Nr. DOK-2429 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01346-2019-9
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2021 m. balandžio 26 d. gautu ieškovo M. V. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. sprendimo ir šio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties dėl teismo sprendimo rašymo apsirikimo ištaisymo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ir šio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi dėl teismo sprendimo rašymo apsirikimo ištaisymo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas, ir ieškinį tenkinus iš dalies priteista ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kasaciniu skundu ieškovas M. V. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą ir šio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį, ir ieškinį tenkinti visiškai.
Nr. DOK-2429 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01346-2019-9
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2021 m. balandžio 26 d. gautu ieškovo M. V. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. sprendimo ir šio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties dėl teismo sprendimo rašymo apsirikimo ištaisymo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ir šio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi dėl teismo sprendimo rašymo apsirikimo ištaisymo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas, ir ieškinį tenkinus iš dalies priteista ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kasaciniu skundu ieškovas M. V. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą ir šio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį, ir ieškinį tenkinti visiškai.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma:
1. Nors ir buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, bet jis buvo tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigūnai galėjo ir privalėjo atlikti, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas neatsakingai, ieškovui taikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti net devynerius metus suvaržė jo normalų gyvenimą, kita kardomoji priemonė – suėmimas taikytas beveik keturis mėnesius. Ieškovui baudžiamasis persekiojimas truko pernelyg ilgai.
2. Ieškovas išdėstė teismo nešališkumo pažeidimą sudarančias aplinkybes, kurios apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai nebuvo įvertintos kaip teismo nešališkumo pažeidimas, nors baudžiamojoje byloje priimtu apeliacinės instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu konstatuota, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai sutrukdė priimti nešališką sprendimą.
3. Išteisinamuoju nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino įrodymus (asmenų parodymus) pagal savo įsitikinimą, kaip numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, taip padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių ieškovas prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, o priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra nedidelis, nepakankamas, ypač dėl devynerius metus užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo, taikyto suėmimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama, kad skundžiamame teismo sprendime galėjo būti nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas