Civilinė byla Nr. e3K-3-247-916/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04772-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą skolininkei I. P.; suinteresuotas asmuo I. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bendravimo su vaiku tvarkos teisinės reikšmės, jos nesilaikymo fakto nustatymo ir pagrindo skirti baudą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalį dėl teismo nutarties bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo.
2. Antstolis I. G. pateikė pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, kuriuo prašoma skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. P. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną suinteresuoto asmens (išieškotojo) I. P. naudai.
3. Antstolio pareiškime nurodyta, kad antstolio kontoroje nuo 2019 m. birželio 26 d. yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0008/19/01328 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19806-930/2019 (Nr. e2-709-930/2020), kuria buvo nustatyta I. P. ir nepilnamečių vaikų Š. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir C. P., (duomenys neskelbtini), laikinoji bendravimo tvarka.
4. Pažymėta, kad išieškotojas kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo I. P., nes nuo 2019 m. gruodžio 10 d. nėra vykdoma minėta teismo nutartis. Tėvo I. P. ir nepilnamečių vaikų susitikimai turėjo įvykti: 2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 6 d. I. P. nurodė, kad I. P. prieš kiekvieną susitikimą (dieną prieš tai) informuodavo trumpąja žinute apie susitikimą (prekybos centre (duomenys neskelbtini)), taip pat bandė su ja susisiekti ir elektroniniu paštu, tačiau vaikų motina I. P. su išieškotoju nekomunikavo dėl susitikimų, nustatytą dieną vaikų į išieškotojo nurodytą vietą nepristatė. I. P. taip pat bandė susisiekti su I. P. atstove, tačiau gavo atsakymą, kad šiais klausimais turėtų abu tėvai bendrauti tiesiogiai. Pareiškime pažymima, jog I. P. neinformavo antstolių kontoros, ar teismo nutartis vykdoma, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neinformavo, dėl kokių aplinkybių vaikai nebuvo pristatyti į išieškotojo nustatytą vietą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies – paskyrė skolininkei I. P. įspėjimą už antstolio 2020 m. vasario 13 d. patvarkymo Nr. B-28923 reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/01328.
6. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-709-930/2020 pagal suinteresuoto asmens (ieškovės) I. P. ieškinį suinteresuotam asmeniui (atsakovui) I. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas atsakovo I. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais dukterimi Š. P. ir sūnumi C. P. tvarką, pagal kurią tėvas su vaikais bendrauja: 1) kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 13.00 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį nuo 14.00 val. iki 17.00 val.; 2) antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20.00 val.; 3) vaikus bendrauti su atsakovu į atsakovo pasirinktą viešą vietą pristato ieškovė; 4) jei atsakovas neturi galimybių pasiimti vaikus nurodytu laiku, jis turi pranešti apie tai ieškovei SMS žinute prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi papildomai nustatyta I. P. su nepilnamečiais vaikais dukterimi Š. P. ir sūnumi C. P. bendravimo tvarka, nustatant bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, per kompiuterines programas „Skype“, „Viber“ ir pan.) darbo dienomis nuo 18.00 val. iki 20.00 val., savaitgaliais – neribotai, ieškovei užtikrinant telefono ir kitų elektroninių ryšio priemonių prieigą nustatytu laiku. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis pateikta antstoliui vykdyti 2019 m. rugpjūčio 14 d. Antstolis I. G. 2019 m. rugpjūčio 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-8-23096 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
7. Pirmą kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo atmestas antstolio I. G. pareiškimas dėl teismo įpareigojimo nevykdymo ir baudos I. P. skyrimo. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad teismo nutartis dėl laikinosios bendravimo tvarkos buvo netinkamai vykdoma dėl abipusės vaikų tėvų kaltės: tiek skolininkė, tiek išieškotojas nedėjo pakankamų pastangų tartis dėl vaikų perdavimo; išieškotojas nedėjo pakankamai pastangų organizuoti tinkamus (pagal nustatytą teismo tvarką) susitikimus su vaikais. Teismas vertino, kad, šalims nepakankamai komunikuojant vaikų susitikimų organizavimo klausimu ir konstatavus abiejų šalių kaltę dėl tinkamo teismo nutarties nevykdymo, baudos skolininkei skyrimas neatliktų savo kaip procesinės sankcijos užduoties.
8. I. P. 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į antstolį I. G. su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo I. P., jai nevykdant teismo nutarčių dėl bendravimo tvarkos. Antstolis I. G., vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. vasario 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. B-28923, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad skolininkė I. P. neįvykdė įpareigojimo, neinformavo antstolio ir nepateikė įrodymų, kad šalių nepilnamečiai vaikai Š. P. ir C. P. buvo pristatyti į I. P. nurodytą viešą vietą 2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 6 d. Antstolis 2020 m. vasario 17 d. antrą kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo ir baudos I. P. skyrimo.
9. Teismas, spręsdamas dėl šio antstolio pateikto pareiškimo, nurodė, kad antstolio M. D. 2019 m. gruodžio 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-146-2019K, 2020 m. sausio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-15-2020K liudija, jog antstolis kartu su I. P. ir jos vaikais prekybos centre (duomenys neskelbtini), laukė 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 23 d. iki 17.30 val., tačiau I. P. neatvyko bendrauti su vaikais. UAB „Bitė Lietuva“ duomenys apie abiejų suinteresuotų asmenų mobiliųjų telefonų lokaciją pagal mobiliojo ryšio bokštus rodė, kad išieškotojas I. P. 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 6 d. nebuvo prekybos centre (duomenys neskelbtini), duomenų apie 2019 m. gruodžio mėnesį nebuvo. Iš duomenų apie lokaciją teismas nustatė, kad skolininkė I. P. 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 6 d. nebuvo prekybos centre (duomenys neskelbtini), o 2020 m. sausio 23 d. buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini) nuo 17.01 val. iki 17.58 val., 2020 m. vasario 1 d. – nuo 10.45 val. iki 11.02 val., 2020 m. vasario 4 d. – nuo 17.09 val. iki 17.17 val., duomenų apie 2019 m. gruodžio mėnesį nebuvo. Nesant duomenų apie 2019 m. gruodžio mėnesį, buvo negalima daryti vienareikšmės išvados, kad išieškotojas nė karto nebuvo atvykęs į susitikimo vietą. Šie teismo nustatyti duomenys liudijo, jog 2020 m. sausio–vasario mėn. skolininkė buvo atvykusi tris dienas iš dešimties, išieškotojas – nė karto.
10. Teismas iš antstolio pateiktų dokumentų taip pat nustatė, kad I. P. teismo nutartimi nustatytos bendravimo dienos išvakarėse arba bendravimo dieną rašė I. P. SMS žinutes, kurios pasibaigdavo sakiniu „lauksiu tavo patvirtinimo dėl susitikimo“. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad skolininkė neatsakė nė į vieną tokią išieškotojo žinutę. Skolininkė savo poziciją grindė tuo, kad jai 2019 m. birželio 26 d. nutartimi dėl laikinosios bendravimo tvarkos nėra nustatyta prievolė atsakyti į vaikų tėvo siunčiamas SMS žinutes. Išieškotojas teigė, kad toks vaikų motinos elgesys laikytinas nebendradarbiavimu.
11. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis išdėstyta itin lakoniškai, joje nėra detaliai aptarti šalių tarpusavio komunikavimo ypatumai, nustatyta tik tiek, kad atsakovas pasirenka viešą vietą bendrauti, į ją vaikus pristato ieškovė, taip pat kad jei atsakovas neturi galimybių pasiimti vaikus nurodytu laiku, jis turi pranešti apie tai ieškovei SMS žinute prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo. Pažymėjo, kad, teismo nutartyje nenustačius visų detalių, šalims tenka pareiga veikti taip, kad nutartis būtų vykdoma. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti, todėl abi šalys privalo dėti pakankamai pastangų siekdamos tarpusavio kompromiso, atsižvelgiant į abiejų tėvų pareigas bei nepilnamečių vaikų interesus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi yra nustatyta bendravimo su vaikais tvarka (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Skolininkės elgesys, kai ji neatsakydavo į išieškotojo SMS žinutes, įvertinus, kad žinutėse būdavo aiškiai ir mandagiai parašoma, jog išieškotojas laukia patvirtinimo dėl bendravimo jo nurodytoje vietoje, buvo laikytas neveikimu vykdant nutartį dėl bendravimo tvarkos. Teismas laikė pagrįstu ir skolininkės argumentą, kad žinutės jai atrodė nevertos reaguoti, nes buvo pernelyg šabloniškos. Įvertinus tai, kad suinteresuotų asmenų tarpusavio santykiai gana konfliktiški, dalykiškos ir konkrečios išieškotojo žinutės buvo laikytos būtent tokiomis, kokiomis yra tinkama tartis dėl bendravimo. Teismas vertino, kad skolininkė savo veiksmais pažeidė teismų praktikoje nurodomą kooperavimosi reikalavimą.
12. Teismas, spręsdamas dėl poveikio priemonės pagal antstolio pareiškimą skolininkei taikymo, įvertino, kad ji augina du nepilnamečius vaikus ir piniginės baudos skyrimas neigiamai paveiktų jos ir vaikų finansinę padėtį, todėl jai skyrė įspėjimą (taikydamas analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Pažymėjo, jog tokia poveikio priemonė yra taikoma teismų praktikoje, ji turi įspėjamąją reikšmę.
13. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens (skolininkės) I. P. atskirąjį skundą, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Taip pat teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
15. Teismas pažymėjo, jog vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: pirma, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą; antra, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytas baudos paskyrimas taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip skatinant skolininką laiku įvykdyti prievolę.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendė, jog negalima daryti išvados, kad I. P. piktybiškai vengė vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti, kad ji veikė prieš nepilnamečių vaikų interesus ribodama jų teisę bendrauti su tėvu, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Priešingai, byloje buvo nustatyta, kad ji su vaikais ne kartą buvo atvykusi į I. P. paskirtą vietą tam, kad I. P. galėtų susitikti su vaikas, tačiau pats suinteresuotas asmuo nebuvo atvykęs.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog I. P. paaiškino, kad neatrašydavo į I. P. žinutes, nes jos buvo siunčiamos formaliai ir nebūtinai reiškė, kad pats I. P. atvyks savo žinutėse nurodomu laiku. I. P. pateikė antstolio M. D. 2019 m. gruodžio 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 2020 m. sausio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuose antstolio užfiksuota, kad ji su vaikais buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini), laukė 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 23 d. iki 17.30 val., tačiau I. P. neatvyko bendrauti su vaikais. Šie rašytiniai įrodymai iš dalies patvirtino, kad I. P. žinutės kai kuriais atvejais iš tiesų buvo siunčiamos formaliai. Negavęs jokio atsakymo į savo siųstas žinutes I. P. į susitikimus nevykdavo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie telefonų lokaciją, I. P. pateiktus antstolio konstatavimo protokolus, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad I. P. vengė vykdyti teismo nutartį dėl nustatytos vaikų su tėvu bendravimo tvarkos. Be to, teismas sutiko su I. P. argumentais, kad antstolis I. G. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-28923 vien tik remdamasis I. P. SMS žinutėmis, į kurias I. P. neatsakė, tačiau antstolio nebuvo vertinama, ar faktiškai I. P. užtikrindavo vaikų susitikimus su tėvu.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju I. P. nevykdė kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos. Net ir gavusi formalią suinteresuoto asmens I. P. žinutę, I. P. galėjo taip pat formaliai atsakyti, ar bus nurodytoje vietoje su vaikais. Teismo vertinimu, toks šalių kooperavimosi būdas ne tik būtų leidęs šalims labiau planuoti laiką, bet ir būtų pagrindęs aplinkybę, kad šalys buvo sutarusios dėl konkretaus laiko ir būtent tuo laiku tėvas turėjo bendrauti su vaikais. Kita vertus, esant duomenims, kad nepaisant to, jog I. P. neatsakydavo į žinutes, tačiau į I. P. nurodytą vietą paskirtu laiku su vaikais buvo nuvykusi, nebuvo pagrindo taikyti net ir švelnesnę sankciją už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, t. y. sankciją už trukdymą tėvui bendrauti su vaikais.
20. Teismas taip pat pažymėjo, jog I. P. savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad I. P., duodama paaiškinimus, patvirtino, jog 2020 m. kovą, kai ji pradėjo atsakinėti I. P. į jo žinutes ir pradėjo su juo bendrauti, tėvo ir vaikų susitikimai atsinaujino ir įvykdavo. Šių I. P. teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų suinteresuotas asmuo I. P. neginčijo.
21. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti I. P. sankciją už kooperavimosi reikalavimo nevykdymą, yra išnykusios, nes iš bendravimo tvarkos taisyklių kylantys reikalavimai bylos nagrinėjimo metu vykdomi ir sankcijos, turinčios paskatinti skolininką laiku įvykdyti prievolę, skyrimas prieštarautų tikriesiems sankcijos skyrimo vykdymo procese tikslams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Suinteresuotas asmuo I. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog I. P. nelaikytina pažeidusia teismo nutartį, nes du kartus iš keturiolikos atvejų vaikus atvežė į susitikimo vietą su jų tėvu, pažeidė CPK 145 straipsnio 9 dalį ir CK 3.170 straipsnio 3 ir 4 dalis. Apeliacinės instancijos teismas turėjo kiekvieną nutarties nevykdymo atvejį nagrinėti atskirai. Apeliacinės instancijos teismo pateikti išaiškinimai iš esmės reiškia, jog tėvas gali atvežti vaikus kartą, o kitus kartus – nevežti ir jam negali būti taikomos sankcijos už bendravimo tvarkos nevykdymą. Skolininkės tikslas du kartus slapčia atvežant vaikus buvo ne nutarties vykdymas ir tėvo ir vaikų bendravimo užtikrinimas, o šių veiksmų imitavimas ir fiksavimas, jog, jai atvežus vaikus, tėvo tariamai nebuvo.
22.2. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą tėvų pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. I. P. ne tik neatvežė vaikų į susitikimus su tėvu, bet ir nevykdė kooperavimosi pareigos neatsakinėdama nei į vaikų tėvo, nei į jo atstovų žinutes. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra vertinęs nacionalinių valdžios institucijų paskirtą ir vėliau panaikintą baudą motinai už tai, kad ši nesiėmė reikiamų veiksmų paruošti vaiką susitikimui su tėvu (EŽTT 2016 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Moog prieš Vokietiją, peticijų Nr. 23280/08, 2334/10). Šiuo atveju teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo I. P. yra nustatyta aiški pareiga pristatyti vaikus bendravimui su jų tėvu į jo pasirinktą viešą vietą, tačiau I. P. šios pareigos neįvykdė.
22.3. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo nevykdymo faktą ir sankcijos taikymą sujungė į visumą. Aplinkybės, jog teismo sprendimas yra vykdomas šiuo metu, nepašalina sprendimo nevykdymo fakto nagrinėjamais atvejais ir nepašalina tėvo ir vaikų ryšio praradimo negalint bendrauti dėl motinos kaltės. Apeliacinės instancijos teismas turėjo nagrinėti teismo sprendimo nevykdymo faktą nepaisydamas to, kokia situacija yra šiuo metu, nes būtent dėl skolininkės kaltės tėvas ir vaikai negalėjo bendrauti ilgiau kaip du mėnesius, jie patyrė išgyvenimų. Pripažinus skolininkę nevykdžius bendravimo tvarkos, toks teismo sprendimas paskatintų skolininkę vykdyti bendravimo tvarką, nes skolininkė ir toliau nesilaiko bendravimo tvarkos. Antstolis G. P. priverstine tvarka vykdo ir nagrinėja naujus skolininkės bendravimo tvarkos nevykdymo atvejus, dėl kurių bus kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo.
22.4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes nors ir nustatė, jog skolininkė pažeidė nesikooperavimo pareigą ir ignoravo I. P. mėginimą suderinti bendravimo su vaikais laiką, nekonstatavo teismo sprendimo nevykdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzEtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-71-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-71-687/2020">e3K-3-71-687/2020</a>). Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas nesikooperavimo principo pažeidimą, tačiau pateisindamas jį tuo, kad vaikai du kartus buvo atvežti į prekybos centrą, neatsižvelgė į tai, kad skolininkė nenurodė, jog atveš vaikus, atvežusi jam nepranešė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog kooperavimosi pareigos nevykdymas lėmė, kad susitikimai su vaikais neįvyko. EŽTT nagrinėtose bylose baudos skyrimas yra siejamas su teismo sprendimo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymu ir trukdymu kitam tėvui įgyvendinti bendravimo teises su vaiku.
22.5. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas formuoja žalingą teismo sprendimo nevykdymo instituto taikymo praktiką, kuri sudaro terpę tėvams piktnaudžiauti ir nevykdyti teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Teismas formuoja praktiką, jog tėvas gali dvylika kartų nevykdyti teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo atvežti vaikus į susitikimą su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau tai nebus laikoma sprendimo nevykdymu, nes du kartus vaikai buvo atvežti. Tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo nustatyta, jog tėvas su vaikais gali bendrauti tik kas septintą kartą iš teismo nurodytų. Dėl apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės tapo neveiksmingos, nes I. P. ir toliau jų nevykdo. Negalint vykdyti teismo nutarties tarp šalių kilo naujų teisminių ginčų dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, visi klausimai vėl buvo grąžinti teismui, nors jie turėtų būti sprendžiami vykdymo procese. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas ginčijama nutartimi taip pat pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą.
23. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti I. P. kasacinio skundo bei priteisti iš I. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teismai nekonstatavo suinteresuoto asmens nurodyto fakto, kad I. P. dvylika kartų nepristatė vaikų į susitikimus su jų tėvu. Priešingai, buvo nustatytos kitokios aplinkybės, patvirtinančios, kad 2020 m. sausio–vasario mėn. I. P. nė karto neatvyko į susitikimus su vaikais, o duomenų apie 2019 m. gruodžio mėnesį nėra. I. P. pats nepaisė teismo nutartyje nustatytų privalomų nurodymų, nevykdė teismo nutarties ir į susitikimus su vaikais neatvykdavo. Teismo nutarties privalomumas negali galioti išimtinai I. P., nutarties reikalavimų privalo laikytis ir I. P., kad būtų tinkamai įgyvendintos kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos. CPK 145 straipsnio 9 dalies nuostata, įtvirtinanti atsakomybę už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą, sieja šią atsakomybę su galimybe skirti baudą, bet ne imperatyviai įpareigoja teismą tokią sankciją skirti. Galimybė skirti atitinkamą sankciją yra susijusi su konkrečios situacijos aplinkybėmis. I. P. nesutinka su I. P. teigimu, jog ji pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Šiuo atveju neaišku, kokiu pagrindu I. P. daro išvadas, kad I. P., neatsakiusi į I. P. žinutes, iš visų kartų tik du kartus atvyko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 23 d., jeigu tokios aplinkybės teismai nenustatė ir ji grindžiama subjektyvia suinteresuoto asmens antstoliui perduota informacija, kurios nepatikrino net ir nutartį vykdantis antstolis I. G.. Taigi nėra pagrįsta teigti, kad iš keturiolikos nurodytų dienų tik dvi iš jų vaikai buvo pristatyti, jeigu ši informacija nėra patikrinta.
23.2. I. P. subjektyviai perteikia aplinkybes, susijusias su antstolio faktinių aplinkybių fiksavimu, nevertindamas savo elgesio, užfiksuoto mobiliojo ryšio operatoriaus, kai jis nė vieno karto neatvyko į susitikimų su vaikais vietą. I. P. nuomone, teismo sprendimus privalo vykdyti šalys, o jų vykdymą – organizuoti ir kontroliuoti antstoliai. Šiuo atveju teismo nutartį vykdantis antstolis I. G. buvo pasyvus, informacija buvo surašoma ir pateikiama antstoliui, remiantis subjektyviais išieškotojo I. P. pranešimais.
23.3. Atvežus vaikus į bendravimo vietą tėvas taip pat turėtų vykdyti kooperavimosi pareigą ir, jeigu yra atvykęs į vietą, susisiekti su vaikų motina. Visais atvejais tėvas nebuvo atvykęs į susitikimo su vaikais vietą, todėl, savaime suprantama, jis ir nesusisiekė su vaikų motina. Taigi būtų iš esmės neteisinga, jeigu vaikus auginanti motina vien dėl vaikų tėvo formalaus teismo sprendimo nevykdymo fiksavimo atvyktų į tėvo susitikimui su vaikais paskirtą vietą, o pats tėvas neatvyktų. Bauda gali būti skiriama tik esant abiem sąlygoms: kooperavimosi neįgyvendinimui ir vaikų nepristatymui, tačiau negali būti skiriama, jeigu ir pats vaikų tėvas neatvyksta į susitikimus su vaikais.
23.4. Baudos skyrimas pagal konkrečias teisės normas nėra ir negali būti savitikslis, todėl konstatuotas sprendimo nevykdymo faktas neišvengiamai nenulemia privalomo asmens nubaudimo, nes teismas, įvertinęs aplinkybes, gali ir netaikyti CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatytos baudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės pasikeitus aplinkybėms pirmosios instancijos teismo skirtas įspėjimas buvo praradęs savo, kaip sankcijos, taikymo tikslingumą.
23.5. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 145 straipsnio 9 dalies ir CK 3.170 straipsnio 3 ir 4 dalių. I. P. nurodo naujas aplinkybes, susijusias su teismo nutarties vykdymo etapais po jos priėmimo, jų nepagrindžia jokiais duomenimis, išskyrus tai, kad jis siekia teismui sudaryti klaidinantį įspūdį, jog teismo nutartis nėra vykdoma ir toliau. Šiuo atveju pats I. P. nevykdo teismo nutarties, be to, nutartis yra pakeista ir nustatyta kitokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka.
23.6. I. P. cituoja 2020 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzEtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-71-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-71-687/2020">e3K-3-71-687/2020</a>, kurioje teismas akcentavo šalių kooperavimosi pareigos svarbą, įgyvendinant teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pažeisti galima ne nesikooperavimo pareigą, kaip rašoma kasaciniame skunde, o kooperavimosi pareigą, todėl apeliacinės instancijos teismas nustatė kooperavimosi, o ne nesikooperavimo principo pažeidimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pateisino suinteresuotą asmenį ne dviejų kartų vaikų atvežimu į prekybos centrą, o visiškai kitais nutartyje nurodytais pagrindais, susijusiais su paties I. P. informavimu apie vykstantį tėvo ir vaikų bendravimą po to, kai jis pats pradėjo įgyvendinti kooperavimosi pareigą su vaikų motina. Pirmosios instancijos teismo nutartimi suinteresuotam asmeniui I. P. buvo skirtas įspėjimas. Teismui nustačius, kad aplinkybės pasikeitė, buvo priimtas procesinis sprendimas nebausti vaikų motinos, konstatavus iš esmės pasikeitusį tėvo bendravimą su vaikais, kada jis pats pradėjo vykdyti bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, fiziškai atvykti į susitikimus su vaikais, o ne siųsti motinai formalaus turinio trumpąsias žinutes.
23.7. I. P. nurodo, kad procesinio teismo sprendimo, kuriuo yra nustatoma skyrium gyvenančio tėvo ir (ar) motinos bendravimo su vaiku tvarka, tikslas – užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius. Šiam tikslui pasiekti I. P. pagrindinį dėmesį skiria kooperavimosi pareigai. Kooperavimosi pareigos įgyvendinimas yra negalimas visais atvejais, kai jos nevykdo bent viena arba abi šalys. Konkrečios bylos aplinkybių kontekste kooperavimosi pareigos nevykdė I. P., nepagrįstai reikalaudamas, kad šią pareigą vykdytų I. P..
23.8. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas vertinimas, pagal kurį pasikeitus aplinkybėms ir prieš tai konstatuotam pažeidimui tapus mažareikšmiam, neformuoja žalingos teismo sprendimo nevykdymo instituto taikymo praktikos ir nepažeidžia teismo sprendimo privalomumo principo. Priešingai, toks teismo procesinis sprendimas skatina tėvų pasitikėjimą vienas kitu ir bendradarbiavimą, mažina konfliktinę situaciją.
23.9. Neaišku, kokiu tikslu I. P. akcentuoja, jog suinteresuotas asmuo dvylika kartų nevykdė teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo atvežti vaikus į susitikimą su skyrium gyvenančiu tėvu, jeigu jis pats į susitikimus su vaikais neatvykdavo. I. P., reikalaudamas iš kitų elgtis pagal teisės normų keliamus reikalavimus, pats konkrečioje situacijoje elgėsi priešingai. Teismų nutartyse akcentuojami mobiliojo ryšio operatorės UAB „Bitė Lietuva“ duomenys patvirtina, kad kooperavimosi pareigos nesilaikė I. P.: UAB „Bitė Lietuva“ duomenys apie abiejų suinteresuotų asmenų mobiliųjų telefonų lokaciją pagal mobiliojo ryšio bokštus rodo, kad I. P. 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 6 d. nebuvo prekybos centre (duomenys neskelbtini), duomenų apie 2019 m. gruodžio mėnesį nėra. Taigi I. P. tikslai buvo labiau siejami ne su bendravimo tvarkos įgyvendinimu, o su spaudimo I. P. darymu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sankcijos už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimo
24. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzEtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-71-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-71-687/2020">e3K-3-71-687/2020</a>, 28 punktas).
25. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus.
26. Toks aiškinimas taikytinas ir vertinant teismo nustatytą laikinąją skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko ar vaikų bendravimo tvarką – jos nustatymas nėra savitikslis, o visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina – sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335-313/2015">3K-3-335-313/2015</a>).
27. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos ir išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).
28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teisinio pagrindo skirti baudą suinteresuotam asmeniui – vaiko motinai I. P., su kuria, nustačius laikinąją bendravimo tvarką, gyvena du nepilnamečiai suinteresuotų asmenų I. ir I. P. vaikai. Teismų nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Taip pat teismų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu tėvas neturėjo galimybės bendrauti su vaikais dėl to, kad buvo nesilaikoma teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Šioje teismo patvirtintoje tvarkoje, be kita ko, nustatyta, kad vaikus bendrauti su tėvu į jo pasirinktą vietą pristatyti turi motina, o jei tėvas neturi galimybių pasiimti vaikus nurodytu laiku, jis turi apie tai pranešti motinai SMS žinute prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo. Byloje nustatyta, kad sausio 18 d. – vasario 6 d. motina ne visomis dienomis vaikus atvežė į nustatytą susitikimo su tėvu vietą. Taip pat konstatuota, kad teismo nutartimi nustatytų vaikų bendravimo su tėvu dienų išvakarėse arba bendravimo dieną tėvas rašė motinai SMS žinutes, prašydamas patvirtinti, ar vyks susitikimas. Motina neatsakė nė į vieną šių žinučių. Tomis dienomis tėvas taip pat nebuvo atvykęs į nustatytą susitikimo su vaikais vietą. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad motina nevykdė kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos, tačiau, spręsdami dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skirtingai vertino bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neteisėti motinos I. P. veiksmai, t. y. neatsakymas į tėvo siųstas SMS žinutes, kuriomis prašoma patvirtinti, jog susitikimas įvyks, ir vaikų neatvežimas į nustatytą vietą, apie tai nepranešus tėvui, yra pagrindas skirti I. P. įspėjimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad aplinkybės, jog, pirma, nors motina ir neatsakė į tėvo siųstas SMS žinutes, tačiau tris kartus iš dešimties buvo atvežusi vaikus į susitikimo vietą ir, antra, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti motinai sankciją, yra išnykusios, nes apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu bendravimo tvarkos buvo laikomasi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu teismo vertinimu.
29. Sprendžiant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimo pažeidimo, už kurį skirtina bauda, nagrinėjamu atveju aktualus yra CK 3.170 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
30. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įstatymo reglamentuojamas tėvų teises ir pareigas vaikams.
32. Įgyvendinant aptartose teisės normose nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>). Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2013">3K-3-269/2013</a>).
33. Sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS05NjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-969/2020">3K-3-35-969/2020</a>, 18 punktas).
34. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, jog baudos taikymas yra galimas teismui nustačius, kad tėvas (motina), su kuriuo lieka gyventi vaikas, pažeidžia CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
36. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS05NjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-969/2020">3K-3-35-969/2020</a>, 36 punktas).
37. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog I. P. turėjo pareigą, įtvirtintą teismo nustatytoje laikinojoje bendravimo su vaiku tvarkoje, atvežti du nepilnamečius vaikus susitikti su tėvu teismo nutartyje nurodytu laiku. Nėra ginčo, kad šios pareigos suinteresuotas asmuo tinkamai nevykdė, t. y. į sutartą su I. P. vietą vaikus atvežė tik keletą kartų. Kitomis dienomis vaikai į susitikimo vietą nebuvo atvežti. Byloje nėra nustatytos priežastys, o ir pati motina jų nenurodė dėl ko ji nevykdžiusi teismo įpareigojimo. Nagrinėjamu aspektu sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti, jog motina neužtikrino teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos tinkamo vykdymo, nėra svarbi aplinkybė, jog tėvas neatvykdavo į susitikimo su vaikais vietą. Pabrėžtina, kad suinteresuotas asmuo I. P. kiekvieną kartą dieną prieš susitikimą arba susitikimo dieną siųsdavo SMS žinutę, prašydamas patvirtinti, jog susitikimas su vaikais įvyks. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, jog toks motinos elgesys – nepatvirtinimas dėl įvyksiančio tėvo ir vaikų susitikimo – nėra reikšmingas, nes, kaip buvo minėta, I. P. ne visus kartus buvo atvežusi vaikus į susitikimo vietą teismo nurodytu laiku, vadinasi tėvas rašydamas SMS žinutes siekė įsitikinti, ar motina tą dieną atveš vaikus susitikti su tėvu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo išvada dėl taikytinos sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą, apeliacinės instancijos teismo atlikta netinkamai įvertinus tėvų pareigas užtikrinant prioritetinius vaikų interesus ir teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Šiame kontekste tėvų bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga turi būti suprantama, kaip maksimalių pastangų dėjimas tam, kad vyktų skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, jeigu reikia ir su specialistų pagalba.
38. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog suinteresuotas asmuo I. P. netinkamai vykdė teismo sprendimą, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, nesikooperavo ir nebendradarbiavo su suinteresuotu asmeniu I. P., dėl tokio elgesio nebuvo užtikrinti jų nepilnamečių vaikų interesai bendrauti su abiem tėvais, taip pat ir skyrium gyvenančio tėvo teisės, todėl skyrė motinai įspėjimą.
39. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, po to, kai buvo priimta skundžiama nutartis, buvo priimtos dvi teismo nutartys, kuriose buvo sprendžiama dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Teismo procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad šalys ir toliau nededa pakankamai pastangų, siekdamos atkurti tėvo ryšį ir bendravimą su vaikais. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad I. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja dalyvaujant (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-930/2021, 16, 19 punktai).
40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, priimtą netinkamai taikant šioje nutartyje nurodytas teisės normas, reglamentuojančias nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, vykdymą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Dėl papildomų dokumentų pateikimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
41. 2021 m. lapkričio 17 d. suinteresuoto asmens I. P. atstovas pateikė papildomus dokumentus, be kita ko, nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu vienos ar kitos šalies prašymu laikinoji bendravimo tvarka šiek tiek keitėsi, tačiau pateikti dokumentai liudija, jog I. P. jokių tvarkų nevykdo, tėvas negali bendrauti su vaikais, jis jų daugiau nei pusę metų nematė.
42. Teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, todėl kasaciniam teismui negali būti teikiami nauji įrodymai. Vadovaujantis pirmiau nurodyta CPK nuostata, pateiktus dokumentus atsisakytina priimti.
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).
44. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
45. Kadangi yra nuspręsta tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, teisėjų kolegija perskirsto apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir konstatuoja, kad, atmetus suinteresuoto asmens I. P. atskirąjį skundą, ji neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.
46. Atsiliepime į atskirąjį skundą I. P. prašė jam priteisti 726 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Nurodyta suma viršija užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalų dydį, nustatytą Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.15 punkte. Todėl I. P. iš I. P. priteistina 559 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).
47. Kasaciniame skunde I. P. prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti jų atlyginimo klausimą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
48. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į kasacinį skundą taip pat prašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Tenkinus I. P. kasacinį skundą, nėra pagrindo teigti, jog teismo procesinis sprendimas buvo priimtas I. P. naudai ir ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
49. Su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos kasaciniame teisme sudaro 6,48 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus I. P. kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš I. P..
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį.
Priteisti suinteresuotam asmeniui I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 559 (penkis šimtus penkiasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš suinteresuoto asmens I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,48 Eur (šešis Eur 48 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
