Baudžiamoji byla Nr. 1-178-1231/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29984-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.9.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 15 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolitai Sinkevičienei ir Birutei Pirštelei,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorui Inetui Volungevičiui,
kaltinamajam K. U., jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ame kalėjime, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 5 dalį, galutine bausme - areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus;
2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, galutine, su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta, bausme - laisvės atėmimu 2 metams 15 dienų;
3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, galutine, su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu subendrinta, bausme - laisvės atėmimu 2 metams 15 dienų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
nustatė:
K. U. 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.36 val., (duomenys neskelbtini), benzinu apipylė (duomenys neskeltini) bažnyčios pagrindinio įėjimo medines duris, uždegęs degtuku šluotą ir sąsiuvinį metė į benzinu apipiltas bažnyčios duris ir taip jas padegė, po šių veiksmų, tyčia metė akmenį į virš degančių durų esantį stiklą ir jį išdaužė, tokiais veiksmais, sugadino (duomenys neskeltini) bažnyčios duris padarydamas (duomenys neskelbtini) 2800 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais K. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
K. U. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., kai buvo tik sutemę, norėjo su kažkuo pasikalbėti, buvo įžeistas teismo ir ligoninių padarytų veiksmų, todėl piktavališkai pasielgė su bažnyčia, kadangi bažnyčia nepriklauso jokiam žmogui, tai tiesiog norėjo taip pasiųsti žinutę. Tą dieną pasiėmė benzino ir aptaškė duris benzinu, pasiėmė sąsiuvinį, uždegė, apvyniojo šluotos galą ir taip uždegė duris. Benzino turėjo iš seniau 4-5 litrų antifrizo bakelyje. Nuėjo prie bažnyčios, (duomenys neskelbtini), kuri buvo uždaryta, turėjo sąsiuvinį pasiėmęs, tam, kad turėtų su kuo uždegti, panaudoti, kaip popierių uždegimui, o šluotą naudojo, kad turėtų kuo nunešti bakelius. Ant šluotos koto užsidėjo bakelius ir nešėsi, taip buvo lengviau. Benziną ištaškė iš lauko pusės ant durų ir tiesiog padegė varvantį benziną nuo durų, jų išorę, degė su degtukais ir popieriumi, apvyniojo popierių aplink šluotos galą ir metė šluotą į duris. Durys pradėjo degti, bet nelabai degė, nors liepsna buvo, kai degė. Daugiau su juo nieko nebuvo, po to greitai prisistatė žmonių į įvykio vietą. Pamatė, kad dega ir tuo metu atėjo, jie žiūrėjo, bandė gesinti, o vienas filmavo telefonu. Jis pats žiūrėjo į duris, buvo toje pačioje vietoje, o akmenį metė į langą, tai po uždegimo. Akmenį rado bažnyčios kieme, o langas buvo virš durų, pačių durų langas. Prie bažnyčios prisirinko daug žmonių, jis tada išėjo pasivaikščioti ir pradėjo jį persekioti, su telefonu filmuoti, sakė blogai daro, laukti policijos, o jis atsakė, kad nelystų prie jo ir jis sau eina. Jam kilo noras uždegti bažnyčios duris, nes su juo buvo elgtasi nežmogiškai, tai norėjo apie tai savo veiksmais papasakoti. Su juo nežmogiškai elgėsi ligoninė, nes ligoninė vis tiek susieta su pareigūnais, su teismu, kadangi buvo įvykęs įvykis, prisistatė pareigūnai ir nusiuntė į ligoninę, jis bandė kalbėtis su daktarais, bet nerado tvarkos, o teismas irgi šiurkščiai pasielgė, norėjo, kad sušvelnintų bausmę. Manė, kad tokiais veiksmais atkreips dėmesį į save, į savo problemas. Manė, kad tokiais veiksmais bus lengviau susikalbėti ir suprasti jo situaciją. Žino, kad elgtis taip negalima, tai suprato. Visas uždegimo priemones, bakelius, deglą, kieme numetė, benziną išpylė. Prieš tai norėjo užeiti į vidų ir išpilti, bet durys buvo užrakintos, tai nusprendė iš lauko uždegti. Tai jo pirmas uždegimas, tokių rimtų reikalų. Po visų veiksmų jam nepalengvėjo, bet mano, kad gal koks žmogus jį išgirs ir išklausys. Žino, kad jam yra pareikštas civilinis ieškinys, su civiliniu ieškiniu 2800 eurų sutinka, nes žala padaryta dėl jo veiksmų. Jis vis dar laukia iš pareigūnų pinigų, tai kai gaus pinigus, atlygins žalą. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų ta žala kilo. Jam patinka žiūrėti į liepsnas, bet ar jam patinka deginti žmonėms svarbius daiktus, tai nepatinka. Jis protingas žmogus ir jei jis gyvenime džiaugiasi, tai kodėl jam kelti problemas kitiems ir tą džiaugsmą naikinti. Nenorėtų kitų asmenų daiktų, brangių dalykų, sudeginti. Bažnyčios duris pasirinko deginti, nes tai bendrai yra visuomenės, jis nenorėjo eiti į svetimo žmogaus kiemą ir padegti jo namų. Savo veiksmus vertina, kaip neišklausytą jo balsą ir blogą elgesį su juo. Tas buvęs konfliktas, kur sugriovė jam gyvenimą, liko užmaršty. Gailisi to, ką padarė.
Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
Kadangi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis K. U. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas ir davė parodymus, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnio 1 dalis).
K. U. kaltė, be jo paties visiško prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:
2024 m. rugpjūčio 3 d. informaciniu pranešimu ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. 23.37 val. gautas pranešimas apie tai, jog atvira liepsna dega bažnyčios medinės durys, žmogus padegė, žmonės gesina (t. 1, b. l. 126).
Liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 5 d. duotais parodymais, kuriuose liudytojas parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 3 d. vakare viešbutyje (duomenys neskelbtini), antrame aukšte vyko jų Tarptautinės krepšinio stovyklos uždarymo vakarėlis, kuriame dalyvavo apie 46 asmenys. Apie 23.30 val., iš balkono jo žmona R. G. Š., jam pasakė, kad kažkoks vyras su šluota plauna bažnyčios duris ir pakvietė jį į balkoną pasižiūrėti. Jis išėjęs į balkoną pamatė kaip vyras su šepečiu brūžina pagrindines bažnyčios duris, tada paėmęs knygą, ją suplėšė, padegė lapus ir numetė ant bažnyčios durų. Durys iš karto užsidegė, pasirodė liepsna. Jie iš karto skubėjo prie bažnyčios. Jis eidamas su savimi pasiėmė mangų sulčių pakuotę, kuria vėliau gesino duris. Bėgant link bažnyčios, buvo ir daugiau žmonių, nes vakarėlis buvo į pabaigą ir vieni vakarėlio dalyviai išeidinėjo iš viešbučio, ėjo į kitą viešbutį. Visi pribėgo prie bažnyčios. Bėgant prie bažnyčios, dar pamatė kaip tas pats vaikinas paėmęs nuo žemės akmenį, jį metė ir išdaužė stiklą, esantį virš bažnyčios durų. Įėjus į bažnyčios teritoriją pro pagrindinius vartus, tas pats vaikinas stovėjo ir žiūrėjo į degančias duris. Jis jam pasakė: „ką tu padarei“, o jis atsakė: „ką tu man padarysi, mane iš psichūškės paleido“. Jis tik stovėjo susidėjęs rankas ir nieko nedarė, žiūrėjo kaip gesinamos durys. Jie visi pradėjo gesinti duris. Gesinant duris, pastebėjo, kad vaikinas išeidinėja pro pagrindinius vartus ir bando pasišalinti, todėl jis, G. V., D. M., V. V., ėjo paskui jį. Jie jam sakė: „kur tu eini, palauk, niekur neik“, tačiau jis jiems nieko neatsakė, tik nueidinėjo nuo bažnyčios. Jie sekė paskui jį. Einant paskui jį, prie (duomenys neskelbtini) pastato, atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė šį asmenį. Grįžus prie bažnyčios jau buvo atvykę gaisrininkai, kurie gesino duris. Vyras buvo apsirengęs juodos spalvos marškinėliais, margais šortais, basas, jis buvo šviesių plaukų, apie 20 metų amžiaus (t. 1, b. l. 43-46).
Liudytojo R. G.-Š. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 5 d. duotais parodymais, kuriuose liudytoja parodė, jog ji su savo vyru E. Š. buvo (duomenys neskelbtini), vykdė tarptautinę krepšinio stovyklą jaunimui, gyveno (duomenys neskelbtini) viešbutyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.30 val. esant viešbučio balkone, kartu su J. V., pamatė kažkokį asmenį (duomenys neskelbtini) bažnyčios teritorijoje, prie pagrindinių durų. Bažnyčios teritorija buvo apšviesta lauko apšvietimu. Matė kaip tas asmuo iš rankose laikomo kažkokio šviesios spalvos indo pylė skystį ant pagrindinių bažnyčios durų, pradėjo šepečiu trinti bažnyčios duris. Tai pamačiusi ji pasikvietė savo vyrą E., kartu žiūrėjo ką šis toliau darys. Įsižiūrėjus pamatė, kad tas asmuo yra vaikinas. Asmuo buvo apsirengęs pilkais ar panašiais šortais, su tamsiais marškinėliais. Iš viso nuo jo buvo apie 200 metrų atstumu. Matė, kaip jaunuolis paėmė nuo žemės lyg popieriaus gabalą ir jį uždegė. Suprato, kad šis ketina uždegti bažnyčios duris, puolė iš karto skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, kartu su ja buvusi J. V. su vyru E. nuskubėjo šaukti pagalbos tarp jų stovyklautojų. Matė kaip jaunuolis degantį popierių pridėjo prie bažnyčios durų ir šios užsidegė. Kas tiksliau vyko tiksliai nematė, nes intensyviai bendravo su bendrojo pagalbos centro operatore. Bendraudama su operatore, matė kaip liepsna mažėja. Pabendravusi apie dvi minutes su operatore, ji nuėjo prie bažnyčios. Eidama link bažnyčios, matė, kad ten jau susirinkę žmonių, tarp jų jos vyras E. Š., kartu buvęs jų stovykloje G. V.. Atėjus prie bažnyčios durų, tuoj pat atvyko policijos pareigūnai ir priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai. Duris gaisrininkai galutinai užgesino. Policininkams pradėjo pasakoti, kaip atrodė duris uždegęs asmuo, nes jis iš įvykio vietos jau buvo pasišalinęs, policininkai paaiškino, kad padedant jos vyrui E. Š. ir kartu su juo buvusiems kitiems asmenimis, padegėją sulaikė prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Bažnyčios kieme, netoli pagrindinių durų, kurios buvo uždegtos, matė ant žemės gulinčią knygą ar kažką panašaus, kuria greičiausiai jos matytas jaunuolis uždegė pridėjęs tos knygos degančius lapus, taip pat matė gulinčius kažkokius plastikinius bakelius, kuriuose, kiek vėliau girdėjo, buvo benzinas ar degus skystis. Taip pat matė, kaip virš durų esantis langelis yra išdaužtas, kaip sužinojo, tą langą išdaužė tas pats jaunuolis, tačiau kuriuo metu ji nežino, stiklo dūžio garso negirdėjo. Jaunuolio veido neįsidėmėjo, nes daugiausiai jį matė iš nugaros, matė kad trumpais plaukais kirptas, kitų kažkokių požymių neįsidėmėjo. Jaunuolis, padegimo metu buvo vienas, šalia jo daugiau asmenų nematė. Iš pažiūros asmens judesiai buvo natūralūs (t. 1, b. l. 49-52).
Liudytojo G. V. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 4 d. duotais parodymais, kuriuose liudytojas parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 3 d. atvyko į viešbutį (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 22.00 val. kartu su draugais bei pažįstamais (kurių visų tikslių duomenų nežino), sėdėjo antrame aukšte, viešbučio balkone, vakarojo. Maždaug apie 23.30 val. jo pažįstamas E. pasakė, kad dega bažnyčios durys. Atsisukęs pamatė, kad atvira liepsna dega bažnyčios medinės durys. Tai pamatę, iš terasos pasiėmė limonadą bei bėgo gesinti bažnyčios. Bėgant link bažnyčios, paskambino 112 ir iškvietė ugniagesius. Nubėgę prie bažnyčios vartų, su pasiimtu limonadu, užgesino liepsną. Užgesinus liepsną, pastebėjo, kad bažnyčios teritorijoje stovi jaunas vaikinas, šalia kurio ant žemės buvo du bakeliai. Pastebėjęs, kad liepsna užgesinta, vaikinas iš bakelio dar mėgino pilti skystį link bažnyčios durų. Kiek pastebėjo, tuo metu vaikinas į bažnyčios langą, esantį virš durų, metė akmenį ir išdaužė langą. Po to, vaikinas apsisuko ir iš bažnyčios kiemo išėjo. Jis kartu su savo draugu ėjo paskui vaikiną. Vaikinas ėjo link (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste. Matė, kad eidamas rinko akmenis. Jis eidamas paskui jį, pas jį klausė: „kodėl taip padarei“, vaikinas kažką atsakė, tačiau nesuprato ką, tai nurodyti negali. Priėjus (duomenys neskelbtini) pastatą, jis jam pasakė: „sustok, prisėsk, vis tiek jau atvažiuoja policija“. Po kiek laiko atvykę policijos pareigūnai sulaikė asmenį (t. 1, b. l. 55-58).
Liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 6 d. duotais parodymais, kuriuose liudytojas parodė, jog jis yra (duomenys neskeltini) bažnyčios klebonas. Į (duomenys neskelbtini) atvyko 2024 m. liepos 21 d., dirba dvi savaites. 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 24.00 val., nakties į jo gyvenamojo namo duris pasibeldė, atidaręs duris pamatė policijos pareigūnus, kurie pranešė, kad buvo padegta (duomenys neskelbtini) bažnyčia, paprašė raktų, kad būtų galima ją atrakinti, apžiūrėti. Atėjęs prie bažnyčios pamatė apdegusias pagrindines lauko duris. Buvo atvykusi policija ir greitoji, atėjusių daug gyventojų. Atrakinus bažnyčios duris, jos viduje buvo prirūkę, gaisrininkai specialiais apartais bažnyčią išvėdino. Įvykio metu buvo apgadintos bažnyčios pagrindinės medinės lauko durys ir virš durų esantis stiklas, kuris buvo išdaužytas akmeniu. Bažnyčios vidus nenukentėjo, jos viduje žala nepadaryta. (duomenys neskeltini) bažnyčia priklauso (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61-64).
Liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. duotais papildomais parodymais, kuriuose liudytojas parodė, jog bažnyčios durų restauravimas, t. y. darbai ir medžiagos kainavo 2800 eurų. Dėl minėto išdaužto stiklo žala nepadaryta, kadangi (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės žmonės stiklą padovanojo ir nemokamai jį pakeitė. Neturtinė žala nepadaryta. Kadangi padaryta bažnyčiai 2800 eurų turtinė žala nėra atlyginta, todėl šioje byloje reiškia 2800 eurų civilinį ieškinį ir prašo (duomenys neskelbtini) pripažinti civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 65-67).
2024 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) pranešimu, kuriame nurodyta jog apdegę (duomenys neskeltini) bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), durys, virš durų išdaužtas stiklas. Padaryta 2800 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 14).
2024 m. rugpjūčio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskeltini) bažnyčios pagrindinės apdegusios durys ir teritorija. Prie tvoros pagrindinio įėjimo kairėje pusėje, ant betoninių trinkelių aikštelės yra baltos spalvos plastikinis bakelis, kuriame yra truputis benzino kvapo skysčio, kuris nuo bažnyčios įėjimo sienos yra 13,24 m atstumu ir nuo kairės pusės laiptų sienelės 1,16 m atstumu, kuris paimamas. Šalia ant betoninių trinkelių aikštelės yra kitas 5 l talpos baltos spalvos plastikinis bakelis be užsukamo dangtelio, kuriame yra truputį benzino kvapo skysčio, kuris nuo bažnyčios įėjimo sienos yra 10,61 m atstumu ir ties kairės pusės laiptų sienelės, kuris paimamas. Prie bažnyčios laiptų, ant trinkelių aikštelės yra atverstas pastorintas sąsiuvinis, kuris nuo bažnyčios įėjimo sienos yra 4,07 m atstumu ir nuo kairės pusės laiptų sienelės 2,83 m atstumu, kuris paimamas. Šalia prie bažnyčios laiptų, ant trinkelių aikštelės yra išplėšti sąsiuvinio lapai, kurie nuo bažnyčios įėjimo sienos yra 3,9 m atstumu ir nuo kairės pusės laiptų sienelės 3,3 m atstumu, kurie paimami. Šalia ant betoninių trinkelių aikštelės yra 1 l talpos plastikinis butelis. Prie pastorinto sąsiuvinio, ant betoninių trinkelių aikštelės yra degtukų dėžutė, kurioje yra 8 vnt. degtukų, kuri nuo bažnyčios įėjimo sienos 3,93 m atstumu ir nuo kairės pusės laiptų sienelės 2,98 m atstumu, kuri paimama. Prie bažnyčios pagrindinio įėjimo durų yra trijų pakopų akmens blokų laiptai ir aikštelė, ant kurių yra 1 l talpos tušti ir su vandeniu plastikiniai buteliai. Ant laiptų aikštelės tarp akmens blokų yra užsukamas raudonos spalvos plastikinis bakelio dangtelis, kuris nuo bažnyčios įėjimo sienos yra 0,92 m atstumu ir nuo kairės pusės laiptų aikštelės sienelės 2,48 m atstumu, kuris paimamas ir užsukamas ant 5 l talpos plastikinio bakelio. Ant laiptų aikštelės yra stiklo šukės, degėsiai ir prie sienelių stovi vazoninės gėlės. Bažnyčios pagrindinės įėjimo durys yra apdegusios apačioje rudos spalvos medinės, kurių dydis 1,21 x 2,97 m. Ant durų apatinių dalių yra pritvirtintos skardos, kurios apdegusios. Abiejų durų apatinės varčių briaunos yra apdegusios. Virš bažnyčios pagrindinių durų yra medinis langas su stiklais, kurio kairėje viršutinėje pusėje matosi anga ir stiklo likučiai. Prie durų slenksčio, ant akmens grindinio bloko yra akmuo, kuris nuo kairės sienos yra 1,12 m atstumu ir prie pat slenksčio, kuris paimamas. Ant bažnyčios grindinių plytelių yra stiklo šukės (t. 1, b. l. 21-34).
2024 m. rugpjūčio 7 d. papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad bažnyčios pagrindines įėjimo durys yra medinės, 1,21 x 2,97 m, rudos spalvos, dviejų dalių, per vidurį atsidarančios į lauko pusę. Durys yra apdegusios apatinėje dalyje, per vidurį, kur nuo apačios yra skardos, kurios yra apdegusios, virš jų medinė durų dalis, ant kurių išorinės dalies matomi juodos spalvos degimo pėdsakai, o ant abiejų durų vidinių varčių dalių, matomi degėsių pėdsakai, durys toje vietoje yra apanglijusios. Nuo durų yra paimama apanglijusi dalis, supakuojama į stiklainį, kuris užantspauduojamas Nr. 03335. Virš bažnyčios pagrindinių durų yra medinis langas su stiklais, kurio kairėje viršutinėje pusėje matosi anga ir stiklo likučiai. Daugiau iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. 1, b. l. 35-40).
2024 m. rugsėjo 25 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti ir užfiksuoti 2024 m. rugpjūčio 4 d. įvykio vietoje paimti objektai - pastorintas sąsiuvinis, sąsiuvinio lapai, degtukų dėžutė ir akmuo (t. 1, b. l. 82-94).
2024 m. rugpjūčio 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniosios specialistės Vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės R. P. tarnybiniu pranešimu dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo, kuriame užfiksuota jog apžiūrint gaisravietę - (duomenys neskeltini) bažnyčią, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad išdegė apie 2 kvadratiniai metrai paradinių bažnyčios durų ir kita dalis durų apie 4 kvadratinius metrus aprūko, taip pat buvo išdaužtas paradinių durų stiklas (akmuo rastas bažnyčios viduje). Įvykio vietoje buvo rastos dvi talpos, kuriuose buvo buvęs degus skystis, popieriaus lapai ir degtukų liekanos. Apklausus šalia buvusius piliečius, įvertinus visas aplinkybes dėl kurių galėjo kilti gaisras ir nustačius gaisro plitimo kryptį bei gaisro židinio zoną, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra tyčinė žmogaus veikla (padegimas) (t. 1, b. l. 111-122).
2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2135(24), kurioje konstatuota, jog tirti pateiktuose bakeliuose Nr. 1 ir Nr. 2, degėsių pavyzdyje ir ant apdegusios šluotos yra ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų (t. 1, b. l. 141-143).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu inkriminuota nusikalstama veika visiškai įrodyta, tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. U. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės visiškai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl išanalizavus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamajam pagrįstai inkriminuota nusikalstama veika, susijusi su turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu, jo padaryta veika pasitvirtino ir yra visiškai įrodyta ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, padarius minėtą nusikalstamą veiką, bet ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.
Pažymėtina, kad kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. bažnyčios (duomenys neskelbtini) duris padegė, nes norėjo taip pasiųsti žinutę apie nežmonišką elgesį su juo, manė, kad tokiais veiksmais atkreips dėmesį į save, į savo problemas. Bažnyčią pasirinko, kadangi, jo manymu, ji nepriklauso jokiam žmogui, o visuomenei. Paaiškino, kad benzino turėjo iš anksčiau 4-5 litrų bakelyje. Prie bažnyčios nusinešė benziną, sąsiuvinį, kad turėtų popieriaus uždegimui, šluotą ir degtukus. Kadangi bažnyčios durys buvo užrakintos, nepateko į vidų, benziną ištaškė iš lauko pusės ant durų ir tiesiog padegė varvantį benziną nuo durų, jų išorę, su degtukais ir popieriumi, apvyniojo popierių aplink šluotos galą ir metė šluotą į duris. Taip pat paaiškino, kad uždegęs duris rado akmenį bažnyčios kieme, kurį metė į viršuje esantį durų langą. Visas uždegimo priemones, bakelius, deglą, kieme numetė, benziną išpylė. Paaiškino, kad jis buvo vienas, o po to greitai prisistatė žmonių į įvykio vietą, kurie žiūrėjo, bandė gesinti, vienas filmavo telefonu. Tuomet jis išėjo pasivaikščioti, o jį pradėjo persekioti, su telefonu filmuoti. Žino, kad elgtis taip negalima, tai suprato, gailisi to ką padarė. Žino, kad jam yra pareikštas civilinis ieškinys ir su juo visiškai sutinka, nes žala padaryta dėl jo veiksmų, gavęs pinigų ketina atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. U. turto sunaikinimo būdas pripažintinas visuotinai pavojingu būdu, nes civiliniam ieškovui priklausantis turtas - durys, sugadintos sąmoningai jas padegant, prieš tai apliejus jas ypač degiu skysčiu - benzinu. Pastebėtina, jog kaltinamajam iš anksto pasiruošus talpas su benzinu ir juo apipylus bažnyčios duris, degtukais uždegant atsinešto sąsiuvinio lapus, ir jiems užsidegus, jų pagalba padegant bažnyčios duris, teismo vertinimu, neabejotinai buvo sukeltas realus pavojus gaisrui išplisti tiek į bažnyčios vidų ar kitas bažnyčios konstrukcijos dalis, kas galėjo lemti ne tik pačių durų sugadinimą, bet ir pačio bažnyčios pastato visišką sunaikinimą. Pažymėtina, jog laiku nesureagavus, įsiplieskęs gaisras taip pat galėjo išplisti ir į kitus netoliese esančius statinius. Be kita ko, kaltinamajam padegus bažnyčios duris ir faktiškai šioms degant buvo užblokuotas pagrindinis bažnyčios išėjimas iš bažnyčios, todėl bažnyčioje esant žmonėms, šių asmenų gyvybei ir sveikatai galėjo būti sukeltas realus pavojus patirti rimtus sveikatos sužalojimus ar užtrokšti dėl pasklidusių dūmų. Šiuo atveju, teismo vertinimu, dėl kaltinamojo atliktų veiksmų galėjo nukentėti atsitiktiniai asmenys. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad savo veiksmais K. U. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu.
Šiuo atveju kaltinamasis K. U. veikė tiesiogine tyčia, kadangi nusikalstamą veiką buvo suplanavęs ir iš anksto pasiruošęs tam reikalingas priemones (talpas su benzinu, popierių, degtukus), padegdamas bažnyčios duris kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Bausmės skyrimo motyvai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę - anksčiau teistas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 183-188), ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 156-182), nesantis priklausomybės ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitoje, tačiau gydytas psichiatrijos klinikos stacionare (t. 1, b. l. 152; t. 2, b. l. 79), profesinio išsilavinimo, nevedęs, jauno amžiaus.
Nors kaltinamasis K. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gailisi dėl jos padarymo, tačiau šiuo atveju ištyrus byloje esančių duomenų visumą, įvertinus visus kaltinamojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, įvertinus kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, laikytina, kad kaltinamasis iki šiol ne itin kritiškai vertina savo elgesį ir iš esmės neišgyvena dėl padarytų veiksmų, kas rodo, jog kaltinamojo atgaila nėra itin nuoširdi, todėl šiuo atveju objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, spręstina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo atžvilgiu turėtų būti taikoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
BK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes.
Nagrinėjamu atveju, įvertinęs K. U. charakterizuojamus duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kuriuo turto savininkui buvo padaryta turtinė žala, kuri iki šiol nebuvo atlyginta, įvertinus informaciją apie tai, kad K. U. anksčiau teistas net tris kartus, visi ankstesni nuosprendžiai kaltinamojo atžvilgiu priimti pastarųjų metų laikotarpyje, iš kurių net du nuosprendžiai už nusikalstamas veikas, padarytas pastarųjų vienerių metų laikotarpyje, kas rodo, kad kaltinamasis sistemingai ir piktybiškai linkęs nesilaikyti įstatymų bei daryti naujas nusikalstamas veikas, teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą šioje byloje yra pagrindas skirti griežčiausią BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už K 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį - 1 metams.
Kaltinamasis K. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam K. U. paskirta bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant didesnę dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, atsižvelgus į šiuo atveju kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. 6 mėnesius ir 15 dienų laisvės atėmimo, ir paskirti K. U. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis atlikta pagal ankstesnį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Dėl civilinio ieškinio.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad (duomenys neskelbtini) parapijos (duomenys neskeltini) bažnyčiai buvo padaryta 2800 eurų žala, todėl reiškia 2800 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 14-20; 71).
Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė civilinį ieškinį tenkinti. Kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu, kadangi žala padaryta dėl jo veiksmų, padarytos žalos dydžio neginčijo ir nurodė, kad ketina atlyginti žalą.
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga patvirtina, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, tuo tarpu kaltinamasis neginčijo sugadinto turto vertės. Byloje yra visi civilinio ieškinio pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai apie civiliniam ieškovui kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį, todėl šiuo konkrečiu atveju civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) kaltininkui K. U. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2800 eurų žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamajam K. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis buvo suimtas nuo (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. U. taikytas suėmimas įskaitytinas į paskirtą bausmę (t. 2, b. l. 27-30; 44-47; 52-55).
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Ineto Volungevičiaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu skirtas ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. U. turtui - ½ daliai buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti, turto arešto mastas 2800 eurų, paliktimas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos civiliniam ieškovui visiško atlyginimo, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą disponuoti minėtu turtu, turto arešto mastas 2800 eurų (t. 2, b. l., 63-65; 162-163).
Ikiteisminio tyrimo metu K. U. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina (t. 2, b. l. 72-75).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) plastikinis bakelis; 2) 5 l talpos plastikinis bakelis; 3) pastorintas sąsiuvinis; 4) sąsiuvinio lapai; 5) degtukų dėžutė; 6) akmuo; 7) šluota su kotu; 8) degėsių pavyzdys; 9) CAFIS kortelė voke Nr. 1; saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, laikytini menkaverčiais ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (t. 1, b. l. 95-96; 97-98; 144-145; 146-147).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298, 301-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. U. paskirti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, K. U. skirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti K. U. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti visą bausmės dalį, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendį, ir suėmime praleistą laiką nuo (duomenys neskelbtini).
K. U. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2800 eurų (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) turtinei žalai atlyginti.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Ineto Volungevičiaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu skirtą ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. U. turtui - ½ daliai buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos civiliniam ieškovui visiško atlyginimo, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą disponuoti minėtu turtu, turto arešto mastas 2800 eurų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) plastikinį bakelį; 2) 5 l talpos plastikinį bakelį; 3) pastorintą sąsiuvinį; 4) sąsiuvinio lapus; 5) degtukų dėžutę; 6) akmenį; 7) šluotą su kotu; 8) degėsių pavyzdį; 9) CAFIS kortelę voke Nr. 1, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėjas Paulius Rimeikis
