Civilinė byla Nr. 3K-3-412/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 45.5 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. V. įmonės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. V. įmonės ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „VST“ pripažinti nepagrįstu reikalavimą sumokėti skolą už suvartotą elektros energiją ir atsakovo akcinės bendrovės „VST“ priešieškinį ieškovui B. V. įmonei priteisti skolą už suvartotą elektros energiją.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės klausimus. Ieškovas nurodė, kad nuomojo baseino (duomenys neskelbtini) patalpas, atsakovas jose 2004 m. gruodžio 9 d. įrengė naują elektros apskaitos skaitiklį. 2006 m. birželio 12 d. inspektoriai atliko šio skaitiklio patikrinimą ir surašė aktą, kuriame konstatavo, kad ne dėl vartotojo kaltės buvo sutrikę skaitiklio parodymai ir su tuo susiję atsiskaitymai. Atsakovas 2006 m. liepos 25 d. pateikė ieškovui sąskaitą–faktūrą, į kurią įtraukė dėl sutrikusio skaitiklio apskaičiuotą 11 145,28 Lt skolą. Ieškovas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta pinigų suma, kreipėsi į atsakovą, kuris 2006 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodė, kad sąskaita anuliuota ir apskaičiavimas bus peržiūrėtas Vartotojų prašymų ir aktų svarstymo komisijos posėdyje, tačiau 2006 m. vasario 29 d. vėl pateikė ieškovui sąskaitą, į kurią buvo įtraukta ir dėl sutrikusio skaitiklio apskaičiuota skola. Atsakovas vėliau pateikė ieškovui įspėjimą apie elektros energijos tiekimo nutraukimą, jeigu šis nesumokės skolos. Ieškovas prašė teismo pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą sumokėti 11 145,28 Lt skolą, apskaičiuotą pagal 2006 m. birželio 12 d. atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją aktą.
Atsakovas pateikė priešieškinį ir nurodė, kad 2003 m. vasario 23 d. sudarė su ieškovu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti už sunaudotą elektros energiją, o laiku neatsiskaičius, buvo skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. 2006 m. birželio 12 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad viename iš elektros skaitiklių, kuris buvo įrengtas 2004 m. gruodžio 9 d., elektros energijos suvartojimas buvo fiksuojamas į skaitiklio A+ ir A- registrus (skales), tačiau ieškovas pateikdavo duomenis apie elektros energijos suvartojimą, tik nurašydamas elektros skaitiklio A+ registre užfiksuotus rodmenis ir jais remdamasi apmokėdavo atsakovo pateiktas sąskaitas. Atsakovo teigimu, patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad elektros skaitiklio registre A- nuo skaitiklio įrengimo iki jo patikrinimo buvo užfiksuotas 36 369,57 kWh sunaudojimas, už kurį ieškovas nemokėjo, todėl susidarė 11 722,90 Lt skola. Atsakovas prašė teismo priteisti iš ieškovo 11 722,90 Lt skolą už suvartotą elektros energiją, 431,98 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsiskaitymai buvo sutrikę dėl elektros energijos tiekėjo kaltės, nes jis atvirkščia tvarka pajungė transformatorių, t. y. nebuvo vartotojo kaltės, todėl ieškovui negalėjo atsirasti civilinė atsakomybė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas atsiskaitė su tiekėju pagal sutartį, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nevykdė sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad atsakovas, pajungdamas transformatorių atvirkščia tvarka, pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; juolab kad sutartyje nebuvo aptarta ieškovo pareiga tikrinti atsakovo atliktą darbą įrenginėjant apskaitos prietaisus. Teismas, nenustatęs ieškovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio vykdant elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo ieškovo atsakomybei atsirasti.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. vasario 21 d. sprendimu panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo atsakovui 11 722,90 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2007 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija nustatė, kad patikrinimo metu surašytame atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją akte buvo konstatuota, jog buvo sutrikę elektros skaitiklio parodymai ir su tuo susiję atsiskaitymai, t. y. dėl netinkamo transformatoriaus pajungimo vienoje fazėje energija buvo skaičiuojama ne į A+, o į A- registrą, tačiau pažymėjo, kad tai, jog energijos suvartojimas buvo fiksuojamas ne tik A+ registre, bet ir A- registre, nepanaikino ieškovo skolos už faktiškai suvartotą elektros energiją. Kolegija, vadovaudamasi tiek CK 6.383 straipsniu, tiek specialiosiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 319 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis), reglamentuojančiomis elektros energijos tiekimo ir vartojimo tvarką, elektros energijos tiekėjo ir vartotojo tarpusavio santykius tiekiant, vartojant elektros energiją, nurodė, kad pagal Taisyklių 37 punktą vartotojai už elektros energiją turi atsiskaityti pagal galiojančius tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis; pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 8 punktą vartotojas taip pat turėjo pareigą sumokėti už suvartotą elektros energiją. Kolegija, įvertinusi UAB „Elgamos elektronika“ atliktą elektros skaitiklio duomenų tyrimą, kuris patvirtino 36 369,57 kWh energijos apskaičiavimą skaitiklio A- registre, pripažino, kad elektros skaitiklis iš esmės teisingai fiksavo elektros energijos suvartojimo kiekį, atsakovas įrodė savo reikalavimo priteisti skolą už faktiškai suvartotą elektros energiją pagrįstumą, todėl priteisė iš ieškovo 11 722,90 Lt skolą už suvartotą elektros energiją. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas apie susidariusią skolą sužinojo tik patikrinimo metu, atmetė atsakovo reikalavimą priteisti delspinigius.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. sprendimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.200 straipsnio 1 dalį, 6.388 straipsnio 1 dalį, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, neatsižvelgė į tai, kad aplinkybės apie tai, jog skaitiklis neteisingai rodė suvartotos elektros energijos kiekį, tapo žinomos tik po energijos specialistų atlikto elektros skaitiklio duomenų tyrimo, t. y. kasatorius pats negalėjo nustatyti šio fakto, taip pat neturėjo pagrindo įtarti, kad elektros tiekimo įrangos darbai buvo atlikti netinkamai. Kasatoriaus teigimu, jis savo sutarties pareigas vykdė sąžiningai, neturėjo pareigos tikrinti atsakovo specialistų atlikto darbo kokybės, todėl neturi atsakyti už atsakovo darbuotojų kaltus veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendime nepaneigė, kad atvirkštinis skaitiklio pajungimas įvyko dėl atsakovo darbuotojų kaltės.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas dėl įrodymų įvertinimo, nepagrįstai tinkamu įrodymu pripažino kompiuteriu atspausdintą ir nepasirašytą raštą, kuriame yra tik ranka parašytas atsakovo darbuotojo įrašas apie tai, kad A- registre buvo apskaičiuotas tam tikras elektros energijos kiekis, kai tuo tarpu nebuvo pateiktas tokio apskaičiavimo pagrindimas.
3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl civilinės atsakomybės taikymo ir sąlygų, nepasisakė dėl visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nemotyvavo, kodėl atsakomybės naštą perkėlė tik ieškovui, kuris neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nebuvo nustatyta ieškovo kaltė. Kaltės svarbą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs ne vienoje nutartyje, viena iš jų priimta 2008 m. kovo 3 d. civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“ (bylos Nr. 3K-3-153/2008).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį, Elektros energijos tiekimo naudojimo taisyklių 45.5 punktą ir Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 8 punktą vartotojas turi atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Byloje nustačius, kiek ieškovas faktiškai suvartojo elektros energijos, už šį kiekį vartotojas ir privalo sumokėti. Be to, pagal liudytojų parodymus vartotojas turėjo galimybę matyti ir pastebėti skaitiklio A- registro skalėje suvartotą elektros energijos kiekį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Lietuvos energija” v. L. P., S. P.; bylos Nr. 3K-3-1112/2001, yra pripažinęs energijos tiekėjo teisę gauti atlyginimą už visą pateiktą ir vartotojo faktiškai suvartotą elektros energiją. Atsakovo teigimu, suvartotas ir neapmokėtas elektros energijos kiekis byloje įrodinėjamas ne tik skaitiklio išklotinėmis, bet ir dokumentais dėl skolos apskaičiavimo, kasatoriaus pateiktomis pažymomis apie energijos suvartojimą, taip pat UAB „Elgama-elektronika“ 2007 m. sausio 9 d. atlikto tyrimo medžiaga, 2006 m. birželio 12 d. atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją aktu. Šiuose dokumentuose nurodyti duomenys sutampa su skaitiklyje užfiksuotais duomenimis. Atsakovo mano, kad kasacinio skundo argumentas dėl neteisingo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų aiškinimo yra nepagrįstas, nes kasatoriaus atsakomybė dėl neatsiskaitymo už faktiškai suvartotą elektros energiją atsirado iš sutartinių šalių santykių pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, suvartotas elektros energijos kiekis pripažįstamas skola, todėl turi būti apmokėta už visą faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų įvertinimo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai nustatė, kad atsiskaitymai buvo sutrikę dėl elektros energijos tiekėjo kaltės, nes jis atvirkščia tvarka pajungė transformatorių, tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepanaikino ieškovo skolos už faktiškai suvartotą elektros energiją. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti ir kreditoriaus elgesį. Skolininkas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl padarytos žalos ar neįvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar dėl šių asmenų bendros su skolininku kaltės. Kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).
Bendradarbiavimo pareiga apima deramą kitos šalies įspėjimą apie numatomą sutarties nutraukimą, informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra specialus subjektas, todėl jo prievolės vykdymui keliami didesni reikalavimai nei kitiems šių santykių subjektams (CK 6.386 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis), tačiau pažymėtina ir tai, kad ieškovas, būdamas sąžiningas vartotojas, taip pat turi pareigą, vykdant sutartį, elgtis rūpestingai, t. y. teismai turėjo taikyti kreditoriaus ir skolininko mišrios kaltės institutą. Ieškovui, kaip skolininkui, taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai, tačiau atsakovas, sudarydamas sutartį, taip pat privalėjo elgtis kvalifikuotai ir atidžiai, įrengiant elektros skaitiklius. Teismų nustatytos aplinkybės, kad ieškovas atsiskaitydavo su tiekėju tik pagal vieno skaitiklio parodymus, nes nežinojo, kad jie pajungti atvirkščia tvarka, leidžia daryti išvadą, kad skolininkas sutartį vykdė sąžiningai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 46.1 punktą vartotojas, išskyrus buitinį vartotoją, privalo elektros įrenginiams eksploatuoti skirti arba samdyti darbuotojus, turinčius reikiamą kvalifikaciją ir teisę atlikti darbus elektros įrenginiuose. Taigi skolininkas, ne pirmus metus sudarydamas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir būdamas verslininkas turėjo šią pareigą, todėl, pastebėjęs tam tikrus neatitikimus po naujos sutarties sudarymo, turėjo elgtis rūpestingai ir sąžiningai ir bendradarbiauti tiek su kreditoriumi, informuojant jį apie tam tikrus pasikeitimus dėl suvartoto elektros kiekio, tiek vykdyti teisės norminiuose aktuose įtvirtintą pareigą, tačiau ieškovas to nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas iš esmės akcentavo tik ieškovo (skolininko) veiksmus, tačiau neanalizavo atsakovo (kreditoriaus) neteisėtų veiksmų, lėmusių nuostolių atsiradimą CK 6.259 straipsnio taikymo prasme. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas, kaip vartotojas, turėjo atsiskaityti pagal galiojančius tarifus nepaisydamas dėl kieno kaltės elektros kiekis nebuvo tiksliai fiksuojamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos mišrią kaltę sutartiniuose teisiniuose santykiuose reglamentuojančios materialinės teisės normos (CK 6.259 straipsnis), įvertintos ir palygintos kiekvienos šalies kaltės formos, konkretūs kalti veiksmai, kiti faktai ir, atsižvelgiant į šalių kaltės santykį, nustatytas atsakomybės dydis.
Kaltė civilinėje teisėje suprantama kaip asmens veiksmų išorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Neteisėtumas civilinėje teisėje daugeliu atveju yra reliatyvi sąvoka. Nustatant veikų neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reikia remtis protingumo standartu, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitais kriterijais. Profesinė klaida taip pat laikytina atsakomybės elementu; klaida, nepakankamas atidumas ir panašios kaltės formos lemia subjekto (nagrinėjamoje byloje – kreditoriaus) civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Sprendžiant dėl skolininko kaltės turi būti įvertinta, ar jis vykdė pareigą elgtis rūpestingai ir sąžiningai. Skolininko veiksmai yra lyginami su protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartu. Pirmiausia išsiaiškinama, ar sutarties šalis turėjo atitinką pareigą, o po to – kaip ji šią vykdė: taip, kaip ją būtų vykdęs protingas žmogus, ar nukrypdamas nuo protingo žmogaus elgesio standarto. Įstatyme nepateikiama kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kaltės buvimą ar nebuvimą; vienintelis būdas tai padaryti yra bandymas įvertinti situaciją, kurioje kilo žala, atsižvelgiant į bonus pater familias principo kriterijus. Teismams nustačius, kad tiek skolininkas, pastebėjęs tam tikrus neatitikimus dėl suvartotos elektros energijos kiekio, nepranešė apie tai kitai sutarties šaliai, tiek kreditorius, veikdamas profesinėje srityje ir netinkamai pajungęs transformatorių (2006 m. birželio 12 d. Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų darbui) aktas, b. l. 31), padarė profesinio neatidumo klaidą, darytina išvada, kad abi sutarties šalys objektyviai elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, todėl konstatuotini jų abiejų kalti veiksmai. Taikant mišrios kaltės teisinius padarinius, konstatuotina, kad ir žalos atlyginimo klausimas spręstinas pagal abiejų sutarties šalių veiksmus ir atsakomybės laipsnį.
Kasacinis teismas, nustatęs, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir taikydami materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties nevykdymo teisinius padarinius, netaikė CK normų, nustatančių mišrią sutarties šalių atsakomybę, nagrinėjamoje byloje taikė netinkamą materialinės teisės normą, todėl teismas pašalina šį pažeidimą, negrąžindamas bylos iš naujo nagrinėti, atsižvelgdamas į teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčo santykiams turėjo būti taikomas CK 6.259 straipsnis ir sprendžia, kad yra pagrindas tikslinti atsakovui iš ieškovo priteistų nuostolių dydį, jį sumažinant trečdaliu ir priteisiant atsakovui iš ieškovo 7815,27 Lt. Ši suma pripažintina atsakovo patirtais nuostoliais, apskaičiuotais įvertinus ir kreditoriaus kaltę sutartiniuose šalių santykiuose netinkamai vykdant sutartį (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti iš ieškovo B. V. įmonės atsakovui akcinei bendrovei „VST“ priteistą 11 722,90 Lt skolą iki 7815,27 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų penkiolikos litų dvidešimt septynių centų). Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Atsakovui akcinei bendrovei „VST“ iš ieškovo B. V. įmonės priteistas 352 Lt (tris šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 234,50 Lt (dviejų šimtų trisdešimt keturių litų penkiasdešimt centų).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius
