E. B. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 45 str., 10 str., 7 str.

Kasacinio skundo Nr. 2P-877/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29996-2018-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Eligijaus Gladučio ir Vytauto Masioko, susipažinusi su nuteistojo E. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis E. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris, jo įsitikinimu, neteisingas, nes nepagrįstas įrodymais, priimtas neišsiaiškinus nusikaltimo sudėties, neišanalizavus faktinių aplinkybių. Kasatorius tvirtina, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos BPK 20 straipsnio 4-5 dalyje, BPK 45 straipsnyje, BPK 10 straipsnio 2 dalyje, BPK 7 straipsnyje.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Taigi skundžiamų teismų baigiamųjų aktų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis apskųstuose nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas pagal paduotus skundus tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, ar pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-6-507/2017 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad teiginiai, jog nagrinėjant bylą, buvo padaryti BPK 20 straipsnio 4-5 dalies, BPK 7 straipsnio pažeidimai teisiškai neargumentuoti. Iš esmės skundu ginčijamas įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, tvirtinant, kad teismų sprendimai priimti netinkamai įvertinus įrodymus, nesilaikant kasacinės instancijos teismo praktikos, apeliacinės instancijos teismui net nebandžius nustatyti, ar 90 procentų aklas žmogus gali matyti prieblandoje ir padaryti tokį nusikaltimą. Teismas, pasak kasatoriaus, privalėjo apklausti medicinos specialistą ir tik po to daryti išvadas, be to negalėjo būti vertinami pareigūnų parodymai, kuriems jis neva prisipažino padaręs nusikaltimą.

Nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, kurie pagrindžia esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą. Tai ne teisės taikymo, o įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo klausimai, kurie, kaip minėta, sprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Analogiški argumentai buvo nurodyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, tačiau kasatorius net neteigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir neatsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ir nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to kiti skundo teiginiai dėl BPK 10, 45, 52 straipsnių pažeidimo negali būti kasacinio nagrinėjimo dalyku, kadangi nuteistasis šio klausimo nekėlė apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėjo.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. B. kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų. Atsakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Vytautas Masiokas