Dėl nuostolių, kilusių dėl civilinėje byloje, kurioje buvo prašoma apginti pažeistas teises į patentą ir kuri buvo nutraukta atsisakius ieškinio, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-62-403/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01583-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 2.6.10.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės „Krka tovarna zdravil, d.d.“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Krka tovarna zdravil, d.d.“ ieškinį atsakovei bendrovei „AstraZeneca AB“ dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nuostolių, kilusių dėl civilinėje byloje, kurioje buvo prašoma apginti pažeistas teises į patentą ir kuri buvo nutraukta atsisakius ieškinio, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo.

2. Ieškovė bendrovė „Krka tovarna zdravil, d.d.“ (toliau – ir bendrovė „Krka“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės bendrovės „AstraZeneca AB“ (toliau – ir bendrovė „AstraZeneca“) 294 280 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.

3. Bendrovė „Krka“ nurodė, kad bendrovė „AstraZeneca“ 2010 m. liepos 13 d. pareiškė jai prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius bendrovės „AstraZeneca“ teises į patentą Nr. 3287 „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ (toliau – ir ginčo patentas). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė bendrovei „Krka“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t. y. vaistinius preparatus „Escadra“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. gegužės 25 d., priėmė bendrovės „AstraZeneca“ prevencinio ieškinio atsisakymą ir kartu panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi.

4. Bendrovė „Krka“ taip pat nurodė, kad ji dėl draudimo platinti vaistinius preparatus „Escadra“ patyrė 294 280 Eur nuostolių. Bendrovė „AstraZeneca“ privalo atlyginti šiuos ieškovės nuostolius, nes ji, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir palaikydama šį prašymą per visą bylos procesą, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTktMzgxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-19-381/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-19-381/2016">2A-19-381/2016</a>) pripažino negaliojančiu ginčo patentą, vadinasi, šis patentas negalioja nuo paraiškos padavimo dienos, todėl teismas būtų atmetęs bendrovės „AstraZeneca“ prevencinį ieškinį, kuriam užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Bendrovė „AstraZeneca“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo momentu žinojo apie bendrovės „Krka“ 2009 m. kovo 26 d. pareikštą ieškinį dėl ginčo patento pripažinimo negaliojančiu, be to, ji negalėjo nežinoti, kad Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras netikrina išradimo patentabilumo kriterijų. Ieškovė pažymėjo, kad kitose valstybėse identiškos apibrėžties patentai buvo pripažinti negaliojančiais dėl išradimo neatitikties patentabilumo kriterijams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atmetė ieškinį.

6. Teismas nustatė, kad civilinė byla, kurios procese buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo užbaigta, bendrovei „AstraZeneca“ atsisakius ieškinio ne dėl tos priežasties, kad ginčo patentas buvo pripažintas negaliojančiu, o dėl to, kad baigėsi patento patentinės apsaugos ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminas. Bendrovė „AstraZeneca“ paskutinę papildomos apsaugos liudijimo galiojimo dieną kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo, teismo vertinimu, toks šios bendrovės elgesys negali būti vertinamas kitaip negu sąžiningas, rūpestingas ir nukreiptas ne tik į tinkamą savo teisių gynybą, bet ir į siekį nepažeisti trečiųjų asmenų interesų.

7. Teismas nurodė, kad ginčo patentas buvo pripažintas negaliojančiu tik 2016 m. sausio 29 d., Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė susiaurino kitos patentinės paraiškos apibrėžtį, negali būti vertinama kaip pripažinimas, kad patentu saugomas išradimas yra nepatentabilus. Teismas šiame kontekste pažymėjo, kad atsakovė atskirtųjų paraiškų pagrindu užregistravo du Europos patentus dėl optiškai grynų omeprazolo druskų (EP1020461 ir EP1020460), šie patentai liko galioti po protesto ir apeliacijos procedūrų. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė bent jau iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo priėmimo turėjo pagrindą manyti, kad ieškovės vaistinis preparatas „Escadra“ pažeidžia jos, kaip ginčo patento savininkės, teises.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovės minimi Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų sprendimai dėl identiškos apibrėžties patentų pripažinimo negaliojančiais buvo priimti neįvertinus Europos patentų tarnybos sprendimų, kuriais palikti galioti Europos patentai EP1020461 ir EP1020460, todėl atsakovė pagrįstai šiais sprendimais nesivadovavo. Atsakovė pagrįstai atsižvelgė į kitų valstybių (Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos) teismų (patentų biurų) sprendimus, kuriais ginčo patentui analogiški patentai buvo palikti galioti. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendė, kad atsakovė tiek prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimo momentu, tiek iki pat patento papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo pabaigos negalėjo žinoti, kad patentu saugomas išradimas gali būti vertinamas kaip nepatentabilus (priešingai, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad išradimas yra patentabilus), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vėliau jį palaikydama, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.

9. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad, vertinant jos veiksmus civilinės atsakomybės už žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, būtina atsižvelgti į patento galiojimo specifiką: preziumuojama, kad patentas galioja, kol nėra nuginčytas, ir patento savininkas turi teisę naudotis visomis patento suteiktomis išimtinėmis teisėmis, o jeigu patentas pripažįstamas negaliojančiu, jis negalioja ab initio (nuo pradžios). Teismas pažymėjo, kad ši patento galiojimo specifika lemia, jog tam tikru momentu teisėti veiksmai ginant pažeistas teises į patentą dėl teismo sprendimo atgalinio veikimo tampa nepagrįsti, todėl ieškinio dėl patento pažeidimo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teisėtumo vertinimas (civilinės atsakomybės už žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste) turi būti atliekamas tiriant situaciją, buvusią ieškinio dėl patento pažeidimo pateikimo dieną. Tik toks vertinimas atitinka sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo principus. Teismo vertinimu, bendrovės „AstraZeneca“ prevencinio ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimas buvo pagrįstas, nes iki galutinio teismo sprendimo priėmimo patentas buvo laikomas galiojančiu ir bendrovė „AstraZeneca“, kaip jo savininkė, turėjo teisę naudotis visomis jo suteikiamomis išimtinėmis teisėmis, įskaitant teisę drausti pardavinėti gaminius, pažeidžiančius patentą.

10. Teismas nurodė, kad tiek Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights; toliau – TRIPS sutartis) 50 straipsnio 7 dalyje, tiek 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – Direktyva 2004/48/EB), 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kompensacija už nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo, taikoma, kai laikinosios priemonės atšaukiamos arba kai jos nustoja galioti dėl kokios nors pareiškėjo veiklos ar neveikimo, arba jei vėliau paaiškėja, kad nebuvo intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar jo grėsmės. Teismo vertinimu, būtinoji šių teisės normų taikymo sąlyga yra ta, kad turi būti įsiteisėjęs kompetentingos institucijos (Lietuvos atveju – teismo) sprendimas dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvimo. Tokį aiškinimą suponuoja Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalis, suteikianti galimybę reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siejamą su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatančiu, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo. Teismas pažymėjo, kad šios bylos atveju nėra tokio sprendimo.

11. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatavo, kad bendrovė „AstraZeneca“, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir palaikydama šį prašymą per visą civilinės bylos dėl patento pažeidimo procesą, nepažeidė bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pažymėjo, kad, nesant būtinosios sąlygos, t. y. neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą.

13. Kolegija pažymėjo, kad bylose dėl išradimų teisinės apsaugos atsakovo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalis, bet ir Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalis, pagal kurią, jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo. Šios nuostatos įgyvendina Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį, ir nors jos formuluotė nėra visiškai identiška, bet iš esmės labai panaši, t. y. Direktyvos 2004/48/EB nuostatos Patentų įstatyme labiau detalizuotos atsižvelgiant į nacionalinės teisės ypatumus. Taip pat analogiškos nuostatos įtvirtintos ir TRIPS sutarties 50 straipsnio 7 dalyje.

14. Kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytas reglamentavimas neturi būti aiškinamas taip, kad ieškinio, kuriam užtikrinti buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsisakymas savaime reikštų šių priemonių nepagrįstumą. Tokiu atveju, sprendžiant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimą, reikia įvertinti, dėl kokių priežasčių atsisakyta ieškinio, ir nustatyti, ar tuo atveju, jeigu ieškovas nebūtų atsisakęs ieškinio, jo reikalavimai būtų buvę atmesti kaip nepagrįsti.

15. Kolegija konstatavo, kad ieškovės argumentas, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas, kuriuo ginčo patentas pripažintas negaliojančiu, patvirtina bendrovės „AstraZeneca“ reikalavimų nepagrįstumą, nesudaro pagrindo teigti, kad bendrovė „AstraZeneca“ nepagrįstai pareiškė ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kolegija šiuo aspektu pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ginčo patentas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl bendrovė „AstraZeneca“ turėjo teisę naudotis patento suteikiamomis išimtinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pareikšti prevencinį ieškinį savo teisėms apginti.

16. Kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad bendrovė „AstraZeneca“, reikšdama ieškinį ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo būti visiškai tikra dėl savo išimtinių teisių, nes tiek Europos patentai EP1020460 ir EP1020461, tiek nacionaliniai patentai kitose valstybėse, kurie analogiški ginčo patentui, taip pat buvo ginčijami. Kolegija pažymėjo, kad civilinės bylos dėl ginčo patento pripažinimo negaliojančiu procese išradimo patentabilumui įvertinti buvo atliktos kelios ekspertizės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė kasacinį skundą, paduotą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriuo ginčo patentas pripažintas negaliojančiu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo patentu saugomas išradimas buvo akivaizdžiai nepatentabilus. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog bendrovės „AstraZeneca“ atskirtųjų paraiškų pagrindu užregistruoti Europos patentai EP1020460 ir EP1020461 liko galioti po protesto ir apeliacijos procedūrų ir kad šie patentai saugo optiškai gryną omeprazolo (-)-enantiomero magnio druską, o ši druska yra bendrovės „Krka“ vaistinio preparato „Escadra“ veiklioji medžiaga. Kolegija šiame kontekste akcentavo ir tuos bendrovės „AstraZeneca“ argumentus, kad ieškovės nurodyti Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų sprendimai dėl identiškos apibrėžties patentų pripažinimo negaliojančiais buvo priimti nevertinant minėtų Europos patentų, o kompetentingi Lenkijos, Nyderlandų ir Norvegijos teismai (patentų biurai) priėmė sprendimus, kuriais analogiški patentai buvo palikti galioti.

17. Kolegija, pasisakydama dėl ieškovės argumento, kad bendrovės „AstraZeneca“ ieškinio atsisakymo momentu jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo patento pripažinimo negaliojančiu, pažymėjo, kad šis sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka, o galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas 2016 m. spalio 12 d., t. y. jau po to, kai bendrovė „AstraZeneca“ atsisakė savo prevencinio ieškinio. Kasacinio skundo nagrinėjimas leido bendrovei „AstraZeneca“ pagrįstai tikėtis, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo ginčo patentas pripažintas negaliojančiu, gali būti panaikintas. Todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad bendrovė „AstraZeneca“ atsisakė ieškinio dėl sprendimo pripažinti negaliojančiu ginčo patentą, o ne dėl šio patento ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino pasibaigimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė specialiųjų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl jų taikymo patirtų nuostolių atlyginimo klausimus bylose dėl teisių į intelektinės nuosavybės objektus pažeidimo. Ieškovės teisė reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo pirmiausia kyla iš TRIPS sutarties 50 straipsnio 7 dalies, Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalies ir Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalies. CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja pirmiau įvardytoms nuostatoms. Pažymėtina, kad specialieji teisės aktai gerokai plačiau reglamentuoja klausimą dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo negu CPK 146 straipsnio 2 dalis. Pagal TRIPS sutarties 50 straipsnio 7 dalį, Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį ir Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalį asmuo įgyja teisę reikalauti kompensacijos už nepagrįstai taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu egzistuoja bent viena alternatyvi sąlyga: 1) laikinosios apsaugos priemonės atšaukiamos dėl pareiškėjo veikimo arba neveikimo; 2) laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti dėl pareiškėjo veikimo ar neveikimo; 3) nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar jo grėsmės nebuvo. Šios bylos atveju konstatuotinos bent jau dvi (pirmoji ir trečioji) sąlygos, sudarančios prielaidą atlyginti ieškovės nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo:

18.1.1. Bylą nagrinėję teismai be pagrindo nesilaikė pozicijos, kad vien jau fakto, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo atšauktos dėl tiesioginių bendrovės „AstraZeneca“ veiksmų – prevencinio ieškinio atsisakymo, konstatavimas yra laikytinas pakankamu pagrindu patenkinti ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ši ieškovės nuostolių atlyginimo prielaida yra savarankiška ir neturi būti siejama tiek su pareiga konstatuoti ginčo šalies, inicijavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, tiek su pareiga įrodyti, kad bendrovė „AstraZeneca“ jau ieškinio pareiškimo momentu buvo įsitikinusi savo išradimo nepatentabilumu, tuo labiau su būtinąja sąlyga pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, konstatuojantį, kad nebuvo teisių pažeidimo.

18.1.2. Bylos dėl ginčo patento pripažinimo negaliojančiu procese buvo nustatyta, kad nebuvo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar jo grėsmės. Akivaizdu, kad, pripažinus negaliojančiu ginčo patentą, kitaip tariant, nustačius, kad toks išradimas, koks buvo saugomas ginčo patentu, iš esmės negalėjo būti saugomas, ir grąžinus ginčo šalis į tokią poziciją, lyg ginčo patento nebūtų buvę, buvo kartu konstatuota, kad bendrovės „AstraZeneca“ teisės į ginčo patentą negalėjo būti pažeistos, nes ji paprasčiausiai neturėjo tokių teisių.

18.2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, be to, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šias nuostatas. Teismai be pagrindo laikė, kad būtinoji CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Tokia teismų pozicija prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią skolininkas gali prašyti atlyginti nuostolius tiek dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tiek šio nekonstatavus, t. y. dėl to, kad kreditorius, neturėdamas pakankamo pagrindo, rizikavo, prašydamas apsaugoti iki bylos išnagrinėjimo, jo manymu, pažeistą teisę, ir suvaržė skolininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-589/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-589/2006">3K-3-589/2006</a>). Teismai nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, įrodytų, jog bendrovė „AstraZeneca“ jau prevencinio ieškinio pareiškimo dieną žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčo patentu saugomas išradimas yra nepatentabilus, kitaip tariant, kad įrodytų bendrovės „AstraZeneca“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, šios bylos procese yra įrodytas bendrovės „AstraZeneca“ nepakankamas rūpestingumas ir nesąžiningumas. Akivaizdu, kad esminė bendrovės „AstraZeneca“ sprendimo atsisakyti prevencinio ieškinio priežastis buvo ta, kad ginčo patentas pripažintas negaliojančiu ab initio. Jeigu bendrovė „AstraZeneca“ nebūtų atsisakiusi prevencinio ieškinio, tai neabejotina, kad ieškinys būtų buvęs atmestas teismo sprendimu, nustatančiu, kad nebuvo teisių pažeidimo ar jo grėsmės. Priešinga išvada tiesiog negalima, nes, pripažinus negaliojančiu ginčo patentą, bendrovė „AstraZeneca“ neteko savo reiškiamų reikalavimų pagrindo – kadangi patento papildomos apsaugos liudijimas buvo išduotas būtent ginčo patentui, todėl ir jis automatiškai neteko galios. Pažymėtina, kad ieškinio atsisakymas buvo bendrovės „AstraZeneca“ teisinė taktika, sąmoningai panaudota siekiant išvengti pirmiau nurodyto teismo sprendimo priėmimo.

19. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Bylą nagrinėję teismai, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, atsižvelgė į nagrinėjamo ginčo specifiką ir, be CPK 146 straipsnio 2 dalies, taikė Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalį, kuri įgyvendina Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį bei TRIPS sutarties 50 straipsnio 7 dalį. Ieškovės pozicija, kad vien tas faktas, jog bendrovė „AstraZeneca“ atsisakė prevencinio ieškinio, yra pakankamas ieškovės reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo patenkinti, yra nepagrįsta. Toks aiškinimas prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turi būti įvertinta, dėl kokių priežasčių atsisakyta ieškinio. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad bendrovė „AstraZeneca“ atsisakė ieškinio ne dėl ginčo patento negaliojimo, bet dėl tos priežasties, kad pasibaigė patento patentinės apsaugos ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminas. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas dėl patento apsaugos termino pasibaigimo nesudaro prielaidos atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kitos ieškovės įrodinėjamos sąlygos (šios nutarties 18.1.2 punktas) egzistavimas yra siejamas su įsiteisėjusiu teismo (kitos kompetentingos institucijos) sprendimu, nustatančiu, kad nebuvo teisių pažeidimo ar jo grėsmės. Nesant teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažintas prevencinio ieškinio nepagrįstumas, bendrovės „AstraZeneca“ veiksmai – prevencinio ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimas iki patento nuginčijimo – negali būti laikomi neteisėtais civilinės atsakomybės už žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

19.2. Bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 146 straipsnio 2 dalį, pagrįstai atsižvelgė į patento galiojimo specifiką. Šiam atsiliepimo į kasacinį skundą teiginiui pagrįsti nurodyti tie argumentai, kurie yra išdėstyti šios nutarties 9 punkte.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakovo teisės gauti nuostolių, padarytų ieškovų prašymu civilinėje byloje, kurioje buvo prašoma apginti pažeistas teises į patentą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kai byla nutraukta atsisakius ieškinio, atlyginimą

20. Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad ieškovas, naudodamasis minėtoje teisės normoje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėto jo naudai, turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQ5LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-449-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-449-684/2016">e3K-3-449-684/2016</a>, 36 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-335/2013">3K-7-335/2013</a> nurodyta, kad civilinės atsakomybės sąlygos dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies suformuotoje kasacinio teismo praktikoje išlieka nepakitusios ir taikant CPK 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.).

22. Kasacinio teismo pažymėta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (dabar galiojančio CPK 146 straipsnio 2 dalis) pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-335/2013">3K-7-335/2013</a>; kt.).

23. Pagal kasacinio teismo praktiką byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas, ir tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą; nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-418/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-418/2014">3K-3-418/2014</a>; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQ5LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-449-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-449-684/2016">e3K-3-449-684/2016</a>, 37 punktas; kt.).

24. Aptariamu atveju atsakovė kitoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDEtNTYwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-241-560/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-241-560/2016">2-241-560/2016</a> pareiškė prevencinį ieškinį ieškovei dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius atsakovės teises į patentą, su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi (uždrausta ieškovei tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t. y. vaistinius preparatus „Escadra“). Civilinė byla pagal atsakovės prevencinį ieškinį, atsakovei atsisakius ieškinio, buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi (CPK 293 straipsnio 4 punktas), ta pačia nutartimi buvo panaikintos ieškovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

25. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo atlyginti žalą, padarytą teismui atsakovės prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė nebūtų atsisakiusi ieškinio ir byla nebūtų buvusi nutraukta, teismas būtų atmetęs atsakovės prevencinį ieškinį, kuriam užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTktMzgxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-19-381/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-19-381/2016">2A-19-381/2016</a>) pripažino negaliojančiu ginčo patentą, vadinasi, šis patentas negalioja nuo paraiškos padavimo dienos.

26. Atsakovė teigia, kad ji ieškinio civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDEtNTYwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-241-560/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-241-560/2016">2-241-560/2016</a> atsisakė ne dėl to, jog egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą, t. y. ne dėl ginčo patento negaliojimo, bet dėl tos priežasties, kad pasibaigė patento patentinės apsaugos ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminas.

27. Nutarties 23 punkte minėta, kad, sprendžiant nuostolių, kilusių dėl taikytų kitoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo klausimą, kai civilinė byla nutraukta atsisakius ieškinio, būtina nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDEtNTYwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-241-560/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-241-560/2016">2-241-560/2016</a> iš esmės, būtų lėmusios prevencinio ieškinio atmetimą, reikšminga yra tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2396-881/2017, kuriuo ieškinys buvo atmestas, nurodyta „kadangi AstraZeneca AB išduotas patentas Nr. 3278 pripažintas negaliojančiu visa apimtimi ab initio, atitinkamai ab initio nebegalioja ir šio patento papildoma apsauga, t. y. šio teisminio ginčo objektu esantis papildomos apsaugos liudijimas Nr. PA 2004 009, kuris buvo išduotas atsakovui AstraZeneca AB Valstybinio patentų biuro 2005 m. sausio 10 d. sprendimu. Atsižvelgdamas į tai, kad nei patentas Nr. 3278, nei jam suteikta papildoma apsauga negalioja ab initio, teismas ieškovo ieškinį atmeta, nes ginčijamų Valstybinio patentų biuro sprendimų panaikinimas nesukels jokių teisinių padarinių, nes sprendimai buvo aktualūs tik tol, kol galiojo atsakovo vardu registruotas patentas.“

29. Vadinasi, bet kokie atsakovės šioje byloje argumentai, susiję su patento galiojimu, neturi esminės reikšmės, nes patentas negalioja ab initio (Patentų įstatymo 64 straipsnio 1 dalis), ir tai nustatyta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTktMzgxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-19-381/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-19-381/2016">2A-19-381/2016</a>, kuriuo patentas Nr. LT 3278 B „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ buvo pripažintas negaliojančiu (visiškai). Kartu pabrėžtina, kad, pagal 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo 15 straipsnio 1 dalies b punktą, liudijimas negalioja, jei pagrindinis patentas nustojo galioti nepasibaigus įstatymams nustatytam terminui, o pagal c punktą, jeigu pagrindinis patentas yra atšaukiamas arba apribojamas tiek, kad nebegali apsaugoti produkto, kuriam liudijimas buvo išduotas, arba jeigu pasibaigus pagrindinio patento galiojimo laikui egzistuoja tokį atšaukimą arba apribojimą pateisinantys pagrindai.

30. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 28–29 punktuose išdėstytais argumentais, prieina išvadą, kad nuo 2016 m. sausio 29 d. egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDEtNTYwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-241-560/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-241-560/2016">2-241-560/2016</a> iš esmės, būtų lėmusios prevencinio ieškinio atmetimą.

31. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė specialiųjų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl jų taikymo patirtų nuostolių atlyginimo klausimus bylose dėl teisių į intelektinės nuosavybės objektus pažeidimo, kadangi specialieji teisės aktai gerokai plačiau reglamentuoja klausimą dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo negu CPK 146 straipsnio 2 dalis.

32. TRIPS sutarties 50 straipsnio „Laikinosios priemonės“ 7 dalyje nustatyta, kad kai laikinosios priemonės atšaukiamos arba kai jos nustoja galioti dėl kokios nors pareiškėjo veiklos ar neveikimo, arba jei vėliau paaiškėja, kad intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, teismas turi teisę įpareigoti pareiškėją, esant atsakovo prašymui, suteikti atsakovui atitinkamą kompensaciją už šiomis priemonėmis sukeltą bet kokią žalą.

33. Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio „Laikinosios ir prevencinės priemonės“ 7 dalyje įtvirtinta, kad kai laikinosios priemonės yra atšaukiamos arba kai jos nustoja galioti dėl pareiškėjo veikimo ar neveikimo, arba kai po to nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar grėsmės pažeidimui nebuvo, teismo institucijos turi teisę atsakovo prašymu reikalauti iš pareiškėjo suteikti atsakovui tinkamą kompensaciją už tomis priemonėmis sukeltus nuostolius.

34. Direktyvos 2004/48/EB nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkeltos 2006 m. birželio 8 d. priėmus Lietuvos Respublikos patentų įstatymo VII skirsnio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo priedo papildymo įstatymą Nr. X-649.

35. Pažymėtina, kad nurodytos tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatos yra minimalus standartas valstybėms narėms. Nacionalinėje teisėje gali būti įtvirtintos ir kitokios nuostatos, svarbu, kad jos neprieštarautų (nesuteiktų mažesnės apsaugos) pirmiau aptartoms nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 47 punktą; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-916/2018 32 punktą).

36. Šiuo metu galiojančio Patentų įstatymo (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1261 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. vasario 3 d.) 55 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.

37. 1994 m. sausio 18 d. Patentų įstatymo Nr. I-372 redakcijos, galiojusios iki 2010 m. naujos redakcijos Patentų įstatymo priėmimo, 41(3) straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtinta analogiškai, t. y. kad jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.

38. Taigi, kaip nurodoma ir kasaciniame skunde, pagal TRIPS sutarties 50 straipsnio 7 dalį, Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį ir Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalį asmuo įgyja teisę reikalauti kompensacijos už nepagrįstai taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu egzistuoja bent viena alternatyvi sąlyga: 1) laikinosios apsaugos priemonės atšaukiamos dėl pareiškėjo veikimo arba neveikimo; 2) laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti dėl pareiškėjo veikimo ar neveikimo; 3) nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar jo grėsmės nebuvo.

39. Byloje nėra ginčo, kad nacionalinis teisinis reglamentavimas yra suderintas su tarptautine ir ES teise, tačiau, kaip minėta šios nutarties 31 punkte, specialieji teisės aktai gerokai plačiau reglamentuoja klausimą dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo negu CPK 146 straipsnio 2 dalis.

40. Pagal nutarties 22 punkte pateiktą kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuostolių, kilusių dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo teismas įpareigojamas nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

41. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-335/2013">3K-7-335/2013</a>). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad nustačius, jog atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai); tiek ieškovo veiksmai, kreipiantis į teismą, tiek prašant teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek civilinės bylos užvedimas bei vėliau atsiradusi žala dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei civilinės atsakomybės ieškovui pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį taikymas nepripažintini teisės kreiptis į teismą suvaržymais (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-335/2013">3K-7-335/2013</a>).

42. Tuo atveju, kai byla neišnagrinėta iš esmės ir todėl ieškinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali būti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą.

43. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje vertinant, ar atsakovė, būdama ieškove civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDEtNTYwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-241-560/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-241-560/2016">2-241-560/2016</a>, kurioje buvo pareiškusi prevencinį ieškinį ieškovei dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius atsakovės teises į patentą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau atsisakydama ieškinio, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, išskirtini šie laikotarpiai: laikotarpis nuo 2010 m. liepos 27 d. (kai Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDEtNTYwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-241-560/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-241-560/2016">2-241-560/2016</a> buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) iki 2016 m. sausio 29 d. (kai civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTktMzgxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-19-381/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-19-381/2016">2A-19-381/2016</a> buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl atsakovei priklausančio patento Nr. LT 3278 B pripažinimo negaliojančiu); laikotarpis nuo 2016 m. sausio 29 d. (kai civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTktMzgxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-19-381/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-19-381/2016">2A-19-381/2016</a> buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl atsakovei priklausančio patento Nr. LT 3278 B pripažinimo negaliojančiu) iki 2016 m. gegužės 17 d. (kai atsakovė, būdama ieškove civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDEtNTYwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-241-560/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-241-560/2016">2-241-560/2016</a> pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė ieškinio).

44. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ieškovė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės atskirtųjų paraiškų pagrindu užregistruoti Europos patentai EP1020460 ir EP1020461 liko galioti po protesto ir apeliacijos procedūrų Europos patentų tarnyboje ir kad pastarasis patentas saugo optiškai gryną omeprazolo (-)-enantiomero magnio druską, kuri yra vaistinio preparato „Escadra“ veiklioji medžiaga. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1332-565/2014 ieškinys dėl patento Nr. LT 3278 B pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas ir tik 2016 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTktMzgxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-19-381/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-19-381/2016">2A-19-381/2016</a> Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino šį sprendimą bei priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas ir patentas Nr. LT 3278 B „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ buvo pripažintas negaliojančiu (visiškai).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 44 punkte išdėstytus argumentus, prieina išvadą, kad dėl to, jog patentas Nr. LT 3278 B „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ nebuvo akivaizdžiai nepatentabilus, iki Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTktMzgxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-19-381/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-19-381/2016">2A-19-381/2016</a> atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad jos, kaip ieškovės civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDEtNTYwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-241-560/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-241-560/2016">2-241-560/2016</a>, prevencinis ieškinys galėtų būti patenkintas, todėl jos procesinis elgesys, susijęs su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šio prašymu palaikymu iki 2016 m. sausio 29 d., nelaikytinas bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, t. y. nelaikytinas neteisėtais veiksmais.

46. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 28–29 punktuose išdėstytais argumentais, kuriuos įvertinus šios nutarties 30 punkte prieita išvada, kad nuo 2016 m. sausio 29 d. egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDEtNTYwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-241-560/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-241-560/2016">2-241-560/2016</a> iš esmės, būtų lėmusios prevencinio ieškinio atmetimą, sprendžia, kad atsakovės elgesys nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. (kai atsakovė, būdama ieškove civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDEtNTYwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-241-560/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-241-560/2016">2-241-560/2016</a> pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo ieškinio), susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių palaikymu, vertintinas kaip pažeidžiantis bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytinas neteisėtais veiksmais.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, todėl, nenustatę vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytą žalą, inter alia (be kita ko), dėl galimos ieškovei padarytos žalos ir jos dydžio, nustatymo kriterijų savo procesiniuose sprendimuose nepasisakė ir jų nenagrinėjo.

48. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovės elgesys nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių palaikymu, vertintinas kaip pažeidžiantis bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytinas neteisėtais veiksmais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais atmestas ieškinys, yra naikinami.

49. Tam, kad būtų išspręstas nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo klausimas, turi būti nustatytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytą žalą. Šios aplinkybės, kaip nurodyta pirmiau, bylą nagrinėjusių teismų nebuvo tirtos ir vertintos. Kasacinis teismas dėl savo kompetencijos ribų – nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių – nagrinėjamoje byloje negali priimti galutinio sprendimo, nes tai susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Todėl, esant neatskleistai bylos esmei ir šio proceso trūkumo negalinti pašalinti kasaciniame teisme, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

50. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 361 straipsniais ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė