Baudžiamoji byla Nr. 2K-144-693/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00336-2010-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.8; 1.2.14.6.2; 2.3.4.6; 2.3.4.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
nuteistojo A. Č. gynėjui advokatui Romualdui Drakšui ir nuteistojo E. P. gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Romualdo Drakšo ir nuteistojo E. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:
A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl 750 000 Lt (217 215,01 Eur) pasisavinimo) dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) pasisavinimo) trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Pagal BK 71 straipsnį, 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus paskirtos pareigos: tęsti darbą; be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, ir baudžiamojo poveikio priemonė – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
A. Č. baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
E. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo A. Č. pasisavinti 750 000 Lt (217 215,01 Eur) dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo A. Č. pasisavinti 2 700 000 Lt, arba 781 974,05 Eur) dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. P. paskirta galutinė subendrinta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Pagal BK 71 straipsnį, 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus paskirtos pareigos: tęsti darbą; be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, baudžiamojo poveikio priemonė – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
E. P. baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Č. ir E. P. lygiomis dalimis išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti 999 189,06 Eur pinigų suma, t. y. po 499 594,53 Eur iš kiekvieno.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo išteisinti: A. Č.– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (septynios nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį, o E. P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Abiejų išteisinimo pagrindas – nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. Č. ir E. P. nuteisti už tai, kad A. Č., nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. būdamas UAB „S“, (duomenys neskelbtini), reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorius ir bendrovės akcininkas, padedamas E. P., kuris nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. buvo minėtos bendrovės direktoriaus pavaduotojas ir akcininkas, pasisavino jų žinioje esantį didelės vertės svetimą – UAB „S“ – turtą, t. y.:
1.1. A. Č., pagal einamas pareigas turėdamas teisę disponuoti kasos pinigais, padedamas E. P., žinodami, kad UAB „S“ tarpininkavimo sutarties su R. M. sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtą sutartį jam neišduos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagal bendrą susitarimą su E. P. pagamino netikrus dokumentus: pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „S“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti sutartį su R. M. dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą; pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „S“ įgalioja R. M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypą Rokiškio r., prie Sartų ežero; nurodė R. M. surašyti netikrą dokumentą – 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą su melagingais duomenimis, kad jis prašo skirti 750 000 Lt avansą perkamo žemės sklypo pardavėjams sumokėti; pagamino netikrą 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „S“ kasos išlaidų orderį Nr. 11/18-02, kuriame melagingai nurodyta, kad R. M. iš UAB „S“ kasos gavo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansą už būsimas paslaugas pagal sutartį Nr. 08/11/18; šių dokumentų pagrindu 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „S“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš bendrovės kasos išdavė A. Č. 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kuriuos jis turėjo perduoti R. M.. A. Č. šių pinigų neperdavė, o padedamas E. P. pasisavino, tokiu būdu UAB „S“ padarė didelę – 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinę žalą.
1.2. A. Č., pagal einamas pareigas turėdamas teisę disponuoti kasos pinigais, padedamas E. P., žinodami, kad jokių UAB „S“ pinigų pagal paskolos sutartį Rusijos Federacijos piliečiui M. D. (M. D.) neišduos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2009 m. gegužės 4 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagal bendrą susitarimą su E. P. pagamino netikrus dokumentus: pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2009 m. gegužės 4 d. UAB „S“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 09/04, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą Rusijos Federacijos piliečiui M. D.; pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2009 m. gegužės 4 d. UAB „S“ paskolos sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos suteikimą M. D.; pagamino netikrą 2009 m. gegužės 4 d. bendrovės kasos išlaidų orderį Nr. 05/04-05, kuriame nurodyta, kad M. D. iš kasos išduota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), pagal kuriuos 2009 m. gegužės 4 d. UAB „S“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš bendrovės kasos A. Č. išdavė 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), kuriuos jis turėjo perduoti M. D., tačiau neperdavė, o 2009 m. gegužės 4 d. padedamas E. P. pasisavino ir UAB „S“ padarė didelę – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) turtinę žalą.
1.3. A. Č. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, o E. P. – už netikro dokumento pagaminimą (BK 300 straipsnio 3 dalis, dvi veikos) prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, tačiau byla dėl to nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
1.4. A. Č. pripažintas kaltu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriaus pareigas ir einamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas organizuoti ir kontroliuoti UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalis), pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 16 straipsnio 1 ir 3 dalis, tyčia nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. M. (šiuo metu G. G.), nesuvokiančiai nusikalstamų veikų pobūdžio, įtraukti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus bendrovės dokumentus: 1) 2008 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11/18-02, pagal kurį neva R. M. buvo išduota 750 000 Lt (217 215,01 Eur), nors šių pinigų R. M. niekas neperdavė; 2) 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 05/04-05, pagal kurį neva iš UAB „S“ kasos M. D. buvo išduota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), nors šių pinigų M. D. niekas neperdavė; tokiu būdu siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimą. G. M. (šiuo metu G. G.) įtraukus minėtus kasos orderius į kasos knygą, jis tokiu būdu tyčia apgaulingai suorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek realiai turto turėjo UAB „S“ nuo 2008 m. lapkričio 18 d., kam UAB „S“ panaudojo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) sumą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. sausio 1 d. Taip pat jis tinkamai neorganizavo UAB „S“ buhalterinės apskaitos, dėl to laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. apskaitos registrai nebuvo sudaryti, dėl to negalima nustatyti, kiek turto ir kokio dydžio įsipareigojimus bei kam UAB „S“ turėjo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d., taip pat negalima nustatyti, kiek turto ir kokio dydžio įsipareigojimus bei kam UAB „S“ turėjo 2009 m. gegužės 4 d., kai tos datos kasos išlaidų orderiu Nr. 05/04-05 įformintas 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos išdavimas M. D., ir dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d., tačiau byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Č. ir E. P. buvo išteisinti dėl jiems inkriminuotų kaltinimų, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Šis teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kad: sandoriai su R. M. ir M. D. buvo realūs, jiems kaltinime nurodyti pinigai buvo perduoti, o ne pasisavinti, dėl to buhalterinėje apskaitoje jie pagrįstai apskaityti.
III. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas R. Drakšas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį jo ginamojo atžvilgiu ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, nes neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendis pagrįstas prielaidomis, netirti duomenys, patvirtinantys A. Č. nekaltumą, nesivadovauta nekaltumo prezumpcijos principu.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakeitė įrodinėjimo pareigą, nes nurodė, kad neesminiai A. Č. ir E. P. parodymų skirtumai savaime įrodo jų kaltę. Visų pirma, šių asmenų parodymų analizė rodo, kad viso proceso metu iš esmės jie buvo vienodi, nuoseklūs, skyrėsi tik neesminėmis detalėmis. Šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklausti daug kartų apie įvykius praėjus 10 metų. Antra, teismas išvadas dėl parodymų nepatikimumo pagrindė tik prielaidomis, o ne faktinių aplinkybių vertinimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas priešingas išteisinamajam nuosprendžiui išvadas padarė neatlikęs naujo įrodymų tyrimo, tik formaliai apklausęs A. Č. ir E. P..
3.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad parodymai tarp A. Č. ir E. P. dėl to, kaip buvo panaudoti pinigai, paimti iš įmonės, yra nepatikimi ir neteisingi, kad sandoriai, sudaryti tarp A. Č. ir R. M. bei M. D., yra fiktyvūs ir pinigai jiems nebuvo perduoti.
3.4. Teismo motyvai dėl šių išvadų yra tik prielaidos, kurios nėra įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas tiems patiems faktams (2008–2009 m. susiklosčiusi sunki ekonominė padėtis, bankroto grėsmė UAB „S“, kaltinamų asmenų patirtis versle, aplinkybė, kad R. M. ir M. D. nebuvo verslininkai, vienas jų sirgo šizofrenija, o kitas buvo Rusijos pilietis), kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip paneigiantys kaltę, suteikė priešingą reikšmę. Teismo išvados turi būti grindžiamos ne „logikos dėsniais“, o konkrečiais įrodymais.
3.5. 2008–2009 metų sunki įmonės bei šalies ekonominė padėtis, gresiantis bankrotas įmonei nepagrįstai teismo įvertinti kaip pagrindiniai A. Č. veiksmų motyvai. Teismas nevertino, kad sandorio su R. M. metu 2008 m. rudenį šalies ir UAB „S“ ekonominė padėtis buvo gera. Pats teismas pripažįsta, kad sunki ekonominė padėtis įmonėje atsirado tik 2009 m., vadinasi, ji negalėjo turėti įtakos sandoriui, sudarytam 2008 m. Nepaisant to, nei ekonominė krizė, nei gresiantis bankrotas įmonėje negali būti vertinami kaip faktiniai duomenys, įrodantys A. Č. kaltę ir siekį pasisavinti bendrovės turtą. 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. 5-2/152 patvirtina, kad įmonės ekonominė padėtis 2009 m. sausio 1 d. nebuvo sunki, sunkumai fiksuoti nuo 2009 m. liepos 27 d. Be to, išvadoje nurodyta, kad ši sunki padėtis susidarė dėl paskolos M. D. įforminimo. Tai paneigia teismo išvadas, kad sunki įmonės padėtis buvo motyvas A. Č. pasisavinti bendrovės turtą sudarant netikrus sandorius. Sunki ekonominė padėtis buvo sandorių sudarymo pasekmė, o ne priežastis.
3.6. Teismas nevertino, kad A. Č. ir E. P. buvo sėkmingai devynerius metus verslą plėtoję asmenys, todėl dviejų nesėkmingų sandorių sudarymas negali reikšti, kad jie buvo fiktyvūs. Teismas nevertino aplinkybių, kurios paneigia fiktyvumą. T. y. A. Č. ir E. P. daug metų buvo įmonės vadovai ir sudarė daugybę sandorių, taigi neturėjo pagrindo įtarti, kad šie sandoriai bus nuostolingi, sudarant sandorius nėra tikimasi, kad kita šalis bus nesąžininga. Teismas nevertino, kokiomis sąlygomis buvo sudaryti sandoriai. Atsižvelgus į tai, kad 2008 m. rudenį jau buvo galima nujausti šalies ekonominės būklės pablogėjimą, akivaizdu, kad verslininkai galėjo imtis ir rizikingų sandorių sudarymo siekdami pelno.
3.7. Teismo išvados dėl sandorių netikrumo neteisingos. Nė vienoje instancijoje nebuvo apklaustas specialistas, kuris galėtų įvertinti R. M. gebėjimus bendrauti, teikti pasiūlymus ir pan. Teismo išvada, kad R. M. negalėjo kreiptis į A. Č. su pasiūlymu dėl sklypo pirkimo, nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis, todėl nepatikima. Pats A. Č. parodė, kad R. M. elgesys jam nesukėlė jokių abejonių. Neteisingas M. pavardės nurodymas dokumentuose tik parodo, kad A. Č. tai buvo eilinis sandoris. Aplinkybė, kad ir specialisto išvadoje nurodyta, jog kasos išlaidų orderyje dėl pinigų perdavimo R. M. pasirašė jis pats, A. Č., vyr. buhalterė L. B., G. M., patvirtina, kad pinigai R. M. buvo perduoti. Liudytojos G. G., L. B., L. Ž. patvirtino, kad pinigai buvo realiai išduoti A. Č. sandoriui sudaryti. Liudytojas R. B., UAB „S“ bankroto administratorius, parodė, kad matė dokumentų, patvirtinančių šio sandorio sudarymą ir pinigų perdavimą, originalus ir šie dokumentai jam nesukėlė jokio įtarimo. Šių dokumentų pagrindu tenkintas BUAB „S“ ieškinys ir iš R. M. priteista 760 000 Lt įmonės naudai. Įvertinus įmonės balanso sumas šis sandoris negalėjo būti vertinamas kaip išskirtinis. Kitos teismo nurodytos aplinkybės (A. Č. negalėjo nurodyti sandorio sudarymo sąlygų, neapžiūrėjo žemės sklypo, neįsitikino, kad R. M. turi galimybių jį parduoti, R. M. parodymai, kad pinigų jis negavo) nepatvirtina sandorio fiktyvumo.
3.8. Išvada, kad sandoris tarp A. Č. ir M. D. yra fiktyvus, taip pat pagrįsta prielaidomis. Teismas, motyvuodamas tokią išvadą, nurodė, kad jam toks sandoris kelia abejonių dėl sandorio tikrumo, todėl jis laikytinas fiktyviu. Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad sandoris buvo realus, o pinigai M. D. buvo perduoti. A. Č. parodė, kad jis, remdamasis seno verslo partnerio (V. S.) patarimu, nusprendė investuoti į įmonę, veikiančią Rusijoje, šiuo tikslu susitiko su M. D. ir pasirašė sutartį dėl investicijų. 2011 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad paskolos sutartyje rankraštinius įrašus „M. D.“ (rusų kalba) parašė M. D.. Nustatyti, ar visuose sutarties lapuose pasirašė šis asmuo, nebuvo galima. 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderio eilutėje „Gavėjo parašas“ įrašus padarė M. D., negalima nustatyti, ar šioje eilutėje po rankraštiniu įrašu pasirašė M. D. ar kitas asmuo. 2011 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš M. D. priteista 2 876 580 Lt skolos bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 000 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šis sprendimas patvirtina įvykusį paskolos sandorį. Liudytojas R. B., UAB „S“ bankroto administratorius, patvirtino, kad matė dokumentų, patvirtinančių šio sandorio sudarymą ir pinigų perdavimą, originalus, šie dokumentai jam įtarimo nesukėlė. Be to, rašytiniai duomenys patvirtina, kad M. D. buvo išduota Šengeno viza, o 2009 m. gegužės 4 d. jis buvo atvykęs į Lietuvą ir kitą dieną automobiliu per Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą išvyko.
Visiškai nepagrįstas teismo teiginys, kad M. D. dokumentus, patvirtinančius pinigų gavimo faktą, pasirašė būdamas išgėręs. Bylos duomenys rodo, kad M. D. į Lietuvą atvyko tą dieną, kai buvo pasirašyti dokumentai, tai patvirtina sandorio tikrumą. Teismas nevertino tokių aplinkybių, kad A. Č. iki M. D. atvykimo į Lietuvą G. M. pateikė M. D. asmeninius ir paso duomenis dokumentams paruošti. Sandorio realizavimui kelią užkirto netrukus po sandorio pradėta bankroto procedūra UAB „S“. Kaltinimai dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų veikų yra išvestiniai iš kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, todėl panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį dėl turto pasisavinimo turi būti paliktas išteisinamasis nuosprendis ir dėl minėtų veikų.
4. Kasaciniu skundu nuteistojo E. P. gynėjas advokatas M. Dūda prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo bendrininkavimo požymių E. P. ir A. Č. veiksmuose, juos siejusių ryšių. Byloje nėra duomenų, kad juos būtų siejusi bendra tyčia ir susitarimas veikti nusikalstamai. Teismo išvada dėl E. P. suvokimo pasirašant akcininkų protokolus motyvuota vien prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais apie E. P. veiksmų nelogiškumą, neracionalumą.
4.3. Nepagrįstai teismas remiasi argumentu, kad buvus ekonominiam sunkmečiui ir sunkiai įmonės ekonominei padėčiai buvo neracionalu ir nelogiška E. P. sutikti su A. Č. siūlomais investiciniais projektais. Sandoris su R. M. buvo sudarytas esant gerai UAB „S“ ekonominei padėčiai. Nuosprendžio 8.11.1 punkte nurodyta, kad 2009 m. sausio 1 d. UAB „S“ ekonominė padėtis nebuvo sunki, iki sandorių sudarymo įmonės padėtis buvo gera, o bendrovės nemokumui susidaryti didelę įtaką padarė sandorio su M. D. nesėkmė. Savaime aplinkybė, kad E. P. sutiko, kad UAB „S“ turtas būtų investuojamas, nors ekonominė padėtis šalyje ir įmonėje blogėjo, nereiškia, jog buvo tikslas pasisavinti įmonės turtą. E. P. sutikimas su A. Č. investiciniais planais turėtų būti analizuojamas civilinės atsakomybės aspektu sprendžiant dėl jo neatsargių veiksmų ir jais galimai padarytos žalos juridiniam asmeniui.
4.4. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad E. P. suvokė, jog jis savo veiksmais padeda A. Č. pasisavinti įmonės turtą. Teismas nevertino aplinkybių, kad E. P. nedalyvavo vykusiuose susitikimuose tarp A. Č. ir R. M. bei M. D., nederino su jais sandorių sąlygų, neruošė jokių dokumentų. A. Č. ir E. P. kompetencija įmonėje buvo skirtinga. E. P. veiksmai apsiribojo tik A. Č. pateiktų norimo įgyvendinti verslo norminių duomenų įvertinimu ir pasirašymu akcininkų susirinkimo protokoluose. Jis formaliai išreiškė savo valią, kad būtų imtasi protokole nurodytų veiksmų, tačiau nežinojo, kaip realizuojami šie ketinimai. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. E. P. kaltė negali būti preziumuojama.
4.5. Nei nuosprendyje, nei byloje nėra duomenų apie tai, kad E. P. būtų buvę žinoma apie R. M. gyvenimo būdą ir psichikos būklę, kad jam būtų žinoma apie M. D. veiklą ir gyvenimo būdą. E. P. su šiais asmenimis susitikęs nebuvo, nebendravo, nepažinojo. E. P. pasitikėjo A. Č., kuris privalėjo įsitikinti pasirinktų partnerių patikimumu.
4.6. Nuosprendžio išvada, kad E. P. kontroliavo sandorio su M. D. sudarymą ir pasirašymo eigą, yra deklaratyvi, niekuo nepagrįsta, nes nors nurodoma, kad remiamasi E. P. ir A. Č. parodymais, konkrečiai kokiais, teismas nenurodo. Priešingai, iš E. P. ir A. Č. parodymų darytina kitokia išvada. E. P. nevykdė A. Č. veiksmų kontrolės. Nei nuosprendyje, nei byloje nėra tokių duomenų. Jis apie sandorius žinojo tik tiek, kiek jam apie tai patvirtindavo A. Č., kuriuo netikėti neturėjo pagrindo.
4.7. Klaidingai nuosprendyje teigiama, kad sutarčių su R. M. ir M. D. nematė ne viena bendrovės buhalterė, nes liudytoja L. Ž., būdama finansininkė, susipažinusi su dokumentais, neturėjo jokių įtarimų, kad pinigai galimai nebuvo perduoti. Taip pat įtarimų nekilo ir E. P., mačiusiam A. Č. pateiktus dokumentus.
4.8. Nepagrįstai teismas rėmėsi M. D. ikiteisminio tyrimo metu Rusijos Federacijoje duotais parodymais, nes jie nebuvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis į teismą neatvyko liudyti, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai net nebuvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
4.9. Padaryti esminiai pažeidimai vertinant įrodymus lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 11 straipsnio 1 dalis, 14, 15 straipsniai), nepagrįstai E. P. veiksmus kvalifikavo kaip padėjimą (BK 24 straipsnio 6 dalis) pasisavinant didelės vertės svetimą turtą.
4.10. Iš nuosprendžio nėra aišku, už kokio BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyto ir padėjimą apibūdinančio veiksmo atlikimą yra nuteistas E. P.. Nenurodyta, kaip E. P. veiksmai – pasirašymas dviejuose akcininkų susirinkimų protokoluose – vertinami, ar kaip patarimo davimas, ar kaip nurodymas, priemonių pateikimas arba kliūčių šalinimas, saugojimas ar pridengimas kitų bendrininkų, išankstinis pažadas paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, pažadas realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
4.11. Be to, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kad jo veiksmai ar neveikimas yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ir papildo juos. Tokių E. P. veiksmų nenustatyta. Jo pasirašymas protokoluose nesudarė sąlygų įgyvendinti nusikalstamą veiką. E. P. nedalyvavo paskesniuose veiksmuose, tokiuose kaip pinigų iš kasos paėmimas, sutarčių pasirašymas, pinigų perdavimas, kasos išlaidų orderių išrašymas ir pasirašymas. Be to, pagal 2008 m. gruodžio 22 d. redakcijos UAB „S“ įstatus bendrovės vadovas buvo vienasmenis bendrovės valdymo organas, turintis teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, nepriklausomai nuo sumos.
4.12. Konstatavus nepagrįstą nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo kaltinimui pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti išteisinamąjį nuosprendį dėl šios kaltinimo dalies E. P..
4.13. Byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti iš E. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 499 594,53 Eur. Nustatant konfiskuotiną turtą, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, turi būti atsižvelgiama į tai, kokią konkrečią naudą gavo kiekvienas asmuo, koks kiekvieno jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, bei vertinami kiti duomenys, reikšmingi konkrečiai gautai naudai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kokį konkrečiai konfiskuotiną turtą E. P. paslėpė, suvartojo, perleido tretiesiems asmenims ar kt. Nenustatyta, kad E. P. gavo pasisavintą įmonės turtą, kokia konkrečiai suma jis praturtėjo. Pats teismas pripažino, kad nėra galimybės nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo pasisavintą turtą. Nesant tokių duomenų, nebuvo galima spręsti dėl išieškomos dalies dydžio. Nepagrindus įrodymais faktinės aplinkybės, kad A. Č. iš UAB „S“ paimtus pinigus perdavė E. P., buvo netinkamai taikytos BK 72 straipsnio nuostatos.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato R. Drakšo ir nuteistojo E. P. gynėjo advokato M. Dūdos kasaciniai skundai atmestini.
Dėl skunduose nurodomų BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ir baudžiamojo įstatymo taikymo
6. Nagrinėjamoje byloje teismai dėl kaltinimų A. Č. ir E. P. priėmė skirtingus nuosprendžius. Pirmosios instancijos teismas A. Č. ir E. P. dėl kaltinimų pasisavinus didelės vertės svetimą turtą, dokumentų klastojimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo išteisino, konstatuodamas, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį panaikino ir A. Č. nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o bylą dėl BK 300 straipsnio 3 dalies bei 222 straipsnio 1 dalies nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip pat teismas nuteisė E. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), o dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nuteistųjų gynėjai skundžia apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus, prašo jį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
7. Kasacinės instancijos teismas, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės taikymo aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina, tačiau, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, tikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-78-511/2019, 2K-127-693/2019).
8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šiose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to prašo proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).
10. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas ir nuosprendžio surašymas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi, o skunduose keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, jame nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė faktinių bylos aplinkybių įvertinimą, pateikė aiškius ir detalius motyvus, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kodėl juos vertina kitaip (BPK 331 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir priimtame apkaltinamajame nuosprendyje itin detaliai ir išsamiai aptarė A. Č. parodymus, palygino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose. Teismas atskleidė tas parodymų vietas, kurios itin reikšmingos nustatant nusikalstamų veikų aplinkybes ir veikų teisiniam vertinimui, t. y. pinigų perdavimo aplinkybes R. M., susitikimo su M. D. aplinkybes ir pinigų perdavimo detales. Teismas aptarė parodymų nesutapimus dėl pažinties su R. M. aplinkybių, susitarimo dėl žemės pirkimo ir tarpininkavimo sąlygų. Nors nuteistojo A. Č. gynėjo kasaciniame skunde tokie netikslumai bandomi pateisinti ilgu laiko tarpu, praėjusiu nuo byloje tiriamų įvykių, tačiau pažymėtina, kad byloje analizuojami įvykiai nebuvo eiliniai, rutininiai įmonės reikalai, priešingai, tai buvo išskirtiniai didelės vertės sandoriai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atskleidė E. P., kuris buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, parodymų turinį. Teismas nurodė, kurios E. P. parodymų vietos tarpusavyje nesutampa, yra nenuoseklios bei kurios prieštarauja A. Č. parodymams ir kitiems bylos duomenims. Apeliacinės instancijos teismas A. Č. ir E. P. parodymus motyvuotai atmetė, konstatuodamas, kad jų parodymus paneigia kiti bylos įrodymai (liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys). Teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinės instancijos teismui suteiktos kompetencijos, daro išvadą, kad esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų motyvuotai atmesdamas A. Č. ir A. P. parodymus apeliacinės instancijos teismas nepadarė.
12. Vienas pagrindinių kasacinių skundų argumentų yra nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad sandoriai, sudaryti tarp UAB „S“ ir R. M. bei M. D., buvo fiktyvūs. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas išvadą dėl sudarytų minėtų sandorių fiktyvumo, analizavo ir vertino liudytojų parodymus (V. S., D. P., R. B., V. Š. ir kt.), taip pat teismas analizavo ir lygino bei vertino N. D. ir D. K. parodymus, padarė pagrįstas išvadas, kodėl mano, kad šie parodymai abejotini ir nepatvirtina išvados dėl A. Č. nekaltumo. Teismas sandorio su R. M. fiktyvumą pagrindė objektyvių bylos duomenų, patvirtinančių, kad R. M. pagal savo sveikatos istoriją negalėjo būti tinkamas tarpininkas sudarant žemės pirkimo sandorį, kad planuojamas įsigyti žemės sklypas (pagal A. Č. nurodytą vietą) realiai neegzistuoja, tokio sklypo nėra, taigi dėl jo negalėjo būti sudaromas ir sandoris, bei nenuoseklių A. Č. parodymų analize. Sandorio fiktyvumo, priešingai negu tvirtina nuteistojo A. Č. gynėjas, nepaneigia ir ta aplinkybė, kad buvo patenkintas BUAB „S“ ieškinys. Pažymėtina, kad, kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, nepaisant to, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu už akių tenkino UAB „S“ ieškinį ir priteisė iš R. M. 760 000 Lt ir 5 procentus palūkanų dėl nerealizuoto sandorio ir negrąžintų pinigų (avanso), 2015 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas R. M. atstovo prašymą, procesą civilinėje byloje atnaujino. Teismas nurodė, kad priimant 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių buvo atliktas formalus vertinimas, R. M. apie procesą neinformuotas, nesiaiškintos aplinkybės dėl R. M. sveikatos būklės, kurios patvirtina, kad dėl psichinės ligos jis negalėjo sudaryti tokio sandorio. Kartu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis LITEKO duomenimis, 2019 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimas už akių, ieškovo E. P. ieškinys R. M. dėl 750 000 Lt skolos ir 10 000 Lt baudos priteisimo atmestas, sprendimas įsiteisėjęs, vykdomas. Taigi visi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aptariami kasatorių skundų teiginiai atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo.
13. Nepagrįstas A. Č. gynėjo skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 5-2/152 teiginius, padarė argumentacijos klaidų, turėjusių įtakos priimant neteisingą nuosprendį. Pagal specialisto išvadą, nors UAB „S“ finansinė padėtis 2009 m. pradžioje nebuvo sunki, tačiau būtent kaltinime nurodytas sandoris su M. D. lėmė, kad jau 2009 m. liepos 27 d. įmonė neturėjo lėšų veiklos sąnaudoms padengti. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl įmonės finansinės padėties 2009 m. pirmojoje pusėje, be specialisto išvados, rėmėsi ir liudytojų, t. y. asmenų, dirbusių UAB „S“, parodymais (G. G., L. B., L. Ž., V. Š.), kurių pagrindu buvo atskleista, kad jau 2009 m. pradžioje įmonėje buvo sunkumų dėl atsiskaitymų su kreditoriais, kad dėl to asmenys išėjo iš darbo, todėl įmonės vadovai suvokė, jog įmonėje kyla bankroto grėsmė, kuri iš esmės įspėja apie rizikas ir yra galima kliūtis didelėms investicijoms. Be to, teismas analizavo ir kitus rašytinius duomenis, kurie patvirtina, kad įmonė dar iki paskolos sutarties su M. D. sudarymo buvo gavusi pranešimų, raginimų iš kitų įmonių dėl skolų apmokėjimo, kad pati UAB „S“ į tuos pranešimus reagavo atsakydama, jog bendrovė dėl susiklosčiusios ypač sunkios savo finansinės padėties negali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dar iki sutarties su M. D. sudarymo įmonė patyrė finansinių sunkumų, apeliacinės instancijos teismo argumentuota išsamiai, pagrindžiant ją bylos įrodymų visumos išsamia analize. Tokiu būdu teismas paneigė A. Č. ir E. P. versiją dėl to, kad jie iki bankroto iškėlimo nežinojo apie sunkią įmonės finansinę padėtį ir todėl nebuvo kliūčių investicijų plėtrai bei sudaryti rizikingus sandorius. Ta aplinkybė, kad įmonė iki tol devynerius metus sėkmingai veikė, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados apie nepagrįstai rizikingus ir žalingus įmonei sandorius, įmonei išgyvenant nestabilią finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. Č. ir E. P., kaip įmonės vadovo bei akcininkų, veiksmai dėl neaiškios kelių milijonų litų investicijos bendrovei ir visai ekonomikai sunkiu laikotarpiu neatitiko įmonės interesų, esant tokioms bylos aplinkybėms, yra visiškai logiška ir pagrįsta.
14. Nuteistojo E. P. gynėjas skunde nurodo, kad, neperskaičius M. D. apklausos protokolų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, lėmę neteisingo nuosprendžio priėmimą.
15. Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys ir įrodymai turi būti ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Teisiamajame posėdyje įrodymai tiriami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Įrodymai tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad BPK 290 straipsnyje įtvirtintas vienas iš įrodymų tyrimo veiksmų – dokumentų perskaitymas ir apžiūra – skirtas konkretiems bylos įrodymams, t. y. dokumentams, ištirti. Tuo tarpu BPK 276 straipsnis įtvirtina kito įrodymo – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų – ištyrimą, t. y. jo apklausos protokolo perskaitymo tvarką teisme. Pagal kasacinę praktiką tokie atvejai, kai teismas baigiamąjį aktą pagrindžia duomenimis ar įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje, vertinami kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pažeidimų tiriant bylos įrodymus bei jais grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teisme nepadaryta.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad M. D. (Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Kaliningrado srityje) ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas vykdant Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisinės pagalbos prašymą vadovaujantis 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautine sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, apklausų protokolai yra byloje kartu su kitais dokumentais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. D. buvo kviečiamas į teismo posėdį kaip liudytojas, šaukimas jam įteiktas, tačiau liudyti į teismą neatvyko, prokuroras paprašė jo parodymus pagarsinti. Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad teisėjas liudytojo M. D. apklausos protokolą perskaitė vadovaudamasis BPK 290 straipsniu.
17. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisingumo įstaiga, kuriai adresuotas pavedimas, vykdydama pavedimą suteikti teisinę pagalbą, vadovaujasi savo valstybės įstatymais, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teisingumo įstaiga, kuriai adresuotas pavedimas, nekompetentinga jį vykdyti, ji persiunčia pavedimą kompetentingai teisingumo įstaigai ir praneša apie tai pateikusiai pavedimą įstaigai. Nagrinėjamoje byloje matyti, to neginčija ir kasatorius, kad prašant teisinės pagalbos iš Rusijos Federacijos buvo laikytasi visų minėtoje tarptautinėje sutartyje įtvirtintų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose teisėtumui keliamų reikalavimų. Prašymą apklausti liudytoju M. D. Lietuvos Respublikos institucijos persiuntė Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai, prašymas buvo įgyvendintas atitinkamus įgalinimus pagal Rusijos Federacijos procesinius įstatymus turinčių institucijų pareigūnų. M. D. apklaustas kaip liudytojas pagal jam pateiktus klausimus Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso kodekso tvarka, gauti dokumentai atitinka tarptautinėje sutartyje nurodytus reikalavimus, buvo persiųsti Lietuvos institucijai, teikusiai prašymą dėl liudytojo apklausos. Pažymėtina, kad tarptautinis bendradarbiavimas grindžiamas abipusio pripažinimo principu, taikant šį principą renkant bei perduodant įrodymus tarptautinio teisinio bendradarbiavimo pagrindu siekiama, kad vienoje valstybėje surinkti ir kitai šaliai perduoti įrodymai čia būtų vertinami lygiai taip pat, tarsi jie būtų surinkti pagal tokius įrodymus gavusios valstybės nacionalinės teisės nuostatas. Vienoje valstybėje surinkti, užfiksuoti, patikrinti įrodymai kitoje valstybėje turi būti laikomi leistinais ir priimtinais, kaip surinkti taikant šios valstybės nacionalinės teisės nuostatas. Taigi nėra abejonių, kad šis įrodymas gautas įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinėje praktikoje pažymima, kad nuteistųjų kaltė gali būti grindžiama iš kitų valstybių gautais duomenimis. Vadovaujantis BPK 20 straipsniu, įrodymais pripažįstami ir duomenys, gauti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų sutarčių nustatyta tvarka; jeigu įrodymai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, vadovaujantis įrodymų tyrimą reglamentuojančiomis BPK XXI skyriaus nuostatomis, teismas gali jais grįsti savo išvadas (BPK 301 straipsnis) kartu su kitais bylos įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMtOTQyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83-942/2018">2K-83-942/2018</a>).
19. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad liudytojas M. D. buvo apklaustas pagal teisinės pagalbos prašymą kitoje valstybėje vadovaujantis tarptautine sutartimi. Šie jo apklausos dokumentai pridėti byloje kaip vienas iš įrodymų šaltinių. Nepavykus liudytojo M. D. iškviesti į teismo posėdį, pagal proceso dalyvių prašymą buvo nuspręsta perskaityti jo parodymus (parodė, kad yra medkirtys, o ne verslininkas, pinigų iš A. Č. negavo). Šiais duomenimis buvo patikrinti kiti bylos įrodymai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, kad liudytojas M. D. grįždamas iš Lietuvos į Kaliningrado sritį pagal sutartį neva gautų pinigų (2 700 000 Lt) nedeklaravo, nes jų neturėjo. Taigi šis teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, padarė teisingą išvadą, kad M. D. pinigai pagal sutartį nebuvo perduoti. Tai, kad šis teismas nesivadovavo BPK 276 straipsnio taisyklėmis, o perskaitė M. D. apklausos duomenis kaip dokumentą, turintį reikšmės bylai, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, nes tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
20. Nepagrįstas A. Č. gynėjo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, taip padarydamas BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad teismas, nors nei prokuroras, nei gynėjai (R. Drakšas, M. Dūda) neprašė atlikti įrodymų tyrimo, nusprendė įrodymų tyrimą atlikti. Įrodymų tyrimo metu buvo apklaustas A. Č., taip pat E. P., vėliau prokuroras pateikė dokumentus, prašydamas juos pridėti prie bylos, bei prašymą dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje, proceso dalyviams suteiktas laikas susipažinti su pateiktais dokumentais, dokumentai pridėti prie bylos, taip pat prokuroras įpareigotas pateikti duomenis dėl M. D. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei muitinės, duomenys pateikti, pridėti prie bylos dokumentų. Daugiau jokių prašymų dėl įrodymų tyrimo veiksmų proceso dalyviai nepareiškė. Visos šios bylos nagrinėjimo aplinkybės, fiksuotos teismo posėdžių protokoluose, paneigia kasatoriaus teiginius, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės buvo pažeisti BPK 324 straipsnio reikalavimai.
21. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (esantį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, neturėdamas sumanymo jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai turi būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikoje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-895/2017">2K-211-895/2017</a>, 2K-127-693/2019).
22. Nagrinėjamoje byloje patikimai nustatyta, kad pinigus iš įmonės kasos, pasirašydamas kasos išlaidų orderiuose, paėmė būtent A. Č.. Nors, A. Č. gynėjo tvirtinimu, pinigai vėliau buvo perduoti R. M. bei M. D., apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs įrodymus, padarė priešingas išvadas, kad pinigai šiems asmenims perduoti nebuvo, sandoriai su M. D. ir R. M. neatitiko įmonės interesų, buvo fiktyvūs. Kitų duomenų apie tai, kaip šie įmonės pinigai buvo panaudoti, ar jų panaudojimas tenkino įmonės interesus, nėra. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įmonės vadovui paėmus įmonės pinigus iš kasos ir jų nepanaudojus įmonės interesams, negrąžinus, įmonei buvo padaryta žala, o tokie veiksmai teisingai vertinti kaip atitinkantys turto pasisavinimo požymius pagal BK 183 straipsnį.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. P. bendrai su A. Č. pagamino žinomai netikrus dokumentus (2008 m. rugsėjo 3 d. visuotinį akcininkų susirinkimo protokolą bei 2009 m. gegužės 4 d. visuotinį akcininkų susirinkimo protokolą, kuriais priimti sprendimai sudaryti sandorius su R. M. bei M. D.), juos atspausdino ir pasirašė. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį kaip padėjėjo.
24. Nuteistojo E. P. gynėjas tvirtina, kad vien pasirašymas akcininkų protokoluose nepatvirtina jo ginamojo kaltės, nes jis nieko nežinojo apie R. M. bei M. D. gyvenimo aplinkybes, jų nepažinojo, vadinasi, nėra duomenų apie bendrą tyčią ir susitarimą veikti nusikalstamai.
25. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
26. Pagal kasacinę praktiką padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>). Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMtMjIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53-222/2017">2K-53-222/2017</a>). Nagrinėjamos bylos atveju E. P. (turėjo 60 procentų įmonės akcijų) aktyvūs veiksmai – pasirašymas akcininkų protokoluose, kurie suteikė A. Č. įgaliojimus kaip įmonės vadovui sudaryti tariamus (fiktyvius) sandorius su R. M. bei M. D., sudarė sąlygas padaryti nusikaltimus, t. y. tariamų (fiktyvių) sandorių pagrindu iš įmonės kasos pasisavinti įmonei priklausančius pinigus. Be E. P. parašo akcininkų susirinkimo protokoluose A. Č., nors buvo įmonės vadovas, nebūtų galėjęs priimti bendrovės ūkinei veiklai reikšmingų sprendimų dėl didelės vertės sandorių sudarymo. Nors bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu savarankiškai veikia bendrovės vadovas, vis dėlto šiuo atveju E. P. dalyvavimas pasirašant akcininkų susirinkimo protokoluose vertintinas kaip būtinas veiksmas, suteikiantis tariamiems (fiktyviems) sandoriams teisėtumo įspūdį, nes tokiais sandoriais šalys nori sudaryti tik išorinį teisinio santykio atsiradimo vaizdą, o iš esmės tarp savęs nenori ir nesukuria teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 dalis). Vien ta aplinkybė, kad E. P., veikdamas kaip padėjėjas, tiksliai nežinojo nei susitarimų su R. M. bei M. D. detalių ar kitų A. Č. veikimo aplinkybių, nepaneigia jo kaip padėjėjo atsakomybės. Nuosprendžiu nustatyti E. P. veiksmai lėmė vykdytojo (A. Č.) veikas ir yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis bei kilusiais BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytais padariniais.
27. Nepagrįstai nuteistojo E. P. gynėjas tvirtina, kad iš nuosprendžio turinio neaišku, už kokio BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyto ir padėjimą apibūdinančio veiksmo atlikimą yra nuteistas E. P., nenurodyta, kaip vertinami jo veiksmai – pasirašymas akcininkų susirinkimo protokoluose, o tai yra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu. Iš bylos duomenų matyti, kad, apeliacinės instancijos teisme prokurorui pateikus prašymą dėl kaltinimo keitimo, jame buvo nurodyta, kad išvardinti E. P. veiksmai vertinami kaip sąmoningai duotas išankstinis pažadas pridengti bendrininką ir nusikalstamos veikos vykdytoją A. Č., paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, priemonių, reikalingų nusikalstamai veikai vykdyti, teikimas. Taigi pakeisto kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad E. P. kaip padėjėjo veiksmai buvo nurodyti, todėl teisė į gynybą nebuvo suvaržyta (BPK 44 straipsnio 7 punktas). Nors nuosprendyje teismas iš tiesų tiksliai nenurodė, kokius požymius E. P. veiksmai atitinka pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, tačiau nuosprendžio turinys pagrindžia, kad BK 24 straipsnio 6 dalis E. P. veiksmams taikyta tinkamai.
28. Taigi pagal prokuroro patikslintą kaltinimą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas bylos aplinkybes E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sąmoningas padėjimas A. Č. pasisavinti didelės vertės svetimą turtą.
29. Nesant pagrindo nutraukti bylą dėl BK 183 straipsnio 2 dalies pagal kasacinių skundų argumentus, nėra pagrindo palikti išteisinamąjį nuosprendį A. Č. ir E. P. dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, o A. Č. ir dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
30. Kasatorius nuteistojo E. P. gynėjas advokatas M. Dūda teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jo ginamajam netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes nenustatyta (teismas tai pripažino), kad E. P. gavo pasisavintus bendrovės pinigus. Šis argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas.
31. Pagal BK 72 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), galiojusį nusikaltimų padarymo metu, turi būti konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas). BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus turi būti aiškinamas sistemiškai su BK 72 straipsnio 1 dalimi, kur nurodoma, kad turi būti konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu) nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
32. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, jei siekiant nusikalstamos veikos rezultato dalyvavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016, 2K-269-648/2017).
33. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad: A. Č., padedamas E. P., padarė du nusikaltimus, kurių metu pasisavino svetimą – UAB „S“ turtą, pinigus, iš viso 999 189,06 Eur; UAB „S“ civilinio ieškinio dėl pasisavinto turto nepareiškė, nes bendrovė bankrutavo ir baigė savo veiklą (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis) dar iki įtarimų A. Č. ir E. P. pareiškimo; nerastas ir neaprašytas iš nusikalstamos veikos gautas turtas (pinigai); pasisavintų pinigų pasidalijimo proporcijos tarp bendrininkų nenustatytos (abu neigė padarę nusikaltimus). Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas savo sprendimą konfiskuoti iš kiekvieno kaltininko po pusę pasisavintų bendrovės pinigų sumos, rėmėsi minėta kasacinio teismo jurisprudencija.
34. Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad teismas nenustatė, kokiomis proporcijomis bendrininkai pasidalijo pasisavintus bendrovės pinigus, nesudaro teisinio pagrindo apskritai netaikyti turto konfiskavimo jo ginamajam, kai nustatytas nusikaltimo faktas ir bendrų veiksmų rezultatas – pasisavinti bendrovės pinigai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi suformuota kasacinio teismo jurisprudencija ir iš kiekvieno, t. y. A. Č. ir E. P., konfiskavo po pusę pasisavintų bendrovės pinigų sumos. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Romualdo Drakšo ir nuteistojo E. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Pranas Kuconis
Vytautas Masiokas
