V. S. pagal BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-11-628/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02502-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė mišri Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės, Dalios Vasarienės, Andžej Maciejevski, Alės Bukavinienės, Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Viktorui Biriukovui,

nuteistosios V. S. gynėjui advokatui Aidui Venckui,

nukentėjusiajai G. Č. ir jos atstovei advokatei Jurgitai Jablonskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. gynėjo advokato Aido Venckaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 3 dalį nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. S. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civiliniai ieškiniai patenkinti ir solidariai iš V. S. ir A. S. priteista nukentėjusiesiems: J. P. 1317,29 Eur turtinei žalai atlyginti; M. V. 1469,36 Eur turtinei žalai atlyginti; A. Č. 896,29 Eur turtinei žalai atlyginti; D. D. 1375,31 Eur turtinei žalai atlyginti, R. Č. 1473,10 Eur turtinei žalai atlyginti; M. J. 1038,83 Eur žalai atlyginti; A. A. 1325,17 Eur turtinei žalai atlyginti; C. N. 1038,83 Eur turtinei žalai atlyginti; B. R. 1745,34 Eur turtinei žalai atlyginti; V. B. 554,01 Eur turtinei žalai atlyginti; V. O. 1317,29 Eur žalai atlyginti; A. R. 1317,29 Eur žalai atlyginti; M. S. 1386,91 Eur turtinei žalai atlyginti; A. M. l897,95 Eur turtinei žalai atlyginti; D. F. 554,01 Eur turtinei žalai atlyginti; L. K. 1386,91 Eur turtinei žalai atlyginti; A. B. 1038,83 Eur turtinei žalai atlyginti; A. Š. 1038,83 Eur turtinei žalai atlyginti; V. M. 1038,83 Eur turtinei žalai atlyginti; B. D. 1921,87 Eur turtinei žalai atlyginti; G. Č. 1456,93 Eur turtinei žalai atlyginti; D. U. 953,06 Eur turtinei žalai atlyginti; D. R. 902,09 Eur turtinei žalai atlyginti; S. A. 902,09 Eur turtinei žalai atlyginti; S. R. l952,23 Eur turtinei žalai atlyginti; S. Č. 1507,07 Eur turtinei žalai atlyginti; D. M. 554,01 Eur turtinei žalai atlyginti; V. V. 1317,29 Eur žalai atlyginti; J. P. 1251,82 Eur turtinei žalai atlyginti; E. G. 1309,42 Eur turtinei žalai atlyginti; N. Š. 1101,40 Eur turtinei žalai atlyginti; A. A. V. 554,01 Eur turtinei žalai atlyginti; I. E. 1038,83 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. S. ir A. S. solidariai priteista atlyginti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtų 1100 Eur atstovavimo išlaidų (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas A. S., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintas visiškai, nuteistosios V. S. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis dėl A. S. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. S. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, paliekant apylinkės teismo paskirtą bausmę.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta kaltinimo dalis, kad V. S. šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe su A. S. ir pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29.

Panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis V. S. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, subendrintos bausmės paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Nukentėjusiųjų J. P., M. V., A. Č., D. D., R. Č., M. J., A. A., C. N., B. R., V. B., V. O., A. R., M. S., A. M., D. F., L. K., A. B., A. Š., V. M., B. D., G. Č., D. U., D. R., S. A., S. R., S. Č., D. M., V. V., J. P., E. G., N. Š., A. A. V., I. E. civilinių ieškinių dalys dėl turtinės žalos atlyginimo iš A. S. paliktos nenagrinėtos, o dalys dėl turtinės žalos atlyginimo iš V. S. atmestos.

Kita Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Netenkintas advokatės Jurgitos Jablonskienės prašymas priteisti nukentėjusiajai G. Č. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nukentėjusiosios ir jos atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, panaudojo netikrą dokumentą, kurio pagrindu pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, būtent: netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29 – 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai, esančiai Kaune, Laisvės al. 96, pastaroji šio netikro dokumento pagrindu 2014 m. lapkričio 5 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-141105-01077 statinio projektui, dėl to Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Lolita Rakevičienė išdavė 2015 m. kovo 16 d. pažymą Nr. 70-22-28 apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, šią pažymą daugiabučių namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei V. S. 2015 m. balandžio 24 d. pateikus VĮ Registrų centro Kauno filialui, šių dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registre atidalyta dalis (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos administruojamo namo – bendrabučio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, suformuojant atskirą turtinį vienetą – bendrabutį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Taip V. S. pasikėsino įgyti (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos nariams ir kitiems bendrabučio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto 272,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpų ir apgaule savo naudai pasikėsino įgyti minėtus bendrabučio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, 272,67 kv. m, 75 364,72 Eur vertės, bendrojo naudojimo patalpų, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą dėl statinio atidalijimo pripažinimo neteisėtu, administracinio akto ir registrų duomenų panaikinimo, įpareigojimo netrukdyti naudotis patalpomis, neteisėtos statybos padarinių panaikinimo.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog V. S. ir A. S. pagamino netikrą (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29. Šią išvadą apylinkės teismas iš esmės grindė tik tuo, kad vien tik nuteistiesiems buvo naudinga pagaminti minėtą netikrą dokumentą, o šiam netikram dokumentui pagaminti nereikėjo specialiųjų žinių ar išskirtinių priemonių, tam pakako spausdintuvo. Sutiktina, kad V. S. buvo reikalingas raštiškas namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), gyventojų sutikimas dėl patalpų atidalijimo, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent nuteistieji jį pagamino. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nebuvo apžiūrėti jokie kompiuteriai ir spausdintuvai, kuriuos panaudodami nuteistieji galėjo atlikti jiems inkriminuotus neteisėtus veiksmus. Iš 2016 m. sausio 22 d. ekspertizės akto Nr. 11-60 (16) matyti, kad asmuo, pagaminęs (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo protokolą Nr. 29, turėjo turėti šios bendrijos pirmininkės G. Č. pasirašytus ir bendrijos antspaudu patvirtintus dokumentus arba patį bendrijos antspaudą. Nukentėjusioji G. Č., kuri yra (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos pirmininkė, parodė, jog iki 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo protokolo gavimo dienos nuteistieji V. S. ir A. S. bei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos nebuvo gavę jokių dokumentų, kurie būtų pasirašyti bendrijos pirmininkės ir antspauduoti bendrijos antspaudu, taip pat nėra rodžiusi jiems tokių dokumentų ar davusi antspaudo; visi bendrijos dokumentai ir antspaudas saugomi jos namuose, jų niekam neduoda ir jie niekam neprieinami. Taigi, nei nuteistieji, nei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai neturėjo jokios galimybės prieiti prie (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos dokumentų ar antspaudo, tai rodo, kad jie neturėjo galimybių pagaminti netikro (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolo. O vien aplinkybė, kad apeliantai turėjo motyvą pagaminti netikrą dokumentą, kuriam pagaminti nereikėjo specialiųjų žinių ir priemonių, neįrodo, kad jie pagamino tokį dokumentą. Dėl to, nesant netikro dokumento pagaminimą patvirtinančių įrodymų, spręstina, kad kaltinimo dalis, jog V. S. ir A. S. pagamino netikrą (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29, nepasitvirtino, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

3. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors V. S. pateikto netikro dokumento pagrindu valstybinės institucijos priėmė sprendimus leisti atidalyti bendrabutį ir tai įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau fiziškai kol kas jokie atidalijimo veiksmai pagal UAB „G“ parengtą projektą nėra atlikti. Taigi, nors V. S. panaudojo apgaulę siekdama įgyti didelės vertės svetimą turtą, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, sužinojusi apie namo atidalijimo įregistravimą, kreipėsi į teismą dėl statinio atidalijimo pripažinimo neteisėtu, administracinio akto ir registrų duomenų panaikinimo, įpareigojimo netrukdyti naudotis patalpomis, neteisėtos statybos padarinių panaikinimo. Dėl to V. S. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistosios V. S. gynėjas advokatas A. Venckus prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir šią baudžiamąją bylą V. S. nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos sutartinės prievolės arba jos vykdomos netinkamai, civiliniai teisiniai santykiai į baudžiamuosius teisinius santykius gali peraugti tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios siejamos su sudarytų civilinių sandorių vykdymo objektyviu pasunkinimu vienos iš sandorio šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sandorio vykdymui. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, kad kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas.

4.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistajai V. S. asmeninės nuosavybės teise nuo 2008 m. liepos 3 d. iki dabar priklauso 103,33 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 73, Kaunas (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini) 73, Kaunas). V. S. buvusiai uošvei L. L. S. nuo 2008 m. spalio 8 d. iki dabar asmeninės nuosavybės teise priklauso: a) 29,10 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 71, Kaunas (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini) 71, Kaunas); b) 87,77 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 72, Kaunas (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini) 72, Kaunas); c) 56,10 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 74, Kaunas (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini) 74, Kaunas); d) 97,59 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 75, Kaunas (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini) 75, Kaunas). V. S. buvusios uošvės L. L. S. dukteriai E. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 34,55 kv. m ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) 70, Kaunas. Tiek nuteistajai V. S., tiek L. L. S., tiek ir E. N. nuosavybės teise priklausantys butai, kaip ir visiems kitiems šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims nuosavybės teise priklausantys butai, iki 2015 m. balandžio 24 d. buvo pastate adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame nuo 1993 m. birželio 3 d. veikia (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija (kodas (duomenys neskelbtini)). 2011 m. gruodžio 16 d. įstatymų nustatyta tvarka buvo įsteigta ir 2012 m. sausio 10 d. tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, įregistruota butų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), jos pirmininke buvo išrinkta nuteistoji V. S.. Butų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklauso trys narės – V. S., asmeninės nuosavybės teise valdanti 73-ią butą, L. L. S., asmeninės nuosavybės teise valdanti 71-ą, 72-ą, 74-ą ir 75-ą butus, ir E. N., asmeninės nuosavybės teise valdanti 70-ą butą adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas; visi kiti butų ir patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkai priklauso (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai.

4.3. Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio turinio akivaizdu, kad tiek V. S., tiek L. L. S., tiek ir E. N., kurios priklauso butų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, pagal įstatymą priklausė tam tikra dalis bendrojo naudojimo patalpų, mechaninės, elektros bei sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos, buvusių pastate adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei tam tikra dalis šio pastato pagrindinių konstrukcijų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o šio straipsnio 2 dalyje – kad tais atvejais, kai nesusitariama dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Iš aptartų Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų turinio akivaizdu, kad tarp daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių netgi teoriškai negali kilti ginčo dėl bendraturčio ar bendraturčių teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tarp daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių gali kilti civilinis teisinis ginčas tik dėl kiekvienam iš jų tenkančios bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos dalies, kaip yra ir šiuo atveju.

4.4. Realizuodamos savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčių, teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, įtvirtintą CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narės – V. S., L. L. S. ir E. N. – nustatyta tvarka parengė joms priklausančių butų, tai yra dalies minėto bendrabučio, kapitalinio remonto projektą, šiuo projektu suformuodamos ir vieną atskirą turtinį vienetą remontuojamai pastato daliai. Pabaigus atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procesą, tarp butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių – V. S., L. L. S. ir E. N. – bei (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos narių kilo ginčas dėl V. S., L. L. S. ir E. N. tenkančios bendrojo naudojimo patalpų dalies dydžio, dėl to (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos nariai ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami pripažinti nurodytą atsidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės neteisėtu, ir buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-684-451/2016.

4.5. Iš šių faktinių aplinkybių akivaizdu, kad V. S., veikdama kaip butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė ir viena iš namo – bendrabučio (duomenys neskelbtini) – bendraturčių, neatliko jokių veiksmų ir sąmoningai nesudarė tokios situacijos, kad kiti nurodyto namo bendraturčiai, priklausantys (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai, nesutikdami su V. S., L. L. S. ir E. N. atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu ir (ar) joms tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžiu, negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių, jeigu laikytų, kad tokios jų teisės buvo pažeistos arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad tiek V. S., tiek L. L. S., tiek E. N. anketiniai duomenys ir jų gyvenamosios vietos yra žinomi. Joms, kaip pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturtėms, priklausiusi ir iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis yra nustatyta tvarka įregistruota VĮ Registrų centre, suformuojant atskirą turtinį vienetą – bendrabutį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nė viena iš atidalytų patalpų nėra niekam perleista, įkeista ar kitaip nėra apsunkinta jų teisinė padėtis.

4.6. Nurodytas aplinkybes neginčijamai patvirtina ir byloje esantis 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-684-451/2016, kuri buvo nagrinėjama būtent pagal (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams V. S., L. L. S., Kauno miesto savivaldybei ir daugeliui trečiųjų asmenų, vienas kurių buvo būtent daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Tik po to, kai išnagrinėjęs nurodytą civilinę bylą Kauno miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovės – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, pastaroji 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą dėl V. S., L. L. S. ir E. N. atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip bandydama perkelti nurodytą civilinį teisinį ginčą į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį, ir tai jai pavyko, o tai neabejotinai prieštarauja kasacinės instancijos teismo nuosekliai formuojamai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai.

4.7. Civilinio proceso tvarka išnagrinėjus kilusį ginčą tarp butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos narių dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (2016 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas iki šios dienos dar nėra įsiteisėjęs), nebus jokių kliūčių grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu nurodytą civilinį ginčą išsprendęs teismas konstatuotų, kad V. S., L. L. S. ir E. N. joms priklausančią nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijo pažeisdamos įstatymo reikalavimus. Tai neginčijamai patvirtina, kad šiuo atveju tarp (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos narių, kurie šioje baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, ir butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių – V. S., L. L. S. ir E. N. – yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurie nepatenka į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį, dėl to turi būti sprendžiami civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.

4.8. Priimdamas skundžiamą 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismas V. S. atliktus veiksmus kvalifikavo kaip pasikėsinimą įvykdyti sukčiavimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, vien dėl tos priežasties, kad, atliekant atsidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, V. S. tariamai panaudojo netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 29, ir tokią savo poziciją apeliacinės instancijos teismas grindė skundžiamo nuosprendžio 12 punkte išvardytomis kasacinės instancijos teismo priimtomis nutartimis. Tačiau visų šių nutarčių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų. Visose paminėtose nutartyse apgaule įgytas turtas buvo paslėptas, perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip buvo apsunkinta jo teisinė padėtis, dėl to pažeistos nukentėjusiųjų teisės realiai negalėjo būti atkurtos civilinio proceso tvarka, tai yra be kriminalinės justicijos įsikišimo, tai iš esmės priešinga šioje byloje nagrinėjamai situacijai. Nurodytose nutartyse akcentuojama tai, kad pateikdamas suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas parašą) kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo. Iš aptartų kasacinės instancijos teismo priimtų nutarčių turinio akivaizdu, kad ne pats galimai suklastoto (netikro) dokumento panaudojimo faktas, bet jo turinyje užfiksuota tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija, kuri apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka, lemia, ar tokia veika laikytina nusikaltimu. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir išimtinai civilinius teisinius santykius kvalifikuodamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo nuosekliai formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

4.9. Šioje baudžiamojoje byloje yra kilęs ginčas dėl civilinių teisinių santykių kriminalizavimo, tai buvo akcentuojama ir V. S. apeliaciniame skunde, teismui pateiktame apeliaciniame skunde iš anksto buvo suformuluotas prašymas šiai bylai nagrinėti apeliacine tvarka sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją (BPK 323 straipsnio 4 dalis). Nurodytas V. S. prašymas apeliacinės instancijos teisme apskritai nebuvo svarstomas ir niekaip nebuvo išspręstas, dėl nurodyto jos prašymo nebuvo priimta jokia teismo nutartis, kaip to reikalaujama pagal BPK 324 straipsnio 2 dalį, taip neabejotinai suvaržant įstatymų garantuotas kaltinamosios V. S. teises. Tai neabejotinai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.

4.10. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais turi būti neabejotinai nustatytos dvi aplinkybės, sudarančios nurodytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, tai yra: 1) apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti ir 2) tai, kad panaudojęs apgaulę asmuo įgijo svetimą turtą, kuris jam nepriklauso. Šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad tiek V. S., tiek L. L. S., tiek E. N. pastate adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise valdė šešis butus, dėl to šio pastato bendrojo naudojimo patalpos, netgi teoriškai, negali būti laikomos joms svetimu turtu, nes tokios patalpos (jų dalis) joms priklauso pagal įstatymą (CK 4.82 straipsnis). Tai reiškia, kad V. S. veiksmuose, trims namo bendraturtėms atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, netgi teoriškai negali būti sukčiavimo, tuo labiau kvalifikuoto, sudėties. Iš teismų priimtų nuosprendžių turinio taip ir lieka neaišku, kodėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas teismai laikė V. S. svetimu turtu. Skundžiamuose žemesnės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose jokių tai paaiškinančių teisinių argumentų nėra, dėl to skundžiami teismų nuosprendžiai negali būti laikomi atitinkančiais BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat pagrįstais ir teisėtais.

4.11. Abiejų instancijų teismai priimtuose nuosprendžiuose kritikuoja Pastatų adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaunas, bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo (bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinės infrastruktūros) ekspertizę, atliktą eksperto V. Merkevičiaus, ir ja nesivadovauja, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, kuri teisme nagrinėjama nuo 2018 m. balandžio mėn., o ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2016 m. pabaigoje, nėra apskritai jokio kito dokumento (rašytinio įrodymo), kuriame būtų nurodyta (apskaičiuota), kokio dydžio (ploto) bendrojo naudojimo patalpos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklausė V. S., L. L. S. ir E. N. CK 4.82 straipsnio pagrindu.

4.12. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio nėra galimybės suprasti, iš kur yra paimtas V. S. tariamai apgaule užvaldytų, jai pagal įstatymą priklausančių bendrojo naudojimo patalpų plotas – 272,67 kv. m. Nė viename iš teismų procesinių sprendimų nėra jokios teisinės argumentacijos šiuo klausimu, todėl teismų išvados, kad V. S. apgaule užvaldė (pasikėsino užvaldyti) jai nepriklausantį svetimą turtą – 272,67 kv. m gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų, yra padarytos remiantis ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, o išimtinai tik prielaidomis ir spėjimais. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos pirmininkės G. Č. pasirašytas 2019 m. gegužės 9 d. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame nurodyta, kad V. S. apgaule užvaldė arba pasikėsino užvaldyti tam tikrą dalį bendrojo naudojimo patalpų, kurių rinkos vertė – 66 464,48 Eur, o skundžiamais žemesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais V. S. nuteista už tai, kad apgaule užvaldė arba pasikėsino užvaldyti bendrojo naudojimo patalpų, kurių vertė beveik 10 000 Eur didesnė – 75 364,72 Eur.

4.13. Savo procesinį sprendimą kvalifikuoti V. S. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas grindė išvada, kad nuteistoji nebaigė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą dėl statinio atidalijimo pripažinimo neteisėtu, administracinio akto ir registrų duomenų panaikinimo, įpareigojimo netrukdyti naudotis patalpomis, neteisėtos statybos padarinių panaikinimo. Sutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija ir skundžiamo nuosprendžio argumentacija nėra jokio teisinio pagrindo. Šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narės V. S., L. L. S. ir E. N. parengė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kapitalinio remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį remonto metu suformuojami du atskiri turtiniai vienetai, ir jį iš dalies realizavo: gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015 m. kovo 16 d. pažymą Nr. 70-22-28 apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį; šią pažymą pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialui; po to viešajame registre buvo įregistruotas naujas turtinis vienetas – bendrabutis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 754,88 kv. m, naudingas plotas – 542,97 kv. m, gyvenamas plotas – 315,43 kv. m, rūsių (pusrūsių) plotas – 211,91 kv. m, kuriam suteiktas naujas adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Viešajame registre nurodyta, kad naujas nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini) suformuotas padalijus daiktą. Naujai įregistruotame nekilnojamojo turto objekte, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti penki turtiniai vienetai. Keturi iš jų – butai Nr. 71, 72, 74 ir 75 – nuosavybės teise priklauso L. L. S., o vienas iš jų – butas Nr. 73 – nuosavybės teise priklauso V. S..

4.14. Taigi, atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūra yra visiškai baigta, V. S. ir L. L. S. daiktinės teisės į nurodytame nekilnojamojo turto objekte suformuotus turtinius vienetus įregistruotos viešajame registre. Tai reiškia, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturtės – V. S. ir L. L. S. – sau priklausančiu nekilnojamuoju turtu gali disponuoti savo nuožiūra be jokių apribojimų. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ieškinio padavimas teismui, kuriuo ginčijami tie patys veiksmai, už kurių atlikimą V. S. buvo nuteista skundžiamais žemesnės instancijos teismų nuosprendžiais, neturi ir negali turėti jokios įtakos nei V. S., nei kitų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių galimybei nurodytu nekilnojamojo turto objektu disponuoti savo nuožiūra, tuo labiau kad šiuo metu nėra aišku, koks galutinis procesinis sprendimas bus priimtas išnagrinėjus nurodytą civilinį ginčą, kurio nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos ieškinys vieną kartą jau buvo atmestas kaip nepagrįstas. Taigi, skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aprašyti V. S. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami tik kaip baigtas sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį arba vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, nepriklausančių nuo V. S. valios, kurios būtų sutrukdžiusios tiek jai, tiek ir kitoms dviem gyvenamojo namo bendraturtėms užbaigti joms priklausančios nuosavybės dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūrą. Todėl kvalifikuodamas V. S. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.15. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. S., veikdama bendrininkų grupe su A. S., apgaule savo ir A. S. naudai įgijo 272,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, o apeliacinės instancijos teismas – kad panaudodama apgaulę V. S. pasikėsino savo naudai įgyti 272,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpų. Šios skundžiamų teismų nuosprendžių išvados neatitinka bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių. Nurodyto pastato bendrojo naudojimo patalpomis, kurias, pagal skundžiamus žemesnės instancijos teismo nuosprendžius, apgaule užvaldė arba pasikėsino užvaldyti V. S., naudojasi ir jomis disponuoja tiek V. S., tiek ir L. L. S., kurios dalis, įeinanti į bendrąją dalinę nuosavybę, neabejotinai yra didesnė. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio, jame nėra pateikta apskritai jokių teisinių argumentų, kurie kaip nors paaiškintų prieš tai aptartą skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad V. S. apgaule pasikėsino įgyti nuosprendyje nurodytus 272,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpų išimtinai tik savo, o ne savo ir L. L. S. naudai, dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas atitinkančiu BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

4.16. Skundžiamu 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismas pakeitė pirmiau aptartą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, V. S. veiką perkvalifikuodamas iš BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Taip apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. S. buvo nuteista ir už tai, kad, pasikėsindama padaryti kvalifikuotą sukčiavimą, panaudojo netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29, kurį 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio buvo pašalinta įrodyta laikyta kaltinimo dalis, kad V. S. pagamino nurodytą netikrą dokumentą. Sutikti su tokiu apeliacinės instancijos teismo atliktu veikos kvalifikavimu ir įrodymų vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo.

4.17. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. S. yra nuteista už konkretaus netikro dokumento – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolo Nr. 29, bet ne už jo kopijos ar kopijų suklastojimą. Tai reiškia, kad šioje baudžiamojoje byloje turi būti nurodytas nuteistosios tariamai panaudotas netikras dokumentas. Susipažinus su visa šios baudžiamosios bylos medžiaga akivaizdu, kad joje nėra skundžiamame nuosprendyje nurodyto netikro dokumento, už kurio tariamą panaudojimą yra nuteista V. S.. Byloje yra daug (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolo Nr. 29, susidedančio iš dviejų lapų, kopijų, dalis kurių netgi patvirtintos (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos pirmininkės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudais kaip atitinkančios nurodyto dokumento originalą. Tai neginčijamai patvirtina, kad paminėti asmenys, tvirtindami nurodyto dokumento kopijas, turėjo matyti jo originalą, kurio šioje baudžiamojoje byloje nėra, nes priešingu atveju nėra netgi teorinės galimybės nustatyti, ar toks dokumento originalas kada nors apskritai egzistavo.

4.18. Be to, kaip matyti iš byloje esančio 2014 m. lapkričio 3 d. Prašymo išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, adresuoto Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui, nurodytam savivaldybės struktūriniam padaliniui buvo pateiktas statinio bendraturčių sutikimo originalas iš trijų lapų. Jokių duomenų, kad nurodyto sutikimo originalą Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius būtų kam nors atidavęs, šioje baudžiamojoje byloje nėra. Vertinant pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, darytina abejonių nekelianti išvada, kad priimdami skundžiamus procesinius sprendimus ir jais konstatuodami, jog V. S. padarė nusikalstamą veiką, pagamindama ir panaudodama arba tik panaudodama netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. 29, nesant tokio dokumento byloje, teismai esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

4.19. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio taip ir lieka neaišku, kur iš Kauno savivaldybės administracijos dingo tariamai netikras (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolas Nr. 29, už kurio tariamą panaudojimą V. S. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, ir kas dėl to kaltas, nes nurodyta faktinė aplinkybė nebuvo nustatoma nei atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, nei ją nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

4.20. Tam, kad V. S. galėtų atlikti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytus veiksmus, tai yra panaudoti netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą, pirmiausia ji nurodytą netikrą dokumentą turėjo iš kažko įgyti, po to tam tikrą laiką kažkur laikyti, po to gabenti iki Kauno miesto savivaldybės administracijos, esančios adresu: Laisvės al. 96, Kaunas, ir tik tada jį pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojams. Visi iš pirmiau aptartų alternatyvių veiksmų, išskyrus netikro dokumento įgijimą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

4.21. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip ir lieka neaišku, kas suklastojo nurodytą netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. 29; kur ir kada tai buvo padaryta. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, juo nėra nustatyta, kad nurodytą netikrą dokumentą V. S. būtų gavusi iš tyrimo metu nenustatyto asmens ar kad tyrimo metu nenustatytas asmuo jį būtų suklastojęs. Tai reiškia, kad nurodytus veiksmus, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, atlikęs asmuo turi būti įvardytas skundžiamame nuosprendyje. Iš skundžiamo apeliacines instancijos teismo nuosprendžio turinio taip pat lieka neaišku, kur buvo laikomas nurodytas netikras dokumentas nuo jo pagaminimo iki 2014 m. lapkričio 3 d., nes skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nėra nustatyta, kad nurodytą netikrą dokumentą kažkurį laiką būtų laikiusi V. S., – tai taip pat užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat lieka neaišku, kokiu būdu nurodytas netikras dokumentas 2014 m. lapkričio 3 d. buvo gabenamas iki Kauno miesto savivaldybės administracijos (už tai BK 300 straipsnio 1 dalis taip pat nustato baudžiamąją atsakomybę). Taigi, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, kad teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, dėl to negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu. Ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis yra grindžiama ne bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tik prielaidomis ir spėjimais, apeliacinės instancijos teismui taip ir neapsisprendus, kas Kauno miesto savivaldybės administracijai 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė nurodytą netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. 29 – V. S. (nutarties 40 p.) ar vis dėlto UAB „D“ vadovas M. K. (nutarties 29 p.).

4.22. Toks alternatyvus skundžiamo nuosprendžio argumentavimas negali būti laikomas atitinkančiu BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi neabejotinai varžo įstatymu garantuotas kaltinamojo teises žinoti, už kokių konkrečių veiksmų padarymą jis yra nuteistas ir kokie bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina jo kaltę, padarius jam inkriminuojamus konkrečius veiksmus. Priimdamas skundžiamą nuosprendį ir darydamas išvadą, jog V. S. tariamai panaudojo netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. 29, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, klaidingai vertindamas bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir darydamas išvadas nesiėmęs visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; tai lėmė skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumą.

4.23. Nuteistoji V. S. viso šio proceso metu nuosekliai aiškino, kad (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolo Nr. 29, kurį sudaro du lapai, ji ne tik nėra suklastojusi (pagaminusi) ar panaudojusi, bet niekada tokio dokumento nėra nei mačiusi, nei turėjusi rankose, o nurodyto dokumento kopiją ji pamatė tik šioje baudžiamojoje byloje. Tokią savo poziciją nuteistoji grindė ne tik savo paaiškinimais, liudytojos R. M. parodymais, bet ir teismui pateiktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais – 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės ir UAB „D“ direktoriaus M. K., ir 2014 m. lapkričio 3 d. Prašymu išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, kurių netgi civiliniame procese nėra galimybės nuginčyti remiantis liudytojų parodymais. O priimdamas skundžiamą nuosprendį ir darydamas išvadą, kad V. S. tariamai panaudojo netikrą dokumentą – posėdžio protokolą Nr. 29, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atmeta kaip nepagrįstus V. S. ir A. S. teiginius, kad nurodytas protokolas buvo iš trijų, o ne iš dviejų lapų. Tokį savo sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. 70-2-608 buvo pateiktas kompaktinis diskas (CD) su dokumentais, kurie buvo pridėti prie 2014 m. lapkričio 3 d. prašymo išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui. Iš nurodyto CD ir jo apžiūros protokolo apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kartu su 2014 m. lapkričio 3 d. prašymu kaip priedai buvo pateikti (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolas iš dviejų lapų ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. liepos 25 d. susirinkimo protokolas iš 1 lapo, tai yra iš viso trys lapai.

4.24. Darydamas nurodytą išvadą, apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertino minėtų duomenų turinį, neatsižvelgdamas į kitus bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir nelygindamas jų tarpusavyje. Šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad V. S., kaip butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, dar 2013 m. gegužės 6 d. su UAB „G“ sudarė sutartį Nr. GUI 3106061 dėl gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, remonto (apšildant fasadą ir formuojant naujus turtinius vienetus) projekto grafinės bei tekstinės dalies parengimo. Kaip matyti iš šios sutarties 4.1 punkto, suderinti parengtą projektą turėjo UAB „G“. Šiame sutarties punkte buvo išvardyti ir dokumentai, kuriuos bendrija turėjo pateikti UAB „G“, bet tarp jų nėra nurodytas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos sutikimas, tai neabejotinai patvirtina, kad pasirašant nurodytą sutartį UAB „G“ tokio sutikimo pateikti nereikalavo.

4.25. Pagal 2013 m. gegužės 6 d. sutartį visus projekto rengimo ir jo derinimo darbus turėjo atlikti UAB „G“, dėl to V. S. niekada nebuvo Kauno miesto savivaldybės administracijoje ir neteikė jai jokių dokumentų, susijusių su nurodyto projekto derinimu ar jo įgyvendinimu, visa tai pagal sutartį darė UAB „G“. Pasirašius nurodytą sutartį, UAB „G“ reikalavo pateikti tik butų ir patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pritarimą jų parengto gyvenamojo namo kapitalinio remonto sprendiniams. Dėl to UAB „G“ buvo pateiktas tik 2014 m. liepos 25 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių butų ir patalpų savininkų susirinkimo protokolas, tai neginčijamai patvirtina II bylos tome esantis bendrabučio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies kapitalinio remonto projektas. Būtent šio projekto bendrajame turinyje, 9-ame langelyje, yra nurodyta, kad prie UAB „G“ parengto projekto kaip sudedamoji jo dalis yra pridedamas butų ir patalpų savininkų protokolas iš vieno lapo. Susipažinus su nurodyto projekto turiniu, akivaizdu, kad prie jo yra pridėtas ir projekto sudedamąja dalimi yra laikomas būtent DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių 2014 m. liepos 25 d. susirinkimo protokolas. Tai neabejotinai patvirtina, kad teikti nurodytą sutikimą dar kartą atskiru dokumentu kaip nurodyto projekto priedą nebuvo ne tik jokio pagrindo, bet ir jokios logikos. Kas į skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje minimą kompaktinį diską įrašė jame esančią informaciją, kada ji paskutinį kartą buvo keista ir (ar) koreguota, iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip ir lieka neaišku, nes V. S. niekada nėra mačiusi nurodyto CD ar tuo labiau kam nors jo teikusi. Tokios aplinkybės skundžiamais žemesnės instancijos teismų nuosprendžiais nebuvo nustatytos.

4.26. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka ir atliekant įrodymų tyrimą nė vienas iš UAB „G“ atstovų (G. B., U. V.) apklausti nebuvo. Duodami paaiškinimus nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, jie aiškino, kad pamena, jog rengiant projektą buvo kažkokių ginčų dėl bendrijos sutikimo. Nė vienas iš nurodytų liudytojų nepatvirtino, kad UAB „G“ parengtas ginčo namo kapitalinio remonto projektas nebuvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl to, jog kartu su juo nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos sutikimas. Tą aplinkybę, kad UAB „G“ nereikalavo (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos narių ar valdybos sutikimo ir kad dėl to tarp jų nebuvo jokių ginčų, neginčijamai patvirtina šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės: 1) pirmą prašymą išduoti pritarimą kapitalinio remonto projektui Kauno miesto savivaldybės administracijai 2014 m. liepos 1 d. pateikė UAB „G“ direktorius G. B., prašymo Nr. PRPP-21-14-00845, vykdydamas bendrovės įsipareigojimus pagal 2013 m. gegužės 6 d. sutartį Nr. GU13106061. Šis prašymas nebuvo patenkintas, bet dėl kokių konkrečių priežasčių, nėra žinoma, nes byloje nėra Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti pateiktam kapitalinio remonto projektui; 2) kitą prašymą 2014 m. rugpjūčio 5 d. Kauno m. savivaldybės administracijai pateikė UAB „G“ projektuotojas U. V., bet ir jis nebuvo patenkintas dėl techninių klaidų projekte; 3) dar kartą analogišką prašymą U. V. teikė 2014 m. rugsėjo 18 d., bet ir jis nebuvo patenkintas. Vertinant aptartus rašytinius įrodymus, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu, UAB „G“ atstovams pateikus 2013 m. liepos 1 d. prašymą išduoti pritarimą pastato kapitalinio remonto projektui, jį būtų atmetę tuo pagrindu, kad kartu su prašymu nepateiktas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos sutikimas tokiam projektui, tai negavus tokio sutikimo, arba, kitaip tariant, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ tokio sutikimo nepateikus, UAB „G“ atstovams būtų visiškai nelogiška dar du kartus kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, neturint ir jai nepateikiant nurodyto sutikimo.

4.27. Aptarti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina tai, kad tik po to, kai 2014 m. rugsėjo 18 d. vėl buvo atmestas UAB „G“ pateiktas prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pirmiau nurodyto pritarimo išdavimo, UAB „G“ atstovas, liudytojas U. V., informavo V. S., kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę, kad, be jau pateiktų dokumentų, papildomai dar reikia pateikti ir (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos pritarimą (sutikimą) pastato kapitalinio remonto projektui. Nurodytas aplinkybes neginčijamai patvirtina ir bylos IV tome esantis Kauno miesto savivaldybės 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (33.195)2-1949, adresuotas Kauno apylinkės teismui, kuriame labai aiškiai nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija tik 2014 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 70-2-2726 informavo statytoją DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kad prie 2014 m. rugsėjo 17 d. prašymo, kurį teikė UAB „G“ atstovas U. V., nebuvo pridėtas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos pritarimas pastato kapitalinio remonto projektui.

4.28. Kauno miesto savivaldybės administracijai daug kartų nepritarus UAB „G“ parengtam ginčo pastato kapitalinio remonto projektui ir kylant vis didesniems sunkumams susisiekti su UAB „G“ atstovais, V. S. kreipėsi į UAB „D“, su kuria 2014 m. spalio 16 d. buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis Nr. 014/04-03, pagal kurią UAB „D“, atstovaujama direktoriaus M. K., įsipareigojo kokybiškai, tinkamai ir nustatytais terminais suderinti jau parengtą kapitalinio remonto projektą adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį buvo parengusi UAB „G“. Už nurodyto projekto suderinimą DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti UAB „D“ 10 000 Lt (2896 Eur) plius pridėtinės vertės mokestį. Taigi akivaizdu, kad, pasirašius nurodytas sutartis su UAB „G“ ir UAB „D“, V. S., kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei, nebuvo jokios būtinybės lankytis Kauno miesto savivaldybės administracijoje ir teikti jai kokius nors dokumentus, nes iki 2014 m. spalio 16 d. už tai buvo atsakinga ir tai darė UAB „G“, o nuo 2014 m. spalio 16 d. – UAB „D“.

4.29. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų (įrodymų), kurie nors netiesiogiai patvirtintų, kad V. S. 2014 m. lapkričio 3 d. lankėsi Kauno miesto savivaldybės administracijoje ir buvo pateikusi jos tarnautojams (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. 29. Aptarti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio prielaida, jog (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 13 d. posėdžio protokolą Nr. 29 Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė V. S., padaryta klaidingai vertinant bylos nagrinėjimo metu ištirtų rašytinių įrodymų turinį; tai laikytina esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

4.30. Iš teismui pateiktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašius pirmiau nurodytą sutartį su UAB „D“, tą pačią dieną, 2014 m. spalio 16 d., V. S. pagal dokumentų perdavimo–priėmimo aktą UAB „D“ pateikė jos prašomus dokumentus, tarp kurių buvo ir 2013 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos protokolas iš trijų lapų. Nurodytame perdavimo–priėmimo akte yra UAB „D“ direktoriaus M. K. parašas, neabejotinai patvirtinantis, kad visus jame išvardytus dokumentus, įskaitant ir nurodytą protokolą, jis gavo asmeniškai. Būtų nelogiška tvirtinti, kad, priimdamas jam perduodamus dokumentus pagal perdavimo–priėmimo aktą, UAB „D“ direktorius M. K., kuris nuo nurodyto akto pasirašymo tampa atsakingas už jam perduotų originalių dokumentų išsaugojimą ir grąžinimą juos pateikusiam asmeniui, būtų netikrinęs nei perduodamų dokumentų turinio, nei perduodamų dokumentų skaičiaus, tai yra perduodamų dokumentų lapų skaičiaus.

4.31. Kaip matyti iš liudytojo M. K. parodymų, duotų nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, jis galimai melagingai teigė, kad 2014 m. spalio 16 d. sutartis su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta tik dėl konsultacijų teikimo, tai iš esmės prieštarauja tiek nurodytos sutarties rašytiniam tekstui, tiek DNSB „(duomenys neskelbtini)“ tikslams, tiek ir nurodytos sutarties kainai – 10 000 Lt (2896 Eur), kuri būtų iš esmės nelogiška ir neprotinga už bet kokio pobūdžio konsultacijas ir žymiai viršytų su UAB „G“ sutartą viso projekto parengimo ir derinimo kainą – 6000 Lt (1737 Eur). Duodamas paaiškinimus, liudytojas M. K. parodė, kad jam V. S. atnešė dokumentus, kurių jis tariamai netikrino ir kuriuos po konsultacijų tariamai grąžino V. S., nors pateikti jokių tai patvirtinančių įrodymų (pvz., perdavimo–priėmimo akto, pakvitavimo) jis negali. Kodėl dokumentus, gautus pagal perdavimo–priėmimo aktą, jis tariamai grąžino V. S. be jokio lydraščio ar analogiško dokumentų perdavimo–priėmimo akto, šis liudytojas logiškai paaiškinti negalėjo. Duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme jis teigė, kad per sutartą laiką jis skambino į savivaldybę, teiravosi, ką reikia daryti, kokių dokumentų trūksta, kodėl buvo atmetami prašymai, o po to tariamai viską išaiškino A. ir V. S. ir patarė jiems, ką reikia daryti. Paprašytas nurodyto liudytojo paaiškinti, kokius konkrečius patarimus, susijusius su nurodyto projekto derinimu, jis davė A. ir V. S., liudytojas M. K. to padaryti taip ir nesugebėjo. M. K. teigė, kad 2014 m. lapkričio 3 d. prašymo Kauno miesto savivaldybės administracijai V. S. vardu jis neteikė, nors ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl nurodytą prašymą turėjo rengti ir Kauno miesto savivaldybės administracijai teikti pati V. S., jeigu tuo metu tebegaliojo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „D“ pasirašyta 2014 m. spalio 16 d. sutartis išimtinai tik dėl nurodyto projekto derinimo, o ne dėl kokių nors konsultacijų teikimo, pagal kurią nurodytus veiksmus turėjo atlikti būtent UAB „D“. Paprašytas nurodyto liudytojo paaiškinti, kokiu būdu atsirado jo parašas ir rankraštinis tekstas „gavau: M. K.“ V. S. vardu Kauno miesto savivaldybės administracijai pateiktame 2014 m. lapkričio 3 d. Prašyme išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, datuoti beveik mėnesiu anksčiau – 2014 m. spalio 5 d., jis galimai melagingai bandė aiškinti, kad taip atsitiko visiškai atsitiktinai, jam vaikštant po Kauno miesto savivaldybę visiškai kitais reikalais, dėl to, kai savivaldybės tarnautojas pasiūlė jam paimti nurodytą prašymą, jis jį paėmė ir jame pasirašė. Kokiu būdu savivaldybės tarnautojas galėjo sužinoti, kad liudytojas M. K. kaip nors yra susijęs su nurodytu projektu, dėl kurio jis tariamai teikė tik neįvardijamo turinio konsultacijas, liudytojas M. K. paaiškinti negalėjo.

4.32. Nors aptarti liudytojo M. K. parodymai prieštarauja ne tik bylos nagrinėjimo metu ištirtiems rašytiniams įrodymams – 2014 m. spalio 16 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 014/04-03 turiniui ir 2014 m. lapkričio 3 d. Prašymo išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui turiniui, bet ir elementariai logikai, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas juos laikė abejonių nekeliančiais ir neginčijamai patvirtinančiais, kad būtent V. S. 2014 m. lapkričio 3 d. pati asmeniškai kartu su 2014 m. lapkričio 3 d. Prašymu išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui pateikė ir (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. 29. Toks apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas negali būti laikomas atitinkančiu BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir kasacinės instancijos teismo nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

4.33. Siekiant įrodyti, kad būtent M. K., vykdydamas savo įsipareigojimus pagal 2014 m. spalio 16 d. sutartį, parengė ir Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė V. S. vardu parengtą 2014 m. lapkričio 3 d. Prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui kartu su visais jo priedais, apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma paskirti rašysenos ekspertizę, siekiant palyginti M. K. padarytą rankraštinį tekstą „gavau: M. K.“ ir šalia jo esantį parašą bei datos rankraštinį tekstą 2014 m. spalio 5 d. ir M. K. rankraštinį tekstą „M. K.“ bei jo parašą, esantį 2019 m. liepos 14 d. teismo posėdyje duotojoje priesaikoje, nes dėl šių įrašų autentiškumo ginčų nėra, M. K. pripažįsta, kad nurodyti įrašai padaryti jo ranka, su antrame prašymo lape prie V. S. pavardės esančiu parašu, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą: ar 2014 m. lapkričio 3 d. Prašyme išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui esantį rankraštinį tekstą „gavau: M. K.“ parašė ir šalia jo esantį parašą bei parašą, esantį antrame prašymo lape, prie V. S. pavardės padėjo tas pats asmuo? Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir nesiimdamas visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nurodytą gynybos prašymą atmetė, apsiribodamas tik teismo posėdžio metu pasinaudojant telekomunikacijų ryšiais apklaustos ekspertės R. Tamošiūnaitės paaiškinimu, kad ji mano, jog palyginti rankraštinio teksto „gavau: M. K.“ su šalia esančiu parašu nebus galimybės, nes šalia esantis parašas yra paprastos konstrukcijos, mažai informatyvus, t. y. jame yra mažai grafinės informacijos, nors nurodyta ekspertė netvirtino, jog nėra galimybės nustatyti, ar parašus, esančius 2014 m. lapkričio 3 d. prašyme šalia rankraštinio teksto „gavau: M. K.“ bei M. K. teismui 2019 m. sausio 14 d. duotoje priesaikoje ir šalia V. S. pavardės, 2014 m. lapkričio 3 d. prašyme, padėjo tas pats asmuo.

4.34. V. S. viso proceso metu nuosekliai teigia, kad ji niekada neteikė jokių dokumentų Kauno miesto savivaldybės administracijai, kiek tai susiję su nurodyto pastato kapitalinio remonto projektu, o nuo 2014 m. spalio 16 d. pagal sutartį tai darė ir neabejotinai turėjo daryti UAB „D“ vadovas M. K.. Tai sudaro pagrindą abejonių nekeliančiai išvadai, kad 2014 m. lapkričio 3 d. Prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui V. S. vardu parengė, už ją pasirašė ir nurodė MRT numerį, kuris V. S. nepriklauso ir niekada nepriklausė, bei pateikė jį Kauno miesto savivaldybės administracijai būtent liudytojas M. K.. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. K., pildydamas nurodytą prašymą ir jo antrame lape vardydamas prie prašymo pridedamus priedus, dar kartą įsitikino, kad UAB „D“ pagal 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktą DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė V. S. pateikė (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. 29, susidedantį ne iš dviejų, kaip nurodoma skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, bet iš trijų lapų. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad nurodyto 2014 m. lapkričio 3 d. prašymo kopija buvo grąžinta ne kam nors kitam, o būtent UAB „D“ direktoriui M. K. (tai patvirtina 2014 m. lapkričio 3 d. prašyme esantis jo parašas), nors liudytojas M. K., duodamas paaiškinimus teisme, taip ir negalėjo logiškai paaiškinti, kaip V. S. vardu parengtame 2014 m. lapkričio 3 d. prašyme jis sugebėjo pasirašyti beveik mėnesiu anksčiau, tai yra 2014 m. spalio 5 d.

4.35. Dar kartą nurodytą faktinę aplinkybę, kad V. S. pagal 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktą UAB „D“ perdavė (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. 29, susidedantį iš trijų, o ne iš dviejų lapų, kaip teigiama skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, patvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio vyriausioji specialistė R. M., kuri priėmė 2014 m. lapkričio 3 d. prašymą ir jo priedus. Duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant šią bylą teisme, liudytoja R. M. teigė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio vyr. specialisto pareigas ji eina maždaug ketverius metus ir priimdama iš kliento pateikiamus dokumentus ji jų netikrina ir priedų neskaičiuoja. Tai akivaizdžiai prieštarauja ne tik elementariai logikai, bet ir byloje esančiam 2017 m. gegužės 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjos R. P. pasirašytam raštui Nr. 27-2-427, kuriame nurodyta, jog poskyrio vyriausiosios specialistės R. M. specialioji veiklos sritis yra asmenų aptarnavimas vieno langelio principu ir informacijos teikimas; R. M. atlieka pradinį administracinės procedūros etapą, t. y. patikrina, ar tinkamai užpildytas asmens prašymas, ar pateikti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai ir informacija, nustato prašymo esmę, registruoja atitinkamuose registruose ir perduoda toliau nagrinėti Miesto planavimo ir architektūros skyriui. Taip pat prieštarauja liudytojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiojo specialisto A. S. parodymams, duotiems tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, pastarasis kategoriškai tvirtino, kad, priimdamas iš kliento dokumentus, Klientų aptarnavimo skyriaus specialistas, šiuo atveju liudytoja R. M., privalo sutikrinti, ar klientas pateikia visus dokumentus pagal savo pateiktame prašyme nurodytą pridedamų dokumentų sąrašą, t. y. ar dokumentai pridedami visi, kiek lapų juos sudaro ir t. t. R. M. buvo dar kartą apklausta 2020 m. vasario 12 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir šio posėdžio metu ji jau paneigė prieš tai aptartus galimai melagingus savo parodymus apie tai, kad priimdama iš kliento dokumentus ji netikrina pateikiamų dokumentų skaičiaus, pripažindama, kad jos pareiga yra patikrinti, kiek lapų yra pateikiama, tai yra ar prie prašymo yra pridėti visi jame nurodyti prašymo priedai, bet ji netikrina jų turinio. Vis dėlto, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas liudytojos R. M. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, nevertino ir dėl jų nepasisakė, skundžiamame nuosprendyje apsiribodamas jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, kurie neabejotinai tinkamesni skundžiamam nuosprendžiui priimti, išvardijimu, nelygindamas jų su prieš tai aptartais rašytiniais įrodymais ir nieko dėl to nepasisakydamas.

4.36. Iš aptartų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada, jog kartu su nurodytu V. S. vardu parengtu 2014 m. lapkričio 3 d. Prašymu išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui buvo teikiamas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d posėdžio protokolas Nr. 29, susidedantis iš dviejų lapų, ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. liepos 25 d. susirinkimo protokolas, susidedantis iš vieno lapo, yra iš esmės nelogiška, padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Liko nepašalinta abejonė, kad V. S. 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu perdavė UAB „D“ vadovui M. K. (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. 29, susidedantį iš trijų lapų, kuri priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį turėjo būti vertinama ne kaltinimo, bet kaltinamosios V. S. naudai. Darydamas priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas ne tik pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bet ir nukrypo nuo šiame skunde aptartos kasacinės instancijos teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos, dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu ir kasacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintas.

4.37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus atvejus, atlyginimą, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, priimdamas jį pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš nuteistųjų V. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos naudai nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtų 1100 Eur sumos atstovavimo išlaidų atlyginimą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad 1100 Eur advokatei J. Jablonskienei sumokėjo juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija, kurios kodas (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinti tik fiziniai asmenys, kurie neturėjo savo atstovų nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. O (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija šioje baudžiamojoje byloje neturėjo apskritai jokio procesinio statuso, t. y. ji nebuvo pripažinta nei civiline ieškove, nei civiline atsakove, dėl to negalėjo turėti ir savo atstovo šiame procese. Atsižvelgdamas į tai, Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje nusprendė pašalinti (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendriją iš šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso. Vien dėl nurodytos priežasties, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti tą 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo priimto nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų A. S. ir V. S. solidariai juridiniam asmeniui, neturinčiam jokio procesinio statuso šioje baudžiamojoje byloje, – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai – buvo priteistas 1100 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas, bet to nepadarė, taip neabejotinai pažeisdamas BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios gynėjo advokato A. Venckaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies taikymo ir V. S. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

6. Šioje byloje V. S. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, panaudojo netikrą dokumentą, kurio pagrindu pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, būtent (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos nariams ir kitiems bendrabučio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto 272,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, 75 364,72 Eur vertės, t. y. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

7. Kaip matyti iš abiejų instancijų teismų nustatytų bylos aplinkybių, nuteistajai V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 103,33 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 73, Kaunas (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini) 73, Kaunas). V. S. buvusiai uošvei L. L. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 29,10 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 71, Kaunas (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini) 71, Kaunas); 87,77 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 72, Kaunas (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini) 72, Kaunas); 56,10 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 74, Kaunas (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini) 74, Kaunas); 97,59 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 75, Kaunas (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini) 75, Kaunas). V. S. buvusios uošvės L. L. S. dukteriai E. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 34,55 kv. m ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) 70, Kaunas.

8. Tiek nuteistajai V. S., tiek L. L. S., tiek ir E. N. nuosavybės teise priklausantys butai, kaip ir visiems kitiems šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims nuosavybės teise priklausantys butai, iki 2015 m. balandžio 24 d. buvo pastate adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame nuo 1993 m. birželio 3 d. veikia (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija. 2011 m. gruodžio 16 d. buvo įsteigta ir 2012 m. sausio 10 d. tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, įregistruota butų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kurios pirmininke buvo išrinkta nuteistoji V. S.. Butų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklauso trys narės – V. S., asmeninės nuosavybės teise valdanti 73-ią butą, L. L. S., asmeninės nuosavybės teise valdanti 71-ą, 72-ą, 74-ą ir 75-ą butus, ir E. N., asmeninės nuosavybės teise valdanti 70-ą butą adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas; visi kiti butų ir patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkai priklauso (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai.

9. Kaip nustatyta CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Tokiu būdu tiek V. S., tiek L. L. S., tiek ir E. N., kurios priklauso butų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, pagal įstatymą priklausė tam tikra dalis bendrojo naudojimo patalpų, mechaninės, elektros bei sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos, buvusių pastate adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir tam tikra dalis šio pastato pagrindinių konstrukcijų.

10. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nesusitariama dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

11. Byloje nustatyta, kad butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narės – V. S., L. L. S. ir E. N. – parengė joms priklausančių butų, tai yra dalies minėto bendrabučio, kapitalinio remonto projektą, šiuo projektu suformuodamos ir vieną atskirą turtinį vienetą remontuojamai pastato daliai. Tarp butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių – V. S., L. L. S. ir E. N. – bei (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos narių kilo ginčas dėl V. S., L. L. S. ir E. N. tenkančios bendrojo naudojimo patalpų dalies dydžio, dėl to (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos nariai ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami pripažinti nurodytą atsidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės neteisėtu. Civilinė byla Nr. 2-763-104/2022 Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi sustabdyta, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

12. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis (BK 182 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-648/2019">2K-201-648/2019</a>, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K‑188‑719/2018, 2K-453-648/2016 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018). Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-648/2019">2K-14-648/2019</a>, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019 ir kt.).

13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje V. S. nusikalstamoje veikoje nėra vieno iš būtinųjų sukčiavimo sudėties požymių, būtent sukčiavimo dalyko (svetimo kaltininkui turto). Kvalifikuodami nuteistosios veiką (pirmosios instancijos teismas kaip baigtą sukčiavimą – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas kaip pasikėsinimą sukčiauti – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį), teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Kaip jau minėta, sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą. Taigi, sukčiavimo dalykas – svetimas kaltininkui turtas. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo, kurio naudai veikė kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai yra kaltininkas turi suvokti, kad jam šis turtas nepriklauso, ir tai suvokdamas turi siekti jį pasisavinti. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, kad panaudodamas apgaulę jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą.

15. Iš teismų priimtų nuosprendžių turinio matyti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas teismai laikė V. S. svetimu turtu ir motyvavo tai tuo, kad kol nėra išspręsti ginčai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurie šiuo metu nagrinėjami civilinio proceso tvarka, nėra pagrindo teigti, kad 272,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpų priklauso V. S. ir kitoms bendraturtėms, turinčioms nekilnojamojo turto pastate adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios išvados nepagrįstos. Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į civilinių ginčų ir nesutarimų tarp dviejų butų bendrijų narių dėl bendrosios nuosavybės kontekstą, svarbus ne tik teisinis kaltinime įvardyto svetimu turto statusas, bet ir kaltininko, kaltinamo šio svetimo turto pasisavinimu, suvokimas, ar šis turtas yra jam svetimas. Atskleidžiant ir nustatant sukčiavimo požymius kaltininko veikoje, svarbu nustatyti ir tai, kaip pats kaltininkas, šiuo atveju nuteistoji V. S., suvokė, suprato ir vertino situaciją bei ko jis siekė, t. y. būtina nustatyti, koks yra kaltininko tikslas.

16. Iš V. S. pozicijos abiejų instancijų teismuose matyti, kad, būdama vieno buto bendrabutyje savininkė, taip pat būdama bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, suvokdama, kad jai ir kitoms bendrijos narėms priklauso dalis bendrabučio bendrųjų patalpų, ji siekė bendrojo naudojimo patalpas, priklausančias, jos įsitikinimu, butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narėms – jai, t. y. V. S., taip pat L. L. S. ir E. N., atsidalyti. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad V. S. nelaikė kaltinime nurodytų bendrojo naudojimo patalpų jai svetimu turtu. Šis būtinas sukčiavimo sudėčiai požymis, t. y. būtent svetimo kaltininkui turto pasisavinimas, V. S. veikoje nenustatytas.

17. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria kasacinio skundo argumentams dėl paties kaltinimo, pareikšto V. S., neaiškumo. Kaltinime V. S. yra inkriminuota nusikalstama veika, kad ji pasikėsino įgyti (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos nariams ir kitiems bendrabučio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto 272,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, 75 364,72 Eur vertės, ir tai padarė savo naudai.

18. Kaip matyti iš teismų sprendimų, inkriminuotas bendrojo naudojimo patalpų plotas apskaičiuotas remiantis VĮ Registrų centro išrašais, kad V. S. ir L. L. S. priklausančių butų su rūsiais plotas sudaro 482,21 kv. m, naujai suformuotą turtą sudaro 754,88 kv. m, taigi, pastatui adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, atitenka 272,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, kurios priklausė pastatui adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tokiu būdu matyti, kad, inkriminuojant V. S. pasikėsinimą sukčiauti ir pasisavinti apgaule 75 364,72 Eur vertės bendrojo naudojimo patalpų, ši suma apskaičiuota sudedant ir V. S., ir L. L. S. priklausančių butų plotus, tačiau kaltinime nurodoma, kad V. S. veikė tik savo naudai.

19. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, reiškiantis, jog kiekviena abejonė, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jos pašalinti, vertinama kaltinamojo naudai. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-627-303/2015). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLTQ5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242-495/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242-495/2019">2K-242-495/2019</a>, 2K-297-458/2020). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLTQ5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242-495/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242-495/2019">2K-242-495/2019</a>). Pažymėtina ir tai, kad, nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284/2014">2K-284/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLTQ5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242-495/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242-495/2019">2K-242-495/2019</a>, 2K-174-511/2020).??????

20. Kaltinime sukčiavimu V. S. buvo inkriminuojami ir netikro dokumento panaudojimo požymiai, kurių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atskirai nekvalifikavo, nes laikė, jog V. S. netikrą dokumentą panaudojo kaip apgaulės priemonę svetimam turtui užvaldyti.

21. Nenustačiusi V. S. veikoje sukčiavimo požymių, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vis dėlto daro išvadą, kad V. S. veika dėl netikro dokumento panaudojimo įrodyta. Netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29 Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė V. S.. Teismai netikro dokumento panaudojimo sudėties požymius V. S. veikoje nustatė pagrįstai.

22. Didelė dalis kasacinio skundo argumentų skirta būtent šioms teismų išvadoms paneigti, teigiant, kad V. S. nepagrįstai nuteista ne tik už sukčiavimą, bet ir už netikro dokumento panaudojimą. Ginčijant teismų išvadas dėl netikro dokumento panaudojimo, iš esmės nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau pagal nuostatą, kuri nuosekliai plėtojama kasacinės instancijos teismo praktikoje, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-385-942/2017).

23. Atlikusi kasacinio skundo argumentų dėl netikro dokumento panaudojimo analizę teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad įvertindami surinktus įrodymus šioje byloje teismai padarė esminį BPK pažeidimą, ir daro priešingą išvadą, būtent – kad įrodymus dėl netikro dokumento panaudojimo teismai įvertino tinkamai, laikydamiesi BPK 20 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ir ištirtus įrodymus, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju jų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolas Nr. 29 yra netikras dokumentas, nes realiai 2013 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos susirinkimas nevyko. Nukentėjusiųjų S. Č., A. A. V., I. E., G. Č., J. P., M. V., D. D., B. D., D. F., A. R., S. R., C. N., S. B., B. R., M. J., V. O., A. Š., J. P., A. A., V. B., R. Č., S. A., R. P., D. M., K. A., M. S., E. G., D. R., L. K., V. M., V. V., D. U., N. Š., liudytojų R. D., A. S., G. L. parodymai patvirtina, jog 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimas, kurio metu būtų sprendžiami klausimai dėl dalies bendrų patalpų atidalijimo, nevyko. Visi nukentėjusieji parodė, kad minėtame susirinkime nedalyvavo ir apie jį nežinojo, jokių sutikimų dėl namo dalies atidalijimo jie nedavė ir šiuo metu su tuo nesutinka. Be to, nukentėjusieji paaiškino, kaip vykdavo visų (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos narių susirinkimai. Susirinkimus vesdavo bendrijos pirmininkė G. Č., o protokoluodavo išrinkta sekretorė, visi dalyvavę nariai pasirašydavo, kad dalyvavo surinkime. Apie vyksiančius susirinkimus buvo pranešama prieš 1–2 savaites paskelbiant informaciją ir darbotvarkę skelbimų lentoje, kuri yra namo pirmame aukšte, gerai matomoje vietoje, ir pati pirmininkė kai kuriuos narius informuodavo telefonu.

25. Byloje taip pat įrodyta, kad netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29 – 2014 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai, esančiai Kaune, Laisvės al. 96, pateikė būtent V. S..

26. Analizuodami byloje netikro (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolo Nr. 29 panaudojimą, teismai pagrįstai nusprendė, kad nuteistoji V. S. ir išteisintasis šioje byloje A. S. dar nuo 2010 m. žinojo, jog, norint padalyti bendrabutį adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, į du atskirus turtinius vienetus, reikalingas namo gyventojų sutikimas. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ siekė atsiskirti nuo namo adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir suformuoti naują turtinį vienetą. 2013 m. gegužės 6 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. S., ir UAB „G“, atstovaujama U. V., sudarė sutartį Nr. GU13106061 dėl gyvenamojo namo dalies adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, paprastojo remonto (apšildant fasadą ir formuojant naujus turtinius vienetus) projekto grafinės bei tekstinės dalies parengimo. UAB „G“ parengė bendrabučio, (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies kapitalinio remonto projektą, o architektas U. V. pagal jam DNSB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą įgaliojimą du kartus (2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugsėjo 17 d.) ir vieną kartą direktorius G. B. (2014 m. liepos 1 d.) teikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymus išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui. Taip pat 2014 m. spalio 17 d. prašymą teikė V. S.. Visi keturi prašymai buvo netenkinti, be kitų priežasčių, nurodant ir tai, kad nėra pateiktas pastato patalpų savininkų sutikimas dėl pastato rekonstravimo.

27. Byloje nustatyta, kad penktą kartą, t. y. 2014 m. lapkričio 3 d., prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui Kauno miesto savivaldybės administracijai taip pat pateikė V. S. ir prie šio prašymo jau buvo pridėtas netikras (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolas Nr. 29. Būtent šio prašymo pagrindu 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracija davė rašytinį sutikimą statinio projektui.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad kasaciniame skunde aptariant netikro dokumento panaudojimą šioje byloje keliami tie patys klausimai, kurie buvo dėstomi ir apeliaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad argumentai, jog skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl netikro dokumento panaudojimo yra grindžiama ne bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet tik prielaidomis ir spėjimais, yra deklaratyvūs. Kaip matyti iš nuosprendžio motyvų, priešingai, išvada, jog būtent V. S. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai netikrą dokumentą, yra pagrįsta išsamia rašytinių bylos dokumentų, liudytojų parodymų, ekspertės paaiškinimų analize.

29. Byloje nustatyta, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. S., ir UAB „D“, atstovaujama M. K., sudarė 2014 m. spalio 16 d. projektavimo darbų sutartį, pagal kurią UAB „D“ įsipareigojo suderinti jau parengtą kapitalinio remonto projektą adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų nustatyta, kad sutartis buvo pasirašyta tik dėl konsultacijų suteikimo. Jam pagal perdavimo–priėmimo aktą, kurį atsinešė V. S., buvo pateikti dokumentai, kuriuos po konsultacijos jis grąžino. Iš šio liudytojo parodymų taip pat nustatyta, kad per sutartą laiką jis skambino į savivaldybę, teiravosi, ką reikia daryti, kokių dokumentų trūksta, kodėl buvo atmetami prašymai, o po to viską išaiškino V. ir A. S. ir patarė jiems, ką reikia daryti. 2014 m. lapkričio 3 d. prašymo savivaldybei M. K. neteikė, nes dėl to nebuvo susitarta.

30. Nors V. S. ginčijo, kad ji pasirašė minėtą prašymą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo M. K. ir ekspertės R. Tamošiūnaitės parodymais. Iš 2014 m. lapkričio 3 d. prašymo matyti, kad jį pasirašė ne M. K.. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė R. Tamošiūnaitė paaiškino, kad nors 2014 m. lapkričio 3 d. prašyme ir kituose dokumentuose esančių V. S. parašų transkripcija yra skirtinga, tačiau jos rašysenos išlavinimas yra aukštas, ji gali pasirašyti ir tokiu parašu, kuris yra paprastos konstrukcijos ir susideda iš dviejų raidžių „s“ ir „v“. Pagrindo abejoti liudytojo M. K. ir ekspertės R. Tamošiūnaitės parodymais, kurie yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja, nėra. Taip pat pritartina išvadai, kad net ir pripažįstant, jog Kauno miesto savivaldybės administracijai 2014 m. lapkričio 3 d. prašymą su priedais fiziškai nunešė ne pati V. S., o vis dėlto M. K., nėra pagrindo teigti, kad jis žinojo, jog pridedamas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolas Nr. 29 yra netikras dokumentas. Kaip nustatyta iš 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akto bei liudytojo M. K. ir pačios V. S. parodymų, būtent nuteistoji perdavė liudytojui netikrą (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą. O liudytojas M. K. neturėjo jokio suinteresuotumo klastoti minėtą protokolą ir negalėjo žinoti, kad šis protokolas yra netikras dokumentas. Dėl to net ir teigiant, kad 2014 m. lapkričio 3 d. prašymą su pridėtu netikru protokolu savivaldybei pateikė ne pati V. S., nuteistoji vis tiek atsakinga už netikro dokumento pateikimą valstybės institucijai, nes tokiu atveju ji veikė per nieko neįtariantį asmenį, t. y. liudytoją M. K.. Būtent V. S. turėjo suinteresuotumą su 2014 m. lapkričio 3 d. prašymu gauti rašytinį pritarimą statinio projektui. Pagrindinė priežastis, dėl ko anksčiau nebuvo tenkinami prašymai, buvo būtent bendraturčių sutikimo nebuvimas.

31. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui buvo pateiktas statinio bendraturčių sutikimo originalas iš trijų lapų, šie argumentai taip pat neatitinka teismų nustatytų aplinkybių byloje. 2014 m. lapkričio 3 d. prašyme išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui nurodyta, kad prie jo pridedamas „statinio (-ių) bendraturčių sutikimas, 3 lapai“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. 70-2-608 pateikė CD su dokumentais, kurie buvo pridėti prie 2014 m. lapkričio 3 d. prašymo išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui. Tiek iš CD esančių dokumentų, tiek iš jų 2017 m. balandžio 24 d. apžiūros protokolo teismai nustatė, kad savivaldybei kaip priedai buvo pateikti (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolas iš 2 lapų ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. liepos 25 d. protokolas iš 1 lapo, t. y. iš viso 3 lapai. Tai patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (33.195)2-1949. Savivaldybei teiktas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolas suskirstytas į atskirus punktus, kurie nuosekliai išdėstyti dviejuose lapuose. Nenustatyta, kad nors viename lape trūktų kokios nors informacijos, kuri galėjo būti pateikta trečiame lape. Kasaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl pateikto netikro protokolo lapų skaičiaus vertintinos kaip deklaratyvios.

32. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio taip ir lieka neaišku, kur iš Kauno savivaldybės administracijos dingo tariamai netikras (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolas Nr. 29. Byloje esančiu 2016 m. sausio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro aktu Nr. 11-60 (16) nustatyta, kad tyrimui pateiktame (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokole Nr. 29 parašas G. Č. vardu nėra pasirašytas rašymo priemone, o atspaudas „Lietuvos Respublika * Kauno miestas * (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija“ nėra atspaustas antspaudu, šie rekvizitai yra išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Šis dokumentas yra pagamintas montažo būdu, minėtus rekvizitus nukopijuojant iš kito dokumento, t. y. šis dokumentas nėra tikras. Tiriamas dokumentas išspausdintas rašalinio spausdinimo būdu dviem spausdinimo veiksmais: pirmiau tuščiame lape spalvinio rašalinio spausdinimo būdu buvo išspausdintas parašas G. Č. vardu ir atspaudas „Lietuvos Respublika * Kauno miestas * (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija“, o po to kitu spausdinimo veiksmu išspausdintas dokumento tekstas. Didelė tikimybė, kad tiriamajame protokole Nr. 29 esantis antspaudo atspaudo vaizdas nukopijuotas nuo (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos antspaudu atspausto atspaudo, o kartu nukopijuotas ir atspaudo srityje buvęs parašas.

33. Kasaciniame skunde nepateikiama jokių duomenų, paneigiančių minėtą ekspertizės aktą, o ginčijamas tik paties dokumento (ne)buvimas, tačiau šie argumentai atmestini, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, tirto dokumento originalas yra civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei V. S., atsakovei L. L. S., atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statinio atidalijimo pripažinimo neteisėtu, administracinio akto panaikinimo ir kt., kuri apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu buvo išreikalauta ir apžiūrėta.

34. Taigi, priešingai nei nurodo kasatorius, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir darydamas išvadą, kad būtent V. S. tariamai panaudojo netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. 29, apeliacinės instancijos teismas esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo nepadarė, tinkamai vertino bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. S. 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai, esančiai adresu: Laisvės al. 96, Kaunas, netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29, o pastaroji šio netikro dokumento pagrindu 2014 m. lapkričio 5 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-141105-01077 statinio projektui, dėl to Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Lolita Rakevičienė išdavė 2015 m. kovo 16 d. pažymą Nr. 70-22-28 apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, šią pažymą daugiabučių namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei V. S. 2015 m. balandžio 24 d. pateikus VĮ Registrų centro Kauno filialui, šių dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registre atidalyta dalis (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos administruojamo namo – bendrabučio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, suformuojant atskirą turtinį vienetą – bendrabutį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas.

35. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padarinių kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015 ir kt.). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. S. veika atitinka netikro dokumento panaudojimo sudėtį (BK 300 straipsnio 1 dalis).

36. Dėl pirmiau nurodytų motyvų V. S. veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

37. Perkvalifikavusi nuteistosios veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, skirdama bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į bausmei skirti reikšmingas abiejų instancijų teismų nustatytas aplinkybes. V. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė. V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. V. S. anksčiau neteista, bet bausta administracine tvarka, dirba, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, kaltininkės asmenybę, V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirtina švelniausia BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė, t. y. bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu, – nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo nustatyta bauda iki 500 MGL. V. S. skirtina 150 MGL dydžio bauda. Nustatant MGL dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu – 130 Lt (37,65 Eur).

Dėl proceso išlaidų

38. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš nuteistųjų V. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos naudai nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtų atstovavimo išlaidų – 1100 Eur – atlyginimą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad 1100 Eur advokatei J. Jablonskienei sumokėjo juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija. Nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinti tik fiziniai asmenys, kurie neturėjo savo atstovų nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, o (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija šioje baudžiamojoje byloje neturėjo apskritai jokio procesinio statuso, t. y. ji nebuvo pripažinta nei civiline ieškove, nei civiline atsakove, dėl to negalėjo turėti ir savo atstovo. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje nusprendė pašalinti (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendriją iš šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso. Todėl, anot kasatoriaus, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti tą 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo priimto nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų A. S. ir V. S. solidariai juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai – buvo priteista atlyginti 1100 Eur atstovavimo išlaidų, bet to nepadarė, taip pažeisdamas BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

39. Šiems skundo argumentams kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria. Iš tiesų, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, iš nuteistosios V. S. ir šiuo metu išteisintojo (tuo metu nuteistojo) A. S. solidariai priteistas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtų 1100 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos naudai.

40. Kaip matyti iš nuteistosios V. S. apeliacinio skundo, ji prašė panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. Per bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme V. S. gynėjas advokatas A. Venckus prašė pašalinti (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendriją iš proceso. Protokoline nutartimi bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį prašymą tenkino ir pašalino iš proceso (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendriją, kadangi juridinis asmuo byloje neturi jokio procesinio statuso. Tokiu būdu Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria iš V. S. ir A. S. solidariai priteistas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtų 1100 Eur išlaidų atlyginimas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos naudai, naikintina.

41. Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės, (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos pirmininkės G. Č. atsiliepime nurodoma, kad iš nuteistosios V. S. priteistinas jos išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą kasacinei instancijai, pagal pridedamus kvitą ir atstovavimo sutartį atlyginimas. Iš 2021 m. lapkričio 29 d. atstovavimo sutarties matyti, kad advokatė J. Jablonskienė šiame procese atstovauja nukentėjusiajai G. Č.. Prie atsiliepimo pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1052954, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji sumokėjo advokatei 200 Eur.

42. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimą. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2009">2K-452/2009</a>, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.). Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios gynėjo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje, ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Nuteistosios V. S. gynėjo paduotas kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į minėtų išlaidų atlyginimą, tenkinant prašymą priteisti jos turėtų išlaidų atlyginimą iš dalies.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendį.

V. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti už šią nusikalstamą veiką 150 MGL (5647,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, paskirtai baudai sumokėti nustatyti vienerių metų terminą nuo šios nutarties paskelbimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Sumokėjus baudą, į Kauno apylinkės teismo raštinę turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria iš V. S. ir A. S. solidariai priteistas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtų 1100 Eur išlaidų atlyginimas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos naudai.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Iš nuteistosios V. S. nukentėjusiajai G. Č. priteisti 150 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Teisėjai

Algimantas Valantinas

Audronė Kartanienė

Dalia Vasarienė

Andžej Maciejevski

Alė Bukavinienė

Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė