Baudžiamoji byla Nr. 2K-106-628/2022
Teisminio proceso Nr.1-01-1-55851-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.29.1.1; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,
išteisintojo T. P. gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžiu T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartimi nuteistojo T. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: T. P. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės Daivos Skorupskaitės-Lisauskienės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo T. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 28 d., ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, jog T. M. (T. M.) pagal 2014 m. gruodžio 15 d. lombardo paskolos sutartį Nr. 5855 jokių laikrodžių lombardui neįkeitė ir sutarties eilutėje „susipažinau (kliento parašas, vardas ir pavardė)“ nepasirašė, įrašydamas UAB „L.“ paskolos sutartyje Nr. 5855 rankraštinius įrašus: „M. 19-8 5855 M. T. (duomenys neskelbtini) Laikrodis Rolex 178341Au750, Lange Sohne Cabaret, Rolex D. J., IWC Portuguese, dešimt tūkstančių litų T. P. 2014-12-15 2015-01-15 10.000,-500,-10.500“, ir eilutėje „Įkainojo ir priėmė (parašas, vardas ir pavardė)“ savo vardu pasirašydamas, suklastojo tikrą dokumentą – lombardo paskolos sutartį Nr. 5855, ją tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 28 d., pateikė lombardo darbuotojai N. B., o ši, remdamasi šioje lombardo paskolos sutartyje nurodytais tikrovės neatitinkančiais faktais, UAB „L.“ lombardo knygos Nr. 4 trylikto lapo antroje pusėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2014 m. gruodžio 15 d. pagal lombardo paskolos sutartį Nr. 5855 T. M. įkeitė keturis laikrodžius. Po to T. P. 2016 m. rugsėjo 28 d. per savo gynėją pateikė ikiteisminiam tyrimui šių suklastotų dokumentų patvirtintas kopijas, o vėliau, tęsdamas savo veiksmus, 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė ikiteisminiam tyrimui žinomai suklastotą lombardo paskolos sutarties Nr. 5855 originalą, 2017 m. sausio 24 d. pateikė ikiteisminiam tyrimui žinomai suklastotą UAB „L.“ lombardo knygos Nr. 4 originalą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs T. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatliko įrodymų turinio analizės, neatskleidė T. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, neįvertino visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti, dėl to padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas grindžiamas ne patvirtinančiais faktiniais duomenimis, o prielaidomis, dėl to T. P. tyčia siekiant suklastoti sutartį ir įrašus lombardo knygoje neįrodyta.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Rėksnys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų nuostatų pažeidimų nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisino T. P. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, nevertino arba vertino juos atsiedamas vieną nuo kito, neaptarė jų įrodomosios reikšmės, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas. Šie esminiai pažeidimai, nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje, BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktuose, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą bei motyvuotą sprendimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir skundžiamame nuosprendyje neaptarė byloje esančių įrodymų (specialistų išvadų Nr. 11-94 (17), 11-95 (17), 11-2690 (16); paties T. P., liudytojų M. M., N. B. parodymų; specialistės Daivos Straškytės duotų paaiškinimų teisiamuosiuose posėdžiuose, kitos rašytinės bylos medžiagos, susijusios su laikrodžių pardavimu ir kt.) ir jais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad lombardo paskolos sutarties Nr. 5855 pasirašymo metu T. P. buvo vienintelis galėjęs suklastoti šią sutartį ir ją suklastojo bei žinojo apie jos suklastojimą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltės turinys gali būti atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. į kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir pan. Kasatoriaus nuomone, skundžiamo nuosprendžio išvada, kad T. P. nežinojo, jog T. M. neįkeitė lombardui laikrodžių, ir kad byloje neįrodyta T. P. tiesioginė tyčia, akivaizdžiai buvo daroma neįvertinus ir neaptarus kaltinimo esmę sudarančių įrodymų ir jais pagrįstų aplinkybių, taip pat neatsižvelgus į apeliacinės instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro baigiamąją kalbą.
3.3. Priešingai, nei parodymų metu teigė T. P., atlikus specialisto išvadą Nr. 140-(258)-ISI-4479 nustatyta, kad T. M. už laikrodžius nebuvo sumokėta 10 000 Lt. Kasatoriaus nuomone, ši nustatyta aplinkybė taip pat patvirtina, kad T. M. lombardui nebuvo įkeitęs laikrodžių, todėl lombardo direktorius T. P. apie tai žinojo, ir pats suklastojo lombardo paskolos sutartį Nr. 5855. Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepašalino byloje esančių abejonių ir nepagrįstai rėmėsi prieštaringais liudytojo M. M. parodymais, duotais apeliacinės instancijos teisme, nevertino ir to, kad lombardo paskolos sutartyje Nr. 5855 esantys įrašai ir parašai yra pasirašyti ne T. M.
3.4. Skundžiamo nuosprendžio išvada dėl T. P. nepagrįsto suinteresuotumo, kasatoriaus nuomone, padaryta neįvertinus byloje pateiktų įrodymų, jų visumos, nesujungus šiais įrodymais pagrįstų aplinkybių į loginę grandinę, neišdėsčius vienareikšmių, tikslių ir logiškų motyvų. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00039-15 T. P. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl pagrobto didelės vertės turto, taip pat ir dėl keturių laikrodžių įgijimo ir realizavimo. T. P., norėdamas paneigti jam pareikštus įtarimus, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00039-15 pateikė lombardo paskolos sutarties Nr. 5855 kopiją, kuri patvirtina, kad keturis laikrodžius jam įkeitė T. M. (2016 m. birželio 13 d. mirė), o vėliau ir originalą, taip pat lombardo knygos kopiją bei originalą, kuriame buvo padaryti įrašai atsižvelgiant į minėtos paskolos Nr. 5855 įrašus. Vėliau buvo gauti duomenys, kad T. P. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00039-15 pateikta lombardo paskolos sutartis Nr. 5855 dėl keturių laikrodžių įkeitimo ir su ja susiję dokumentai yra suklastoti. Šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad T. P. turėjo neabejotiną suinteresuotumą pateikti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00039-15 lombardo paskolos sutartį Nr. 5855 ir lombardo knygą, kurios padėtų jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai atmetė 2015 m. sausio 2 d. inventorizacijos duomenis, kurie patvirtina, kad jokių įrašų apie keturis įkeistus laikrodžius nėra, o prie paskolos sutarties Nr. 5585 yra nurodyti kiti objektai, t. y. pakabutis ir grandinėlė. Be to, šių aplinkybių negalėjo paaiškinti ir pats T. P. Kasatoriaus vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš paskolos sutartyje Nr. 5585 nurodytų laikrodžių dar iki tariamos sutarties sudarymo T. P. per V. R. buvo parduotas policijos pareigūnui (2014 m. lapkričio 29 d.), lombardo sutarties terminas yra vienas mėnuo (iki 2015 m. sausio 15 d.), o viso proceso metu T. P. nurodydavo vis skirtingą laikrodžių realizacijos laiką, žinant, kad lombardo knygoje apie tai nėra jokių įrašų, galima daryti išvadą, jog T. M. neįkeitė sutartyje nurodytų laikrodžių, o T. P. apie tai žinojo, todėl ir 2015 m. sausio 2 d. inventorizacijoje prie paskolos sutarties Nr. 5585 nurodė kitus objektus.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Rėksnio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-628/2020, 2K-P-31-788/2021, 2K-170-628/2021, 2K-54-942/2022 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-274-788/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-173-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021 ir kt.).
6. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras, nesutikdamas su T. P. išteisinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ginčija faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, argumentuodamas tuo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino specialistų išvadas Nr. 11-94 (17), 11-95 (17), 11-2690 (16), paties T. P., liudytojų M. M., N. B. parodymus, specialistės D. Straškytės paaiškinimus, 2015 m. sausio 2 d. inventorizacijos duomenis, nepašalino juose esančių prieštaravimų, neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro baigiamąją kalbą, taip pat pateikia ir savąjį jų vertinimą. Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų bei jų pakankamumo ir patikimumo aspektais nevertina. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme
7. Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas padarius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų nuostatų pažeidimus. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad didelė skundo argumentų dalis yra susijusi su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų, kuriomis pripažinta, jog T. P. kaltė neįrodyta padarius nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kritika.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. P. kaltę, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, jog suklastojo tikrą dokumentą – lombardo paskolos sutartį Nr. 5855 (kurią vėliau pateikė lombardo darbuotojai N. B., kuri, remdamasi šioje lombardo paskolos sutartyje nurodytais tikrovės neatitinkančiais faktais, UAB „L.“ lombardo knygos Nr. 4 trylikto lapo antroje pusėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad T. M. įkeitė keturis laikrodžius) ir panaudojo suklastotus dokumentus, t. y. pateikė ikiteisminiam tyrimui žinomai suklastotus lombardo paskolos sutarties Nr. 5855 ir UAB „L.“ lombardo knygos Nr. 4 originalus. Apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs bylos įrodymus ir pripažinęs juos nepakankamais T. P. kaltumui pagrįsti, remdamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, T. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
9. Kasacinio skundo argumentai ir skirtingos teismų išvados dėl T. P. inkriminuotos veikos padarymo suponuoja kasacinės instancijos teismo užduotį teisės taikymo aspektu patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, ar šiais aspektais skundžiamas išteisinamasis nuosprendis atitinka kitus jam keliamus BPK nustatytus reikalavimus.
10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).
11. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyta teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 punktai). BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305, BPK 307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.
12. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymu aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, spręsdamas T. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu. Šio teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos kasaciniame skunde nurodo prokuroras, neturi. Priešingai, įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, o nuosprendis atitinka jo turiniui BPK keliamus reikalavimus, kai panaikinamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 331 straipsnio 2 dalis).
13. Iš bylos duomenų ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, ne tik atliko įrodymų tyrimą (t. y. papildomai apklausė T. P., liudytojus N. B., V. R., M. M., specialistę D. Straškytę), bet ir dar kartą įvertino bylos duomenis, surinktus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bei išdėstė išvadas, kodėl naikinamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir priimamas naujas, išteisinamasis, nuosprendis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus (paties T. P. parodymus; liudytojų N. B., M. M., V. R. parodymus; specialistės D. Straškytės paaiškinimus; specialisto išvadas 11-94 (17), 11-95 (17), 11-2690 (16); UAB „L.“ paskolos sutartį Nr. 5855 bei paskolų registracijos žurnalą; 2015 m. sausio 2 d. inventorizacijos duomenis; kitus rašytinius įrodymus), apeliacinės instancijos teismas atskleidė jų turinį, įvertino jų patikimumą bei pakankamumą ir nurodė įrodymų pagrindu nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, kurie buvo pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat išdėstė logiškus motyvus, paaiškinančius, kokius konkrečius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, jame nėra reikšmingų prieštaravimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų.
14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, jog byloje neįrodyta T. P. tiesioginė tyčia, nepagrįstai neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro baigiamąją kalbą. Atsakydama į šiuos kasatoriaus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro baigiamoji kalba yra valstybės kaltintojo teismui pateikta pozicija, kurioje prokuroras išdėsto teismui savo vertinimus ir išvadas. Sutiktina, kad prokuroro, kaip ir kitų proceso dalyvių, baigiamoji kalba yra reikšminga, nes joje apibendrinama byloje surinkta medžiaga ir apžvelgiami klausimai, kuriuos teismas turėtų išspręsti priimdamas nuosprendį, tačiau apkaltinamasis ar išteisinamasis teismo nuosprendis privalo būti grindžiamas ne prokuroro ar kitų proceso dalyvių baigiamosiomis kalbomis, o objektyviais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas ne pagal tai, kaip savo poziciją proceso dalyvis išdėstė baigiamųjų kalbų metu, t. y. ne pagal proceso dalyvio lūkesčius, negali būti vertinamas kaip apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo neišsamumas ar nepagrįstumas.
15. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą grindė nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimo pagrindu padarytomis išvadomis, kurios išdėstytos nutarties 31–45 punktuose, būtent tuo, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusysis T. M. vykdavo į užsienio valstybes, prekiavo brangiais laikrodžiais, taip pat kreipdavosi į lombardą dėl daiktų įkeitimo ir lėšų gavimo; toks nukentėjusiojo elgesys, kaip konstatavo teismas, leido daryti išvadą, jog T. M. galėjo įkeisti laikrodžius lombarde pas T. P.; kaltinimo aplinkybė, kad T. P. žinojo, jog nukentėjusysis T. M. laikrodžių neįkeitė, nepagrįsta jokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis; byloje nenustatytos nei priežastys, nei asmuo, kuris galėjo suklastoti nukentėjusiojo parašą ir pasirašyti lombardo paskolos sutartyje Nr. 5855 ties T. M. pavarde; byloje nenustatytas T. P. suinteresuotumas sudaryti įkeitimo sutartį nukentėjusiojo vardu; bylos duomenimis nepaneigtos T. P. nurodytos aplinkybės, kad kai tik T. M. pasakė, jog įkeistų laikrodžių nesiruošia išpirkti, jis juos nedelsdamas pardavė; lombardo paskolos sutartis Nr. 5855 ir knyga pateikti ne paties T. P. iniciatyva, o ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno reikalavimu, todėl šie veiksmai taip pat vertintini kaip neįrodantys tyčios suklastoti ir panaudoti šiuos dokumentus.
16. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje aktualūs ir kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos reikalavimai, nustatyti BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodoma, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-532/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-532/2012">2K-532/2012</a>, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Todėl konstatuoti in dubio pro reo principo, kuriuo vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, pažeidimą šioje byloje nėra teisinio pagrindo.
17. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinės bylos nagrinėjimo ribas ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis tinkamai motyvuotas atsižvelgus į įrodymų visumą, yra neprieštaringas, atitinka bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo rezultatu. Prokuroro kasaciniame skunde iš esmės pateikiama jo, kaip proceso dalyvio, pozicija dėl bylos duomenų įrodomosios reikšmės, tačiau byloje esančių duomenų vertinimas yra išimtinė teismo, kurioje žinioje yra byla, teisė ir pareiga. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kurie atmestini (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MTEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-511/2017">2K-7-511/2017</a>, 2K-10-689/2020 ir kt.).
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Pažarskis
Sigita Jokimaitė
