skundžiamų teismų nuosprendžio bei nutarties turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad baudžiamajai bylai reikšmingi įrodymai buvo ištirti ir įvertinti išsamiai, laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytos visos nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės bei nurodyti jų vertinimo motyvai. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal A. K. T. paduotą apeliacinį skundą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimus, ir pritarė šios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistosios kaltės.

3.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta, kodėl laikoma įrodyta, kad A. K. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 232 straipsnyje. Savo išvadas teismas pagrindė ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-385/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-385/2006">2K-7-385/2006</a>). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai paaiškino, kodėl A. K. T. atliktus neteisėtus veiksmus vertina kaip baudžiamąją atsakomybę pagal BK 232 straipsnį užtraukiančius veiksmus, ir tai savaime nenulemia saviraiškos laisvės pažeidimo, užtikrinto Konstitucijos 25 straipsnyje. Teismas teisingai pažymėjo, kad šiame straipsnyje nurodyta, jog laisvė reikšti įsitikinimus negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina žmogaus garbei ir orumui, dorovei apsaugoti ar konstitucinei santvarkai ginti. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – šmeižtu ir dezinformacija. Laisvė yra susijusi su ribomis ir pareigomis, ir jei ji peržengia ribas, žemina kitus asmenis ar institucijas, už tai įstatymuose nustatyta atitinkama atsakomybė. Kasatorė deklaratyviai tvirtina, kad ji pripažinta kalta ir nuteista už išsakytą nuomonę, o ne už teisingumą vykdžiusių teisėjų ir teismo pažeminimą. Teismai savo išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo pagrindė konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintomis nuostatomis bei suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

3.3. Kasatorė nenurodo jokių įtikinamų, faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų, kad jos baudžiamąją bylą nagrinėję teisėjai buvo šališki. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios paduotą apeliacinį skundą ir nutartyje aptarė visus esminius skundo aspektus, taip pat ir dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog bylą nagrinėjęs teismas būtų buvęs subjektyviai ar objektyviai šališkas. Kaltinamosios ir jos gynėjo pateiktų prašymų netenkinimas nėra pagrindas manyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja turėjo išankstinį nusistatymą byloje ir buvo šališka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas tenkino visus kaltinamosios pateiktus prašymus, išskyrus vieną – į teismo posėdį papildomai kviesti liudytoją J. O., kuris jau buvo apklaustas teisiamajame posėdyje. Prokuroras pritaria teismo pozicijai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

3.4. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti BPK 255 straipsnio reikalavimai. Nors kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva iš anksto nepranešęs nuteisė ją už pažeidimus, kurie kaltinamuoju aktu nebuvo inkriminuoti, dėl šių aplinkybių ji teisiamajame posėdyje neteikė jokių paaiškinimų ir nuo kaltinimo nesigynė, tačiau kasaciniame skunde nenurodo nė vieno fakto, kuris tokius nuteistosios teiginius patvirtintų. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija šį nuteistosios apeliacinio skundo klausimą išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstą. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tik dėl kaltinamosios A. K. T. ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. A. K. T. viso proceso metu aktyviai gynėsi nuo pateiktų kaltinimų, davė parodymus ir teikė prašymus bei naudojosi garantuotomis teisėmis į gynybą. Nuteistosios veika nebuvo perkvalifikuota, ji nebuvo nuteista dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės būtų kitokios, nei kaltinamajame akte išdėstytos. Taigi kasacinio skundo teiginiai, kad buvo suvaržytos A. K. T. teisės į gynybą, nepagrįsti ir atmestini.

3.5. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo kolegijos išvadomis, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas BK 54 straipsnio 2 dalyje, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. T. už jos padarytas nusikalstamas veikas švelniausią bausmės rūšį, nurodytą BK 232 straipsnio sankcijoje. Paskirta bausmė atitinka veikų padarymo metu galiojusį įstatymą, kuriame buvo nustatyti baudų dydžiai (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą iki 500 MGL dydžio), todėl daryti išvadą, kad paskirtos baudos aiškiai per didelės ar per griežtos, nėra pagrindo. Tiek apeliaciniame skunde, tiek kasaciniame skunde išvardytos, pasak nuteistosios, jos asmenybės teigiamos savybės nėra pagrindas mažinti paskirtą bausmę, be to, minėtos asmeninės savybės nesukliudė jai daryti nusikalstamų veikų.

3.6. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad nuteistoji A. K. T. turi sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nuosprendžio vykdymo metu ji kreipėsi į teismą dėl baudos išdėstymo ir Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi nusprendė nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per dvidešimt mėnesių, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios A. K. T. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribų, įrodymų vertinimo ir BK 232 straipsnio taikymo

5. Kasaciniame skunde nurodomi du alternatyvūs prašymai: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį ir kasatorę išteisinti (pažymėtina, kad šis prašymas suformuluotas netinkamai, nes kasacinės instancijos teismas nei išteisinamųjų, nei apkaltinamųjų nuosprendžių, nei nuosprendžių, kuriais baudžiamoji byla nutraukiama, nepriima (BPK 382 straipsnis), tačiau nagrinėjamoje byloje šį kasatorės prašymą teisėjų kolegija traktuoja kaip prašymą panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti); 2) pakeisti teismų sprendimus sumažinant paskirtąją bausmę – baudą. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK VIII skyriaus normas, tarp jų BK 54 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą (BPK 20 straipsnis), bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis), be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje neatsakyta į daugelį apeliaciniu skundu iškeltų klausimų ir nepasisakyta dėl įrodymų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl to buvo pažeistos normos, reglamentuojančios baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 straipsnio 1 dalis), bei pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos (BK 2 straipsnio 5 dalis). Tokie kasatorės teiginiai bei juos, kasatorės nuomone, pagrindžiantys argumentai atmestini kaip nepagrįsti, jais remiantis tenkinti kasatorės prašymus nėra teisinio pagrindo.

5.1. Visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad jis byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, patikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-385-942/2017, 2K-305-699/2018 ir kt.).

5.2. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

5.3. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

5.4. Nagrinėjamoje byloje kasaciniame skunde nuteistoji A. K. T. iš esmės pakartojo tai, kas buvo nurodoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvadas dėl A. K. T. kaltumo padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai, kad jų pakanka neabejotinoms teismo išvadoms padaryti. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. K. T., prašydama pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, teigė, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas išsamiai ir tinkamai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių; kad nuosprendis priimtas esmingai pažeidžiant BPK 255 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo ribas, surašytas pažeidžiant nuosprendžio surašymui įstatyme nustatytus reikalavimus; kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka – netenkino nė vieno jos prašymo, „įsakė neduoti“ jai advokato; kad už subjektyvų įvykių supratimą ir vidinį įsitikinimą, taip pat ir už retorinio klausimo teisėjui pateikimą baudžiamoji atsakomybė apskritai negali būti taikoma ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės; kad to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą; kad šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes; tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, patikrino, priimtoje nutartyje į visus nuteistosios prašymus ir esminius argumentus atsakė bei motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami.

5.5. Kasaciniame skunde kasatorė vėlgi kartoja, kad BPK 255 straipsnio nuostatos buvo pažeistos. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2 dalyje – kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistosios argumentus, nurodė, kad iš kaltinamojo akto matyti, kad jame apeliantės padarytos veikos aprašytos atskleidžiant esmines faktines aplinkybes, kurios yra svarbios nustatant nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl nėra pagrindo pritarti nuteistosios argumentui, kad kaltinimas nėra pakankamai aiškus ir tai pasunkino jos teisę į gynybą. Šis teismas pažymėjo, kad, įteikus A. K. T. pranešimą apie įtarimą, ji nenurodė, kad įtarimas jai būtų neaiškus, kai jai buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, A. K. T. nurodė, kad susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nepageidauja, prašymų neturi, teisiamajame posėdyje A. K. T. nurodė, kad kaltinimą suprato, ir aktyviai nuo jo gynėsi. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus, nepažeidžiantis kaltinamosios gynybos teisių. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tik dėl A. K. T. ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. A. K. T. viso proceso metu aktyviai gynėsi nuo pateiktų kaltinimų, davė parodymus, teikė prašymus, naudojosi įstatymu garantuotomis teisėmis į gynybą. Nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos nebuvo perkvalifikuotos, ji nėra nuteista dėl nusikalstamų veikų, kurių faktinės aplinkybės skirtųsi nuo išdėstytų kaltinamajame akte. Todėl kasatorės teiginiai, kad buvo pažeistos BPK 255 straipsnio nuostatos, kad buvo suvaržytos jos teisės į gynybą, nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atmetant nuteistosios argumentus dėl teismo šališkumo, išsamiai pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs teismas būtų buvęs subjektyviai ar objektyviai šališkas. Tai, kad teismas įrodymus įvertino nepalankiai nuteistajai, kad, kasatorės nuomone, paskyrė per didelę baudą, nėra aplinkybės, reiškiančios teismo šališkumą. Kaltinamojo ar jo gynėjo prašymų netenkinimas taip pat nėra aplinkybė, reiškianti, kad teismas buvo šališkas. Proceso dalyvių pateikiami prašymai turi būti motyvuoti, turi būti nurodoma, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai (BPK 270 straipsnis). Vertindamas ir spręsdamas prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms teisme išsamiai ir nešališkai ištirti. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad nuteistoji neteisingai nurodė, jog nė vienas jos prašymas nebuvo patenkintas, – teismas tenkino kaltinamosios prašymą į teisiamąjį posėdį kviesti ir kaip liudytoją apklausti J. O., tenkino kaltinamosios gynėjo prašymus į teismo posėdį kviesti liudytoją E. L., prie bylos pridėti gynėjo pateiktus dokumentus bei nagrinėjamos bylos kontekste teisingai pažymėjo, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. A. K. T. ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatas A. Kvaščevičius, šis advokatas buvo ir A. K. T. gynėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinio skundo argumentą, kad teisėja „įsakė neduoti“ jai advokato, atmetė pripažinęs visiškai nepagrįstu. Kasatorės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys, t. y. neatitinkantys nuosprendžio turinio. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat yra tinkamai pasisakyta. Ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta, kodėl laikoma įrodyta, kad A. K. T. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 232 straipsnyje. Tokias išvadas teismai pagrindė ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma: liudytojų – teisėjų Z. P., M. D., R. D., E. M., E. L. parodymais, kuriuose jie nurodė, kad į interneto svetainę www.youtube.com įkeltame vaizdo įraše išsakyti žodžiai neatitinka tikrovės, jie žemina teismą kaip teisingumą vykdančią instituciją, ir nors jų asmeniškai neįžeidė, tačiau kaltinamosios išsakyti žodžiai žemina juos kaip teisėjus; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gegužės 12 d. specialisto išvada Nr. 11-925(16); prie bylos pridėtame kompaktiniame diske esančiais vaizdo įrašais iš tinklalapio www.youtube.com, vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis; iš dalies ir pačios A. K. T. parodymais tiek, kiek jie neprieštaravo kitiems bylos duomenims.

6. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos kasatorė įvardija kaip esminius pažeidimus, nepadarė.

7. Nuteistoji A. K. T. kasaciniame skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesant jos veikoje nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų (tyčios) jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties (BK 232 straipsnis) požymių.

7.1. Pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo, teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-385/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-385/2006">2K-7-385/2006</a>, 2K-468/2010).

7.2. Byloje nustatyta, kad A. K. T. viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus dėl jų veiklos, t. y. 2016 m. sausio 11 d., sausio 14 d. ir balandžio 4 d. Klaipėdoje iš kompiuterio per nenustatytą IP adresą prisijungė prie tinklalapio www.youtube.com, į jį įkėlė savo asmens vaizdo įrašus, šiuose vaizdo įrašuose, išreikšdama nepasitenkinimą su ja susijusių bylų nagrinėjimu ir priimtais sprendimais, išsakė nuosprendyje nurodytus teiginius, kuriais viešai žodžiu pažemino atitinkamai (duomenys neskelbtini) teismą ir teismo teisėjus R. D., E. M., (duomenys neskelbtini) teismą ir teisėjus M. D., E. L.; (duomenys neskelbtini) teismą ir teismo pirmininkę A. G. bei (duomenys neskelbtini) teismą ir teisėją Z. P., ir tai padarė veikdama tiesiogine tyčia. Teismų sprendimuose A. K. T. padarytų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 232 straipsnį, objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai nustatyti ir tinkamai atskleisti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padaryta išvada, kad A. K. T. veikė tiesiogine tyčia. A. K. T., vaizdo įrašuose viešai išsakydama užgaulius, žeminančius, nepagrįstus, tikrovės neatitinkančius teiginius apie teisėjus, suvokė, kad tokiais pasisakymais užgauliai žemina teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus dėl jų veiklos, ir taip elgėsi sąmoningai, suvokdama ir suprasdama, kad jos vaizdo įrašai, įkelti internete, viešoje erdvėje bus prieinami dideliam ir neapibrėžtam vartotojų ratui, to ir siekė.

7.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes A. K. T. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 232 straipsnį.

Dėl prašymo sušvelninti bausmę – sumažinti paskirtą baudą

8. BK 232 straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016 ir kt.).

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai A. K. T. už kiekvieną nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 232 straipsnį, paskirtos 50 MGL dydžio baudos, jas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą (įstatymo redakciją, galiojusią nusikalstamų veikų padarymo metu) už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda iki 500 MGL dydžio. Parinkdamas švelniausią BK 232 straipsnio sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį bei nustatydamas skiriamos bausmės dydį, teismas atsižvelgė į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei, priešingai nei nurodo kasatorė, dėl to nuosprendyje pasisakė ir priimamą sprendimą dėl skiriamos bausmės tinkamai motyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistosios argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, paskirtos baudos nėra aiškiai per didelės, už visas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės – baudos – subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio bauda – taip pat nėra per griežta.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Konstatuoti, kad A. K. T. paskirta bausmė (tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinė subendrinta bausmė) yra neteisinga, paskirta pažeidžiant bausmės paskyrimą reglamentuojančias nuostatas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios A. K. T. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Pranas Kuconis

Aldona Rakauskienė