Civilinė byla Nr. 2A-200-357/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24756-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.16.8.; 3.2.3.8.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui D. R. dėl žemės sklypo atlaisvinimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareikštu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovą per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0196 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą - dujų reguliavimo punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro; 2) tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 0,0196 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pastatą - dujų reguliavimo punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl pastato - dujų reguliavimo punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš atsakovo; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas atsakovui, kadangi jame nėra jokio pastato, kuriam eksploatuoti šis sklypas būtų reikalingas, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sudarymo metu galėjo būti naudojamas tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams. Dujų reguliavimo punktas priskirtinas inžineriniams tinklams. Atsakovas patvirtino, kad visa inžinerinė įranga iš pastato – dujų reguliavimo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išmontuota. Atsakovas ilgą laiką, tai yra 4 metus neeksploatavęs žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančio pastato - dujų reguliavimo punkto. Statinių savininkui dėl jo kaltės praradus teisę nuomotis žemės sklypą, atsakovas neturi teisės kitu teisėtu būdu naudotis šiuo valstybinės žemės sklypu, todėl jis privalo nusikelti (nugriauti) žemės sklype esančius ir jam nuosavybės teise priklausančius statinius.
Atsakovas D. R. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad dėl jo paties kaltės jis prarado teisę nuomotis žemės sklypą, todėl, jo vertinimu, nėra teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovą atlaisvinti žemės sklypą. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas - dujų reguliavimo punktas visada buvo įrašytas kaip pastatas, šis nekilnojamojo turto objektas negali būti laikomas inžineriniu statiniu, kadangi jis įregistruotas kaip pastatas, todėl jam eksploatuoti turi būti skirtas žemės sklypas. 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintas 196 kv. m. žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos (detaliajam plane naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Taigi jau dveji metai, kai atsakovui priklausančio pastato paskirtis pakeista į gamybos ir pramonės, todėl jame galima vystyti bet kokią gamybos ir pramonės veiklą. Nėra pagrindo reikalauti pastatą eksploatuoti siejant jį su dujų eksploatavimo tikslais.
Atsakovas, vadovaudamasis paruoštu detaliuoju planu, 2016 metais paruošė komercinės paskirties pastato naujos statybos projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Įpareigojo atsakovą D. R. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0196 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą - dujų reguliavimo punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, tuo atveju, jei atsakovas D. R. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlaisvins 0,0196 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pastatą - dujų reguliavimo punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl pastato - dujų reguliavimo punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Priteisė iš atsakovo D. R. valstybei 13,60 Eur (trylika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad ieškovės veiksmų, sudarant nuomos sutartį, vertinimas būtų reikšmingas sprendžiant dėl statinių savininko teisių į nuostolių atlyginimą. Kadangi atsakovas byloje priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė, dėl to atsakovo argumentai šiuo klausimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir jie nėra vertinami. Nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, o pobūdis - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Vertindamas atsakovo veiksmus, sudarant nuomos sutartį, teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas nusipirko pastatą – dujų reguliavimo punktą, kuris dėl jame buvusių įrenginių išmontavimo neturėjo aiškios apibrėžtos funkcijos, nereiškia, kad atsakovas ketino vykdyti veiklą, susijusią su susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimu. Atsakovas žinojo, kad perka nefunkcionuojantį statinį ir juo nesinaudos (2017 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 34 sek. – 11 min. 42 sek.). Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendime konstatuota, jog sudarant valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis ketinimo naudoti jos pagal paskirtį nebuvo, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sudarymas panaikintas, pripažinta niekine ir negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartis. Byloje nėra duomenų, jog 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymo priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė žinojo, jog atsakovas po 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymo priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo išnuomotą žemės sklypą naudos ne susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti, nes statybos buvo leidžiamos ir pagal nuomos sutarties 5.1 papunktį.
Teismas pažymėjo, kad netgi ir pakeitus žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, naudojimo pobūdį, pastatas - dujų reguliavimo punktas bei jo priklausiniai kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai neįgijo aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovo lūkestis, jog įsigijus nefunkcionuojantį dujų reguliavimo punktą ir neketinant jo taip eksploatuoti, suformavus tariamam jo eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės sklypą, po to pakeitus inžinierinėms komunikacijoms naudoti skirto žemės sklypo būdą į kitą, jam jis bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas, prieštarauja viešajam interesui, valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl teisės negali būti saugomas ir ginamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl servituto nustatymo ar kitokio įstatymu nustatyto būdo naudotis jam nepriklausančia žeme, praradus teisę naudotis žemės sklypu nesikreipė į ieškovę su prašymu suteikti jam teisę kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Be to, nagrinėjimu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovo teisę į servituto nustatymą, nėra būtinybės riboti savininko teises servitutu, nes atsakovas neįrodė, jog jam priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais galima naudotis pagal jų paskirtį (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad žemės sklypas jame stovintiems neaiškios paskirties statiniams eksploatuoti nereikalingas.
Atsakovas įpareigotinas savo lėšomis atlaisvinti ginčo žemės sklypą, pašalinant pastatą - dujų reguliavimo punktą ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centras Kauno filialui, kad pastatas - dujų reguliavimo punktas ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiais statiniais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neatlaisvins minėto žemės sklypo, pavestina ieškovei pašalinti pastatą - dujų reguliavimo punktą ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius šiame žemės sklype, pateikti prašymą VĮ Registrų centras Kauno filialui dėl pastato - dujų reguliavimo punkto ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su šiais statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Nagrinėjamuoju atveju Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimu, kuris buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi, panaikintas administracinis aktas - 2012 m. lapkričio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-811, o 2012 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-217, sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, ir D. R., pripažinta niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties 55 punkto, kad pastatas - dujų reguliavimo punktas neturi aiškios funkcinės priklausomybės, o sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ketinimo naudoti jo pagal paskirtį nebuvo, yra konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir apeliantas jų neginčija. Tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina kad sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl apelianto kaltės. Teismai vertino lūkesčius ir galimybę lengvatine tvarka naudotis žemės sklypu, bet niekaip nekonstatavo kaltės dėl niekinio sandorio sudarymo.
Vien tai, kad žemės sklypas pastato eksploatavimui nėra reikalingas, savaime nepreziumuoja kaltės praradus teisę į žemės sklypą, nes žemės sklypas pastato eksploatavimui tokiu atveju nebuvo reikalingas ir iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Tai, kad kreipėsi su prašymu dėl valstybinės žemės nuomos (ir šis prašymas kompetentingos institucijos buvo patenkintas, dėl ko buvo pasirašyta ieškovės paruošta valstybinės žemės nuomos sutartis), negali pabloginti padėties lyginant su ta, kuri buvo iki tokio prašymo pateikimo.
Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neįrodė turintis teisę kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Tačiau, kaip ir iki išsinuomojant žemės sklypą prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), taip ir pripažinus valstybinės žemės nuomos sutartį niekine dėl jos neatitikimo įstatymo reikalavimams, kaltės dėl žemės sklypo praradimo nėra, kadangi pirmuoju atveju sklypas prie pastato, kurį įsigijo, apskritai nebuvo išnuomotas, o įstatymai tokio pastato (nors ir neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės, tačiau įregistruoto kaip nekilnojamojo turto) įsigyti nedraudė. Nustačius, kad valstybinės žemės sklypas prie tokio pastato negali būti suformuotas ir išnuomotas, turėtų būti atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė.
Pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo teisėtai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, ieškovė laisva valia valstybinės žemės nuomos sutartį parengė ir sudarė, tačiau bando kaltę dėl sutarties sudarymo perkelti atsakovui. Lieka neaišku, kodėl ieškovės nuomone atsakovui turėjo būti žinoma, kad žemės sklypas, kuriame yra tik nefunkcionuojantis neturintis konkrečios funkcijos (paskirties) dujų reguliavimo punktas, negalėjo būti išnuomotas, o ieškovei, kuri, yra už valstybinės žemės nuomą atsakinga valstybinė institucija, parengusi ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties projektą ir šią sutartį sudariusi, tai buvo nežinoma.
Pripažinus žemės nuomos sutartį negaliojančia (niekine) darytina išvada, kad ši sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas, t.y., ieškovei pažeidus viešosios teisės principą tvarkant valstybės turtą ir peržengus įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, t. y., veikiant uit r a viręs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-532/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-532/2009">3K-3-532/2009</a>).
Teismas nepagrįstai sprendime pažymėjo, kad pačios ieškovės veiksmų, sudarant nuomos sutartį, vertinimas būtų reikšmingas sprendžiant dėl statinių savininko teisių į nuostolių atlyginimą. Kadangi atsakovas byloje priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė, dėl to atsakovo argumentai šiuo klausimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir jie nėra vertinami.
Teismas sprendime nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymo priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė žinojo, jog atsakovas po 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymo priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo išnuomotą žemės sklypą naudos ne susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti. Nagrinėjamuoju atveju nėra jokios prasmės analizuoti, ar naudojo žemės sklypą pagal paskirtį ar ne, kadangi tokia sutartis apskritai negalėjo būti sudaryta, o tai savaime reiškia, kad kaltė praradus teisę į žemės sklypą, kaip pažeidusios sutartį šalies, taip pat negali būti konstatuojama.
Teismas nepagrįstai nurodo, kad sprendime nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, taip pat teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose yra pagrindu konstatuoti, kad atsakovas turi atlaisvinti valstybei priklausantį žemės sklypą nuo neaiškios funkcinės paskirties pastatų, nes jis dėl savo kaltės prarado teisę naudotis žemės sklypu, ant kurio yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir neįrodė turintis teisę kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Teismo nurodomose bylose faktinė situacija yra visiškai kitokia ir tokia praktika remtis nebuvo pagrindo.
Pripažinus sutartį niekine, buvo sugrįžta į pradinę padėtį, t. y. tokią padėtį, kurioje buvo tik įsigijus pastatą - dujų reguliavimo punktą. Įstatymai nedraudė tokio pastato įsigyti, šis nekilnojamasis daiktas yra civilinėje apyvartoje neuždraustas objektas, o vien tai, kad įsigijimo momentu neturėjo valstybinės žemės sklypo nuomos, nedaro pirkimo-pardavimo sandorio neteisėtu. Jokių neteisėtų veiksmų, kurie leistų konstatuoti kaltę dėl teisės į žemės sklypą praradimo, neatliko. Visi veiksmai, kurie galėtų būti vertinami šiame kontekste, yra teisėtas pastato įsigijimas pirkimo-pardavimo sandoriu ir valstybinės žemės nuomos sutarties, kuri buvo parengta kompetentingos institucijos, pasirašymas. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad apeliantas neketina žemės sklypo naudoti pagal paskirtį, bando pasakyti neva šis sandoris buvo tariamas (CK 1.86 straipsnis), tačiau įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimu jis buvo pripažintas niekinis kitu pagrindu - kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
Teismo sprendimas neatitinka Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų (47 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305- 916/2017). Mano, kad pripažinus valstybinės žemės nuomos sutartį niekine, turėtų būti taikomos ne CK 4.105 straipsnio 3 dalies, o CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos ir turėtų būti atlyginama ant žemės sklypo esančių ir nuosavybės teise priklausančių statinių vertė ieškovės lėšomis, kadangi apeliantas nelaikytinas praradusiu teisę į žemės sklypą dėl savo kaltės, o tik pripažintas praradusiu teisę į žemės sklypą. Šio reikalavimo byloje nereiškė, kadangi tokį sprendimą teismas galėtų priimti tik konstatavęs, jog atsakovui negalėtų būti suteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pagal CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostatas teisės į žemės sklypą paradinio pasekmės priklauso nuo to, kad sandoris, kuriuo pagrindu buvo naudojamasi žemes sklypu, teismo tvarka, pripažintas negaliojančiu dėl statinio savininko kaltes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakydamas dėl įpareigojimo atlaisvinti žemes sklypą, praradus teise juo naudotis, yra išaiškinęs, kad stalinių savininkui dėl jo kaltės praradus teisę nuomotis žemes sklypą negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis šiuo sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/20I3).
11.2. CK 4.105 su 4 d. numatyta, kad CK 4.105 str. 3 d. numatytu atveju statiniai nukeliami arba nugriaunami jų savininko lėšomis, statybinės medžiagos, likusios tuos statinius nugriovus, yra statinių savininko nuosavybė, o statinių savininkas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto žemės sklypo valdymo ir naudojimo. Pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas pripažino, jog atsakovas žinojo perkantis nefunkcionuojantį statinį neketindamas jo naudoti (2017 m spalio 16 d. teismo posėdžio gaiso įrašas: 11 min. 34 sek. 11 min 42 sek.).
11.3. Vertinant atsakovo teisės į žemės sklypą praradimo teisines pasekmes, buvo atsižvelgiama į tai, jog neteisėto sandorio sudarymą lėmė atsakovo neteisėti veiksmai. Todėl atsakovas prisiėmė ir galimus Nekilnojamųjų objektų nugriovimo padarinius savo lėšomis. Atsakovas neįrodinėjo savo pastangų pastatą - dujų reguliavimo punktą ir jo priklausinius restauruoti, nurodė, kad jie nenaudojami, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai konstatavo, kad nėra nei faktinių nei teisinių argumentų konstatuoti, kad atsakovui turi būti garantuota teise naudotis žemes sklypu kitu teisėtu būdu. Atkreipė domesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Kauno apylinkes teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą.
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.
Dėl faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad 0,0196 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas ieškovės. 2012 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.) 811 pagrindu, žemės sklypas 50 metų buvo išnuomotas atsakovui. Minėtu adresu esančiame žemės sklype yra pastatas – dujų reguliavimo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui pagal 2012 m. liepos 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį.
2014 metais ieškovas inicijavo žemės sklypo naudojimo būdo iš inžinierinės infrastruktūros teritorijos pakeitimą į komercinės paskirties objektų teritoriją, pastato naudojimo paskirtis įregistruota - gamybos, pramonės.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12-918/2017, Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-811 panaikintas ir pripažinta 2012 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)niekine ir negaliojančia. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTMzNC03NTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-334-755/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-334-755/2017">e2A-334-755/2017</a> Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistu.
Ginčas byloje kilo dėl ieškovės reikalavimo atsakovui atlaisvinti valstybei priklausantį žemės sklypą, t.y. ieškovė prašo įpareigoti atsakovą nusikelti (nugriauti) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius ir jam nuosavybės teise priklausančius statinius. Atsakovas nesutinka, kad dėl jo kaltės jis prarado teisę nuomotis žemės sklypą, todėl, jo vertinimu, nėra teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovą atlaisvinti žemės sklypą.
Dėl prejudicijos taikymo ir įrodymų vertinimo
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzctMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277-313/2016">3K-3-277-313/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2008">3K-3-37/2008</a>; kt.).
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9d. nutartyje (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-12-918/2017) konstatuota, jog dujų reguliavimo punktas vertintinas kaip neturintis konkrečios funkcijos (paskirties) pastatas. Ieškovui buvo suprantama, jog pastato paskirties įrašas „kita“ neleis šiame pastate vykdyti gamybos, pramonės veiklą ir gali trukdyti siekti žemės sklypo tokiai veiklai vykdyti naudojimo (įgijimo). Kadangi įrašas pakeistas tik teisminio proceso eigoje, tiek nuomos sutarties sudarymo, tiek atsakovo atsisakymo pakeisti žemės nuomos sutartį, tiek civilinės bylos inicijavimo teisme metu jie buvo kitokie. Esant panašioms faktinėms aplinkybėms, kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-237/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-237/2011">3K-3-237/2011</a>). Pats pastato įvardijimas-dujų reguliavimo punktas rodo, jog jis atliko konkrečią funkciją- kol funkcionavo dujų tiekimo sistema jis buvo naudojamas (reikalingas) užtikrinant šia sistema tiekiamo dujų srauto reguliavimą. Reguliavimo funkciją atliko ne pats pastatas, o jame sumontuota atitinkama įranga. Pastatas buvo reikalingas tam, kad užtikrinti saugų šios įrangos funkcionavimą. Įrangą išmontavus, dujų reguliavimas šiame pastate ir aikštelėje prie jo nebebuvo ir nėra vykdomas, nėra duomenų, jog jame būtų buvusi vykdyta ir kokia kita veikla. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų nustatyta, jog pastatas priklausė AB „Lietuvos dujos“ (firmai „Kauno dujos“) ir kaip toks 2009-01-20 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas sporto klubui „Setas“. Pastarasis 2012-07-24 pirkimo –pardavimo sutartimi turtą, kaip dujų reguliavimo punktą pardavė ieškovui. Nei pastatą parduodant klubui “Setas“, nei perkant jį ieškovui, atskiras žemės sklypas nebuvo suformuotas. Teismas nurodė, jog faktinė padėtis, įrašai viešame registre – dujų reguliavimo punktas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis- Kita, ieškovui akivaizdžiai rodė, jog jis įsigyja statinį, kuris buvo dujų tiekimo sistemos aptarnavimo dalimi, o pačią sistemą išmontavus jo paskirtis yra nekonkreti, neapibrėžta. Kaip apdairus asmuo pirkėjas turėjo vertinti ar realu tikėtis, jog prie tokio pastato galima teisėtai pasiekti valstybės žemės nuomos lengvatine tvarka sutarties sudarymo. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Panevėžio apygardos teismo buvo įvertinta, kad ieškovo lūkestis, jog įsigijus nefunkcionuojantį dujų reguliavimo punktą ir neketinant jo taip eksploatuoti, suformavus tariamam jo eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės sklypą, po to pakeitus inžinierinėms komunikacijoms naudoti skirto žemės sklypo būdą į kitą, jam jis bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Apelianto argumentas dėl jo pažeistų lūkesčių nevertintinas iš naujo dėl aplinkybių, kurios nustatytos minėtoje civilinėje byloje.
Apeliantas šioje byloje nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, taip pat teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose yra pagrindu konstatuoti, kad atsakovas turi atlaisvinti valstybei priklausantį žemės sklypą nuo neaiškios funkcinės paskirties pastatų, nes jis dėl savo kaltės prarado teisę naudotis žemės sklypu, ant kurio yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir neįrodė turintis teisę kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Sutiktina su skundo argumentu, kad teismo taikyta kasacinio teismo praktika aktuali šioje byloje tik teisės taikymo prasme, ne teisinėmis pasekmėmis, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Cituojamose bylose žemės nuomos sutartys arba buvo vienašališkai nutrauktos dėl pastatų savininko kaltės, arba pastatų savininkas buvo įpareigotas nugriauti statinius, kurie atsirado po valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, valstybinės žemės nuomos sutartis pripažinta niekine nuo sprendimo įsiteisėjimo, buvo sugrįžta į pradinę padėtį, t. y. tokią padėtį, kuri buvo tik įsigijus pastatą - dujų reguliavimo punktą. Įstatymai nedraudė tokio pastato įsigyti, šis nekilnojamasis daiktas yra civilinėje apyvartoje neuždraustas objektas, tai, kad įsigijimo momentu neturėjo valstybinės žemės sklypo nuomos, nedaro pirkimo-pardavimo sandorio negaliojančiu jo nenuginčijus. Byloje nepaneigta, kad atsakovas pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo teisėtai, pažymint, kad negaliojančią žemės nuomos sutartį buvo pasirašiusios abi šalys.
CK 4.104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba išnuomotas žemės sklypas, teismine tvarka pripažinus negaliojančia dėl naudotojo ar nuomininko tyčios ar nutraukus dėl tyčinių esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius statinius asmuo gali nusikelti. Jeigu visų arba kai kurių statinių (jų dalių) nukelti neįmanoma, neperkelti objektai nugriaunami arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu perleidžiami žemės sklypo savininko nuosavybėn, arba žemės sklypo savininko sutikimu perleidžiami trečiajam asmeniui. CK 4.105 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kai sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. Taigi šiose normose įtvirtintos alternatyvos, t. y. nenugriaunant statinio perleisti jį kitiems asmenims arba jį nugriauti, tačiau tai siejama su žemės sklypo savininko valia. CK 4.105 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, tiek nukeliant statinį, tiek jį nugriaunant, darbai vykdomi statinio savininko lėšomis, o statinio konstrukcijos ir statybinės medžiagos yra statinio savininko nuosavybė.
Sutarties nuginčijimas dėl nuomininko kaltės yra hipotetinė aplinkybė, kurią patvirtinti galėtų nustatyta akivaizdi nuomininko kaltė – dokumentų suklastojimas ar panašios aplinkybės. Civiliniame kodekse pateiktas įstatyminis kaltės nustatymo principas, kaltė apibrėžiama pasakant, kada asmuo yra kaltas, jeigu asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis, buvo būtina, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, tai jis laikomas kaltu (6.248 str. 3 d.). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta generalinio delikto taisyklė, pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus, kurie yra kaltės elementas. Galiojant bet kurio asmens sąžiningumo, nekaltumo prezumpcijai, asmens veiksmai yra laikomi teisėtais, kol neįrodyta kitaip (CK 6.248 str. 1 d.). Tai lemia, jog skolininkas (atsakovas), įrodinėdamas, kad jis buvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kartu įrodinėja nepažeidęs jam tenkančios pareigos laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų kitam asmeniui padaryta žalos (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Neteisėtus veiksmus turi įrodyti kreditorius, veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas yra nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o teisės požiūriu. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąvoka, suprantama kaip subjektyvusis (faktinis) nesąžiningumas – asmens nesugebėjimas konkrečioje situacijoje būti reikiamai rūpestingam, apdairiam ir atidžiam. Todėl iškovė turi įrodyti atsakovo veiksmus kaltės aspektu. Šiame ginče ieškovė neįrodinėjo neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl ieškovei galioja dvi alternatyvos - suteikti galimybę kitu pagrindu naudotis žeme po pastatais arba atlyginti statinių vertę pinigais.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo praktikoje pripažįstama, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101-469/2015">3K-3-101-469/2015</a>). CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam iki šiol nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Atlyginimo principo taikymas, kada nėra nustatyta, jog teisės subjekto kalti veiksmai būtų lėmę žemės nuomos sandorio pripažinimą negaliojančiu dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo plėtojamu gero valdymo principu, pagal kurį neturėtų būti užkertamos galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo, tačiau valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą, peticijos Nr. 25545/14, par. 77) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzYtNjg0LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-76-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-76-684/2018">e3K-3-76-684/2018</a>).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto ketinimai dėl pastato eksploatavimo ateityje, nesuponuoja kaltės prarandant bet kokią teisę į žemės sklypą. CK įtvirtinta savininko nuosavybės teisių teisinė apsauga, pasireiškianti tuo, kad nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (CK 4.93 straipsnio 3 dalis). Savininko nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimas reiškia tai, kad priimantis sprendimą dėl savininko teisių teismas yra saistomas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos dėl nuosavybės teisių apsaugos ir jų ribojimo. Byloje nepaneigtas apelianto argumentas, kad tenkinus ieškinio reikalavimą įpareigoti pastato savininką savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, būtų paneigiama nuosavybės teisės esmė - teisėtai suformuotas ir įregistruotas nuosavybės teisės objektas nustotų egzistavęs, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų (47 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305- 916/2017).
Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-473/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-473/2010">3K-3-473/2010</a> formuoja praktiką, kad naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas - tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Netinkamas naudojimas pagal savo teisinius padarinius gali būti prilygintas visiškam nenaudojimui tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrengimai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis, naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi.
Byloje nustatyta, kad atsakovas nenaudoja Žemės sklypo dalies reikmėms, susijusioms su dujų reguliavimo punkto paskirtimi. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomą reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka. Šio nutarimo 2.1.1 papunktyje nustatyta, kad laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 162 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, reglamentuotos Nuomos taisyklės.
Taigi, byloje nepaneigta atsakovo tolesnė teisė į atitinkamo ploto žemės sklypą, kuris yra būtinas esamo pakeistos paskirties pastato eksploatacijai. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas nesusijęs su naujos žemės nuomos sutarties sudarymu, tačiau pripažintina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. sausio 3 d. sprendimui įsiteisėjus ir pasibaigus šalių sudarytai valstybinei žemės nuomos sutarčiai, tarp šalių vis dėl to išlieka teisiniai santykiai, kadangi ieškovas šiame žemės sklype nuosavybės teise valdo pastatą (CK 6.557 str. 1 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą – 2008-02-05 LAT nutartis c. b. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2008">3K-3-54/2008</a>, 2008-12-23 LAT nutartis c. b. 3K-3-570/2008. Žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį yra esminė sutarties sąlyga, susijusi su sutarties sudarymo tikslu – viešuoju interesu tinkamai disponuoti valstybės turtu. Visuma įrodymų nepaneigia atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog atsakovui gali būti suteiktas nuomai žemės sklypas kitomis sąlygomis, taigi, atsakovui visada išlieka teisė kreiptis į ieškovą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo atsižvelgiant į jo panaudojamo paskirtį. Ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimas, neužkerta kelio atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniui eksploatuoti žemės nuomos sutarties sudarymo.
Šioje byloje ieškovė neįrodinėjo CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų, nenustatyta atsakovo kaltė dėl pripažintų negaliojančiomis nuomos sutarčių ydingumo. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pripažinta 2012 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tačiau nebuvo konstatuota apelianto kaltė pažeidus valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad vien tai, jog atsakovas kreipėsi su prašymu dėl valstybinės žemės nuomos (ir šis prašymas kompetentingos institucijos buvo patenkintas, dėl ko buvo pasirašyta ieškovės paruošta valstybinės žemės nuomos sutartis), negali pabloginti padėties lyginant su ta, kuri buvo iki tokio prašymo pateikimo. Apelianto kaltė dėl žemės sklypo praradimo šioje byloje nenustatyta, kadangi sklypas prie pastato, kurį įsigijo, apskritai nebuvo išnuomotas pastato įsigijimo metu, o įstatymai tokio pastato (nors ir neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės, tačiau įregistruoto kaip nekilnojamojo turto) įsigyti nedraudė. Tai, kad atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl galimybės kitu būdu naudotis žemės sklypu, savaime nesuponuoja atsakovo kaltės praradus teisę į žemės sklypo nuomą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nesuteikė teisės atsakovui nuomoti žemės sklypo lengvatinėmis sąlygomis nei pastato įgijimo metu, nei šiuo metu, nes pastatas nebeatlieka ir neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Disponavimas valstybine žeme galimas tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9, 10 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju atsakovui, kaip nekilnojamojo daikto savininkui, išlieka teisė reikalauti suteikti galimybę naudotis valstybinės žemės sklypu, pažymėtina, kad ieškovė ir neišreiškė aiškios pozicijos dėl draudimo įteisinti atsakovo žemės naudojimo teisinius santykius kitais būdais. Teisėjų kolegijos pažymi, kad apeliantas iki šiol teisėtai žemės sklypu nedisponuoja, tačiau apeliantui ginčo žemės sklype nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, todėl toks ieškinio reikalavimo faktinis bei teisinis pagrindas, koks pareikštas šioje byloje, neatitinka adekvatumo, proporcingumo principų. Neįrodinėjant ir nenustačius CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų, ieškinio patenkinimas negalimas.
Dėl bylos procesinės baigties
Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčijamas pastato – dujų reguliavimo punkto statybos galimas neteisėtumas, nenustatyta pastato savininko kaltė dėl nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, taigi, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 4.104, 4.105 straipsniuose nurodytas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai dėl atsakovo D. R. įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)bei reikalavimas atsakovui to nepadarius – leidimo ieškovei pašalinti pastatą – dujų reguliavimo punktą, atmestini kaip neįrodyti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija panaikina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui D. R. dėl žemės sklypo atlaisvinimo atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, taip pat panaikintinos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Bylinėjimosi išlaidos
Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu ir procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos. (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui D. R. dėl žemės sklypo atlaisvinimo atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjai
Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Irena Stasiūnienė
