Civilinė byla Nr. e3K-3-87-611/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35629-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.2.6; 2.6.8.3; 2.6.29.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. A., E. B., A. B., Š. G., D. J. ir N. J., Ž. J. ir R. J., V. K., A. K. ir S. G.-K., T. P., L. L. ir Ž. L., K. P., G. S., R. R. ir S. R., V. S., S. T., R. V., M. V. ir R. V., G. Z. ir G. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. A., E. B., A. B., Š. G., D. J. ir N. J., Ž. J. ir R. J., V. K., A. K. ir S. G.-K., T. P., L. L. ir Ž. L., K. P., G. S., R. R. ir S. R., V. S., S. T., R. V., M. V. ir R. V., G. Z. ir G. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Luminor bank“ dėl sutarčių modifikavimo ir sutarties sąlygų dėl įmokų skaičiavimo pažeidimo pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių apgaulės turinį, banko pareigą atskleisti visas svarbias aplinkybes klientui dėl paskolos Šveicarijos frankais ekonominio naudingumo, banko įmokų (neigiamų palūkanų) skaičiavimą, teismo pareigą savo iniciatyva vertinti vartojimo sutarčių sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė modifikuoti su „Nordea“ banku (jo teisių perėmėjas, susijungus „Nordea“ ir DNB bankams – „Luminor Bank AS“, veikiantis per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių) sudarytas paskolos sutartis, t. y. pakeisti nuo jų sudarymo dienos: valiutą iš Šveicarijos frankų (CHF) pakeisti į eurus (Eur) paskolos išdavimo dienos kursu, o bazinę palūkanų normą pakeisti iš LIBOR CHF į LIBOR Eur; visas įmokas (kiekvieną įmoką), kurias atliko ieškovai Šveicarijos frankų valiuta paskolai grąžinti (skolai ir palūkanoms mokėti), perskaičiuoti į Eur kiekvienos tokios įmokos mokėjimo dienos kursu; pripažinti, kad atsakovė pažeidžia su ieškovais sudarytas sutartis, netinkamai skaičiuodama įmokas (neskaičiuodama neigiamų palūkanų), ir įpareigoti perskaičiuoti buvusias įmokas bei ateityje skaičiuoti įmokas pagal sutarties sąlygas, t. y. atsižvelgti į neigiamas palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovai nurodė, kad jie sudarė sutartis su atsakove dėl paskolų Šveicarijos frankais, pasiskolino iš atsakovės Šveicarijos frankų valiuta (pirminė paskola) arba konvertavo turėtas paskolas eurais ir litais, arba refinansavo paskolas, turėtas kituose bankuose, ne Šveicarijos frankų valiuta. Atsakovė paskolas Šveicarijos frankais reklamavo kaip tinkamą pasirinkimą nenorintiems rizikuoti ir kaip istoriškai gerą pasirinkimą besiskolinantiems. Ieškovams 2015 metais pradėjus tikrinti informaciją, pasirodė, kad šie teiginiai neatitiko 2008 metų faktinių aplinkybių ir buvo akivaizdžiai klaidinantys. Šveicarijos franko ir euro kursas nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 3 d. pakilo nuo 0,6334 iki 0,9368 (padidėjo 47 procentais); tiek pat, skaičiuojant eurais, padidėjo vartotojų pagrindinė skola ir nuo jos skaičiuojamos palūkanos. Be to, bankas nuskaičiuoja iš ieškovų sąskaitų didesnes įmokų sumas, nei nustatyta sutartyse. Banko ir vartotojų sudarytose sutartyse nustatyta, kad kas mėnesį yra grąžinama bendra suma, susidedanti iš grąžinamos kredito dalies ir priskaičiuotų palūkanų (grąžinama matematinė suma). Nesant jokio pagrindo nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą, bankas vienašališkai nusprendė, kad tuo atveju, kai maržos ir bazinės palūkanų normos suma yra neigiamas skaičius, palūkanos yra neskaičiuojamos (prilyginamos nuliui), o kas mėnesį mokama suma yra lygi grąžinamai kredito daliai.
4. Atsakovė, išduodama ieškovams paskolas Šveicarijos frankais, apgavo ieškovus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis). Apgaulė pasireiškė tiek tylėjimu (atsakovė neatkleidė esminės informacijos, kad prognozuojamas Šveicarijos franko kurso kilimas), tiek aktyviais veiksmais (atsakovės informacija reklamoje ir lankstinuke buvo priešinga realybei ir sudarė ieškovams klaidingą įspūdį, kad Šveicarijos franko kursas yra stabilus, o paskolos Šveicarijos frankais yra tinkamos nenorintiems rizikuoti). Atsakovės banko reklama atitiko klaidinančios reklamos kriterijus (CK 6.301 straipsnis). Taigi ieškovai, sudarydami sandorius, suklydo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovai sudarė būsto kreditavimo sutartis Šveicarijos frankų valiuta arba pakeitė anksčiau banke paimto būsto kredito litais ar eurais valiutą į Šveicarijos frankų valiutą, arba kito banko suteiktą kreditą refinansavo banke paimdami kreditą Šveicarijos frankais. Atskirai išskirtose ieškovų pasirašytose sąlygose nurodyta, kad visi sutarties, susitarimo punktai su ieškovais aptarti individualiai, visos sąlygos jiems yra suprantamos ir aiškios, ieškovai su jomis sutiko, pasirašydami kreditavimo sutartis patvirtino, jog buvo informuoti apie galimą riziką dėl valiutos kursų svyravimų, suprato, kad už šią riziką bankas nėra atsakingas. Ieškovai, pasirašydami papildomus susitarimus, patvirtino, kad kreditavimo sutarties pakeitimai buvo sudaryti jų iniciatyva, su visomis sąlygomis jie susipažino iki susitarimų sudarymo.
7. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad patys ieškovai inicijavo papildomų susitarimų pasirašymą, patvirtina, kad jie turėjo suvokti ir suvokė galimą valiutos kursų svyravimo riziką. Dėl to teismas nusprendė, kad kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų sudarymo metu ieškovams buvo suteikta esminė informacija apie galimą riziką dėl valiutų kursų svyravimo.
8. Iš teismui pateikto reklaminio lankstinuko antro lapo teismas nustatė, kad jame buvo nurodytas aiškus įspėjimas apie galimus Šveicarijos franko valiutos kurso svyravimus, būtinybė įvertinti savo galimybes grąžinti kreditą tuo atveju, jei šis kursas pasikeistų, dėl to atitinkamai paaugtų mėnesinė kredito įmoka; norintiems apsidrausti nuo palūkanų normos svyravimų ateityje, rekomenduota rinktis fiksuotas kreditų Šveicarijos frankais palūkanas. Teismas pažymėjo, kad ieškovai turėjo galimybę susipažinti su įvairiuose šaltiniuose, viešojoje erdvėje pateikta informacija apie Šveicarijos franko kurso svyravimą ir galimą Šveicarijos franko valiutos pokyčių riziką tiek iki sprendimo dėl kreditavimo sutarčių sudarymo, tiek iki papildomų susitarimų priėmimo.
9. Teismas nustatė ir tai, kad kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų sudarymo metu dauguma ieškovų turėjo aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties, ėjo vadovaujamas pareigas. Tai reiškia, kad kreditavimo sutarčių sudarymo metu ieškovai atitiko vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą, o kai kurie jį viršijo. Vadinasi, ieškovai turėjo ir galėjo suvokti, kad bet kokios valiutos stabilumas priklauso nuo įvairių sąlygų ir jis gali bet kada pasikeisti, o suteiktas kreditas yra susijęs su atitinkama rizika.
10. Teismas pripažino, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė savo veiksmais tyčia siekė suklaidinti, apgauti ieškovus, įtikinti juos sudaryti kreditavimo sutartis ir papildomus susitarimus, sąmoningai nuslėpdama itin reikšmingą informaciją, ir būtent tai lėmė ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčo sutartis ir susitarimus. Kreditavimo sutartys ir papildomi susitarimai negali būti vertinami kaip sudaryti apgaule vien dėl to, kad ieškovams atsirado neigiamų padarinių.
11. Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė skaičiuoti neigiamas palūkanas. Teisinis reguliavimas leidžia spręsti, jog kreditavimo santykiai yra atlygintini, kredito gavėjui tenka pareiga mokėti palūkanas už suteiktą kreditą. Palūkanų mokėjimas pagal kredito sutartį užtikrina kredito sutarties atlygintinumo kreditoriaus naudai principą, todėl situacija, kad bankas būtų įpareigotas mokėti ieškovams už savo paties suteiktus pinigus, yra nesuderinama su logika ir protingumo kriterijumi.
12. Ginčas dėl kreditavimo sutarties Šveicarijos frankų valiuta modifikavimo, kreditavimo sutarties sąlygos dėl Šveicarijos frankų valiutos pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu jau buvo nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512-687/2015">3K-3-512-687/2015</a> ieškovės kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti teismo sprendimą, kuriuo analogiška jos ieškinio dalis atmesta.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14. Kolegija nusprendė priimti ieškovų apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus (išrašus iš Lietuvos banko ir „Luminor bank“ tinklalapio, Konkurencijos tarybos raštą), nes ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės išdėstė žodinio proceso tvarka vykusiame teismo posėdyje nurodytus argumentus, atsakė į teisėjų kolegijos teismo posėdyje užduotus klausimus, rašytiniai paaiškinimai ir kartu su jais pateikti priedai yra susiję su nagrinėjama byla, o atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pateikė savo poziciją dėl ieškovų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų.
15. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kreditavimo ir papildomų sutarčių sudarymo metu ieškovai atitiko vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą. Ieškovų asmeninės savybės (išsilavinimas, darbinė ir gyvenimo patirtis) leidžia teigti, kad jie suvokė (galėjo ir (ar) turėjo suvokti), jog suteikto kredito valiutos pakeitimas yra susijęs su tam tikra naujos valiutos kurso svyravimo ir paskolos galutinio pabrangimo rizika, o kreditavimas kita valiuta nei gaunamos pajamos tokią riziką dar padidina. Paskolos gavėjo nepasitvirtinęs įsivaizdavimas, kad dėl pasikeitusios kredito valiutos sumažės pagal sutartį atsakovei mokėtinos palūkanos arba kad naujos kredito valiutos ir kredito gavėjų pajamų valiutos santykis nesikeis ar keisis tik kredito gavėjų naudai, nepripažintinas suklydimu, jeigu toks įsivaizdavimas nebuvo nulemtas kredito davėjo (banko) klaidinančios (ir ne visos) reikšmingos informacijos pateikimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas tyrė, kokios buvo bendros susiklosčiusios ekonominės ir politinės aplinkybės tuo metu, kai buvo sudaromi ginčijami sandoriai, ir padarė išvadą, kad šios sutartys 2008 metų balandžio–rugsėjo mėnesiais buvo sudarytos lito devalvavimo grėsmės ir įprasto ekonominio prognozavimo riboto galimumo aplinkybėmis. Tai nuosekliai paaiškina naujo banko produkto – paskolų alternatyvia valiuta – atsiradimą ir paskolų gavėjų susidomėjimą produktu.
17. Ieškovai teigė, kad atsakovės reklaminis teiginys „sunkiai prognozuojama situacija pasaulio finansų rinkose verčia ieškoti ramybės uostų tiems, kurie nemėgsta pernelyg rizikuoti. Šveicarijos valiuta tradiciškai laikoma vienu geru pasirinkimu besiskolinantiems“ klaidinantis, nes neatskleidžia Šveicarijos franko kurso nestabilumo ir kurso augimo rizikų. Tačiau kolegija nurodė, kad paskolos gavėjo apsisprendimą pasirinkti valiutą paprastai nulemia nemažai veiksnių, ir vieni svarbiausių yra paskolos gavėjo pajamų valiuta ir paskolos valiutos stabilumas. Atsakovė pateikė Šveicarijos franko ir euro santykių su litu diagramas, buvusias laikotarpiu nuo 2003 metų iki reklamos viešo paskelbimo 2008 metų pavasarį. Nors lyginamas tik penkerių metų laikotarpis, tačiau tai paaiškintina tuo, kad litas su euru susietas tik 2002 metais, o euras kaip bendra ES valiuta funkcionuoja tik nuo 1999 metų, grynųjų pinigų pavidalu – tik nuo 2002 metų. Šios aplinkybės, net jeigu su nedidele datų paklaida, yra plačiai visuotinai žinomos, todėl ieškovai neabejotinai jas galėjo įvertinti, o atsakovė objektyviai neturėjo galimybės pateikti ilgesnio laikotarpio palyginimo. Tai paneigia Konkurencijos tarybos išvadoje pateiktą nuomonę, kad atitinkamas reklaminis teiginys buvo galimai klaidinamas. Šios aplinkybės buvo plačiai žinomos ir vidutiniam vartotojui gerai suprantamos. Dėl to teismas atmetė argumentą, jog bankas, vykdydamas sąžiningo informavimo pareigą, taip pat privalėjo parodyti lito ir Šveicarijos franko kursų santykį per 1995–2001 metų laikotarpį, kai santykių pokytis buvo labai ryškus. Nurodomu laikotarpiu Lietuvos ūkis tik formavosi, ekonominė padėtis dėl labai įvairių priežasčių buvo itin nestabili, todėl toks palyginimas būtų buvęs neinformatyvus ir nekorektiškas.
18. Atsakovės reklamoje Šveicarijos frankas nurodomas kaip dėl stabilumo ir patikimumo tinkama pasirinkti paskolos valiuta. Valiutos stabilumas ir patikimumas paprastai nustatomas pagal tos valstybės, apie kurios valiutą sprendžiama, ekonominį ir politinį stabilumą, jos ekonominių rodiklių lygį, kurso santykio su kitomis valiutomis istoriją ir dinamiką, verslo tradicijas, kt. Nurodomais kriterijais vadovaujantis, nei paskolų sutarčių sudarymo metu, nei reklamoje nurodomu lyginamuoju laikotarpiu, nei nagrinėjamu metu nėra jokių priežasčių Šveicarijos franko vertinti kitaip, negu savo reklamoje nurodė atsakovė. Dėl to kolegija nusprendė, kad paskolų Šveicarijos frankais pasirinkimą ieškovams daugiausia nulėmė bloga paskolų litais (paskolų ieškovų pajamų valiuta) prognozė ir santykinai žemos palūkanos Šveicarijos frankais.
19. Kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, nusprendė, kad reikšminga valiutų kursų kaita ir jų santykio svyravimas pasireiškė ir taip tapo prasmingai atskleidžiami tik po sutarčių sudarymo. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenustatytas pagrindas pripažinti kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų nuostatas dėl kredito valiutos negaliojančiomis kaip sudarytas dėl esminio ieškovų suklydimo.
20. Kolegija pripažino, kad nėra ir pagrindo spręsti, jog ginčijamos kredito sutarčių ir papildomų susitarimų nuostatos dėl valiutos ir jos keitimo gali būti pripažintos negaliojančiomis dėl apgaulės. Nors ieškovai akcentuoja banko nutylėjimą dėl valiutų kursų svyravimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie neturėjo galimybės susipažinti Šveicarijos franko valiutos kursų svyravimo rizika (Šveicarijos franko kursas visada buvo skelbiamas viešai, taigi buvo galima įvertinti jo svyravimus). Byloje neįrodyta, kad ieškovai buvo skubinami banko darbuotojų sudaryti sutartis, neturėjo galimybės pasidomėti galimomis pasekmėmis, pakilus Šveicarijos franko kursui. Ieškovams, kaip vidutiniams vartotojams, turėjo būti suprantama sudaromų sutarčių rizika, nes atsakovė pateikė visus reikšmingus ir dėl to reikalingus savo turėtus duomenis, įspėdama ieškovus apie su valiutų kursų svyravimais susijusias paskolų ne savo pajamų valiuta rizikas. Taigi byloje ieškovai neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais tyčia siekė suklaidinti, apgauti ieškovus, įtikinti juos sudaryti kreditavimo sutartis ir papildomus susitarimus, sąmoningai nuslėpdama itin reikšmingą informaciją, ir būtent tai lėmė ieškovų apsisprendimą bei ginčo sutarčių ir susitarimų sudarymą. Be to, ieškovams atsirado neigiamų padarinių. Jų pateikti duomenys apie galimas svyravimų prognozes yra labai neapibrėžti, jų realumo ir poveikio perspektyva ilguoju (paskolų sutarčių trukmės) laikotarpiu pernelyg neapčiuopiama ir neįvertinama.
21. Kolegija pažymėjo, kad ieškovų ir banko sudarytos būsto kredito sutartys su papildomais susitarimais kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys. Informacija apie banko siūlomą galimybę imti paskolas Šveicarijos frankais, taip pat apie paskolos valiutos pakeitimą iš eurų į Šveicarijos frankus buvo pateikta atsakovės parengtuose lankstinukuose. Kadangi Šveicarijos franko ir lito santykis buvo skelbiamas viešai, ieškovai turėjo visas galimybes įvertinti galimą Šveicarijos frankų valiutos pokyčių riziką, kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad to nepadarę ieškovai turėjo prisiimti tokio neveikimo riziką, juolab kad bankas suteikė tuo metu turėtą informaciją apie Šveicarijos kurso kitimo riziką ir galimą to įtaką ieškovų įsipareigojimams pagal kreditavimo sutartis. Nors reklaminiame lankstinuke pavaizduotame grafike bankas parodė stabiliausią Šveicarijos franko ir lito kurso laikotarpį, jame buvo nurodytas ir įspėjimas apie galimą Šveicarijos franko valiutos kurso svyravimą ir būtinybę kiekvienam klientui įsivertinti šią riziką. Atkreiptas dėmesys į tai, kad būsto kredito sutarties valiuta buvo pasirinkta arba buvo pakeista pačių ieškovų prašymu. Akivaizdu, jog ieškovai priėmė sprendimus imti paskolas Šveicarijos frankais arba refinansuoti turimas paskolas kita valiuta į Šveicarijos frankus, įvertinę tai, kad tuo metu egzistavusiomis rinkos sąlygomis tai buvo jiems finansiškai naudinga, tačiau kartu jie įsipareigojo sutartį vykdyti Šveicarijos frankais, nepriklausomai nuo šios valiutos kurso, todėl kartu prisiėmė ir paskolos valiutos svyravimo riziką. Dėl to kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, akcentuodama teigiamus kredito valiutos keitimo aspektus, bet kartu įspėdama apie riziką, netinkamai vykdė informavimo pareigą.
22. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512-687/2015">3K-3-512-687/2015</a>, kuri yra nevieša. Kolegija pažymėjo, kad teismas negali remtis teise (teisės implicitiškai nustatytomis, taip pat jos aiškinimo taisyklėmis), kuri nėra viešai paskelbta. Tačiau kartu kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo, jog ginčas dėl kreditavimo sutarties Šveicarijos frankų valiuta modifikavimo, kreditavimo sutarties sąlygos dėl Šveicarijos frankų valiutos pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu jau buvo nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512-687/2015">3K-3-512-687/2015</a>, kurioje analogiška ieškinio dalis atmesta, ir nesirėmė minėtoje byloje pateiktais išaiškinimais.
23. Kolegija sutiko ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teisinis reguliavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kreditavimo santykiai yra atlygintini, kredito gavėjui tenka pareiga mokėti palūkanas už suteiktą kreditą. Taikant neigiamas palūkanas, paskolos sutarties šalims būtų taikomos banko su trečiaisiais asmenimis sudaromų sutarčių sąlygos, kurios nebuvo nustatytos sudarant ginčo sutartis. Kolegijos vertinimu, banko taikomas palūkanų apskaičiavimo metodas, neigiamų tarpbankinių palūkanų atveju metinių palūkanų normą prilyginant 0, yra teisėtas, atitinka tiek teisės aktų, tiek šalių sudarytų kreditavimo sutarčių nuostatas, kreditavimo sutarties kaip pinigų perdavimo už atlyginimą sutarties esmę ir prigimtį (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Bylą nagrinėję teismai nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ieškovų poziciją, nepagrindė, kodėl juos atmeta, t. y. nevertino įrodymų, kuriais ieškovai grindė „Nordea“ banko reklamos teiginių neatitiktį tiesos kriterijui. Bankas turėjo konkrečias Šveicarijos franko kurso kilimo prognozes ir jų klientams neatskleidė. Ieškovai teikė apskaičiavimo rezultatus, kad banko prognozės išsipildė per 18 / 15 / 14 mėnesių (priklausomai nuo paskolos sudarymo datos). Bankas neteikė įrodymų, koks buvo supažindinimo su valiuta rizikos turinys. Iš esmės ieškovams buvo pateikta tik bendro pobūdžio pastaba apie galimą kurso kilimą. Šis proceso teisės normų pažeidimas nulėmė netinkamą materialiosios teisės normų taikymą. Teismai, aiškindami paskolų Šveicarijos frankais saugumą, padarė klaidą, nurodydami, kad paskolos užsienio valiuta, t. y. Šveicarijos frankais, yra saugesnės. Paskolos užsienio valiuta yra saugesnės kreditoriui (bankui), tačiau reklama buvo skirta vartotojui (skolininkui), kuriam paskolos užsienio valiuta, kuri nėra fiksuotu kursu susieta su vietine valiuta, yra pačios rizikingiausios.
24.2. Teismai netinkamai kvalifikavo, ar yra apgaulės turinys (CK 1.91 straipsnio 5 dalis), netinkamai aiškino banko pareigą atskleisti visas svarbias aplinkybes klientui ir veikti kliento interesais (CK 6.38, 6.718, 6.719 straipsniai). Ieškovai pateikė įrodymus, kad sandorio sudarymo metu „Nordea“ bankas turėjo savo konkrečias (laiko ir dydžio prasme) prognozes apie artėjantį Šveicarijos franko kurso kilimą ir šių turimų prognozių neatkleidė klientams. Klientai, turėdami tokią konkrečią informaciją apie Šveicarijos franko kurso kilimo riziką jau artimiausiu metu, nebūtų sudarę paskolų šia valiuta. Jei yra prognozuojama konkreti apčiuopiama rizika jau artimuoju laikotarpiu, protingas asmuo tokios rizikos neprisiims, nes ilguoju laikotarpiu rizika tik didėja, ypač kai asmuo ieško saugaus ir nerizikingo sprendimo, koks buvo siūlomas reklamoje, imdamas ilgalaikę būsto paskolą. Ieškovai pateikė įrodymus, kad „Nordea“ banko reklamos teiginiai neatitiko tiesos kriterijaus (reklamuojamos paskolos Šveicarijos frankais, priešingai nei teigė reklamoje „Nordea“ bankas, nebuvo saugios, nebuvo skirtos nenorintiems rizikuoti, istoriškai buvo blogas pasirinkimas besiskolinantiems). Melagingų teiginių teikimas apie sandorio efektą, savo turimų prognozių apie 3,9 proc. kurso kilimą artimiausiu metu (per 24 mėnesius) nepateikimas klientui (tylėjimas) kvalifikuotini kaip apgaulės veiksmai, nustatyti CK 1.91 straipsnio 5 dalyje, ir banko pareigų atskleisti klientui visą informaciją bei veikti kliento interesais pažeidimas.
24.3. Ieškovai viso proceso metu nurodinėjo tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) teismų praktiką bylai aktualiais aspektais: apie banko pareigą atskleisti visą svarbią ir reikšmingą informaciją prieš sudarant sutartį, apie banko sąžiningumo aspektą prieš sudarant sutartį, apie informacijos aiškumą ir nedviprasmiškumą, apie reklamos klaidingumą, taip pat teikė įrodymus, kad bankas pats konkrečiai prognozavo, jog Šveicarijos franko kursas kils, ir šios informacijos neatskleidė klientams. Tačiau bylą nagrinėję teismai priėmė sprendimus, kurie akivaizdžiai prieštarauja ESTT sprendimams. Be to, ieškovai pateikė įrodymus, kad visi banko reklaminiai teiginiai, jog paskolos šia valiuta yra „saugios“, „skirtos nenorintiems rizikuoti“, „istoriškai geras pasirinkimas besiskolinantiems“, saugesnis pasirinkimas už kitus, esančius rinkoje, yra priešingi realybei ir neatitinka tiesos kriterijaus.
24.4. Teismų motyvai ir išvada dėl neigiamų palūkanų negalimumo ir banko elgesio neigiamas palūkanas prilyginant nuliui yra nepagrįsti ir neteisėti. Nei sutartis, nei teisės aktai nesuteikia bankui teisės vienašališkai keisti įmokų skaičiavimo tvarkos:
24.4.1. Įmokų skaičiavimo tvarka buvo banko standartinės sutarties sąlygos, prie kurių vartotojai prisijungė, todėl bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami vartotojo (prisijungusiojo) naudai.
24.4.2. Lietuvos bankas, nagrinėdamas analogiškus vartotojų ginčus su „Nordea“ banku, vienareikšmiškai pasisakė, kad įmokų skaičiavimas turi būti atliekamas tiksliai taip, kaip nustatyta sutartyje. Be to, faktas, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose tiesiogiai neįtvirtinta galimybė mokėti neigiamas palūkanas, nereiškia, jog šalys dėl tokios nuostatos negali tiesiogiai susitarti sutartyje arba tokios pasekmės negali kilti dėl šalių susitarimu nustatytų atlyginimo už kredito suteikimą taisyklių. Pastarųjų metų praktika patvirtina, kad, bazinėms palūkanų normoms pradėjus artėti prie 0, bankai naujai sudaromose paskolų sutartyse įtraukė sąlygą, kad, bazinei palūkanų normai tapus neigiamai, skaičiuojant palūkanas jos reikšmė prilyginama nuliui. Nagrinėjamu atveju sudarytose sutartyse tokios konkrečios sutarties nuostatos nėra.
24.4.3. Lietuvos teisė neįtvirtina, kad paskolos santykiai būtinai turi būti atlygintiniai. Praktikoje būna beprocenčių paskolų. Lietuvos teisė nedraudžia neigiamų palūkanų. Įstatymų leidėjas suteikė plačią diskreciją šalims tartis dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo. Nagrinėjamu atveju paskolos atlygintinumas turėtų būti skaičiuojamas per visą sandorio laikotarpį. Bazinės palūkanų normos, prieš tapdamos neigiamos, ilgą laiką (daug ilgesnį laiką) buvo teigiamos. Skaičiuojant visas sumas, kurias klientai sumokėjo bankui nuo sutarties sudarymo pradžios, nėra pagrindo daryti išvadą, kad klientai bankui grąžina mažiau nei banko išmokėta kredito suma.
24.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs praktikos visais ginčo bylos aspektais. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta viena civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512-687/2015">3K-3-512-687/2015</a> dėl paskolos Šveicarijos frankais, tačiau ji nevieša, todėl nežinomi byloje nagrinėti klausimai, neaišku, ar buvo tiriamos aplinkybės dėl banko reklamos neatitikties tiesos kriterijams, faktas, kad pats bankas prognozavo konkretų Šveicarijos franko kurso kilimą, tačiau šios informacijos neatskleidė savo klientams, ir t. t. Pirmosios instancijos teismas, paminėdamas šią bylą, pateikė daugiau detalių, nei galima sužinoti skaitant neviešą sprendimą. Pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta teismų praktika visai kitais aspektais (nesutampa bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).
25. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė atsakovės apgaulės (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Būtent ieškovai, besiremiantys apgaule, kaip sandorio negaliojimo pagrindu, privalo pagrįsti, kad atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, nulėmusius kitokių, negu ieškovai turėjo tikslą sudaryti, sandorių sudarymą. Teismai nustatė, kad ieškovai savo asmeninėmis savybėmis viršijo vidutiniškai protingo asmens standartą. Be to, kredito sutarčių ar papildomų susitarimų dėl kreditų Šveicarijos frankais suteikimo (refinansavimo) sudarymas buvo nulemtas ieškovų iniciatyvos (jų pačių prašymu). Vadinasi, ieškovai dar iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo priėmę sprendimus imti kreditus ar refinansuoti turimus kreditus Šveicarijos frankais, o pagrindinis tokių sprendimų motyvas – ekonominės naudos kriterijus. Be to, teismai nustatė, kad atsakovės reklamos lankstinukuose buvo pateikta tinkama ir pakankama informacija galimai Šveicarijos frankų valiutos pokyčių rizikai įvertinti. Lietuvos bankas, nagrinėdamas ieškovų ir atsakovės ginčus, savo sprendimuose konstatavo, jog atsakovė savo reklamos lankstinukuose pateikė teisingą ir tikslią informaciją apie Šveicarijos frankų valiutos svyravimus ir įspėjo apie riziką dėl galimo valiutos kurso svyravimo, todėl informacija lankstinuke negali būti laikoma neteisinga ir (arba) klaidinančia. Šveicarijos franko kursas, tai nurodo ir ieškovai, pradėjo svyruoti 2008 m. Ieškovai iki 2015 m., kol jiems tai buvo ekonomiškai naudinga, toleravo Šveicarijos franko kurso svyravimų aplinkybę. Atsakovės įsitikinimu, įvertinus tikslą, kuriam įgyvendinti ieškovai inicijavo ginčo kredito sutarčių sudarymą ir sudarė šias sutartis, aptariamų prognozių žinojimas nebūtų turėjęs esminės įtakos ieškovų valiai sudarant ginčo sandorius.
25.2. Pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėtas ginčas dėl kreditavimo sutarties Šveicarijos franko valiuta modifikavimo reikalaujant pripažinti negaliojančia kreditavimo sutarties sąlygą dėl šios valiutos pagal CK 1.90 straipsnį ir buvo atmestas ieškovės kasacinis skundas, savaime negali būti vertinamas kaip rėmimasis atitinkama kasacinio teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais priimant aptariamą nutartį, ši kasacinio teismo nutartis nenulėmė nagrinėjamos civilinės bylos išsprendimo rezultato. Kasacinio teismo išnagrinėta byla apskritai subsidiariai paminėta po visų pirmosios instancijos teismo išvadų ir argumentų, pateiktų dėl šios civilinės bylos procese pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų pagrįstumo. Taigi teismo sprendimas nebuvo pagrįstas neviešos bylos medžiaga, atitinkamai nepažeista ieškovų teisė į teisingą teismą.
25.3. Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios kreditavimo teisinius santykius, negali būti aiškinamos taip, kad šių teisės normų aiškinimo rezultatas lemtų pareigos mokėti atlygį už naudojimąsi pinigais perkėlimą bankui ar kitai kredito įstaigai. Toks aiškinimas paneigtų kreditavimo teisiniams santykiams būdingą atlygintinumo savybę, o kartu ir pačių teisinių santykių esmę ir prigimtį. Neigiamų palūkanų taikymas būtent ir reikštų pareigos mokėti atlygį už naudojimąsi pinigais perkėlimą aktyviajai kreditavimo teisinių santykių šaliai. Paskolos santykiai gali būti ir neatlygintiniai, tačiau tarp bylos šalių susiformavo kreditavimo teisiniai santykiai, kurių neatskiriamas požymis yra atlygintinumas. Be to, konkrečios teisės ir pareigos, būdingos paskolos teisinių santykių dalyviams, negali būti perskirstytos, nes tai paneigtų paskolos teisinių santykių esmę. Pažymėta ir tai, kad, sudarant ginčo sutartis, neigiamų palūkanų reiškinys apskritai neegzistavo, todėl šalys objektyviai negalėjo turėti ketinimų, orientuotų į neigiamų palūkanų taikymą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad banko esminis dalyvavimo kreditavimo teisiniuose santykiuose tikslas – gauti pelną už teikiamą finansavimą (palūkanų forma). Dėl to susitarimas dėl neigiamų palūkanų taikymo prieštarautų atsakovės, kaip banko, veiklos pobūdžiui. Kredito sutarčių bendrosios dalies 1.17 punkte įtvirtinta ieškovų, kaip kredito gavėjų, pareiga mokėti atlygį už naudojimąsi suteiktu kreditu; 1.18 punkte – pareiga kiekvieną mėnesį grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas; 2 punkte – aiškus šalių susitarimas dėl teisių ir pareigų pasiskirstymo, 5.2.2 punkte – aiški kiekvieno kaip kredito gavėjo pareiga periodiškai (nustatytais terminais) mokėti palūkanas; 11.2 punkte – pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi atsakovės, kaip banko, pinigais, perduotais kredito forma. Taigi ieškovai turi pareigą kredito sutartyse nustatytais terminais ir tvarka mokėti atsakovei palūkanas.
25.4. Ieškovai nurodo, kad jie yra vartotojai, todėl sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos jų, kaip vartotojų, naudai. Kredito sutarčių sąlygų, reglamentuojančių palūkanas ir jų mokėjimo tvarką, turinys nekelia abejonių, yra vienprasmiškas ir aiškus. Kredito sutartyse yra įtvirtintos ieškovų, kaip kredito gavėjų, pareigos sutartyse nustatytais terminais ir tvarka mokėti atsakovei palūkanas ir nė viena sutarties nuostata, reglamentuojanti palūkanas ir jų mokėjimo tvarką, negali būti aiškinama kaip sutarties sąlyga, įtvirtinanti neigiamų palūkanų taikymo galimybę. Taigi, priešingai nei argumentuoja ieškovai, nėra pagrindo taikyti vadinamąją contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai) taisyklę.
25.5. Ieškovų argumentai, kad teismai nukrypo nuo ieškovų nurodytos teismų praktikos, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2013">3K-3-381/2013</a> pažymėta, kad, žemesnės instancijos teismams nagrinėjant šią bylą, buvo nustatyta, jog indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje buvo pateikta klaidinga informacija, suklaidinusi sutarties šalį (sutartyje buvo nurodyta, jog įsipareigojimai (indėlių sertifikatai) yra apdrausti, nors jie realiai nebuvo apdrausti). Kadangi skiriasi nagrinėjamos ir nurodomos bylos faktinės aplinkybės, nėra pagrindo nagrinėjamam ginčui taikyti nurodytos kasacinio teismo nutarties sprendžiant šios bylos ginčą.
25.6. Teisingumo Teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendime pažymėta, kad bylos, baigtos šiuo sprendimu, procese buvo kelti klausimai, susiję su nesąžiningų sutarties sąlygų nustatymu ir vertinimu. Kredito sutarčių, sudarytų atsakovės ir ieškovų, sąlygų sąžiningumo vertinimas nesudaro šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyko, vadinasi, aptariamas Teisingumo Teismo sprendimas gali būti taikomas tik ypač siaurai. Be to, ESTT nagrinėtos bylos kontekste ieškovams apskritai nebuvo pateikta informacija apie galimas valiutų kursų svyravimo rizikas. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovams atsakovė suteikė esminę informaciją prieš sudarant ginčo sutartis ir tinkamai įspėjo juos dėl rizikos, susijusios su valiutos kurso svyravimu. Galiausiai Teisingumo Teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendime konstatavo, kad turi būti vadovaujamasi vidutiniškai protingo asmens standartu, o tas ir buvo atlikta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nagrinėjant šią civilinę bylą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl banko pareigos atskleisti klientui paskolos Šveicarijos frankų valiuta kurso riziką ir dėl apgaulės sudaryto sandorio negaliojimo
26. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
27. Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274-611/2015">3K-3-274-611/2015</a>; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODktOTE1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-89-915/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-89-915/2019">e3K-3-89-915/2019</a>, 40 punktas).
28. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-640/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-640/2006">3K-3-640/2006</a>; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-306/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-306/2007">3K-3-306/2007</a>; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-609/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-609/2008">3K-3-609/2008</a>).
29. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2013">3K-3-264/2013</a>; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjktOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-329-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-329-916/2015">3K-3-329-916/2015</a>; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk3LTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-197-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-197-916/2019">e3K-3-197-916/2019</a> 61 punktą).
30. Kasaciniame skunde ieškovai teigia, kad atsakovė neįspėjo jų apie valiutos riziką, neatskleidė jiems savo žinioje turimos informacijos apie artėjantį Šveicarijos franko kurso kilimą, banko reklamos teiginiai neatitiko tiesos kriterijaus. Banko reklaminiame lankstinuke informacija pateikta taip, kad klientai negalėtų objektyviai įvertinti Šveicarijos franko kurso grafiko 2003–2008 metais, be to, pateiktas stabiliausio 5 metų laikotarpio grafikas.
31. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų sudarymo metu ieškovai dėl savo turimo išsilavinimo, darbo ar gyvenimo patirties atitiko vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą, todėl jie galėjo suvokti, jog suteikto kredito valiutos pakeitimas yra susijęs su tam tikra naujos valiutos kurso svyravimo ir paskolos galutinio pabrangimo rizika. Teismai nustatė ir tai, kad atsakovė reklaminėse skrajutėse pateikė Šveicarijos franko ir euro santykių su litu 2003–2008 metų diagramas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reklaminio lankstinuko antrame lape buvo nurodytas aiškus įspėjimas apie galimus Šveicarijos frankų valiutos kurso svyravimus, būtinybę įvertinti savo galimybes grąžinti kreditą tuo atveju, jei šis kursas pasikeistų ir dėl to atitinkamai ūgtelėtų mėnesinė kredito įmoka.
32. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą grindė argumentais, kad palyginimui pateikta tik penkerių metų laikotarpio diagrama aiški ir suprantama – euras ir litas susietas tik 2002 metais, o euras kaip bendra ES valiuta funkcionuoja nuo 1999 metų, grynųjų pinigų pavidalu – tik nuo 2002 metų. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad 1995–2001 m. laikotarpio Šveicarijos franko kurso santykio su litu palyginimas, kai Lietuvos ūkis tik formavosi, ekonominė padėtis dėl labai įvairių priežasčių buvo itin nestabili, būtų buvęs ne tik neinformatyvus, bet ir nekorektiškas.
33. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2007 metų prognozę apie galimą Šveicarijos franko kurso augimą ir nurodė, kad tokia prognozė padaryta siejant ją su investuotojų, t. y. trečiųjų asmenų, galimais veiksmais. Pateiktoje prognozėje kartu rekomenduojama Šveicarijos vyriausybei tirti darbo, kapitalo ir produkcijos rinkas ir užtikrinti priemones, kurios leistų sušvelninti galimas pasekmes, – vadinasi, rekomendacija buvo nukreipta į vyriausybei siūlomas priemones, kaip pašalinti valiutos kurso augimą ir jo keliamas neigiamas pasekmes. Todėl pateikta kurso galimo augimo prognozė savaime negalėjo reikšti faktinio augimo padėties, kuri pagal pateiktus siūlymus turėjo būti suvaldyta (eliminuota). Be to, prognozėje nenurodomas galimas valiutos kurso augimo mastas, juo labiau – trukmė.
34. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, pats faktų nenustato (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 35 straipsnio 1 dalis). Teismų nustatytos pirmiau aptartos aplinkybės pagrįstai ir teisėtai teismų buvo pripažintos nesudarančiomis pagrindo pripažinti, jog ieškovai sutartis su atsakove sudarė dėl atsakovės apgaulės, atsakovei tyčia nutylėjus sandoriui sudaryti reikšmingas aplinkybes dėl Šveicarijos frankų valiutos kurso galimo svyravimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad nors atsakovės pateikta informacija galbūt ir nėra visiškai išsami, tačiau CK 1.91 straipsnio kontekste ji vertintina kaip pakankama, kad ieškovai galėtų suprasti galimą Šveicarijos frankų valiutos kurso svyravimą ir dėl to galimą galutinės kredito kainos padidėjimą. Teismų nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė savo veiksmais tyčia siekė suklaidinti ieškovus, sąmoningai nuslėpė itin reikšmingą sutartims sudaryti informaciją ir būtent tai lėmė ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčo sutartis, papildomus susitarimus.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas argumentais dėl pasirinkto valiutų kurso palyginimo laikotarpio tinkamumo pasisakė ir dėl ieškovų argumento, jog jiems turėjo būti pateikta informacija apie gerokai ilgesnio laikotarpio Šveicarijos franko kurso svyravimus. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės vertino visus ieškovų nurodytus argumentus, įrodymus, nors ir detaliai dėl kiekvieno iš jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta neviešoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512-687/2015">3K-3-512-687/2015</a>, pasisakė dėl jos kaip netinkamo precedento dėl jos neviešo pobūdžio.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas dėl apgaule sudaryto sandorio turinio, banko pareigos atskleisti visas svarbias aplinkybes klientui, netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir dėl tokio proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti netinkamai taikyta CK 1.91 straipsnio norma.
Dėl neigiamų palūkanų mokėjimo
37. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose.
38. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Taigi, teisės aktuose yra įtvirtinta prezumpcija, jog kreditavimo sutartis yra atlygintinė, tačiau atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką šalys gali nustatyti tarpusavio sutarimu. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
39. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutartyje nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-357/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-357/2007">3K-3-357/2007</a>).
40. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose taip pat yra pažymėjęs, kad palūkanų mokėjimas pagal paskolos sutartį yra šios kategorijos sutartims būdinga sąlyga, sudarant sutartį su banku – įprasta, todėl kiekvienam apdairiam ir rūpestingam asmeniui lengvai suvokiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-208-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-208-248/2015">3K-3-208-248/2015</a>).
41. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditavimo teisiniai santykiai savo esme yra atlygintiniai, o atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus perduotais pinigais mokamas palūkanų forma. Be to, kreditoriui turi būti grąžinta visa kreditavimo sutartimi paskolinta suma kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina ir tai, kad CK įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia kredito sutarties šalims teisę susitarti dėl neatlygintinio kredito suteikimo ar netgi dėl to, kad kreditorius mokėtų atlyginimą kredito gavėjui už jo naudojimąsi kreditoriaus suteiktais pinigais. Tačiau toks susitarimas turi būti aiškiai išreikštas šalių sudarytoje sutartyje.
42. Ieškovų ir atsakovės sudarytų kredito sutarčių bendrosios dalies 1.17 punkte metinė palūkanų norma apibrėžiama kaip sutarties specialiosios dalies 2.9 punkte nustatytas ir kredito gavėjo mokamas atlygis už naudojimąsi kreditu; metinę palūkanų normą sudaro marža ir bazinė palūkanų norma arba marža ir fiksuota palūkanų norma, priklausomai nuo kredito gavėjo pasirinkimo. Pagal kredito sutarčių bendrosios dalies 5.2.2 punktą kredito gavėjas įsipareigoja tinkamai mokėti grąžintinas sumas, palūkanas pagal mokėjimo grafiką.
43. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMwLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-130-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-130-695/2018">e3K-3-130-695/2018</a> 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-611/2019">e3K-3-109-611/2019</a> 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
44. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovai kredito sutartis su atsakove sudarė prisijungimo būdu pagal atsakovės iš anksto parengtas bendrąsias sutarčių sąlygas. Dėl to pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
45. Bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, kad neigiamų palūkanų taikymas, t. y. matematinis grąžinamos kredito įmokos ir neigiamų palūkanų sudėjimas, nėra galimas, nes tai prieštarautų kredito sutarties esmei ir jos atlygintinumui, iš esmės netyrė ir nevertino pagal CK 6.193 straipsnio taisykles ieškovų ir atsakovės sudarytų kredito sutarčių sąlygų, susijusių su palūkanų ir kredito įmokų apskaičiavimu ir mokėjimu. Jau minėta, kad įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl neatlygintino kredito suteikimo ar netgi dėl neigiamų palūkanų taikymo, todėl teismų išvada, jog net negali būti susitarta dėl neigiamų palūkanų, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant aptartas CK normas.
46. Kasacinis teismas, minėta, gali tik patikrinti kasacine tvarka skundžiamą sprendimą ar nutartį teisės taikymo aspektu, tačiau nenustato faktų. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygų, susijusių su palūkanų skaičiavimo taisyklėmis, nustatymas ir įvertinimas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas negali išspręsti. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atmesti ieškovų reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo perskaičiuoti įmokas, neteisingai apskaičiuojant mokėtinas įmokas, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjant bylos dalį iš naujo, būtina tirti ir įvertinti kredito sutarčių, papildomų susitarimų sąlygas dėl įmokų skaičiavimo tvarkos, ar šalys aptarė sutartyse, papildomuose susitarimuose galimybę taikyti neigiamas palūkanas aritmetiškai jas sudedant su kredito įmokomis. Aiškinant šias sutarčių sąlygas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, būtina atsižvelgti į tai, ar kredito sutarčių sudarymo metu šalys aptarė tokią situaciją, kokia susidarė nagrinėjamoje byloje, ar šalys sutarčių, papildomų susitarimų sudarymo metu galėjo nustatyti neigiamų palūkanų egzistavimo finansų rinkose galimybę.
Dėl teismo pareigos ex officio (savo iniciatyva) vertinti vartojimo sutarčių sąlygas
47. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovų ir atsakovės sudarytos būsto kredito sutartys yra vartojimo sutartys. Atsižvelgiant į ginčo kredito sutarčių, papildomų susitarimų sudarymo laiką, nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio, reglamentavusio vartojimo sutarčių ypatumus, normos. Šiuo metu vartojimo sutarčių ypatumus reglamentuoja CK 6.2284 straipsnio normos (galioja nuo 2014 m. birželio 13 d.). Kadangi tiek galiojęs CK 6.188 straipsnis, tiek šiuo metu galiojantis CK 6.2284 straipsnis iš esmės savo turiniu yra labai panašūs, todėl tiek, kiek nesikeitė teisinis reguliavimas (normos turinys), aiškindama ir taikydama CK 6.188 straipsnio normas teisėjų kolegija vadovaujasi kasacinio teismo formuojama CK CK 6.2284 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo praktika.
48. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>, 37, 38 punktai). Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45–46 punktus ir juose nurodytą ESTT praktiką). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą ESTT praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.
49. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-272/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-272/2011">3K-7-272/2011</a>; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2012">3K-3-156/2012</a>; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDUtNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-245-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-245-611/2017">3K-3-245-611/2017</a>, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>, 38 punktas).
50. Taigi CK 6.2284 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys (atitinkamai CK 6.188 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys) nustato kriterijų, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą. Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu.
51. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., be kita ko, 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).
52. Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 5 dalyje. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 50 punktas).
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis skirtumas tarp iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio ir galiojančio CK 6.2884 straipsnio normų yra tas, jog galiojančio CK 6.2884 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai, o šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Tokia nuostata iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusiame CK 6.188 straipsnyje tiesiogiai nebuvo įtvirtinta, tačiau pagal šio straipsnio 2 dalies 9 punktą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios nebuvo individualiai aptartos, kurios įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės atsisakyti. CK 6.188 straipsnio 3 dalis suteikė teismui teisę pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarčių sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus. Taigi, CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 3 dalies nuostatas taikant kartu, darytina išvada, kad jos suteikia teismui teisę pripažinti nesąžiningomis ir tokias vartojimo sutarčių sąlygas, kurios nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, t. y. kurios neatitinka skaidrumo reikalavimo.
54. Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje pripažįsta, kad paskolų užsienio valiuta suteikimas savaime neprieštarauja Europos Sąjungos teisei (žr. ESTT 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo byloje Andriciuc ir kt., C‑186/16, 41 punktą). Minėtą išvadą patvirtina ir 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (toliau – Direktyva 2014/17/ES). Direktyvos 2014/17/ES 23 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl minimalios vartotojų apsaugos skolinantis užsienio valiuta, įgyvendinančias nuostatas taikant nuo 2016 m. kovo 21 d.
55. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl paskolos sutarčių sudarytų užsienio valiuta nurodyta, kad su valiutos keitimo kursu susijusi rizika minėtų sutarčių atveju negali automatiškai tekti vartotojui (žr., pvz., ESTT 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo byloje Andriciuc ir kt., C‑186/16, 41 punktą). Pagal ESTT jurisprudenciją lemiamą reikšmę tokių sutarčių atveju turi aplinkybė, ar vartotojas buvo informuotas apie esamą riziką aiškia, suprantama kalba (ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje K?sler ir K?slerné R?bai, C-26/13, 40 punktas; 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje OTP Bank ir OTP Faktoring, C-51/17, 68 punktas; 2019 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Dunaiprieš ERSTE Bank Hungary Zrt, C-118/17, 48 punktas).
56. Nagrinėjamoje byloje taikytino iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta, jog sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Analogiška nuostata įtvirtinta galiojančio CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje.
57. Taigi bendroji taisyklė, kad minėtų sąlygų sąžiningumas nėra vertinamas, nebent jos neatitinka vadinamojo skaidrumo reikalavimo, t. y. nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai (žr. ESTT 2014 m. balandžio 30 sprendimo byloje K?sler ir K?slerné R?bai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13, 61 punktą).
58. Iš ESTT jurisprudencijos matyti, kad sąlyga, pagal kurią užsienio valiuta išreikšta paskola turi būti grąžinta šia valiuta, yra susijusi su „pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalį, nes ši sąlyga nustato esminę prievolę, apibūdinančią šią sutartį (žr. ESTT 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo byloje Andriciuc ir kt., 41 punktą). Pagal šią nuostatą tokia sąlyga gali būti tikrinama dėl nesąžiningumo tik tuo atveju, jeigu ji nėra pateikta aiškia, suprantama kalba (žr. ESTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo byloje OTP Bank ir OTP Faktoring, C-51/17, 68 punktą; 2019 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Dunaiprieš ERSTE Bank Hungary Zrt, C-118/17, 48 punktą).
59. Kriterijus, leidžiančius įvertinti, ar sąlyga turi būti laikoma pateikta aiškia, suprantama kalba, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalį, Teisingumo Teismas nustatė 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendime byloje Andriciuc ir kt., C-186/16. Teisingumo Teismas išaiškino, kad sutarčių sąlygų skaidrumo reikalavimas neturėtų būti susiaurintas iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu požiūriu, bet, priešingai, jį reikia aiškinti plačiai. Sutarties sąlygos aiškumo ir suprantamumo reikalavimą reikia suprasti kaip reiškiantį ir tai, kad vartotojui būtų sudaryta galimybė pagal tikslius ir suprantamus kriterijus numatyti ekonominius padarinius, kurių jam atsiranda dėl sutarties sąlygos. Nacionalinis teismas turi išnagrinėti šį klausimą atsižvelgdamas į visas svarbias faktines aplinkybes, įskaitant reklamą ir per derybas dėl kredito sutarties paskolos davėjo pateiktą informaciją (2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Andriciuc ir kt., C-186/16, 44–46 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
60. Konkrečiai nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas su sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, turi patikrinti, ar nagrinėjamoje byloje vartotojui buvo perduota visa informacija, kuri gali turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai ir leistų įvertinti, be kita ko, visą jo paskolos kainą. Atliekant šį vertinimą lemiamą reikšmę turi, pirma, tai, ar sąlygos suformuluotos aiškiai ir suprantamai, kad leistų vidutiniam vartotojui, t. y. pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui, įvertinti šią kainą, ir, antra, ar aplinkybė, kad kredito sutartyje nenurodyta informacija, kuri, atsižvelgiant į šioje sutartyje nurodytų prekių ir paslaugų pobūdį, laikoma esmine (2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Andriciuc ir kt., C-186/16, 44-47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
61. Pirma, paskolos gavėją reikia aiškiai informuoti apie tai, kad, pasirašant užsienio valiuta išreikštą paskolos sutartį, jam tenka tam tikra valiutų keitimo rizika, kurią jam galbūt bus sunku prisiimti ekonominiu požiūriu, jei valiuta, kuria jis gauna pajamas, nuvertėtų. Antra, iš veiklos vykdytojo, šiuo atveju – banko turi būti reikalaujama, atsižvelgiant į jo šioje srityje turimą patirtį ir žinias, kad jis nurodytų galimus valiutų kursų svyravimus ir riziką, galinčią kilti dėl to, kad paskola paimama užsienio valiuta, ypač jei vartotojas paskolos gavėjas gauna pajamas ne šia valiuta. Todėl nacionalinis teismas turi patikrinti, ar veiklos vykdytojas pateikė atitinkamiems vartotojams visą reikšmingą informaciją, leidžiančią jiems įvertinti sąlygos, kaip antai nagrinėjamos byloje, ekonomines pasekmes jų finansiniams įsipareigojimams (2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Andriciuc ir kt., C-186/16, 50 punktas).
62. Sutarties sąlygos nesąžiningumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamos sutarties sudarymo momentą, visas aplinkybes, kurias veiklos vykdytojas galėjo žinoti tuo momentu ir kurios galėjo paveikti paskesnį jos vykdymą, nes sutarties sąlyga gali lemti šalių teisių ir pareigų neatitikimą, kuris atsiranda tik vykdant sutartį (2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Andriciuc ir kt., C-186/16, 54 punktas).
63. Pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 6 dalį), kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Teisingumo Teismas šiuo klausimu yra ne kartą pabrėžęs, kad nacionaliniai teismai neturi teisės patikslinti sutartį, pakeisdami tokios sąlygos turinį (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Banco Espa?ol de Crédito, C-618/10, 73 punktas; 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje K?sler ir K?slerné R?bai, C-26/13, 77 punktas; 2019 m. kovo 26 d. sprendimas sujungtose bylose Abanca Corporación Bancaria ir Bankia, C-70/17 ir C-179/17, 53 punktas).
64. Akivaizdu, kad nesąžininga sąlyga gali būti naikinama tik tuo atveju, jei sutartis, panaikinus sąlygą, lieka galioti, nepraradusi prasmės. Tačiau jei nacionalinis teismas, atlikęs vertinimą, padaro išvadą, kad panaikinti sąlygos, nepakeičiant jos kita, negalima, iš esmės jis turi pripažinti negaliojančia visą sutartį ir taikyti restituciją (ESTT 2019 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Dunaiprieš ERSTE Bank Hungary Zrt, C-118/17, 48 ir 52 punktai; 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Dziubakprieš Raiffeisen Bank International AG, C-260/18, 44 ir 45 punktai).
65. Galimi atvejai, kai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia vartotojui kyla ypač neigiamos pasekmės. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją taip gali atsitikti paskolų sutarčių atveju. Tokios sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmė iš esmės yra ta, kad turi būti nedelsiant sumokėta negrąžinta paskolos suma, kuri gali viršyti finansinį vartotojų pajėgumą (ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje K?sler ir K?slerné R?bai, C-26/13, 83 ir 84 punktai; 2019 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Abanca Corporación Bancaria ir Bankia, C‑70/17 ir C‑179/17, 58 punktas).
66. Tokiais atvejais Teisingumo Teismas priimtina laikė galimybę pakeisti nesąžiningą sąlygą dispozityviąja vidaus teisės nuostata arba atitinkamu šalių bendru sutarimu taikoma nuostata (žr. ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje K?sler ir K?slerné R?bai, C-26/13, 80 punktą; 2019 m. kovo 26 d. sprendimo sujungtose bylose Abanca Corporación Bancaria ir Bankia, C-70/17 ir C-179/17, 56 ir 59 punktus; 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Dziubak prieš Raiffeisen Bank International AG, C‑260/18, 58 punktą).
67. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, siekiant užpildyti spragą, bet kuriuo atveju svarstytinos tik tokios teisės aktų nuostatos, kurios atspindi nacionalinio teisės aktų leidėjo siektą tam tikrų sutarčių šalių visų teisių ir pareigų pusiausvyrą (žr. ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Dziubak prieš Raiffeisen Bank International AG, C-260/18, 60 punktą).
68. Apibendrinant nurodytą Teisingumo Teismo praktiką konstatuotina, kad ginčo sutarčių sąlygos, pagal kurias užsienio valiuta išreikšta paskola turi būti grąžinta šia valiuta, turi būti vertinamos kaip pagrindinės sutarties dalyką nustatančios sąlygos CK 6.188 straipsnio 5 dalies prasme ir šios sąlygos sąžiningumo aspektu turi būti vertinamos, tik jeigu jos nėra aiškiai ir suprantamai išreikštos. Vertinant, ar jos išreikštos aiškiai ir suprantamai, atsižvelgtina į šios nutarties 59-62 punktuose aptartus ESTT jurisprudencijoje nurodytus kriterijus. Jeigu bylą nagrinėjančio teismo būtų pripažinta, kad šios sąlygos nėra aiškiai ir suprantamai išreikštos, bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir, be kita ko, į banko, patirtį ir žinias, kiek tai susiję su valiutos keitimo kurso galimu svyravimu ir paskolos sutarties sudarymo užsienio valiuta rizika, turi įvertinti, ar laikytasi sąžiningumo reikalavimo, ar yra ryški teisių ir pareigų neatitiktis (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis (CK 6.188 straipsnio 2 dalis).
69. Pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 6 dalį), kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Teismas nesąžiningą sąlygą gali naikinti tik tuo atveju, jei sutartis, panaikinus sąlygą, liktų galioti, nepraradusi prasmės. Jei nacionalinis teismas, atlikęs vertinimą, padaro išvadą, kad panaikinti sąlygos, nepakeičiant jos kita, negalima, iš esmės jis turi pripažinti negaliojančia visą sutartį ir taikyti restituciją. Tačiau teismas, prieš spręsdamas dėl visos sutarties pripažinimo negaliojančia, turi įvertinti, ar toks pripažinimas negaliojančia nesukels pernelyg neigiamas pasekmes vartotojui. Esant teigiamam atsakymui į šį klausimą, teismas turi atsižvelgti į vartotojo nuomonę ir, jam nepageidaujant tokių pasekmių, spręsti dėl galimybės pakeisti nesąžiningą sąlygą dispozityviąja vidaus teisės nuostata arba atitinkamu šalių bendru sutarimu taikoma nuostata. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje gali kilti poreikis sąžiningumo aspektu įvertinti ir kitas ginčo sutarčių sąlygas.
70. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, ieškovų su atsakove sudarytas kredito sutartis (susitarimus) kvalifikavęs kaip vartojimo sutartis, jų visiškai ex officio nevertino nesąžiningumo aspektu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų nustatyta aplinkybė, kad ieškovai buvo informuoti atsakovės apie Šveicarijos frankų valiutos kurso pasikeitimo riziką ir kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės apgaulės ieškovų atžvilgiu atskleidžiant šią riziką, savaime nereiškia, kad atsakovė tinkamai atliko jai įstatymo nustatytas pareigas vartotojui perduoti visą informaciją, kuri gali turėti įtakos ieškovų įsipareigojimų apimčiai ir leistų įvertinti, be kita ko, visą kredito kainą. Byloje būtina tirti ir vertinti, ar ginčo kredito sutarčių (susitarimų) sudarymo metu atsakovei, kaip profesionaliai finansų rinkos dalyvei, buvo žinoma ir (ar) galėjo būti žinoma, jog Šveicarijos frankų valiuta gali taip smarkiai pabrangti euro atžvilgiu, kaip įvyko nagrinėjamos bylos atveju. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka atsakovei.
71. Aptartų aplinkybių tyrimas yra fakto klausimas. Dėl nurodytų motyvų nėra galimybės apeliacinės instancijos teismo padarytų klaidų pašalinti kasaciniame teisme. Todėl civilinės bylos dalis dėl ieškovų ir atsakovės sudarytų kredito sutarčių, papildomų susitarimų sąlygų vertinimo jų nesąžiningumo aspektu ieškovų kaip vartotojų atžvilgiu perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovų reikalavimai pripažinti, kad atsakovė akcinė bendrovė „Luminor bank“ pažeidžia su ieškovais sudarytas sutartis, netinkamai skaičiuodama įmokas (neskaičiuodama neigiamų palūkanų), ir įpareigoti perskaičiuoti buvusias įmokas bei ateityje skaičiuoti įmokas pagal sutarties sąlygas, t. y. atsižvelgti į neigiamas palūkanas, panaikinti ir perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo šią civilinės bylos dalį, taip pat bylos dalį dėl ieškovų ir atsakovės akcinės bendrovės „Luminor bank“ sudarytų ginčo vartojimo sutarčių įvertinimo nesąžiningumo aspektu.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virginijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
