A. K. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 58 str., 59 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2006/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07232-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo A. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 2 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti, nes nepadaryta nusikalstama veika, nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį ir prašymą priteisti iš A. K. turėtas proceso išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu, atmesti; priteisti iš nukentėjusiojo G. S. nuteistajam A. K. patirtas proceso išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 59 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą galutinį procesinį sprendimą, taip pat dėl to buvo pažeista nuteistojo A. K. teisė į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą apeliacine tvarka. Nuteistojo advokatas A. Andriukaitis savo veiklą vykdo advokatų profesinėje bendrijoje „Černiauskas ir partneriai“, jai vadovauja advokatas G. Černiauskas. Nuteitasis už teisines paslaugas mokėjo būtent šiai bendrijai. Tarp G. Černiausko ir vieno iš apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nario – teisėjo A. Jaliniausko yra artimas giminystės ryšys – jiedu pusbroliai. Ši aplinkybė visuomenėje suponuoja nuomonę apie galimai būsimą palankų tokio teisėjo sprendimą apeliantui A. K., todėl tam, kad minėta išankstinė nuostata būtų paneigta, teisėjas A. Jaliniauskas galėjo elgtis neobjektyviai, tapti išskirtinai palankus prokurorui. Todėl teisėjas A. Jaliniauskas privalėjo nusišalinti nuo nuteistojo A. K. apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kiti likę kolegijos teisėjai nepagrįstai atmetė nuteistojo gynėjo pareiškimą dėl šio teisėjo nušalinimo.

Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, tai lėmė neteisėtų nuosprendžio ir nutarties, neatitinkančių BPK 305 straipsnyje ir 332 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų priėmimą. Nuteistasis nesudavė smūgio nukentėjusiajam, liko nepašalintos abejonės, kad jis objektyviai negalėjo to padaryti, nenustačius fizinio smurto panaudojimo fakto, A. K. skubotai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teismų išvados nelogiškos, prieštarauja viena kitai, padarytos pažeidžiant in dubio pro reo principą, jos grįstos spėjimais ir prielaidomis. Teismai nesiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, neįvertino bylos įrodymų visumos, nepagrįstai, pažeisdami nešališkumo principą, prioritetinę reikšmę suteikė nukentėjusiojo nepatikimiems parodymams, o nuteistojo parodymus, kurie buvo nuoširdūs ir logiški, nepagrįstai atmetė kaip nepatikimus. Nėra nustatyta, kada ir kaip konkrečiai G. S. buvo padarytas sužalojimas ir kas patvirtina, kad būtent nuteistasis tai padarė, nukentėjusysis, ekspertas, liudytoja L. K., vaizdo įrašai neįrodo nukentėjusiojo sužalojimo atsiradimo mechanizmo. Buvo formaliai įvertinta specialisto išvada ir ją pateikusio eksperto paaiškinimai teisme, ekspertas patvirtino gynybos versiją, kad nukentėjusiojo sužalojimas galėjo būti padarytas striukės užtrauktuku. Taip pat selektyviai vertintas pagrindinis tiesioginis nuteistąjį teisinantis, nukentėjusiojo parodymus paneigiantis įrodymas – minėto įvykio vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam nereikėjo gintis, nes joks pavojus jo sveikatai negrėsė.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes netenkino nuteistojo gynėjo prašymo atlikti įrodymų tyrimą, išreikalauti iš Respublikinio priklausomybės ligų centro ir Alytaus poliklinikos nukentėjusiojo sveikatos istorijos kopiją, nes įvykio metu nukentėjusiojo veiksmai galėjo būti neadekvatūs, taip pat apklausti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusius pareigūnus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad vienas iš bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų kolegijos narių – teisėjas A. Jaliniauskas galėjo būti šališkas dėl giminystės ryšio su advokatu G. Černiausku, kurio kontoroje savo profesinę veiklą vykdo nuteistojo A. K. gynėjas. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą proceso dalyviai turi motyvuotai nurodyti aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, šiuo atveju teisėjo, nešališkumu. Tokių motyvuotų aplinkybių kasaciniame skunde nėra nurodyta, tik abstraktūs, prielaidomis paremti teiginiai. Taigi, kasaciniame skunde formaliai nurodoma, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pažeistos BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 59 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kad tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą galutinį procesinį sprendimą, taip pat dėl to buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą apeliacine tvarka, t. y. nurodomi BPK 369 straipsnyje įtvirtinti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, o tai nelaikytina teisiniais argumentais, pagrindžiančiais šių pagrindų buvimą.

Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 5 dalies) reikalavimų pažeidimų, in dubio pro reo principo nesilaikymo, grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, analizuoja byloje esančius įrodymus ir pateikia savą jų vertinimą, jo nuomone, patvirtinantį būtent jo nurodytas įvykio aplinkybes. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju kasacinio skundo turinys patvirtina, kad netinkamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų pritaikymas grindžiamas išimtinai teismų nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių kvestionavimu, nenurodant konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių apskundimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis