Baudžiamoji byla Nr.1-361-445/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00428-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.7.2.4.;1.1.8.1.1.;1.1.8.6.2.;1.1.10.1.1.;
1.1.8.10.5.;1.1.9.2.;1.1.9.7.;1.2.25.5.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 10 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant nuotoliniu būdu prokurorui Antanui Baranauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį 38 MGL (1900 Eur), įpareigojant sumokėti iki 2019-05-07, baudos nesumokėjęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės
L. V.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. V. kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, o tik prašė juos išvardinti, t.y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokuroras dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko. Kadangi kaltinamasis L. V. kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl įrodymai ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėręs, sėdo į mašiną ir važiavo. Tai buvo 2024-12-26, vairavo savo automobilį, tik jis buvo neperregistruotas. Automobilį įsigijo prieš mėnesį, nupirko už 200 Eur, surašė sutartį. Neturi vairuotojo pažymėjimo, nėra baigęs kursų ir nėra išlaikęs egzaminų. Prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, kiekio negali pasakyti, bet išgėrė nemažai - gal butelį. Išgėrė per dieną. Važiavo iš draugo (duomenys neskelbtini). Iki jo namų buvo kokie 3 km. Važiavo keliu Leipalingis- Kapčiamiestis - Kauknoris. Vairavo automobilį Volvo V70. Jam buvo nustatytas 1.82 promilių girtumas, sutinka su tuo. Pragyvena iš pašalpos, šiuo metu turi patentą, bando dirbti pas ūkininką, tai dar kur - visokius darbus. Yra baustas už analogišką veiką, baudos nesumokėjo, neturėjo iš ko. Nekilnojamojo turto neturi. Per mėnesį gauna 500-700 Eur pajamų. Gyvena tėvui priklausančiame name. 2024-12-26 vairuodamas automobilį buvo įvažiavęs į griovį - buvo labai slidu. G. V., E. Ž., A. M. - su jais vartojo alkoholį, jie taip pat buvo neblaivūs, jie buvo mašinoje. Buvo naktis, kai važiavo. Niekas nesusižalojo. Reikia mokėti baudą, delsia, vis atideda. Yra baustas administracine tvarka už vairavimą. Neleidžia laikyti teisių, todėl važinėja be teisių.
Kaltinamojo kaltė pagrįsta ir įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Iš 2024 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos ir transporto priemonės - automobilio "Volvo V70", kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo (b. l. 14-27; 15) bei įvykio vietoje užfiksuoto vaizdo įrašo (BODY kameromis) ir jo apžiūros protokolo (b. l. 32-40) matyti, jog minėta transporto priemonė rasta apvirtusi (agadinta) kelio Leipalingis - Kapčiamiestis - Kauknoris 1-ajame kmilometre, Druskininkėlių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav. teritorijoje. Po apžiūros minėtas automobilis ir vairo saugos pagalvė pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Alytaus m., Santaikos g. 31D), o vairo saugos pagalvė ir įvykio vietoje užfiksuotas vaizdo įrašas (BODY kameromis) saugomi Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK). (t.1, b. l. 28-29).
Iš 2024 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akto, pasirašyto Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK tyrėjo Stasio Kananavičiaus, ir vairuotojo L. V., matyti, jog neblaivumo matavimo prietaiso Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0250 (patikros sertifikatas Nr. 2215496) duomenimis 2024 m. gruodžio 26 d. apie 04.59 val. L. V. buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, 2024 m. gruodžio 26 d. apie 05.17 val. - 1,82 promilių neblaivumas (t.1, b. l. 14).
Iš VĮ "Regitra" išrašo (t.1, b. l. 30) matyti, jog automobilio "Volvo V70", kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio pirmos registracijos data 2001 m., savininku nurodytas D. R., gim. (duomenys neskelbtini).
Liudytojai G. V. (t.1, b. l. 62-65), R. Š. (t.1, b. l. 68-71), E. Ž. (t.1, b. l. 74-77), A. M. (t.1, b. l. 80-83) parodė analogiškai kaip kaltinamasis L. V..
Liudytoja Roberta Glavinskienė parodė, jog 2024 m. gruodžio 26 d. naktį, dirbant kartu su tyrėju Stasiu Kananavičiumi ties Leipalingio mstl. - Veisiejų mstl., - Viktarinos k. sankryža, kelio Nr. 2505, apie 03.35 val. nuo Leipalingio mstl., pastebėjo Viktarinos kryptimi važiuojančią tamsios spalvos transporto priemonę, kurią nutarė patikrinti. Tačiau netrukus pastebėjo, jog minėtas automobilis nuvažiavęs nuo kelio ir apvirtęs. Atvykę į įvykio vietą pamatė iš automobilio lipančius asmenis. Vėliau paaiškėjo, kad tai - G. V., E. Ž., A. M., L. V., R. Š.. Atvykę GMP darbuotojai nei vienam asmeniui sužalojimų nenustatė. Buvo nustatyta, kad automobilis Volvo V70, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas D. R. vardu. Visiems asmenims buvo nustatytas neblaivumas (t.1, b. l. 52-54).
VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis Volvo V70 automobilio kaina 1840 Eur (t.1, b.l. 31).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).
Tai, kad kaltinamasis L. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, patvirtina šie įrodymai: 2024 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos ir transporto priemonės - automobilio "Volvo V70", kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo duomenys bei įvykio vietoje užfiksuoto vaizdo įrašo (BODY kameromis) ir jo apžiūros protokolo duomenys; 2024 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad neblaivumo matavimo prietaiso Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0250 (patikros sertifikatas Nr. 2215496) duomenimis 2024 m. gruodžio 26 d. apie 04.59 val. L. V. buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, 2024 m. gruodžio 26 d. apie 05.17 val. - 1,82 promilių neblaivumas; kaltinamojo L. V. ir liudytojų G. V., R. Š., E. Ž., A. M., Robertos Glavinskienės parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas L. V. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino. L. V. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamasis L. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis L. V. anskčiau teistas – 2019-02-12 Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo baudžiamoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (už vairavimą motorinės transporto priemonės, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), paskirtos baudos nėra sumokėjęs (t.1, b.l. 126-134).
Kaltinamasis L. V. baustas administracine tvarka (tame tarpe už nusižengimus transporto ir kelių ūkio srityje) – (t.1, b.l. 131-146), paskirtos baudos nesumokėtos. Kaltinamasis nurodo, kad dirba pagal verslo liudijimą ir turi pajamų, tačiau nei paskirtos bausmės, nei administracinių nuobaudų, nemoka. Nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-303/2018">2K-64-303/2018</a> buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, tačiau kaltinamasis anksčiau buvo teistas vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, ne kartą baustas administracine tvarka, prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšis - bauda, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Baudą netikslinga skirti ir dėl jo turtinės padėties – gaunamos mėnesinės pajamos mažiau negu minimalios mėnesinės algos, kai turi nesumokėtą baudą už nusikalstmos veikos padarymą, nesumokėtų administracinių baudų, neturi nekilnojamojo turto, todėl jo finansinė padėtis nėra gera.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas kaltinamajam yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, būtų per griežta bausmė.
BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357)) TAR, 2024, Nr. 2024-08214).
Skiriant ir nustatant arešto bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad L. V. praeityje yra teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka ir baudų nesumokėjęs, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas viršijo 1.51 promilių (1.82 promilės), todėl teismas skiria arešto bausmę keturiasdešimt dviems paroms.
Kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatytos aplinkybės, kad L. V. padarė nesunkų nusikaltimą ir jam skirtina arešto bausmė. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas (BK 75 straipsnio 5 dalis), jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Kadangi L. V. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau jam nebuvo paskirta arešto bausmė, atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką, nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, todėl yra realus pagrinda manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą, netaikant intensyvios priežiūros. Teismas taip pat paskiria kaltinamajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam L. V. paskirtinos pareigos: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20/2011">2K-20/2011</a>, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).
BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Nors kaltinamasis L. V. įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, tačiau taikant šį draudimą - uždraudimo naudotis specialia teise, per nustatytą draudimo laikotarpį jis negali įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones.
Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui, neturėdamas šios specialiosios teisės, kai už analogišką nusikalstamą veiką jau buvo baustas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką – trejus metus. Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - transporto priemonės konfiskavimo
BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį - Volvo V70, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio faktinis savininkas ir yra pats kaltinamasis L. V..
Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 78 punktas).
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Byloje nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus vairavo L. V. yra nusikaltimo padarymo priemonė. Faktinis automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, savininkas yra kaltinamasis, nors pagal AB Regitra duomenis savininkas yra D. R. (t.1, b.l. 30). D. R. parodė, kad nurodytą automobilį yra pardavęs, tik nežino kam (t.1, b.l. 57-58). Kaltinamasis L. V. pripažįsta aplinkybes, jog yra nurodyto automobilio Volvo V70 savininkas, įgijės šią transporto priemonę nuosavybėn.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negalėtų, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam L. V. nusikalstamumui, transporto priemonė – Volvo V70, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM - 1840 Eur, konfiskuotina valstybės nuosavybėn.
Kardomosios priemonės, civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir kita
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.
Kaltinamajam L. V. 2025 m. sausio 7 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (t.1, b. l. 102-109). Šios kardomosios priemonės taikytinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas nebuvo.
Kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo paskirtas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
2024 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta transporto priemonė - automobilis "Volvo V70", kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas automobilių aikštelėje, esančioje Alytaus m., Santaikos g. 31D; paimta vairo saugos pagalvė ir vaizdo įrašas (BODY kameromis) saugomi Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK.
Transporto priemonė konfiskuotina valstybės nuosavybėn. Vairo saugos pagalvė – konfiskuotina ir sunaikintina, kaip menkavertis daiktas. Pareigūmų Body kamerų įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
L. V., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam keturiasdešimt dviejų (42) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad L. V. paskirta dvidešimt aštuonių (28) parų arešto bausmė.
Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 5 dalį, 6 dalies 5, 10 punktus, ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą šešiems (6) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas, kurias privalo vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis (įgyti) specialią teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones trejus (3) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2025-01-07 (nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, iš L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskuoti valstybės nuosavybėn – automobilį "Volvo V70", kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą D. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (saugomas automobilių aikštelėje, esančioje Alytaus m., Santaikos g. 31D).
Paskirtas L. V.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairo saugos pagalvę – konfiskuoti ir sunaikinti, kaip menkavertį daiktą; pareigūmų Body kamerų įrašus, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini. Daiktų sunaikinimą pavesti vykdyti Alytaus AVPK Druskininkų Pk pareigūnams.
Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėjas Dalis Žilionis
