Kasacinio skundo Nr. DOK-5312/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34333-2020-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios D. S. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Nuteistoji D. S. prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti; 2) priteisti D. S. naudai advokato atstovavimo išlaidas; 3) įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu D. K.; 4) sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3, 4 dalis, 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 61 straipsnį, 281 straipsnio 1 dalį), Kelių eismo taisyklių 127, 128 punktus, Aprašo 5 punktą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 95, 96 straipsnių, 208 straipsnio, 209 straipsnio 2 dalies, 238 straipsnio 1 dalies, 286 straipsnio 1 dalies, 289 straipsnio 1 dalies, 303 straipsnio 2 dalies, 311, 312 straipsnių, 329 straipsnio 1, 4 punktų ir kt. pažeidimus. Dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės, be to, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasacinio skundo Nr. DOK-5312/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34333-2020-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios D. S. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Nuteistoji D. S. prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti; 2) priteisti D. S. naudai advokato atstovavimo išlaidas; 3) įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu D. K.; 4) sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3, 4 dalis, 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 61 straipsnį, 281 straipsnio 1 dalį), Kelių eismo taisyklių 127, 128 punktus, Aprašo 5 punktą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 95, 96 straipsnių, 208 straipsnio, 209 straipsnio 2 dalies, 238 straipsnio 1 dalies, 286 straipsnio 1 dalies, 289 straipsnio 1 dalies, 303 straipsnio 2 dalies, 311, 312 straipsnių, 329 straipsnio 1, 4 punktų ir kt. pažeidimus. Dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės, be to, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Abiejų instancijų teismai padarė prielaidomis grįstas išvadas, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent kaltinime nurodyto eismo įvykio metu. Nuteistosios gynėjas nurodė aplinkybes, iš kurių matyti, kad Ž. K. galėjo susižaloti iki eismo įvykio arba po to. Šios aplinkybės išsamiai netirtos ir nevertintos, dėl jų nepateikta išsamių motyvų. Specialisto išvada dėl nukentėjusiojo rankos patinimo ir pamėlynavimo yra nepagrįsta ir melaginga, nes specialistė pati netyrė ir apskritai nematė nukentėjusiojo rankos. Taip pat teismai nepagrįstai rėmėsi prieštaringais, suinteresuoto bylos baigtimi, nukentėjusiojo paaiškinimais apie lūžio susidarymo aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Iš rengenogramos lūžio linijos nematyti, todėl rengenograma turėjo būti apžiūrėta pakartotinai tiesiogiai teismo posėdyje kito nepriklausomo specialisto, o ne J. M.-Č., pateikusios specialisto išvadą iš medicininių dokumentų išrašo. Teisme nuteistajai ir jos gynėjui nebuvo sudaryta galimybė pakartotinai apžiūrėti rentgenogramos, nes ši, dar nebaigus bylos nagrinėjimo, buvo grąžinta į gydymo įstaigą. Nuteistosios gynėjas prašė teismų išreikalauti iš gydymo įstaigos nukentėjusiojo rankos rentgenogramą, atliktą iš karto po lūžio, taip pat po nukentėjusiojo reabilitacijos, tikslu pagrįsti piršto lūžio, jo gijimo faktą bei lūžio patyrimo momentą. Tačiau prašymai buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino P. P. pateiktos konsultacinės išvados. Nepašalintos abejonės dėl sužalojimų atsiradimo laiko ir aplinkybių, vadovaujantis in dubio pro principu, turėjo būti aiškinamos nuteistosios naudai.
Kita prielaida, kad nukentėjusiojo sužalojimas gali būti kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai neatitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.9, 7, 8 punktų nuostatų. Teismai nesivadovavo medicinos mokslo žiniomis, medicininiais dokumentais. Ž. K., galimai norėdamas pabrėžti savo nukentėjimo sunkumą, melavo pirmosios instancijos teismui, kad gipsą ir įvarą nešiojo net kelis mėnesius.
D. S. veiksmuose nėra jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių – kaltės ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir kilusių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai netyrė ir nevertino nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų (padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų), jo kaltės, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir eismo įvykio kilimo ir šiuo klausimu nuosprendyje nepateikė motyvuotų išvadų. Kadangi eksperto I. G. paaiškinimai teisme buvo prieštaringi, turėjo būti paskirtas pakartotinis specialisto tyrimas ar atlikta ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuteistosios teisę į tinkamą apeliaciją, nes netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą. Nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų nustatymas svarbus ne tik dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nustatymo, tai leistų konstatuoti ir tai, kad, būtent Ž. K. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Teismai nepagrįstai į bylą neįtraukė nukentėjusiojo vairavimo mokytojo D. K. ir nevertino jo veiksmų įtakos eismo įvykio kilimui.
Teismai D. S. paskirtą bausmę (4000 Eur baudą) netinkamai vertino kaip atitinkančią teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nepagrįstai nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, juolab kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas turėjo patikslinti nuosprendį ir nurodyti, kad nuteistajai skirtina 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda. Vien tai, kad bausmės rūšis – bauda – yra švelniausia iš BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytų, savaime nerodo šios bausmės skyrimo pagrįstumo. Nuteistoji yra jauno amžiaus, studijuoja užsienyje, tam reikalingos didelės piniginės lėšos, be to, ji nedirba ir neturi savarankiškų pajamų. Tai reiškia, kad baudą iš esmės teks padengti nuteistosios tėvams, todėl skirta bausmė jokio poveikio nuteistajai iš esmės nepadarys, tik apsunkins studijų apmokėjimą ir išsilavinimo gavimą. Užsienyje studijuojant nėra galimybių turėti laisvalaikį, be to, užsienyje studijuojantiems studentams galimi ir darbo apribojimai. Teismai šių aplinkybių nevertino.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios D. S. teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo – BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 61 straipsnio, 281 straipsnio 1 dalies – taikymu ir esminiais BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 95, 96 straipsnių, 208 straipsnio, 209 straipsnio 2 dalies, 238 straipsnio 1 dalies, 286 straipsnio 1 dalies, 289 straipsnio 1 dalies, 303 straipsnio 2 dalies, 311, 312 straipsnių, 329 straipsnio 1, 4 punktų nuostatų pažeidimais, grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir paskirta bausme, o ne teisiniais argumentais. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, taip pat dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo buvo keliami nuteistosios gynėjo advokato P. S. apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo bei aiškinimo klaidų. Nuteistoji kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir išvadomis dėl bausmės skyrimo bei išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai ir kokia bausmė turėjo būti skiriama už padarytą nusikalstamą veiką, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios D. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Sigita Jokimaitė
