Dėl prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo savininko teisės įpareigoti juridinį asmenį nenaudoti klaidinančių žymenų savo pavadinime

Civilinė byla Nr. e3K-3-84-469/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-0183-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.7.4.4; 2.7.4.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotekas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Ekotakas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekotekas“ dėl prekių ženklo savininko teisių ir teisių į juridinio asmens pavadinimą gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo savininko teisės įpareigoti juridinį asmenį nenaudoti klaidinančių žymenų savo pavadinime.

Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę pakeisti juridinio asmens pavadinimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus.

Ieškovė nurodė, kad ji yra 1999 m. balandžio 20 d. įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – nuotekų valymas ir įvairios vandenvalos įrangos prekyba. Ieškovei priklauso prekių ženklas „EKOTAKAS“ (fig.), pareikštas registruoti 2009 m. rugsėjo 7 d., registruotas 2010 m. sausio 21 d., 1 klasės prekėms ir 35 bei 40 klasių paslaugoms:

Atsakovė UAB „Ekotekas“ įregistruota 2010 m. kovo 30 d., jos veikla – mašinų ir įrangos didmeninė prekyba; 35 klasės paslaugos, kurioms registruotas ieškovės ženklas, apima ir atsakovės veiklą.

Ieškovės vertinimu, atsakovės pavadinimas yra klaidinamai panašus į jos pavadinimą bei registruotą prekių ženklą. Ieškovės prekių ženkle esantys vaizdiniai elementai yra dekoratyviniai, dominuojančiu prekių ženklo elementu laikytinas žodinis elementas „ekotakas“. Ieškovės prekių ženklo žodžiai ir atsakovės pavadinimas yra vienodo ilgio, sutampančios raidės išdėstytos identiška tvarka, skiriasi tik penktoji raidė. Sutampančios raidės yra ir lyginamųjų žymenų pradžioje, kuri labiau pastebima vartotojo. Vizualiniam palyginimui neturi įtakos tai, kad ieškovės prekių ženkle žodis „ekotakas“ užrašytas stilizuotu šriftu ir skiriasi nuo atsakovės pavadinimo spalva ir raidžių dydžiu. Fonetiškai lyginamieji žymenys skamba beveik identiškai. Tiek atsakovės pavadinimas, ir ieškovės prekių ženklo žodis turi elementą „eko“, kurį vartotojai lengvai supranta kaip žodžio „ekologiškas“ sutrumpinimą, todėl žymenys vartotojui kelia ir vienodas semantines asociacijas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovės prekių ženklą sudaro žodis „ekotakas“, užrašytas skirtingomis spalvomis ir taip vizualiai suskaidytas jį į du elementus (turinčius semantinę prasmę) – „eko“ ir „takas“, taip pat stilizuotas upės (vandens kelio) vaizdas, piešiniu iš dalies apibūdinantis žymens elementą „takas“. Teismo vertinimu, ieškovės prekių ženklo žodį „ekotakas“ vartotojas bus linkęs vertinti kaip susidedantį iš atskirų elementų „eko“ ir „takas“. Prekių ženklo dalis žodis „takas“ laikytinas dominuojančiu ieškovės prekių ženklo elementu, nes šis papildomai atvaizduotas grafiškai, taip jį sustiprinant.

Atsakovės pavadinime ir ieškovės prekių ženkle sutampa silpnasis žodžio elementas „eko“, o dominuojantys elementai „takas“ ir „tekas“ skiriasi. Ieškovės prekių ženklo žodžio dalis „takas“ turi panašumų su atsakovės pavadinimo dalimi „tekas“, nes skiriasi tik viena raide, tačiau šis panašumas susilpnintas papildomu grafiniu elementu (vandens kelio atvaizdu). Nors lyginamuosius žymenis sudaro vienodas skiemenų skaičius, tačiau fonetiniai šių žymenų skirtumai nustelbia panašumus, t. y. balsė „a“ žymenyje „ekotakas“ yra ilgoji, o balsė,,e“ žymenyje „ekotekas“ – trumpoji, todėl skirtingas lyginamųjų žymenų kirčiavimas ir skirtingas tarimo ritmas.

Abu ieškovės prekių ženklo žodžio elementai „eko“ ir „takas“ kelia semantines asociacijas su ekologišku būdu (ekologišku keliu). Atsakovės pavadinimo elementas „eko“ vartotojui taip pat kels asociaciją su ekologija, tačiau ši sąsaja pernelyg plati, nekonkretizuota su semantinės reikšmės neturinčiu elementu „tekas“. Klaidinančiam panašumui konstatuoti nepakanka silpnojo elemento sutapties, nes elementai „takas“ ir „tekas“ semantiškai nepalyginami („tekas“ neturi semantinės prasmės).

Teismas nekonstatavo ieškovės ir atsakovės teikiamų paslaugų panašumo, nes prekės ir paslaugos nelaikomos viena į kitą panašiomis tik dėl to, kad jos atsiduria toje pačioje klasėje pagal Nicos klasifikaciją. Nors atsakovė vykdo prekybą prekėmis per elektroninę parduotuvę ir dėl to atsakovės teikiamos paslaugos tapačios paslaugoms, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas (35 klasės), ji prekybos paslaugas dažniausiai teikia viešųjų pirkimų būdu, o šis prekybos būdas dėl jam taikomų papildomų apribojimų netapatus įprastinei prekių didmeninei ar mažmeninei prekybai, sudarančiai galimybę pirkėjui prekes apžiūrėti ir jas įsigyti prekybos vietoje, taigi atsakovės teikiamos paslaugos netapačios ieškovės teikiamoms paslaugoms.

Teismo vertinimu, ieškovės prekių (paslaugų) ir atsakovės prekių (paslaugų) vartotojai laikytini pakankamai atidžiais ir dėmesingais dėl prekių (paslaugų) pobūdžio. Ieškovė į bylą nepateikė nei įrodymų, patvirtinančių, kad bent dalis vartotojų buvo faktiškai suklaidinti, nei vartotojų apklausų, patvirtinančių, kad vartotojai žymenis laiko klaidinamai panašiais. Atsakovė pateikė UAB „Spinter“ atliktą visuomenės nuomonės apklausą, pagal kurią 54,9 proc. apklaustųjų žymenis vertino kaip nepanašius. Teismas konstatavo, kad nėra galimybės suklaidinti visuomenę. Nors atsakovės teikiamos paslaugos ir paslaugos, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas, iš dalies sutampa, pagal platinamų prekių pobūdį jos skirtos skirtingoms vartotojų grupėms, vartotojai yra pakankamai atidūs, be to, atsakovės pavadinimas nėra klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklą dėl skirtingo šių žymenų sukeliamo bendro įspūdžio, vizualinių ir fonetinių šių žymenų skirtumų. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisės dėl atsakovės pavadinimo nepažeidžiamos.

Spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovės juridinių asmenų pavadinimų klaidinamo panašumo, teismas rėmėsi tais pačiais motyvais, kaip vertindamas prekių ženklo žodinį elementą ir atsakovės pavadinimą. Šiuo atveju, kai nebelieka papildomų grafinių elementų įtakos, žymens žodis „takas“ papildomai nebėra stiprinamas, tačiau šis elementas vis tiek dominuoja dėl žodžio „Eko“ silpnumo ir aprašomojo pobūdžio. Fonetiniai ir semantiniai lyginamųjų žymenų skirtumai lemia skirtingą bendrą lyginamųjų žymenų suvokimo įspūdį. Vertindamas juridinių asmenų vykdomos veiklos tapatumą ar panašumą, teismas atsižvelgė į tai, kokia veikla nurodyti juridiniai asmenys turi teisę verstis ir verčiasi, o ne tik į tai, kokioms prekių ar paslaugų klasėms registruoti (pareikšti registruoti) jų prekių ženklai. Teismas sprendė, kad nors tiek ieškovė, tiek atsakovė teikia prekybos paslaugas, tačiau jų veikla skirta skirtingoms vartotojų grupėms (jų parduodamų prekių paskirtis – visiškai kita).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 30 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovės UAB,,Ekotekas“ vadovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pakeisti atsakovės UAB,,Ekotekas“ pavadinimą, įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija nurodė, kad ieškovei priklausantis prekių ženklas,,EKOTAKAS“ (fig.), kurį sudaro žodinis ir vaizdinis elementai, pateiktas registruoti 2009 m. rugsėjo 7 d. ir įregistruotas 2010 m. sausio 21 d., t. y. anksčiau nei atsakovės pavadinimas UAB,,Ekotekas“ (2010 m. kovo 30 d.).

Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovei priklausančio prekių ženklo ir atsakovės juridinio asmens pavadinimo bendrą sukeliamą įspūdį, dominuojančius elementus („takas“ ir „tekas“), taip pat fonetinius ir semantinius šių žymenų skirtumus, sprendė, kad lyginamieji žymenys nėra klaidinamai panašūs, tačiau kolegija nesutiko su tokiu vertinimu.

Ieškovei priklausantis prekių ženklas,,EKOTAKAS“ yra kombinuotas, jį sudaro žodinis ir vaizdinis elementai – skirtingų spalvų raidėmis (žalia ir balta) užrašytas žodis „ekotakas“, pavaizduotas mėlynas vandens kelias. Ieškovės kombinuotame (žodiniame-vaizdiniame) prekių ženkle dominuoja žodinis žymuo („ekotakas“). Vaizdinis elementas nelemia bendro suvokimo įspūdžio, todėl nelaikytinas stipriuoju.

Žodinis ieškovės prekės ženklo elementas („ekotakas“) ir atsakovės pavadinimas („Ekotekas“), skiriasi viena žodžio viduryje esančia raide, todėl sukuria vizualinį lyginamųjų žymenų klaidinamą panašumą, juolab kad pirmoji lyginamųjų žymenų dalis („eko“) tapati, o vartotojai paprastai geriau įsimena žymens pradžią nei jo pabaigą. Kadangi lyginami ne du prekių ženklų žodžiai, bet prekės ženklas ir juridinio asmens pavadinimas, tai ieškovės prekių ženklo vaizdinė dalis apskritai negali būti atkartota juridinio asmens pavadinime.

Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo fonetiniu lyginamųjų žymenų vertinimu (skirtingas skiemens („ta“ ir „te“) kirčiavimas nustelbia fonetinius panašumus). Tiek prekių ženklo žodis, tiek juridinio asmens pavadinimas skiriasi tik viena raide, žodžiai identiško ilgio, susidedantys iš keturių skiemenų, trys iš jų tapatūs, tapati ir žodžių pradžia, trečiasis skiemuo skiriasi viena raide. Šie fonetiniai panašumai atitinka didžiąją dalį Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodiniuose nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo 3.1.2 punkte numatytų kriterijų, lemiančių žodinių ženklų fonetinį panašumą. Nors ieškovės prekių ženklo žodžio dalis,,takas“ turi prasmę, o atsakovės pavadinime esantis skiemuo,,tekas“ jos neturi, bet sudurtinių žodžių dalis „eko“ kelia vienodas semantines asociacijas, todėl gali vartotojus klaidinti. Įvertinusi bendrą vizualinį, fonetinį ir semantinį prekių ženklo ir pavadinimo panašumą, jų sukuriamą bendrą įspūdį, kolegija sprendė, kad jie klaidinamai panašūs.

Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės teikiamos paslaugos nelaikytinos panašiomis paslaugoms, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas. Atsakovė, nurodydama, kad jos prekės dažniausiai perkamos viešųjų pirkimų būdu, pripažįsta, jog jos parduodamos ir kitu būdu. Didmeninės ar mažmeninės prekybos paslaugos tapačios didmeninei ar mažmeninei prekybai konkrečiomis prekėmis, o didmeninės ar mažmeninės prekybos paslaugos konkrečiomis prekėmis, lyginant jas su didmeninės ar mažmeninės prekybos paslaugomis kitokiomis prekėmis, yra panašios. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė prekiauja mechanizmais, įranga, tai reiškia, kad abi užsiima panašių prekių prekyba, o tai didina visuomenės suklaidinimo tikimybę.

Nagrinėjamu atveju galimybę suklaidinti visuomenę lemia akivaizdus ieškovės prekių ženklo ir atsakovės pavadinimo panašumas bei paslaugų, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas, ir paslaugų, kurias teikia atsakovė, panašumas (prekyba mechanizmais, įranga). Be to, atsakovės pateiktas visuomenės apklausos tyrimas patvirtinta, kad 54,9 proc. respondentų žymenys atrodo skirtingi, 32,7 proc. – panašūs, o 12,4 proc. neturėjo nuomonės. Tokie duomenys patvirtina suklaidinimo tikimybę.

Vertinant ieškovės ir atsakovės pavadinimų klaidinamą panašumą reikšmingi tie patys kriterijai, kaip ir lyginant ieškovės prekių ženklą su atsakovės pavadinimu. Nustatytas klaidinamas juridinių asmenų pavadinimų panašumas leidžia spręsti, kad ieškovės teisė į juridinio asmens pavadinimą pažeista, todėl kolegija įpareigojo atsakovę pakeisti pavadinimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 4 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 38 straipsnio nuostatą, nesirėmė teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės prekių ženklo „EKOTAKAS“ ir kasatorės juridinio asmens pavadinimo panašumo.

Apeliacinės instancijos teismas išskyrė žodį „ekotakas“ kaip stiprųjį vaizdinio prekių ženklo elementą, tačiau, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, neanalizavo šio žymens sandaros, rėmėsi paviršutinišku panašumo konstatavimu – vienos raidės skirtumu. Vertinant prekių ženklo „EKOTAKAS“ ir juridinio asmens pavadinimo „Ekotekas“ panašumą, turi būti analizuojamas visas žymuo, jo sandara ir vizualizacija, nepaisant to, kad stiprusis vaizdinio prekių ženklo elementas paprastai yra žodis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-407/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-407/2014">3K-3-407/2014</a>). Pirmosios instancijos teismas, lygindamas prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo panašumą, pagrįstai pažymėjo, kad pavadinime ir prekių ženklo žodiniame elemente sutampa silpnasis elementas „eko“, o dominuojantys elementai „takas“ ir „tekas“ skiriasi; nors prekių ženklo žodžio dalis „takas“ turi vizualinių panašumų su kasatorės pavadinimo elementu „tekas“ (skiriasi tik viena raide), tačiau šis panašumas susilpninamas dėl ieškovės prekių ženkle naudojamų papildomų grafinių elementų (vandens kelio atvaizdo), kurie paryškina būtent lyginamųjų žymenų skirtumus.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino lyginamųjų žymenų fonetinį panašumą. Konstatuotas vienos raidės skirtumas savaime nelemia žymenų panašumo, ypač tais atvejais, kai šis skirtumas esmingai keičia žymenį, juo sukeliamą bendrą įspūdį ir sukuria galimybę atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito arba, analogiškai, žymeniu žymimas prekes ar paslaugas be suklaidinimo galimybės. Lyginamuose žymenyse besiskiriančios raidės „a“ ir „e“ yra kirčiuotos balsės kirčiuotuose skiemenyse. Balsu tariant šias balses, akcentuojama būtent nesutampanti lyginamųjų žymenų raidė: žymenyje „ekotakas“ balsė „a“ yra ilgoji, o žymenyje „ekotekas“ – balsė „e“ yra trumpoji. Tai lemia skirtingą lyginamųjų žymenų kirčiavimą ir skirtingą tarimo ritmą bei pagrindžia lyginamų žymenų fonetinį nepanašumą.

Apeliacinio teismo išvada dėl semantinio žymenų panašumo padaryta neatsižvelgus į tai, kad skiriamojo požymio neturinčios arba silpnos žymens dalies pasikartojimas kitame žymenyje negali nulemti prasminio žymenų panašumo, ir į tai, kad tik vienos raidės skirtumas savaime nenulemia žymenų panašumo. Vienos raidės skirtumas keičia žodžio, kuris yra stiprusis žymens elementas, reikšmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479/2013">3K-3-479/2013</a>). Abu kartu ieškovės prekių ženklo žodinio žymens elementai „eko“ ir „takas“ kelia semantines asociacijas su ekologišku būdu (ekologišku keliu). Kasatorės pavadinimo elementas „eko“ vartotojui taip pat kels asociaciją su ekologija, tačiau ši sąsaja pernelyg plati ir nekonkretizuota dėl kartu esančio ir jokios semantinės reikšmės neturinčio elemento „tekas“. Elementai „takas“ ir „tekas“ semantiškai nelyginami, nes elementas „tekas“ neturi semantinės prasmės.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorės teikiamos paslaugos tapačios arba panašios į ieškovės teikiamas paslaugas, o tai didina visuomenės suklaidinimo tikimybę, nepagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis, be to, padaryta nesilaikant teismų praktikoje taikomų prekių ir paslaugų tapatumo ir panašumo vertinimo kriterijų. Kai kyla prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo konfliktas, jų panašumas lyginimas pagal veiklą, kurią realiai vykdo juridinis asmuo; jų panašumui konstatuoti turi būti vertinama prekių ar paslaugų prigimtis, galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, jų naudojimo būdas, taip pat tai, ar lyginamos prekės ir paslaugos tarpusavyje konkuruoja ir ar yra viena kitą pakeičiančios. Vertinant prekių ir paslaugų panašumą gali būti naudojami ir kiti kriterijai, kuriuos teismas pripažįsta reikšmingais. Apeliacinės instancijos teismas paslaugų tapatumą konstatavo pagal tai, kad abi šalys prekiauja mechanizmais, įranga. Tačiau kasatorė prekiauja produkcija, kuri niekaip nesusijusi su ieškovės prekės ženklo žymimų paslaugų rinka; ieškovė ir kasatorė veikia visiškai skirtinguose rinkos segmentuose ir nekonkuruoja tarpusavyje (ieškovė teikia vandenvalos paslaugas ir prekiauja vandenvalos įranga, o kasatorė – elektros variklių, automatikos, reduktorių, motoreduktorių, apšvietimo technikos, paketinių jungiklių ir pan. mechanizmų prekyba). Taigi dėl visiškai skirtingų parduodamų prekių skiriasi teikiamų paslaugų prigimtis. Be to, skiriasi galutinis teikiamų prekybos paslaugų vartotojas: ieškovės prekybos paslaugos skirtos plačiam vartotojų ratui, o kasatorės klientai yra tik juridiniai asmenys, dažniausiai valstybės ir savivaldybės įmonės. Tai reiškia, kad kasatorės veikla orientuota į vartotojus profesionalus, o ne apskritai į visus vartotojus. Pažymėtina ir tai, kad kasatorė prekybos paslaugas dažniausiai teikia viešųjų pirkimų būdu, t. y. visiškai skiriasi ieškovės ir kasatorės prekių realizavimo sąlygos.

Papildomai pažymėtina, kad kasatorės prekių ženklas „Ekotekas“ registruotas 7, 9, 11 ir 32 klasių prekėms ir paslaugoms, kurios nepanašios į ieškovės teikiamas paslaugas. Kasatorės prekių ženklo registracija yra galiojanti, o ieškovė jo neginčija.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino visuomenės suklaidinimo tikimybę remdamasis tuo, kad žymenys ir paslaugos, kurioms žymėti jie naudojami, yra panašūs. Visuomenės suklaidinimo tikimybė preziumuojama tada, kai konstatuojamas žymenų ir prekių (paslaugų) tapatumas (Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju nei žymenys, nei paslaugos, kurioms žymėti jie yra naudojami, nėra tapatūs. Teismas nesivadovavo kriterijais, kurie būtų leidę daryti objektyvią išvadą apie galimo visuomenės klaidinimo faktą. Visuomenės klaidinimo tikimybė turi būti globali ir ji nustatoma atsižvelgiant į visas bylai turinčias reikšmės aplinkybes. Be to, suklaidinimo tikimybė turi būti pagrįsta įrodymais, patvirtinančiais, kad būtent tokią nuomonę gali susidaryti vidutinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5540/2000; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-461/2004). Vertinant suklaidinimo tikimybę šioje byloje, aktualu yra tai, kad nagrinėjamas ne naujų, ką tik registruotų žymenų konfliktas, o žymenų, kurie beveik penkerius metus koegzistavo ir kurių koegzistavimas nesukėlė jokių nustatytų vartotojų suklydimo atvejų. Ieškovė, teikdama ieškinį, nepateikė jokių vartotojų suklaidinimo tikimybės įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl vartotojų suklaidinimo egzistavimo, rėmėsi išskirtinai subjektyvia savo ir ieškovės nuomone dėl žymenų ir paslaugų panašumo.

Apeliacinės instancijos teismas ignoravo vartotojų atidumo nagrinėjamos bylos atveju laipsnį: tiek ieškovės, tiek kasatorės parduodamų prekių specifiškumas lemia tai, kad vartotojas šiuo atveju bus atidesnis, nes perkamos prekės yra brangios; be to, įprastinis kasatorės paslaugų vartotojas yra juridinis asmuo, dažniausiai valstybės ar savivaldybės įmonės, todėl, vertinant suklydimo tikimybę, turi būti atsižvelgta į tai, ar profesionalus vartotojas suklys susidūręs su naudojamais žymenimis (žr. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimą byloje Reckitt Benckiser (Espa?a), SL prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T-126/03).

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino kasatorės pateiktus įrodymus – klientų apklausos duomenis, kurie leidžia teigti, jog nėra profesionalių vartotojų suklaidinimo tikimybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad visuomenės suklaidinimo tikimybę patvirtina kasatorės pateiktas visuomenės apklausos tyrimas, iš kurio matyti, jog 54,9 proc. respondentų atsakė, kad žymenys jiems atrodo skirtingi, 32,7 proc. – kad žymenys atrodo panašūs, o 12,4 proc. neturėjo nuomonės. Tokia teismo išvada iš esmės lieka paneigta beveik 55 proc. atsakiusiųjų nuomonė, kad žymenys yra nepanašūs, ir teisinė reikšmė suteikta 32,7 proc. atsakiusiųjų, kad žymenys atrodo panašūs.

Apeliacinės instancijos teismas teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimą konstatavo remdamasis ieškovės prekių ženklo ir kasatorės pavadinimų panašumu, neanalizuodamas visuomenės suklaidinimo tikimybės. Vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, svarbus ne egzistuojantis lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų panašumas, bet tai, ar tas panašumas klaidina. Teismų praktikoje pažymima, kad juridinio asmens pavadinimo panašumas turi klaidinti visuomenę, kad susidarytų sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito ar iškreiptų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzIvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-632/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-632/2005">3K-3-632/2005</a>). Žymenų „ekotakas“ ir „ekotekas“ skirtumai leidžia teigti, kad šie pavadinimai yra nepanašūs. Vertinant suklaidinimą būtina atsižvelgti į veiklą, kuria užsiima įmonės. Kadangi ieškovės ir kasatorės veiklos skiriasi, jos veikia skirtinguose rinkos segmentuose ir tarpusavyje visiškai nekonkuruoja, tai nebuvo ir nėra sunku atskirti ieškovę nuo atsakovės. Byloje neįrodyta, kad kokiu nors būdu būtų paveikta ieškovės galimybė konkuruoti. Šuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovės prekių ženklas ir juridinio asmens pavadinimas su kasatorės kaip juridinio asmens pavadinimu koegzistuoja ilgą laiką (nuo 2010 m. kovo mėn.); ieškovė kasatorės pavadinimo naudojimo neginčijo daugiau kaip ketverius metus. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pavadinimo egzistavimas nesukėlė ieškovei realių neigiamų pasekmių.

Ieškovė UAB „Ekotakas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas analizavo visą žymenį, jo sandarą ir vizualizaciją, todėl nustatė, kad kombinuotame prekių ženkle dominuoja yra žodis „ekotakas“, kiti elementai yra fakultatyviniai, nedarantys įtakos palyginimui. Toks apeliacinės instancijos vertinimas, išskiriant ieškovės prekių ženklo dominuojantį elementą žodį, visiškai atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Sabel BV prieš Puma AG, Rudolf Dassler Sport, C-251/95; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-407/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-407/2014">3K-3-407/2014</a>). Apeliacinės instancijos teismas neeliminavo vaizdinių elementų, atsižvelgė į tai, kad jie yra fakultatyviniai ir nedaro įtakos palyginimui.

Elementas „eko“ vartotojų plačiai žinomas kaip žodžio „ekologiškas“ trumpinys ir dėl dažno šio elemento atsikartojimo įvairių subjektų prekių ženkluose gali turėti silpną skiriamąjį požymį. Tačiau neryškus sudėtinio prekių ženklo elemento skiriamasis požymis nebūtinai reiškia, kad jis negali būti dominuojantis elementas, nes, ypač atsižvelgiant į jo vietą žymenyje ir dydį, jis gali atkreipti vartotojo dėmesį bei išlikti jo atmintyje. Vidutinis vartotojas dažniausiai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo įvairių detalių.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, kad dominuojantis ženklo elementas yra žodis „ekotakas“, o kiti elementai – fakultatyviniai. Aplinkybė, kad vaizdiniai ir žodiniai elementai sudaro vientisą kompoziciją, neužkerta kelio ieškovės prekių ženklo elementą „ekotakas“ pripažinti dominuojančiu, nes jis užima centrinę poziciją ir yra labiausiai matomas. Būtent pagal jį, o o ne pagal vaizdinį elementą vartotojas atpažins ir pasirinks 35 klasės prekybos paslaugas, kurioms įregistruotas ieškovės prekių ženklas. Vaizdinis ženklo elementas (vandens kelio atvaizdas) sietinas su žodžiu „ekotakas“ ir jį tik sustiprina, nes vartotojas būtent žodinį elementą suvokia kaip prekių ženklą, o vaizdinį – tik kaip dekoratyvų elementą.

Apeliacinės instancijos teismas fonetinį lyginamų ženklų panašumą konstatavo vadovaudamasis ne tik vienos raidės skirtumo kriterijumi, o atsižvelgdamas į visus Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų tapatumo bei panašumo nustatymo 3.1.2 punkte nurodytus kriterijus. Fonetinį lyginamų ženklų panašumą sustiprina aplinkybė, kad ženkluose sutampa du skiemenys (eko-**- kas), o trečio kombinacija (te–ta) panaši.

Apeliacinės instancijos išvada dėl semantinio ženklų lyginimo atitinka teismų praktiką. Lyginamieji ženklai yra panašūs tiek, kiek tai susiję su žodžio „eko“ prasme. Kito elemento „tekas“ ir „takas“ panašumas gali asocijuotis su klaidingai užrašytu ieškovės prekių ženklo pavadinimu.

Kasatorė netinkamai vertina PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą. Nagrinėjamu atveju turi būti lyginamos ne kasatorės ir ieškovės teikiamos paslaugos, o kasatorės teikiamos prekybos konkrečiomis prekėmis (elektros variklių, automatikos, reduktorių, motoreduktorių, apšvietimo technikos, paketinių jungiklių ir pan. mechanizmų) paslaugos ir 35 klasės prekybos paslaugos, kurioms įregistruotas ieškovės prekių ženklas. Ieškovės paslaugos apima kasatorės teikiamas prekybos konkrečiomis prekėmis paslaugas. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kaip (viešųjų pirkimų būdu ar kitaip) vykdoma prekyba konkrečiomis prekėmis, kuria verčiasi kasatorė. Nors kasatorė ir nurodo, kad jos prekės dažniausiai perkamos viešųjų pirkimų būdu, tačiau kartu pripažįsta, jog prekės parduodamos ir kitu būdu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada dėl lyginamų paslaugų tapatumo ir panašumo yra pagrįsta ir teisėta.

Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad skiriasi teikiamų prekybos paslaugų galutinis vartotojas. Kasatorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančius, kad jo vartotojas yra dažniausiai valstybės ar savivaldybės įmonė ir todėl tai yra profesionalus vartotojas. Teismų nustatyta, kad kasatorė vykdo ir prekybą konkrečiomis prekėmis per elektroninę parduotuvę, todėl jos paslaugų vartotojas gali būti bet kuris asmuo. Taigi, sutampa ir galutinis vartotojas, todėl jų atidumo laipsnis yra vidutinis. Net jei ir būtų pripažinta, kad nagrinėjamu atveju taikytinas aukštesnis pastabumo lygis, vis dėlto išliktų suklaidinimo galimybė.

Ieškovui pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą ir kasacinio teismo praktiką nekyla pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius faktinį visuomenės suklaidinimą. Pagal minėtą įstatymo nuostatą turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2013">3K-3-188/2013</a>; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014). Be to, nei teisės aktuose (PŽĮ 7 straipsnio 1 punkto 2 dalis, 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nei teismų praktikoje nenurodyti kokie nors papildomi kriterijai, kurie vertinant suklaidinimo galimybę įpareigotų atsižvelgti į lyginamų žymenų koegzistencijos rinkoje laikotarpį ir dėl to pateikti faktinius visuomenės (vartotojų) suklaidinimo galimybės įrodymus. Dėl to atsakovės nurodyta aplinkybė, jog nagrinėjamas beveik penkerius metus koegzistavęs žymenų konfliktas ir šių žymenų koegzistavimas nesukėlė vartotojų suklydimo atvejų, nereikšminga PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, todėl kasatorės samprotavimai dėl įrodymų bei jų netinkamo vertinimo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta respondentų apklausos procentinė išraiška (32,7 proc.) yra pakankama pripažinti, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad vertinant ieškovės ir kasatorės pavadinimų klaidinamą panašumą reikšmingi tie patys kriterijai, kaip ir lyginant ieškovės prekių ženklą ir kasatorės pavadinimą. Įrodyta ir pagrįsta apeliacinės instancijos išvada, kad ieškovės prekių ženklas ir kasatorės pavadinimas yra akivaizdžiai panašūs, todėl pagrįsta ir išvada, kad akivaizdžiai panašūs ir abiejų juridinių asmenų pavadinimai. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad nėra sunkumų nuo jos atskirti ieškovę, nepatvirtinta, kad kokiu nors būdu paveikiama ieškovės galimybė konkuruoti. Nagrinėjant juridinių asmenų pavadinimų panašumą CK 2.39 straipsnio 3 dalies, 2.42 straipsnio 2 dalies požiūriu, kalbama apie vadinamuosius klasikinius ginčus dėl juridinių asmenų pavadinimų, o šiuo atveju analizuojama suklaidinimo galimybė, nors expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nėra vartojamas žodis „galimybė“. Visuomenės suklaidinimo galimybė expressis verbis nurodyta PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors CK 2.39 straipsnio 3 dalyje žodis „galimybė“ ir nevartojamas, tačiau turi būti vertinama būtent visuomenės suklaidinimo galimybė (o ne faktinis, realus suklaidinimas). Taikant minėtą normą, nebūtinas faktinis (realus) nei ieškovės, nei atsakovės juridinių asmenų pavadinimų ar prekių ženklų naudojimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertino būtent visuomenės suklaidinimo galimybę (klaidinamą ženklų panašumą), o ne faktinį, realų suklaidinimą. Be to, byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tokį suklaidinimą. Net jei ir manytina, kad visuomenės suklaidinimo apeliacinės instancijos teismas nevertino, turėtų būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktika, kad nei lex specialis (specialusis įstatymas), reglamentuojant teisinį santykį prekių ženklas v. juridinio asmens pavadinimas (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nei konkurencijos teisėje (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis) atvejai, expressis verbis nesiejami su prekių ir (arba) paslaugų bei atitinkamos juridinio asmens veiklos tapatumu ar panašumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-630-701/2015).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Ieškovė reikalavimą įpareigoti kasatorę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti juridinio asmens „Ekotekas“ pavadinimą grindžia keliais teisiniais pagrindais: Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CK 2.39 straipsnio 3 dalimi, 2.42 straipsnio 2 dalimi.

Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinamo panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas); šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumą reikšmingų bylos aplinkybių; turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2013">3K-3-188/2013</a> ir joje nurodytą praktiką).

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės prekių ženklo „EKOTAKAS“ ir kasatorės juridinio asmens pavadinimo „Ekotekas“ panašumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad lyginami žymenys yra klaidinamai panašūs. Kasacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiamam į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264-969/2016">3K-3-264-969/2016</a>; 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ny02MTEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-57-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-57-611/2016">3K-3-57-611/2016</a> ir jose nurodytą praktiką).

Byloje nėra ginčo dėl ieškovės prekių ženklo „EKOTAKAS“ ir kasatorės juridinio asmens pavadinimo „Ekotekas“ vizualinio panašumo dėl didžiąja dalimi sutampančių žodinių elementų, tačiau kasatorė (taip sprendė ir pirmosios instancijos teismas) teigia, jog šis panašumas esmingai susilpninamas dėl elemento „eko“, kaip nesaugomo elemento, silpnumo ir dominuojančio elemento „takas“ grafinio atvaizdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad lyginami ne du prekių ženklai, o prekių ženklas ir juridinio asmens pavadinimas, atmestini kasatorės argumentai dėl grafinių prekės ženklo elementų reikšmės, vertinant vizualinį žymenų panašumą. Kaip pažymėta apeliacinės instancijos teismo sprendime, ieškovės prekių ženklo grafinė dalis negali būti atkartota nei jos pačios, nei kasatorės juridinio asmens pavadinime. Kai vartotojas matys tik juridinio asmens pavadinimą ir neturės galimybės lyginti abiejų žymenų vienu metu, grafinis prekių ženklo atvaizdavimas negalės daryti įtakos jo bendram žymens suvokimui ir asocijavimui su konkrečiu juridiniu asmeniu.

Dėl žymenų fonetinio panašumo apeliacinės instancijos teismas sprendė įvertinęs tai, kad abu žodžiai („ekotakas“ ir „ekotekas“) skiriasi tik viena viduryje esančia raide (balsėmis „a“ ir „e“). Kasatorė ginčija šią teismo išvadą, teigdama (taip sprendė ir pirmosios instancijos teismas), kad kirčiuotos balsės „a“ ir „e“ dėl jų skirtingo kirčiavimo ir tarimo esmingai keičia žymenų daromą įspūdį ir sudaro galimybę be klaidinimo atskirti lyginamus žymenis vieną nuo kito. Šis argumentas atmestinas. Abiejų žodžių pirmas skiemuo „eko“ ir paskutinis skiemuo „kas“ fonetiškai identiški, abiejų žodžių antrasis skiemuo prasideda vienodai tariama priebalse,,t“, šių tapatumų reikšmei susilpninti vien skirtingai kirčiuotų balsių „a“ ir „e“ buvimas žodžių viduryje nepakankamas, net ir darant prielaidą, kad visi vartotojai juos tars taip, kaip nurodo kasatorė.

Vertinant semantinį ženklų panašumą pažymėtina, kad silpnojo žymens elemento reikšmė bendram vartotojo suvokimui negali būti absoliučiai paneigiama; tokio elemento reikšmė menkėja, jeigu dominuojančių komponentų skiriamieji požymiai yra stiprūs, ir atvirkščiai. Pažymėtina, kad žymenų panašumas atskirais aspektais (vizualiniu, fonetiniu, semantiniu) turi būti vertinimas, be kita ko, ir tų aspektų tarpusavio kontekste. Nagrinėjamu atveju abiejų žymenų sutampantis komponentas „eko“ turi semantinę prasmę – visuomenės asocijuojamas su ekologija. Nors ieškovės prekių ženklo elementas,,takas“ turi semantinę prasmę, o kasatorės pavadinimo elementas,,tekas“ tokios neturi, tačiau, įvertinus tai, kad abu šie elementai panašūs vizualiai ir fonetiškai (nutarties 29, 30 punktai), bei tai, kad žodis,,takas“ nesuteikia informacijos apie juo žymimų prekių ar paslaugų rūšį, jo buvimas ženkle nepripažintinas pakankamu, kad susilpnintų vartotojui daromą bendrą įspūdį dėl semantinio lyginamų žymenų panašumo.

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčo žymenimis žymimų prekių ir paslaugų panašumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad lyginamos prekės ir paslaugos yra panašios. Kasacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

Remiantis nuoseklia teismų praktika, dėl prekių ir paslaugų panašumo sprendžiama pagal visumą kriterijų: prekių (paslaugų) pobūdį, paskirtį, naudojimo būdą, ar jos viena kitą papildo, ar konkuruoja, platinimo kanalus, atitinkamą visuomenę, paslaugų kilmę ir kt. (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., C-39/97).

Byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovė, tiek kasatorė verčiasi analogiška paslauga – prekyba interneto parduotuvėje. Prekės, kuriomis ginčo šalys prekiauja, nėra tapačios, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jų parduodamos prekės panašios tuo, jog priskirtinos mechanizmų ir įrangos kategorijai. Be to, pritartina ieškovės argumentui, kad 35 klasės prekybos paslaugos, kurioms įregistruotas ieškovės prekių ženklas, apima ir kasatorės teikiamas prekybos konkrečiomis prekėmis paslaugas. Nors kasatorė teigia, kad daugiausiai parduoda prekes viešųjų pirkimų būdu, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sureikšminta; pirma, ji nepagrįsta byloje surinktų įrodymų analize, antra, neginčijama, kad kasatorė prekiauja ir interneto parduotuvėje, t. y. dalies prekių platinimo kanalai tapatūs naudojamiems ieškovės. Objektyviais įrodymais nepagrįsti ir kasatorės teiginiai, kad jos vartotojas yra dažniausiai valstybės ar savivaldybės įmonė ir todėl yra profesionalus vartotojas. Teismų nustatyta, kad kasatorė vykdo ir prekybą konkrečiomis prekėmis per elektroninę parduotuvę, todėl bent iš dalies sutampa ir galutinis vartotojas. Sutiktina su kasatorės ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl prekių sudėtingumo ir aukštesnės kainos vartotojui taikytinas aukštesnis pastabumo lygis, tačiau vien ši aplinkybė nepašalina suklaidinimo galimybės, ypač turint galvoje pirmiau aptartą žymenų panašumo laipsnį (nutarties 29–31 punktai).

Pažymėtina, kad kasatorės pateikta visuomenės apklausa neinformatyvi, nes iš jos negalima spręsti, kokie žymenys buvo pateikti palyginti, kokie respondentai buvo apklausiami. Dėl to ji neturi įrodomosios reikšmės.

Nutarties 26 punkte minėta, kad bendra išvada dėl visuomenės suklaidinimo galimybės turi būti daroma, be kita ko, ir vertinant žymenų panašumo ir prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio santykį, t. y. didesnis prekių ar paslaugų panašumo laipsnis lemia didesnį žymenų panašumą ir atvirkščiai (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro -Goldwyn-Mayer Inc., Nr. C-39/97).

Apibendrinant konstatuotina, kad ginčo prekių ir paslaugų panašumo laipsnis nėra aukštas, tačiau įvertinus aukštą ginčo žymenų panašumo laipsnį, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

Dėl juridinio asmens pavadinimo savininko teisių gynimo (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, 2.42 straipsnio 2 dalis)

CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.

CK 2.42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.

Įstatyme nenustatyta specialių, skirtingų negu taikomi vertinant prekių ženklų panašumą juridinių asmenų panašumo vertinimo kriterijų. Teismų praktikoje šie klausimai sprendžiami iš esmės analogiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512/2014">3K-3-512/2014</a> ir joje nurodytą praktiką).

Teisiniame reguliavime (CK 2.39 straipsnio 3 dalyje) nėra expressis verbis kalbama apie veiklos panašumą ar nepanašumą ir kad lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų veiklas reikėtų lyginti. Vis dėlto juridinių asmenų veiklos panašumas galėtų turėti įtakos vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę juridinių asmenų pavadinimų kontekste. Didesnis juridinių asmenų veiklų panašumo laipsnis sustiprintų juridinių asmenų panašumo laipsnį ir atvirkščiai (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzAtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-630-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-630-701/2015">3K-3-630-701/2015</a>).

Ginčijant juridinio asmens pavadinimą, nėra taikoma vadinamoji apribojimo dėl neprieštaravimo taisyklė, kuri yra įtvirtinta PŽĮ 46 straipsnio 4 dalyje.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų instancijų teismai dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo sprendė iš esmės pagal tai, kaip jie vertino ginčo žymenų (juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo) panašumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismų sprendimų logika nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįsta. Anksčiau pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė dėl ieškovės prekių ženklo „EKOTAKAS“ ir kasatorės pavadinimo „Ekotekas“ panašumo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas dėl juridinių asmenų pavadinimų,,Ekotakas“ ir,,Ekotekas“ turėjo būti priešingas.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti iš kasatorės 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina šias jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytus kriterijus, iš kasatorės ieškovės naudai priteistinas 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kasacinis teismas patyrė 5,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekotakas“ (j. a. k. 135450524) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotekas“ (j. a. k. 302494700) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotekas“ (j. a. k. 302494700) 5,47 Eur (penkis Eur 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Apie nutarties priėmimą informuoti Juridinių asmenų registrą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys