Baudžiamoji byla Nr. 2K-160-719/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20841-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6; 2.1.15.1.2; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):
138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams,
140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant A. Z. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. B. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų nemokamų darbų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai ir iš A. Z. priteista 1200 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir iš A. Z. priteista 5000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. B. (buvusi pavardė – L.) civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir iš A. Z. priteista 2000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Patenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas ir iš kaltinamojo A. Z. išieškotas 280,24 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam G. B. išlaidų valstybei atlyginimas. Bylinėjimosi išlaidomis pripažintos nukentėjusiojo G. B. išlaidos jo atstovo advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus pagalbai apmokėti iš dalies ir iš A. Z. priteistas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam atlyginimas.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Z. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 22.50 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) esančiame parke, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai penkis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė G. B. į galvą ir krūtinę, taip padarė jam ekchimozes (poodines kraujosruvas) nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke ir dešinės akies vidiniame kampe, kairiame žaste, krūtinėje, nepatikslintos kilmės žaizdas panosės srityje ir viršutinėje lūpoje, nosikaulių lūžius, 33 danties šaknies lūžį, taip dėl konstatuotų nosikaulių ir 33 danties šaknies lūžių padarė G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Taip pat A. Z. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stipriai rankomis į pečius pastūmė D. B. (buvusi pavardė – L.), dėl to ši parkrito ant žemės ir taip A. Z. sukėlė D. B. fizinį skausmą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas A. Mažeika prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį ir: 1) pripažinti A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi); 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį, bylą A. Z. nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojo S. M. atsakomybei pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka be užstato; 3) sumažinti G. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3700 Eur, o D. B. – iki 300 Eur. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliaciniu skundu buvo prašoma pripažinti A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir bylą A. Z. nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; sumažinti G. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3700 Eur, o D. B. – iki 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad analizuojant apeliacinio skundo turinį matyti, jog yra nesutinkama su jo nuteisimu; apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Teisėjų kolegija reziumavo, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, išvados dėl nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų įrodytumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo yra teisingi ir paremti baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma, abejoti A. Z. kalte padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas dalies jo skundo net neskaitė, šio skundo esmė – pripažinti, kad A. Z. savo parodymais visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, dėl jų nuoširdžiai gailisi, ir prašoma atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas kažkodėl teigia, kad skundu siekiama išteisinamojo nuosprendžio, ir savo sprendimo 3, 4 lapuose ir pusėje 5 lapo analizuoja byloje A. Z. kaltės įrodytumą, nors jo kaltės klausimas, atsižvelgiant į skundo motyvus, nekeliamas, o atsižvelgiant į suformuluotus prašymus teismui, jį kelti būtų net nelogiška.
3.2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas prašymas A. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, to paties buvo prašoma ir bylą nagrinėjant teisme. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis A. Z. neatitinka visų įstatymo nustatytų sąlygų, todėl laidavimo institutas negali būti taikomas, kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad teismas nepagrįstai sureikšmino tą faktą, jog A. Z. nuo pat pradžių neatsiprašė nukentėjusiųjų, nes tokia sąlyga reikalinga taikant nukentėjusiojo susitaikymo su kaltininku institutą ir visiškai nebūtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atveju.
3.3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad laidavimas taikomas, kai asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. A. Z. viso proceso metu ne vieną kartą teigė, kad įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, o jos neatlygina nedelsdamas, nes mano, kad pateikti ieškiniai yra dideli, tokį jo vertinimą patvirtino ir teismas. Teismas dėl šios dalies prieštarauja pats sau, dėl laidavimo teigdamas, kad A. Z. „<…> visai neatlygino nei dalies jo nusikaltimais padarytos žalos, todėl nėra galimybės patikėti, kad kaltinamasis atlygins nukentėjusiesiems padarytą žalą“, o dėl civilinių ieškinių du kartus pakartodamas, kad „<…> kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba ir turi galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą“.
3.4. Nesutinkama su teismo išvada, kad dėl to, jog A. Z. agresyviai elgėsi įvykio metu, nėra pagrindo manyti, kad jis tikrai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Norint konstatuoti tokią aplinkybę, būtina turėti duomenų ne apie vienkartinį netinkamą elgesį, bet apie kelis tokius poelgius, o tokios informacijos nėra. Priešingai, A. Z. turi teisę laikyti šaunamąjį ginklą, o tai reiškia, kad iki įvykio jo reputacija buvo nepriekaištinga.
3.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato galimo laiduotojo S. M. poziciją dėl susitaikymo – tai buvo ne priekaištas nukentėjusiesiems, o raginimas gyventi draugiškai, nesipykti, vienas kitam atleisti, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad jis netinkamas laiduotojas. Nors S. M. neturi teisinio išsilavinimo, tačiau suvokia konstitucinę nuostatą, kad kol teismas nepasisakė dėl asmens kaltės, jis laikoms nekaltu, todėl ir nurodė, kad jei teismas nustatys, jog A. Z. „kaltas“, jis už pastarąjį laiduos. Taip pat kliūtis laidavimui negali būti baustumas už smulkius administracinius nusižengimus.
3.6. Kadangi apeliacinės instancijos teismas klaidingai manė, kad „nuteistasis siekia būti išteisintas“, dėl galimo laidavimo taikymo iš viso nepasisakė. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, jog skundas liko neišnagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQwLTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-240-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-240-677/2016">2K-240-677/2016</a>). Šioje situacijoje akivaizdu, kad pagrindinis skundo prašymas buvo taikyti laidavimo institutą, visi su tuo susiję argumentai laikytini esminiais, todėl, teismui dėl to nepasisakius visiškai, galima teigti, kad skundas liko neišnagrinėtas.
3.7. Nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose buvo prašoma pripažinti A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi).
3.8. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o ne besąlygiškai sutikti su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133/2013">2K-133/2013</a>). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201/2007">2K-201/2007</a>, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011).
3.9. A. Z. patvirtino savo padarytos veikos faktą, teisingai nusakė šios veikos svarbiausius bruožus, ypatybes ir padarymo aplinkybes. Teismas nepagrįstai sureikšmino tą aplinkybę, kad duodamas parodymus teisme jis iš pradžių nepripažino spyręs nukentėjusiajam. Tai nelaikytina svarbia aplinkybe, nes A. Z. pripažino sudavęs smūgius rankomis, t. y. smurtavęs, visiškai sutiko su tuo, kad kaltinime nurodytos pasekmės kilo dėl jo smurtinių veiksmų, o būtent tokia yra kaltinimo jam esmė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad spyrius koja jis pripažino tik gavus ekspertizės išvadą, prieš baigiant įrodymų tyrimą, tačiau tai nėra tikslu. A. Z. davė parodymus pirmas, po kaltinamojo akto paskelbimo. Po to buvo gautas prokurorės prašymas pakeisti kaltinimą teisme, apklausiamas pagal naują kaltinimą jis paaiškino, kad išklausęs nukentėjusiojo parodymų, kai šis teigė, kad A. Z. jam įspyrė, su jais sutinka, jis grūmėsi ir taip galėjo būti. Tokiai jo pozicijai jokios įtakos neturėjo nei gautas ekspertizės aktas, kuriame, beje, nebuvo kategoriškai nurodyta, kad sužalojimai G. B. padaryti spiriant koja, nei bylos nagrinėjimo stadija, t. y. nelaikytina, kad šis pripažinimas įvyko verčiant byloje surinktiems įrodymams.
3.10. Teismas nurodė ir tai, kad A. Z. nurodytos įvykio aplinkybės skiriasi nuo abiejų nukentėjusiųjų nurodytų įvykio aplinkybių, tačiau, kaip jau minėta, norint konstatuoti visišką kaltės pripažinimą, nebūtina besąlygiškai sutikti su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Paraleliai šiai bylai vyko ikiteisminis tyrimas dėl įvykio metu A. Z. padarytų kūno sužalojimų, todėl G. B., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės jame, buvo suinteresuotas visą situaciją pateikti išimtinai kaip savigyną, neigti A. Z. nurodytą incidento priežastį – nukentėjusiojo šuns įkandimą. Tai, kad nukentėjusiojo G. B. parodymai nėra visiškai nuoširdūs ir teisingi, geriausiai iliustruoja tas faktas, kad jis kategoriškai neigia, jog jo šuo įkando A. Z., nors specialisto išvadoje Nr. G 1298/2020 (02) nurodyta, kad „kąstinės žaizdelės kairėje blauzdoje, pagal makromorfologinį vaizdą, padarytos riboto paviršiaus kietais, bukais daiktais, labiausiai tikėtina, nedidelio gyvūno dantimis“. Daroma išvada, kad jei tam tikra dalis A. Z. parodymų ir prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, tai nereiškia, kad jie prieštarauja objektyviai tiesai.
3.11. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies taip pat neatsakė į esminius skundo motyvus – kad ekspertizės aktas neturėjo ir, pagal jo išvadas, net negalėjo turėti jokios įtakos pripažinimui spyrus koja bei kodėl skiriasi A. Z. ir nukentėjusiojo parodymai, t. y. taip pat neatsakė į esminius skundo argumentus, tik į sprendimą perrašė tuos pačius ginčijamus pirmosios instancijos teismo motyvus.
3.12. Taip pat apeliaciniame skunde buvo iškelti klausimai – ar pagal pareikštą kaltinimą ir kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką spyris koja yra tokia svarbi veikos padarymo ar jos kvalifikavimo aplinkybė, turint omenyje tai, kad nuteistasis pripažino tiek smurtavęs, tiek savo veiksmais padaręs visus be išimties sužalojimus nukentėjusiesiems, kad dėl jos nepripažinimo būtų galima teigti, jog asmuo tik iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Ar šiuo požiūriu yra svarbios aplinkybės, kurių iš viso nėra kaltinime, t. y. kuo asmuo iš viso nebuvo kaltinamas: grubus elgesys su policijos pareigūnais, grasinimai nušauti nukentėjusiuosius, šuns įkandimas (neįkandimas) ir kitos nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, kurios nesutampa su A. Z. nurodytomis. Ar tai, kad asmuo, esant neadekvatiems, teismų praktikai prieštaraujantiems ieškiniams, jų neatlygino, jų dydžio nustatymą palikdamas teismo nuožiūrai ir įsipareigodamas atlyginti tik po to, laikytina nesigailėjimu dėl padarytos veikos. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos klausimus taip pat neatsakė, todėl jei byla nebus grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, į juos turėtų atsakyti kasacinės instancijos teismas.
3.13. Be to, labai svarbi yra ta aplinkybė, kad šioje byloje buvo keičiamas kaltinimas, pirmosios instancijos teismas A. Z. nuteisė pagal pakeistą kaltinimą, apklausiamas pagal naują kaltinimą A. Z. visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad nukentėjusiajam spyrė koja. Susidarė tokia situacija, kad abiejų instancijų teismai kaltės pripažinimą vertino dėl kaltinimo, pagal kurį A. Z. net nebuvo nuteistas, ir visiškai nevertino dėl kaltinimo, pagal kurį jis buvo nuteistas. Šie argumentai patvirtina, kad yra pagrindas kasacine tvarka pripažinti A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, arba šiam klausimui išsamiai išnagrinėti grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui.
3.14. Nors pirmosios instancijos teismo G. B. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma ir neviršija teismų praktikoje nustatytų maksimalių dydžių, pažymėtina, kad bet kurio kaulo lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir būtent dėl nosikaulio ir 33 danties šaknies lūžių toks sveikatos sutrikdymo mastas buvo konstatuotas nukentėjusiajam. Tačiau kaulų lūžių būna įvairių ir jie sukelia skirtingas pasekmes: lūžus kojų kaulams žmogus tam tikrą laiką susiduria su judėjimo problemomis, dėl rankų kaulų lūžių nukenčia gyvenimo kokybė, ribojamos darbinės funkcijos, dėl žandikaulio lūžių tampa skausminga maitintis ir pan. Tokiais atvejais galima pateisinti tokias situacijas, kai priteisiamos sumos, viršijančios vidurkį. Tačiau G. B. kaulų lūžiai didelių ir ilgalaikių nepatogumų pastarajam sukelti negalėjo. Tai pripažįsta ir pirmosios instancijos teismas, jis nurodė, kad kaltinamojo veiksmai itin sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė, todėl sumos, žymiai viršijančios teismų praktikoje priteisiamų sumų vidurkį, priteisimas iš A. Z. laikytinas nepagrįstu bei prieštaraujančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. B. priteistinas teismų praktikoje nustatytos žalos vidurkis, t. y. 3700 Eur.
3.15. Dėl neturtinės žalos atlyginimo D. B. apeliaciniame skunde nurodyta, kad sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius jam sveikatą (BK 140 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Akivaizdu, kad D. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Dėl A. Z. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo – nukentėjusiajai D. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė nepatogumų, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl patirto sveikatos sutrikdymo D. B. būtų nustatyti liekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jai būtų reikšmingai pablogėjusi sveikata. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiajai dėl patirto smurto būtų tekę kurį laiką gydytis, vartoti vaistus ar būti nedarbingai. Priešingai, specialisto išvadoje Nr. G 1290/2020 (02) nurodyta, kad D. B. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
3.16. A. Z. smurtavimas prieš D. B. nebuvo intensyvus, pagal kaltinimą ji fizinį skausmą patyrė todėl, kad šis vos vieną kartą ją pastūmė, dėl to ji pargriuvo ir krisdama susimušė petį, žastą ir klubą. Abejotinas teismo argumentas dėl šios dalies tas, kad neturtinės žalos atlyginimas priteistas ir todėl, jog nukentėjusioji bėgdama pasitempė koją. Ir neabejotinai teismas negalėjo neturtinės žalos motyvuoti tuo, kad ji patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus, matydama sumuštą jai artimą asmenį, nes teismų praktikoje nuostata, kad būtų galima priteisti neturtinę žalą dėl kito, kad ir artimo, asmens sumušimo, juolab sumušto asmens vaizdo, nėra suformuota. Dėl nurodytų argumentų D. B. prileistina suma turėtų būti mažesnė už vidurkį, patirtai neturtinei žalai kompensuoti adekvati suma būtų 300 Eur.
3.17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2010">3K-3-167/2010</a>, 3K-3-402-421/2016, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtMTA3My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-1073/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-1073/2021">2K-7-130-1073/2021</a>). Nors apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad iš nuteistojo A. Z. priteisti G. B. 5000 Eur ir D. B. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti atitinka teismų praktiką panašiose bylose, tačiau nepateikta nė vienos nuorodos, kokia teismų praktika yra remiamasi, o apeliantas nurodė keliolika kasacinių nutarčių šiuo klausimu. Apeliaciniame skunde išdėstyti ir šiame skunde pakartoti argumentai patvirtina, kad abiejų instancijų teismai nevertino sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, todėl yra pagrindas sprendimus dėl šios dalies keisti mažinant priteistų neturtinių žalų atlyginimų dydžius.
3.18. Skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismai netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, reglamentuojančias atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tai neabejotinai suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises bei sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnis, 332 straipsnis). Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K- 266-976/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismui neatsakant (nepasisakant) dėl konkretaus argumento, kuris reikalauja aiškaus ir konkretaus atsakymo, suinteresuoti asmenys negali žinoti, ar šis teismas tiesiog neišnagrinėjo to argumento, ar jį atmetė, ir jeigu atmetė – tai dėl kokių priežasčių (2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Laranjeira Marques da Silva prieš Portugaliją, peticijos Nr. 16983/06; 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Uche prieš Šveicariją, peticijos Nr. 12211/09). EŽTT praktikoje pažymėta ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (Mitrofan prieš Moldovos Respubliką; Fomin prieš Moldovą, § 31).
4.2. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. Z. gynėjas apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl atsisakymo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo ir neteisingai išspręstų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas šių klausimų nagrinėjimo neatsisakė. O apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys leidžia spręsti, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus.
4.3. Apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties argumentacija rodo, kad šis teismas nagrinėjo klausimus, kurie nebuvo keliami apeliaciniame skunde. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad apeliacinio skundo motyvai, kuriais yra ginčijama nuteistojo kaltė, siekiama A. Z. išteisinimo, iš esmės nagrinėjo A. Z. kaltės įrodytumą ir baudžiamojo įstatymo pripažįstant jį kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį taikymo pagrįstumą, nors apeliaciniame skunde šie klausimai nebuvo ginčijami. O klausimo dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylos nutraukimo pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas teismas išvis nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, nors šis klausimo tinkamas išsprendimas buvo vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų.
4.4. Toks nuteistojo A. Z. gynėjo apeliacinio skundo išnagrinėjimas prieštarauja bylų apeliacinį nagrinėjimą reglamentuojančioms baudžiamojo proceso nuostatoms, taip pat atėmė iš nuteistojo galimybę tikėtis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto pritaikymo arba, atmetus prašymą, teismo argumentus ginčyti kasacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, paduotame dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Šie apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai yra esminiai BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies pažeidimai, nes jie suvaržė nuteistojo A. Z. teisę į teisingą bylos procesą ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, kiti kasaciniame skunde keliami klausimai taip pat spręstini iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl dėl jų nepasisakytina.
5. Nukentėjusieji G. B. ir D. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; nukentėjusiesiems G. B. ir D. B. priteisti jų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą atsiliepimui į kasacinį skundą parengti. Nukentėjusieji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Nukentėjusieji pareiškia, kad nesutinka su gynėjo pozicija, nes nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2–4 punktų ir 3 dalies, būtent: nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir niekada neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi, atsiprašymo ir (ar) siekio susitaikyti su nukentėjusiaisiais; 2) nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu visiškai nekomunikavo su nukentėjusiaisiais ir neatlygino jiems padarytos žalos nei iš dalies, nei visos; 3) nuteistasis viešai deklaravo nukentėjusiesiems, kad nepripažįsta savo nusikalstamų veiksmų, dėl jų nesigaili, todėl nukentėjusieji neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 4) nuteistojo laiduotoju sutiko būti jo draugas, kuris jokiais giminystės ryšiais nėra saistomas su juo, teismo posėdžio metu buvo priešiškai nusiteikęs nukentėjusiųjų atžvilgiu ir apskritai nepripažino nuteistojo kaltės, permesdamas ją nukentėjusiesiems ir būtent jiems siūlydamas inicijuoti taikius susitarimus šioje baudžiamojoje byloje. A. Z. visiškai neatitinka laidavimo sąlygų, todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad nusikalstamą veiką padarė.
5.2. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau dėl nusikalstamos veikos iš dalies prisipažino tik tuomet, kai baudžiamojoje byloje, prieš pat baigiant įrodymų tyrimą, buvo pateikta ekspertizės išvada, kurioje buvo konstatuoti nuteistojo spyriai koja nukentėjusiajam. Nuteistasis nedavė nuoseklių ir neprieštaringų parodymų, keitė juos priklausomai nuo baudžiamojoje byloje paaiškėjusių aplinkybių, tai tik įrodo, kad jis siekė ir iki šiol siekia nesąžiningu būdu ir manipuliacijomis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų tik paragintas pirmosios instancijos teismo, tačiau iki šiol nesutinka su jam priteistos turtinės ir (ar) neturtinės žalos, kurios iki 2021 m. lapkričio 29 d. neatlygino nei visiškai, nei iš dalies, atlyginimu. Toks nuteistojo elgesys, kaip atviri grasinimai nukentėjusiesiems susidoroti – „užmušiu“, „nušausiu“; įžeidinėjimai, kad nukentėjusioji yra „ubagė“, ir raginimai G. B., kad šis pateiktų savo asmens duomenis, galimai tam, kad galėtų nukentėjusįjį rasti ir susidoroti, teismų buvo teisingai įvertinti kaip nuteistojo agresija, nieko bendro neturinti su atviru ir nuoširdžiu gailėjimusi bei geranoriškumu siekiant atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
5.3. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra užfiksuotos faktinės aplinkybės, jog, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nuteistasis su jais elgėsi agresyviai, dėl to buvo panaudotos specialiosios priemonės. Be to, už nuteistąjį siūlęsis laiduoti S. M. yra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, administracinių baudų nebuvo sumokėjęs, taigi akivaizdu, kad jis negali būti pilietiško gyvenimo būdo pavyzdys, yra linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl negali būti vertinamas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismai objektyviai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei nuteistojo elgesį ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistajam negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.
5.4. Nuteistasis iš pradžių visiškai nepripažino savo kaltės, vėliau savo kaltę pripažino iš dalies (kai buvo paskelbta ekspertizės išvada), iki šiol dėl savo nusikalstamų veiksmų nesigaili ir siekia nesąžiningai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201/2007">2K-201/2007</a>, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276/2006">2K-276/2006</a>, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-7-54-677/2015).
5.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai patvirtino, kad abejoti A. Z. kalte padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Skundu A. Z. siekia išteisinamojo nuosprendžio, tačiau kasatoriaus mintis apie nuoširdų A. Z. gailėjimąsi dėl savo elgesio nelogiška. Tai, kad A. Z. pateikė apeliacinį, o dabar – kasacinį skundą, rodo tik bandymus sušvelninti savo padėtį, o ne nuoširdų gailėjimąsi dėl poelgio. A. Z. penkis kartus atnaujino teisėsaugos nutrauktą tyrimą prieš nukentėjusįjį G. B., iškėlė nepagrįstais kaltinimais paremtą bylą, bandydamas savo smurtinį aktą pervadinti „konfliktu“, „muštynėmis“. Šiuos A. Z. veiksmus pagrįstai galima traktuoti kaip nepagarbą nukentėjusiesiems, bandant sumenkinti jų patirtus ir patiriamus dvasinius išgyvenimus ir patirtą fizinį skausmą. Moralinė nukentėjusiųjų patiriama žala (kartu ir neturtinė žala) su laiku didėja. Atsiliepime nesutinkama su kasaciniu skundu, kad kaltinamasis A. Z. pripažino visas esmines reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Pagrindiniai daugiausia žalos ir pasekmių sukėlę smūgiai nukentėjusiam G. B. buvo padaryti būtent A. Z. koja jam į veidą. Smūgiai koja į gyvybei pavojingą sritį laikytini svarbia aplinkybe, D. B. atbėgus į įvykio (A. Z. įvykdyto smurtinio akto, o ne „konflikto“, nes konfliktą bandė provokuoti neblaivus A. Z., o G. B. mandagiai atsakinėjo į šio užduodamus klausimus) vietą, smurtas prieš G. B. (vėliau ir D. B.) dar nebuvo pasibaigęs. Atbėgusi į įvykio vietą, D. B. pamatė G. B. ramiai sėdintį kruvinu veidu, o A. Z., agresyviai nusiteikęs, buvo šalia, bandė įspirti G. B. ir jai matant. Tai D. B. pavyko nutraukti šį A. Z. smurtinį aktą, kuris sukėlė tiek daug psichologinių išgyvenimų, baimės dėl gyvybės ir fizinio skausmo nukentėjusiesiems. Nukentėjusieji sutinka su garbingu teismų vertinimu, kad A. Z. naudoja gynybinę taktiką, A. Z. nuoširdaus prisipažinimo ir gailėjimosi nebuvo ir nėra.
5.6. Nukentėjusysis G. B. dėl siūtinės lūpos žaizdos kurį laiką (kol sugijo žaizda) negalėjo pakankamai išsižioti, todėl nebuvo visiškos prieigos prie 33 danties, kad būtų galima jį pašalinti, tai sukėlė papildomų nepatogumų valgant, skausmą kramtant. Siūtinė žaizda (dabar randelis) veido srityje kėlė nepatogumų skutantis. 2020 m. gegužės 29 d. vėlaus vakaro įvykis nulėmė ir ilgalaikius pokyčius nukentėjusiosios D. B. profesinėje srityje: ji kritiškai vertina situaciją ir pripažįsta, kad vis dar negali padėti kitiems (negali dirbti psichologe), nes pati dar nėra pakankamai tvirta psichologiškai (besitęsiantys teisminiai procesai nuolat primena patirtus išgyvenimus). A. Z. siūloma 300 Eur žalos atlyginimo suma tikrai nėra adekvati ir žemina nukentėjusiosios orumą. A. Z. nepadengė pirmosios instancijos teismo priteistų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam G. B., išlaidos skirtos G. B. atstovo advokato padėjėjo E. Pavlovičiaus pagalbai apmokėti iš dalies. Nukentėjusioji D. B. taip pat patyrė išlaidų už teisines paslaugas, bet jų padengti neprašė, nors išlaidos už teisines paslaugas viršijo A. Z. jai siūlomą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teismo priteistą žalą nukentėjusiesiems A. Z. atlygino paskutinę dieną prieš paduodant nukentėjusiųjų ieškinį antstolių kontorai, įsiteisėjus teismo sprendimui. Tai taip pat parodo ne nuoširdų A. Z. gailėjimąsi dėl savo poelgio, o bandymą išvengti antstolių veiksmų, patiriant dar didesnių galimų išlaidų.
5.7. A. Z. elgesys nukentėjusiųjų G. B. ir D. B. atžvilgiu negarbingas, ciniškas, nesąžiningas, tad jokio A. Z. „nuoširdaus gailėjimosi“ nebuvo ir nėra. Iki 2021 m. lapkričio mėn. A. Z. net nebandė padengti nors dalies žalos nukentėjusiesiems. Galimai savo draugui S. M., kaip ir teisėsaugai, A. Z. pateikė iškreiptą 2020 m. gegužės 29 d. vėlaus vakaro įvykio versiją. Faktai liudija, kad A. Z., būdamas neblaivus, kitam žmogui sutrikdė sveikatą (siūtinės žaizdos veido srityje, 33 danties šaknies lūžis, nosikaulių lūžiai), sukėlė fizinį skausmą, priešinosi policijos pareigūnams, pažeidė viešąją tvarką. A. Z. draugas turėtų žinoti, kad tai yra nusikalstama veika. Ne tik remiantis nukentėjusiųjų vidiniu įsitikinimu, bet ir pagal įstatymą nėra galimybių atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
5.8. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 397/2010, 2K-444/2010 ir kt.).
5.9. Nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai, nes tokiais atvejais priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur. Nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra žymiai sumažintas, palyginti su nukentėjusiųjų ieškiniuose prašomo neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Nukentėjusysis G. B. prašė teismo priteisti 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų jam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai veido srityje, nuo šaknies atitrūko dantis ir buvo sulaužyta nosis, be to, jis patyrė ir stiprius dvasinius išgyvenimus, kadangi nuteistasis grasino jį nužudyti, užpuolė be priežasties, ligoninėje buvo susiūta lūpa ir žaizda veido srityje, teko pirkti vaistus, dėti danties implantą, dėl kurio įdėjimo ir priežiūros patirtos išlaidos. D. B. prašė teismo priteisti 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų ji parkrito ant žemės, susimušė petį, žastą ir klubą, bėgdama pasitempė koją, dėl to patyrė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymą, nepatogumų, daugybę neigiamų dvasinių išgyvenimų, kadangi teko matyti sužalotą vyrą (G. B.), juo rūpintis, pirkti vaistus ir suteikti jam ne tik fizinę, bet ir emocinę pagalbą.
5.10. Nukentėjusieji pabrėžia, kad yra šeima ir savo patirtą neturtinę žalą iš esmės įvertino didesne suma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji yra geranoriški asmenys, nesiekiantys keršto ir susipažinę su aktualia teismų praktika, kurioje neturtinės žalos dydžiai yra žymiai mažesni, neprieštaravo teismų sprendimams, kuriais jų prašomas neturtinės žalos atlyginimas buvo žymiai sumažintas. Tačiau nuteistojo prašymas nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti, kai šis ir taip gerokai sumažintas nuosprendžiu, yra akivaizdus nuteistojo nesuvokimas apie nukentėjusiųjų patirtus psichologinius išgyvenimus dėl jo veiksmų ir empatijos stoka bet kokio asmens atžvilgiu. Tokia reikšminga aplinkybė kaip atgailos nebuvimas ne tik parodo, bet ir įrodo iki šiol egzistuojantį nuteistojo neatsakingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Atitinkamai suma turi būti santykinai proporcinga pažeistos vertybės svarbai ir kilusiems padariniams – tai yra pats svarbiausias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
5.11. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos neturtinės (moralinės) žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas negali atstoti, nes nukentėjusiųjų psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, t. y. kol nukentėjusieji patyrė tokią dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Tokią būseną kai kada (sėkmės atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią kompensaciją už patirtą moralinę žalą, šios kompensacijos paskirtis – sukurti materialias prielaidas kuo teisingiau priteisiant kompensaciją. Tai, ką patyrė nukentėjusieji, yra jų fizinio kūno, fizinio skausmo ir dvasinės būsenos vientisumo pažeidimas, lydėsiantis juos visą likusį gyvenimą. Kasaciniame skunde neturtinė nukentėjusiųjų žala yra reikšmingai nuvertinama, dvasinę kančią laikant savaime suprantamu ir gyvenimišku dalyku, tai patvirtina nuteistojo aplaidų požiūrį į bet kokio fizinio asmens sveikatą, gerovę, saugumą. Asmens sveikata, kaip psichinės bei fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, būtent dėl to nukentėjusieji pasitiki pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad jiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas sąžiningai, teisingai ir proporcingai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo A. Z. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų ir kitų BPK reikalavimų laikymosi
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio ar nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017). Tačiau, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-467/2013, 2K-135/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-266-976/2017 ir kt.).
8. Šioje byloje nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas A. Mažeika buvo pateikęs apeliacinį skundą, prašydamas pripažinti A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti BK 40 straipsnyje nustatytu pagrindu bei sumažinti G. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3700 Eur, o D. B. – iki 300 Eur.
9. Kaip teisingai atsiliepime į kasacinį skundą nurodė prokurorė, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo klausimus, kurie nebuvo keliami apeliaciniame skunde, – A. Z. kaltės įrodytumą ir BK 138 straipsnio 1 dalies bei 140 straipsnio 1 dalies taikymo pagrįstumą. Tačiau dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti taikyti BK 40 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė ir šis apeliacinio skundo argumentas liko visiškai nenagrinėtas.
10. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, formaliai pakartodamas nepagrįstus pirmosios instancijos teismo motyvus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir neturtinės žalos dydžių, dėl šių dalių bylos taip pat nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde.
11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis savo kaltę pripažino iš dalies, tvirtino, kad smūgius sudavė dėl būtinosios ginties, neigė sudavęs nukentėjusiajam G. B. smūgius kojomis ir, tik atlikus pakartotinę nukentėjusiojo medicinos ekspertizę, priremtas surinktų įrodymų pasisakė, kad galėjo nukentėjusiajam ir įspirti. Tokį kaltės pripažinimą teismas vertino kaip siekį sušvelninti savo padėtį, gauti švelnesnę bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad aptardamas galimybę atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas konstatavo, kad A. Z. iš esmės savo kaltę pripažino, tačiau spyrius nukentėjusiajam koja pripažino tik gavus ekspertizės išvadą, prieš baigiant įrodymų tyrimą, nuteistojo nurodytos įvykio aplinkybės skiriasi nuo abiejų nukentėjusiųjų nurodytų įvykio aplinkybių, nukentėjusiųjų jis atsiprašė ir Valstybinei ligonių kasai žalą atlygino tik siekdamas palengvinti savo padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis pripažino, kad buvo grubus atvykus policijos pareigūnams, tačiau nepripažino apie savo grasinimus nušauti nukentėjusiuosius. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos, nepagrįstos motyvais ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.
12. Iš kaltinamojo akto matyti, kad A. Z. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino, o dėl spyrių koja nurodė, kad to fakto negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes neatsimena dėl įvykio metu kilusio streso. 2021 m. sausio 4 d. teisme pradėjus įrodymų tyrimą ir prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą, nuteistasis taip pat pareiškė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, ir prisipažįsta esąs kaltas. Apklausiamas teisme 2021 m. gegužės 6 d. po prokurorės 2021 m. balandžio 21 d. prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes taip pat parodė, kad sutinka su kaltinimais, tačiau neatsimena, ar spyrė, nors neneigia, kad taip galėjo būti, o savo veiksmus vertina blogai, nurodo, kad tai pamoka visam gyvenimui, gėda prieš vaikus (3 t., b. l. 42). Be to, nuteistasis pripažino padaręs žalą, visiškai sutiko su turtinės žalos dydžiu, tik nesutiko su nukentėjusiųjų nurodomu neturtinės žalos dydžiu. Taigi, tokia nuteistojo pozicija iš esmės nesiskyrė nuo ikiteisminio tyrimo metu išsakytos pozicijos, tačiau šiuo atveju teismas jau konstatavo, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio galima daryti išvadą, kad šis kaltės pripažinimas buvo įtakotas surinktų įrodymų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tokią pirmosios instancijos teismo išvadą.
13. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad aptartus parodymus nuteistasis davė po ekspertizę atlikusio eksperto apklausos. Tačiau ekspertas buvo apklausiamas tik dėl nukentėjusiajam padaryto danties šaknies lūžio ir jokių paaiškinimų ar naujų duomenų dėl spyrių koja nedavė. Pirmosios instancijos teismo nurodomame ekspertizės akte (3 t., b. l. 5–9) taip pat nėra jokių duomenų apie spyrius koja, dėl kurių teismas būtų turėjęs pagrindą tokiu būdu motyvuoti savo poziciją. Todėl teismo išvada dėl to, kad nuteistasis kaltę pripažino tik priremtas įrodymų, nepagrįsta bylos duomenimis. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas iš esmės pats nevertino ir nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o tik atkartojo pirmosios instancijos teismo motyvus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei kaltinime, nei nuosprendyje nėra nurodyta, kiek kartų ir į kokias kūno vietas nuteistasis įspyrė nukentėjusiajam, apsiribojant bendru kumščiu ir spiriant suduotų penkių smūgių skaičiumi. Tiksliai nenustačius tam tikrų aplinkybių, nėra pagrindo ir teigti, kad apie jas nuteistasis duoda neteisingus parodymus. Be to, sutelkdami dėmesį į galimus nuteistojo parodymų neatitikimus, teismai visiškai neanalizavo ir nevertino nukentėjusiųjų parodymų ir pareiškimuose nurodytų duomenų apie spyrius koja neatitikimų, taip pat neatsižvelgė ir nevertino nuteistajam nustatytų sužalojimų (1 t., b. l. 130–132) ir galimų jų padarymo aplinkybių. Paminėtų aplinkybių vertinimas nuteistojo prisipažinimo kontekste gali būti labai svarbus, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių motyvų nepripažinti nuteistojo prisipažinimo lengvinančia aplinkybe buvo jo parodymų prieštaravimas nukentėjusiųjų parodymams. Nevertindamas visų duomenų, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
14. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis nepripažino apie savo grasinimus nušauti nukentėjusiuosius. Analogišką frazę pakartojo ir apeliacinės instancijos teismas (skundžiamos nutarties 16 punktas). Bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikomas savanoriškas esminių jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių pripažinimas. Tačiau tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš prokurorės 2021 m. balandžio 21 d. prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes (3 t., b. l. 26), tiek ir iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis nebuvo nei kaltintas, nei nuteistas dėl tokių grasinimų. Todėl lieka neaišku, kokią reikšmę tokie motyvai turėjo priimant sprendimą dėl aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimo. Toks nutarties argumentavimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo.
15. Kasatorius teigia, kad nepagrįstai buvo tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos ir G. B. priteista 5000 Eur, o D. B. – 2000 Eur šiai žalai atlyginti. Kasatoriaus manymu, G. B. neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 3700 Eur, o D. B. – iki 300 Eur.
16. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017), priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį D. B., atsižvelgė į tai, kad ji patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus, matydama sumuštą jai artimą asmenį, pati parkritusi ant žemės patyrė fizinį skausmą – susimušė petį, žastą ir klubą, bėgdama pasitempė koją, nors objektyvių mechaninės traumos požymių nebuvo konstatuota ir kaltinamojo veiksmai sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam G. B., šis teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis neabejotinai dėl sužalojimų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmingą gydymą, kaltinamojo veiksmai itin sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo motyvus, lakoniškai konstatuodamas, kad sprendimas iš nuteistojo A. Z. priteisti nukentėjusiesiems nurodytas sumas atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose.
18. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, sistemiškai aiškinant šias normas, nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turėtų būti pripažįstamas tik tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Taigi ir teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Išimtis galima tik nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens atvejais. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Nukentėjusiojo teisė į šios žalos atlyginimą įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nukentėjusioji D. B. patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus, matydama sumuštą jai artimą asmenį, taip iš esmės pripažino jos teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl kitam asmeniui padaryto sveikatos sutrikdymo. Tokiu būdu šis teismas nesilaikė paminėtų civilinės teisės nuostatų ir pažeidė BPK normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. O apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė.
19. Kasatorius kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017 ir kt.). Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde buvo nurodęs motyvus dėl, jo manymu, pagrįstų neturtinės žalos dydžių šioje byloje ir tuos motyvus pagrindžiančią teismų praktiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, nenurodė jokios teismų praktikos, kuria remiasi darydamas išvadas dėl neturtinės žalos dydžio, ir taip išsamiai neatsakė į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžių pagrįstumo. Nurodytas apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo atsakyta į esminius apelianto argumentus.
20. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių) pažeidimų, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, savo išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
21. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija smulkiau dėl kasaciniuose skunduose nurodytų argumentų nepasisako, nes sprendimų dėl jų priėmimas galimas tik tinkamai atlikus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą bei išsamų visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, šią bylą pagal paduotą skundą išnagrinėjus apeliacine tvarka.
Dėl proceso išlaidų
22. Nukentėjusieji prašo priteisti iš nuteistojo 500 Eur jų turėtų atstovavimo išlaidų atsiliepimui į kasacinį skundą parengti atlyginimą.
23. BPK
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nukentėjusiųjų G. B. ir D. B. prašymą dėl turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
