Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių aukštesnės instancijos teisme, paskirstymo bylą pakartotinai išnagrinėjus žemesnės instancijos teisme

Civilinė byla Nr. e3K-3-66-469/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08096-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių aukštesnės instancijos teisme, paskirstymo bylą pakartotinai išnagrinėjus žemesnės instancijos teisme.

2. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 2349,43 Eur nuostolių už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (toliau – procesinės palūkanos); 2) įpareigoti atsakovą, dalyvaujant ieškovės atstovui, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atjungti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paviršinių nuotekų tinklus nuo (duomenys neskelbtini) miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir priteisti ieškovei iš atsakovo 234,94 Eur už kiekvieną atsakovo savavališkai išleidžiamų nuotekų tvarkymo parą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki faktinio atjungimo dienos.

3. Ieškovė, pakeitusi pradinio ieškinio dalyką, tiksliau – atsisakiusi antrojo ieškinio reikalavimo, prašė priteisti jai iš atsakovo 2349,43 Eur nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas.

4. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 1174 Eur nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės kasacinį skundą, 2019 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

II. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Šiaulių apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą – priteisė ieškovei iš atsakovo 322,19 Eur nuostolių atlyginimą, paskirstė (perskirstė) bylinėjimosi išlaidas: priteisė atsakovui iš ieškovės 44,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; priteisė ieškovei iš atsakovo 1117,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimą.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 133 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1510 Eur išlaidų už advokato pagalbą, atsakovas – 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas nurodė, jog patenkinta ieškinio dalis sudaro 13,71 procento ((322,19 Eur / 2349,43 Eur) x 100 procentų), ir konstatavo, kad ieškovei priklauso 214,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovui – 258,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas, atlikęs šių procesinių reikalavimų įskaitymą, priteisė atsakovui iš ieškovės 44,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 925 Eur išlaidų už advokato pagalbą, atsakovas – 35 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas sprendė, kad patenkinta atsakovo apeliacinio skundo dalis sudaro 25 procentus, ir konstatavo, jog ieškovei priklauso 693,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovui – 133,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas, atlikęs šių procesinių reikalavimų įskaitymą, priteisė ieškovei iš atsakovo 560 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė kasaciniame teisme patyrė 26 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1089 Eur išlaidų už advokato pagalbą, o atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis kasaciniame teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo nutarties turinį, priėjo prie išvados, kad patenkinta kasacinio skundo dalis sudaro 50 procentų, ir, remdamasis šia savo išvada, priteisė ieškovei iš atsakovo 557,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš naujo paskirstyti šias išlaidas: priteisti atsakovui iš ieškovės 127,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; priteisti atsakovui iš ieškovės 334,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovo 152,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

12. Kasaciniame skunde nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio nuostatas. Galutinis bylos išsprendimo rezultatas yra tas pagrindas, pagal kurį paskirstomos visų instancijų teismuose susidariusios bylinėjimosi išlaidos. Būtent tokia yra ir kasacinio teismo formuojama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTctNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417-684/2017">3K-3-417-684/2017</a>). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, paskirstymo, nesivadovavo tokia kasacinio teismo praktika, paskirstė šias išlaidas, remdamasis tik tam tikromis prielaidomis (savo nuožiūra nustatė, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 25 procentus, o patenkinta kasacinio skundo dalis – 50 procentų) ir visiškai neatsižvelgdamas į patenkintą ieškinio dalį. Apeliacinės instancijos teismas, taip paskirstęs bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl, vadovaudamasis to paties straipsnio ketvirtąja dalimi, turėjo argumentuoti, koks atsakovo procesinis elgesys, kaip nukrypimo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindas, buvo netinkamas. Skirstant bylinėjimosi išlaidas, turėjo būti įvertintas šalių procesinis elgesys, jų apdairumas, rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir ieškinio padavimą, taip pat ir priežastys, nulėmusios bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovė pradiniu ieškiniu pareiškė du savarankiškus reikalavimus, nors vienas reikalavimas buvo (atsakovo) įvykdytas anksčiau nei prieš pusmetį iki ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškovė vėliau atsisakė šio reikalavimo, vis dėlto tokio ieškinio reikalavimo pareiškimas turėtų būti vertinamas kaip neapdairus elgesys. Ieškinio parengimas, jeigu juo būtų buvęs pareikštas tik vienas reikalavimas, būtų pareikalavęs mažesnių laiko sąnaudų, vadinasi, būtų mažiau kainavusios ir advokato paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas, esant tokioms aplinkybėms, turėjo perpus, t. y. nuo 1210 Eur iki 605 Eur, sumažinti ieškovės išlaidų, patirtų už ieškinio parengimą, atlyginimą. Taip ieškovei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, sudarytų 958 Eur. Atsižvelgiant į patenkintą (ir atmestą) ieškinio dalį, pirma, ieškovei priteistinas 131,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, atsakovui – 258,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas; antra, ieškovei priteistinas 126,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, atsakovui – 461,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas; trečia, ieškovei priteistinas 152,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.

13. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį.

14. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, turėjo perpus sumažinti ieškovės išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Pažymėtina, kad argumentai, kuriais buvo grindžiamas atsakovo akcentuojamas ieškinio reikalavimas, sudarė labai nedidelę ieškinio teksto dalį, be to, šio reikalavimo pareiškimas pradiniu ieškiniu nelėmė papildomų atsakovo išlaidų, nes argumentai, kuriais atsakovas atsikirto į aptariamą reikalavimą, sudarė tik dvi pastraipas. Akcentuotinas ir tas aspektas, kad išlaidos už ieškinio parengimą yra žymiai mažesnės už rekomenduojamą priteisti maksimalų tokių išlaidų dydį. Atmesta apeliacinio skundo dalis sudaro 27,44 procento, o patenkinta skundo dalis – 72,56 procento. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro tik 25 procentus, nes atsakovas savo skundu ginčijo ne tik nuostolių dydį, bet ir savavališko prisijungimo prie viešosios buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros faktą. Bet kuriuo atveju, jeigu ir būtų pagrindas pritarti atsakovo argumentams, susijusiems su patenkintos apeliacinio skundo dalies nustatymu, teismo teisė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra reglamentuota to paties straipsnio ketvirtojoje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas tiek, kiek susiję su bylinėjimosi išlaidų, susidariusių kasaciniame teisme, paskirstymu, pagrįstai konstatavo, kad patenkinta kasacinio skundo dalis sudaro 50 procentų. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos vien tik pagal galutinį bylos išsprendimo rezultatą, t. y. neatsižvelgiant į bylos išsprendimo kiekviena instancine tvarka rezultatą. Pritarus tokiai pozicijai, būtų sudarytos šaliai, kurios reikalavimai daugiausia buvo patenkinti (atmesti), sąlygos teikti nepagrįstus apeliacinius ar kasacinius skundus, nes vis tiek jai, remiantis atsakovo pozicija, turėtų būti atlyginta didesnė bylinėjimosi išlaidų dalis. Aptariamos pozicijos laikymasis neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių aukštesnės instancijos teisme, paskirstymo bylą pakartotinai išnagrinėjus žemesnės instancijos teisme

15. CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas, apeliacinės instancijos teisme – apeliacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas, kasaciniame teisme – kasacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas. Teisėjų kolegija nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos, susidariusios atitinkamos instancijos teisme, paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aspektą, kad pirmiau aptartoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau tiek, kiek susiję su tokios teisės įgyvendinimu, būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą.

17. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procesas išsiskiria tuo ypatumu, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese (su tam tikromis išimtimis (žr. CPK 98 straipsnį)). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus. Be to, aukštesnės instancijos teismas, pakeisdamas ar panaikindamas žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, paprastai savo iniciatyva perskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias žemesnės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

18. Kaip pirmiau nurodyta, kiekvienos instancijos teismas privalo savo iniciatyva paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias ta konkrečia instancine tvarka, kuria yra išnagrinėta byla, o atitinkamu proceso etapu susidariusios bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą. Vis dėlto yra galimos tokios procesinės situacijos, kai aukštesnės (apeliacinės ar kasacinės) instancijos teismas neturi objektyvios galimybės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias ta konkrečia instancine tvarka. Šiuo aspektu turimi omenyje tie procesiniai atvejai, kai aukštesnės instancijos teismas atitinkamu proceso etapu nepriima galutinio sprendimo dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo, t. y. panaikina apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui. Tokiais atvejais, pirma, tų bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė aukštesnės instancijos teisme, paskirstymo pareiga tenka teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, antra, bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti negali būti pritaikyta ta principinė nuostata, kad atitinkamu proceso etapu susidariusios bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą.

19. Teisėjų kolegija nurodo, jog proceso įstatymo nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja, kaip teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias aukštesnės instancijos teisme, šiam nepriėmus galutinio sprendimo dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paprastai negali būti laikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso šaliai. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, kuris nepriėmė galutinio sprendimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjgtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-268-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-268-421/2016">3K-3-268-421/2016</a>, 37 punktas).

20. Teisėjų kolegija, plėtodama šią kasacinio teismo praktiką, įvertinusi pirmiau šioje nutartyje įvardytas principines nuostatas, kuriomis yra pagrįstos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, išaiškina, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 2) jeigu kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 3) jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą.

Dėl aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje

21. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, paskirstymo klausimą, priėjo prie išvados, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 25 procentus, o patenkinta kasacinio skundo dalis – 50 procentų, ir, remdamasis šiomis proporcijomis, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

22. Atsakovas savo apeliaciniu skundu apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priteistas 1174 Eur nuostolių atlyginimas, vadinasi, apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė būtent 1174 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pakartotinai išnagrinėjus bylą, ieškovei priteistas nuostolių atlyginimas sumažintas iki 322,19 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 72,56 procento ((851,81 Eur (1174 Eur – 322,19 Eur) / 1174 Eur) x 100 procentų), o atmesta dalis – 27,44 procento. Vadinasi, atsakovas savo kasaciniame skunde pagrįstai argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme.

23. Ieškovė savo kasaciniu skundu apskundė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą pirmąjį kartą išnagrinėjus bylą. Kaip pirmiau išaiškinta, kasaciniam teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą. Vadinasi, ieškovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sudarantį 27,44 procento visų jos kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sudarantį 72,56 procento jo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija apibendrindama nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė ir tas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė kasaciniame teisme.

24. Kaip pirmiau nurodyta, teismas turi teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau šios teismo teisės įgyvendinimas, be kita ko, turi būti tinkamai motyvuotas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kodėl jis kitaip, negu reglamentuoja bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įgyvendino šiame nutarties punkte aptariamą procesinę teisę, jeigu šios teisės įgyvendinimas būtent ir nulėmė nestandartinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

25. Atsakovas savo kasaciniame skunde argumentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo įvertinti ieškovės procesinius veiksmus, t. y. kad ji pradiniu ieškiniu pareiškė du savarankiškus reikalavimus, nors vienas reikalavimas buvo atsakovo įvykdytas anksčiau nei prieš pusmetį iki ieškinio padavimo teismui dienos, CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme pripažinti šiuos ieškovės veiksmus netinkamu elgesiu ir perpus sumažinti ieškovės išlaidų, patirtų už ieškinio parengimą, atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

26. Atsakovas pagrįstai nurodo, jog ieškovė pradiniu ieškiniu pareiškė du savarankiškus reikalavimus, o vėliau atsisakė vieno reikalavimo, tačiau nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad tokie ieškovės procesiniai veiksmai CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme kvalifikuotini kaip netinkamas elgesys. Atsakovas argumentuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl atsijungimo nuo nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurio buvo atsisakyta, įvykdytas anksčiau negu prieš pusmetį iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų turiniu, sprendžia, kad atsakovas nepateikė faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis informavo ieškovę apie pažeidimo nutraukimą, iki buvo pareikštas pradinis ieškinys, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, pradiniu ieškiniu pareikšdama pirmiau įvardytą reikalavimą, nesąžiningai elgėsi. Pažymėtina, kad ieškovė dar pirminiu pasirengimo nagrinėti bylą teisme etapu atsisakė ieškinio reikalavimo, be to, šio reikalavimo pareiškimas pradiniu ieškiniu neturėjo realios įtakos išlaidoms už ieškinio parengimą susidaryti, nes šiam reikalavimui pagrįsti skirta visai nedidelė paties pradinio ieškinio teksto dalis, vadinasi, jo suformulavimas pats savaime atskirai nepareikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų.

27. Skundžiamame procesiniame sprendime nurodyta, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 925 Eur išlaidų už advokato pagalbą, atsakovas – 35 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė kasaciniame teisme patyrė 26 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1089 Eur išlaidų už advokato pagalbą, o atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis kasaciniame teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 20–21 punktuose nurodytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijomis, konstatuoja, kad ieškovei priklauso 253,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas ir 305,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas, o atsakovui – 388,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Teisėjų kolegija, siekdama supaprastinti (operatyvumo ir ekonomiškumo aspektais) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo procesą, sugrupuoja bylinėjimosi išlaidų, susidariusių visų instancijų teismuose, atlyginimus ir nurodo, jog ieškovei priklauso 127 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (774,07 Eur (214,29 Eur + 253,82 Eur + 305,96 Eur) – 647,07 Eur (258,87 Eur + 388,20 Eur)).

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir kartu netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, paskirstymo klausimą. Teisėjų kolegija pakeičia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šalys nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jos, kasaciniam teismui antrąjį kartą peržiūrint šią bylą, patyrė bylinėjimosi išlaidų, vadinasi, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiuo bylos etapu, atlyginimo klausimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti:

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ (j. a. k. 152447391) iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 127 (vieno šimto dvidešimt septynių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas