Civilinė byla Nr. e3K-3-497-969/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06454-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir V. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir V. S. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, I. T. ir R. Š.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, priklausomai nuo vertinimo, ar pagal inicijuojamo ginčo pobūdį ginčas kilo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo 6887,39 Eur turtinės žalos atlyginimo bei po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
3. Ieškovai paaiškino, jog jų duktė I. S., gimusi (duomenys neskelbtini), jiems nežinomomis aplinkybėmis buvo paguldyta į Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus ir ten, palikta be priežiūros, (duomenys neskelbtini) užspringo ir mirė.
4. Ieškovų vertinimu, jų dukters mirtį lėmė nepakankamas atsakovo rūpestingumas ir atidumas, atsakovas neužtikrino kokybiškų, adekvačių ir laiku suteikiamų vaiko sveikatos ir priežiūros paslaugų, taip pažeisdamas vaiko sveikatos ir vaiko priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pagal kuriuos yra licencijuota jo veikla.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisė 11 000 Eur neturtinės žalos, 1153,94 Eur turtinės žalos ir 106,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovo priteisė 2000 Eur neturtinės žalos, 1153,94 Eur turtinės žalos ir 106,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukterį I. S.. Ieškovei susirgus ir paguldžius ją į psichiatrijos kliniką, vaikas buvo išvežtas į ligoninę, o 2015 m. lapkričio 10 d. vaikas pateko į Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, jam 2015 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-1370 paskirta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Ieškovė iš psichiatrijos klinikos išėjo 2015 m. gruodžio 9 d., abu ieškovai aplankė dukterį ir pareikalavo, kad atsakovas ją grąžintų, tačiau vaikas nebuvo grąžintas, atsižvelgiant į tai, kad laikinoji globa nebuvo panaikinta. Ieškovai lankė vaiką, 2015 m. gruodžio 14 d. 10 val. ryte vaikas buvo sveikas ir nesirgo, (duomenys neskelbtini), vaikas mirė. 2015 m. gruodžio 15 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad vaikas mirė nuo mechaninės asfikcijos užspringus skrandžio turiniu.
7. Teismas, vertindamas ieškovų reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai nevykdė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. patvirtintuose Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų nuostatuose (toliau – Nuostatai) iškeltų uždavinių – saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, garantuoti jo socialinį saugumą, sudaryti vaikui artimas šeimos aplinkai gyvenimo sąlygas, taip pat neprisiėmė atsakomybės dėl vaiko sveikatos ir gyvybės. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose nebuvo laikomasi darbuotojų pareigybės aprašymų, dirbo per mažai žmonių, nebuvo laikomasi maitinimo grafikų, darbas komandoje buvo paremtas ne dokumentais, o nerūpestingu pasitikėjimu. Teismas konstatavo, jog atsakovas tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 2 straipsnį, t. y. teisę į gyvybę, neužtikrino kokybiškų, adekvačių ir laiku teikiamų vaiko priežiūros paslaugų, tokiu būdu buvo pažeisti vaiko sveikatos ir vaiko priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos yra licencijuota atsakovo veikla, Nuostatai. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai, nepakankamas rūpestingumas sudarė sąlygas, jog laiku nebuvo pastebėta, kad vaikas atpila skrandžio turinį, springsta, dėl to vaiko kritinė būsena buvo pastebėta pavėluotai ir vaikas, nors ir teikiant jam pagalbą, mirė, todėl tarp konstatuotų neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės darbuotojai neišnaudojo galimybių tinkamai atrauginti vaiką, stebėti jį, o šiam pradėjus kosėti ir springti – atitinkamai reaguoti, kas būtų realiai padidinę galimybę vaikui išgyventi. Nurodytos aplinkybės teismui leido konstatuoti priežastinio ryšio buvimą tarp darbuotojų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių – kūdikio mirties.
8. Teismas, vadovaudamasis neturtinės žalos nustatymo kriterijais, priteisė ieškovei 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu ieškovui – 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodęs, jog tarp tėvo ir vaiko negalėjo susiformuoti stiprus emocinis ryšys, nes ieškovas faktiškai neaugino savo dukters, jos neprižiūrėjo, o visas rūpestis apsiribojo tik jos lankymu kūdikių namuose, be to, ieškovas nesugebėjo pagrįsti prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
9. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovai patyrė 2307,87 Eur turtinės žalos, šios atlyginimas priteistinas iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 1153,94 Eur.
10. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, I. T. apeliacinius skundus, 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą.
11. Kolegija nustatė, jog ieškovų duktė I. S. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-201 buvo įkurdinta Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Ši įstaiga yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros savivaldybės biudžetinė įstaiga (Nuostatų 6 punktas), jai nuo 2014 m. spalio 21 d. suteikta asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 1241, kuria Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos suteikė teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos paslaugas (vaikų neurologijos, vaikų ligų, vaikų raidos sutrikimų ankstyvos reabilitacijos paslaugas), slaugos paslaugas (bendrosios praktikos slaugos, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos, vaikų slaugos paslaugas).
12. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-201 I. S. buvo įkurdinta kūdikių namų intensyviosios slaugos grupėje. 2015 m. lapkričio 30 d. I. S. buvo perkelta į pirmą grupę, kurioje dirba slaugytojos, slaugytojos padėjėjos, pedagogas. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės įsakyme Nr. V-209 nurodyta, kad pirmos grupės personalas yra atsakingas už mergaitės gyvybę ir sveikatą, o slaugytojos padėjėja atsakinga, nesant slaugytojos ar auklėtojos, už vaikų priežiūrą ir saugumą.
13. Kolegija pabrėžė, jog vaikų slaugytojo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 629 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 91:2001 „Vaikų slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – Lietuvos medicinos norma MN 91:2001). Pagal šį teisinį reguliavimą slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą, šios normos 14, 17 straipsniai detalizuoja slaugytojų pareigas. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų vaikų slaugytojos pareigybės aprašyme taip pat nustatyta, kad vaikų slaugytoja užtikrina vaiko pagrindinę gyvybinę veiklą pagal slaugos poreikius (4.5 punktas), deramai įvertina ir reaguoja į vaiko sveikatos pokyčius, seka sergančių vaikų būklę, apie tai informuoja gydytoją (4.6 punktas), maitina vaiką (4.10 punktas), naktinių budėjimų metu nepalieka vaikų vienų, vaikų miego metu atlieka tvarkymosi darbus (4.12 punktas), teikia būtinąją medicinos pagalbą (4.18 punktas). Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų slaugytojos padėjėjos pareigybės aprašyme nurodyta, kad slaugytojos padėjėja padeda slaugytojai ar auklėtojai maitinti vaikus (4.5 punktas), nesant slaugytojos ar auklėtojos, visiškai atsako už vaikų priežiūrą ir jų saugumą (4.7 punktas), deramai įvertina ir reaguoja į vaiko sveikatos pokyčius, apie tai informuoja budinčią slaugytoją (4.10 punktas), vaikų miego metu atlieka tvarkymosi darbus (4.11 punktas).
14. Nors ieškovai konkrečių reikalavimų atsakovui dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nereiškė, o akcentavo netinkamą vaiko priežiūrą (vaikas nebuvo tinkamai maitinamas, paguldytas ne į savo lovelę, buvo paliktas be priežiūros), kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybiškumas sudaro viešąjį interesą, siekdama visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą, į bylos nagrinėjimą kaip išvadą teikiančią instituciją įtraukė Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši institucija buvo įpareigota pateikti išvadą, ar vaikų slaugytojos pareigybės aprašyme 4.5, 4.6, 4.10, 4.12, 4.18 punktuose nurodytos funkcijos patenka į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) reguliavimo sritį; ar slaugytojos padėjėjos pareigybės aprašyme 4.5, 4.7, 4.10, 4.11 punktuose nurodytos funkcijos patenka į PTŽSAĮ reguliavimo sritį; ar I. S. kūdikių namų darbuotojų teikta (neteikta) būtinoji medicinos pagalba užspringus ir atliekant gaivinimo veiksmus atitinka teisės aktų reikalavimus. Kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą, sprendė, kad byloje ginčas kilo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
15. Kolegija, remdamasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152 patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų (toliau – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai) 6, 7, 32 punktais, konstatavo, jog ieškovų reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kyla iš pacientės atstovų ir sveikatos priežiūros įstaigos ginčo, todėl ieškovai privalėjo pasinaudoti PTŽSAĮ nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreiptis dėl padarytos žalos nustatymo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTktNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-299-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-299-611/2015">3K-3-299-611/2015</a>).
16. Kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas paciento teises, atlyginimo, ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidų egzistavimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnis). Kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio bylos, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 8 punktu, yra nagrinėjamos apygardos teismuose kaip pirmosios instancijos teismuose, todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, pažeidė bylų rūšinio teismingumo taisykles (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovai nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka galima pasinaudoti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Ieškovai kasaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad žala kildinama iš paciento sveikatai padarytos žalos ir turi būti laikomasi privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, pasisakė, kad ieškovai neturi teisės į žalos atlyginimą, taip paneigdamas generalinio delikto esmę ir užkirsdamas kelią ieškovams į žalos atlyginimą. Nors Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-68557-15, nustačius, kad slaugytoja I. T. nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalyje, tai nereiškia, jog ieškovai neturi teisės į turtinės žalos, t. y. į vaiko laidojimo išlaidų, atlyginimą ir neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).
17.2. Ieškovai, atsakovas, tretieji asmenys, pirmosios instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes ir pateiktus byloje įrodymus turtinės ir neturtinės žalos nesiejo su paciento sveikatai padaryta žala, nes atsakovo įstaigoje ieškovų dukteriai buvo teikiamos laikinosios globos paslaugos. Vaikas atsakovo įstaigoje, kaip pažymėjo ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, buvo apgyvendintas 2015 m. lapkričio 10 d. vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. lapkričio 10 d. aktu Nr. V-7-49(12.23), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-1370. Vaikas skrandžio turiniu užspringo ir mirė (duomenys neskelbtini), būdamas atsakovo įstaigoje, kurioje dirba slaugytojos, slaugytojų padėjėjos, pedagogas. Sveikas vaikas buvo apgyvendintas atsakovo įstaigoje, nes ieškovė buvo skubiai ir priverstinai paguldyta į gydymo įstaigą, o vaiko tėvo tuo metu nebuvo, todėl ir pirmosios instancijos teismas, ir bylos šalys pagrįstai vertino, kad atsakovo įstaigoje teikiamos paslaugos yra diferencijuojamos pagal jų pobūdį ir vaikui buvo teikiamos laikinosios globos paslaugos, be to, tai, kad dėl vaiko sveikatos būklės jo mirties dieną iš slaugytojų nebuvo nusiskundimų, patvirtina ir pagal darbo grafiką budėjusios gydytojos D. K. padaryti įrašai, parodymai. Vaiko sveikatos būklę patvirtina ir medicininiai dokumentai, todėl Pacientų sveikatai padarytos žalos komisija šiuo aspektu neturi ką vertinti.
17.3. Ieškovai ieškinį pateikė 2016 m. liepos 15 d. ir bylos nagrinėjimas vyko metus. Byloje yra surinkti įrodymai, apeliacinės instancijos teismas įtraukė į bylos nagrinėjimą Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ši atliko neplaninį patikrinimą ir pateikė byloje ataskaitą. Vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentracijos principais yra neteisinga pradėti procesą iš naujo, kadangi, remiantis šalių pozicija bylos nagrinėjimo metu, galima spręsti, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas šalių netenkins ir procesas prasidės iš naujo. Ieškovai palaidojo sveiką vaiką, kuris atsakovo įstaigoje užspringo maisto turiniu, buvo gaivintas, tačiau neatgaivintas. Vieša informacija skelbia, kad ieškovų duktė yra ketvirtas vaikas, miręs atsakovo įstaigoje.
17.4. Ieškovai prašė priteisti dukters laidojimo išlaidų atlyginimą, tačiau atsakovas ginčijo šių išlaidų atlyginimą, motyvuodamas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje. Ieškovų vertinimu, tai, ar asmuo kaltas, civilinėje teisėje nustatoma taikant protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartą (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima riboti ar paneigti, teisės ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos.
18. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas neapribojo ieškovų teisių. Ieškovų žalos atsiradimo priežastis yra galimai neteisėtas atsakovo veiksmas ar neveikimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tuo tarpu pagal aktualų teisinį reglamentavimą ginčo nagrinėjimas teisme galimas tik ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka. Tokia procedūra ieškovų iniciatyva jau yra pradėta, nes ieškovai 2018 m. birželio 7 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją pareikšdami analogiško turinio reikalavimus, kaip buvo pareikšti šioje byloje, išskyrus reikalavimą atlyginti laidojimo išlaidas. Taigi ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutartis neriboja ieškovų galimybių ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka ir jų galimai pažeistų teisių gynimo procesas yra pradėtas laikantis ginčijamoje nutartyje išaiškintos tvarkos.
18.2. Vaiko priežiūros funkcijų turinys atitiko sveikatos priežiūros paslaugų požymius. Mergaitė buvo stebima gydytojos, ją prižiūrėjo slaugytojai, o ir ieškovai bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nenurodė tikslių atsakovo veiksmų ar neveikimo, dėl kurių įvyko vaiko mirtis. Atsakovas laikosi pozicijos, jog apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp ieškovų ir jo atsiradusius teisinius santykius.
18.3. Nors ieškovai nurodo, jog būtų neracionalu pakartotinai nagrinėti išnagrinėtą civilinę bylą, tačiau CPK normos nenustato teismo teisės toleruoti ginčų nagrinėjimo pažeidimus remiantis ekonomiškumo ir proceso operatyvumo kriterijais, net ir tokiais atvejais, kai pažeidžiamas rūšinis civilinių bylų teismingumas.
19. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos, priklausomai nuo vertinimo, ar pagal inicijuojamo ginčo pobūdį ginčas kilo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo
20. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, kurios svarba yra pripažįstama visuotinai tiek nacionalinių teisės aktų (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).
21. Ieškovai kasaciniame skunde pagrįstai pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Vis dėlto Konstitucijos 28 straipsnyje yra įtvirtinta ir tai, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Pats kreipimosi į teismą teisminės gynybos pobūdis suponuoja įstatymo leidėjo poreikį nustatyti jos įgyvendinimo tvarką ir asmenų pareigą laikytis tokių nustatytų reikalavimų.
22. Nurodytas reikalavimas kreipiantis į teismą laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas ar neproporcingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat yra pripažįstama, jog teisės kreiptis į teismą pobūdis, esmė reikalauja valstybės reguliavimo įtvirtinimo, tačiau įtvirtintais ribojimais neturi būti paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (2001 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Z ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 29392/95). Taigi pagal EŽTT pateiktus išaiškinimus asmenys, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pavyzdžiui, pateikdami ieškinius, kitus procesinius dokumentus ir pan., turi tikėtis, kad egzistuojančios proceso taisyklės jiems bus taikomos (2000 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Sotiris ir Nikos Kouras Attee prieš Graikiją, peticijos Nr. 39442/98).
23. Prie teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų galima priskirti ir įstatymų numatytus atvejus, kai yra reikalaujama, kad asmenys prieš kreipdamiesi į teismą pasinaudotų privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Tuo atveju, jeigu atsižvelgus į ginčo pobūdį, yra sprendžiama, kad inicijuojam ginčui yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, toks vertinimas, priešingai nei teigia ieškovai, negali būti traktuojamas kaip savaime pažeidžiantis ieškovų teises ar paneigiantis jų teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).
24. Šioje civilinėje byloje teismai nustatė, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukterį –I. S.. Ieškovei susirgus ir buvus paguldytai į psichiatrijos kliniką, jos vaikas buvo išvežtas į ligoninę, o 2015 m. lapkričio 10 d. vaikas pateko į Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, 2015 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-1370 jam skirta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. (duomenys neskelbtini) I. S. mirė. 2015 m. gruodžio 15 d. specialisto išvadoje, vertinant I. S. mirties priežastis, nurodyta, kad ji mirė nuo mechaninės asfikcijos užspringusi skrandžio turiniu. Ieškovai, mirusio vaiko tėvai, kreipdamiesi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, ją siejo su netinkama mergaitės priežiūra Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, pažymėdami, jog vaikui nebuvo užtikrintos kokybiškos, adekvačios ir laiku teikiamos sveikatos ir priežiūros paslaugos, ji nebuvo tinkamai prižiūrėta po jos maitinimo, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaikų maitinimo ypatumus bei fiziologinius poreikius.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, su kuriomis yra siejama patirta žala, ginčo pobūdį, sprendė, jog byloje ginčas kilo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, todėl ieškovai privalėjo pasinaudoti PTŽSAĮ nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreiptis dėl padarytos žalos nustatymo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Įvertinus tai, kad šiuo atveju tokios tvarkos nebuvo laikytasi ir ja dar buvo galima ja pasinaudoti, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir ieškinys paliktas nenagrinėtas. Kasaciniame skunde, kvestionuojant apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, yra pabrėžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavimo neteisėtų veiksmų pobūdį, su kuriais yra siejamas prašomas priteisti žalos atlyginimas, nes ieškovų sveikas vaikas buvo apgyvendintas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir jam buvo teikiamos laikinosios globos, o ne asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Taigi nagrinėjamos civilinės bylos kontekste kasaciniame skunde yra keliamas klausimas, ar tinkamai apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisėtų veiksmų pobūdį bei sprendė, jog šiuo atveju yra keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo dėl netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
26. Vertindama tarp šalių susiklosčiusius santykius teisėjų kolegija pažymi, jog PTŽSAĮ 1 straipsnis apibrėžia jo taikymo sritį ir nurodo, jog jis taikomas nustatant paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Šio įstatymo kontekste atlygintina paciento sveikatai padaryta žala yra suprantama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos (PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalis), kai pacientas yra suprantamas kaip asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis (PTŽSAĮ 2 straipsnio 10 dalis).
27. PTŽSAĮ 24 straipsnis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis).
28. Iš esmės analogiškas reguliavimas yra įtvirtintas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatuose (2013 m. balandžio 19 d. redakcija), kuriuose yra pažymima, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, kylančius tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nustato padarytą žalą ir jos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą, neturtinės žalos dydį (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 7 punktas). Pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 32 punktas).
29. Iš šios nutarties 26–28 punktų matyti, jog nurodytas reguliavimas reikalavimą laikytis PTŽSAĮ nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos sieja su reikalavimu, kad prašoma priteisti žala būtų siejama su pacientų teisių pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239-690/2015">3K-3-239-690/2015</a>; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTktNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-299-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-299-611/2015">3K-3-299-611/2015</a>).
30. Teisėjų kolegija, vertindama proceso šalių argumentus dėl tinkamo teisinių santykių kvalifikavimo (šios nutarties 25 punktas), pažymi, kad teismai nustatė, jog I. S. 2015 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-1370 buvo paskirta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (CK 3.253 straipsnis). Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų veikla siejama su antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, socialinės globos ir ugdymo paslaugų organizavimu ir teikimu Šiaulių apskrities ir kitų apskričių, kuriose nėra tokių įstaigų, vaikams iki 4 metų amžiaus imtinai, o vaikams su negalia – iki 6 metų amžiaus (Nuostatų 15 punktas). Pagal savo veiklos pobūdį Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros savivaldybės biudžetinė įstaiga, jai nuo 2014 m. spalio 21 d. suteikta asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 1241, kuria suteikta teisė verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos paslaugas (vaikų neurologijos, vaikų ligų, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas), slaugos paslaugas (bendrosios praktikos slaugos, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos, vaikų slaugos asmens sveikatos priežiūros paslaugas). Atsižvelgiant į nurodytos įstaigos statusą, jos veiklos pobūdį sutiktina su ieškovų vertinimu, kad atsakovo įstaigos teikiamos paslaugos gali būti vertinamos kaip kompleksinės bei diferencijuojamos pagal atliekamas funkcijas.
31. Atsižvelgdama į nurodytų neteisėtų veiksmų pobūdį, su kuriais yra siejamas prašomas priteisti žalos atlyginimas, teisėjų kolegija pabrėžia, jog sveikatos priežiūros paslaugos pasižymi plačia įvairove, jos apima ne tik gydymo paslaugas, bet ir slaugos procedūras. Šias procedūras reglamentuojančiame specialiajame teisės akte – Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme (2015 m. liepos 15 d. redakcija) – apibrėžiamas bendrosios, išplėstinės ir (ar) specialiosios slaugos turinys bei nustatyti slaugytojų funkcijos bei įgaliojimai. Inicijuojam ginčui taikytina Lietuvos medicinos norma MN 91:2001 (2001 m. gruodžio 15 d. redakcija) detalizuoja vaikų slaugytojo, dirbančio visų lygių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, ugdymo, socialinės globos įstaigose, bendruomenėje bei pacientų namuose, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę (1, 6 punktai). Šios normos kontekste slauga yra suprantama kaip asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 4.1 punktas), o slaugos procesas yra apibrėžiamas kaip sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Nurodytą slaugos procesą sudaro: slaugos poreikių nustatymas, slaugymo planavimas, slaugymo veiksmų atlikimas, rezultatų vertinimas (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 4.10 punktas).
32. Minėtas slaugos proceso apibrėžimas suponuoja ir šio pobūdžio specialistams priskirtinas gan plataus pobūdžio funkcijas. Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 10 punktas nustato, jog vaikų slaugytojas organizuoja ir įgyvendina vaikų slaugą bei priežiūrą, nustato vaiko slaugos poreikius, padeda juos patenkinti. Įgyvendindamas nurodytas funkcijas vaikų slaugytojas privalo slaugyti įvairaus amžiaus vaikus, padėti tenkinti jų poreikius, teikti prevencines medicinos paslaugas, bendruomenės sveikatos priežiūros paslaugas pirminės sveikatos priežiūros bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ikimokyklinėse švietimo įstaigose, mokyklose, globos namuose; planuoti slaugymą, įvertinant vaiko gyvybines veiklas; techniškai ir saugiai atlikti gydymo bei diagnostikos procedūras, vykdyti savo ir vaikų sveikatos apsaugos reikalavimus; stebėti ir įvertinti vaiko sveikatos būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus simptomus, skubiai informuoti gydytoją apie pablogėjusią vaiko sveikatą, esant pavojingai organizmo būklei teikti pirmąją medicinos pagalbą (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 14 punktas). Teisinis reguliavimas reikalauja, kad vaikų slaugytojas gebėtų vertinti naujagimių, kūdikių, vaikų sveikatos būklę ir poreikius pagal gyvybines veiklas bei mokėtų paaiškinti tėvams, kaip juos prižiūrėti, skatintų tėvus rūpintis vaiko sveikata; išmanytų vaikų gyvybei pavojingas būkles, gebėtų teikti skubią pagalbą; žinotų vaikų mitybos principus bei suteiktų žinių šeimai; ligos atveju mokėtų slaugyti sergantį vaiką ir mokėtų patarti, kaip tai atlikti (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 17 punktas).
33. Nurodytas slaugytojo funkcijų pobūdis lemia, kad jis, be kita ko, bendrai rūpinasi paciento priežiūra (rūpinasi jo maitinimu, padeda įgyvendinti kitus poreikius ir pan.). Tokia veikla pagal minėtą teisinį reguliavimą priskirtina prie asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
34. Nurodytas vertinimas dera ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri liudija, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra suprantamas ne tik kaip pačių paslaugų teikimas, bet ir rūpinimasis ligoniu teikiant jam paslaugas, užtikrinant jo su gydymu susijusių poreikių tenkinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478/2008">3K-3-478/2008</a>. Teismų praktika. 2008, 30; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603-701/2015">3K-3-603-701/2015</a>). Toks požiūris išryškėja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, analizuojant sveikatos priežiūros paslaugų turinį bei jo apimtį, kai vertinant, ar atitinkami veiksmai patenka į sveikatos priežiūros paslaugų turinį, nėra siauriai apsiribojama vien tik gydymo veiksmais (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Dornier, C-45/01, Rink. p. I‑12911, 33 punktas; 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimas Diagnostiko & Therapeftiko Kentro Athinon-Ygeia AE prieš Ypourgos Oikonomikon, C-394/04 ir C-395/04, ECLI:EU:C:2005:734, 17, 24, 35 punktai; 2013 m. liepos 11 d. sprendimas Fédération des maisons de repos privées de Belgique (Femarbel) ASBL prieš Commission communautaire commune de Bruxelles‑Capitale, C-57/12, ECLI:EU:C:2013:517).
35. Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovų vaikui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, mergaitę prižiūrėjo slaugytoja I. T., kurios, kaip nurodyta byloje, viena iš pareigų ir buvo maitinti kūdikius, po jų maitinimo juos palaikyti, kad jie atsirūgtų, ir įdėti juos į specialias naujagimių kėdutes, kad jie pabūtų po maitinimo ne gulomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų nurodytus neteisėtus veiksmus, su kuriais yra siejamas prašomas priteisti žalos atlyginimas, tai, kad I. S. prižiūrėjo slaugytojos, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaikų slaugytojų teikiamų paslaugų pobūdį bei šios nutarties 31–34 punktuose nurodytą vaikų slaugytojo funkcijų turinį, šiuo konkrečiu atveju vertina, kad sveikatos priežiūros įstaigoje globojamo vaiko maitinimas bei tinkama vaiko priežiūra po maitinimo pateko į asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtį (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 10, 14 punktai). Dėl šių priežasčių spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog žala yra siejama su netinkamu asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir ieškovai nei kasaciniame skunde, nei vėliau teiktuose paaiškinimuose nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių kitaip vertinti ginčo pobūdį.
36. Atsižvelgdama į nurodyto ginčo pobūdžio kvalifikavimą teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs tai, kad ieškovai nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka buvo galima pasinaudoti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Toks teismo sprendimas nereiškia, kad juo buvo paneigta ieškovų teisė į patirtos žalos atlyginimą, o tik suponuoja tai, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl galimai patirtos žalos atlyginimo, turėjo laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos, kuri šiuo atveju, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų pobūdį, iš kurių yra kildinama žala, lėmė reikalavimą pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
37. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog nors ieškovai kasaciniame skunde, kvestionuodami apeliacinės instancijos teismo išvadas, pažymi, kad, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir efektyvumo principais, yra neteisinga reikalauti, kad jie kreiptųsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kurios sprendimas galimai šalių netenkins, tačiau prie civilinės bylos pridėtas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. spalio 10 d. sprendimas „Dėl D. S. ir V. S. pareiškimo“ Nr. 56-131 (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis) liudija, kad ieškovai po apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties vis dėlto kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su pareiškimu dėl ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka. Iš ieškovų kreipimosi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją turinio matyti, kad į šią komisiją buvo kreiptasi atsižvelgus į Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria teismas jų ieškinį paliko nenagrinėtą. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. spalio 10 d. sprendimu įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus atlyginti ieškovams padarytą žalą ir ginčas dėl šios žalos, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, jau yra nagrinėjamas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-844-569/2018.
38. Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti ir vienodai teismų praktikai formuoti.
39. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Nagrinėjamu atveju proceso šalys neprašo priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
41. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 20,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad šios išlaidos susidarė dėl ieškovų veiksmų paduodant kasacinį skundą, teisėjų kolegija kasaciniame teisme patirtas išlaidas paskirsto abiem ieškovams po lygiai – po 10,04 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 10,04 Eur (dešimt Eur 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
Gediminas Sagatys
