Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos teisinius santykius ir nuomininko teisių gynimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-147-421/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04569-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.16.8.1; 3.3.3.10.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos sutarties išdėstymo nauja redakcija ir nuomos termino pratęsimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos teisinius santykius ir nuomininko teisių gynimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (pavadinimai iki 2020 m. lapkričio 29 d. – AB „Klaipėdos laivų remontas“, AB Kruizinių laivų terminalas, UAB „Kruizinių laivų terminalas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. kovo 29 d. sudarytą valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2641-8875, nuomos sutartį Nr. 20-62/2011ž pakeisti taip: išdėstyti ją nauja redakcija pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – Taisyklės) trečiame priede nustatytą valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdinę formą; pratęsti nuomos sutarties terminą iki 2024 m. birželio 21 d.

3. Nurodė, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija) 2011 m. kovo 29 d. žemės nuomos sutartimi ieškovei iki 2019 m. gruodžio 31 d. išnuomojo 0,5817 ha uosto žemės plotą (kuris susidėjo iš atskirų žemės sklypų (teritorijų), esantį valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. 2101-0010-0001. Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. AD1-2278 buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, kuriuo buvo planuojamos ir ieškovės pagal minėtą nuomos sutartį nuomojamos teritorijos. Ieškovė buvo viena iš Detaliojo plano organizatorių, nes siekė įgyvendinti 2004 lapkričio 30 d. VĮ Valstybės turto fondo, UAB „EIKA“, AB „Achema“ ir UAB „Jūros vartai“ pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nugriauti arba užtikrinti, kad būtų nugriauti teritorijoje esantys pastatai, nuosavybės teise priklausantys ieškovei, ir, atlaisvinus minėtą teritoriją, vystyti bei vykdyti nekilnojamojo turto projektus, teritoriją pritaikyti visuomenės poreikiams. Detaliojo planavimo procese 2013 m. gegužės 28 d. buvo suformuotas naujas 0,1031 ha valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-2641-8875, kadastro Nr. 2101/0010:69), siekiant jame vystyti ir vykdyti infrastruktūrą ir nekilnojamojo turto objektų plėtrą, šis žemės sklypas pateko į ieškovės pagal 2011 m. kovo 29 d. nuomos sutartį išnuomotą 0,2737 ha teritoriją. Kadangi, remiantis detaliojo plano sprendiniais, 0,1031 ha ploto valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas ne uosto reikmėms tenkinti ir krantinei eksploatuoti (sklypo paskirtis,,kita“), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 pripažino, kad baigiasi Direkcijos patikėjimo teisė valdyti 0,1031 ha ploto valstybinės žemės sklypą ir šio sklypo patikėtine tampa atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba.

4. Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė 2019 m. kovo 21 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti 2011 m. kovo 29 d. sutartį taip, kad ji atitiktų detaliojo plano sprendinius – patikslinti nuomos sutarties dalyką (žemės sklypo plotą, sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą), kt. sąlygas. Nepakeitus nuomos sutarties, ieškovė negali pradėti žemės sklype suplanuotų statybos darbų, kurie savo pobūdžiu neatitinka aktualumą praradusios uosto funkcinės paskirties. Taip pat yra būtinybė pratęsti nuomos sutarties terminą, nes atsakovė anksčiau, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2019 m. kovo 6 d., nepagrįstai atsisakydavo pakeisti sutarties nuostatas dėl šalies – nuomotojo – pasikeitimo ir tokiu būdu nepripažindavo ieškovės nuomos teisių į žemės sklypą tęstinumo. Dėl atsakovės netinkamo veikimo atsisakant įforminti sklypo patikėtinio (nuomotojo) pasikeitimą ieškovė buvo priversta inicijuoti kelerius metus trukusius teisminius procesus ir tuo laikotarpiu negalėjo iš esmės tinkamai valdyti sklypo bei juo naudotis.

5. Atsakovė 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu atsisakė tenkinti ieškovės prašymą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2641-8875, nuomos sutartį išdėstyti nauja redakcija pagal Taisyklių trečiame priede nustatytą valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdinę formą ir sutarties terminą pratęsti iki 2024 m. birželio 21 d.

7. Be šios nutarties 3 punkte išdėstytų aplinkybių, teismas nustatė, kad teritorijos tarp Pilies gatvės, AB „Baltijos“ laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės Klaipėdoje detaliojo plano organizatorė buvo ieškovė, ji siekė gyvendinti VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „EIKA“, AB „Achema“ ir UAB „Jūros vartai“ 2004 m. lapkričio 30 d. pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutartimi Nr. 8/117, kurios pagrindu buvo privatizuotos ieškovės akcijos, prisiimtus įsipareigojimus nugriauti arba užtikrinti, kad būtų nugriauti teritorijoje tarp Danės upės, Pilies g., AB „Baltijos“ laivų statyklos ir uosto akvatorijos esantys pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei, ir, nugriovus bei atlaisvinus nurodytą teritoriją, buvo numatyta vystyti ir vykdyti nekilnojamojo turto projektus, ilgainiui teritoriją pritaikyti visuomenės poreikiams. Privatizavimo sutarties galutiniame techniniame pasiūlyme buvo nurodyta įgyvendinti Danės galerijos projektą, buvo planuojamos kapitalo sąnaudos griovimo darbams įgyvendinti ir investicijoms, Danės galerijos projektui įgyvendinti ir investicijoms, Krantinės verslo centro projekto įgyvendinimo planui ir investicijoms. Teismas taip pat nustatė, kad 0,1031 ha ploto valstybinės žemės sklype buvo statinys – metalinis sandėlis, kuris buvo nugriautas vykdant 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo (privatizavimo) priede nurodytą Danės galerijos projektą.

8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, vykdydama 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo– pardavimo (privatizavimo) ir 2011 m. kovo 29 d. nuomos sutartis, 2013 m. detaliojo plano sprendinius, vykdė ilgalaikį investicinį projektą, todėl turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį tinkamai užbaigti jo įvykdymą. Atitinkamai nėra neleistina tokia situacija, kai ieškovės pradėti darbai ir jos ilgalaikis investicinis projektas nėra vertinami, neleidžiama jų užbaigti, nors ieškovė, kaip nuomininkė, savo pareigą mokėti nuomos mokestį vykdo tinkamai, stengiasi įvykdyti įsipareigojimus verslo partneriams ir visuomenei. Teismas pripažino, kad susidariusi situacija atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus kriterijus: po sutarties sudarymo atsakovė, tapusi ginčo žemės sklypo patikėtine ir atitinkamai perėmusi iš buvusio patikėtinio visas nuomotojo teises ir pareigas, nesiėmė veiksmų, kad įformintų šį pasikeitimą ir aptartų nuomos teisinius santykius, nors ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė negalėjo tinkamai valdyti žemės sklypo ir juo naudotis, t. y. pradėti jame suplanuotų statybos darbų, nes pagal sutarties sąlygas negalima vykdyti statybų, kurios nėra skirtos uosto funkcinei paskirčiai. 2016 m. spalio 25 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą pasirašyti patikėtinio pasikeitimą įforminantį susitarimą ir nuo tada tarp šalių vyksta teisiniai ginčai vienokiu ar kitokiu klausimu, t. y. iš esmės ieškovės veiksmai vykdyti sutartinius įsipareigojimus buvo apriboti dėl atsakovės veiksmų apie penkerius metus, todėl tokiam pačiam penkerių metų laikotarpiui turėtų būti pratęstas nuomos sutarties terminas.

9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį išdėstyti nauja redakcija pagal Taisyklių trečiame priede nustatytą valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdinę formą, ir priėmė naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmetė, kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10. Teisėjų kolegija nustatė, kad, galiojant 2011 m. kovo 29 d. nuomos sutarčiai, 2013 m. buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, kuriuo remiantis pasikeitė ginčo žemės sklypo paskirtis – jis nebėra laikytinas uosto žeme. Nurodė, kad Taisyklių trečiame priede pateiktas valstybinės žemės nuomos sutarties projektas, kuriuo remdamasi ieškovė prašo pakeisti galiojančią sutartį, taikytinas tais atvejais, kai nuomininkui valstybinė žemė išnuomojama be aukciono. Todėl, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu įvertinti, ar ieškovė turi teisę nuomotis ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu.

11. Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl generalinio plano duomenų, pagal kuriuos ginčo žemės sklype buvo statinys – metalinis sandėlis (vėliau nugriautas), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Visų pirma, minėtas generalinis planas nėra pasirašytas, nėra aiški jo sudarymo data ir tai, ar plane pateikti duomenys atitinka tikrovę, t. y. ar nurodytas sandėlis buvo ginčo žemės sklype, ar jis buvo ieškovės naudojamas, ir pan. Antra, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 0,1031 ha ploto žemės sklype šiuo metu nėra įregistruota statinių, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad iš jo būtų buvę išregistruoti anksčiau ten buvę statiniai. Trečia, iš 2019 m. liepos 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akto ir jame pateiktų fotonuotraukų matyti, kad statinių ginčo žemės sklype nėra. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatavo, kad, ieškovei nepateikus duomenų, pagrindžiančių jos teisę be aukciono išsinuomoti ginčo žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovę pakeisti 2011 m. kovo 29 d. sutartį išdėstant ją nauja redakcija pagal Taisyklių trečiame priede pateiktą pavyzdinę formą.

12. Teisėjų kolegija nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškovės negalėjimo pradėti sklype suplanuotų statybos darbų nesant pakeistoms sutarties sąlygoms. Nurodė, kad, patvirtinus detalųjį planą ir pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį iš „uosto žemė“ į „kita“, jokių papildomų apribojimų ieškovei dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu neatsirado, ieškovė ir toliau galėjo ir gali naudoti ginčo žemės sklypą pagal ginčo sutarties 5 ir 9 punktus. Priešingai – pasikeitus ginčo žemės sklypo paskirčiai, ginčo sklype gali būti atliekami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, susiję tik su Klaipėdos miesto, o ne kartu ir su uosto interesais. Pažymėjo ir tai, kad pati ieškovė buvo viena iš detaliojo plano organizatorių, ginčo žemės sklypo paskirties aplinkybę ieškovė galėjo kontroliuoti (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad dėl ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimo šiuo atveju nebuvo sutarties vykdymo suvaržymo, kaip tai nustatyta CK 6.204 straipsnio 2 dalyje.

13. Spręsdama apeliacinio skundo argumento dėl sutarties termino pratęsimo pagrįstumą, teisėjų kolegija pripažino, kad valstybinės žemės sklypų, nuomojamų be aukciono, nuomos terminas siejamas su statinių ar įrenginių eksploatavimo ir nuomos terminu, bet pažymėjo, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimo dėl 2011 m. kovo 29 d. sutarties termino vertinti kaip nepagrįsto. Svarbu įvertinti faktiškai tarp šalių susiklosčiusią situaciją. Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta dar iki patvirtinant detalųjį planą ir ieškovei iš pradžių ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas kaip uosto žemė pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Patvirtinus detalųjį planą, pasikeitė ginčo žemės sklypo paskirtis – jis nebėra laikytinas uosto žeme. Taigi, šiuo atveju ieškovės teisė nuomotis ginčo žemės sklypą ir nuomos terminas nebuvo siejami aplinkybe, kad jame stovi ieškovės eksploatuojami statiniai.

14. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą dėl 2011 m. kovo 29 d. sutarties termino pratęsimo ieškovė grindžia aplinkybe, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, dėl to buvo apribotos ieškovės galimybės įgyvendinti savo, kaip ginčo žemės sklypo nuomininkės, teises.

15. Vadovaudamasi Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1503-998/2017 (jis paliktas galioti išnagrinėjus ginčą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi) nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo. Tapusi 0,1031 ha ploto valstybinio žemės sklypo patikėtine, atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, taip pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus bei sudarydama jai kliūtis naudotis minėtu žemės sklypu ir jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sudaro pagrindą pratęsti 2011 m. kovo 29 d. sutarties terminą kaip ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo taikytas termino pratęsimo laikotarpis iš esmės atitinka laikotarpį, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, t. y. laikotarpį, kuriuo buvo pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai, sutarties terminas pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, t. y. atmesti ieškinio reikalavimą pratęsti 2011 m. kovo 29 d. sutarties terminą iki 2024 m. birželio 21 d. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas savo paties konstatuoto fakto, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos teisę be aukciono išsinuomoti ginčo žemės sklypą, pažeidė CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 2.1, 2.2, 2.4, 28, 30, 30.4, 30.5, 45 ir 46 punktų nuostatas, nes be pagrindo pripažino ieškovės teisę į pasibaigusios nuomos sutarties termino pratęsimą iki 2024 metų.

16.2. Taisyklių 30 punkte įtvirtintas baigtinis reikalavimų, kurių turi būti laikomasi išnuomojant naudojamus žemės sklypus, sąrašas. Vienas jų – žemės nuomos terminas, kurį ieškovė prašo pratęsti penkeriems metams. Taisyklių 30.4 ir 30.5 punktuose nustatyta, kad žemės sklypai, kurių reikia asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Ginčo atveju žemės sklype nebuvo statinių, kuriuos, kaip ieškovė teigė, ji nugriovė, nėra statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, nėra įregistruotos nebaigtos statybos, ginčo žemės sklypas yra tuščias.

16.3. Taisyklių 46 punktas imperatyviai reglamentuoja, kad, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą valstybinės žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, buvusio nuomininko prašymu pagal Taisykles gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir, valstybinės žemės nuomotojui atlikus patikrinimą vietoje, nustatoma, kad valstybinės žemės sklypas naudojamas šiam statiniui ir (ar) įrenginiui eksploatuoti (statinys ar įrenginys nėra nugriautas, sunykęs, sugriuvęs), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. Nėra pagrindo pratęsti pasibaigusios nuomos sutarties termino iki 2024 metų, nes valstybiniame žemės sklype nėra statinių.

16.4. Taisyklių, Žemės įstatymo nuostatos įtvirtina, kad be aukciono žemės sklypas gali būti išnuomotas tik esamiems statiniams eksploatuoti. Byloje nepateikta duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių buvusių statinių (nugriautų) faktą. Ieškovė savo siekio pratęsti ginčo žemės sklypo nuomos sutarties terminą nepagrindė žemės sklypo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems, esamiems ir nuolatiniams statiniams bei įrenginiams eksploatuoti. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

16.5. Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. įsiteisėjusį sprendimą, atsižvelgdama į ieškovės prašymą, 2019 m. sausio 23 d. įsakymu pakeitė 2011 m. kovo 29 d. žemės nuomos sutartį pagal 0,1031 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0010:69, unikalus Nr. 4400-2641-8875, susitarimo projektą, kuris yra neatskiriamoji šio įsakymo dalis. Nuomos sutartis pasibaigė 2019 m. gruodžio 31 d.

17. Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Nuomos sutartimi ginčo žemės sklypas ieškovei buvo išnuomotas ne kaip kitos paskirties žemė, kurios nuomos tvarką aprašo Taisyklės, bet kaip uosto žemė pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnį. Nuomos sutarties galiojimas ir nuomos terminas nebuvo siejami su aplinkybe, kad nuomojamame žemės sklype stovi ieškovė eksploatuojami statiniai. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, dėl ko buvo apribotos ieškovės galimybės įgyvendinti savo, kaip ginčo žemės sklypo nuomininkės, teises, ir tuo pagrindu ieškovė prašė pratęsti nuomos terminą.

17.2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad, pratęsdamas 2011 m. kovo 29 d. nuomos sutarties terminą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas. Prejudicinę reikšmę turinčiais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatyta, kad nėra pagrindo nutraukti sudarytą nuomos sutartį prieš terminą. Nuomos sutarties termino pratęsimas šioje byloje sietinas ne su atsakovės nurodytomis teisės normomis turėti nuomojamame sklype statinius, o su atsakovės veiksmais neteisėtai neįforminant patikėtinio pasikeitimo, dėl ko ieškovė negalėjo įgyvendinti savo, kaip sąžiningos nuomos sutarties šalies, interesų.

17.3. Pagrindas pratęsti nuomos sutarties terminą yra neteisėti atsakovės veiksmai ir dėl to prarastas laikas, kol atsakovė teismine tvarka nebuvo įpareigota įforminti patikėtinio pasikeitimą, CK įtvirtinti prievolių vykdymo ir bendrieji sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šioje byloje ir paduotame kasaciniame skunde atsakovė neįrodinėjo, kad ji elgėsi teisėtai, atsisakydama ilgą laiką pakeisti sutarties nuostatas dėl patikėtinio (nuomotojo) pasikeitimo.

18. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

19. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

20. Nagrinėjamoje byloje kasacinis skundas yra paduotas atsakovės, kuri skundžia tik tą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškovės ieškinio dalis ir žemės nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2024 m. birželio 21 d. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atmesta ieškinio dalis, kuria buvo prašoma įpareigoti atsakovę ginčo valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį išdėstyti nauja redakcija pagal Taisyklių trečiame priede išdėstytą valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdinę formą, kasaciniu skundu nėra skundžiama. Taigi kasacijoje keliamas klausimas tik dėl pagrindo pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties terminą.

21. Spręsdamas dėl ieškinio pirmojo reikalavimo – įpareigoti atsakovę nuomos sutartį dėl ginčo sklypo išdėstyti nauja redakcija, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Taisyklių trečiame priede pateiktas valstybinės žemės nuomos sutarties projektas, kuriuo remdamasi ieškovė prašo pakeisti galiojančią sutartį, taikytinas tais atvejais, kai nuomininkui valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, todėl, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu įvertinti, ar ieškovė turi teisę nuomotis ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu. Remdamasis CK 6.551 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei Taisyklių nuostatomis, kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jo nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais ir šis žemės sklypas turi būti naudojamas minėtiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Nustatęs, kad ginčo žemės sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, nėra duomenų, patvirtinančių, kad yra išregistruotų iš registro šiame sklype buvusių statinių, šiuo metu ginčo sklype statinių nėra, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos teisę ginčo žemės sklypą išsinuomoti be aukciono. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados kasaciniame teisme neginčijamos.

22. Taigi, atsakovės kasacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės teisės be aukciono išsinuomoti ginčo žemės sklypą neegzistavimu, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs ir kasaciniame skunde nurodytų CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 2.1, 2.2, 2.4, 28, 30, 30.4, 30.5, 45 ir 46 punktų nuostatų pažeidimo nepagrindžia. Todėl kasacinis teismas toliau pasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su nagrinėjamos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties termino pratęsimu.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties termino pratęsimo

23. Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad Taisyklių 30 punkte įtvirtintas baigtinis reikalavimų, kurių turi būti laikomasi išnuomojant naudojamus žemės sklypus, sąrašas. Taisyklių redakcijos, galiojusios ieškinio nagrinėjamoje byloje padavimo dieną, t. y. nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d., 30.4 ir 30.5 punktuose nustatyta, kad žemės sklypai, kurių reikia asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Ginčo atveju žemės sklype nebuvo statinių, kuriuos ieškovė teigė nugriovusi, nėra statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, nėra įregistruotos nebaigtos statybos, ginčo žemės sklypas yra tuščias.

24. Kasacinis teismas pagrįstais pripažįsta atsakovės argumentus, kad Taisyklių 30 punkte įtvirtintas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi, išnuomojant naudojamus valstybinės žemės sklypus, įskaitant ir nuomos termino nustatymą, sąrašas yra baigtinis. Taip pat pagrįstai teigiama, kad žemės sklypai, kurių reikia asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui (Taisyklių 30.4 punktas).

25. Kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę; jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės (Taisyklių 30.5 punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 25 d.). Taigi, pagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad valstybinės žemės sklypų, nuomojamų be aukciono, nuomos terminas siejamas su statinių ar įrenginių eksploatavimo ir nuomos terminu.

26. Pagal Taisyklių 30.7 punkto nuostatą, išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai nustatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenurodytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.

27. Ginčo nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę vykdyti statinių, įrenginių statybą, inžinerinių komunikacijų, kelių tiesimą, rekonstrukciją tik gavęs nuomotojo raštišką leidimą (nuomos sutarties 8 punktas).

28. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos šios aplinkybės: Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. AD1-2278 buvo patvirtintas Detalusis planas, kuriuo planuojamos ir ieškovės 2011 m. kovo 29 d. sutartimi išnuomotos teritorijos; įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius, 2013 m. gegužės 28 d. atidalijimo būdu buvo suformuotas naujas 0,1031 ha valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2641-8875, kadastro Nr. 2101/0010:69, jis pateko į ieškovės pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį išnuomotą 0,2737 ha teritoriją; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio 0,1031 ha ploto žemės sklypo paskirtis „kita“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 pripažinta, kad baigėsi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teisė valdyti, naudoti 0,1031 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 2101/0010:69, ir juo disponuoti, o šio sklypo patikėtine tampa Nacionalinė žemės tarnyba.

29. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. spalio 25 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama sudaryti susitarimą dėl 0,1031 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0010:69, patikėtinio pasikeitimo; 2016 m. gruodžio 8 d. raštu atsakovė ieškovės prašymo netenkino, nurodydama, kad ji įgijo teisę disponuoti ginčo žemės sklypu ir neperėmė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teisių, pareigų ir įsipareigojimų, kylančių iš 2011 m. kovo 29 d. nuomos sutarties; ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai nuomos teises į minėtą žemės sklypą pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove susitarimą, kuriuo būtų įformintas šio valstybinio žemės sklypo patikėtinio pasikeitimas; Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą; kasacinis teismas šioje nutartyje konstatavo, kad, pakeitus 0,1031 ha ploto žemės sklypo patikėtinį, šio sklypo nuomos santykiai nebuvo nutraukti, nuomos santykiai kartu su patikėjimo teise perėjo Nacionalinei žemės tarnybai ir galiojo tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo susitarta su pradiniu žemės sklypo patikėtiniu; Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 23 d. įsakymu buvo pakeista 2011 m. kovo 29 d. sutartis, nustatant, kad 0,1031 ha ploto valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0010:69, nuomininkė yra ieškovė; 2019 m. kovo 7 d. tarp šalių sudarytas susitarimas dėl 2011 m. kovo 29 d. sutarties pakeitimo, juo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo nuomininkė yra ieškovė.

30. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje nustatyta, kad teisės ir pareigos pagal 2011 m. kovo 29 d. sudarytą sutartį ginčo žemės sklypo dalyje kartu su patikėjimo teise perėjo Nacionalinei žemės tarnybai ir galiojo tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo susitarta su pradiniu žemės sklypo patikėtiniu, o atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl nuomos santykių tęstinumo. Kadangi minėtoje byloje dalyvavo tie patys asmenys, kurie yra šios bylos šalys, šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (prejudiciniais faktais) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

31. Minėta, kad ieškinio reikalavimus pratęsti valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties terminą ieškovė grindė tuo, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti susitarimą dėl žemės sklypo patikėtinio pasikeitimo, dėl to buvo apribotos ieškovės galimybės įgyvendinti jos, kaip ginčo žemės sklypo nuomininkės, teisės. Dėl atsakovės netinkamo veikimo atsisakant įforminti sklypo patikėtinio (nuomotojo) pasikeitimą ieškovė buvo priversta inicijuoti kelerius metus trukusius teisminius procesus ir tuo laikotarpiu negalėjo iš esmės tinkamai valdyti sklypo bei juo naudotis.

32. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino, konstatavęs, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, tapusi 0,1031 ha ploto valstybinio žemės sklypo patikėtine, nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, taip pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus bei sudarydama jai kliūtis naudotis minėtu žemės sklypu ir jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sudaro pagrindą pratęsti sutarties terminą kaip ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą. Taigi valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties termino pratęsimą apeliacinės instancijos teismas taikė kaip pažeistų nuomininkės teisių gynimo būdą, nustatęs, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, taip pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad termino pratęsimo laikotarpis iš esmės atitinka laikotarpį, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, t. y. laikotarpį, kuriuo buvo pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai.

33. Minėta, kad pagal Taisyklių 30.7 punktą išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai nustatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Ginčo nuomos sutartyje atsakovei, kaip nuomininkei, buvo įtvirtinta teisė vykdyti statinių, įrenginių statybą, inžinerinių komunikacijų, kelių tiesimą, rekonstrukciją. Tačiau tokiai teisei įgyvendinti būtinas nuomotojo leidimas. Pasikeitus žemės sklypo paskirčiai, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, papildomų ribojimų naudotis ginčo žemės sklypu ieškovei neatsirado, ji įgijo galimybę jį naudoti pagal naujai nustatytą paskirtį teisės aktų įtvirtinta tvarka. Tačiau kai šio sklypo patikėjimo teisė perėjo atsakovei ir ši nepagrįstai atsisakė sudaryti susitarimą su ieškove dėl patikėtinio pasikeitimo, faktiškai nepripažino ieškovės nuomos teisių pagal 2011 m. kovo 29 d. sudarytą valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį, tokia teisė ieškovei buvo nepagrįstai apribota ir galimybė šią teisę tinkamai įgyvendinti ieškovei atsirado tik sudarius susitarimą su atsakove, kurio pagrindu buvo įformintas nuomotojo pasikeitimas. Todėl teismų taikytą ieškovės, kaip nuomininkės, teisių gynimo būdą, atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį – nuomos termino pratęsimą, kasacinis teismas pripažįsta proporcingu, atitinkančiu teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, 1.138 straipsnio 2 punktas).

34. Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais kasacinis teismas konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė.

36. Ieškovė prašo priteisti 4070,14 Eur išlaidų, kurias ji patyrė advokatui rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą.

37. Ieškovė, prašydama priteisti šių išlaidų atlyginimą, pateikė jai atstovavusios advokatų kontoros vyr. finansininkės pažymą, kurioje nurodoma, jog ieškovė atsiskaitė už suteiktas paslaugas, apmokėdama išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, jog CPK 98 straipsnio 1 dalis leidžia teigti, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Toks advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Taigi, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODktOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189-969/2017">3K-3-189-969/2017</a>, 23, 24 punktai). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, tai, kad nurodytoje pažymoje yra detalizuojami atlikti mokėjimai, vertintina, kad šie pateikti dokumentai pagrindžia ieškovės patirtų išlaidų realumą, todėl jų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas.

38. Pažymėtina, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), nurodytus rekomendacinius dydžius (Rekomendacijų 2 punktas). Nagrinėjamu atveju prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.14 punkte nurodytą dydį ir, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, tai, kad kasacijoje nėra keliama kompleksinės sudėties teisės klausimų, o sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomininko pažeistų teisių gynimą tik vienu būdu, t. y. sutarties termino pratęsimu, aiškinimo ir taikymo, spręstina, jog, atmetus kasacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis pratęsti 2011 m. kovo 29 d. nuomos sutarties Nr. 20-62/2011ž terminą iki 2024 m. birželio 21 d.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) ieškovei UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (j. a. k. 140355654) 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas