Civilinė byla Nr. e3K-3-59-421/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02676-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., T. B..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalies 4 punktas), aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti antstolio A. B. 2024 m. birželio 11 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai. Nurodė, kad antstolis grąžino vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. E1-952-928/2021, pagal kurį išieškojimas nėra baigtas vykdyti. Mano, jog atlikti bet kokius su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pagrindu paskirtų baudų vykdymu susijusius veiksmus pareiškėja neturi juridinio pagrindo. CPK neįtvirtina pareiškėjos galimybės pateikti vykdyti baudžiamosiose bylose pagal teismo nuosprendį išduotus vykdomuosius dokumentus.
3. Nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras, o baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis. CPK nustato ne bausmių vykdymo, o priverstinio baudos išieškojimo tvarką, todėl, vykdant bausmę, negali būti taikomos tik priverstinio vykdymo priemonių taikymą reglamentuojančios CPK nuostatos. Pareiškėja nedalyvauja bausmių vykdymo procese teikiant nuosprendžius vykdyti, šių prievolių į apskaitą neįtraukia, kaip valstybės atstovė nėra atsakinga nei už vykdomųjų dokumentų baudžiamosiose bylose pateikimą vykdyti, nei už jų kontrolę. Antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo neteisėtas, turi būti panaikintas, o vykdomasis dokumentas su antstolio teikimu apie išieškojimo negalimumą turi būti pateiktas teismui, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
4. Antstolis A. B. 2024 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. 0025/22/00530 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, jog išieškojimo negalimumo akte buvo pažymėta, kad skolininkas T. B. po paieškos rastas Marijampolėje ir dėl išieškojimo išieškotojas (vykdomajame rašte nurodyta pareiškėja) turėtų kreiptis į Marijampolės teritoriją aptarnaujantį antstolį, kuris turėtų galimybę patikrinti skolininką jo gyvenamosios vietos adresu, išsikviesti jį, išsiaiškinti skolos dengimo galimybes ir pan.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
6. Teismas nurodė, kad vykdymo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai.
7. Teismas nurodė, kad antstolis 2024 m. birželio 11 d. išieškojimo negalimumo akte Nr. S-24-25-16341 informavo, jog skolininkas turto, pajamų neturi, faktiškai gyvena Marijampolės mieste, ir išaiškino išieškotojai teisę per įstatymų nustatytą terminą pateikti iš naujo vykdyti dokumentą. Pažymėjo, kad minėtu procesiniu dokumentu antstolis iš esmės nekonstatavo esant baudos išieškojimo iš skolininko negalimumą, remdamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, antstolis turėjo pagrindą grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojai ir CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigti vykdomąją bylą.
8. Teismas pažymėjo, kad teismui įstatymu priskirta pareiga perduoti vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio baudos išieškojimo antstoliui nesukuria teismui išieškotojo pareigų. Vykdomojo dokumento grąžinimas nuosprendį priėmusiam teismui būtų aktualus tuo atveju, jeigu bauda būtų visiškai išieškota arba antstolis kreiptųsi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 dalis; BPK 362 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis 2024 m. birželio 11 d. išieškojimo negalimumo akte nekonstatavo, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, kas sudarytų pagrindą kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, todėl nėra pagrindo grąžinti vykdomąjį raštą teismui, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
9. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2024 m. spalio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 8 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog priverstinio išieškojimo tvarka nustatyta CPK. Priešingai nei tvirtina pareiškėja, CPK 638 straipsnio 2 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai, yra aktualios nagrinėjamam teisiniam ginčui ir šioje situacijoje gali būti taikomos.
11. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog BPK nenustato VMI kaip bausmę vykdančios institucijos, taip pat nekeičia pirmosios instancijos teismo išdėstyto vertinimo, kadangi šiuo atveju antstolio priimti patvarkymai pareiškėjai yra teikiami kaip išieškotojai, o ne bausmę vykdančiai institucijai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinant pareiškėjos 2024 m. birželio 13 d. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėja kelia klausimą, kokiai Lietuvos Respublikos valstybinei institucijai ar pareigūnui turi būti grąžinamas neįvykdytas vykdomasis dokumentas, išduotas baudžiamojoje byloje pagal teismo nuosprendį dėl piniginės baudos paskyrimo, taip pat kokia valstybinė institucija ar pareigūnas yra atsakingas už nuosprendžio vykdymo kontrolę pagal naująjį teisinį reglamentavimą.
12.2. Pagal iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusias BPK 342 straipsnio 2 dalies ir 346 straipsnio 3 dalies redakcijas nurodyta, kad, pagal BPK 342 straipsnio 2 dalį, patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiam prokurorui. BPK 346 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras. BPK 342 straipsnio 2 dalies ir 346 straipsnio 3 dalies pakeitimai atlikti 2017 m. gruodžio 19 d. Šių pakeitimų esmė – prokuratūra palikta atsakinga tik už nuosprendžio pateikimą vykdyti, o ne už nuosprendžio vykdymą. Pareiškėjos nuomone, nuo 2018 m. liepos 1 d. nacionalinėje teisėje nėra nė vienos institucijos ar pareigūno, kuriam įstatymų leidėjas būtų imperatyviai ir tiesiogiai nurodęs įgyvendinti nuosprendžių vykdymo kontrolę.
12.3. Pagal BVK 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu nuteistasis nesumokėjo paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai, o baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis. Nei BPK, nei BVK nuostatose pareiškėjai nėra nustatytos jokios funkcijos baudų, paskirtų baudžiamosiose bylose, išieškojimo procese, t. y. bausmės vykdymo procese. Vien tai, kad baudžiamojoje byloje paskirta bauda išieškoma į valstybės biudžetą, nedaro prielaidos, kad pareiškėja yra atsakinga už nuosprendžio vykdymo kontrolę. Pareiškėja pažymi, kad dėl baudos išieškojimo antstolis laikytinas bausmę vykdančios institucijos atstovu, kuriam yra pavesta kontroliuoti nuosprendžio vykdymą (BPK 342 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 362 straipsnio 2 dalis).
12.4. Kadangi teisės aktai nenustato, kad nuosprendžių vykdymo kontrolę atliktų pareiškėja, ji nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nurodytais argumentais, kad antstolis pagrįstai šiuo atveju grąžino vykdomąjį dokumentą pareiškėjai.
12.5. Taip pat pareiškėja nurodo, kad byloje taikytina kasacinio teismo praktika, suformuota baudų, paskirtų administracine tvarka, išieškojimo procese. Iki 2015 m. birželio 30 d. teismo nutarimu paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus vykdymo kontrolė nebuvo priskirta VMI, todėl, antstoliui priėmus išieškojimo negalimumo aktą ir užbaigus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas nėra grąžintinas VMI (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE1LTcwMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-215-701/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-215-701/2022">e3K-3-215-701/2022</a>, 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE5LTc4MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-219-781/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-219-781/2022">e3K-3-219-781/2022</a>, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcxLTQyMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-271-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-271-421/2022">e3K-3-271-421/2022</a>). Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, pareiškėjos vertinimu, darytina išvada, kad pareiškėjai nėra priskirtina ir baudžiamosiose bylose paskirtų apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymo kontrolė, todėl ir baudžiamojoje byloje paskirtos piniginės baudos, pradėjus ir užbaigus išieškojimą, vykdomasis dokumentas nėra grąžintinas pareiškėjai.
13. Antstolis atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, antstolis, remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir vykdomąjį raštą, remdamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, grąžina išieškotojui. Vykdomojo rašto grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Antstolis pažymi, kad išieškotojas pagal teismo pateiktus vykdomuosius raštus yra VMI, o ne teismas, išdavęs vykdomąjį dokumentą, nes bauda yra išieškoma į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.
13.2. Klausimą, ar vykdomasis raštas turi būti vykdomas jo aptarnaujamoje teritorijoje, sprendžia tik pats antstolis. CPK 590 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka savo aptarnaujamoje teritorijoje, o jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį raštą grąžina išieškotojui (CPK 590 straipsnio 4 dalis).
13.3. Pažymi ir tai, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog BPK nenustato VMI kaip bausmę vykdančios institucijos, neturi reikšmės, kadangi šiuo atveju antstolio priimti patvarkymai pareiškėjai yra teikiami kaip išieškotojai, o ne kaip bausmę vykdančiai institucijai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vykdomojo dokumento, išduoto baudžiamojoje byloje, grąžinimo išieškotojui
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, kam (kokiai institucijai) turėtų būti grąžinamas vykdomasis raštas dėl baudos, paskirtos užsienio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, išieškojimo, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba (CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat turėtų būti išaiškinta, kokia valstybės institucija yra atsakinga už tokio vykdomojo dokumento pateikimą vykdyti iš naujo.
15. Vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš skolininko T. B. buvo išduotas Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties ir Lenkijos Respublikos Grajevo rajoninio teismo II baudžiamojo skyriaus 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio pagrindu. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Grajevo rajoninio teismo II baudžiamojo skyriaus 2020 m. spalio 16 d. nuosprendis byloje Nr. II K 85/20, kurioje T. B. paskirta 3739,46 Lenkijos zloto (820,81Eur) piniginė sankcija. Tokiais atvejais taikytinos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Pamatinis sprendimas) nuostatos.
16. Vykdymą reglamentuojanti teisė nustatoma pagal Pamatinio sprendimo 9 straipsnio nuostatas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio, sprendimo vykdymą reglamentuoja sprendimą vykdančios valstybės teisė tokiu pačiu būdu kaip ir sprendimą vykdančios valstybės paskirtą finansinę baudą. Tik sprendimą vykdančios valstybės institucijos yra įgaliotos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su ja susijusias priemones, įskaitant vykdymo nutraukimo pagrindus.
17. Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta ir BPK 3651 straipsnio nustatyta tvarka pripažinta piniginė sankcija vykdoma pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus atsižvelgiantį į BPK 3652 straipsnyje nustatytus ypatumus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, piniginė sankcija ar jos dalys, atsižvelgiant į jų pobūdį, turi būti sumokėtos į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo arba nukentėjusiojo ar trečiųjų asmenų sąskaitas. Prireikus teismas nutartimi nustato, į kokių institucijų ar asmenų sąskaitas turi būti sumokėtos atitinkamos piniginės sankcijos dalys. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartyje buvo nurodyta T. B. piniginę sankciją per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti į vieną iš VMI biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, o dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei. Pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Panevėžio apylinkės teismas, negavęs duomenų apie T. B. sumokėtą piniginę sankciją, 2022 m. kovo 29 d. išdavė vykdomąjį raštą ir pateikė jį Lietuvos antstolių rūmams suskaitmeninti, taip pat pateikti į Antstolių informacinę sistemą antstoliams vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomajame rašte nurodytas skolininko adresas Panevėžyje, nors teismui buvo žinoma kita faktinė skolininko gyvenamoji vieta Marijampolėje (baudžiamosios bylos 21, 23 lapai), be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas sutiko su paskirta pinigine sankcija ir prašė jos vykdymą išdėstyti 6 arba 12 mėnesių. Šis vykdomasis raštas CPK nustatyta tvarka buvo pateiktas vykdyti antstoliui A. B., o šis 2024 m. birželio 11 d. patvarkymu grąžino vykdomąjį dokumentą VMI kartu su išieškojimo negalimumo aktu.
18. CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Vykdomojo dokumento, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinimo išieškotojui pagrindai yra įtvirtinti CPK 631 straipsnio 1 dalyje. Šie pagrindai siejami su laikino pobūdžio kliūtimis, užkertančiomis kelią vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui tuo metu atlikti priverstinio vykdymo veiksmus dėl priežasčių, susijusių su išieškotoju ar skolininku, arba antstoliui dėl objektyvių priežasčių nebeturint kompetencijos tuos veiksmus atlikti (pvz., antstoliui nusišalinus arba dėl to, kad vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje). Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus CPK 620 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė. Būtent šiuo pagrindu remiantis vykdomasis raštas buvo gražintas VMI kartu su CPK 631 straipsnio 2 dalyje nurodytu antstolio surašytu išieškojimo negalimumo aktu.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolio A. B. 2024 m. birželio 11 d. išieškojimo negalimumo akte nurodyta, jog po paskelbtos skolininko T. B. paieškos nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi vykdomojo dokumento grąžinimo metu skolininko gyvenamoji vieta buvo žinoma, todėl, kasacinio teismo vertinimu, vykdomasis dokumentas išieškotojai turėjo būti grąžintas ne CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto, bet CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje (CPK 590 straipsnio 5 dalis). Iš esmės tokiu teisiniu pagrindu antstolis rėmėsi ir 2024 m. birželio 19 d. patvarkyme, vertindamas VMI skundo pagrįstumą. Aplinkybė, jog antstolis klaidingai nurodė vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojai pagrindą, nelemia kitokios teismo išvados dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo. Tiek vykdomojo dokumento grąžinimas CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto, tiek to paties straipsnio 8 punkto pagrindu sukelia tapačias teisines pasekmes. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis).
20. Kasaciniu skundu iš esmės kvestionuojama galimybė tokį vykdomąjį raštą grąžinti VMI, įrodinėjant, jog VMI neturi kompetencijos spręsti dėl tokių vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti. Su tokiu VMI kompetencijos vykdant baudos bausmes vertinimu sutiktina tik iš dalies.
21. Kaip minėta, BPK 352 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja tik vykdymo pagrindą, t. y. nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, ir vykdymo subjektą, t. y. kad baudą priverstinai išieško antstolis. Baudos bausmės vykdymo būdus (savanoriškai arba priverstinai) detalizuoja BVK 6–8 straipsnių nuostatos. Pagal BVK 8 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis nesumokėjo, o juridinis asmuo nustatytu laiku nepervedė baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 8 straipsnio 2 dalis). Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) (CPK 4 dalis).
22. CPK 638 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Nei BPK, nei BVK nenustato kitų subjektų, atsakingų už baudų išieškojimo proceso koordinavimą. Toks vertinimas nepaneigiamas ir kasacinio skundo argumentais, jog, pagal BPK 342 straipsnio 1 dalies, 352 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuosprendį priėmęs teismas yra atsakingas už vykdomojo rašto pateikimą vykdyti antstoliui. Šios BPK nuostatos yra susijusios tik su teismo pareiga, suėjus terminui, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis), išduoti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti CPK nustatyta tvarka antstoliui. Tokį vykdomąjį raštą pateikus ir antstoliui jį pradėjus vykdyti, visas tolimesnis priverstinis baudos išieškojimo procesas vyksta taikant CPK VI skyriaus taisykles.
23. Pažymėtina, kad teismas vykdymo procese atlieka tik įstatyme įtvirtintas funkcijas: nagrinėja antstolio ir kitų asmenų pareiškimus vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis), atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis), nagrinėja skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo) (CPK 510 straipsnis) ir ginčus, kilusius vykdymo procese (CPK 602, 603 ir kt. straipsniai). CPK 593, 594 ir 510 straipsniuose nustatytas funkcijas atlieka apylinkių teismai, o ginčus nagrinėti kaip pirmosios instancijos teismams kompetencija suteikta apylinkių ir apygardų teismams. Procesinį sprendimą priėmusio teismo kompetencija vykdymo procese yra siejama su vykdomojo rašto išdavimu (jo pateikimu vykdyti įstatyme nustatytais atvejais) ir vykdymo išaiškinimu (CPK 589 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teismas, priėmęs vykdytiną sprendimą (nuosprendį), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, negali savo iniciatyva atlikti jokių papildomų funkcijų priverstinio vykdymo procese, nei nurodyta įstatyme. Vykdytiną procesinį sprendimą priėmęs teismas negali būti laikomas nei išieškotoju, nei išieškotojo (valstybės) atstovu vykdymo procese. Todėl nuosprendį, kuriuo paskirta bauda, priėmusiam teismui įstatymo nustatyta tvarka išdavus vykdomąjį raštą dėl priverstinio baudos išieškojimo, jo vaidmuo apsiriboja tokio vykdomojo rašto pateikimu antstoliui. Tokio kasacinio teismo aiškinimo nekeičia ir galimybė baudos neišieškojus taikyti alternatyvias sankcijas.
24. Pamatinio sprendimo 10 straipsnis įtvirtina finansinės baudos neišieškojimą pakeičiančio įkalinimo arba kitos alternatyvios sankcijos taikymo galimybę. Pagal šį straipsnį, kai neįmanoma visiškai arba iš dalies įvykdyti sprendimo, sprendimą vykdanti valstybė gali taikyti alternatyvias sankcijas, įskaitant laisvės atėmimo sankcijas, jeigu tokiais atvejais tai nustato vykdančiosios valstybės įstatymai, o sprendimą priėmusi valstybė leido taikyti tokias alternatyvias sankcijas 4 straipsnyje nurodytame liudijime. Alternatyvios sankcijos dydis nustatomas pagal sprendimą vykdančios valstybės teisę, bet jis negali viršyti sprendimą priėmusios valstybės perduotame liudijime nustatyto maksimalaus dydžio. Tokios sankcijos buvo aptartos Lenkijos teismo išduotame liudijime. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jų taikymo galimybė susieta su sprendimo neįvykdymu arba daliniu jo neįvykdymu. Toks teisinis reglamentavimas kasaciniam teismui leidžia spręsti, jog, vykdant ES valstybių narių teismo sprendimus baudžiamosiose bylose dėl finansinių baudų išieškojimo, prieš taikant alternatyvias sankcijas, turi būti išnaudotos įprastinės priemonės tokioms sumoms išieškoti. Aplinkybė, jog vykdomojo dokumento įvykdymas šiuo metu negalimas dėl to, kad skolininkas gyvena ne vykdomąjį raštą vykdžiusio antstolio veiklos teritorijoje, nepriskiriama prie alternatyvių sankcijų taikymo skolininkui pagrindų. Ši procesinė kliūtis lengvai pašalinama, išieškotojui pateikiant vykdomąjį raštą vykdyti kitam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra nustatyta skolininko gyvenamoji vieta. Tokio pobūdžio veiksmus gali atlikti ir VMI, atstovaujanti valstybei vykdymo procese.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo šią nutartį panaikinti.
26. Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė kasaciniam teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokios išlaidos buvo patirtos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovėms atlyginimo.
27. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė
