P. B. pagal BK 228 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-2-495/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10462-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui,

išteisintajam P. B.,

išteisintojo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Blinstrubio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 22 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu P. B. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiama Klaipėdos apygardos eismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. P. B. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą: P. B., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose (galiojusi suvestinė redakcija iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nustatytas pareigas, t. y. valstybės tarnautojams nustatytą pareigą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principus, būdamas valstybės tarnautoju - pasienio maisto ir veterinarijos kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto vyresniuoju veterinarijos gydytoju, turėdamas pareigą vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio maisto ir veterinarijos kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) vyresniojo veterinarijos gydytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. B1-89, 7.1, 7.2 punktuose nustatytas funkcijas, t. y. siekti užtikrinti, kad į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teritoriją importuojami ir tranzitu vežami gyvūniniai ir negyvūniniai produktai, pašarai būtų saugūs, tinkamai paženklinti ir atitiktų Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų įteisintos saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus; vykdyti iš trečiųjų šalių importuojamų ir tranzitu vežamų gyvūninių produktų ir pašarų siuntų pasienio valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, įskaitant mėginių ėmimą, nesilaikydamas 2010 m. kovo 12 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, kur II priedo 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iš Ukrainos (visos šalies teritorijos) draudžiama įvežti šviežią galvijų mėsą, kadangi Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (toliau - KIPIS) prekės buvo nurodytos su kombinuotosios nomenklatūros kodu Nr. 0202 (galvijų mėsa, užšaldyta), taip pat nesilaikydamas Komisijos Reglamento (ES) 142/2011, kurio XIV priede nurodyta, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas, importas į ES yra draudžiamas, kadangi importo deklaracijoje ir prie jos pateiktuose dokumentuose prekės buvo nurodytos su kombinuotosios nomenklatūros kodu Nr. 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdiena), žinodamas, kad 2018 m. kovo 6 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio maisto ir veterinarijos kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) gydytojai J. G. ir A. R. neleido įvežti į Lietuvos Respubliką UAB „Ladida“ importuojamos šalutinių gyvūninių produktų siuntos, kurios kombinuotosios nomenklatūros importo deklaracijoje ir komerciniuose dokumentuose buvo nurodytas Nr. 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdiena) bei pareikalavo UAB „Ladida“ asmens, atsakingo už gyvūninių produktų siuntą - UAB „AD REM LEZ“, pateikti pasienio veterinarijos postui, per kurį importuojama gyvūninių produktų siunta, veterinarijos sertifikatą ir užpildytą veterinarinį įvežimo dokumentą, kurio 2-oje dalyje pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs veterinarinį patikrinimą, įformina sprendimą dėl importuojamos gyvūninių produktų siuntos, neatliko gabenamos prekės veterinarinio tikrinimo ir sudarė galimybę importuoti šalutinių gyvūninių produktų siuntą, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą: UAB „Ladida“ nepateikus veterinarijos sertifikato ir veterinarinio įvežimo dokumento, 2018 m. kovo 7 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyčia patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) Pasienio veterinarijos posto antspaudu 2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinės pareigūno R. I. surašytas pažymas Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0528, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0529, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0530 apie plombų pakeitimą ir parašė, kad PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja, nors vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2007/275/EB, iš trečiųjų šalių importuojamiems šalutiniams gyvūniniams produktams, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodas Nr. 05119985, pasienio veterinarijos postuose turi būti atliekamas pasienio veterinarinis patikrinimas ir įforminamas veterinarinis įvežimo dokumentas. P. B. tyčia neatliko UAB „Ladida“ gabenamos prekės, kurios kombinuotosios nomenklatūros kodas Nr. 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdiena, kilmės šalis Ukraina) pasienio veterinarinio patikrinimo ir, taip suklaidinęs Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto pareigūnus, sudarė galimybę UAB „Ladida“ įsivežti konteinerius Nr. APRU6122759, TRLU1742974 ir BMOU 9006721 su šaldyta galvijų skerdiena – iš viso 54 890 kg, netinkančia žmonių maistui į Lietuvos Respubliką, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą. Po to šalutiniai gyvūniniai produktai pateko į rinką kaip žmonių vartojimui tinkamas produktas, nes UAB „Ladida“ dalį šaldytos galvijų skerdienos pardavė, t. y. 2018 m. kovo 12 d. 2 000 kg skerdienos pardavė A. J., gyvenančiam Šiauliuose. Po to A. J. 80 kg skerdienos pardavė D. S., gyvenančiam Vilkaviškio r. sav., ir 2018 m. kovo 23 d. 12 000 kg skerdienos vilkiku „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabenama į Lenkijos Respubliką, kurią įsigijo Lenkijos įmonė HAMP Sp. z.o.o. Tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais P. B. pažemino valstybės tarnautojo vardą, sumenkino institucijos - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, asmenų pasitikėjimą šia institucija bei taip padarė valstybei didelę neturtinę žalą.

2. Išteisindamas P. B. dėl jam pareikšto kaltinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Ladida“ įvežtuose konteineriuose Nr. APRU6122759, TRLU1742974 ir BMOU 9006721 buvęs krovinys buvo gabenamas su komerciniu dokumentu, kuris pagal savo turinį atitiko ES teisės aktų keliamus reikalavimus, keliamus veterinarinio įvežimo dokumentui. Be to, spaudo padėjimas ant konteinerio plombų keitimo akto ir padarymas įrašo, kad „(duomenys neskelbtini) PVP nekontroliuoja“ nėra esminis krovinio kontrolės procedūrų pažeidimas, nes jokios teisinės reikšmės neturi. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad P. B. sudarydamas galimybę UAB „Ladida“ į Europos Sąjungą importuoti konteineriuose buvusį krovinį padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

3. Atmesdamas prokurorės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems argumentams dėl P. B. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir papildomai nurodė, kad P. B. neturėjo tyčios padaryti BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras D. Blinstrubis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

4.1. Darydamas išvadą dėl P. B. veikos teisinio vertinimo, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, jei dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Iš straipsnio dispozicijos išplaukia, kad piktnaudžiavimas yra banketinė norma, todėl ji gali būti pritaikyta tik nustačius konkrečius kaltininko piktnaudžiaujant tarnyba pažeistus teisės aktus. Pažymėtina, kad kai kuriuos Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų veiklos aspektus reglamentuoja ir Europos Sąjungos teisės aktai. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 6 d. konteineriais Nr. APRU6122759, BMOU9006721, TRLU1742974 į Lietuvos Respubliką atgabentam kroviniui, kurio siuntėjas Alberts International Partners B.V., o gavėjas – UAB „Ladida“, buvo įformintas muitinės dokumentas – importo deklaracija Nr. 18LTLR1000IM02B6C2, kuriame nurodytas prekės kodas 05119985 (šalutiniai gyvūninės kilmės produktai), kilmės šalis – Ukraina, šalis siuntėja – Egiptas. Dėl to darytina išvada, kad UAB „Ladida“ importuojant pirmiau nurodytus konteineriuose buvusius šalutinius gyvūninės kilmės produktus buvo vykdoma šių produktų importavimo iš trečiųjų valstybių į Europos Sąjungą procedūra. Išvadą apie tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai R. T., A. K., I. J., O. R.. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad importuojant pirmiau nurodytus šalutinius gyvūninės kilmės produktus buvo vykdomas šalutinių gyvūninės kilmės produktų vežimas Europos Sąjungos teritorijos viduje, o ne jų importas į Europos Sąjungą. Dėl to teisiniu požiūriu vertindamas P. B. veiką apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ne tais Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais turėjo vadovautis. Šalutinių gyvūninės kilmės produktų importavimo į Europos Sąjungą tvarką reglamentuoja 2010 m. kovo 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (toliau – Reglamentas 206/2010), ir 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (toliau – Reglamentas 142/2011). Iš Reglamento 142/2011 XIV priedo II skyriaus 1 skirsnio (2 lentelės) ir kitų jo nuostatų matyti, kad šalutiniai gyvūninės kilmės produktai į Europos Sąjungą gali būti importuoti tik iš Reglamento 206/2010 II priedo 1 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių. Reglamento 206/2010 II priedo 1 dalyje Ukraina yra nurodyta kaip valstybė, iš kurios šviežios mėsos, taip pat šalutinių gyvūninės kilmės produktų, importas yra uždraustas. Savu ruožtu Egiptas nėra paminėtas kaip valstybė, iš kurios yra leidžiama importuoti į Europos Sąjungą šviežią mėsą, taip pat šalutinius gyvūninės kilmės produktus, todėl darytina išvada, kad į Europos Sąjungą iš šios valstybės importuoti šviežią mėsą, taip pat šalutinius gyvūninės kilmės produktus, nėra leidžiama. Padaręs neteisingą išvadą apie atliktą procedūrą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Reglamento 142/2011 VIII priedo III skyriaus nuostatomis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmiau nurodyti konteineriai su kroviniu turėjo prekybos dokumentą, nustatytą Reglamente 142/2011. Padaręs neteisingą išvadą dėl procedūros turinio ir taikytinų teisės aktų, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad P. B., atlikdamas savo, kaip valstybės tarnautojo pareigas, teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir dėl to nepadarė BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad sprendžiant dėl veterinarinio tikrinimo procedūros rūšies būtina atsižvelgti į tai, kokia mėsa buvo atgabenta konteineriuose į Lietuvos Respubliką, taip pat į tai, kad ne visada šalutinių gyvūninės kilmės produktų importas gali būti prilygintas šviežios galvijų mėsos importui. Pažymėtina, kad tokie apeliacinės instancijos teismo motyvai tiesiogiai prieštarauja Reglamentų 206/2010 ir 142/2011 nuostatoms, pagal kurias veterinarinis patikrinimas pasienio veterinarijos postuose ir veterinarinio dokumento pildymas turi būti atliekamas nepriklausomai nuo to, ar į Europos Sąjungą importuojama šviežia galvijų mėsa, ar šalutiniai gyvūninės kilmės produktai. Be to, aplinkybė, ar importuota šviežia mėsa ar šalutiniai gyvūninės kilmės produktai, nekeičia išvados dėl taikytinos veterinarinio tikrinimo procedūros rūšies, nes valstybių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama/draudžiama importuoti šviežią mėsą ar šalutinius gyvūninės kilmės produktus sąrašas yra tas pats. Dėl to darytina išvada, kad nepaisant mėsos rūšies, pagal teisės aktus P. B. turėjo pareigą atlikti krovinio veterinarinį patikrinimą ir nustatęs, kad nėra pateiktas reikiamas veterinarinio įvežimo dokumentas, tokio krovinio į Europos Sąjungą turėjo neįleisti, tačiau to nepadarė. Padaryta klaida nulėmė situaciją, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas P. B. veikoje neįžvelgė visų būtinų nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, ši klaida sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

4.2. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino ir neįvertino liudytojų J. Š., K. D.-Š., L. G., R. Š., R. S., A. K., I. J., R. T., O. R. parodymų, kurie yra reikšmingi bylos kontekste. Visų šių asmenų parodymai patvirtina, kad gabenamą krovinį buvo ketinama importuoti į Europos Sąjungą, kad jis neturėjo Europos Sąjungos prekės statuso ir kad, norint jį importuoti, buvo būtina atlikti veterinarinį patikrinimą, pateikti veterinarinį įvežimo dokumentą. Priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo tik pasisakyta, kad šių liudytojų parodymai neleidžia situacijos vertinti kitaip ir daryti priešingų išvadų. Prokuroro teigimu, tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai rodo, kad teismas, vertindamas P. B. veiką, nesilaikė reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes vadovaujantis įstatymu. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojo A. R. parodymų, kad jis pirmiau nurodytų konteinerių su kroviniu neišleido, nes išsiaiškino, kad krovinys iš Ukrainos ir jam nebuvo pateiktas reikiamas veterinarinis įvežimo dokumentas, kad apie šias aplinkybes jis informavo P. B., kad apie susidariusią situaciją buvo žinoma ir liudytojai J. G. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme duotų parodymų, visiškai nevertino duomenų apie J. G. ir P. B. pokalbį telefonu, kurio metu J. G. su P. B. tarėsi dėl parodymų davimo, visiškai neanalizavo liudytojos J. G. parodymų keitimo, jų netikslumo, neatitikimo tarpusavyje priežasčių. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojos J. G. parodymų ir liudytojo A. R. parodymų dėl esminių bylos aplinkybių. Nepaisydamas šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi J. G. parodymais kaip visiškai patikimais. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo neturi objektyvaus pagrindo, padarytos įvertinus bylos duomenis ne kaip visumą, o fragmentiškai, remiantis pavieniais duomenimis, kuriuos paneigė teismo nutylėti bylos duomenys, jų nepatikrinus, nepalyginus tarpusavyje ir nepašalinus akivaizdžių prieštaravimų. Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisijos 2018 m. birželio 21 d. išvados Nr. B11-105, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. gegužės 7 d. rašto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės K. S. 2018 m. birželio 19 d. elektroniniu paštu pateiktos informacijos, Klaipėdos teritorinės muitinės rašto Nr. (12.1)11D-5748 ir prie jo pridėto patikrinimo akto, kurie kartu su kitais byloje surinktais įrodymais patvirtina faktą, kad šiuo atveju veterinarinio įvežimo dokumentas privalėjo būti pildomas. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas suteikė pernelyg didelę ir išskirtinę reikšmę išteisintojo P. B. parodymams apie bylos aplinkybes, išteisintojo parodymus lygino tik su liudytojų J. G., A. R., R. Š., G. Ž. parodymais, neanalizavo jų kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, nors tai padaryti siekiant patikrinti P. B. parodymų teisingumą šiuo atveju buvo ypač svarbu. Vertindamas netiesioginius įrodymus – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotus R. T. pokalbius su nenustatytu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju P. R., direktoriumi Ž. B., S. B., dirbusiu Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, UAB „AD REM LEZ“ darbuotoju A. K., pačiu P. B., apeliacinės instancijos teismas nesusiejo jų į visumą, nenagrinėjo, kokia apimtimi šie netiesioginiai duomenys gali patvirtinti ar paneigti išteisintojo P. B., liudytojo R. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, kitus byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvuotai nepasisakė dėl telefoninių pokalbių turinio, nelygino ir nesusiejo jų su kitais bylos duomenimis ir padarė tik tokią išvadą, kad iš šių duomenų nėra aišku, kokias veiksmais P. B. buvo veikiamas elgtis neteisėtai ir imtis veiksmų, kad krovinys sklandžiai patektų į Europos Sąjungos rinką. Prokuroras pažymi, kad iš telefoninių pokalbių turinio matyti, kad Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nepraleidus konteinerių su kroviniu, R. T. susiekė su S. B., siekdamas surasti asmenį, kuris galėtų padėti išspręsti su kroviniu kilusias problemas. Šio pokalbio metu S. B. R. T. perdavė P. B. telefono numerį ir pasakė, kad šis dirbs tik kitą dieną. R. T. duotu numeriu paskambino P. B. ir susitarė su šiuo susitikti. Po to vykusių pokalbių metu su P. R., Ž. B. R. T. nurodė, kad rytoj krovinys bus praleistas, nes jis dėl visko susitarė. Apeliacinės instancijos teismas iš viso nevertino A. R., J. G., P. B. pokalbių telefonu turinio, iš kurio matyti, kad A. R. ir J. G. buvo žinoma, jog konteineriai su kroviniu buvo ne iš Europos Sąjungos, kad kroviniui buvo reikalingas veterinarinis įvežimo dokumentas, kad šie asmenys tarėsi dėl parodymų davimo. Dėl to telefoninių pokalbių duomenis apeliacinės instancijos teismas vertino atsietai nuo kitų įrodymų, dalies jų iš viso nevertino, o turėjo įtakos teismo sprendimo priėmimo išsamumui ir teisėtumui. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi liko nenustatyta, kokios yra teismo išvados dėl krovinio statuso ir kilmės, nes vienose nutarties vietose rašoma, kad krovinio kilmė buvo iš Europos Sąjungos valstybės, o kitose, kad krovinio kilmės valstybė yra trečioji, t. y. ne Europos Sąjungos, valstybė. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktos išvados yra prieštaringos. Be to, prokuroras pabrėžia, kad importo procedūra Europos Sąjungos prekėms neatliekama, todėl vien pačios importo procedūros atlikimas, kuris pradedamas pateikiant importo deklaraciją, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad įvežamas krovinys yra ne iš valstybės Europos Sąjungos valstybės narės. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas darė išvadas apie bylos aplinkybes neįsigilinęs į nustatytas muitinės procedūras ir šioje srityje naudojamas sąvokas, todėl priėmė sprendimą, paremtą prieštaringais teiginiais ir argumentais. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė prielaidomis ir spėjimais dėl to, ar tik P. B. veika nulėmė krovinio išleidimą be tinkamos veterinarinio tikrinimo procedūros, ar duomenys krovinio importo deklaracijoje apie krovinio kilmės valstybę nebuvo suklastoti. BPK suteikia bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui teisę atlikti įrodymų tyrimą, jei kokios nors reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės, nėra nustatytos tinkamai. Dėl to, jei apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, jis turėjo atlikti įrodymų tyrimą, tačiau to nepadarė, o apsiribojo tik dalies pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų įvertinimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė nenuoseklias ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą nuosprendį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimą byloje priėmė išsamiai ir nešališkai neištyrę visų reikšmingų byloje surinktų įrodymų ir reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai savo ruožtu nulėmė klaidingą teismų sprendimą dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo. Kolegijos nuomone, kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

7. Kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde yra išdėstyta nemaža argumentų, kuriais nesutinkama su teismų atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Šiame kontekste primintina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-1073/2020">2K-276-1073/2020</a>).

8. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, sprendė dėl jų įrodomosios reikšmės tiek vertinant juos atsietai nuo kitų įrodymų, tiek kartu su kitais byloje surinktais įrodymais kaip visumą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje dėl kai kurių iš šių įrodymų detaliai nepasisakė, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BPK 331, 332 straipsnių reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016, 2K-180-976/2017, 2K-226-1073/2019). Dėl to atmestini kaip prieštaraujantys apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, susijusio su netinkamu įrodymu ištyrimu ir jų vertinimu.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

9. Kasatorius nesutinka su teismų atliktu išteisintojo P. B. veiksmų teisiniu vertinimu, taikant ir aiškinant nacionalinę bei Europos Sąjungos teisę BK 228 straipsnio 1 dalį požiūriu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasatoriaus argumentais.

10. Baudžiamojoje byloje P. B. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia neatliko savo kaip pasienio kontrolės posto veterinarijos gydytojo teisės aktuose įtvirtintos pareigos tikrinti įvežamas iš trečiųjų šalių gyvūninės kilmės produktų siuntas ir užtikrinti, kad į Europos Sąjungos teritoriją nebūtų įvežti gyvūninės kilmės produktai, skirti žmonėms, ar šalutiniai gyvūninės kilmės produktai, neskirti žmonėms iš trečiųjų valstybių, iš kurių įvežti tokio pobūdžio produktus pagal galiojančius nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus draudžiama.

11. Pažymėtina, kad bendruosius produktų įvežimo į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių veterinarinio patikrinimo reikalavimus nustato 1997 m. gruodžio 18 d. Europos Tarybos direktyva 97/78/EB. Direktyvos 97/78/EB nuostatas nacionalinėje teisėje įgyvendina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. B1-723 patvirtinta Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarka (toliau – ir Tvarka; veikos padarymo metu galiojusi 2013 m. liepos 21 d. redakcija). Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos 3 punkte nustatyta, kad produktų siunta iš trečiųjų šalių, įvežama į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postą, turi būti patikrinta vadovaujantis šioje tvarkoje nustatytais reikalavimais, o jos 5 punkte nurodyta, kad asmuo, atsakingas už siuntą, pasienio veterinariniam postui, per kurį bus įvežama siunta, valstybiniam veterinarijos gydytojui privalo iš anksto faksu ar kitu būdu perduoti informaciją apie siuntą, užpildant veterinarinio įvežimo dokumento, patvirtinto 2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 136/2004, 1 dalį. Tvarkos 12 punkte nustatyta, kad veterinarinio įvežimo dokumentas, nurodytas 11 punkte, lydi siuntą; o 12.1 papunktyje pažymėta, kad kol siunta yra muitinės prižiūrima, veterinarinio įvežimo dokumentas yra laikomas muitinės dokumentu. Pagal Tvarkos 18 punktą kiekvieną siuntą, importuojamą į Europos Sąjungos teritoriją per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postą, turi lydėti originalus veterinarijos sertifikatas ar originalus veterinarijos dokumentas ar kiti originalūs dokumentai, kurių reikalaujama pagal veterinarijos teisės aktus. Tvarkos 20 punkte nustatyta, kad muitinės pareigūnai gali leisti importuoti produktų siuntų, nepažeidžiant muitinės nuostatų ir specialių Europos Sąjungos nustatytų priemonių, jeigu yra įsitikinama, kad atitinkami veterinariniai patikrinimai buvo atlikti, buvo gauti patenkinami rezultatai, ir, atsižvelgiant į Tvarkos 11 punktą, yra išduotas veterinarinio įvežimo dokumentas.

12. Vadinasi, pagal šioje srityje P. B. veikos padarymo metu galiojusį, aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, įvežant gyvūninės kilmės produktus iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postą buvo būtinas: 1) išankstinis veterinarinio įvežimo dokumento pateikimas pasienio veterinarijos posto valstybiniam veterinarijos gydytojui; 2) galutinis sprendimas, priimtas muitinės valstybės tarnautojo, leisti į Europos Sąjungą importuoti siuntą iš trečiųjų šalių, kai yra pateiktas veterinarinis įvežimo dokumentas.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atgabenus siuntą į (duomenys neskelbtini) veterinarinis įvežimo dokumentas nebuvo pateiktas nei muitinės valstybės tarnautojams, nei valstybiniam veterinarijos gydytojui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal galiojusį teisinį reglamentavimą P. B. neturėjo teisinės pareigos tikrinti atgabentos siuntos, o tuo labiau priimti sprendimą leisti įvežti siuntą su gyvūninės kilmės kroviniu iš trečiosios šalies į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarinės kontrolės postą ar tai uždrausti. Tokį sprendimą turėjo priimti tik muitinės valstybės tarnautojai. Svarbu pažymėti, kad siuntos vežėjui kartu su siunta nepateikus privalomo veterinarinio įvežimo dokumento, be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, muitinės tarnautojams kilus abejonių dėl galimo teisėto siuntos įvežimo į Europos Sąjungą per muitinės postą, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl siuntos sulaikymo muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, susijusių su muitinės tarnautojų sprendimais dėl galimo siuntos sulaikymo. Priešingai, byloje nustatyta, kad muitinės tarnautojai, nedalyvaujant veterinarijos tarnybos atstovui, atliko siuntos patikrinimą. Dėl to byloje nustatyta aplinkybė, kad P. B., muitinės valstybės tarnautojams nuėmus nuo siuntos konteinerių plombas, patikrinus siuntą ir uždėjus naujas plombas, jų prašymu uždėjo antspaudą ant plombų keitimo pažymų ir kartu padarė įrašą apie tai, kad siunta nėra kontroliuojama (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto, teisiškai nėra reikšminga. Pažymėtina, kad toks spaudo uždėjimas ir minėto įrašo padarymas, kurie P. B. buvo inkriminuoti kaip piktnaudžiavimo objektyvieji veiksmai, jokių teisinių pasekmių nesukelia. Plombų keitimo pažymoje nėra jokio įrašo, susijusio su veterinariniu patikrinimu. Be kita ko, svarbu pažymėti tai, kad P. B. Plombų keitimo pažymoje padaryto įrašo apie tai, kad siunta nėra kontroliuojama (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto, turinys iš esmės skiriasi nuo Komisijos reglamentu (EB) Nr. 136/2004 nustatyto veterinarinio įvežimo dokumento turinio, kurį kaip muitinės dokumentą, muitinės valstybės tarnautojai galėjo ir turėjo nesunkiai atpažinti. Kaip jau minėta, pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu muitinės valstybės tarnautojai, vadovaujantis bylai aktualiu teisiniu reguliavimu, turėjo spręsti klausimus, susijusius su muitinės procedūromis (veterinariniam kroviniui būdingais specifiniais jų aspektais) bei siuntos nukreipimu veterinariniam patikrinimui yra veterinarinis įvežimo dokumentas. Būtent šio dokumento pagrindu leidžiama siuntą įvežti iš trečiosios šalies į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postą. P. B. veterinarinio įvežimo dokumentas nebuvo pateiktas ir P.. jame nepadarė jokių įrašų.

14. Taigi, P. B. šioje situacijoje nepažeidė jo, kaip valstybės tarnautojo veiklą, reglamentuojančių teisės aktų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl P. B. veikos, kaip nurodyta kaltinime, buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas institucijos - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos autoritetas ir įvaizdis visuomenėje, asmenų pasitikėjimas šia institucija ir taip padaryta valstybei didelės neturtinės žalos.

15. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad P. B. byloje buvo pareikštas iš esmės savo turiniu ydingas kaltinimas, iš kurio nėra aišku kokias konkrečias teisės normas pažeidė P. B. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Aiškinant šią normą teismų praktikoje nurodoma, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>).??????Dėl to visais atvejais pareiškiant kaltinimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi turi būti nurodytos konkrečios teisės normos, kurias pažeidė asmuo, kaltinamas šios nusikalstamos veikos padarymu.

16. Iš kaltinimo turinio matyti, kad P. B. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose (galiojusi suvestinė redakcija iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nustatytas pareigas, t. y. valstybės tarnautojams nustatytą pareigą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principus, Reglamento 206/2010 II priedo 1 dalyje pateiktą lentelę, pagal kurią iš Ukrainos teritorijos įvežti mėsą draudžiama, taip pat Reglamento 142/2011 XIV priedą, kuriame nurodyta, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas, importas į Europos Sąjungą draudžiamas, Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2007/275/EB, pagal kurį iš trečiųjų šalių importuojamiems šalutiniams gyvūniniams produktams, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodas Nr. 05119985, pasienio veterinarijos postuose turi būti atliekamas pasienio veterinarinis patikrinimas ir įforminamas veterinarinis įvežimo dokumentas. Kolegija pažymi, kad kaltinime nurodyti nacionaliniai įstatymai įtvirtina tam tikrus principus, kuriais turi vadovautis tarnyboje valstybės tarnautojas, todėl vien abstraktus jų nurodymas negali pagrįsti kaltinimo piktnaudžiavus tarnyba. P. B. taip pat buvo kaltinamas Europos Sąjungos teisės normų pažeidimais, nurodant, kad jis savo veiksmais pažeidė atitinkamų Europos Sąjungos reglamentų, jų priedus ir juose esančias lenteles, visą Komisijos sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamento 206/2010 II priedo 1 dalyje pateiktą lentelę sudaro 11 vertikalių ir 6 horizontalios grafos, Reglamento 142/2011 XIV priedą sudaro plati teisės normų grupė, išdėstyta keturiuose skyriuose, tarp kurių trys lentelės, Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2007/275/EB sudaro preambulė, devyni straipsniai, du priedai su lentelėmis. Kaltinime nesant konkrečiai nurodytų pažeistų Europos Sąjungos teisės normų, neaišku, kokie konkrečios teisės normos reikalavimai kaltinime nurodytu P. B. elgesiu buvo pažeisti.

17. Kasaciniame skunde prokuroras, iš dalies pripažindamas kaltinimo ydingumą, konkrečiau nurodė P. B. inkriminuotinas Reglamentų 206/2010 ir 142/2011 teisės normas, tokiu būdu pakeisdamas pateiktą kaltinimą. Pažymėtina, kad prokuroras nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepasinaudojo procesine galimybe pateikti prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (BPK 256 straipsnio 1, 2 dalys). Kita vertus, svarbu pažymėti, kad nagrinėjant bylą teisme kaltinimas gali būti keičiamas tik iki įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos (BPK 256 straipsnio 1, 2 dalys). BPK nėra nustatyta procesinė galimybė pakeisti kaltinimą kasaciniame procese. Kaip minėta, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Apie galimai padarytus esminius BPK pažeidimus ir tinkamą BK taikymą kasacinės instancijos teismas sprendžia pirmosios ir/ar apeliacinės instancijos teismui pateikto kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnio 1, 2 dalys), atsižvelgdamas į teismų nustatytas ir įvertintas bylos faktines aplinkybes dėl kaltinimo pagrįstumo.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų nenustatyta, todėl prokuroro kasacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Blinstrubio kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė