Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 straipsnis), sąlyginius sandorius (CK 1.66 straipsnis), taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 314 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-11-701/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07339-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.3; 2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 3.3.1.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos Jėgos grožio klubo „Hermis“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Panevėžio dailės mokyklos ieškinį atsakovei asociacijai Jėgos grožio klubui,,Hermis“ dėl patalpų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų; tretieji asmenys: Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Panevėžio miesto savivaldybės taryba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis), sąlyginius sandorius (CK 1.66 straipsnis), taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo iškeldinti atsakovę su visais daiktais iš neteisėtai užimtų ieškovės patikėjimo teise valdomų 369,13 kv. m ploto patalpų, techninės apskaitos byloje, inventoriaus Nr. 8744, pažymėtų indeksais: R-l, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, R-10, R-11, R-12, R-13, R-14, R-15, R-16, R-17, R-18, R-19; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys grindžiamas CK 4.95, 4.106, 4.110 straipsniais.

Ieškovės teigimu, 1989 m. gruodžio 15 d. patalpų nuomos sutartis ir 2007 m. sausio 2 d. šios sutarties papildymas pasibaigė, nes atsakovė dažnai vėluodavo mokėti nuomos mokestį, todėl nuomos sutartis nebuvo pratęsta ir pasibaigė 2015 m. rugsėjo 20 d. Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė net kelis kartus delsė mokėti visą nuomos mokestį už kelis mėnesius iš eilės, daug kartų vėluodavo mokėti už įvairius laikotarpius. Kadangi apie nuolatinį atsakovės delsimą buvo žinoma, tai ieškovė iš anksto, net tris kartus, informavo atsakovę apie būsimą nuomos sutarties pasibaigimą nuo 2015 m. rugsėjo 20 d., nurodė iki nuomos sutarties pasibaigimo dienos atlaisvinti patalpas ir jas grąžinti, perduoti ieškovei patalpų raktus, tačiau atsakovė atlaisvinti patalpų nesutiko, atsakymuose teigė, jog jos padaryti nuomos sutarties pažeidimai yra nežymūs, o nuomos sutartis buvo automatiškai pratęsta naujam laikotarpiui. Ieškovė teigė, kad nuomos sutartis galėjo būti pratęsta tik atsakovei tinkamai mokant nuomos mokestį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas nustatė, kad ieškovė turto patikėjimo teise valdo pastatą – mokyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Panevėžio miesto savivaldybei. Pagal 1989 m. gruodžio 15 d. patalpų nuomos sutartį ir 2007 m. sausio 2 d. šios sutarties papildymą asociacija Jėgos grožio klubas „Hermis“ iš ieškovės nuomojosi minėtame pastate esančias 350 kv. m ploto rūsio patalpas. Nuomos sutarties 2007 m. sausio 2 d. papildymo 7 punkte nurodyta, kad nuomos sutartis galiojo iki 2015 m. rugsėjo 20 d. ir nustatyta galimybė pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 2020 m. kovo 20 d. su sąlyga, kad atsakovė laiku mokės nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas; atsakovei tinkamai vykdant pareigas, nuomos sutarties terminas po 2020 m. kovo 20 d. numatytas pratęsti iki 2022 m. kovo 20 d., vėliau – atitinkamai iki 2032 m. spalio 1 d. Ieškovė iki nuomos sutarties pasibaigimo tris kartus – 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. liepos 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 1 d. – raštais informavo atsakovę apie būsimą nuomos sutarties pasibaigimą nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. ir prašė iki nuomos sutarties pasibaigimo dienos atlaisvinti patalpas bei jas grąžinti ieškovei.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendė, kad ginčo šalis siejo prievoliniai (nuomos) teisiniai santykiai. Pagal CK 6.481 straipsnį sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Tam, kad sutartis taptų neterminuota, reikalinga suderinta abiejų šalių valia tęsti nuomos santykius.

Atsakovė tinkamai neįvykdė 2007 m. sausio 2 d. nuomos sutarties papildymo 7 punkto nuostatos, nuo 2007 m. sausio 2 d. dėl nepateisinamų priežasčių laiku nemokėjo nuomos mokesčio, taip pat mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovei mokėjimų terminai buvo žinomi, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė po 2007 m. sausio 2 d. būtų sprendusi delsimo atsiskaityti problemą. Priešingai, teismas nustatė, kad atsakovės vadovas vengė priimti išrašytas sąskaitas, ieškovės buhalterei tekdavo pačiai ieškoti vadovo, nes šis telefonu jai prižadėdavo atvykti paimti sąskaitos, tačiau to nepadarydavo.

Atsakovė taip pat nesiėmė visų galimų priemonių, kad daugiau nedelstų atsiskaityti pagal ginčo sutartį, nesprendė klausimo pakelti mokestį sportuojantiems asmenims, kad gautų papildomų lėšų šalių sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, po 2007 m. sausio 2 d. susitarimo pasirašymo ir pačiame susitarime neaptarė sąlygų, kaip vasaros metu jai tinkamai vykdyti iš nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus.

Atsakovė sumokėdavo susidariusią skolą tik gavusi iš ieškovės raginimą, kai ši nurodydavo, jog kreipsis į teisėsaugos institucijas. To, kad atsakovė, raginama ieškovės, sumokėdavo skolą, teismas nepripažino faktu, jog atsakovė sutartinius įsipareigojimus pagal nuomos sutartį įvykdydavo tinkamai.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija netenkino atsakovės prašymų išreikalauti iš ieškovės šios 2006 m. rugsėjo 26 d. rašto „Dėl sutarties papildymo“ originalą, pridėti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus kasos knygas, banko sąskaitos išrašus, motyvuodama tuo, kad: 2006 m. rugsėjo 26 d. rašto turinys, sprendžiant dėl vėlesniu susitarimu pakeistos sutarties pabaigos priežasčių ir to pasekmių, yra teisiškai nereikšmingas; kasos knygos, banko sąskaitos išrašai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau tai nebuvo padaryta; šių dokumentų turinys neatskleidžia reikšmingos bylai naujos informacijos apie mokėjimų terminus, dydžius, priežastis, kuri galėtų turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui (CPK 314 straipsnis).

Atsakovės kritika dėl liudytojos K. S. parodymų, kad atsakovė 2010–2014 m. laikotarpiu yra pradelsusi apmokėti įvairius mokesčius 2467 dienas, jos vadovas vengė priimti sąskaitas, kolegijos pripažinta nepagrįsta. Konstatuota, kad netgi jei ir būtų galima sutikti su atsakovės teigimu dėl netikslumų liudytojos paaiškinimuose, atsakovė apskritai neginčija ne kartą dėl įvairių jos nurodomų finansinių priežasčių vėlavusi mokėti sutartus mokesčius, tokį faktą patvirtina nuomotojos reikalautų delspinigių sumokėjimas, jo nepaneigia aplinkybė, jog paskutiniu metu nebuvo vėluojama atsiskaityti.

Ginčo sutarties 7 punkte nustatyta, jog sutartis galioja iki 2015 m. rugsėjo 20 dienos, termino pratęsimo galimybė susieta su nuomos mokesčio, mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimu laiku (pagal sutartį). Pirmiau nurodyto punkto 2 dalyje tinkamas šios pareigos vykdymas sukonkretintas – jos nesilaikymas turi nepriklausyti nuo atsakovės valios ir ši turi imtis visų įmanomų priemonių, kad vykdytų sutartį. Kolegijos vertinimu, pagal sąlygos suformulavimo kategoriškumą ginčo sutarties 7 punkto sąlyga dėl tolesnės nuomos po 2015 m. rugsėjo 20 dienos laikytina tokia sąlyga, kurios nesilaikymas yra vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 2 punktas).

Kolegija nustatė, kad atsakovė neginčijo vėluodavusi atsiskaityti su ieškove, šito priežastimi ji įvardijo valstybės bendros finansinės padėties nulemtą klubo lankytojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau nenurodė, kokių konkrečių priemonių ėmėsi situacijai pagerinti.

Yra faktinis pagrindas spręsti, kad sutarties pratęsimo sąlyga vykdyta netinkamai, todėl teisės į sutarties pratęsimą atsakovė neįgijo, sutartis pasibaigė sutartu laiku – 2015 m. rugsėjo 20 d. ir atsakovė nebeturi teisinio pagrindo patalpomis toliau naudotis.

Nėra faktinio pagrindo daryti išvadą, jog ir ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, jog šie pažeidimai, pasak atsakovės, pasireiškė netiksliu delspinigių pagal kai kurias sąskaitas skaičiavimu, nevienodais ir painiais skirtingų sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo terminais, pavėluotu kai kurių sąskaitų pateikimu. Kolegijos vertinimu, šie teiginiai neįrodo sutartinių ieškovės įsipareigojimų netinkamo vykdymo, jie ginčo esmei nereikšmingi. Atsakovė neteikė reikalavimo sugrąžinti permokėtus, jos nuomone, delspinigius, mokėjimo terminai nustatyti sutartimi, jų pakeitimo klausimas nekeltas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl sutarčių aiškinimo (CK 6.193–6.195 straipsniai), neteisingai aiškino 2007 m. sausio 2 d. sudaryto negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties papildymo 4 punktą, kuriuo buvo pakeistas nuomos sutarties, sudarytos 1989 m. gruodžio 15 d., 7 punktas, nustatantis nuomos sutarties pratęsimą nuo 2015 m. rugsėjo 20 d.

Ginčo šalys, 2007 m. sausio 2 d. sudarydamos nuomos sutarties papildymą, 4 punktu aiškiai susitarė, kad atsakovės nuomojamų negyvenamųjų patalpų nuomos terminas bus pratęstas nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. papildomai vieneriems metams už kiekvienus dvejus nuomos metus, skaičiuojamus nuo 2007 m. sausio 2 d.

Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad visos ieškovės pateiktos sąskaitos buvo visiškai apmokėtos, juolab kad nuomos mokesčio mokėjimas laiku nebuvo vienintelė nuomos sutarties pratęsimo sąlyga. Pagrindinė nuomos sutarties pratęsimo sąlyga buvo tai, kad ieškovė 2007 m. sausio 2 d. sutarties papildymu siekė gauti didesnį patalpų nuomos mokestį, o atsakovė – ilgesnio patalpų nuomos laikotarpio.

Bylą nagrinėję teismai nevertino faktinės aplinkybės, kad atsakovė yra viešasis juridinis asmuo – asociacija, kuriam yra taikomi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatyti ribojimai, pvz., draudimas skolintis pinigų iš asociacijos nario ar su juo susijusio asmens ir mokėti palūkanas (Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punktas), draudimas skolintis iš kitų asmenų, mokant neprotingai dideles palūkanas (Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Šios Asociacijų įstatymo nuostatos turėjo esminę reikšmę vertinant, ar atsakovė tinkamai vykdė sutarties pareigas ir ar sutarties vykdymo pažeidimai nepriklausė nuo jos valios. Mažėjantis klubo „Hermis“ lankytojų skaičius turėjo tiesioginę įtaką atsakovės mėnesio pajamoms, iš kurių buvo apmokamos ieškovės sąskaitos už patalpų nuomą. Kadangi lankytojų skaičius per kalendorinius metus labai keitėsi, tai tik surinkus reikiamą lankytojų sumokėtų įmokų sumą buvo visiškai padengtos ieškovės patalpų nuomos sąskaitos.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teisiškai nereikšminga pripažino aplinkybę, kad ieškovė pati vėlavo pateikti atsakovei sąskaitas už nuomą. Dėl to pagal CK 6.64 straipsnio 3 dalį atsakovė nelaikoma pažeidusia sąskaitų apmokėjimo prievolę.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti ir pridėti prie bylos atsakovės pateiktus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas išreikalauti dokumentų originalus atsisakė, o kitų pateiktų dokumentų originalų nepridėjo, tačiau ieškovės parengiamajame posėdyje ir atsakovės teismui pateiktos ieškovės 2006 m. rugsėjo 26 d. rašto „Dėl sutarties papildymo“ kopijos skiriasi. Ieškovė buvo pateikusi tik savo atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, kuriuose matyti, kad atsakovė vykdė atsiskaitymus tik grynaisiais pinigais, o atsakovės kasos suvestinės įrodo, kad ji vasarą mokesčių iš savo narių faktiškai negaudavo, o atsiskaitomąja banko sąskaita beveik nesinaudojo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ginčo sutarties turinį, rėmėsi lingvistiniu ir sisteminiu sutarties sąlygų aiškinimo metodu, atsižvelgė į sutarties šalių tikslą ir jį įvertino.

Pagal CK 4.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kadangi 2007 m. sausio 2 d. sutarties papildymą parengė atsakovė, tai sutarties papildymo 7 punktas, kuriuo pakeistas nuomos sutarties 4 punktas, turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į ieškovės interesus.

Kasatorė cituoja tik dalį pakeisto nuomos sutarties 7 punkto, klaidingai teigdama, kad atsakovė, sudarydama sutarties papildymą, siekė ilgesnio nuomos termino, o ieškovė – tik didesnio nuomos mokesčio, tačiau, atsižvelgiant į esminę reikšmę turinčios 7 punkto 2 dalies turinį, spręstina, kad sutartis įsigaliojo nuo 1990 m. rugsėjo 20 d. ir galiojo iki 2015 m. rugsėjo 20 d., o šalys susitarė, kad nuo šios papildomos sutarties pasirašymo dienos bus nuomojamos patalpos, jeigu atsakovė laiku mokės nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Ieškovė aiškiai siekė, kad atsakovė laiku mokėtų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, ir būtent tai buvo esminė sutarties termino pratęsimo sąlyga.

Asociacijų įstatymo nuostatose nurodyti ribojimai yra visiškai nereikšmingi vertinant atsakovės galimybes tinkamai vykdyti ginčo nuomos sutartį. Piniginės prievolės neįvykdymas laiku, tai bandant pateisinti lėšų trūkumu ar jų nepastovumu, negali būti sutarties nevykdymo priežastis, nes sutartys yra privalomos ir turi būti vykdomos.

2006 m. rugsėjo 26 d. raštas nėra suklastotas. Siųsdama šį raštą atsakovei, sekretorė padarė klaidą ir vietoj numerio dalies „09“ įrašė tos dienos datą „26“. Klaida buvo pastebėta jau išsiuntus raštą ir jam suteikus numerį „09“ dokumentų registravimo žurnale. Raštas numeriu „26“ buvo parašytas tik 2006 m. gruodžio 4 d. ir skirtas Panevėžio miesto savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriui, todėl pagal atsakovei skirto 2006 m. rugsėjo 26 d. rašto datą matyti, kad numeris „26“ šiam raštui negalėjo būti suteiktas. Tai tebuvo techninė klaida. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokį dokumentą išreikalauti, nes į dokumento numeravimą įsivėlusi techninė klaida jokios reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi.

Atsakovės kasos knygos ir banko sąskaitos išrašus apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisakė priimti motyvuotai ir pagrįstai, nes tinkamai parengti kasos dokumentai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, šių dokumentų turinys neatskleidžia reikšmingos bylai naujos informacijos apie mokėjimų terminus, dydžius, priežastis, kuri galėtų turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismai, vertindami civilinėje byloje esančius duomenis bei tirdami įrodymus, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias tinkamą įrodymų vertinimą. Atsakovė kasaciniame skunde nepateikė jokių argumentų dėl nustatytų aplinkybių neteisingo vertinimo.

Tam, kad sutartis būtų atnaujinta, reikia abiejų sutarties šalių valios išreiškimo ir ši valia turi būti suderinta. Ginčo sutarties šalių valia nebuvo suderinta: ieškovė daugybę kartų siuntė atsakovei pranešimus, informuodama šią apie būsimą nuomos sutarties pasibaigimą nuo 2015 m. rugsėjo 20 d., tačiau atsakovė nesutiko nutraukti nuomos sutarties. Nuomos sutarties nepratęsimą lėmė ir tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė nuomos sutarties ir laiku nemokėjo nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas. Delspinigių mokėjimas patvirtina netinkamą atsakovės sutarties vykdymą. Tai, kad atsakovė tam tikrais laikotarpiais mokesčius mokėjo laiku, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nuomos sutartis buvo vykdoma tinkamai, nes joje buvo nustatytas reikalavimas mokesčius mokėti visą laikotarpį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) ir sąlyginio sandorio turinį (CK 1.66 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalių laisva valia suderintų nuostatų aiškinimo klausimai. Šalys, 1989 m. gruodžio 15 d. sudariusios nuomos sutartį, 2007 m. sausio 2 d. sudarė susitarimą dėl jos papildymo, kurio 4 punktu susitarė pakeisti nuomos sutarties 7 punktą ir jį išdėstyti taip: nuomos sutartis įsigalioja nuo 1990 m. rugsėjo 20 d. ir galioja iki 2015 m. rugsėjo 20 d.; atsižvelgiant į tai, kad klubas „Hermis“ šia sutartimi įsipareigojo kas metai mokėti didesnį patalpų nuomos mokestį, atsižvelgiant į infliacijos dydį, šalys susitarė, kad sutarties galiojimo terminas nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. yra pratęsiamas papildomai vieniems metams už kiekvienus dvejus nuomos metus, skaičiuojamus nuo šios sutarties papildymo ir pakeitimo sudarymo dienos, t. y. nuo 2007 m. sausio 2 d.; konkrečiai imant šalys susitarė, kad jeigu nuo šios papildomos sutarties pasirašymo dienos bus nuomojamos patalpos iki 2015 m. rusėjo 20 d. ir klubas „Hermis“ laiku mokės nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas, tai nuomos terminas bus pratęstas dar ketveriems metams, šešiems mėnesiams, t. y. iki 2020 m. kovo 20 d.; klubas „Hermis“ laikomas tinkamai įvykdęs šiame punkte nurodytus įsipareigojimus, jeigu jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo klubo „Hermio“ valios, to negalėjo laiku padaryti ir po to ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad laiku vykdytų sutartį.

Kilus šalių ginčui dėl 2007 m. sausio 2 d. susitarimu pakeisto nuomos sutarties 7 punkto aiškinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, tačiau klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo principus ir taisykles, laikytinas teisės klausimu, dėl kurio kasacinis teismas turi pasisakyti.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2011">3K-3-431/2011</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-474/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-474/2012">3K-3-474/2012</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vertino, kokios buvo nuomos sutarties termino pratęsimo sąlygos, ir konstatavo, kad esminė ginčo nuomos sutarties pratęsimo sąlyga buvo atsakovės laiku mokami nuomos mokesčiai ir mokesčiai už komunalines paslaugas, t. y. šalys teisių ar pareigų atsiradimą siejo su tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimu ateityje. Vadinasi, jos sudarė sąlyginį sandorį (CK 1.66 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-474/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-474/2012">3K-3-474/2012</a>).

Pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį galimi sudaryti sąlyginiai sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiai sandoriai gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Sąlyginių sandorių teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: 1) atsiranda ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis); 2) šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys); 3) yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis); 4) jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 1.66 straipsnio 1 dalis); 5) nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis). Pagal tai, ar šalių aptarta aplinkybė atitinka šias sąlygas, sprendžiama dėl sudaryto sandorio galiojimo, taip pat jo teisinio kvalifikavimo. Sąlyginių sandorių atveju aplinkybei neatsiradus, šalys neįgyja teisių ir pareigų, kai sąlyga buvo atidedamoji (CK 1.66 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis sutarčių aiškinimo principais ir taisyklėmis bei atsižvelgiant į šioje byloje aktualaus nuomos sutarties 7 punkto turinį, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas pirmiau išdėstytų sutarčių aiškinimo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių elgesį, pagrįstai sprendė, jog esminė ginčo nuomos sutarties termino pratęsimo sąlyga buvo laiku atsakovės mokami nuomos mokestis bei mokesčiai už komunalines paslaugas. Nepagrįstu ir neatitinkančiu sutarčių aiškinimo taisyklių laikytinas kasatorės argumentas, kad pagrindinė nuomos sutarties termino pratęsimo sąlyga yra tai, jog ieškovė siekė gauti didesnį nuomos mokestį, o atsakovė už tai siekė ilgesnio patalpų nuomos laikotarpio. Vertintina, kad esant tokiai, kaip nurodo kasatorė, šalių valiai dėl nuomos sutarties termino pratęsimo sąlygų, aptariamame sutarties punkte apskritai nebūtų buvę sąlygos dėl nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo laiku, nes jos įrašymas būtų buvęs nelogiškas. Tuo tarpu aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į visas jos sąlygas, pripažįstant, kad kiekviena sutarties šalių valią atitinkanti sutartyje įrašyta sąlyga reguliuoja jų santykius ir turi teisinę reikšmę. Kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrindžiantys kasatorės teiginio, kad nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimas laiku nebuvo esminė nuomos sutarties pratęsimo sąlyga.

Atsižvelgiant į šioje byloje aktualaus nuomos sutarties 7 punkto nuostatas nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasatorės teiginio, kad, ieškovei gavus siektą naudą (didesnį nuomos mokestį), nuomos sutarties terminas nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. turėjo būti pratęsiamas automatiškai.

Byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė vėlavo atlikti mokėjimus ieškovei, nenurodė, kokių ėmėsi priemonių susidariusiai problemai spręsti, atsakovės prievolė laiku atlikti mokėjimus ieškovei nebuvo vykdoma ne tik vasaros laikotarpiu, nuo 2010 metų iki 2014 metų buvo uždelsta mokėti daugiau kaip 2400 dienų, atsakovė nesiėmė visų galimų priemonių, kad atsiskaitytų laiku. Remdamiesi šiomis aplinkybėmis teismai sprendė, kad sutarties pratęsimo sąlyga – atsakovės laiku mokėjimas nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas – vykdyta netinkamai, todėl teisės pratęsti sutartį atsakovė neįgijo. Kasatorė, ginčydama nurodytas teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, kasaciniame skunde remiasi faktinio pobūdžio argumentais apie savo pajamų šaltinį ir jų svyravimą per kalendorinius metus, teigia, kad teismai nevertino faktinės aplinkybės, jog ji yra viešasis juridinis asmuo – asociacija, kuriam yra taikomi Asociacijų įstatyme nustatyti ribojimai, pvz., draudimas skolintis pinigų iš asociacijos nario ar su juo susijusio asmens ir mokėti palūkanas (Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punktas), draudimas skolintis iš kitų asmenų, mokant neprotingai dideles palūkanas (Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Vertintina, kad tokie kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti nurodytas teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas neteisėtomis. Kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti, kad kasatorė ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog būtų laiku sumokėti nuomos mokestis ir mokesčiai už komunalines paslaugas, tačiau šių negalėjo laiku sumokėti dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

Kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teisiškai nereikšminga pripažino aplinkybę, jog ieškovė pati vėlavo pateikti atsakovei sąskaitas už nuomą, yra vertintini kaip abstraktūs, faktinio pobūdžio ir nepripažintini pagrįstais. Juose daugiskaitos forma vartojama sąvoka „sąskaitos“, tačiau jokie jas (sąskaitas) identifikuojantys duomenys nėra pateikiami, tuo tarpu byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei teikė daug sąskaitų. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra faktinio pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybės, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių sutartį, gilinosi į rašytinį sutarties tekstą, analizavo tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį po sutarties sudarymo. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutartį, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė savo pareigos tinkamai nevykdė, todėl tolesnės teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį dėl jos termino pratęsimo šalims neatsirado.

Dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas išreikalauti ir pridėti prie bylos dokumentus, pažeidė CPK 314 straipsnio reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Aiškindamas ir taikydamas ją, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347/2014">3K-3-347/2014</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CPK 314 straipsnio tikslas panaikinti galimybę šalims piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą. Šito reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti tenkinti atsakovės prašymą iš ieškovės išreikalauti šios 2006 m. rugsėjo 26 d. rašto „Dėl sutarties papildymo“ originalą, pridėti prie bylos kasos knygas, banko sąskaitos išrašus. Kasaciniame skunde dėl šio klausimo nepateikta konkrečių argumentų, tik nurodyta, kad iš kasos knygų suvestinių matyti, kokias pajamas kuriais laikotarpiais gaudavo atsakovė ir kad ji atsiskaitomąja banko sąskaita beveik nesinaudojo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino šalių, jų atstovų, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai teisiškai argumentavo, kodėl atsisakė priimti 2006 m. rugsėjo 26 d. raštą, kasos knygas ir banko sąskaitos išrašus, nes jie, įvertinus visus kitus byloje esančius įrodymus, laikytini teisiškai nereikšmingais ir jų rinkimas yra perteklinis. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.

Atsižvelgiant į kasos dokumentų ir banko išrašų surašymo datą, tinkamai parengti kasos dokumentai turėjo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nepaisant to, nurodytuose kasos dokumentuose nėra pateikta naujos informacijos, išskyrus informaciją, susijusią su atsakovės pajamomis, tačiau tokia informacija yra nepakankama ir nereikalinga sprendžiant klausimą, ar atsakovė tinkamai vykdė sutartinę prievolę.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti 2006 m. rugsėjo 26 d. raštą, nes atsakovės reikalavimas buvo susijęs tik su techninio pobūdžio klaida, padaryta dokumente, o ne jo turinyje, ir tai jokios reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturėjo.

Įvertinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė.

Kiti kasacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl kasacinis teismas dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus ir pripažinusi, kad nebuvo pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos dėl sutarčių aiškinimo, įrodymų vertinimo, nenukrypta nuo teismų praktikos, nurodo, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 500 Eur. Šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,01 Eur tokių išlaidų. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės asociacijos Jėgos grožio klubo „Hermis“ (j. a. k. 190863623) ieškovei biudžetinei įstaigai Panevėžio dailės mokyklai (j. a. k. 190426794) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

Priteisti iš atsakovės asociacijos Jėgos grožio klubo „Hermis“ (j. a. k. 190863623) 9,01 Eur (devynis Eur 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Antanas Simniškis