K. Z. pagal BK 201 str. 2 d., 201 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-21-719/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59665-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1;

1.1.7.1; 1.1.8.1.2; 1.2.17.5.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Z. gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžių dalių, susijusių su K. Z. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 6 d. veika), 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika), ir nuteistosios V. Z. kasacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžių dalių, susijusių su jos nuteisimu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika).

Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:

K. Z. – pagal BK 201 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, 201 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 6 d. veika) 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjus, jam paskirta galutinė bausmė 800 MGL (32 532 Eur (25 000 Eur + 7532 Eur)) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš K. Z. nuspręsta konfiskuoti 440 Eur;

V. Z. – pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo K. Z. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko bei nuteistosios V. Z. apeliacinius skundus:

panaikinta nuosprendžio dalis dėl K. Z. nuteisimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis? K. Z. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

pakeista nuosprendžio dalis dėl K. Z. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 6 d. veika), 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) ir V. Z. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) paskirtų bausmių bei K. Z. dėl paskirtų bausmių pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrinimo: K. Z. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 6 d. veika) paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika)? 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, K. Z. paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, jam paskirta galutinė bausmė – 450 MGL (20 032 Eur (12 500 Eur + 7532 Eur)) dydžio bauda. V. Z. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda;

kita nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų K. Z. ir V. Z. palikta nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti Č. Š. ir O. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. Z. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 6 d. veika) nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 6 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytu automobiliu, neteisėtai iki autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, atgabeno 155,810 litro naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7–51,3 proc., ir realizavo juos, parduodamas už 440 Eur Č. Š..

2. K. Z. ir V. Z. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, turėdami tikslą realizuoti, nuo tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai savo namuose, esančiuose Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), laikė 108,295 litro (108 295 kub. cm) naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 21,3–42,8 proc., kol 2018 m. balandžio 19 d. 13.22 val. kratos metu šiuos visus naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. Z. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, tačiau šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 41 straipsnio 2 dalyje, 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistiesiems K. Z. ir V. Z. paskyrė neteisingas, per griežtas, bausmes, nustatyti baudų dydžiai nėra tikslingi bei adekvatūs. Šis teismas nuosprendyje nurodė, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas bei nuteistųjų asmenybes apibūdinantys duomenys leidžia manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jiems mažesnio dydžio baudas, nes abu nuteistieji už tokio paties ar panašaus pobūdžio veiką yra baudžiami ir apskritai teisiami pirmą kartą, duomenų dėl naujai jų padarytų veikų byloje nėra pateikta, abu apibūdinami teigiamai, yra aktyvūs kaimo bendruomenės nariai, dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, šeimoje auga nepilnametė duktė, prie kurios išlaikymo prisideda abu sutuoktiniai; dėl to manytina, jog pirmosios instancijos teismo paskirtų baudų dydžiai šiai šeimai iš viso (47 532 Eur) reikštų neproporcingą finansinę naštą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, į kiekvieno iš nuteistųjų vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, taip pat ir į valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro poziciją – bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prašė nuteistiesiems paskirtų baudų dydžius sumažinti, padarė išvadą, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti K. Z. už dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant baudas, didesnes nei šių nusikalstamų veikų bausmių minimalus dydis, šias bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu, o V. Z. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant baudą, didesnę nei šios nusikalstamos veikos bausmės minimalus dydis.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistojo K. Z. gynėjas advokatas M. Navickas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. Z. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 6 d. veika), 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) ir nuteistas galutine bausme 450 MGL dydžio bauda,? jo padarytas dvi nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 19 d. nusikalstamą veiką pašalinti kaip perteklinę ir paskirti teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose atitinkantį baudos dydį, t. y. ją žymiai sumažinant; pašalinti bendrininkavimo požymį iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika); teismui konstatavus, kad nėra pagrindo jo veiksmų kvalifikuoti kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, jo nusikalstamą veiką pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) perkvalifikuoti į BK 201 straipsnio 3 dalį, paskirti atitinkamą bausmės rūšį ir, taikant idealiąją nusikaltimų sutaptį, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskirti teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose atitinkantį baudos dydį, t. y. ją žymiai sumažinant. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą? netinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo normas, apibūdinančias tęstinę nusikalstamą veiką, jų atskyrimą nuo pavienių nusikalstamų veikų, idealiąją nusikalstamos veikos sudėtį, bendrininkavimo institutą ir BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėtį ir jį kvalifikuojančius požymius bei paskyrė neteisingą bausmę.

5.2. BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą penkiasdešimties arba daugiau litrų namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) pagaminimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą juos realizuoti, ir už jų realizavimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis reiškiasi bet kuriais BK straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais. Kelių alternatyvių veiksmų atlikimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis apibūdinamas tiesiogine tyčia: ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

5.3. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad K. Z. veika pagal BK 201 straipsnio 2 dalį kvalifikuota netinkamai, kadangi jo teisinės padėties sunkinimą lėmė gautų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų atskiedimas vandeniu, t. y. jeigu K. Z. nebūtų daręs užpiltinių ir skiedęs vandeniu, tai namuose būtų rasta mažiau nei 50 litrų skysčio. Be to, apeliaciniame skunde buvo nurodyta ir tai, jog K. Z. neturėjo jokio tikslo šį kiekį realizuoti, todėl jo veika (kaip šių naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų realizavimas) kvalifikuota netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas dėl tikslo šį kiekį realizuoti neturėjimo ir neteisingo veikos kvalifikavimo nieko nepasisakė. Taip buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, apeliacinis skundas išnagrinėtas nevisapusiškai, t. y. vieni esminių apeliacinio skundo argumentų buvo palikti nenagrinėti ir nevertinti, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, lėmęs nepagrįstą, perteklinį jo veiksmų kaip atskiros nusikalstamos veikos kvalifikavimą.

5.4. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-307/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-307/2007">2K-307/2007</a>, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2008">2K-322/2008</a>). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tas pats nusikalstamos veikos padarymo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp veikų, ta pati ar greta esanti veikų padarymo vieta ir pan. ne visada yra būtini konstatuojant tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifiką, jais gali būti papildomai remiamasi pagrindžiant tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį. Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>).

5.5. Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>). Nustatant bendrą tyčią ne tik vertinamas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-P-412/2007, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2008">2K-322/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013). Sprendžiant klausimą, ar tai pavienis nusikaltimas, ar nusikalstamų veikų sutaptis, reikia nustatyti, kokio pobūdžio sumanymą turėjo kaltininkas atlikdamas šiuos veiksmus.

5.6. K. Z., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (šie jo parodymai nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti, teismas jais nesirėmė bei nesivadovavo, taip buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės), nurodė, jog visą kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų įsigijo vienu ir tuo pačiu metu, tačiau dalį pardavė Č. Š., už tai ir buvo nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip už daugiau nei 50 litrų namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų realizavimą (2017 m. gruodžio 6 d. veika), o likusią dalį parsivežė namo ir, padaręs su uogomis užpiltines, šiuos alkoholinius gėrimus brandino, t. y. 4 mėnesius namuose laikė, kol juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šis namuose rastas naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų kiekis buvo kvalifikuotas kaip atskira nusikalstama veika, už kurią K. Z. buvo dar kartą pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį kaip už atskirą nusikalstamos veikos epizodą (2018 m. balandžio 19 d. veika). Akivaizdu, jog šiuo atveju abu inkriminuotus kaip atskirus nusikalstamos veikos epizodus jungė bendra kaltininko tyčia, t. y. naminiai stiprieji alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti tuo pačiu metu, iš to paties šaltinio, teismų vertinimu, siekiant to paties tikslo, t. y. juos realizuoti. Šios nusikalstamos veikos buvo išskaidytos į dvi atskiras veikas tik dėl to, kad dalis K. Z. Č. Š. realizuotų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų teisėsaugos pareigūnų buvo rasta bei paimta iš karto po jo realizavimo, t. y. tą pačią dieną, o likusi dalis? ilgai besitęsiančios K. Z. kontrolės metu neužfiksavus daugiau jokių naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų įsigijimo ar realizavimo faktų? po 4 mėnesių, jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu. Akivaizdu, kad tokie kasatoriaus veiksmai, kai įsigyjamas didelis kiekis naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, kurių dalis realizuojama iš karto, o likusi dalis parsigabenama namo, turint tą patį tikslą (teismo pateiktu vertinimu, turint tikslą realizuoti), turėjo būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kurią jungė bendras kaltininko sumanymas (bendra tyčia). Teismai visiškai nevertino galimo vienos tęstinės nusikalstamos veikos šiose dviejose, kaip atskirose, nusikalstamose veikose buvimo, taip pat nenustatė, kokio pobūdžio sumanymą turėjo K. Z., atlikdamas šiuos veiksmus.

5.7. Dėl to teismai šiuos K. Z. veiksmus nepagrįstai ir neteisėtai kvalifikavo ne kaip vieną tęstinę, o kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, o tai prieštarauja pirmiau aptartai ir suformuotai teismų praktikai ir pagrindžia, jog teismai, nesant tam jokio įstatymu įtvirtinto pagrindo, jo veiksmus papildomai kvalifikavo bei nuteisė kaip už atskirą nusikalstamą veiką. K. Z. 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. balandžio 19 d. veikos turi būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė veika, o 2018 m. balandžio 19 d. epizodas – pašalintas iš nuosprendžio kaip perteklinis.

5.8. Išvada, kad K. Z. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, būtų galima tik tokiu atveju, jeigu teismai nustatytų, kad, darydamas šias veikas, nuteistasis turėjo skirtingą sumanymą bei siekė skirtingų tikslų. Tuomet darytina išvada, kad K. Z. nepagrįstai nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika), nes ši jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 201 straipsnio 3 dalį, kadangi namuose rastas naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų kiekis išimtinai buvo skirtas asmeniniams poreikiams, tikslo realizuoti šiuos naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus jis neturėjo. Būtina įvertinti ne tik tai, kad naminiai stiprieji alkoholiniai gėrimai buvo praskiesti ir padarytos užpiltinės (tai lėmė teisinės padėties pasunkinimą), bet ir tai, kad tokios pagamintos užpiltinės buvo laikomos net 4 mėnesius. Šios aplinkybės patvirtina, kad K. Z. pas jį namuose rastų naminių alkoholinių gėrimų realizuoti neketino, kitaip kyla klausimas, kam reikėjo skiesti naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus (jų stiprumas neretai buvo sumažintas daugiau kaip du kartus), imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių procedūrų (naudoti didelius kiekius uogų, daryti iš jų užpiltines, kurias reikia brandinti mažiausiai pusę metų). Be to, kad namuose laikomas alkoholinių gėrimų kiekis buvo skirtas asmeniniams poreikiams, kad nebuvo tikslo jo realizuoti, jo neįgijo iš jokių kitų šaltinių, be paties nuteistojo parodymų, pagrindžia ir tai, kad daugiau jokių pokalbių telefonu šiuo klausimu nebuvo užfiksuota (nors jo pokalbių telefonu kontrolė buvo atliekama net pusę metų, tačiau nė vieno tokio pobūdžio veiksmo nevyko). Šie argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, tačiau liko neįvertinti, taigi, apeliacinis skundas išnagrinėtas nevisapusiškai ir neišsamiai.

5.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetą: surasto skysčio kiekį, vietą, ar panaudotos jam gabenti transporto priemonės ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2008">2K-322/2008</a>). Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad didelis kiekis patvirtina ir tikslą realizuoti, tačiau nagrinėjamu atveju tai prieštarautų faktinėms aplinkybėms, būtent? užpiltinės namuose buvo laikomos beveik pusę metų, nė mažiausia dalis nebuvo realizuota, jokių pokalbių apie šių alkoholinių gėrimų pardavimą nebuvo užfiksuota ir pan.

5.10. BK 201 straipsnio 3 dalyje nėra nurodytas realizavimo požymis, priešingai nei BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o kiekis nėra tiksliai apibrėžtas, t. y. 10 ir daugiau litrų. Taigi, tam, kad K. Z. 2018 m. balandžio 19 d. veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, turėjo būti nustatytas tikslo realizuoti šiuos naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus turėjimas. Nenustačius šio nusikalstamos veikos požymio, nebuvo pagrindo jį pripažinti kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika); nustačius, kad, atlikdamas šiuos veiksmus, kurie kvalifikuoti kaip du atskiri nusikalstamos veikos epizodai, nuteistasis turėjo skirtingą sumanymą ir siekė skirtingų tikslų (priešingu atveju tokie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika), jo veika turėjo būti perkvalifikuota į BK 201 straipsnio 3 dalį.

5.11. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos? bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nustatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio? tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio? veikos bendrumo? konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą. Sprendžiant klausimą dėl bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinio ir susitarimo ribų, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

5.12. Teismas, konstatuodamas, kad tarp K. Z. ir V. Z. buvo susitarimas bendrai veikti, o tai patvirtina faktinės aplinkybės? alkoholis buvo rastas visiems šeimos nariams lengvai prieinamose, nuolat naudojamose ir akivaizdžiai matomose vietose, kurios įrodo, kad V. Z. matė, žinojo ir suvokė, jog kartu su K. Z. laiko didelį kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, klaidingai traktavo bendrininkavimo instituto nuostatas, t. y. visiškai nenurodė ir nedetalizavo, kokiais konkrečiais veiksmais V. Z. realizavo šios nusikalstamos veikos sudėtį, ką konkrečiai ji padarė, kas galėtų būti traktuojama kaip BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas, taip pat kaip pasireiškė susitarimas tarp K. Z. ir V. Z., t. y. buvo susitarta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, tik deklaratyviai nurodė, jog susitarimas buvo. Kokie duomenys ir (ar) kokie nuteistojo veiksmai patvirtina buvus susitarimą, skundžiamame nuosprendyje taip pat nedetalizuota. Matymas ir žinojimas, kad K. Z. laiko didelį kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų niekaip nepagrindžia nei paties nusikalstamos veikos padarymo, nei bendrininkavimo fakto.

5.13. K. Z., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, jog alkoholį įsigijo vienas, vienu pirkimu, dalį pardavė, dalį laikė namie, darė užpiltines; kai pareigūnai jį sulaikė, jis manė, kad jeigu žmona pasakytų, jog namuose esantys gėrimai yra jos, jis išvengtų atsakomybės. Būtent dėl šios priežasties jis įkalbėjo žmoną prisipažinti, kad gėrimai yra jos. Iki tol, nors žmona ir matė talpyklas, tačiau nežinojo, kas jose yra. Taigi, vien tai, kad talpyklos buvo namuose ir matomose vietose, niekaip nepatvirtina V. Z. kokių nors nusikalstamų veiksmų ar buvus susitarimą tarp sutuoktinių veikti bendrai, padarant BK 201 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką. Be to, šie duomenys niekaip nepatvirtina, jog K. Z. turėjo tyčią veikti bendrai su V. Z., kadangi jis pats asmeniškai įsigijo stipriuosius alkoholinius gėrimus, kurių dalį pardavė, dalį parsivežė ir laikė namuose (kaip minėta anksčiau, padarė vieną tęstinę veiką ir nei susitarimo, nei tyčios veikti bendrai su V. Z. nebuvo).

5.14. Teismai, nors tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde, neargumentavo ir nenurodė, kaip pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų (šiuo atveju K. Z.) veiksmai, kaip kiekvienas iš inkriminuoto nusikaltimo bendrininkų realizavo šio nusikaltimo objektyviuosius požymius ar prisidėjo prie jų realizavimo.

5.15. Taigi, nagrinėjamu atveju bendrininkavimo požymis taikytas ir nustatytas nepagrįstai, nesant tam nei faktinio, nei įstatymu įtvirtinto pagrindo, dėl to bendrininkavimo požymis iš K. Z. 2018 m. balandžio 19 d. padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti pašalintas.

5.16. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. Z. kaltu, taikė itin griežtas pinigines baudas, taip buvo pažeistas proporcingumo principas, lyginant paskirtą bausmę su kitiems nuteistiesiems Č. Š. ir O. V. paskirtomis bausmėmis. Teismas nevisiškai įsigilino, neišsamiai ir formaliai įvertino K. Z. atvejo specifiškumą. Nors apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeitė, t. y. sumažino paskirtų bausmių dydį, tačiau ir šio teismo paskirta bausmė pažeidžia proporcingumo principą ir yra neteisinga. Individualizuojant bausmę, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-603/2010, 2K-118/2011).

5.17. Kaip minėta pirmiau, panaikinus bendrininkavimo požymį – jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atitinkamai turėtų būti švelninama ir bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs skirti baudas, didesnes nei bausmės minimalus dydis, to nemotyvavo. Visos teismo nurodytos aplinkybės (teisiamas pirmą kartą, naujų veikų nepadarė, apibūdinamas teigiamai, aktyvus kaimo bendruomenės narys, dirba, augina nepilnametę dukterį, prisideda prie jos išlaikymo ir pan.) patvirtina, jog yra pagrindas jam skirti bent minimalią bausmę.

5.18. Atkreiptinas dėmesys, kad už tą pačią nusikalstamą veiką kiti nuteistieji (Č. Š. ir O. V.) nuteisti mažesnėmis baudomis nei K. Z.. Susidaro paradoksali situacija, kai kitiems nuteistiesiems skiriamos minimalios bausmės, nors, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, jie šią nusikalstamą veiką (skirtingai nei K. Z.) padarė bendrininkų grupe. Šių argumentų apeliacinės instancijos teismas neįvertino, taip buvo pažeistos BK 54 straipsnio nuostatos, teisingumo, proporcingumo principai.

5.19. Teismai formaliai įvertino ir BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos pavojingumą, neatsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą laiko, vietos, būdo, motyvų ir tikslų aspektu, nevertino, kad dalis namuose rasto skysčio tūrinę etilo alkoholio koncentracijos normą viršijo itin nežymiai, kad didžioji dalis skysčio buvo daugiau nei dvigubai praskiesta vandeniu bei uogomis. Šios aplinkybės patvirtina, kad K. Z. 2018 m. balandžio 19 d. nusikalstamos veikos pavojingumas taip pat yra žymiai mažesnis, todėl atitinkamai turėjo būti skirta ir kur kas mažesnė bausmė. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose skiriamos žymiai mažesnės baudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33-303/2019">2K-33-303/2019</a>, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjgtMjU1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-28-255/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-28-255/2018">1A-28-255/2018</a>, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTA1LTU4MS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-105-581/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-105-581/2015">1A-105-581/2015</a>).

5.20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog į bausmę reikia pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>). Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

5.21. K. Z. nebuvo teistas, apibūdinamas teigiamai, turi nuolatinį darbą, gauna legalias ir nuolatines pajamas, todėl tokių didelių baudų paskyrimas jam už padarytas nusikalstamas veikas prieštarauja teisingos bausmės sąvokai (vien įvertinus tai, kad veika kvalifikuota netinkamai, sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai). Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino to, jog jis gauna nedideles pajamas. Palikus apeliacinės instancijos teismo paskirtą baudą, jis nebegalės patenkinti savo minimalių pragyvenimo poreikių (maisto, drabužių ir t. t.), bus priverstas gyventi žemiau skurdo ribos, nebebus pajėgus teikti dukteriai išlaikymo ir pan. Nors K. Z. paskirta griežta bausmė formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau faktiškai yra visiškai betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną? nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas, t. y. neteisingas.

5.22. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad tai netipinė ir išimtinė nusikalstama situacija, t. y. nusikalstamos veikos epizodas buvo išprovokuotas Č. Š., o namuose savo reikmėms pagaminti alkoholiniai gėrimai nors formaliai ir atitinka stipriųjų alkoholinių gėrimų sąvoką, tačiau buvo daugiau nei dvigubai skiesti vandeniu, uogomis ir pan., alkoholio koncentracija (kuriai esant užtraukiama baudžiamoji atsakomybė) buvo viršyta itin nežymiai (vos 3 proc.). Dėl tokios išimtinės situacijos teismo sprendimas, nustatant bausmės dydį, turėtų būti išimtinis. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir jų nevertino, nuosprendyje nurodė, jog nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas, pasisakydamas dėl alkoholinių gėrimų kiekio, pateikė logikos stokojančius teiginius, t. y. 108,295 litro traktavo kaip labai didelį kiekį, o 155,810 litro? tik kaip didelį (juolab kai šios veikos buvo padarytos kaip viena tęstinė arba turėtų būti taikoma idealioji nusikaltimų sutaptis), vienas kitam prieštaraujančius teiginius, t. y., mažindamas K. Z. paskirtos bausmės dydį, vertino tai, kad jis neteistas, tačiau pasisakydamas dėl galimybės taikyti išimtį jau nurodė, jog tai neatsitiktinė veika. Minėta, kad vertinti šių dviejų veikų atskirai nebuvo jokio pagrindo, kadangi K. Z. padarė vieną tęstinę, atsitiktinę nusikalstamą veiką. Netinkamas veikos kvalifikavimas lėmė ir netinkamai paskirtą bausmę, o teismo teiginių prieštaringumas tik patvirtina, jog skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai.

5.23. Dėl teismo teiginių, kad K. Z. iš esmės keitė savo parodymus, pažymėtina, jog proceso pradžioje K. Z. bandė sušvelninti savo teisinę padėtį, prašydamas savo sutuoktinės V. Z. prisiimti kaltę dėl namuose padėtų ir laikytų talpyklų su alkoholiu. Tuo tarpu, suvokęs tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek ir dėl nutylėtų aplinkybių atsiradusias pasekmes, nutarė nieko nebeslėpti ir prisipažinti. Šiuo metu K. Z. nesiekia išvengti atsakomybės, visas tikrąsias faktines aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos nurodė apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Šis nuoširdus jo prisipažinimas, suvokus savo veiksmų neteisėtumą ir kritiškai įvertinus visą įvykusią situaciją, turėtų būti įvertintas ir sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės teisėtumo ir teisingumo.

5.24. Teismai netinkamai kvalifikavo K. Z. padarytas nusikalstamas veikas ir todėl netinkamai subendrino už jas paskirtas bausmes. Minėta, kad jeigu būtų sprendžiama, jog buvo padaryti du skirtingi nusikaltimai, o ne viena tęstinė veika, tai K. Z. atlikti veiksmai (dalį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų realizuojant, o likusią dalį parsigabenus namo užpiltinėms daryti, t. y. savo reikmėms) atitinka idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bendrinti bausmes pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, t. y. dalinio sudėjimo būdu, nebuvo pagrindo. Priešingai, jos turėjo būti traktuojamos kaip įvykdytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi ir tokiu atveju bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai).

6. Kasaciniu skundu nuteistoji V. Z. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir ją išteisinti kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių; teismui konstatavus, kad nėra pagrindo jos išteisinti, pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jai paskirtos bausmės, paskiriant jai žymiai mažesnę baudą. Kasatorė skunde nurodo:

6.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 24 straipsnį, 201 straipsnio 2 dalį, taip pat paskyrė per griežtą bausmę.

6.2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai nustatė BK 201 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, būtina kaltininko tiesioginė tyčia. Už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra namų gamybos stiprieji alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ar techninis etilo alkoholis, jų skiediniai (mišiniai), taip pat suvokė, koks yra tų medžiagų kiekis.

6.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar V. Z. apskritai buvo žinoma, jog namuose yra naminiai stiprieji alkoholiniai gėrimai, o apeliacinės instancijos teismas, V. Z. nurodžius tikrąsias faktines aplinkybes, t. y. kad ji prisipažino tik vyro paprašyta, pati jokių užpiltinių nedarė, nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių buvimą nepagrįstai argumentavo vien tuo, kad alkoholiniai gėrimai buvo laikomi namuose, matomose vietose. Taigi, nepriklausomai nuo V. Z. (ne)prisipažinimo, apkaltinamieji nuosprendžiai buvo grindžiami tik tuo, jog visi naminiai stiprieji alkoholiniai gėrimai buvo rasti bendruose jos ir K. Z. namuose. Daugiau jokių V. Z. kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, priešingai, visi kiti byloje esantys įrodymai (kitų nuteistųjų parodymai, pokalbiai telefonu ir kt.) patvirtina, jog ji niekaip nesusijusi su šia nusikalstama veika, t. y. nei pirko, nei laikė, nei užsakinėjo, nei gamino, nei realizavo alkoholinius gėrimus, nebuvo susitikusi nei su Č. Š., nei su O. V., niekam iš šių nuteistųjų neskambino ir pan. Apkaltinamasis nuosprendis V. Z. priimtas remiantis išimtinai nuteistosios prisipažinimu. Nesant jos prisipažinimo, jokių kitų duomenų, pagrindžiančių kokias nors sąsajas su šia nusikalstama veika, apskritai nėra. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas išimtinai kaltinamojo prisipažinimu, jeigu šio prisipažinimo nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Būtent tokia situacija susidarė ir nagrinėjamu atveju.

6.4. Nors V. Z. ir K. Z., apklausiami apeliacinės instancijos teisme, nurodė tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. kad K. Z. vienas pats įsigijo visą kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, kad sutuoktinė apie tai nieko nežinojo, kad jis pats darė užpiltines, kad pradžioje prašė sutuoktinės pasakyti, jog namuose rasti gėrimai yra jos, tikėdamasis sušvelninti savo padėtį ir pan., apeliacinės instancijos teismas šiuos parodymus atmetė ir jais nesivadovavo. Tokia teismo išvada aiškiai nepagrįsta, grindžiama tik teismo subjektyvia nuomone, išimtinai vertinant tik tai, kad nuteistoji V. Z. buvo prisipažinusi dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo (be kurio, kaip jau minėta, jokių kitų duomenų šioje byloje nėra), tačiau šių parodymų, kuriuos vėliau pakeitė ir papasakojo tikrąsias aplinkybes, turinio nevertino kitų byloje esančių duomenų kontekste. Akivaizdu, jog jeigu V. Z. nebūtų iš dalies neprisipažinusi (patraukta baudžiamojon atsakomybėn tik po to, kai apklausiama kaip specialioji liudytoja prisipažino, kad namuose rasti stiprieji alkoholiniai gėrimai priklauso ne vyrui, o jai), tai apkaltinamasis nuosprendis jai nebūtų priimtas, nes daugiau jokių jos kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

6.5. Visa tai akivaizdžiai paneigia ir tai, kad V. Z. būtų suvokusi savo sutuoktinio atliekamų veiksmų neteisėtumą ar, siekdama bendrininkauti padarant jo atliekamą nusikalstamą veiką, būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Tiesioginė tyčia V. Z. veiksmuose nustatyta nepagrįstai.

6.6. Apeliacinės instancijos teismas V. Z. parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme, įvertino kaip nepatikimus, neobjektyvius arba neva neaktualius ir (arba) nepaneigiančius nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, neišsamiai ištyrė įrodymus, nesiėmė priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės, įrodymus vertino ne kaip visetą, o atskirai vienus nuo kitų, neatsižvelgdamas į akivaizdžius jų tarpusavio prieštaravimus. Teismas neišnagrinėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su V. Z. nekaltumu. Visa tai lėmė, kad tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 201 straipsnyje, požymiai (suvokė, kad K. Z. atlieka neteisėtus veiksmus, ir jiems ne tik pritarė, bet ir kokiu nors būdu dalyvavo juos padarant) dėl V. Z. nustatyti nepagrįstai.

6.7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl V. Z. bendrininkavimo su K. Z., klaidingai traktavo ir kvalifikavo bendrininkavimo instituto nuostatas, visiškai nenurodė ir nedetalizavo, kokiais konkrečiais veiksmais V. Z. realizavo šios nusikalstamos veikos sudėtį, kaip pasireiškė susitarimas tarp K. Z. ir V. Z., t. y. buvo susitarta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Matymas ir žinojimas, kad K. Z. laiko didelį kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, niekaip nepagrindžia nei paties nusikalstamos veikos padarymo, nei bendrininkavimo fakto, taip pat nėra pagrindas kartu gyvenančius šeimos narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl tos pačios (kaip ir sutuoktinį asmenį) nusikalstamos veikos padarymo. Vien tai, kad talpyklos buvo namuose ir matomose vietose, niekaip nepatvirtina V. Z. kokių nors nusikalstamų veiksmų ar buvus susitarimą tarp sutuoktinių veikti bendrai, padarant BK 201 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką. Be to, šie duomenys niekaip nepatvirtina, kad V. Z. turėjo tyčią veikti bendrai su K. Z., priešingu atveju visi artimieji ar šeimos nariai, kurie mato, jog sutuoktinis laiko naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, taip pat turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Toks kartu gyvenančio sutuoktinio veiksmų kriminalizavimas šiuo atveju yra neteisėtas ir nepagrįstas.

6.8. Teismai, nors tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde, neargumentavo ir nenurodė, kaip pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų (šiuo atveju V. Z.) veiksmai, kaip kiekvienas iš inkriminuoto nusikaltimo bendrininkų realizavo šio nusikaltimo objektyviuosius požymius ar prisidėjo prie jų realizavimo.

6.9. Sprendžiant klausimą dėl bendrininkavimo V. Z. atveju, buvo būtina išsamiai įvertinti jos duotus parodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. V. Z. patvirtino, jog talpyklas matė, tačiau kas jose buvo, nežinojo, o tai rodo, jog nei tyčios, nei susitarimo su K. Z. nebuvo. Tik atvykus pareigūnams į namus ji suprato, kad vyras laikė kažką neteisėto. Galiausiai vyras įtikino ją pasakyti, kad šios talpyklos su skysčiais yra jos, nurodydamas, jog tokiu atveju jis dėl to išvengs atsakomybės.

6.10. Taigi, nagrinėjamu atveju bendrininkavimo požymis taikytas ir nustatytas nepagrįstai, nesant tam nei faktinio, nei įstatymu įtvirtinto pagrindo, V. Z. veiksmai kriminalizuoti nepagrįstai, nuosprendis turėtų būti pakeistas, nurodant, jog iš V. Z. padarytos nusikalstamos veikos šalintinas bendrininkavimo požymis.

6.11. Jei teismas nuspręstų, kad pagrindo išteisinti V. Z. nėra, jai turėtų būti paskirta žymiai švelnesnė bausmė. Apeliacinės instancijos teismo jai paskirta bausmė yra per griežta, netinkamai individualizuota, pažeidžia proporcingumo principą, neatitinka teisingos bausmės sąvokos. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas V. Z. bausmę, tiek jos asmenybę, tiek kitas reikšmingas faktines aplinkybes vertino itin formaliai, nevertino jų visumos ir naujai ištirtų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Iš esmės abu šeimos nariai buvo nuteisti už tą pačią nusikalstamą veiką, todėl baudų pavidalu paskirta finansinė našta šeimai yra neadekvati, už minimalų atlyginimą kaime gyvenančiai moteriai yra finansiškai nepakeliama. Be to, kaip minėta, panaikinus bendrininkavimo požymį – jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atitinkamai turėtų būti švelninama ir bausmė.

6.12. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs jai skirti baudą, didesnę nei bausmės minimalus dydis, to nemotyvavo. Visos teismo nurodytos aplinkybės (teisiama pirmą kartą, apibūdinama teigiamai, aktyvi kaimo bendruomenės narė, dirba, augina nepilnametę dukterį, prisideda prie jos išlaikymo, gauna minimalų atlyginimą) patvirtina, jog yra pagrindas jai skirti minimalią bausmę. Nors nuteistajai paskirta bausmė formaliai ir atitinka BK nurodytas bausmių skyrimo nuostatas, tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, priešingai, pasiekia iš esmės tik vieną? nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas, t. y. neteisingas. Vertinant visas nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad tai netipinė nusikalstama situacija (nesuvokiant, kad talpyklose esantis skystis yra stiprus naminis alkoholis), kurios vertinimas ir teismo sprendimas turi būti išimtinis.

6.13. Visos šios nurodytos aplinkybės, reikšmingos teisingai bausmei paskirti, buvo nurodytos apeliaciniame skunde, tačiau taip ir liko teismo neįvertintos. Teismai itin formaliai įvertino BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos pavojingumą, t. y. tokią didelę baudą paskyrė tik pagal jos priskyrimą apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau visiškai neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą laiko, vietos, būdo, motyvų ir tikslų aspektu, nevertino, kad dalis namuose rasto skysčio tūrinę etilo alkoholio koncentracijos normą viršijo itin nežymiai, kad didžioji dalis skysčio buvo daugiau nei dvigubai praskiesta vandeniu bei uogomis (ir tai darė ne V. Z., o K. Z.). Šios aplinkybės patvirtina, kad V. Z. neva padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra daug mažesnis, todėl atitinkamai turėjo būti skirta ir žymiai mažesnė bausmė. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose skiriamos žymiai mažesnės baudos net ir tuo atveju, jei asmuo žinojo, kad skystis yra naminis stiprusis alkoholinis gėrimas, o tai leidžia daryti išvadą, jog skiriant bausmę buvo nukrypta ir nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33-303/2019">2K-33-303/2019</a>, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTA1LTU4MS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-105-581/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-105-581/2015">1A-105-581/2015</a>).

6.14. Teismas nagrinėjamu atveju taip pat turėtų atsižvelgti ir į BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas kitiems nuteistiesiems, kurie visiškai prisipažino, tačiau kurių kaltę byloje pagrindė daug daugiau įrodymų bei kurie ne tik laikė, bet ir įgijo, gabeno bei realizavo alkoholinius gėrimus, skyrė mažesnes bausmes. Nagrinėjamu atveju susidaro logikos stokojanti situacija, kai asmuo, kuris realiai jokių aktyvių veiksmų, padarant nusikalstamą veiką, neatliko, yra baudžiamas griežčiau nei asmenys, kurie aktyviais veiksmais padarė nusikalstamą veiką. Be to, V. Z. paskirta bauda gali ją sužlugdyti ir moraline, ir fizine prasme (dėl negalėjimo sumokėti tokio dydžio baudos jai bus taikomi areštai, dėl to ji nebegalės užtikrinti vaiko interesų bei minimalių gyvenimo sąlygų).

6.15. Nesutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog tokių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog V. Z. viso proceso metu kaltę neigė, nes ji, įkalbėta vyro K. Z., pirmosios instancijos teisme buvo prisipažinusi iš dalies, o apeliacinės instancijos teisme pakeitė savo parodymus ne dėl to, kad nevertina savo elgesio kritiškai, o dėl to, kad byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa, t. y. kad ji, nepadariusi nusikalstamos veikos, o išimtinai sutikusi prisipažinti vyro prašymu, nebūtų nepagrįstai ir neteisėtai nuteista. Teisingos, proporcingos ir adekvačios baudos skyrimas V. Z. leistų šeimai išlaikyti bent minimalų pragyvenimo lygį ir nepasiekti skurdo ribos.

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. Gylys atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo K. Z. gynėjo advokato M. Navicko bei nuteistosios V. Z. kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

7.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tiek K. Z. kaltu dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 201 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 6 d. veika ir 2018 m. balandžio 19 d. veika), tiek V. Z. kalta dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymo, o apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo apeliacinius skundus, atsakydamas į pagrindinius jų argumentus, bei ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

7.2. Pažymėtina, kad kasatoriaus K. Z. gynėjo advokato M. Navicko kasaciniame skunde keliami klausimai, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir dėl to nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl kasacinio skundo argumentai dėl K. Z. veiksmų (2017 m. gruodžio 6 d. veika ir 2018 m. balandžio 19 d. veika) kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, šių nusikalstamų veikų vertinimo kaip padarytų idealiąja sutaptimi ir už jas paskirtų bausmių bendrinimo būdo, 2018 m. balandžio 19 d. veikos perkvalifikavimo iš BK 201 straipsnio 2 dalies į BK 201 straipsnio 3 dalį paliktini nenagrinėti.

7.3. Kasacinių skundų argumentai dėl bendrininkavimo požymio K. Z. ir V. Z. veiksmuose nebuvimo bei dėl V. Z. išteisinimo nepagrįsti.

7.4. Teismai, atlikę įrodymų tyrimą, nustatė, kad sutuoktinių V. ir K. Z. namuose kratos metu įvairiose gyvenamojo namo vietose ir talpyklose buvo paslėptas didelis kiekis naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, iš viso 108,295 litro (108 295 kub. cm). Alkoholis buvo rastas visiems šeimos nariams lengvai prieinamose, nuolat naudojamose ir akivaizdžiai matomose vietose? šaldytuve, virtuvėje esančiose spintelėse, kambaryje stovinčios lovos stalčiuje, vaikų kambaryje stovinčios spintos apatinėje lentynoje, miegamojo kambario dvigulės lovos patalynės dėžėje, kurioje kartu laikomi patalai ir kt. Dėl šių aplinkybių visiškai nekyla jokių abejonių dėl to, kad V. Z. matė, žinojo ir suvokė, jog kartu su savo vyru K. Z. neteisėtai laiko didelį kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų ir yra tikslas juos realizuoti. Šios teismų konstatuotos aplinkybės įrodo, kad tiek V. Z., tiek K. Z. suvokė, kad jie bendrai daro BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, ir norėjo taip veikti. Nustačius, kad V. Z. kartu su sutuoktiniu savo namuose laikė didelį kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, taigi realizavo dalį BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra pagrindo jos išteisinti kaip nepadariusios nusikalstamos veikos. Šiuo atveju nebūtina nustatyti aktyvius BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį įgyvendinančius V. Z. veiksmus, užtenka konstatuoti, kad ji žinojo, kad namuose kartu su savo vyru laiko didelį kiekį naminio stipriojo alkoholio, ir norėjo taip nusikalstamai veikti. O aplinkybė, kad namuose buvo laikomas toks didelis naminio stipriojo alkoholio kiekis, kartu preziumuoja tokio alkoholio realizacijos tikslą, nepriklausomai nuo jo realizavimo būdo ar laiko. Taigi negalima sutikti su kasacinio skundo teiginiu, jog laikydami tokį didelį kiekį naminio stipriojo alkoholio K. ir V. Z. neturėjo tikslo jo realizuoti. Skunduose nurodomos aplinkybės, jog kratos metu rastos užpiltinės buvo daromos ilgą laiką, kelis mėnesius turėjo tiesiog stovėti su uogomis ir kitais priedais, nepaneigia būsimo realizavimo tikslo. Tokie nuteistųjų veiksmai vertintini kaip trunkamoji nusikalstama veika (trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, nustatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-68/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-68/2009">2K-7-68/2009</a>, 2K-164-699/2017)) ir jokiu būdu nepaneigia būsimos realizacijos. Tikslo realizuoti alkoholinius gėrimus turėjimas laikytinas daugiau fakto nustatymo, o ne tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klausimu, tuo tarpu kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina.

7.5. Taigi, teismai K. Z. ir V. Z. veiksmus dėl naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų didelio kiekio laikymo namuose turint tikslą jį realizuoti tinkamai kvalifikavo kaip BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą bendrininkaujant. Apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas, ar šie K. Z. veiksmai neturėtų būti vertinami kaip BK 201 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas, nes toks didelis laikomo alkoholio kiekis susidarė įsigytus naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus praskiedus vandeniu ir uogomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tokius skundo argumentus atmetė, motyvuotai išaiškindamas, kad rasto laikomo naminio alkoholio kiekis ir stiprumas atitinka būtent BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius, dėl to nėra pagrindo svarstyti apie veikos perkvalifikavimą. Kasaciniame skunde ši aplinkybė nėra ginčijama, tačiau keliama nauja versija, jog minėto naminio stipriojo alkoholio laikymas turėtų būti kvalifikuojamas kaip BK 201 straipsnio 3 dalyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas, nes, anot kasatorių, tikslo realizuoti minimus alkoholinius gėrimus jie neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas iškeltas tik kasaciniame skunde ir apeliaciniame procese nebuvo išsamiau nagrinėtas, jis paliktinas nenagrinėtas, be to, akcentuotina, kad tikslo realizuoti laikomą naminį stiprųjį alkoholį nustatymas yra įrodymų vertinimo dalykas ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų, atlikusių įrodymų vertinimą, buvo motyvuotai konstatuotas.

7.6. Kasacinių skundų argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų yra nepagrįsti. Kitoks, nei mano kasatoriai surinktų duomenų vertinimas neduoda pagrindo konstatuoti, kad teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, padarė esminį BPK normų pažeidimą. Skunduose nepagrįstai nurodoma, kad, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino nei V. Z., nei K. Z. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atliko įrodymų tyrimą ir teisiamojo posėdžio metu apklausė V. Z. ir K. Z., todėl jų parodymai buvo ištirti. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl minėtų parodymų, nurodydamas, kaip juos vertina, taip pat priežastis, kodėl šiais parodymais nesivadovauja.

7.7. Apeliacinės instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos baudos atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo ir negalima teigti, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

7.8. Nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą ir bausmių skyrimas nuteistiesiems yra pakankamai išsamiai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių dydžio (perpus sumažino), atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurios remiantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis turi būti privalomai įvertintos, skiriant bausmę, taip pat įvertino ir atsižvelgė į tai, kad abu nuteistieji už tokio paties ar panašaus pobūdžio veiką yra baudžiami ir apskritai teisiami pirmą kartą, duomenų dėl naujai jų padarytų veikų byloje nėra pateikta, abu apibūdinami teigiamai, yra aktyvūs kaimo bendruomenės nariai, dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, šeimoje auga nepilnametė duktė, prie kurios išlaikymo prisideda abu sutuoktiniai. Tai visiškai paneigia kasacinių skundų argumentus, kad teismas nusprendė skirti baudas, didesnes nei minimalus bausmės dydis, ir visiškai nemotyvavo, kodėl skiriama tokia bausmė, – bausmės paskirtos motyvuotai įvertinus byloje nustatytas ir bausmėms skirti aktualias aplinkybes, jų dydį skaičiuojant nuo vidurkio. Be to, nuteistiesiems paskirtų baudų dydžiai yra artimi jų minimumams (už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriamos baudos dydis yra nuo 100 iki 4000 MGL dydžio, tuo tarpu K. Z. už vienos veikos padarymą paskirta bauda yra 300 MGL, už kitos – 250 MGL, V. Z. paskirta bauda siekia 150 MGL). Kadangi bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, darytina išvada, kad šioje byloje nuteistiesiems paskirtų baudų dydžiai yra tinkami, proporcingi jų padarytiems nusikaltimams.

7.9. Visi kiti kasatorių argumentai dėl mažesnių bausmių skyrimo yra iš esmės aptarti ir tinkamai įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, motyvuotai nuteistiesiems skiriant bausmes, dėl to, sutinkant su teismų nustatytų bylos aplinkybių vertinimu, plačiau dėl tokių kasatorių argumentų nepasisakoma.

7.10. Kasatorių manymas, kad K. Z. ir V. Z. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, niekuo nepagrįstas. Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti kasatorių paminėto straipsnio nuostatas bei nuteistiesiems skirti mažesnes baudas, nėra. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tuo tarpu kasaciniuose skunduose pažymimos nuteistųjų šeiminės aplinkybės, jų nedidelės pajamos, vaiko išlaikymas yra būdinga daugeliui nuteistųjų, jos teismų praktikoje laikomos įprastinėmis aplinkybėmis, į kurias privaloma atsižvelgti skiriant bausmę, ir jų nustatymas niekaip nepagrindžia būtinybės, siekiant užtikrinti teisingumo principą, skirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo K. Z. gynėjo advokato M. Navicko ir nuteistosios V. Z. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

9.1. Tai reiškia, kad šioje byloje kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas, pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas ir prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi kasacinių skundų argumentai dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimų, nurodant, kad žemesniųjų instancijų teismai, remdamiesi prielaidomis, padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams, vertindami įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nebus nagrinėjami, nes šiais skundų argumentais grindžiamas ne minėtų BPK normų pažeidimas, o teismo išvadų atitiktis faktinėms bylos aplinkybėms.

9.2. Nuteistojo K. Z. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl pripažinimo, kad K. Z. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, ir netinkamai subendrintos bausmės, t. y. dėl netinkamų BK 63 straipsnio 1, 4 ir 10 dalių taikymo, taip pat nebus nagrinėjami, kadangi šie klausimai nebuvo keliami ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, o BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

9.3. Šioje byloje bus nagrinėjami kasacinio skundo argumentai dėl BK 201 straipsnio 2 dalies taikymo (2018 m. balandžio 19 d. veika), dėl K. Z. ir V. Z. bendrininkavimo, taip pat dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių normų taikymo.

Dėl BK 201 straipsnio 2 dalies taikymo (2018 m. balandžio 19 d. veika)

10. BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Šios nusikalstamos veikos objektas – nurodytų alkoholinių gėrimų gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka, o dalykas – išvardyti alkoholiniai gėrimai, kurių kiekis penkiasdešimt ar daugiau litrų ir kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų (BK 212 straipsnio 3 dalis).

11. Minėtoje normoje – BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo būtinasis subjektyviosios pusės požymis yra tikslas realizuoti nurodytus alkoholinius gėrimus, kuris suprantamas ne tik kaip kaltininko noras nurodytus alkoholinius gėrimus parduoti, bet ir dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktų įrodymų visumą bendrame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti panaudotos transporto priemonės ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-291-699/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33-303/2019">2K-33-303/2019</a>).

12. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję nuteistųjų K. Z. ir V. Z. baudžiamąją bylą, į šias aplinkybes atsižvelgė. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. kratos metu K. ir V. Z. namuose, įvairiose vietose: virtuvės šaldytuve, spintelėje, vieno iš kambarių lovos ištraukiamajame stalčiuje, vaiko kambario spintoje, miegamojo kambario lovos patalynės dėžėje buvo rasti 34 įvairios talpos buteliai ir vienas 10 kub. dm bakelis su bendru 108,295 l kiekiu stipriųjų naminių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija nuo 21,3 iki 42,8 proc. Nors nuteistieji dėl šios veikos iš esmės keitė savo parodymus, ką teisingai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, atkreiptinas dėmesys, kad K. Z. įtariamojo apklausos metu parodė, jog žmona minėtus alkoholinius gėrimus norėjo padaryti kaip vestuvinę dovaną dukterėčiai, teisme parodė, kad pats gėrimų nevartoja, nebent pavaišina iš užsienio grįžusį brolį ar seserį, kas iš esmės taip pat reikštų aptariamų alkoholinių gėrimų realizavimą. Kaip buvo paminėta anksčiau, bet koks aptariamų alkoholinių gėrimų išplatinimas tretiesiems asmenims (taip pat ir dovanojimas, vaišinimas) yra laikomas realizavimu. Todėl byloje nustatytos aplinkybės nuteistųjų parodymų kontekste teismams pagrįstai leido konstatuoti, kad rastų namų gamybos alkoholinių gėrimų kiekis asmeniniam naudojimui yra aiškiai per didelis ir pagal savo esmę atitinka tikslo realizuoti turinį, juolab kad ir patys nuteistieji apeliaciniuose skunduose nekėlė klausimo dėl nepagrįstai nustatyto tikslo realizuoti aptariamus alkoholinius gėrimus turėjimo. Pažymėtina, kad nuteistojo K. Z. gynėjo apeliaciniame skunde buvo prašoma aptariamą K. Z. veiką kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, kur taip pat yra nustatytas būtinasis subjektyviosios pusės požymis – tikslas realizuoti nurodytus alkoholinius gėrimus. Iš šio apeliacinio skundo galima daryti išvadą, kad su aptariamos veikos kvalifikavimu buvo nesutinkama dėl alkoholinių gėrimų kiekio, sutinkant su nustatytu tikslu realizuoti šiuos gėrimus, ir tik kasaciniame skunde atsiranda visiškai naujas prašymas ir argumentai K. Z. veiką kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 3 dalį.

Dėl bendrininkavimo

13. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, bendrininkavimas iš esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-P-218/2009 ir kt.).

14. Šioje byloje nustatyta, kad sutuoktinių V. Z. ir K. Z. namuose kratos metu įvairiose gyvenamojo namo vietose ir talpyklose buvo rastas didelis kiekis – 108,295 l naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų. Žemesniųjų instancijų teismai pažymėjo, kad alkoholis buvo rastas visiems šeimos nariams lengvai prieinamose, nuolat naudojamose ir akivaizdžiai matomose vietose – šaldytuve, virtuvėje esančiose spintelėse, kambaryje stovinčios lovos stalčiuje, vaikų kambaryje stovinčios spintos apatinėje lentynoje, miegamojo kambario dvigulės lovos patalynės dėžėje, kurioje kartu laikomi patalai ir kt. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vertindami šias aplinkybes nuteistųjų duotų parodymų kontekste, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad tiek V. Z., tiek K. Z. suvokė, kad jie bendrai daro aptartą nusikalstamą veiką, ir norėjo taip veikti. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, nuteistųjų K. ir V. Z. bendrininkavimas darant jiems inkriminuotą nusikaltimą nustatytas, išvados apie tai išdėstytos pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, šių išvadų tikrumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo motyvams, konstatuoja, kad nuteistųjų veiksmuose nustatyti visi būtinieji tiek inkriminuotų nusikaltimų sudėčių, tiek ir bendrininkavimo (veikiant bendrininkų grupe) požymiai.

Dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių normų taikymo

15. Kasatorių manymu, nuteistiesiems paskirtos bausmės yra neadekvačios ir per griežtos, jas skirdamas teismas nepakankamai įvertino nuteistųjų asmenybes, akivaizdžiai nedaug viršijantį alkoholinių gėrimų stiprumą, neatsižvelgė į tai, kad jie teisiami pirmą kartą, šeiminę ir finansinę padėtį – augina nepilnametę dukrą, gauna nedideles pajamas.

16. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (pavyzdžiui, paskirta bausmė nėra nustatyta BK arba savo dydžiu viršija BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytą viršutinę ribą, arba yra žemiau žemutinės sankcijos ribos, o sąlygos ir motyvai, kodėl tokia bausmė paskirta, nenurodyti).

17. Nagrinėjamu atveju kolegija nenustatė, kad skiriant bausmes nuteistiesiems netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes ir nustatydamas jų dydžius, pagrįstai atsižvelgė į visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, teisingai nustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dėl 2018 m. balandžio 19 d. veikos), nenustatė jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir K. Z. bei V. Z. paskyrė baudas, mažesnes nei šios bausmės vidurkis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs padarytų nusikaltimų pavojingumą bei nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jiems mažesnio dydžio baudas, nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad abu nuteistieji yra teisiami pirmą kartą, abu charakterizuojami teigiamai, dirbantys, V. Z. gauna minimalų darbo užmokestį, šeimoje auga nepilnametė dukra, prie kurios išlaikymo prisideda abu sutuoktiniai, ir pirmosios instancijos teismo paskirtų baudų dydžiai šiai šeimai bendrai reikštų neproporcingą finansinę naštą, todėl, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, į kiekvieno iš nuteistųjų vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti K. Z. ir V. Z. už BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytus nusikaltimus paskiriant baudas, didesnes nei šios bausmės minimalus dydis: V. Z. už 2017 m. gruodžio 6 d. padarytą nusikaltimą – 300 MGL, už 2018 m. balandžio 19 d. padarytą nusikaltimą – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio; V. Z. – 150 MGL.

18. Už nusikaltimo, nustatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra nustatytos dviejų rūšių alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas, remdamasis BK 47 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti baudų dydžiai pagal padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, o už apysunkį nusikaltimą nustatytas baudos dydis – nuo 100 iki 4000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę. Todėl tik teismo prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė, bei nustatyti jos dydį.

19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad K. Z. ir V. Z. paskirtos bausmės yra aiškiai neteisingos ir kad žemesniųjų instancijų teismai, nustatydami bausmių dydžius, padarė teisės pažeidimą. K. Z. ir V. Z. nuteisti už apysunkius nusikaltimus, nustatytus BK 201 straipsnio 2 dalyje. Skirdami nuteistiesiems bausmes, teismai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį ir nuteistiesiems skyrė švelnesnes sankcijoje įtvirtintas bausmes – baudas, kurių dydžius nustatė žymiai mažesnius nei baudos, skiriamos už apysunkio nusikaltimo padarymą, vidurkį, nors nebuvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Visos kasatorių skunduose nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo yra įvertintos, nuteistiesiems paskirtos bausmės yra adekvačios padarytoms veikoms, nėra aiškiai per griežtos, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.

20. Kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad, skiriant nuteistiesiems bausmes ir sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė, nei nustatyta sankcijoje, bausmė paprastai gali būti skiriama tik esant išimtinėms aplinkybėms ir kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018 ir kt.). Taigi, pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai būtų laikomas neteisingu. Tokiais atvejais teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018).

21. Apeliaciniuose skunduose buvo pateiktas analogiškas prašymas taikyti nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinių skundų motyvus, išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl nėra sąlygų taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nepritarti apeliacinės instancijos teismo nurodytiems motyvams, tuo labiau kad kasaciniuose skunduose nurodomi argumentai (pažeistas teisingumo ir proporcingumo principas, nedidelės pajamos, apribojama galimybė teikti nepilnametei dukrai išlaikymą ar nedaug viršijanti namų gamybos gėrimų tūrinė etilo alkoholio koncentracija), savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šios kasaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės negali būti laikomos tokiomis išskirtinėmis, kurioms esant turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

22. Kolegija atkreipia dėmesį ir į kasatorių skunduose nurodomą teismų praktiką, susijusią su baudų dydžių nustatymu už analogiškas veikas. Pavyzdžiui, nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33-303/2019">2K-33-303/2019</a>, kurioje, kasatorių teigimu, už BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką buvo paskirtos ir kasacinės instancijos teismo nepakeistos 90 MGL ir 140 MGL dydžių baudos. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad, nepaisant skirtingų aplinkybių, minėta nutartis priimta baudžiamojoje byloje, kurioje asmenys buvo nuteisti už veikas, padarytas 2017 m. balandžio mėnesį, kai galiojo 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija ir BK 47 straipsnyje už apysunkį nusikaltimą buvo nustatyta bauda iki 1000 MGL, t. y. keturis kartus mažesnė nei K. Z. ir V. Z. veikų padarymo metu (nuo 100 iki 4000 MGL) (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), todėl tokie pavyzdžiai kaip jau suformuota teismų praktika kasaciniame skunde pateikiami visiškai nepagrįstai.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasatorių argumentais, naikinti ar keisti skundžiamus nuosprendžius nėra pagrindo. Nesant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių BPK 369 straipsnyje nustatytų panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasaciniai skundai negali būti tenkinami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo K. Z. gynėjo advokato Mariaus Navicko ir nuteistosios V. Z. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas