Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-576/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40310-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.3., 2.4.6.4.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,
dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,
nuteistajam A. (A.) K., jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,
nukentėjusiajam S. (S.) L.,
vertėjaujant Ingridai Petrulienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 50 MGL dydžio bauda. Nuosprendžiu iš A. K. nukentėjusiojo S. L. naudai priteista 572,35 Eur turtinei ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1161,60 Eur patirtoms proceso išlaidoms atlyginti. Procesas pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį A. K. nutrauktas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.31 val., būdamas viešoje vietoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties papurškė dujų balionėliu į veidą sėdėjusiam automobilyje nukentėjusiajam S. L., po ko nukentėjusysis šoko būsenoje išlipo iš automobilio norėdamas atimti dujų balionėlį iš A. K., tačiau jis dar kartą iš dujų balionėlio papurškė S. L., jam bandant atimti dujų balionėlį, sudavė vieną kartą nukentėjusiajam S. L. į dešinį smilkinį ir pargriovė ant žemės, dėl šių jo veiksmų nukentėjusiajam S. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, ragenos ir junginės nudegimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais įžūliais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam S. L. nežymiai sutrikdė sveikatą ir taip įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K., prašo įvertinti baudžiamosios bylos duomenis, atsižvelgti į jo asmenybę, turtinę padėtį, nukentėjusiojo atliktus veiksmus (savo rizikingu elgesiu pakurstė konfliktą ir nesiėmė priemonių jo išvengti) bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Taip pat prašoma civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti bei nepriteisti S. L. turėtų proceso išlaidų už suteiktas advokato paslaugas.
2.1. Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos ar rimties. Cituojamas BK komentaras, kuriame nurodoma, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Nurodoma, kad apeliantas, 2018 m. lapkričio 11 d. verslo reikalais susitikęs ir asmeninio pokalbio metu įvertinęs S. L. agresyvumą, pasišalino iš kavinės, ir, bandydamas išvengti konfliktinės situacijos, prekybos centre palaukė, kol S. L. išvažiuos iš automobilių stovėjimo aikštelės. Po kurio laiko, jam einant link savo automobilio, S. L. privažiavo ir užstojo kelią ir tik po to, kai S. L. ėmėsi prieš jį prievartos veiksmų, pastarasis papurškė dujų balionėliu. Apelianto teigimu, jo veiksmus paskatino nukentėjusiojo elgesys, o ne noras parodyti savo viršenybę prieš jį ir tokiu būdu pademonstruoti įžūlų elgesį, nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nurodoma, kad asmeninio pobūdžio motyvais pradėtas konfliktas tęsėsi labai trumpai.
2.2. Apelianto vertinimu, teismas neįvertino, kad jo veiksmai buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo S. L. veiksmus. Toliau nurodoma, kas yra laikoma provokuojančiu elgesiu. Pasak apelianto, jo veikos padarymui turėjo įtakos nuolatinis provokuojantis nukentėjusiojo S. L. elgesys: pastarasis persekiojo A. K., neteisėtai rinko informaciją apie jo gyvenamąją vietą, judėjimą, įžeidinėjo, po to atliko smurtinius veiksmus įvykio dieną, kas jį privertė gintis.
2.3. Toliau skunde nurodoma BK 28 straipsnio 1 dalis. Apeliantas nurodo, kad jo sveikatai pavojus buvo realus ir akivaizdus, kadangi S. L. bandė įvykio dieną per prievartą įtraukti jį į savo automobilio saloną, suplėšė marškinius ir apdraskė veidą. Pasak apelianto, pastarąją aplinkybę patvirtina ir liudytojai A. D., T. M.. Nurodoma, kad gynybos tikslais apeliantas papurškė dujomis ir, nutraukęs savo veiksmus, šalinosi nuo S. L. automobilio, tačiau S. L. išlipo iš savo automobilio, pasivijo jį ir puolė antrą kartą, todėl apeliantas vėl panaudojo dujų balionėlį ir tai padarė gynybos, o ne puolimo tikslais. Apeliantas nurodo, kad liudytoja R. N. patvirtino, jog S. L. buvo puolančioji pusė, o jis – silpnoji, t. y. nukentėjusioji pusė. Apelianto vertinimu, jeigu jis formaliai ir padarė nusikaltimo požymius atitinkančią veiką, tai buvo būtinoji gintis, kurios ribų jis akivaizdžiai neperžengė, todėl neturėtų už tai atsakyti, kaip numatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje.
2.4. Pasisakydamas dėl priteistos 2500 Eur kompensacijos neturtinei žalai atlyginti, apeliantas nurodo, kad suma yra labai didelė, neadekvati padarytai veikai ir atsiradusioms pasekmėms. Jo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad S. L. patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus arba pakito jo gyvenimo kokybė. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis siekia tik asmeninės finansinės naudos. Taip pat nurodoma teismo padaryta išvada, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, jog S. L. regėjimas pablogėjo. Apeliantas prašo atsižvelgti į jo labai blogą turtinę padėtį: išlaiko mažametį vaiką bei (duomenys neskelbtini) pilietybę turinčią žmoną; turi minimalų pragyvenimo šaltinį; neturi turto; dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso ir paskirtos kardomosios priemonės 2 metus privalėjo gyventi Lietuvoje neturint galimybės išvykti į (duomenys neskelbtini), kas sukėlė finansinių išlaidų bei nepatogumų.
2.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad priteista 1161,60 Eur suma advokato paslaugoms apmokėti yra neproporcinga, kadangi baudžiamoji byla nėra didelės apimties (1 tomas), civilinio ieškinio apimtis yra 3 lapai, teismo posėdžiuose nukentėjusiojo atstovė nedalyvavo. Toliau cituojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis. Apeliantas prašo, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei jo sunkią turtinę padėtį, iš jo nepriteisti nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis S. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas argumentais, neatitinkančiais realybės, o A. K. bandė jį sužaloti tyčia. Taip pat jis nurodo, kad jo regėjimas yra pablogėjęs, kad iki šiol liejasi vaizdas žiūrint dešiniąja akimi, kad prarado teisę vairuoti C ir CE kategorijų transporto priemones, dėl ko turėjo ieškotis kito darbo. Nukentėjusysis nurodo, kad jo atstovė advokatė dalyvavo ir akistatoje.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti - A. K. išteisinti, nes nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką, be to, jį išprovokavo nukentėjusysis. Gynėja teismo posėdžio metu prašė nepriteisti ir turtinės žalos atlyginimo. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę, prašo nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Tuo tarpu gynėja teismo posėdžio metu prašė nepriteisti ir turtinės žalos atlyginimo.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje
5. BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
6. Šiuo atveju nėra ginčo, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)" A. K. ir S. L. prieš aptariamą įvykį buvo susitikę – tai jie tvirtina abu. Tuo tarpu visas kitas faktines aplinkybes, susijusias su nagrinėjamu įvykiu, jie aiškina skirtingai. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas A. K. išteisinti, reikia nustatyti, kurio asmens teikiama versija yra labiausiai tikėtina, todėl reikia įvertinti abiejų asmenų duotus parodymus chronologine tvarka.
Nukentėjusysis S. L. nebuvo nuoseklus, priešingai, nei tokią išvadą padarė pirmosios instancijos teismas. Jis nenuosekliai aiškino ir tai, kada atsidarė automobilio langus (pareiškime nurodė, kad langą atidarė privažiavęs prie A. K., apklausiamas liudytoju 2018 m. rugpjūčio 21 d. parodė, kad pravėrė langą ir paklausė A. K., kada jis grąžins skolą, 2018 m. rugpjūčio 21 d. parodė, kad įsėdęs į automobilį pajudėjo, važiuodamas pamatė A. K., atidarė keleivio pusės langą, iš akistatos protokolo matyti, kad S. L. paaiškino, kad atsisėdęs į automobilį atsidarė langus, nes buvo šilta, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad langus atsidarė vos įsėdęs). Jis nebuvo nuoseklus ir dėl suduoto smūgio jo atžvilgiu (iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad jam bandant išlipti iš automobilio, A. K. jį užpuolė, tiksliai negali paaiškinti, kaip, nes dėl papurkštų dujų į akis nieko nematė, S. L. ranka surašytame pareiškime nurodyta, kad A. K. šoko ant jo ir apdraskė galvą, o gal trenkė, 2018 m. rugpjūčio 21 d. S. L. parodė, kad A. K. jam trenkė į dešinį smilkinį, S. L. specialistei 2018 m. rugpjūčio 27 d. nurodė, kad išlipus iš automobilio pajuto smūgį į dešinę galvos pusę, 2019 m. birželio 28 d. parodė, kad pajuto dujų purškimą į veidą ir smūgį į galvą, akistatos metu S. L. parodė, kad nepamena smūgio į dešinę galvos pusę, tačiau apie jį jam pasakė gydytojas, parodė, kad jam nebuvo suduoti smūgiai, tačiau galimai jam buvo suduotas smūgis einant link A. K., teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad A. K. jam vėl papurškė). Nebuvo nuoseklus ir dėl dujų purškimų skaičiaus (iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis parodė, jog jam sėdint automobilyje A. K. į akis papurškė dujų, pareiškime nurodyta, kad A. K. paėmė dujų balionėlį ir ėmė purkšti automobilyje, 2018 m. rugpjūčio 21 d. parodė, kad A. K. purškė į veidą dujų balionėliu automobilyje, 2019 m. birželio 28 d. parodė, kad A. K. purškė į veidą dujų balionėliu automobilyje, išlipęs vėl pajuto dujų purškimą į veidą, tuo tarpu akistatos metu parodė, kad dujas jam purškė tik automobilyje, o teisiamojo posėdžio metu teigė, kad purškė ir automobilyje ir po to vėl papurškė). Tuo tarpu teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme S. L. paaiškino, kad vaizdo įraše matyti, jog jam A. K. spyrė.
7. A. K. duodamas parodymus irgi nebuvo nuoseklus. Iš 2018 m. rugpjūčio 23 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis parodė, jog S. L. konflikto metu sudavė į veidą, pareiškime nurodyta, kad S. L. sudavė jam ir bandė sugriebti už marškinėlių, 2018 m. rugpjūčio 23 d. parodė, kad S. L. sudavė ranka, bandė sugriebti už marškinėlių, 2018 m. spalio 30 d. parodė, kad S. L. galimai bandė pataikyti delnu į veidą ar suimti už drabužių, tačiau nepavyko ir jis tik vos prilietė veidą ranka, 2019 m. kovo 6 d. parodė, kad S. L. sudavė į skruostą ir nosies pertvarą, akistatos metu parodė, kad S. L. bandė sugriebti ranka, brūkštelėjo per nosį, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. L. jam trenkė, jis galvojo, kad jį nori įtraukti į automobilį. Tuo tarpu A. K. nuosekliai teigė, kad purškė dujas du kartus – automobilyje ir lauke, nuosekliai aiškino ir tai, kad nesudavė smūgių S. L., grūmėsi su S. L., buvo jį prispaudęs. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir pats S. L., teigdamas, kad A. K. gulėjo ant jo, po to jis jį nusimetė ir prispaudė. Be to, grumtynių metu buvo suplėšyti A. K. marškinėliai.
8. Taigi nukentėjusiojo ir įtariamojo parodymai yra patikimi tik tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir kiek juos patvirtina kiti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai asmenų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Kad nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai yra konfliktiški, nuosekliai nurodė jie patys. Nors apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino provokuojančių S. L. veiksmų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje nėra pagrindo išvadai, kad S. L. veikė provokuojančiai. Jų seniai besitęsiantis konfliktas, susijęs tiek su galima skola, tiek su galimais verslo santykiais, yra aktualus tikrinant jų parodymų patikimumą, tačiau negali būti laikomas provokuojančiu elgesiu.
9. Itin svarbiais įrodymais susiklosčiusioje situacijoje laikytini liudytojų parodymai. Liudytoja R. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatė du susikibusius vyrus, pilnam vyrukui sekėsi prasčiau. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad, išėjusi iš prekybos centro, pastebėjo du besigrumiančius vyrus, apkūnesnis buvo suplėšytais marškinėliais, jai pasirodė, kad sportiškos išvaizdos vyras pargriovė ant žemės apkūnesnį. Pasak liudytojos, viskas vyko keletą sekundžių. Ji kelias sekundes pafilmavo ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 62). Kitų objektų 2018 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas liudytojos R. N. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota dalis S. L. ir A. K. grumtynių. Nurodyta, kad matosi, kaip grumiasi du vyrai, fiksuota, kad A. K. guli ant nugaros, o S. L. jį laiko ranka. A. K. bandė išsilaisvinti, sugriebė S. L. už rankos, tačiau pastarasis išsilaisvino. Po to S. L. apsuko A. K. ant pilvo ir keliais jį prispaudė prie žemės. Tai fiksuota nuotraukose (t. 1, b. l. 63–68). Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatė, kaip du žmonės tąsosi automobilyje - vienas per langą, o kitas lauke, po to jie abu atsidūrė lauke, vienas rėkė ir prašė iškviesti pagalbą. Liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, iš kurios pusės buvo kaltinamasis. Parodė, kad vienas užsigulęs buvo, o kitas buvo užsidengęs veidą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad matė, kaip automobilyje iš vairuotojo pusės buvo įlindęs vyras, kiek suprato, tampėsi. Paskui abu vyrai tarsi išvirto iš automobilio ir mušėsi toliau. Kažkuriuo metu vienas vyras rėkė, kad jam pripurškė dujų ir kvietė pagalbą. Paaiškino, kad buvo keiksmažodžiai vartojami, nes vyrai agresyviai aiškinosi. Jis suprato, kad jie susimušė dėl skolos (1 t., b. l. 113).
10. Taigi iš išdėstytų įrodymų visumos darytina išvada, kad automobilyje tarp S. L. ir A. K. įvyko konfliktas, peraugęs į tai, kad A. K. panaudojo dujas. Atitinkamai yra šalinama aplinkybė iš kaltinimo – „be jokios dingsties“ kaip neįrodyta. Neabejotina, kad automobilyje kilo konfliktas, peraugo į grumtynes, kurių iniciatoriaus, teismo vertinimu, objektyviai nustatyti nėra galimybės dėl egzistuojančių įrodymų prieštaravimų. Visgi A. K. kaltė, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra nustatinėjama įvertinus ne tik tai, ar jis buvo konflikto ir veiksmų iniciatorius. Nors A. K. konflikto metu ir papurškė dujų, tačiau S. L. pasirinktas būdas atsakyti į tokius A. K. veiksmus lėmė tai, kad jų asmeninio pobūdžio santykių aiškinimasis persikėlė iš automobilio į automobilių stovėjimo aikštelę. S. L. teigė, kad norėjo atimti dujų balionėlį. Tokia versija, viena vertus, tikėtina galima. Kita vertus, ji atrodo nelogiška, įvertinus tai, kad, pasak S. L., jis duso, jam labai graužė akis, jis nieko nematė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. L. neatėmė balionėlio, nors iš bylos duomenų matyti, kad jis A. K. buvo užgulęs ir prispaudęs prie žemės, taigi turėjo visas galimybes pasiekti tokį tikslą. Būtent S. L. ėmėsi veiksmų viešoje vietoje po to, kai jam buvo pripurkšta dujų į akis. Jo nurodytas siekis atimti balionėlį yra vertinamas kritiškai, kadangi, viena vertus, jis teigia, kad jam labai skaudėjo akis, kad automobilyje intensyviai buvo purškiama į dešinę akį, kita vertus, teigia, kad norėjo atimti balionėlį. Teismo vertinimu, jo siekis buvo nukreiptas ne į balionėlio atėmimą, tačiau į siekį atsilyginti A. K.. Reikia įvertinti ir tai, kad tarp asmenų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija (kaip teigia S. L., dėl skolos, kaip teigia A. K., dėl verslo santykių), ką abu patvirtino. Visgi jis to nepadarė, o, paleidęs A. K., įsidėjo kolonėlę į automobilį, ką pats nuosekliai tvirtino. Tai nurodė ir A. K.. Be to, R. N. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, be kita ko, pasakė, kad S. L. tvarkosi mašiną. Taigi kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, yra šalinama iš kaltinimo, kadangi tai neįrodyta. Jokių duomenų apie patirtą šoką nėra, o ir tikslas nukentėjusiojo buvo ne atimti balionėlį, o tai buvo atsakas į A. K. veiksmus.
11. Teismas, vertindamas kaltinime nurodytą aplinkybę dėl suduoto smūgio, laiko tai neįrodyta aplinkybe, kuri turi būti pašalinta iš kaltinimo. A. K. nuosekliai teigė, kad smūgių jis nesudavė, S. L. šioje dalyje keitė savo parodymus, tuo tarpu nustatyti nubrozdinimai ir kraujosruvos galėjo atsirasti jiems abiem grumiantis, nugriuvus ant žemės. Tokią išvadą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir teismo medicinos specialistė. Be to, muštinės žaizdos, nubrozdinimai buvo fiksuoti ir ant A. K. veido, kurie atsirado grumtynių metu ir nugriuvus ant žemės. Taigi patirti S. L. sužalojimai, remiantis ištirtais byloje įrodymais, yra grumtynių, o ne suduoto smūgio pasekmė.
12. A. K. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad papurškė dujų į veidą, gailėjosi, kad tokius veiksmus atliko viešoje vietoje, įskaitant ir judviejų grumtynes. Visgi jis nurodo, kad nebuvo jo tyčios sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį.
13. Vertinant, ar A. K. veiksmuose buvo tyčia sukelti aukščiau nurodytus padarinius, pirmiausia pažymėtina, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103-689/2019">2K-103-689/2019</a>). Tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, o toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-2013). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341-648/2018">2K-341-648/2018</a>). Taip pat pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja išankstinio tikslo kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio.
14. Šiuo atveju A. K. panaudojo dujas viešoje vietoje konfliktuojant su nukentėjusiuoju. Po to jų konfliktas peraugo į grumtynes lauke. Taigi A. K. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, kad savo įžūliais veiksmais ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams (purkšdamas dujas nukentėjusiajam veidą jam esant automobilyje, po to jiems grumiantis lauke), t. y. savo paties pasirinktu elgesio modeliu, viešoje vietoje (automobilyje, esančiame stovėjimo aikštelėje, ir po to aikštelėje), kuriame tuo metu buvo žmonių ir į kurią bet kada gali patekti žmonės (matant kitiems asmenims), sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti. Jis sąmoningai pasirinko asmeninio pobūdžio konflikto neteisėtą sprendimo būdą viešoje vietoje. Šiuo atveju toks nuteistojo ir nukentėjusiojo elgesys šokiravo aplinkinius, sutrikdė jų ramybę ir turėtus planus, buvo iškviestos specialiosios tarnybos – policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba (skambino A. Š. ir R. N., po to skambino ir A. K.). Tuo pačiu pažymėtina, kad viešosios tvarkos sutrikdymui konstatuoti nėra būtina, kad veiksmai truktų ilgą laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Šiuo atveju svarbu ir tai, kad aptariamų asmenų tampymąsi automobilyje pamatė pašalinis asmuo, ėjęs iš prekybos centro (A. Š.), jis iškvietė pagalbą, nubėgo pirkti nukentėjusiajam vandens. Taigi A. K. veiksmai sutrikdė jo planus. Tuo tarpu įvykiai lauke buvo tęsiami S. L. iniciatyva. Jis nuosekliai tvirtino, kad pagalbos ėmė prašyti, kai nusivertė nuo savęs A. K. ir jį prispaudė. Taigi jis, turėdamas galimybę nutraukti konfliktą kilusį automobilyje gavus dujų į akis, to nepadarė tol, kol neprispaudė A. K.. Jis neišreiškė valios nutraukti konflikto, nors turėjo objektyvias galimybes, įvertinant ir tai, kad, pasak jo, jam po pirmo papurškimo labai skaudėjo akis. Atitinkamai A. K. veiksmai vertinami kaip sutrikdę viešąją tvarką.
15. Kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta patvirtina ir liudytoju apklausto A. D. parodymai (teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis sakė, kad įvyko konfliktas ir jie susimušė, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad S. L. paaiškino, jog A. K. jam skolingas). Taigi grumtynės buvo abipusės, abiejų asmenų iniciatyva jos buvo tęsiamos, aiškinantis asmeninio pobūdžio konfliktą.
16. Tuo pačiu iš kaltinimo yra šalinama aplinkybė, kad papurkšta dujų buvo „kitų asmenų akivaizdoje“, kadangi neįrodyta, jog asmenys tokius veiksmus matė, o apklausti liudytojai tvirtino, kad nematė, kaip buvo purškiama.
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nėra pagrindo išteisinti A. K., tačiau yra pagrindas šalinti dalį jam inkriminuotų aplinkybių, nustatant, kad A. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.31 val., būdamas viešoje vietoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), papurškė dujų balionėliu į veidą sėdėjusiam automobilyje nukentėjusiajam S. L., po ko nukentėjusysis išlipo iš automobilio, tačiau jis dar kartą iš dujų balionėlio papurškė S. L. ir pargriovė ant žemės, dėl šių jo veiksmų nukentėjusiajam S. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, ragenos ir junginės nudegimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais įžūliais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam S. L. nežymiai sutrikdė sveikatą ir taip įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Dėl būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)
18. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.
19. Būtinosios ginties instituto taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-36-689/2018). Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018).
20. Nagrinėjamu atveju A. K., būdamas lauke, papurškė dujų automobilyje sėdinčiam S. L.. Teismo vertinimu, net jei ir būtų nustatyta, kad S. L. sudavė smūgį, tokia situacija neatitinka būtinosios ginties situacijos, įvertinus tai, kad nukentėjusysis sėdėjo automobilyje. Nenustatyta, kad S. L. būtų turėjęs ginklą ar įrankį, kuriuo būtų galėjęs sužaloti A. K. sėdėdamas automobilyje. Tuo tarpu tai, kad jis papurškė dujų antrą kartą, prie jo artinantis S. L., taip pat neatitinka būtinosios ginties situacijos. Pirmiausia, S. L. į akis buvo pripurkšta dujų, antra, A. K. turėjo galimybę bėgti nuo galimo S. L. puolimo ir kreiptis pagalbos. Šiuo atveju jis, nesant nei akivaizdžiam, nei realiam, nei pavojingam kėsinimuisi, vėl papurškė dujų, po ko asmenys ėmė grumtis.
Dėl neturtinės žalos
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienoje byloje šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-641/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-641/2012">2K-641/2012</a>). Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydis daugiau yra fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135-693/2019">2K-135-693/2019</a>).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į specialistų paaiškinimus, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo vertinimu, S. L. dešinės akies regėjimo aštrumo pablogėjimas galėjo būti dėl nagrinėjamo įvykio metu patirto akių sužalojimo, o pats gydymasis truko pakankamai ilgą laiką.
22. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad S. L. nustatytas abiejų akių 1 ir 2 laipsnio cheminis nudegimas, suteikus medicininę pagalbą, išleistas į namus (1 t., b. l. 43-45). S. L. automobilio raktelius iš policijos komisariato atsiėmė 2018 m. rugpjūčio 11 d., pakvitavimą surašydamas ranka ir jį pasirašydamas (1 t., b. l. 55). Apklausiamas liudytoju parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės atvyko į policijos komisariatą, nes pareigūnai buvo paėmę jo automobilio raktus (1 t., b. l. 50-51). Be to, į baudžiamąją bylą yra pateikta įvykio dieną greitosios pagalbos automobilyje paties S. L. daryta jo veido nuotrauka (ką patvirtino teisiamojo posėdžio metu), be, to, yra nufotografuotas automobilio vidus po įvykio. Šios nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad iš karto po įvykio S. L. gebėjo naudotis mobiliuoju telefonu, be to, atsiėmęs raktelius, pats vairavo automobilį, nuvažiavo pas neurochirurgą (1 t., b. l. 52-54, 79). Kad pablogėjo jo rega dešine akimi, S. L. nurodė tik 2019 m. kovo 12 d., pabrėždamas, kad po įvykio apžiūrėjęs gydytojas jam pasakė, jog akies nudegimas yra 6 balai (1 t., b. l. 148). Tuo tarpu jo minimi 6 balai yra skausmo įvertinimas, kurį nurodė neurochirurgui apžiūros metu pats S. L.. Baudžiamosios bylos duomenimis, S. L. dėl akių į gydytojus kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 11 d., t. y. įvykio dieną, 2019 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 150), 2019 m. gruodžio 5 d. (2 t., b. l. 96). Teisiamojo posėdžio metu specialistė J. B. ir specialistas J. M. P. paaiškino, kad po dujų papurškimo liekamųjų reiškinių nelieka, jų nebuvo matyti nei apžiūros metu, nei iš naujai pateiktų medicininių dokumentų. Tuo tarpu trumparegystė ir nėra tokių veiksmų pasekmė. Netikėti šiais specialių žinių turinčiais asmenimis teisėjų kolegija pagrindo neturi. Tuo tarpu jokių duomenų, kad iki įvykio S. L. būtų turėjęs atitinkamas vairuotojo kategorijas, kad dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, kad po įvykio negali dirbti tokio darbo, kad nepraėjo medicininės apžiūros, byloje nėra. Prielaidomis negali būti grindžiamas neturtinės žalos dydis. Tuo pačiu pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 2 d. S. L. įsidarbino staliumi 6 mėnesių laikotarpiui (2 t., b. l. 97). Tai tik patvirtina, kad po aptariamo įvykio su A. K. akims nekilo komplikacijų, kad, kaip nurodė specialistė, jos sugijo be pasekmių. S. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad negalėjo tęsti vairuotojo darbo, nes turėjo gauti naują vairuotojo pažymėjimą, bet negalėjo praeiti medicininės apžiūros dėl regos. Parodė, kad jam reikėjo akinių, bet jis jų nenorėjo. Visgi teisėjų kolegija tokius S. L. teiginius laiko nepagrįstus objektyviais duomenimis. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad S. L. iki 2018 m. lapkričio 28 d. dirbo sunkvežimio vairuotoju, tačiau, kaip minėta, 2018 m. lapkričio 2 d. jis įsidarbino staliumi. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad nukentėjusysis siekia pasipelnyti, o ne gauti patirtą kompensaciją.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-551/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-551/2010">2K-551/2010</a>). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Juo labiau, tai negali būti pagrindas atgauti skolą. Atitinkamai šiuo atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2500 Eur dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių. Atitinkamai nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje yra tenkinamas iš dalies ir S. L. iš A. K. priteisiama 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl turtinės žalos
24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė nepriteisti turtinės žalos atlyginimo. Vertinant, ar pagrįstai S. L. buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas, pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai priteistas turtinės žalos atlyginimas už vaistų ir vitaminų įsigijimą. Nors yra pateikti 2018 m. rugpjūčio 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymų išrašai (2 t., b. l. 92-93), tačiau nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad vaistinėje buvo pirkti vaistai ir (ar) vitaminai tiesiogiai susiję su minėtu įvykiu ir jo pasekmėmis. Be kita ko, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad po įvykio S. L. reikėjo įsigyti medikamentų dėl akių nudeginimo.
25. Sprendžiant, ar pagrįstai priteistas turtinės žalos atlyginimas už kelionės išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad akistata įvyko 2019 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 200-201). Tuo metu S. L. buvo įtariamasis, o nukentėjusiuoju jis pripažintas tik 2019 m. gegužės 14 d. (1 t., b. l. 85). Tuo tarpu BPK nenumatyta, kad proceso išlaidas sudaro kelionės išlaidas, kurias patyrė įtariamasis. Atitinkama nėra pagrindo priteisti S. L. kelionės išlaidų, susidariusių dėl vykimo į akistatą. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK nenumatyta, kad procesinės išlaidas sudaro pinigai, skirti atlyginti už įtariamojo atitraukimą nuo įprastinio darbo. Atitinkamai nėra pagrindo priteisti darbo užmokesčio už dienas, praleistas Lietuvoje, S. L. atvykus į akistatą.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
28. S. L. kaip įtariamąjį nuo 2019 m. kovo 12 d. gynė advokatė V. G. (1 t., b. l. 195-197), kuri tą pačią dieną dalyvavo S. L. ir A. K. akistatoje (1 t., b. l. 200). Baudžiamojoje byloje yra minėtos advokatės 2019 m. gegužės 29 d. prašymas dėl informacijos ikiteisminiame tyrime, kuriame S. L. pripažintas nukentėjusiuoju, gavimo (1 t., b. l. 204). Yra pateiktas civilinis ieškinys su priedais (1 t., b. l. 86-93). Sutartis nutraukta 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 31).
29. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo. Jame nurodyta, kad už konsultaciją, įrodymų rinkimą ir civilinio ieškinio bei jo priedų parengimą mokėtina suma 1161,60 Eur (2 t., b. l. 32). Tai nurodoma ir pažymoje (1 t., b. l. 33). S. L. pagal 2019 m. kovo 7 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d. (2 t., b. l. 34-39).
30. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad S. L. nukentėjusiuoju, kaip jau minėta, buvo pripažintas tik 2019 m. gegužės 14 d. Akistatoje advokatė dalyvavo kaip įtariamojo gynėja, todėl už advokatės suteiktų paslaugų, suteiktų iki 2019 m. gegužės 14 d., apmokėjimas negali būti priteistas ir A. K.. BPK nenumatyta, kad iš kaltinamojo gali būti išieškotos įtariamojo turėtos išlaidos. Tuo tarpu po S. L. pripažinimo nukentėjusiuoju advokatė atliko 2 veiksmus – parengė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir parengė civilinį ieškinį. Atitinkamai priteista suma advokato paslaugoms apmokėti yra nepagrįsta. Nėra galimybės nustatyti, kokią sumą S. L. sumokėjo už minėtus veiksmus, kadangi jis pažymėjo, jog advokatei mokėjo dalimis. Nėra aišku, kiek buvo sugaišta laiko konkrečioms teisinėms paslaugoms teikti, todėl teismas neturi galimybės įvertinti patirtų išlaidų adekvatumo suteiktoms paslaugoms. Kita vertus, įvertinus reikalaujamų išlaidų priteisimui aktualius duomenis, suma yra pernelyg didelė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra mažintinas iki 150 Eur.
31. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LTk0Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155-942/2019">2K-155-942/2019</a>). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, tiek, kiek tai susiję su kaltinimu A. K., be to, nuosprendyje netinkamai išspręsti klausimai, susiję su turtinės bei neturtinės žalos atlyginimu bei išlaidų priteisimu už advokato paslaugas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 3 ir 4 punktais, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo A. (A.) K. gynėjos advokatės Žanos Timaškovos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį dalyje, nustatant, kad A. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.31 val., būdamas viešoje vietoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), papurškė dujų balionėliu į veidą sėdėjusiam automobilyje nukentėjusiajam S. L., po ko nukentėjusysis išlipo iš automobilio, tačiau jis dar kartą iš dujų balionėlio papurškė S. L. ir pargriovė ant žemės, dėl šių jo veiksmų nukentėjusiajam S. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, ragenos ir junginės nudegimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais įžūliais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam S. L. nežymiai sutrikdė sveikatą ir taip įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Iš nuteistojo A. K. nukentėjusiojo S. L. naudai priteisto 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Nukentėjusiojo S. L. civilinio ieškinį dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Iš nuteistojo A. K. nukentėjusiojo S. L. naudai priteistas 1161,60 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti sumažinti iki 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų).
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai (parašas) Jurgita Mačionytė
(parašas) Vitalija Norkūnaitė
(parašas) Nida Vigelienė
Nuorašas tikras.
Teisėja (A.V.)
Nida Vigelienė
