Dėl to, kad ji buvo priversta nutraukti sutartį su jungtinės veiklos partneriais ir sudaryti naują sutartį su nauju rangovu darbams pagal sutartį pabaigti

Nr. DOK-5334

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01017-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 7 d. paduotu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde keliamas teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, solidarių skolininkų atsakomybę pagal bendras prievoles, aiškinimo ir taikymo klausimas. Nurodoma, kad visų jungtinės veiklos partnerių prievolės yra solidarios, atitinkamai visi jungtinės veiklos partneriai atsakingi prieš atsakovę. Jungtinės veiklos partneriams netinkamai vykdant sutartį, savivaldybė turėjo teisę sulaikyti mokėjimą. Teismas ignoravo sutarties tikslą – pastatyti Lazdynų sveikatingumo ir sporto centrą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad priešpriešiniai įsipareigojimai siejo tik savivaldybę ir ieškovę, o ne savivaldybę ir visus jungtinės veiklos partnerius.

Atsakovės skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai taikė CK 6.46 straipsnio normą, neįvertino, jog buvo įgyvendintos visos lėšų sulaikymo sąlygos. Atsakovė neatsiskaitė pagal ieškovės sąskaitą, nes jungtinės veiklos partneriai neištaisė atsakovės nustatytų sutarties vykdymo trūkumų. Be to, atsakovės nuostoliai yra ir dėl to, kad ji buvo priversta nutraukti sutartį su jungtinės veiklos partneriais ir sudaryti naują sutartį su nauju rangovu darbams pagal sutartį pabaigti. Iš sulaikytų lėšų ji galės padengti tokius nuotolius. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes padarė klaidingą išvadą, jog ieškovė negali būti laikoma solidariai atsakinga už visų partnerių padarytą sutarties pažeidimą. Šalių sutarties nuostatos patvirtina, kad visi jungtinės veiklos partneriai atsako savivaldybei už sutarties vykdymą. Mokėjimas pagal sąskaitą buvo sulaikytas visų jungtinės veiklos partnerių atžvilgiu, o ne konkrečiai ieškovės, nes jie visi prisiėmė solidarią prievolę įvykdyti darbus pagal sutartį.

Kasaciniame skunde įvardijama ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netinkamo taikymo problema; teigiama, kad teismas nepagrįstai sutapatino lėšų sulaikymą ir įskaitymą. Įskaitymas nėra atliktas, todėl net ir iškėlus vadovaujančiam partneriui bankroto bylą nėra pagrindo įskaitymą laikyti neteisėtu. Tik išsprendus sulaikymo teisėtumo klausimą, bus pereita prie įskaitymo. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai nurodė, kad sulaikymas atliktas jau po bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė sulaikė lėšų išieškojimą daug anksčiau, o 2019 m. lapkričio 14 d. raštais tik apibendrino situaciją, išvardijo visus pažeidimus, nustatė terminą jiems ištaisyti. Teismas nepagrįstai nesirėmė kaip precedentu kitoje byloje (kurioje ieškinį ieškovei pareiškė pagal faktoringo sutartį reikalavimą perėmęs bankas) priimtu sprendimu.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyti kasacijos pagrindai, t. y. išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniame skunde neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti atsakovės kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą nesvarstytinas. Už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiai advokatų profesinei bendrijai „WALLESS“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „WALLESS“ (j. a. k. 305403563) 1384 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. lapkričio 7 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 30336701.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė