R. T. pagal BK 199 str., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-228-976/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01944-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1;

2.1.2.4; 2.3.6.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. gynėjo advokato Rimvido Valančiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 276 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš R. T. konfiskuota 4235 Eur; konfiskuotas J. T. priklausantis automobilis „Volkswagen Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš R. T. priteista į valstybės biudžetą 29 624 Eur už produkcijos sunaikinimo darbus.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 12 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo R. T. gynėjo advokato Rimvido Valančiaus apeliacinis skundas. Išieškota iš nuteistojo R. T. 489,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. T. nuteistas:

1.1. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, turėdamas tikslą išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, muitinės procedūroms įforminti muitinės pareigūnams pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie gabenamų prekių vertę ir taip išvengė muitinės kontrolės, t. y., būdamas UAB „L“, reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, organizavo šaldytos mėsos (jautienos) skerdienos krovinio importą iš Egipto valstybės, krovinio pagal Olandijos įmonės „A“ išrašytą 2018 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą (INVOICE) Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 54 890 kg po 800 Eur už toną) vertė 43 912 Eur, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą, gabendamas šį krovinį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinį Klaipėdoje, Perkėlos g. 8, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, muitinės procedūroms įforminti muitinės pareigūnams pateikė aiškiai suklastotą importo deklaraciją, kurioje nurodyta sumažinta prekių kaina, t. y. pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie gabenamas prekes ir taip išvengė muitinės kontrolės ir papildomai skaičiuotino 9221,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo už šios produkcijos importą, būtent: 2018 m. kovo 6 d. iš Egipto valstybės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos sieną į Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinį Klaipėdoje, Perkėlos g. 8, įvežė tris konteinerius Nr. (duomenys neskelbtini) su šaldyta mėsa (jautienos skerdiena), iš viso 54 890 kg, netinkančia žmonių maistui, ir importo procedūrai įforminti 2018 m. sausio 25 d. pateikė UAB „X“ muitinės tarpininko atstovui A. K., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, Olandijos įmonės „A“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (INVOICE) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti netikri duomenys, kad importuojamas krovinys 14 820,30 Eur vertės, o muitinės tarpininkas A. K. pagal pateiktus duomenis užpildė elektroninę importo deklaraciją, joje nurodydamas aiškiai neteisingus duomenis apie importuojamų prekių vertę, ir pateikė per MDAS sistemą Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams, šie suteikė importo deklaracijai Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodyta faktinės vertės neatitinkanti krovinio vertė – 14 820,30 Eur;

1.2. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. kovo 23 d. būdamas UAB „L“ direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 16 punktų reikalavimus, nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini), veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „T“ buhalterę D. Ž., nesuvokiančią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, tyčia organizavo ūkinių operacijų pagal netikras PVM sąskaitas įtraukimą, neapskaitė visų gautų lėšų ir nepateikė apskaitos dokumentų dėl jų panaudojimo, t. y. gautų 4235 Eur už parduotą mėsą (jautienos skerdieną); įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, t. y. žinodamas, kad UAB „L“ mėsos (jautienos skerdienos) nepardavė, išrašė UAB Z PVM sąskaitą faktūrą dėl 5275,18 Eur sumos, joje nurodė netikrus duomenis apie 21 790 kg mėsos (jautienos skerdienos) pardavimą; įtraukė netikrus duomenis, t. y. žinodamas, kad UAB „L“ įsigijo iš įmonės „A“ pagal 2018 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą (INVOICE) Nr. (duomenys neskelbtini) 54 890 kg po 800 kg mėsos (jautienos skerdienos), kurios vertė 43 912 Eur, siekdamas paslėpti tikrą importuojamos produkcijos vertę, iš anksto susitaręs su jo nusikalstamo veikos pobūdžio nesuprantančiu produkcijos pardavėju G. A. (G. A.), pateikė įtraukti į buhalterinę apskaitą tuo pačiu numeriu PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 54 890 kg produkcijos įsigyja iš viso už 14 820,30 Eur iš įmonės „A“, taip apgaulingai tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. kovo 23 d.;

1.3. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „L“ direktorius, atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą bei jam patikėtą ir savo žinioje esantį svetimą bendrovės turtą (lėšas), nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 23 d. nenustatytoje vietoje pardavė fiziniams asmenims UAB „L“ mėsą (jautienos skerdieną) iš viso už 4235 Eur, bet pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, gautų pinigų į bendrovės kasą, banko sąskaitą neįnešė, taip pasisavino 4235 Eur ir padarė UAB „L“ 4235 Eur turtinę žalą;

1.4. pagal BK 276 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „L“ direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 4 straipsnio, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. kovo 23 d. importavo į Lietuvos Respubliką 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų: 21 315,29 kg įvairios rūšies žuvies, 17 270 kg neaiškios rūšies šaldytos žuvies, 800 kg krevečių, 17 232 kg žuvų (menkių) atliekų), 2018 m. vasario 28 d. iš UAB „Y“ įsigijo įvairios žuvies, 2018 m. kovo 6 d. 54 890 kg mėsos (jautienos skerdienos), tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. kovo 23 d., iš nenustatytų asmenų įsigijo 35 479 vnt. neaiškios kilmės žuvies konservų, netinkamų žmonėms vartoti, be atsekamumo dokumentų, pasibaigusiais galiojimo terminais, be ženklinimo rekvizitų, akivaizdžiai netinkamų, kenksmingų žmonių sveikatai, juos sandėliavo UAB K patalpose, suradęs klientus dalį produkcijos pardavė kaip žmonėms vartoti tinkamus pirmiau nurodytus maisto produktus, o likusios produkcijos nespėjo realizuoti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2018 m. kovo 23 d. buvo sulaikytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. T. gynėjas advokatas R. Valančius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Prokuroras pirmosios instancijos teisme, o nuteistasis apeliacinės instancijos teisme prašė apklausti liudytoją G. A. dėl importuojamo krovinio kainos ir kitų klausimų, susijusių su kontrabanda, nurodė jo kontaktinius duomenis, bet teismai tokio prašymo netenkino. Gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 48 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kuris reiškia, kad byla teisme turi būti sprendžiama ginčo keliu, kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti. BPK reikalavimai įpareigoja teismą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais į bylą duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti tiesą (BPK 270 straipsnio 3 dalis, 287 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 266 straipsniu, buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo galimumo nedalyvaujant vienam iš pagrindinių kaltinimo liudytojų G. A. Teismas netenkino prokuroro prašymo apklausti šį liudytoją, tik balsu perskaitė jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netenkino gynybos prašymo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoją G. A. Taip kaltinamajam nebuvo suteikta teisė ginčyti liudytojo G. A. parodymų, kurie buvo esminiai dėl kaltinimo kontrabanda, nes liudytojas nedalyvavo nagrinėjant bylą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. BPK 276 straipsnyje reglamentuojama kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo teisiamajame posėdyje tvarka ir sąlygos. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai nereiškia, kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie ištirti teismo posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustatęs BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus ir t. t. Tokių aplinkybių, sprendžiant dėl liudytojo G. A. apklausos teismo posėdyje, nustatyta nebuvo, teismai realių pastangų iškviesti liudytoją į teismo posėdį nesiėmė. Importuojamo krovinio kainą, kurios pagrindu R. T. buvo nuteistas už įvykdytą kontrabandą, liudytojas nurodė būtent ikiteisminio tyrimo metu ir jo parodymai teismo posėdžio metu nebuvo ištirti ir patikrinti. Muitinė importuojamo krovinio kainos atlikdama tikrinimo procedūras nenustatinėjo, savo rašte nurodė, kad R. T. ir UAB „L“ dėl įvežtos jautienos produkcijos į Lietuvos teritoriją pretenzijų neturi. Susidarius tokiai situacijai, galima teigti, jog padaryti BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimai, nes nebuvo užtikrinta kaltinimo ir gynybos šalių lygybė ir teisė į gynybą, teisė įtariamajam ar kaltinamajam apklausti liudytojus ar prašyti, kad jie būtų apklausti, kuri yra tiesiogiai susijusi su rungimosi principo užtikrinimu teismo procese, dėl to buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neįvertino, dėl jų nepasisakė ir tai sukliudė jam priimti teisingą nutartį (nuosprendį), dėl to šio teismo nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir byla turėtų būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2.2. Kaltinimo kontrabanda esmė ta, kad R. T. apgaule išvengė muitinės kontrolės ir papildomai skaičiuotino 9221,52 Eur PVM mokesčio valstybei, tai objektyviai neatitinka tikrovės, nes surašyta neteisinga importo deklaracija priežastiniu ryšiu nėra tiesiogiai susieta su muitinės kontrolės išvengimu. Priešingai, importuojamas krovinys muitinės kontrolės neišvengė, į Lietuvos rinką pateko atlikus pakankamai griežtas muitinio patikrinimo procedūras, o muitinė, nesutikdama su krovinio kaina, turėjo galimybę mokėtinus mokesčius perskaičiuoti. Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 20 d. rašte Nr. (12.1)110-5748 nurodyta, kad išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), prekė jautienos skerdiena (netinkama žmonėms vartoti), konteinerių Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nukreipta į raudonąjį kanalą. Prie šio rašto pridėtas patikrinimo aktas, jame muitinės darbuotojas, kurio spaudo Nr. (duomenys neskelbtini), parašė: nepateikti VID veterinariniai įvežimo dokumentai, konteineriai buvo užplombuoti linijos CMA-GGM ir muitinės plombomis, veterinarų plombų uždėta nebuvo. Nurodyti patikrinimo būdai: 700 patikrinti prekes vizualiai, 726 privalomas tarnybos tikrinimas, 976 skenuoti rentgeno kontrolės sistema. Atkreiptinas dėmesys, kad muitinė ir jos veterinarijos tarnyba, atlikdama šias procedūras, neatkreipė dėmesio į svarbią aplinkybę, jog įmonės krovinio siuntėjo nėra sąrašuose užsiimti bet kokia veikla su šalutiniais gyvūniniais produktais. Muitinės poste šį registrą galima matyti ir jis yra, nes viešai skelbiamas Europos Komisijos suvestinėse, yra nuoroda su Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įmonėmis. Tokiu atveju privalėjo būti sustabdyta siunta ar importuojamas krovinys, aiškinamasi informacija apie produktą, teikiami paklausimai kitoms šalims, gavus atsakymus sprendžiama, ką daryti su siunta ar kroviniu. Pagal esamą situaciją krovinys neteisėtai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jos rinką ne dėl nuteistojo R. T. tyčinės kaltės, o dėl kitų priežasčių, galimai susijusių su sudėtingu šalutinių gyvūninių produktų importo teisiniu reglamentavimu.

2.3. Į bylą yra pateiktas Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. birželio 19 d. raštas Nr. (12.1)11D-8279, kuriame nurodyta, kad informacijos apie UAB „L“ ar R. T. padarytus pažeidimus, susijusius su prekių kontrabanda, Klaipėdos teritorinė muitinė neturi. Dėl to galima daryti išvadą, kad ši valstybės institucija, tiesiogiai kontroliuojanti prekių importą, nelaiko, jog 2018 m. kovo 6 d. trys konteineriai jautienos skerdienos į Lietuvos Respubliką pateko kontrabandos būdu. Muitinio įforminimo metu, kilus įtarimui dėl mažos prekės vertės, muitinė turi teisę paimti papildomą garantiją arba pasirinkti kitą muitinio įvertinimo metodą (panašių tapačių prekių muitinę vertę iš duomenų bazės arba kitą alternatyvų būdą (Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnis)). Paėmus papildomą garantiją muitinio įvertinimo skyrius supaprastinto patikrinimo metu vertina sandorio vertę, prašo pateikti papildomus įrodymus (tarptautinius mokėjimo pavedimus, sutartis), taip pat muitinė reikalui esant gali atlikti užklausą į užsienio šalį, kad patvirtintų prekės vertę. Jeigu sandorio vertės muitinė negali pripažinti arba kyla pagrįstų abejonių dėl sandorio vertės, muitinė gali pasirinkti kitą alternatyvų įvertinimo metodą ir perskaičiuoja mokesčius (muito, akcizo ir PVM). PVM administruoja ne muitinė, o Valstybinė mokesčių inspekcija. Taip pat muitinio tikrinimo metu norint nustatyti prekės kokybę, prekės tikslų kodą gali būti imamas mėginys ir siunčiamas vertinti į muitinės laboratoriją. Prekės mėginys gali būti imamas muitinio forminimo metu arba atliekant ūkio subjekto ūkinės komercinės veiklos patikrinimą. Taigi neabejotinai importuojamo krovinio muitinė kontrolė buvo atlikta, tačiau galimai ne iki galo, kaip to reikalauja ir tai nustato šios institucijos darbą reglamentuojantys teisės aktai.

2.4. Pažymėtina, kad kaltinimas kontrabanda iš esmės paremtas tik liudytojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl kainos. Jo apklausoje nei nuteistasis, nei jo gynėjas nedalyvavo, akistata nebuvo atlikta esant akivaizdiems parodymų prieštaravimams. Iš bylos duomenų matyti, jog būtent G. A. organizavo minėtos jautienos skerdienos krovinio parvežimą iš Egipto, jo abejotiną įteisinimą Europos Sąjungoje. Tai patvirtina ir prieš tai nagrinėta byla, kurioje jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, tiesiogiai susijęs su R. T. byla dėl kontrabandos (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendis, kurio teisėtumą patvirtino Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi, teisminio proceso Nr. 1-01-1-10462-2019-8). Šiame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad krovinio siuntėja buvo įmonė „A“, adresas: (duomenys neskelbtini); gavėja – UAB „L“, (duomenys neskelbtini); centrinė kompetentinga institucija – Alexandria, kilmės šalis Ukraina; prekės apibūdinimas: šalutiniai gyvūniniai produktai, 3 kat., kiekis 18080 KGS NET, konteineris Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), data 2018 m. sausio 18 d. Nuosprendyje aiškiai konstatuota, kad krovinys turėjo veterinarinį dokumentą, kuris buvo pakankamas ir papildomo veterinarinio tikrinimo nereikalavo, nes krovinys jau buvo pasiekęs Europos Sąjungą, po Europos Sąjungos šalis galėjo judėti laisvai. Tokiu būdu, įsigydamas Europos Sąjungoje aprobuotas prekes, R. T. negali būti nuteistas dėl kontrabandos padarymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį ir paskesnę nutartį priėmusių teisėjų šališkumą objektyviuoju aspektu, nes teismai galimai šališkai nuosprendyje ir nutartyje nepasisakė ir nevertino muitinės, muitinės tarpininko ir veterinarijos tarnybos atliktų veiksmų teisėtumo, kontrabandos užkardymo prasme neįvertino, ar minėtos institucijos savo funkcijas vykdė tinkamai ir ar tai galėjo sudaryti sąlygas kroviniui neteisėtai patekti į Lietuvos rinką. Galimai institucijoms netinkamai vykdant savo funkcijas, buvo sudarytos sąlygos kroviniui patekti į Lietuvos rinką. Kontrabandos baigtumo momentas – importo deklaracijos pateikimas muitinei, bet minėtą dokumentą pateikė ne R. T., o muitinės tarpininkas, kuris tiesiogiai atsako už pateiktos informacijos teisingumą (dėl krovinio vertės buvo išsamiai pasisakyta apeliaciniame skunde). Svarbu tai, kad krovinys galimai neteisėtai pateko į Lietuvos rinką dėl institucijų aplaidumo, o jo utilizavimo išlaidos nuosprendžiu priteistos iš R. T. Taip padarytas BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimas, nes teismas R. T. kaltę dėl kontrabandos tiesiog preziumavo, visiškai neanalizavo kaltinamojo gynybos versijų, nekreipė dėmesio į gynybos poziciją, ypač dėl kaltumo (dėl kontrabandos), nuosprendyje ir nutartyje teisės aspektu neįvertino institucijų, tiesiogiai atsakingų už prekių importą ir eksportą, veiklos teisėtumo. Dažni atvejai, kai muitinė, atlikdama tikrinimą, importo deklaracijoje fiksuoja dirbtinai sumažintą krovinio, prekės kainą, tačiau tai nevertinama kaip kontrabanda. Pažeisti BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes konstatuodamas krovinio vertę teismas rėmėsi nepatikimais ir teismo posėdyje neištirtais bei nepatikrintais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo G. A. parodymais, net nebandė ir neišnaudojo visų galimybių pašalinti abejones dėl liudytojo parodymų objektyvumo ir tikrumo, t. y. minėto liudytojo į teismo posėdį tiesiog nekvietė. Padarytas BPK 20 straipsnio pažeidimas, nes liudytojo parodymai įrodymu pripažinti pažeidžiant įstatymą. Todėl teismai nuosprendį ir nutartį priėmė padarę esminius BPK pažeidimus, netinkamai pritaikydami įstatymą nuteisė R. T. dėl kontrabandos.

2.5. Be to, kyla klausimų dėl teismo sudėties šališkumo, nes 2020 m. birželio 22 d. nutartyje (baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTE4LTc5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-118-795/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-118-795/2020">1A-118-795/2020</a>, teisminio proceso Nr. 1-01-1-10462-2019-8) bylą nagrinėjęs vienas iš kolegijos narių teisėjas Savinijus Katauskas pažymėjo: „Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjama byla dėl P. B. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, yra išskirta iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas, o baudžiamoji byla perduota su kaltinamuoju aktu į (duomenys neskelbtini) teismą. Šioje baudžiamojoje byloje R. T., be kita ko, yra kaltinamas tuo, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, turėdamas tikslą išvengti pridėtinės vertės mokesčių sumokėjimo, muitinės procedūroms įforminti muitinės pareigūnams pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie gabenamų prekių vertę ir taip išvengė muitinės kontrolės“ (nutarties 12 p.). Taip bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija iš esmės preziumavo R. T. kaltę, o bylą, kurioje buvo nuteistas R. T., vienasmeniškai nagrinėjo tas pats teisėjas. Pažymėtina, kad ši aplinkybė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir jos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu gynybai nebuvo žinoma. Taip buvo padarytas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, kuris yra esminis BPK pažeidimas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2.6. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad nuteistasis įvykdė kontrabandą.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. T. gynėjo advokato R. Valančiaus kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismas gali būti laikomas šališku tada, kai egzistuoja BPK 58 straipsnyje nurodyti pagrindai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, teismo nešališkumas tikrinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektu. Kasaciniame skunde nurodyti teiginiai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, pasireiškusį tuo, kad bylą nagrinėjęs teisėjas, nagrinėdamas kitą bylą, nutartyje nurodė objektyviai egzistuojantį faktą, kuo R. T. yra kaltinamas, nerodo teismo nusistatymo, tendencingumo ir pan. Taigi, kasacinio skundo teiginys dėl apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo šališkumo yra tik subjektyvi kasatoriaus nuomonė, nėra objektyviai pagrįstas BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais.

3.2. R. T. nuteistas už tai, kad jis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, turėdamas tikslą išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, muitinės procedūroms įforminti muitinės pareigūnams pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie gabenamų prekių vertę ir taip išvengė muitinės kontrolės bei papildomai skaičiuotino 9221,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo už šaldytos mėsos (jautienos skerdienos) importą. Taigi, R. T. nebuvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad slapta ar apeidamas muitinės kontrolės postus gabeno prekes. R. T. nuteistas dėl kitokio muitinės kontrolės išvengimo, pateikiant suklastotą importo deklaraciją, kurioje nurodyta sumažinta prekių kaina. Tai, kad krovinys buvo tikrinamas muitinėje, nereiškia, jog nuteistojo veikoje nėra alternatyvių BK 199 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymių.

3.3. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisės į gynybą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis ir kt.) pažeidimai gali būti konstatuojami, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami – galintys nulemti jos baigtį, tačiau nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant veiksnius, leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>; Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06). R. T. kaltė įrodyta ne tik liudytojo G. A. parodymais, bet ir kitais reikšmingais bylos duomenimis: rašytiniais įrodymais (UAB „L“ elektroninio pašto apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti sąskaitų su tokiu pačiu Nr. (duomenys neskelbtini), bet su skirtingomis kainomis ir datomis siuntimai, kitais dokumentais), nuteistojo telefoniniais pokalbiais, teisme duotais liudytojų Ž. Ž., A. K. parodymais apie šaldytos jautienos skerdienos krovinio įsigijimo bei importo aplinkybes ir pan. Šiuos įrodymus nuteistasis ir jo gynėjas galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad G. A. parodymai buvo teisme perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui neturi, jie tik gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą, formuojant teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-7-136-489/2017, 2K-48-788/2018 ir kt.). Dėl visų nurodytų priežasčių nesusidarė situacija, kad G. A. parodymai yra lemiantys bylos baigtį ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad, teisme neapklausus liudytojo G. A., baudžiamojo proceso rungtyniškumo ir teisingumo principai nepažeisti. Abiejų instancijų teismai įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, teisines išvadas dėl nuteistojo kaltės padarė remdamiesi nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o neaiškumų, kurių nebuvo galima patikrinti baudžiamojo proceso tvarka, nekilo. Dėl to kasacinio skundo teiginiai, kad teismų sprendimai priimti remiantis prielaidomis, o ne įrodymais, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nepagrįsti. Teismai įrodymų visumos pagrindu nustatė, kad nuteistojo R. T. veikoje yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija).

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. T. gynėjo advokato R. Valančiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo nešališkumo

5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes bylą nagrinėjęs teisėjas anksčiau buvo pasisakęs dėl nuteistojo kaltės.

6. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021). EŽTT praktikoje dėl teismo nešališkumo pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį pasisakant dėl objektyviojo nešališkumo reikalavimo, be kita ko, pabrėžiama, kad netgi tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikros svarbos, arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (pvz., Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, 73–78 punktai).

7. EŽTT taip pat formuoja praktiką, kad aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis teisėjas anksčiau procese yra priėmęs su ta pačia nusikalstama veika susijusių sprendimų, savaime negali būti traktuojama kaip aplinkybė, pateisinanti baiminimąsi dėl jo nešališkumo trūkumo; šiuo atveju yra svarbus atitinkamų sprendimų pobūdis (2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Marguš prieš Kroatiją, peticijos Nr. 4455/10, par. 85). Tuo atveju, jeigu teisėjas anksčiau baudžiamajame procese yra priėmęs tik formalius procesinio pobūdžio sprendimus, kuriuos priimant nepateikiamas įrodymų vertinimas ir neišreiškiama pozicija dėl kaltinamojo kaltumo (bylos esmės), nešališkumo trūkumo problemų nekyla (2008 m. liepos 22 d. sprendimas byloje Gómez de Liano y Botella prieš Ispaniją, peticijos Nr. 21369/04; 1996 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Bulut prieš Austriją, peticijos Nr. 17358/90). Taigi, garantuojant kaltinamojo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą teisme, būtina, kad bylą nagrinėtų teisėjas, dėl kaltinamojo nepriėmęs sprendimų, kuriuose būtų pasisakęs dėl įtarimų pagrįstumo, duomenų (įrodymų) vertinimo ir pan. Teisėjo pasisakymas dėl įtarimų pagrįstumo ar faktinių bylos aplinkybių vertinimo paprastai rodo išankstinę teisėjo nuomonę dėl bylos baigties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-121-976/2021).

8. Nagrinėjamoje byloje teisėjas S. Katauskas, pirmosios instancijos teisme išnagrinėjęs nuteistojo bylą, nėra anksčiau priėmęs jokio sprendimo dėl nuteistojo. Tačiau jis, kaip vienas iš trijų teisėjų kolegijos narių, nagrinėjo su nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika susijusią bylą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu atskirtą bylą, kurioje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo pareikšti valstybės tarnautojui, susijusiam su nuteistojo įvežamų prekių muitinės procedūra. Tačiau, kaip nurodo ir pats kasatorius, nagrinėdama bylą dėl piktnaudžiavimo, teisėjų kolegija aiškiai nurodė, kad kontrabandos byla, kurioje kaltinimai yra pareikšti R. T., dar neišnagrinėta, o bylas atskyrus yra sprendžiama tik dėl to kaltinamojo, kuris buvo perduotas teismui, kaltės, t. y. nagrinėjamu atveju R. T. veiksmai vertinami itin ribota apimtimi – tiek, kiek duomenys apie juos gali patvirtinti arba paneigti kito kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

9. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad neutralus informacijos apie R. T. bylą, nuo kurios buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 228 straipsnyje nurodytos veikos, pateikimas nagrinėjant kito kaltinamojo bylą, atskirtą nuo bylos, kurioje kaltinamas R. T., nesudaro pagrindo jokiai pagrįstai abejonei nei dėl subjektyviojo, nei dėl objektyviojo teisėjo nešališkumo. Kitokių galimą teismo šališkumą pagrindžiančių aplinkybių kasatorius nenurodo.

Dėl BPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teisme nebuvo apklaustas pagrindinis kaltinimo liudytojas, todėl teismai, grįsdami nuteistojo kaltę šio liudytojo parodymais, esmingai pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat kaltinamo asmens teisę į lygiateisiškumo ir rungimosi principais grįstą procesą.

11. Kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, tai savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjkzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-693/2015">2K-36-693/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-211-489/2016, 2K-295-507/2016, 2K-114-495/2020). Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, par. 116). EŽTT praktikoje kaip lemiamas traktuojamas tokios reikšmės ar svarbos įrodymas, kuris gali nulemti bylos baigtį. Tuo atveju, kai liudytojo parodymus patvirtina kiti įrodymai, vertinimas, ar tokie parodymai yra lemiami, priklauso nuo juos patvirtinančių įrodymų įrodomosios reikšmės; kuo svaresni patvirtinantys įrodymai, tuo mažiau tikėtina, kad teismo procese nedalyvaujančio liudytojo parodymai bus traktuojami kaip lemiami (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 131; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-110-719/2018, 2K-243-689/2019, 2K-114-495/2020).???

12. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206/2008">2K-206/2008</a>, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017, 2K-172-788/2017 ir kt.).

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų, liudytojas G. A. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, o teisme jo parodymai buvo perskaityti remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Taigi, pagal pirmiau išdėstytas nuostatas, visų pirma būtina spręsti, ar tokie parodymai yra vieninteliai ar lemiami konstatuojant nuteistojo kaltę.

14. Kaip matyti iš teismų sprendimų, šie parodymai nėra vieninteliai duomenys, iš kurių teismai sprendė dėl tikrosios nuteistojo importuoto produkto kainos. Muitinės tarpininko, apklausto kaip liudytojo, A. K. parodymai ir jo iš kasatoriaus gauti duomenys (iš pradžių – sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 46 400 Eur suma, vėliau sąskaita su tokiais pačiais rekvizitais, tik su kita suma – 14 820,30 Eur), būtini importo deklaracijai užpildyti; taip pat liudytojo Ž. Ž., kuris organizavo G. A. ir kasatoriaus susitikimą dėl produktų importo, parodymai, įmonės „A“ elektroniniu paštu UAB „L“ pateikta 43 912 Eur sumos sąskaita, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkta informacija teismams leido padaryti pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog įvežant šaldytų mėsos produktų – jautienos skerdienos krovinį Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams buvo pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie šaldytos mėsos (jautienos) skerdienos krovinio kainą. Taigi, BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaityti G. A. parodymai buvo svarbūs, tačiau ne vieninteliai ir ne lemiami įrodinėjant tikrąją krovinio kainą. Ji buvo nustatyta remiantis pirmiau išdėstytais teisme išnagrinėtais įrodymais, gautais teisėtu būdu ir sudarančiais neprieštaringą visumą. Nenustačius, kad G. A. parodymai, perskaityti remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo lemiami ar vieninteliai, grindžiant nuteistojo kaltę dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, nėra pagrindo konstatuoti esminį kaltinamojo teisės į gynybą, įskaitant teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, pažeidimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nusikalstamos veikos sudėties elementai, taip pat ir krovinio kaina, buvo nustatyti įvertinus visumą bylos įrodymų, kartu kaip tuos įrodymus patvirtinančius duomenis panaudojant ir teisme pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymus.

15. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme prokuroro prašymas kviesti liudytoją G. A. į teismą buvo tenkintas, tačiau, nepavykus su juo susisiekti, 2020 m. liepos 8 d. posėdyje buvo nuspręsta teisme balsu perskaityti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (perspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, dalyvaujant jo advokatui). Gynyba nei šio posėdžio metu, nei 2020 m. liepos 29 d. posėdžio, kai buvo balsu perskaityti liudytojo parodymai, metu, nei 2020 m. rugsėjo 30 d. posėdžio, kai nuteistasis davė parodymus, metu, nei 2020 m. lapkričio 4 d. posėdžio, kai buvo sakomos baigiamosios kalbos, metu nereiškė prašymo apklausti šį liudytoją. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynyba jau reiškė prašymą nuotoliniu būdu apklausti liudytoją G. A., kuris tuo metu gyveno Baltarusijos Respublikoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netenkino šio gynybos prašymo, nurodydamas, kad prašymo apklausti liudytoją argumentai nesiejami su bylos aplinkybėmis, kurias siekiama nustatyti, t. y. gynyba nurodė, kad G. A., priešingai nei jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, paaiškins, kad prekių apmokėjimą iš UAB „L“ jis gavo (nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad negavo) ir kad jis derybų su R. T. metu sutarė dėl realios, mažesnės kainos (nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jie faktiškai sutarė dėl realios kainos, kurią R. T. turėjo sumokėti (ji buvo nurodyta pirmoje sąskaitoje), tačiau R. T. prašymu G. A. sąskaitoje, teikiamoje muitinei (antroji sąskaita), sutiko nurodyti mažesnę kainą). Taigi, pirmosios instancijos teismas dėjo tam tikras pastangas surasti ir apklausti liudytoją, tačiau nepavykus to padaryti proceso dalyviai, įskaitant ir gynybą, pakartotinai nekėlė klausimo dėl liudytojo apklausos teisme, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs gynybos prašymą apklausti šį liudytoją nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pateikė motyvus, kodėl toks prašymas netenkintinas.

Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo

16. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė BK 199 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė būtinųjų joje nurodyto nusikaltimo požymių, o būtent, teigiama, kad privalomi pateikti muitinei daiktai buvo pateikti, muitinės procedūros buvo vykdomos ir pabaigtos.

17. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už kontrabandą baudžiamas tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtu gabenimu, t. y. jų gabenimu: 1) nepateikiant jų muitinės kontrolei arba 2) kitaip išvengiant šios kontrolės, arba 3) kilnojamųjų kultūros vertybių ar antikvarinių daiktų gabenimu neturint leidimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos baigtumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ny04OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-97-895/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-97-895/2019">2K-7-97-895/2019</a>). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą kitaip išvengiant muitinės kontrolės, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai išvengiama daiktų, kurie turi būti pateikti muitinei, kontrolės, t. y. nuo tikrovės neatitinkančios, melagingos gabenamo daikto deklaracijos ir kitų kontrabandos dalyko įgijimo ir nuosavybės dokumentų pateikimo muitinės kontrolei momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-489/2017). Tokiu atveju šio nusikaltimo subjektu laikytinas asmuo, turintis pareigą pateikti gabenamus daiktus muitinės kontrolei ir teisingai jas deklaruoti.

18. R. T. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „L“ direktorius organizavo į šią įmonę šaldytos jautienos skerdienos krovinio importą iš Egipto valstybės, krovinio vertė pagal Nyderlandų įmonės „A“ 2018 m. sausio 18 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 43 912,00 Eur, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą, gabendamas šį krovinį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinį, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, muitinės procedūroms įforminti muitinės pareigūnams pateikė aiškiai suklastotą importo deklaraciją, kurioje nurodyta sumažinta prekių kaina, t. y. pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie gabenamas prekes ir taip išvengė muitinės kontrolės ir papildomai skaičiuotino 9221,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo už šaldytos mėsos (jautienos) skerdienos importą.

19. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistojo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. R. T. buvo kaltinamas ir nuteistas už vieną iš alternatyvių kontrabandos įvykdymo būdų – muitinės procedūroms įforminti muitinės pareigūnams pateikė suklastotą importo deklaraciją, kurioje nurodyta sumažinta prekių kaina, t. y. pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie gabenamas prekes ir taip išvengė muitinės kontrolės ir papildomai skaičiuotino 9221,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo už šaldytos mėsos (jautienos) skerdienos importą. Teismai, remdamiesi byloje surinktais ir teisme išnagrinėtais įrodymais, nustatė, kad tikroji gabenamų prekių vertė yra 43 912,00 Eur, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą; kad nuteistasis muitinei per muitinės tarpininką, nesuvokiantį, jog į importo deklaraciją įrašė netikrą (sumažintą) importuojamų prekių vertę, pateikė suklastotą importo deklaraciją, t. y. kitaip išvengė muitinės kontrolės (o būtent išvengė muitinės kontrolės ir papildomai skaičiuotino 9221,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo už šaldytos mėsos (jautienos) skerdienos importą); nuteistasis yra tinkamas šios veikos subjektas ir šią veiką padarė tyčia. Dėl duomenų, kuriais buvo grįsta tikroji gabenamų prekių vertė, leistinumo ir patikimumo jau buvo pasisakyta pirmiau.

20. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuo šio – kontrabandos – tyrimo atskirtoje byloje teismai konstatavo, jog krovinys (trys konteineriai šaldytos mėsos (jautienos) skerdienos, iš viso 54 890 kg, netinkančios žmonių maistui) turėjo veterinarinį dokumentą, kuris rodo, kad prekės į Lietuvą pateko iš Europos Sąjungos. Taigi, kasatorius teigia, kad į Lietuvą įvežtos prekės negali būti laikomos kontrabandos dalyku.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasatoriaus nurodomoje byloje teismai sprendė klausimą, ar pagrįstai buvo kaltinamas valstybės tarnautojas – Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus Malkų įlankos pasienio veterinarijos posto vyresnysis veterinarijos gydytojas. Jam buvo pareikšti kaltinimai ir jis buvo išteisintas dėl to, kad neatliko gabenamos prekės (šioje byloje pripažintos kontrabandos dalyku) veterinarinio tikrinimo ir sudarė galimybę importuoti šalutinių gyvūninių produktų siuntą, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą. Kasatoriaus nurodomoje byloje kasacinės instancijos teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K-2-495/2021) konstatavo, kad įvežant gyvūninės kilmės produktus iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postą buvo būtinas: 1) išankstinis veterinarinio įvežimo dokumento pateikimas pasienio veterinarijos posto valstybiniam veterinarijos gydytojui; 2) galutinis sprendimas, priimtas muitinės valstybės tarnautojo, leisti į Europos Sąjungą importuoti siuntą iš trečiųjų šalių, kai yra pateiktas veterinarinis įvežimo dokumentas. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad atgabenus siuntą į Klaipėdos uostą veterinarinis įvežimo dokumentas nebuvo pateiktas nei muitinės valstybės tarnautojams, nei valstybiniam veterinarijos gydytojui. Todėl pagal galiojusį teisinį reglamentavimą pasienio veterinarijos posto vyresnysis veterinarijos gydytojas neturėjo teisinės pareigos tikrinti atgabentą siuntą, o tuo labiau priimti sprendimą leisti įvežti siuntą su gyvūninės kilmės kroviniu iš trečiosios šalies į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarinės kontrolės postą ar tai uždrausti. Todėl teismai minimoje byloje pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai, susiję su kasatoriaus nurodomomis teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, neatitinka teismų sprendimų turinio. Kaip matyti iš pirmiau minėtos kasacinės instancijos teismo nutarties, priešingai nei teigia kasatorius, teigiama, kad pagal teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes veterinarijos gydytojas neturėjo pareigos tikrinti krovinį, nes jis nebuvo informuotas (neturėjo duomenų) apie tai, kad prekės importuojamos iš trečiųjų šalių.

22. Taigi, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, R. T. per muitinės tarpininko atstovą, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, importo procedūrai įforminti muitinės pareigūnams pateikė aiškiai suklastotą elektroninę importo deklaraciją, kurioje nurodyta sumažinta prekių kaina. Importo deklaracijoje pagal R. T. pateiktus duomenis buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie importuojamų prekių vertę, ji buvo per MDAS sistemą pateikta Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams, šie suteikė importo deklaracijai Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodyta faktinės vertės neatitinkanti krovinio vertė – 14 820,30 Eur. Kontrabandos, nurodytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, dalykas gali būti tik iš trečiųjų šalių įvežamos prekės. Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės – kad nuteistasis įformino būtent importo procedūrą, kad buvo pateikta importo deklaracija ir buvo apskaičiuotas mokestis už importuojamas prekes – įrodo, kad prekės buvo įvežamos (importuojamos) iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą. Nors šiuo atveju į Lietuvos Respubliką įvežta šaldytos mėsos produkcija ir buvo įgyta iš Europos Sąjungos šalyje registruotos įmonės, tačiau atitiko į Europos Sąjungos muitų teritoriją importuojamų prekių statusą, taigi pagrįstai pripažinta R. T. inkriminuotos kontrabandos rūšies (BK 199 straipsnio 1 dalis), o ne muitinės apgaulės (BK 199¹ straipsnis), dalyku.

23. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad importo deklaraciją pateikė ne pats nuteistasis, o muitinės tarpininko atstovas. Muitinės tarpininko atstovas, vykdydamas savo funkcijas, teikė muitinei duomenis, gautus iš importuotojo, šiuo atveju iš R. T., todėl jo veiksmai nedaro įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui. Skunde daug dėmesio skiriama muitinės pareigūnų veiksmams, teigiant, kad jie neatidžiai ar netinkamai vykdė muitinės procedūras ir dėl to nepastebėjo galimų pažeidimų, todėl galimai dėl jų kaltės prekės neleistinai pateko į Europos Sąjungos rinką. Tačiau šie teiginiai taip pat nekeičia motyvuotos abiejų teismų išvados, jog nuteistojo veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji kontrabandos požymiai.

24. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismai pagal nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.

25. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad net ir nustačius, jog muitinei pateiktuose dokumentuose yra nurodyta per maža krovinio kaina, mokesčių administratorius turi galimybes apmokestinti prekes pagal tikrą kainą, o baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais netaikytina.

26. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, atribojant mokestinę ir baudžiamąją atsakomybę, nurodoma, kad esminė mokesčių slėpimo savybė yra ta, jog mokesčių mokėtojas tyčia nuslepia nuo mokesčių administratoriaus tikrąsias aplinkybes, nuo kurių priklauso teisingas apmokestinimas, kitaip kalbant, siekdamas gauti mokestinės naudos apgauna mokesčių administratorių. Todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiais atvejais grindžiamas tuo, kad dėl panaudotos apgaulės tikrųjų aplinkybių atskleidimas reikalauja baudžiamojo persekiojimo institucijų turimų įgaliojimų atlikti tyrimą, kurių mokesčių administratorius neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-1073/2021).

27. Nustatytas byloje nusikalstamų veikų mechanizmas (nors kasaciniu skundu ginčijamas tik netinkamas BK 199 straipsnio 1 dalies taikymas) yra pakankamai sudėtingas. Šalutiniai gyvūniniai produktai, netinkami naudoti žmonėms, buvo importuojami iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą (taip pat ir nurodant netikrą, sumažintą kainą ir taip sumažinant priskaičiuotiną pridėtinės vertės mokestį), vėliau juos buvo ketinama parduoti (dalis ir parduota) kaip žmonėms vartoti tinkamus produktus fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (Latvijoje, Lenkijoje) be dokumentų, kartu buvo organizuojamas kitų, tokio pat kiekio kaip importuoti, šalutinių gyvūninių produktų pirkimas be dokumentų, o prekes importuojančios įmonės, turinčios licenciją prekiauti šalutiniais gyvūniniais produktais, buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai. Visus šiuos nuteistojo veiksmus teismai kvalifikavo ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 276 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuoti nusikaltimai buvo nustatyti ir ištirti panaudojus platų spektrą procesinių veiksmų, įskaitant ir slaptas tyrimo priemones, leidžiamų vykdyti išskirtinai pagal baudžiamojo proceso, o ne mokestinius įstatymus. Tai, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, tiesiogiai kontroliuojanti prekių judėjimą, pranešė neturinti informacijos apie tai, kad trys konteineriai šaldytos jautienos skerdienos į Lietuvos Respubliką pateko kontrabandos būdu, priešingai nei teigia kasatorius, neįrodo teisėto šių prekių importo. Kaip minėta, tik atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenamos prekės, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau, turint tikslą išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, muitinės procedūroms įforminti buvo pateikti neteisingi duomenys apie gabenamų prekių vertę ir tokiu būdu buvo kitaip išvengta muitinės kontrolės.

28. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagal nustatytas byloje aplinkybes baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) principas nepažeistas, nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.

29. Nenustačius, kad teismai padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, taip pat konstatavus, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, remiantis kasacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. T. gynėjo advokato Rimvido Valančiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė