G. V. pagal BK 182 str. 2 d., 20 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-218-976/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1;1.2.29.1.1;

1.2.29.1.3;1.2.18.10; 1.1.12.1; 2.1.7.4.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei,

nuteistiesiems A. P. ir E. J. V. (E. J. V.),

nuteistojo G. V. gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui,

nuteistųjų A. P. ir E. J. V. gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

nuteistojo juridinio asmens UAB „B“ gynėjui advokatui Mantui Valiukui,

civilinės ieškovės UAB A atstovui advokatui Gediminui Bukauskui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P., E. J. V., G. V. ir nuteistosios UAB „B“ įgalioto atstovo Manto Valiuko kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu

A. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; E. J. V. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; G. V. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį; UAB „B“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį kaip nepadarę veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu

A. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, įvykdytas UAB A naudai) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2013 m. vasario 20 d., UAB A) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, įvykdytas UAB „B“ naudai) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., UAB „B“) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „B“ buhalterinės apskaitos apgaulingas tvarkymas) – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB A buhalterinės apskaitos tvarkymas) A. P. išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nurodytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas, įvykdytas UAB A naudai) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2013 m. vasario 20 d., UAB A), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nurodytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas, įvykdytas UAB „B“ naudai) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., UAB „B“), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, nustatant laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, – 40 MGL dydžio bauda, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. J. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, įvykdytas UAB A naudai) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2013 m. vasario 20 d., UAB A) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB A) – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nurodytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

G. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, įvykdytas UAB A naudai) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2013 m. vasario 20 d., UAB A) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, įvykdytas UAB „B“ naudai) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (veika laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., UAB „B“) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „L“ buhalterinės apskaitos apgaulingas tvarkymas) – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, G. V. byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nurodytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas, įvykdytas UAB A naudai) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2013 m. vasario 20 d., UAB A), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nurodytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas, įvykdytas UAB „B“ naudai) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (veika laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., UAB „B“), subendrintos apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo vieneriems metams pridedant dalį – tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės ir nustatant laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, – 40 MGL dydžio bauda, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Juridinis asmuo UAB „B“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – 150 MGL dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir juridiniam asmeniui UAB „B“ nustatyta subendrinta bausmė – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. sausio 30 d. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų A. P. ir E. J. V., prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, jų gynėjo, prašiusio nuteistųjų A. P. bei E. J. V. kasacinius skundus tenkinti, nuteistojo G. V. gynėjo, prašiusio nuteistojo G. V. kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios UAB „B“ gynėjo advokato, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, civilinės ieškovės UAB A atstovo, prašiusio kasasinius skundus atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P., E. J. V., G. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą: A. P. (laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. ėjo UAB „L“ vadybininko, kuriam suteikta teisė vadovauti pavojingų atliekų tvarkymui ir vykdyti darbus pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, šalinimo, naudojimo srityje, pareigas; nuo 2011 m. birželio 8 d. ėjo UAB A (toliau – ir A) vadovo (direktoriaus) pavaduotojo pareigas; laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. vadovavo G (toliau – ir G), E. J. V. (nuo 2011 m. kovo 17 d. ėjo UAB A vadovo (direktoriaus) pareigas), G. V. (laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ėjo UAB „L“ vadovo (direktoriaus) pareigas) 2011 metų pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, susitarė ir suplanavo nusikalstamą veiką:

1.1. A. P., E. J. V., G. V., žinodami apie 2010 m. liepos 27 d. G, atstovaujamos A. P., ir A, atstovaujamo E. P., sudarytą tikrą alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. ATS-2010/07/27, pagal kurią A įsipareigojo savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 650 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų, o G įsipareigojo sumokėti A 310 Lt (89,78 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų; taip pat apie 2011 m. sausio 26 d. tarp G, atstovaujamos A. P., ir A., atstovaujamo E. P., sudarytą tikrą 2010 m. liepos 27 d. alyvų atliekų tvarkymo sutarties Nr. ATS-2010/07/27 priedą, pagal kurį patikslintas reikiamas sutvarkyti alyvų atliekų kiekis – 623 tonos, o G įsipareigojo sumokėti A 310 Lt (89,78 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų; bei apie 2011 m. gegužės 25 d. tarp G, atstovaujamos A. P., ir A, atstovaujamo K. Š., sudarytą tikrą 2010 m. liepos 27 d. alyvų atliekų tvarkymo sutarties Nr. ATS-2010/07/27 priedą, pagal kurį patikslintas reikiamas sutvarkyti alyvų atliekų kiekis – 624 tonos, o G įsipareigojo sumokėti A 310 Lt (89,78 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų; apie 2011 m. sausio 10 d. G, atstovaujamos A. P., ir A, atstovaujamo K. Š., sudarytą tikrą alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. ATS-2011/01/10, pagal kurią A įsipareigojo savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 1000 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų (2012 m. vasario 3 d. tarp G, atstovaujamos A. S., ir A, atstovaujamo K. Š., buvo pasirašytas patikslintas priedas prie alyvų atliekų tvarkymo sutarties Nr. ATS-2011/01/10, pagal kurį A įsipareigojo savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 893 tonas tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų), o G įsipareigojo sumokėti A 290 Lt (83,99 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų; apie 2012 m. sausio 10 d. G, atstovaujamos A. S., ir A, atstovaujamo E. J. V., sudarytą tikrą alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. ATS-2012/01/10, pagal kurią A įsipareigojo savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 1600 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų, o G įsipareigojo sumokėti A 290 Lt (83,99 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų; apie tai, kad G. V. atstovaujamai UAB „L“ 2011 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000515 suteikia teisę tik rinkti pavojingas atliekas, taip pat ir kitą variklio, pavarų dėžės ir tepalinę alyvą, be teisės jas saugoti, tvarkyti ir eksportuoti, ir atitinkamai neturėjo teisės tvarkyti alyvos atliekų taip, kad būtų įvykdytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys, nustatytos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 punkte, t. y. alyvos atliekas regeneruoti, perdirbti arba kitaip panaudoti; UAB „L“ nebuvo įtraukta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, nebuvo užsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre alyvos atliekoms tvarkyti vykdant R1 ir R9 atliekų tvarkymo veiklas, nebuvo užsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre alyvos atliekų išvežimo (eksporto) veiklai (S4), UAB „L“ nebuvo išduoti leidimai išvežti atliekas į kitas valstybes; ji neturi fizinių galimybių, išteklių bei techninių priemonių įvykdyti įsipareigojimus, tačiau, turėdami tikslą fiktyviai parodyti, kad UAB A sutartinius įsipareigojimus vykdo, siekdami užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, suplanavo parengiamuosius veiksmus ir susitarė kaip priedangą panaudoti G. V. vadovaujamą UAB „L“, tarp šios bendrovės ir A sudaryti žinomai netikrus dokumentus ir jų pagrindu apgaule, įgyvendindami išankstinį bendrininkų susitarimą, A naudai įgyti didelės vertės G valdomas gamintojų ir (ar) importuotojų lėšas.

1.2. Įgyvendindami nusikalstamus veiksmus, 2011 m. kovo 30 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V., E. J. V. ir A. P., A. P. dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebus, panaudodami kompiuterinę techniką įrašė melagingus duomenis, parengė 2011 m. kovo 30 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11/03/30 bei priedą prie šios sutarties, kuriais UAB „L“ įsipareigojo neatlygintinai savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 1700 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. šią sutartį su priedu patvirtinti, ją pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir A antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrus dokumentus, ir juos panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir A buhalterinę apskaitą.

1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 7 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V., E. J. V. ir A. P., A. P. dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – 2011 m. kovo 30 d. atliekų tvarkymo sutarties Nr. 11/03/30 pagrindu, pasinaudodami kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2011 m. spalio 7 d. perdavimo–priėmimo aktą, nurodydami, kad vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovė – UAB A priima 700 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir A antspaudus, tai pastarieji ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrą dokumentą, ir jį panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir UAB A buhalterinę apskaitą.

1.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 10 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, pasinaudodami kompiuterine technika, įrašė melagingus duomenis, parengė 2011 m. spalio 10 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2010 m. liepos 27 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. ATS-2010/07/27, nurodydami, kad vykdytojas – A perdavė užsakovei – G 624 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P. kartu su E. J. V., įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą ir pasitelkę tam tikslui K. Š. (UAB A, kuri dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kalta), nurodė pastarajai minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant A antspaudą, bei pateikti jį G, tai pastaroji ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrą dokumentą ir jį panaudodami. G direktorius A. S., dėl panaudotos apgaulės manydamas, kad 2011 m. spalio 10 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytos alyvų atliekų tvarkymo paslaugos atliktos, patvirtino aktą, jį pasirašydamas ir uždėdamas G antspaudą.

1.5. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 30 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V., E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – 2011 m. kovo 30 d. atliekų tvarkymo sutarties Nr. 11/03/30 pagrindu, pasinaudodami kompiuterine technika, įrašė melagingus duomenis, parengė 2011 m. gruodžio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovas – A priima 1000 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant UAB „L“ bei A antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrą dokumentą, ir jį panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir A buhalterinę apskaitą.

1.6. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 8 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, E. J. V. ir A. P., A. P. dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, pasinaudodami kompiuterine technika, įrašydami melagingus duomenis, parengė 2012 m. vasario 8 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2011 m. sausio 10 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. ATS-2011/01/10, nurodydami, kad vykdytojas – A perdavė užsakovei – G 893 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P. kartu su E. J. V., įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą ir pasitelkę tam tikslui K. Š., kuri dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kalta, nurodė šiai minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant A antspaudą, bei pateikti jį G, tai ši ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrą dokumentą ir jį panaudodami. G direktorius A. S., dėl panaudotos apgaulės manydamas, kad 2012 m. vasario 8 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytos alyvų atliekų tvarkymo paslaugos atliktos, patvirtino aktą pasirašydamas ir padėdamas G antspaudą.

1.7. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 19 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V., E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebus, pasinaudodami kompiuterine technika, įrašė melagingus duomenis, parengė 2012 m. sausio 19 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr. 12/01/19 bei priedą prie šios sutarties, kuriais UAB „L“ įsipareigojo neatlygintinai savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 1500 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų, o A įsipareigojo sumokėti UAB „L“ po 20 Lt (5,79 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų alyvų atliekų. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. minėtus dokumentus patvirtinti, juos pasirašant ir uždedant UAB „L“ bei A antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir UAB A buhalterinę apskaitą.

1.8. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 22 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V., E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – 2012 m. sausio 19 d. atliekų tvarkymo sutarties Nr. 12/01/19 pagrindu, pasinaudodami kompiuterine technika, įrašė melagingus duomenis, parengė 2012 m. lapkričio 22 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovas – A priima 1500 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir A antspaudus, tai pastarieji ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrą dokumentą, ir jį panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir A buhalterinę apskaitą.

1.9. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 20 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, pasinaudojus kompiuterine technika, įrašė melagingus duomenis, parengė 2013 m. vasario 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2012 m. sausio 10 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. ATS-2012/01/10, nurodydami, kad vykdytojas – A perdavė užsakovei – G 1485 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė E. J. V. minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant A antspaudą, ir pateikti jį G, tai šis ir padarė, taip bendrai pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. G direktorius A. S., dėl apgaulės manydamas, kad 2013 m. vasario 20 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytos alyvų atliekų tvarkymo paslaugos atliktos, patvirtino aktą pasirašydamas ir padėdamas G antspaudą. Taip G, suklaidinta dėl netikrų dokumentų, dėl apgaulės manydama, kad buvo sutvarkytos tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekos, pervedė į UAB A sąskaitą ne mažiau kaip 877 994,47 Lt (254 284,77 Eur), taip buvo apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas.

2. A. P., E. J. V. ir G. V. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to kitam asmeniui buvo padaryta didelė žala:

2.1. 2011 m. kovo 30 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V., E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebus, kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2011 m. kovo 30 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11/03/30 bei priedą prie šios sutarties, kuriais UAB „L“ įsipareigojo neatlygintinai, savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 1700 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. šią sutartį su priedu patvirtinti, ją pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir A antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir A buhalterinę apskaitą.

2.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 7 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V, E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – 2011 m. kovo 30 d. atliekų tvarkymo sutarties Nr. 11/03/30 pagrindu, pasinaudodami kompiuterine technika, įrašydami melagingus duomenis, parengė 2011 m. spalio 7 d. perdavimo–priėmimo aktą, nurodydami, kad vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovas – A priima 700 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir A antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir A buhalterinę apskaitą.

2.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 10 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, pasinaudodami kompiuterine technika, įrašė melagingus duomenis, parengė 2011 m. spalio 10 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2010 m. liepos 27 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. ATS-2010/07/27, nurodydami, kad vykdytojas – A perdavė užsakovei – G 624 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P. kartu su E. J. V., įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą ir pasitelkę tam tikslui K. Š., kuri dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kalta, nurodė šiai minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant A antspaudą, ir pateikti jį G, tai ši ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrą dokumentą ir jį panaudodami. G direktorius A. S., dėl apgaulės manydamas, kad 2011 m. spalio 10 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytos alyvų atliekų tvarkymo paslaugos atliktos, patvirtino aktą, jį pasirašydamas ir uždėdamas G antspaudą.

2.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 30 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V., E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – 2011 m. kovo 30 d. atliekų tvarkymo sutarties Nr. 11/03/30 pagrindu, kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2011 m. gruodžio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovas – A priima 1000 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir A antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrą dokumentą jį panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir A buhalterinę apskaitą.

2.5. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 8 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, kompiuterine technika įrašydami melagingus duomenis, parengė 2012 m. vasario 8 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2011 m. sausio 10 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. ATS-2011/01/10, nurodydami, kad vykdytojas – A perdavė užsakovei – G 893 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P. kartu su E. J. V., įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą ir pasitelkę tam tikslui K. Š., kuri dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kalta, nurodė šiai minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant A antspaudą, ir pateikti jį G, tai ši ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrą dokumentą ir jį panaudodami. G direktorius A. S., dėl apgaulės manydamas, kad 2012 m. vasario 8 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytos alyvų atliekų tvarkymo paslaugos atliktos, patvirtino aktą pasirašydamas ir padėdamas G antspaudą.

2.6. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 19 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V., E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebus, kompiuterine technika įrašydami melagingus duomenis, parengė 2012 m. sausio 19 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr. 12/01/19 bei priedą prie šios sutarties, kuriais UAB „L“ įsipareigojo neatlygintinai, savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 1500 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų, o A įsipareigojo sumokėti UAB „L“ po 20 Lt (5,79 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų alyvų atliekų. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. minėtus dokumentus patvirtinti, juos pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir A antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrus dokumentus, ir juos panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir A buhalterinę apskaitą.

2.7. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 22 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V., E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – 2012 m. sausio 19 d. atliekų tvarkymo sutarties Nr. 12/01/19 pagrindu, kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2012 m. lapkričio 22 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovas – A priima 1500 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir A antspaudus, tai pastarieji ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrą dokumentą, ir jį panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir A buhalterinę apskaitą.

2.8. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 20 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, E. J. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, kompiuterine technika įrašydami melagingus duomenis, parengė 2013 m. vasario 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2012 m. sausio 10 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. ATS-2012/01/10, nurodydami, kad vykdytojas – A perdavė užsakovei – G 1485 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė E. J. V. minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtinti, jį pasirašant ir uždedant A antspaudą, ir pateikti jį G, tai šis ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrą dokumentą ir jį panaudodami. G direktorius A. S., dėl apgaulės manydamas, kad 2013 m. vasario 20 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytos alyvų atliekų tvarkymo paslaugos atliktos, patvirtino aktą pasirašydamas ir padėdamas G antspaudą. Taip dėl minėtų netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo G buvo padaryta didelė turtinė žala (ne mažiau kaip 877 994,47 Lt (254 284,77 Eur)).

3. A. P. ir G. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. A. P. (laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. ėjo UAB „L“ vadybininko, kuriam suteikta teisė vadovauti pavojingų atliekų tvarkymui ir vykdyti darbus pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, šalinimo, naudojimo srityje, pareigas; laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. ėjo UAB „B“ vadovo (direktoriaus) pareigas, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. vadovavo G), veikdamas bendrininkų grupe su G. V. (laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ėjo UAB „L“ vadovo (direktoriaus) pareigas), 2011 metų pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, susitarė ir suplanavo nusikalstamą veiką:

3.1. Žinodami apie 2010 m. sausio 15 d. tarp G, atstovaujamos A. P. ir kartu ėjusio UAB „B“ vadovo (direktoriaus) pareigas, ir UAB „B“, atstovaujamos šios bendrovės aplinkos apsaugos specialisto A. V., sudarytą tikrą susitarimą dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo, pagal kurį UAB „B“ įsipareigojo tarpininkauti vykdant alyvų atliekų tvarkymą iki 2012 m. gruodžio 31 d., o G įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti UAB „B“ ne daugiau kaip 160 000 Lt (46 339,20 Eur) (be PVM); apie tai, kad G. V. atstovaujamai UAB „L“ 2011 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000515 suteikia teisę tik rinkti pavojingas atliekas, iš jų ir kitą variklio, pavarų dėžės ir tepalinę alyvą, be teisės jas saugoti, tvarkyti ir eksportuoti, ir atitinkamai neturėjo teisės tvarkyti alyvos atliekų taip, kad būtų įvykdytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys, nustatytos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 punkte, t. y. alyvos atliekas regeneruoti, perdirbti arba kitaip panaudoti; UAB „L“ nebuvo įtraukta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, nebuvo užsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre alyvos atliekoms tvarkyti vykdant R1 ir R9 atliekų tvarkymo veiklas, nebuvo užsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre alyvos atliekų išvežimo (eksporto) veiklai (S4), UAB „L“ nebuvo išduoti leidimai išvežti atliekas į kitas valstybes; UAB „L“ neturi fizinių galimybių, išteklių bei techninių priemonių įvykdyti įsipareigojimus, tačiau, turėdami tikslą fiktyviai parodyti, kad UAB „B“ sutartinius įsipareigojimus vykdo, siekdami užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti ir ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, suplanavo parengiamuosius veiksmus ir susitarė kaip priedangą panaudoti G. V. vadovaujamą UAB „L“, tarp šios bendrovės ir UAB „B“ sudaryti žinomai netikrus dokumentus ir jų pagrindu apgaule, įgyvendindami išankstinį bendrininkų susitarimą, UAB „B“ naudai įgyti didelės vertės G valdomas gamintojų ir (ar) importuotojų lėšas.

3.2. Įgyvendindami nusikalstamus veiksmus, 2011 m. kovo 29 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V. (UAB „L“ direktorius) ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant bei duodant nurodymus, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebus, kompiuterine technika įrašydami melagingus duomenis, parengė 2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties, kuria UAB „L“ įsipareigojo savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 650 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų, o UAB „B“ įsipareigojo sumokėti UAB „L“ po 241,54 Lt (69,95 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų alyvų atliekų. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir pasitelkęs tam tikslui A. V. (UAB „B“ aplinkos apsaugos specialistą, kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kaltas), nurodė pastarajam kartu su G. V. minėtus dokumentus patvirtinti, juos pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir UAB „B“ antspaudus, tai pastarieji ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrus dokumentus (2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties), jie (netikri dokumentai) buvo A. P. ir G. V. panaudoti, įtraukiant į bendrovių UAB „L“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą.

3.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – 2012 m. kovo 29 d. atliekų tvarkymo sutarties Nr. 11-03-29-1 pagrindu, pagamino netikrą dokumentą – kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovė – UAB „B“ priima 650 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas, minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtino savo parašais ir UAB „B“ ir UAB „L“ antspaudais ir jį panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą.

3.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. P. pagamino netikrą dokumentą – kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2012 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2010 m. sausio 15 d. susitarimą dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo, nurodydamas, kad vykdytoja – UAB „B“ tarpininkavo vykdant alyvų atliekų tvarkymą už 157 128,79 Lt (45 507,64 Eur) (be PVM) sumą, ir patvirtino, jį pasirašydamas, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas G. Taip G, suklaidinta dėl netikrų dokumentų, dėl apgaulės manydama, kad buvo sutvarkytos tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekos, pervedė į UAB „B“ sąskaitą ne mažiau kaip 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur), taip buvo apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas.

4. A. P. ir G. V. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to kitam asmeniui buvo padaryta didelė žala:

4.1. 2011 m. kovo 29 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant bei duodant nurodymus, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebus, kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties, kuria UAB „L“ įsipareigojo savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 650 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų, o UAB „B“ įsipareigojo sumokėti UAB „L“ po 241,54 Lt (69,95 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų alyvų atliekų. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir pasitelkęs tam tikslui A. V. (UAB „B“ aplinkos apsaugos specialistą, kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kaltas), nurodė pastarajam kartu su G. V. minėtus dokumentus patvirtinti, juos pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir UAB „B“ antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrus dokumentus (2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties), šie dokumentai buvo A. P. ir G. V. panaudoti, įtraukiant į bendrovių UAB „L“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą.

4.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – 2012 m. kovo 29 d. atliekų tvarkymo sutarties Nr. 11-03-29-1 pagrindu, pagamino netikrą dokumentą – kompiuterine technika įrašydami melagingus duomenis, parengė 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovė – UAB „B“ priima 650 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas, minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtino savo parašais ir UAB „B“ bei UAB „L“ antspaudais ir jį panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą.

4.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. P. pagamino netikrą dokumentą – kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2012 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2010 m. sausio 15 d. susitarimą dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo, nurodydamas, kad vykdytoja – UAB „B“ tarpininkavo vykdant alyvų atliekų tvarkymą už 157 128,79 Lt (45 507,64 Eur) (be PVM) sumą, ir patvirtino, jį pasirašydamas, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas G. Taip dėl minėtų netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo G buvo padaryta didelė turtinė žala (ne mažiau kaip 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur)).

5. A. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitą: jis nuo 2004 m. lapkričio 3 d. („Sodros“ duomenimis) (nuo 2004 m. lapkričio 12 d. (Mokesčių mokėtojų registro duomenimis)), eidamas UAB „B“ vadovo (direktoriaus) pareigas, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad „ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., pagaminęs su G. V. netikrus dokumentus (2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties, 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktą ir 2012 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą) ir juos tiesiogiai panaudojęs, pateikdamas juos sutartiniu pagrindu UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, kurie dėl šios veikos nėra kalti, šių dokumentų pagrindu UAB „B“ buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ (UAB „B“ už jai neva UAB „L“ suteiktas alyvų atliekų tvarkymo paslaugas pagal 2012 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą L Nr. 082 sumokėjo 189 970 Lt (55 019,11 Eur) (157 000 Lt paslaugų vertė, PVM suma 32 970 Lt (9548,77 Eur), bendra suma 189 970 Lt (55 019,11 Eur) ir jų pardavimą G (UAB „B“ 2012 m. gruodžio 31 d. pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje įformino alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimą G už 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur) (157 128,79 Lt (45 507,41 Eur) paslaugų vertė, 32 997,05 Lt (9556,61 Eur) pardavimo PVM, bendra suma 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur), todėl dėl apgaulingai tvarkytos bendrovės buhalterinės apskaitos – UAB „B“ buhalterinės apskaitos registruose įrašytų duomenų apie pirmiau nurodytas realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ ir jų pardavimą G, UAB „B“ 2012 m. finansinės atskaitomybės rinkinių balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitose, pateiktose Juridinių asmenų registrui, įrašytų neteisingų duomenų apie UAB „B“ turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2012 m.

6. E. J. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB A buhalterinę apskaitą: jis, nuo 2011 m. kovo 17 d. eidamas UAB A vadovo (direktoriaus) pareigas ir veikdamas kartu su A. P. (nuo 2011 m. birželio 8 d. ėjusiu UAB A vadovo (direktoriaus) pavaduotojo pareigas), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad „ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2013 m. vasario 20 d. Vilniuje, pagaminęs su G. V. ir A. P. netikrus dokumentus (2011 m. kovo 30 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11/03/30 bei priedą prie šios sutarties, 2011 m. spalio 7 d. perdavimo–priėmimo aktą, 2011 m. spalio 10 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2011 m. gruodžio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, 2012 m. vasario 8 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2012 m. sausio 19 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr. 12/01/19 bei priedą prie šios sutarties, 2012 m. lapkričio 22 d. perdavimo–priėmimo aktą ir 2013 m. vasario 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą) ir juos kartu su A. P. panaudojęs, pateikdamas juos sutartiniu pagrindu A buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, kurie dėl šios veikos nėra kalti, šių dokumentų pagrindu A buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ (A už jai neva UAB „L“ suteiktas alyvų atliekų tvarkymo paslaugas pagal 2012 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą L Nr. 079 sumokėjo 36 300 Lt (10 513,21 Eur), iš jų: 21 300 Lt (6168,91 Eur) sumokėjo 2012 m. lapkričio 22 d. mokėjimo pavedimu per AB SEB banką; 15 000 Lt (4344,30 Eur) sumokėjo per atskaitingą asmenį E. J. V. grynaisiais pinigais pagal 2012 m. lapkričio 22 d. pinigų išmokėjimo kvitą BLN Nr. 0578503) ir jų pardavimą G (A pardavimo PVM sąskaitose faktūrose už tiriamąjį laikotarpį įformino alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimą G iš viso už 877 994,47 Lt (254 284,77 Eur) (725 615,26 Lt (210 152,71 Eur) paslaugų vertė ir 152 379,21 Lt (44 132,07 Eur) pardavimo PVM), iš jų: 44 713,87 Lt (12 950,03 Eur) (36 953,61 Lt (10 702,51 Eur) paslaugų vertė ir 7760,26 Lt (2247,53 Eur) pardavimo PVM) alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimas įformintas 2010 metų pardavimo PVM sąskaitose faktūrose: 2010 m. rugpjūčio 31 d. A Nr. 000004, 2010 m. rugsėjo 14 d. A Nr. 000007, 2010 m. spalio 25 d. A Nr. 000044, 2010 m. lapkričio 25 d. A Nr. 000073 ir 2010 m. gruodžio 31 d. A Nr. 000135; 689 877,12 Lt (199 802,22 Eur) (570 146,38 Lt (165 125,81 Eur) paslaugų vertė ir 119 730,74 Lt (34 676,42 Eur) pardavimo PVM) alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimas įformintas 2012 metų pardavimo PVM sąskaitose faktūrose: 2012 m. sausio 9 d. A Nr. 001118, 2012 m. gegužės 9 d. A Nr. 001529, 2012 m. liepos 5 d. A Nr. 001744, 2012 m. liepos 17 d. A Nr. 001782, 2012 m. liepos 27 d. A Nr. 001837, 2012 m. rugpjūčio 9 d. A Nr. 001851, 2012 m. lapkričio 9 d. A Nr. 002204, 2012 m. lapkričio 13 d. A Nr. 002212 ir 2012 m. gruodžio 18 d. A Nr. 002367; 143 403,48 Lt (41 532,52 Eur) (118 515,27 Lt (34 324,39 Eur) paslaugų vertė ir 24 888,21 Lt (7208,12 Eur) pardavimo PVM) alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimas įformintas 2013 m. vasario 20 d. pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje A Nr. 002590), todėl dėl apgaulingai tvarkytos bendrovės buhalterinės apskaitos – A buhalterinės apskaitos registruose įrašytų duomenų apie pirmiau nurodytas realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ ir jų pardavimą G, A 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. finansinės atskaitomybės rinkinių balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitose, pateiktose Juridinių asmenų registrui, įrašytų neteisingų duomenų apie A turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą negalima iš dalies nustatyti UAB A turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. sausio–liepos mėn.

7. G. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą: jis laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 31 d. („Sodros“ duomenimis) (Mokesčių mokėtojų registro duomenimis – laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2013 m. vasario 14 d.), eidamas UAB „L“ vadovo (direktoriaus) pareigas, pažeisdamas: 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“; šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. Vilniuje, pagaminęs su A. P. ir E. J. V. netikrus dokumentus (2011 m. kovo 30 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11/03/30 bei priedą prie šios sutarties, 2011 m. spalio 7 d. perdavimo–priėmimo aktą, 2011 m. gruodžio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, 2012 m. sausio 19 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr. 12/01/19 bei priedą prie šios sutarties, 2012 m. lapkričio 22 d. perdavimo–priėmimo aktą), juos panaudojo, pateikdamas juos sutartiniu pagrindu UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, kurie dėl šios veikos nėra kalti, šių dokumentų pagrindu UAB „L“ buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimą A (A už jai neva UAB „L“ suteiktas alyvų atliekų tvarkymo paslaugas pagal 2012 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą L Nr. 079 sumokėjo 36 300 Lt (10 513,21 Eur), iš jų: 21 300 Lt (6168,91 Eur) sumokėjo 2012 m. lapkričio 22 d. mokėjimo pavedimu per AB SEB banką; 15 000 Lt (4344,30 Eur) sumokėjo per atskaitingą asmenį E. J. V. grynaisiais pinigais pagal 2012 m. lapkričio 22 d. pinigų išmokėjimo kvitą BLN Nr. 0578503). Taip pat laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., pagaminęs su A. P. netikrus dokumentus (2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties, 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktą), juos panaudojo, pateikdamas sutartiniu pagrindu UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, kurie dėl šios veikos nėra kalti, šių dokumentų pagrindu UAB „L“ buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimą UAB „B“ (UAB „B“ už jai neva UAB „L“ suteiktas alyvų atliekų tvarkymo paslaugas pagal 2012 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą L Nr. 082 sumokėjo 189 970 Lt (55 019,11 Eur) (157 000 Lt (45 470,34 Eur) paslaugų vertė, PVM suma 32 970 Lt (9548,77 Eur), bendra suma 189 970 Lt (55 019,11 Eur)). Tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas išvengti atsakomybės už savo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas (sukčiavimą ir dokumentų klastojimus) bei apsunkinti jų atskleidimą, paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, ne vėliau kaip iki 2013 m. vasario 4 d. tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje sunaikino jo žinioje buvusius UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus: pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, buhalterinės apskaitos suvestinius registrus (mėnesiais), atskaitingų asmenų avansines apyskaitas su jas pagrindžiančiais dokumentais, pinigų išmokėjimo ir pinigų gavimo kvitus, kasos operacijų apskaitos dokumentus (kasos knygas, kasos pajamų ir išlaidų orderius, kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalus, priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knygas ir kt.), gautas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suvestinius registrus, išlaidų apskaitos dokumentus ir suvestinius registrus, didžiąją knygą ar kitaip bendrovės įvardytus buhalterinės apskaitos suvestinius registrus (mėnesiais) pagal buhalterines sąskaitas (detalizuoti pagal ūkio subjektus), bendrovės ilgalaikio turto sąrašus, bendrovės vadovo įsakymus, veiklos sutartis, su klientais sudarytas sutartis, transporto priemonių nuomos sutartis, su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, todėl dėl apgaulingai tvarkytos bendrovės buhalterinės apskaitos – UAB „L“ buhalterinės apskaitos registruose įrašytų duomenų apie pirmiau nurodytas realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimą UAB A ir UAB „B“, bendrovės „L“ tyčia sunaikintų visų buhalterinės apskaitos dokumentų, suvestinių registrų, nedeklaruotų pajamų metinėse pelno mokesčio deklaracijose ir nemokėtų mokesčių negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ veiklos, pajamų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2013 m. liepos 31 d.

8. Juridinis asmuo UAB „B“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad atstovaujama vadovo (direktoriaus) A. P., kuris, vadovaudamas UAB „B“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, kartu su kitu bendrininku apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, būtent: A. P., būdamas UAB „B“ vadovas (direktorius) ir vienintelis akcininkas (laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. ėjo UAB „L“ vadybininko, kuriam suteikta teisė vadovauti pavojingų atliekų tvarkymui ir vykdyti darbus pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, šalinimo, naudojimo srityje, pareigas; laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. ėjo UAB „B“ vadovo (direktoriaus) pareigas, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. vadovavo G), veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. V. (laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ėjo UAB „L“ vadovo (direktoriaus) pareigas), 2011 metų pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, susitarė ir suplanavo nusikalstamą veiką:

8.1. Žinodami apie 2010 m. sausio 15 d. tarp G, atstovaujamos jo paties (A. P.), kartu ėjusio UAB „B“ vadovo (direktoriaus) pareigas, ir UAB „B“, atstovaujamos šios bendrovės aplinkos apsaugos specialisto A. V., sudarytą tikrą susitarimą dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo, pagal kurį UAB „B“ įsipareigojo tarpininkauti vykdant alyvų atliekų tvarkymą iki 2012 m. gruodžio 31 d., o G įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti UAB „B“ ne daugiau kaip 160 000 Lt (46 339,20 Eur) (be PVM); apie tai, kad G. V. atstovaujamai UAB „L“ 2011 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000515 suteikia teisę tik rinkti pavojingas atliekas, iš jų ir kitą variklio, pavarų dėžės ir tepalinę alyvą, be teisės jas saugoti, tvarkyti ir eksportuoti, ir atitinkamai neturėjo teisės tvarkyti alyvos atliekų taip, kad būtų įvykdytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys, nustatytos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 punkte, t. y. alyvos atliekas regeneruoti, perdirbti arba kitaip panaudoti; UAB „L“ nebuvo įtraukta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, nebuvo užsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre alyvos atliekoms tvarkyti vykdant R1 ir R9 atliekų tvarkymo veiklas, nebuvo užsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre alyvos atliekų išvežimo (eksporto) veiklai (S4), UAB „L“ nebuvo išduoti leidimai išvežti atliekas į kitas valstybes; UAB „L“ neturi fizinių galimybių, išteklių bei techninių priemonių įvykdyti įsipareigojimus, tačiau, turėdami tikslą fiktyviai parodyti, kad UAB „B“ sutartinius įsipareigojimus vykdo, siekdami užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti ir ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, suplanavo parengiamuosius veiksmus ir susitarė kaip priedangą panaudoti G. V. vadovaujamą UAB „L“, tarp šios bendrovės ir UAB „B“ sudaryti žinomai netikrus dokumentus ir jų pagrindu apgaule, įgyvendindami išankstinį bendrininkų susitarimą, UAB „B“ naudai įgyti didelės vertės G valdomas gamintojų ir (ar) importuotojų lėšas.

8.2. Įgyvendindami nusikalstamus veiksmus, 2011 m. kovo 29 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V. (UAB „L“ direktorius) ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant bei duodant nurodymus, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebus, kompiuterine technika įrašydami melagingus duomenis, parengė 2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties, kuria UAB „L“ įsipareigojo savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 650 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų, o UAB „B“ įsipareigojo sumokėti UAB „L“ po 241,54 Lt (69,95 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų alyvų atliekų. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir pasitelkęs tam tikslui A. V., kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kaltas, nurodė šiam kartu su G. V. minėtus dokumentus patvirtinti, juos pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir UAB „B“ antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrus dokumentus (2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties), kurie buvo A. P. ir G. V. panaudoti, įtraukiant į bendrovių UAB „L“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą.

8.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V. ir A. P., A. P. dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – 2012 m. kovo 29 d. atliekų tvarkymo sutarties Nr. 11-03-29-1 pagrindu, pagamino netikrą dokumentą – kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovė – UAB „B“ priima 650 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas, minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtino savo parašais ir UAB „B“ bei UAB „L“ antspaudais ir jį panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą.

8.4. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. P. pagamino netikrą dokumentą – kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2012 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2010 m. sausio 15 d. susitarimą dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo, nurodydamas, kad vykdytoja – UAB „B“ tarpininkavo vykdant alyvų atliekų tvarkymą už 157 128,79 Lt (45 507,64 Eur) (be PVM) sumą, ir patvirtino, jį pasirašydamas, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas G. Taip G, suklaidinta dėl netikrų dokumentų, dėl apgaulės, manydama, kad buvo sutvarkytos tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekos, pervedė į UAB „B“ sąskaitą ne mažiau kaip 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur), taip buvo apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas.

9. Juridinis asmuo UAB „B“, atstovaujama vadovo (direktoriaus) A. P., kuris, vadovaudamas UAB „B“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė jos vardu, naudai ir interesams, kartu su kitu bendrininku, nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to kitam asmeniui buvo padaryta didelė žala:

9.1. 2011 m. kovo 29 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V. (UAB „L“ direktorius) ir A. P., UAB „B“ vadovas (direktorius) ir vienintelis akcininkas, A. P. dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant bei duodant nurodymus, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebus, kompiuterine technika įrašydami melagingus duomenis, parengė 2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties, kuria UAB „L“ įsipareigojo savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti 650 tonų tepimo ar pramoninių alyvų, iš jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų, turbininių ir hidraulinių alyvų, atliekų, o UAB „B“ įsipareigojo sumokėti UAB „L“ po 241,54 Lt (69,95 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų alyvų atliekų. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir pasitelkęs tam tikslui A. V., kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kaltas, nurodė šiam kartu su G. V. minėtus dokumentus patvirtinti, juos pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir UAB „B“ antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrus dokumentus (2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties), kurie buvo A. P. ir G. V. panaudoti, įtraukiant į bendrovių UAB „L“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą.

9.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, G. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – 2012 m. kovo 29 d. atliekų tvarkymo sutarties Nr. 11-03-29-1 pagrindu, pagamino netikrą dokumentą – kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovė – UAB „B“ priima 650 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas, minėtą perdavimo–priėmimo aktą patvirtino savo parašais ir UAB „B“ ir UAB „L“ antspaudais ir jį panaudojo, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą.

9.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. P. pagamino netikrą dokumentą – kompiuterine technika įrašė melagingus duomenis, parengė 2012 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2010 m. sausio 15 d. susitarimą dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo, nurodydamas, kad vykdytoja – UAB „B“ tarpininkavo vykdant alyvų atliekų tvarkymą už 157 128,79 Lt (45 507,64 Eur) (be PVM) sumą, ir patvirtino, jį pasirašydamas, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas G. Taip dėl minėtų netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo G buvo padaryta didelė turtinė žala (ne mažiau kaip 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur)).

10. Juridinis asmuo UAB „B“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad atstovaujama vadovo (direktoriaus) A. P., kuris, vadovaudamas UAB „B.“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: A. P., nuo 2004 m. lapkričio 3 d. („Sodros“ duomenimis) (nuo 2004 m. lapkričio 12 d. (Mokesčių mokėtojų registro duomenimis)), eidamas UAB „B“ vadovo (direktoriaus) pareigas ir būdamas vienintelis jos akcininkas, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad „ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., pagaminęs su G. V. netikrus dokumentus (2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 bei priedą prie šios sutarties, 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktą ir 2012 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą) ir juos tiesiogiai panaudojęs, pateikdamas juos sutartiniu pagrindu UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, kurie dėl šios veikos nėra kalti, šių dokumentų pagrindu UAB „B“ buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ (UAB „B“ už jai neva UAB „L“ suteiktas alyvų atliekų tvarkymo paslaugas pagal 2012 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą L Nr. 082 sumokėjo 189 970 Lt (55 019,11 Eur) (157 000 Lt (45 470,34 Eur) paslaugų vertė, PVM suma 32 970 Lt (9548,77 Eur), bendra suma 189 970 Lt (55 019,11 Eur) ir jų pardavimą G (UAB „B“ 2012 m. gruodžio 31 d. pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje įformino alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimą G už 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur) (157 128,79 Lt paslaugų vertė (45 507,64 Eur), 32 997,05 Lt (9556,61 Eur) pardavimo PVM, bendra suma 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur), todėl dėl apgaulingai tvarkytos bendrovės buhalterinės apskaitos UAB „B“ buhalterinės apskaitos registruose įrašytų duomenų apie pirmiau nurodytas realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ ir jų pardavimą G, UAB „B“ 2012 m. finansinės atskaitomybės rinkinių balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitose, pateiktose Juridinių asmenų registrui, įrašytų neteisingų duomenų apie UAB „B“ turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2012 m.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

11. Apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės apsiribojo įrodymų turinio išdėstymu ir daliniu jų vertinimu, tačiau išsamaus ir pakankamai argumentuoto įrodymų vertinimo nepateikė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismui atlikus dalinį įrodymų tyrimą, paskyrus objektų tyrimą, pavedant Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – ir Agentūra) ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atlikti A, UAB „B“, UAB A ir UAB „L“ ūkinės veiklos tyrimą, buvo įvertinta specialisčių pateikta išvada, jų parodymai teisme kartu su kitais įrodymais byloje ir padaryta kategoriška išvada dėl G. V., A. P., E. J. V. bei UAB „B“ kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nusprendė, kad A. P. nepagrįstai kaltintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, eidamas A direktoriaus pavaduotojo pareigas, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2013 m. vasario 2 d., pagaminęs su G. V. ir E. J. V. netikrus dokumentus ir juos panaudojęs, pateikdamas A buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims A buhalterinės apskaitos registruose įrašytų duomenų apie realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ ir jų perdavimą G, alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimą įforminus 2013 m. vasario 20 d. pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje A Nr. 002590, – todėl dėl apgaulingai tvarkytos bendrovės buhalterinės apskaitos – A buhalterinės apskaitos registruose įrašytų duomenų apie realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ ir jų pardavimą G, A 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. finansinės atskaitomybės rinkinių balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitose, pateiktose Juridinių asmenų registrui, įrašytų neteisingų duomenų apie A turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą negalima iš dalies nustatyti A turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. sausio–liepos mėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog A. P. A nuo 2011 m. birželio 8 d. buvo direktoriaus pavaduotojas, minėtos įmonės vadovu nuo 2011 m. kovo 17 d. buvo E. J. V., kartu su A. P. pagaminęs netikrus dokumentus (sutartis, priedus prie sutarčių, aktus, kurie išvardyti kaltinime) ir panaudojęs juos pateikiant sutartiniu pagrindu A buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, jų pagrindu įmonės buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“, dėl to atsirado padarinių – negalima iš dalies nustatyti A turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. sausio–liepos mėn. Taigi, šiuo atveju įmonės vadovas E. J. V. yra tinkamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas, o A. P., kaip A direktoriaus pavaduotojas, nėra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas ir jis negali atsakyti baudžiamąja tvarka pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. A. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl A) byla nutraukta.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad G. V. proceso metu buvo kaltintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 4 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą dėl tariamųjų (apsimestinių) sandorių išvengti atsakomybės už savo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir apsunkinti jų atskleidimą, pasitelkęs tam tikslui kitus asmenis – A. V. ir E. B., kurie dėl minėtos veikos nėra kalti ir kurie, vykdydami jo nurodymus, pasirašė jiems pateiktame ir G. V. paruoštame dokumente – 2013 m. vasario 1 d. UAB „L“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, pagal kurią E. B. už 1000 Lt (289,62 Eur) įsigijo iš A. V. 100 vnt. UAB „L“ akcijų, – taip per kitus asmenis pagamindamas šį netikrą dokumentą, pasirašė 2013 m. sausio 31 d. UAB „L“ dokumentų perdavimo–priėmimo akte, pagal kurį G. V. perdavė E. B. UAB „L“ apskaitos dokumentus ir 371 732,46 Lt (107 661,1 Eur) sumos pinigų likutį; 2013 m. vasario 2 d. vienintelio UAB „L“ akcininko sprendime, pagal kurį E. B. nuo 2013 m. vasario 2 d. atšaukė G. V. iš UAB „L.“ direktoriaus pareigų ir nuo 2013 m. vasario 4 d. paskyrė save įmonės direktoriumi, 2013 m. vasario 4 d. UAB „L“ akcininkų sąraše, kuriame nurodyta, kad E. B. yra UAB „L“ direktorius ir akcininkas, 2013 m. vasario 4 d. prašyme registruoti duomenų pakeitimą apie UAB „L“ Juridinių asmenų registre, tokiu būdu per kitą asmenį pagamindamas šiuos netikrus dokumentus, panaudojo jo žinioje esančius netikrus dokumentus (2013 m. vasario 1 d. UAB „L“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2013 m. vasario 2 d. vienintelio UAB „L“ akcininko sprendimą, 2013 m. vasario 4 d. UAB „L“ akcininkų sąrašą ir 2013 m. vasario 4 d. prašymą registruoti duomenų pakeitimą apie UAB „L“ Juridinių asmenų registre), 2013 m. vasario 4 d. pateikdamas juos Juridinių asmenų registro tvarkytojui, siekdamas įregistruoti šiuos pakeitimus, dėl to 2013 m. vasario 14 d. buvo priimtas ir patvirtintas Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas įregistruoti juridinio asmens (UAB „L“) valdymo organo ir akcininko pakeitimą, panaudojo jo žinioje esančius netikrus dokumentus (2013 m. vasario 1 d. UAB „L“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2013 m. sausio 31 d. UAB „L“ dokumentų perdavimo–priėmimo aktą), 2013 m. gegužės 9 d. Vilniuje pateikdamas juos Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams. Kadangi G. V. už jo padarytą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla jam pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teisme nutraukta (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

III. Kasacinių skundų argumentai

14. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

14.1. Viena motyvuoto teismo sprendimo funkcijų yra parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. Nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 12 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje teigiama, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama teisė veiksmingai jį ginčyti. Procesas, kurio metu aiškiai neatsakinėjama į pagrindinį gynybos argumentą, negali būti laikomas teisingu, o teismų priimti sprendimai – įtikinančiais. Apeliacinės instancijos teismas privalo motyvuotai atsakyti ne tik į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, bet ir apskritai į visus svarbius šalių argumentus, kuriuos šalys pateikė nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir kurių vertinimas turi esminę įtaką bylai teisingai išspręsti. Kai apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylą iš esmės, nesiima priemonių, kad nustatytų proceso dalyvių paaiškinimuose, duotuose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir vėliau procese, baigiamosiose kalbose nurodytas aplinkybes apie esmines nagrinėtinas nusikalstamos veikos aplinkybes, o jas tiesiog nutyli, pripažįstama, kad teismas netinkamai apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, kruopščiai nepatikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, ir tai laikoma esminiu BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

14.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė G ir A bei G ir UAB „B“ sutartinių santykių esmę. A kartu su UAB „B“ sukūrė alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir ją eksploatavo, už šias paslaugas G atsiskaitė su A ir UAB „B“ pagal sudarytas sutartis, buvo išrašytos ir PVM sąskaitos faktūros. Apgaulės G nebuvo: A ir UAB „B“ realiai suteikė sutartas paslaugas, PVM sąskaitos faktūros yra tikros, G žalos nepatyrė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas argumentų dėl sutarčių turinio ir jų realizavimo neanalizavo ir nevertino. Šią poziciją patvirtina G 2016 m. gruodžio 14 d. ir UAB „B“ 2016 m. gruodžio 12 d. raštai Lietuvos kriminalinės policijos biurui apie tai, kad G valdyba neteiks civilinio ieškinio A ir UAB „B“, kad buhalterijos požiūriu neįmanoma nupirkti alyvų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir eksploatavimo paslaugos kaip vieneto. Pagal 2010 m. sausio 15 d. sutartį tarp G ir UAB „B“ bei A G organizavo ir finansavo alyvų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą, pagal ją A, padedant UAB „B“, organizavo ir vykdė alyvų atliekų surinkimą iš G narių ir klientų. Liudytojas G direktorius A. S. proceso metu nuosekliai parodė, kad A kartu su UAB „B“ turėjo sukurti alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir ją eksploatuoti, atliekų sistema nėra apibrėžta kaip prekės vienetas, sistemos organizavimo nebuvo galima paprastai apskaičiuoti, pasirinktos šabloninės sutartys, G mokėjo už vieneto sistemos eksploatavimą. Šie A. S. parodymai nuosprendyje neaprašyti.

14.3. A ir UAB „B“ G suteikė tokias alyvų atliekų tvarkymo paslaugas: neatlygintinai priiminėjo arba mokėjo pinigus atliekų turėtojams už priduotas alyvų atliekas; rinko visas alyvų atliekas iš norinčių jas priduoti atliekų turėtojų, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, t. y. visoje Lietuvoje, ir netaikė mokesčio už atvažiavimą; aprūpino alyvų atliekų surinkimo talpyklomis; užtikrino, kad surinktos alyvų atliekos būtų saugomos pagal visus teisės aktų reikalavimus, išveždami alyvų atliekas, kitas atliekas rinko ypatingomis sąlygomis; surinktos alyvų atliekos buvo pagal teisės aktų reikalavimus eksportuojamos tik tokią teisę turintiems alyvų atliekų tvarkytojams, ten saugiu būdu buvo perdirbamos; atlikta išsami alyvų atliekų tvarkymo rinkos analizė; teikė informaciją bei konsultacijas. Šių paslaugų turinį patvirtino liudytojai A darbuotojai, G atstovas A. S. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. konsultacinė išvada. Be to, tikrąją šalių valią patvirtina ir PVM sąskaitų faktūrų turinys. G pinigų mokėjimo A ir UAB „B“ faktinis pagrindas nėra alyvų atliekų sutvarkymas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų pinigų sumų G mokėjimo A ir UAB „B“ teisinis pagrindas yra PVM sąskaitos faktūros, o ne perdavimo–priėmimo aktai, kaip tai nurodoma nuosprendyje. Kadangi PVM sąskaitos faktūros nėra suklastotos, tai paneigia bet kokios apgaulės buvimą.

14.4. Kurdami alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir ją eksploatuodami A ir UAB „B“ patyrė išlaidų. UAB „Finansų konsultantai“ pateiktoje 2020 m. rugsėjo 28 d. konsultacinėje išvadoje „Ataskaita apie faktinius pastebėjimus“ nurodomi konkretūs A ir UAB „B“ patirtų sąnaudų dydžiai, kurie yra didesni, nei inkriminuota iš G neva pasisavintų pinigų suma. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistės, atlikdamos apeliacinės instancijos teismo užduotį ir surašydamos specialisto išvadą, visiškai netyrė alyvų atliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir eksploatavimo, UAB „B“ ir A patirtų sąnaudų. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma atlikti objekto – A ir UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialiųjų žinių turinčiam asmeniui (asmenims) duodant užduotį nustatyti, kokius ūkinius veiksmus atliko A ir UAB „B“, vykdydami savo sutartinius įsipareigojimus G 2010–2013 m., kiek patyrė sąnaudų dėl savo veiklos. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir konstatuodamas, kad G nepagrįstai pervedė A ir UAB „B“ nuosprendyje nurodytas sumas, privalėjo ištirti ir nustatyti, kokias konkrečias paslaugas A ir UAB „B“ suteikė G kuriant alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir ją eksploatuojant ir kokias patyrė sąnaudas teikdama šias paslaugas.

14.5. Sutartinių santykių turinį aiškina patys sutarčių subjektai, Departamento specialistės, aiškindamos, koks yra G ir UAB „B“ sutartinių santykių turinys, peržengė savo kompetencijos ribas. Atliekų tvarkymas nėra tapati sąvoka atliekų sutvarkymui. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 2 straipsnio 12 dalį, galiojusią iki 2011 m. gegužės 3 d., atliekų tvarkymas – tai atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra ir atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo; tokia pati samprata yra ir po 2011 m. gegužės 3 d.: atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Atliekų sutvarkymo sąvoka ATĮ iki 2012 m. sausio 10 d. nebuvo apibrėžta; nuo 2012 m. sausio 10 d. ji apibūdinama kaip gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas) – Įstatymo 2 straipsnio 31 dalis, o sutartys tarp G ir A dėl alyvų atliekų tvarkymo sudarytos 2010 m. liepos 27 d., 2011 m. sausio 10 d. ir 2012 m. sausio 10 d., tarp G ir UAB „B“ sutartis dėl alyvų atliekų tvarkymo sudaryta 2010 m. sausio 15 d. 2020 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje, 2015 m. kovo 10 d., 2016 m. vasario 29 d. specialistų išvadose yra aiškiai išskiriamos alyvų atliekų tvarkymo ir sutvarkymo sąvokos, išvados prieštaringos, neturinčios faktinio pagrindo.

14.6. Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad alyvų atliekos tvarkomos vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį alyvų gamintojai ir importuotojai privalo sukurti alyvų atliekų tvarkymo sistemą. Alyvos atliekas gamintojai ir importuotojai galėjo tvarkyti individualiai arba kolektyviai, pvz., įsteigdami asociaciją (ATĮ 341 straipsnio 1 dalis). Įsteigdami ar įstodami į asociaciją, šiuo atveju – G, gamintojai ir importuotojai ne individualiai tvarkė alyvos atliekas, bet dalyvavo šių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl jie tokiu būdu visiškai įvykdė teisės aktų reikalavimus. Departamento specialistė J. Šipulskienė, duodama paaiškinimus, klaidino teismą, kad jei gamintojas ir importuotojas nebūtų vykdęs jam Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų gamintojams ir importuotojams nustatytų užduočių, tai būtų traktuojama kaip administracinis teisės pažeidimas. Nei Vyriausybės nutarime, nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), nei jokiame kitame teisės akte nebuvo nustatyta atsakomybė už užduočių (nutarimo 166.4 punktas) neįvykdymą ir asociacijoms, šiuo atveju G, užduočių vykdymas buvo tik rekomendacinio pobūdžio.

14.7. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 182 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Viso proceso metu G ir jos atstovai nurodė, kad A ir UAB „B“ įvykdė visus prisiimtus įsipareigojimus, G pagrįstai atsiskaitė už suteiktas paslaugas – alyvų atliekų sistemos kūrimą ir eksploatavimą – ir jokios G apgaulės A ar UAB „B“ veiksmuose neįžvelgė. Prokuratūra ir teismas šiuo atveju dirbtinai kriminalizavo privačių asmenų teisinius santykius, įrodinėdami prieš asmens valią, kad jis yra apgautas. Žala BK 182 straipsnio prasme turi privatų pobūdį, taigi teismas prieš G valią sprendė jai sutartiniais santykiais neva padarytos žalos klausimą, taip valstybės vardu dirbtinai kriminalizuodamas privačius santykius. G pozicija dėl žalos jai nebuvimo pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertino. Jei G vertintų, kad jos teisėtiems interesams padaryta kokia nors žala dėl UAB „B“ civilinių sutartinių teisinių įsipareigojimų nevykdymo, ji galėtų ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Kaltinimas sukčiavimu, be to, formuluojamas kaip žalos padarymas G, o ne jos nariams, t. y. gamintojams ir importuotojams. 2020 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje nėra konstatuojama kokia nors žala G, o nustatoma žala tik jos nariams – apeliacinės instancijos teismas nustatė žalą, padarytą G, o ne jos nariams, kai to nepatvirtina bylos įrodymai. Tačiau pabrėžtina, kad G nariai – gamintojai ir importuotojai – patyrė tik naudą. Nors teisme apklausta specialistė J. Šipulskienė nurodė, kad G nariai patyrė žalą, nes nebuvo įgyvendinti sutartiniai įsipareigojimai su G, tačiau nenurodė, kokie konkretūs sutartiniai įsipareigojimai liko neįvykdyti, G sutartys su savo nariais nebuvo nagrinėjamos. Taip pat Departamento atstovės teisme paaiškino, kad, deklaruodamos apie neva padarytą žalą G nariams, naudos, kurią gavo G nariai, nevertino. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip pat neaišku, kokią sumą teismas laiko G padaryta žala (apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, 2015 m. kovo 10 d., 2016 m. vasario 29 d. specialistų išvadose nurodomi skirtingi neva patirtos žalos dydžiai). Taigi BK 182 straipsnio 2 dalis kasatoriui inkriminuota nepagrįstai.

14.8. Nuteistasis A. P. taip pat nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už vienuolikos dokumentų suklastojimą, nes ne šių dokumentų pagrindu G sumokėjo A ir UAB „B“, o PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų sutarčių tarp G ir A, G ir UAB „B“, pagrindu, ir jos yra tikros. Inkriminuojami suklastoti dokumentai neturi jokio ryšio su G A ir „B“ pervestomis pinigų sumomis. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus A ir UAB „B“, UAB „L“ pateikė perdavimo–priėmimo aktus, A. P., A ir UAB „B“ neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „L“ prisiimtų įsipareigojimų pati ar per trečiuosius asmenis neįvykdys, juolab kad pagal ankstesnes sutartis su A ši įmonė savo įsipareigojimus vykdė, turėjo reikalingą PAT licenciją, buvo registruota Atliekas tvarkančių įmonių registre. Taigi nėra pagrindo teigti, kad A. P. žinojo apie UAB „L“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir tai žinodamas sąmoningai pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus.

14.9. Nuosprendyje taip pat nenurodoma, kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis pasireiškė A. P. bendrininkavimas, parengimas ir vadovavimas inkriminuojamoms veikoms, bendrininkavimo požymis apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje grindžiamas abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais. A. P. niekada neteisėtai neveikė tam, kad apgaule būtų įgytas didelės vertės svetimas turtas, jo neįgijo, neveikė bendrininkų grupe su E. J. V. ir G. V.

14.10. Kaltinimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra išvestinis, todėl, nesant dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, savaime nėra ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

14.11. 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvada yra neleistinas įrodymas byloje; pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl specialistės M. Lippos nušalinimo grindė jos šališkumu bei nekompetencija, pagrįstai konstatavo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvados, kuriomis taip pat buvo grindžiamas kaltinimas dėl prievolių valstybei, yra išvestinės iš M. Lippos išvados, kurios teismas nevertina ir nepripažįsta kaip įrodymo. Apeliacinės instancijos teismas protokoline nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nušalinti M. Lippą ir jos neapklausti bei nesiremti jos surašyta išvada buvo teisėtas ir pagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nors ir laikė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nušalino specialistę M. Lippą 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodytais pagrindais ir motyvais, tačiau jos pateiktą 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadą laikė leistinu įrodymų šaltiniu ir ja grindė nuosprendį. Teismas, akcentuodamas aplinkybių, pagrindžiančių M. Lippos šališkumą, atsiradimo laiką, ignoravo tai, kad ji buvo baudžiama už netinkamą darbo funkcijų atlikimą nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. birželio mėn., t. y. ji nesugebėjo tinkamai ir kompetentingai atlikti darbus būtent tuo metu, kai rašė specialisto išvadą šioje byloje. Vėlesni M. Lippos finansiniai ir paslaugų teikimo santykiai su G, A tiesioginiais konkurentais taip pat patvirtina, kad dar dirbdama Aplinkos apsaugos agentūroje, kai rašė specialisto išvadą, ji jau buvo suinteresuota kenkti A, G ir taip padėti jų konkurentams, savo būsimiems darbdaviams. Specialistės nušalinimo pagrindas – jos nekompetencija – egzistavo ir išvados surašymo metu, ir bylą nagrinėjant teismuose. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendį grįsdamas BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų neatitinkančiu duomenų šaltiniu – 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvada, surašyta šališkos ir nekompetentingos M. Lippos, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

14.12. Po to, kai prokuroro pavedimu M. Lippa surašė specialisto išvadą ir joje konstatavo trūkumus A, UAB „L“, UAB „B“ veikloje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2016 m. vasario 18 d. įsakymais buvo pavesta atlikti šių bendrovių neplaninius patikrinimus, jų metu buvo vertinami ir papildomi dokumentai ir M. Lippos išvada. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, surašydami aptariamas patikrinimo pažymas, disponavo didesnės apimties duomenimis nei M. Lippa, jie buvo susipažinę su visais reikiamais duomenimis, iš jų ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, M. Lippos išvada, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados apie tariamą informacijos trūkumą surašant šiuos dokumentus negali būti laikomos pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2020 m. birželio 23 d., 2020 m. birželio 30 d. specialistų išvadomis, vertino jas selektyviai, tinkamai jų nesugretino su kitais įrodymais byloje. UAB „L“ turėjo reikalingą PAT licenciją, buvo registruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, taigi tai buvo realiai veikianti, reikiamus leidimus turinti atliekų tvarkytoja, ne fiktyvi įmonė, todėl A. P. ir E. J. V., pasirašydami sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, nemanė, kad ši įmonė nevykdys savo įsipareigojimų. UAB „L“ galėjo vykdyti alyvų atliekų surinkimo, vežimo veiklas. Atliekų tvarkytojai, tvarkę alyvos atliekas 2010–2013 m., tokias operacijas galėjo patvirtinti laisvos formos dokumentais ir jiems nebuvo nustatyti specialūs reikalavimai ar formos, 2020 m. birželio 23 d. išvadoje taip pat nurodyta, kad A 2010–2013 m. vykdė alyvų tvarkymo veiklą pagal nustatytus reikalavimus ir atliekant patikrinimus jokių pažeidimų nebuvo.

14.13. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pažeidė ir BPK 329 straipsnio 2 dalį, 331 straipsnio 2 dalį, nes, priimdamas nuosprendį, jo rezoliucinėje dalyje nutarė pripažinti nuteistuosius kaltais, paskirti jiems atitinkamas bausmes, nustatyti jų vykdymo sąlygas, palikti nenagrinėtą civilinį ieškinį, tačiau tai padarė nepanaikinęs atitinkamų Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalių. Taigi galioja du vienas kitam prieštaraujantys teismo nuosprendžiai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendis, kuriuo A. P. ir kiti asmenys yra išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, kuriuo, nepanaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžio, A. P. ir kiti asmenys pripažinti kaltais dėl nurodytų nusikaltimų padarymo.

15. Kasaciniu skundu nuteistasis E. J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

15.1. Motyvuoto teismo sprendimo funkcija – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. Nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš esmės atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti. Procesas, kurio metu aiškiai neatsakoma į pagrindinį gynybos argumentą, negali būti laikomas teisingu, o teismų priimti sprendimai – įtikinančiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2008, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019). Tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylą iš esmės, nesiima priemonių, kad nustatytų proceso dalyvių paaiškinimuose, duotuose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei vėliau procese, baigiamosiose kalbose nurodytas aplinkybes apie esmines nagrinėtinas nusikalstamos veikos aplinkybes, o jas tiesiog nutyli, pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, kruopščiai nepatikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, tai laikoma esminiu BPK 320 straipsnio 3 dalies nustatytų reikalavimų pažeidimu.

15.2. Viso baudžiamojo proceso metu baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys laikėsi pozicijos, kad G ir A sutartinių santykių dalykas – alyvų atliekų tvarkymo sistemos kūrimas ir šios sistemos eksploatavimas (o ne sutvarkytų alyvų atliekų kiekiai ar užduočių vykdymas); A suteikė šias paslaugas G – sukūrė alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir šią sistemą eksploatavo; už šias realiai suteiktas paslaugas G sumokėjo A pagal G ir A sudarytas sutartis bei A G išrašytas PVM sąskaitas faktūras (o ne pagal perdavimo–priėmimo aktus, kaip buvo klaidingai formuluojama kaltinamajame akte), jokia apgaulė G nebuvo naudota, nes A suteikė realias paslaugas, PVM sąskaitos faktūros yra tikros; G jokios žalos nepatyrė, nes pervedė pinigus už sutartas ir realiai suteiktas paslaugas, gavo naudos. Šios pozicijos apeliacinės instancijos teismas neįvertino.

15.3. Tai, kad G ir A sutartinių santykių esmė buvo alyvos atliekų tvarkymo sistemos kūrimas ir eksploatavimas, o ne konkretaus kiekio alyvų atliekų sutvarkymas ar kokių nors užduočių įvykdymas, patvirtina tiek G, A ir jų atstovų paaiškinimai, tiek realiai egzistavusi sutarčių vykdymo praktika. G proceso metu nereiškė civilinio ieškinio, alyvų atliekų tvarkymo sutartyse, pasirašytose tarp G ir UAB „B“ bei UAB A, ne visai tiksliai buvo apibrėžtos šalių pareigos (pasirašant sutartis buvo panaudota šabloninė, tuo metu gaminių atliekų tvarkymo rinkoje naudojama forma). Pagal alyvų atliekų tvarkymo sutartis G organizavo ir finansavo (kaip atsiskaitymo vienetą sutartyje laikant alyvų atliekų kiekį tonomis) alyvų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą, pagal ją UAB A padedant UAB „B“ organizavo ir vykdė alyvų atliekų surinkimą iš G narių ir jų klientų. A 2016 m. gruodžio 9 d. rašte teigiama, kad, pagal sudarytas atliekų tvarkymo sutartis tarp A ir G, A iš G organizuojamos alyvų atliekų surinkimo sistemos atliekų turėtojų neatlygintinai priiminėjo arba mokėjo pinigus atliekų turėtojams už priduotas alyvų atliekas, netaikė mokesčio už atvažiavimą, rinko visas alyvų atliekas iš norinčių jas priduoti atliekų turėtojų, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, t. y. visoje Lietuvoje, aprūpino alyvų atliekų surinkimo talpyklomis neturinčius jų arba norinčius talpyklas turėti alyvų atliekų turėtojus, užtikrino, kad alyvų atliekos būtų saugomos pagal visus teisės aktų reikalavimus. Surinktos alyvų atliekos buvo pagal teisės aktų reikalavimus eksportuojamos tik tokią teisę turintiems alyvų atliekų tvarkytojams, ten pagal reikalavimus saugiu visuomenei ir aplinkai būdu buvo perdirbtos, taigi buvo įgyvendinta G organizuojama teisės aktų reikalavimus atitinkanti alyvų atliekų tvarkymo sistema, G finansavo šios sistemos įgyvendinimą pagal santykinį vienetą, kuris sutartyse buvo įvardijamas pagal G narių tiektą vidaus rinkai alyvų toną, kaip alyvų atliekų tvarkymas vienai tonai.

15.4. Liudytojas G direktorius A. S. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme taip pat parodė, kad pagal sudarytas alyvų atliekų tvarkymo sutartis A su UAB „B“ turėjo sukurti alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir ją eksploatuoti, užtikrinti, kad iš visų asociacijos narių atliekos būtų išvežamos laiku, kad visi būtų aprūpinti taromis ir klientai būtų patenkinti. Pati atliekų tvarkymo sistema nėra apibrėžta kaip prekės vienetas, kaip paslauga, sistemos organizavimo nebuvo galima apskaičiuoti. A. S. parodymai nuosprendyje nėra aprašyti, teismas jų nevertino, tai laikytina esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu. A realiai suteikė šias paslaugas: neatlygintinai priiminėjo arba mokėjo pinigus atliekų turėtojams už priduotas alyvų atliekas; rinko visas alyvų atliekas iš norinčių jas priduoti atliekų turėtojų, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, ir netaikė mokesčio už atvažiavimą; aprūpino atliekų surinkimo talpyklomis; užtikrino, kad surinktos alyvų atliekos būtų saugomos pagal visus teisės aktų reikalavimus (buvo įsigytas reikiamas kiekis reikiamo dydžio ir specifikacijų alyvų atliekoms saugoti skirtų tarų), t. y. saugojo surinktas alyvų atliekas; išveždami alyvų atliekas, kitas atliekas rinko ypatingomis sąlygomis; surinktos alyvų atliekos buvo eksportuojamos tik tokią teisę turintiems alyvų atliekų tvarkytojams, ten pagal reikalavimus saugiu visuomenei ir aplinkai būdu buvo perdirbtos; atlikta išsami alyvų atliekų tvarkymo rinkos analizė, G narių klientams teiktos konsultacijos dėl alyvos atliekų pridavimo galimybių, mokomi ir konsultuojami pavojingų atliekų tvarkymo specialistai, dirbantys su alyvų atliekomis. Apie realiai suteiktas paslaugas parodė ir A darbuotojai V. R., E. B., R. Š., V. K., A. V., K. Š., P. B., R. Br., G atstovas A. S., tai patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 28 d. konsultacinė išvada. Už šias paslaugas A išrašinėjo G PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu G pervedė A šiose sąskaitose nurodytas pinigų sumas, tai atsispindi ir 2016 m. vasario 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialisto išvadoje. PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu iš tikrųjų G atliko mokėjimus A, nėra tapatu perdavimo–priėmimo aktams. 2016 m. vasario 29 d. VMI specialisto išvada, PVM sąskaitų faktūrų turinys patvirtina, kad būtent PVM sąskaitos faktūros, o ne perdavimo–priėmimo aktai yra atliktų mokėjimų teisinis pagrindas.

15.5. A, kurdama G alyvų atliekų tvarkymo sistemą, patyrė išlaidų, kurios yra didesnės, nei nuosprendyje nurodoma neva apgaule iš G pasisavinta pinigų suma. Atlikdamos apeliacinės instancijos teismo užduotį, Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistės netyrė alyvų atliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir eksploatavimo, patirtų sąnaudų, nors dar ikiteisminio tyrimo metu UAB „B“ ir kiti kaltinamieji nurodė tai, kad šiame procese nebuvo tirta konkreti A veikla vykdant sutartinius įsipareigojimus G ir dėl to patirtos išlaidos. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir nustatydamas, kad G nepagrįstai pervedė A nuosprendyje nurodytas sumas, apeliacinės instancijos teismas turėjo tiksliai nustatyti, kokias konkrečias paslaugas A suteikė G kuriant alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir ją eksploatuojant ir kokias patyrė sąnaudas teikiant šias paslaugas. Toks procesas apeliacinės instancijos teisme neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

15.6. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, anot kasatoriaus, akcentuojamas ne alyvų atliekų tvarkymas, o jų sutvarkymas, nepagrįstai remiantis 2015 m. kovo 10 d., 2020 m. birželio 23 d., 2020 m. birželio 30 d. specialistų išvadomis. Departamento specialistės, aiškindamos G ir A sutartinių santykių turinį, peržengė savo kompetencijos ribas. Negali būti tokios situacijos, kai apie privačių santykių subjektų valią ir sutartinių santykių turinį teismas sprendžia ne pagal teisnių ir veiksnių santykių subjektų paaiškinimus, jų sudarytus dokumentus, realiai susiklosčiusią sutarčių vykdymo praktiką, o pagal tai, kaip juos vertina valstybės institucijos.

15.7. Atliekų tvarkymas, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, nėra tapatus atliekų sutvarkymui, kuris iki 2012 m. sausio 10 d. nebuvo apibrėžtas įstatymu, tačiau Departamento specialistės, pateikdamos 2020 m. birželio 23 d. specialisto išvadą, atskyrė atliekų tvarkymo ir sutvarkymo sąvokas; specialisto išvados apie sutarčių tarp G ir A nevykdymą yra prieštaringos ir neturi faktinio pagrindo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad atliekos tvarkomos vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį alyvų gamintojai ir importuotojai privalo sukurti alyvų atliekų tvarkymo sistemą. Alyvos atliekas gamintojai ir importuotojai galėjo tvarkyti individualiai arba kolektyviai, pvz., įsteigdami asociaciją. Įsteigdami ar įstodami į asociaciją, gamintojai ir importuotojai ne individualiai tvarkė alyvos atliekas, bet dalyvavo šių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl jie vykdė teisės aktų reikalavimus. Departamento specialistė J. Šipulskienė, duodama paaiškinimus teisme, klaidino teismą, kad jei gamintojas ir importuotojas nebūtų vykdęs jam Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų gamintojams ir importuotojams keliamų užduočių, jis būtų pažeidęs ATPK, tačiau nei Vyriausybės nutarime, nei ATPK, nei jokiame kitame teisės akte nebuvo nustatyta atsakomybė už užduočių (nutarimo 166.4 punktas) nevykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nesigilindamas į bylos esmę ir į pagrindinius gynybos argumentus, jų neanalizavo, nepateikė dėl jų jokių išvadų, dalies įrodymų apskritai nevertino, klaidingai vertino G ir A sutartinių santykių turinį, A sutartinių įsipareigojimų G įvykdymą, padarė esminių BPK pažeidimų.

15.8. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius E. J. V. veikoje. Vertinant apgaulės buvimą, šioje byloje svarbus privačių teisės subjektų savo sutartinių santykių vertinimas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, žala G padaryta dėl to, kad ji pervedė pinigus A nesant tam faktinio pagrindo, žalos dydis lygus pervestos pinigų sumos dydžiui, tačiau toks žalos vertinimas neatitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto padarinių požymio. Viso proceso metu G ir jos atstovai nurodė, kad A įvykdė visus prisiimtus įsipareigojimus, G pagrįstai atsiskaitė su A už suteiktas paslaugas, gavo tik naudą ir nepatyrė jokios žalos. G pervedė nuosprendyje nurodytą pinigų sumą A už per trejus metus teiktas paslaugas kuriant ir eksploatuojant alyvų atliekų tvarkymo sistemą, G mokėjo A pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nenurodomi jokie sutvarkytų alyvų atliekų kiekiai, alyvų atliekų sistema buvo sukurta ir iki šiol veikia. Šiuo atveju, jeigu G vertintų, kad jos teisėms ir teisėtiems interesams padaryta žala dėl A civilinių sutartinių teisinių įsipareigojimų neįvykdymo, ji galėtų ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka.

15.9. Kaltinimas sukčiavimu yra suformuluotas kaip žalos padarymas G, tačiau ne jos nariams, o 2020 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje nėra konstatuojamas žalos padarymas G, o konstatuojamas jos nariams – gamintojams ir importuotojams, tačiau specialistės negalėjo nurodyti, kokio pobūdžio ir dydžio žala gamintojams ir importuotojams buvo padaryta, nes teisės aktai nenustato tokios žalos apskaičiavimo metodikos. Deklaruodamos apie padarytą žalą G nariams, naudos, kurią gavo G nariai, specialistės nevertino. Sutarčių pagrindu G pervesti pinigai A sukūrė efektyviai funkcionuojančią alyvos atliekų tvarkymo sistemą, kuria gamintojai ir importuotojai iki šiol naudojasi nemokėdami nei A, nei kitiems atliekų tvarkytojams. Nei iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, nei iš bylos medžiagos neaišku, kokią konkrečią sumą teismas vertina kaip G padarytą žalą; teismo nuosprendyje ir 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje nurodytos sumos yra skirtingos.

15.10. Kasatorius nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už aštuonių dokumentų suklastojimą, ši nusikalstama veika su sukčiavimu sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį; inkriminuojami suklastoti dokumentai nėra susiję su G A pervestomis pinigų sumomis. Dėl inkriminuojamų kaip suklastotų dokumentų – A sutarčių ir perdavimo–priėmimo aktų su UAB „L“ pažymėtina, kad šias sutartis A sudarė siekdama didinti alyvų atliekų tvarkymo sistemos dalyvių skaičių. Dėl specifinės alyvų atliekų rinkos, konkurencijos ir kitų veiksnių tiesioginis bendradarbiavimas su kitomis Lietuvos alyvas tvarkančiomis įmonėmis, tokiomis kaip UAB „E“ ir jos veiklos partneriais, nebuvo galimas, todėl tam buvo pasitelktos UAB „L“, kuri tokias galimybes turėjo, paslaugos. Nei A, nei E. J. V. neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „L“ prisiimtų įsipareigojimų pati ar per trečiuosius asmenis nevykdys. A turėjo ne vieną atliekų tvarkymo sutartį su UAB „L“, ši visuomet vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal A sutartis, įmonė buvo realiai veikiantis, reikiamus leidimus turintis atliekų tvarkytojas. UAB „L“ turėjo teisę rinkti ir vežti alyvų atliekas, tai nebuvo fiktyvi įmonė, todėl E. J. V., pasirašydamas sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, neturėjo pagrindo manyti, kad ši įmonė nevykdys tų įsipareigojimų, kuriuos prisiima sutartimis, kad perdavimo–priėmimo aktuose nurodyta neteisinga informacija.

15.11. E. J. V. nuteistas bendrininkavęs suklastojant dokumentus ir juos panaudojant, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodoma, kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis pasireiškė jo bendrininkavimas, nurodomi tik abstraktūs deklaratyvūs teiginiai. Susitarimas daryti nusikaltimą, nusikaltimo plano sukūrimas, pasiskirstymas vaidmenimis yra savarankiškos faktinės aplinkybės, kurių įrodinėjimui, kaip ir bet kurių kitų faktinių aplinkybių įrodinėjimui, baudžiamojo proceso įstatymas nekelia kokių nors kitų reikalavimų, nei kad įrodinėjant kitas faktines aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2011 m. pradžioje A. P., E. J. V. ir G. V. būtų taręsi daryti nusikaltimą, derinę savo veiksmus tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime visiškai neatskleidė bendrininkavimo požymių ir juos pagrindžiančių įrodymų.

15.12. Kaltinimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra išvestinis, todėl, nesant dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, savaime nėra ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. 2016 m. kovo 23 d. specialisto išvada remiasi 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad UAB „L“, su kuria UAB „B“ buvo sudariusi sutartį dėl alyvų atliekų tvarkymo, tiriamuoju laikotarpiu alyvų atliekų netvarkė. Taigi VMI specialistai neatliko savarankiško tyrimo ir nebandė nustatyti ūkinių sandorių realumo; teismo posėdyje apklausta specialistė E. Malinauskienė patvirtino, kad visos ūkinės operacijos buhalteriniuose dokumentuose buvo užfiksuotos ir atvaizduotos tinkamai, todėl iš dokumentų, kuriuos tyrė specialistės, išvadų apie ūkinių operacijų fiktyvumą nebūtų galima padaryti. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai eliminavo iš leistinų įrodymų sąrašo M. Lippos surašytą specialisto išvadą, o Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi ja kaip leistinu įrodymų šaltiniu, faktinio pagrindo netenka visos VMI specialistų surašytos išvados.

15.13. 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvada yra neleistinas įrodymas byloje, nes pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. priėmė nutartį, kuria specialistę M. Lippą nušalino nuo dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje. Nutartyje konstatuota, jog M. Lippą sieja finansiniai ir paslaugų teikimo santykiai su tiesioginiais G ir A konkurentais UAB „T“ ir UAB „Ž“, todėl kyla abejonių dėl jos galėjimo duoti tikslius ir nešališkus paaiškinimus apklausiant ją teisme. Taip pat teismas teigė, kad kyla abejonių dėl M. Lippos kompetencijos, nes ji buvo tris kartus bausta dėl netinkamo darbo funkcijų atlikimo, darbo terminų nesilaikymo, o kompetentingas specialistas darbus turėtų atlikti laiku. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog VMI specialistų išvados, kuriomis taip pat buvo grindžiamas kaltinimas dėl prievolių valstybei, yra išvestinės iš M. Lippos išvados, kurios teismas nevertina ir nepripažįsta kaip įrodymo, taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad VMI išvadose bei kaltinamajame akte nurodytos įvykusios ūkinės operacijos, pasirašytos sutartys, perdavimo–priėmimo aktai ar kiti bylai reikšmingi dokumentai yra netikri ar suklastoti, ar jose nurodytos ūkinės operacijos yra neįvykdytos. Apygardos teismas pripažino, kad M. Lippa buvo šališka ir nekompetentinga, atsisakė tenkinti prokurorės prašymą apklausti M. Lippą, pripažino pirmosios instancijos teismo sprendimą nušalinti M. Lippą pagrįstu, tačiau jos pateiktą 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadą laikė leistinu įrodymų šaltiniu. Apygardos teismas, dėstydamas argumentus, neva pagrindžiančius specialistės šališkumą tik po išvados surašymo, neatkreipia dėmesio į jos nušalinimo pagrindą – nekompetenciją, egzistavusią šios bylos ikiteisminio tyrimo metu, kada M. Lippa rašė specialisto išvadą. Vėlesni M. Lippos finansiniai ir paslaugų teikimo santykiai su G, A tiesioginiais konkurentais taip pat patvirtina, kad dar dirbdama Aplinkos apsaugos agentūroje, kada rašė specialisto išvadą, ji jau buvo suinteresuota kenkti A, G ir taip padėti jų konkurentams – savo būsimiems darbdaviams. Taigi teismas grindė nuosprendį įrodymu, neatitinkančiu BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, surašydami patikrinimo pažymas, disponavo didesnės apimties duomenimis nei M. Lippa, jie buvo susipažinę su visais reikiamais duomenimis, taip pat ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau šios patikrinimo pažymos teismo nebuvo tinkamai įvertintos. 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. birželio 30 d. specialistų išvados patvirtina, o ne paneigia E. J. V. veiksmų teisėtumą. UAB „L“ turėjo reikiamą PAT licenciją, buvo registruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, taigi tai buvo realiai veikianti, reikiamus leidimus turinti atliekų tvarkytoja. E. J. V., veikdamas A vardu, sudarydamas sutartis ir perdavimo–priėmimo aktus, veikė teisėtai, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, neturėjo pagrindo manyti apie UAB „L“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, juo labiau tai žinoti ir sąmoningai pasirašyti tikrovės neatitinkančius dokumentus su UAB „L“.

15.14. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė BPK 329 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes, pripažinęs nuteistuosius kaltais, nepanaikino atitinkamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalių, taigi galioja du priešingi vienas kitam sprendimai.

16. Kasaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

16.1. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nepagrįstai, nes apie A susitarimus su G nežinojo, taigi nuteistas už kitų fizinių asmenų padarytas veikas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė bendrininkavimo požymių, deklaratyviai teigė, kad tarp G. V. ir E. J. V. bei A. P. buvo bendras sumanymas fiktyviai parodyti A įsipareigojimų vykdymą G, tam panaudojant UAB „L“. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti perdavimo–priėmimo aktai, sudaryti tarp A ir G, kurie neva suklaidino G, neturi jokio ryšio su perdavimo–priėmimo aktais, sudarytais tarp A ir UAB „L“. Apygardos teismo nuosprendyje nurodytų pinigų sumų G mokėjimo A faktinis pagrindas yra pagal G ir A sudarytų alyvų atliekų tvarkymo sutartis kurta alyvų atliekų tvarkymo sistema, jos eksploatavimas ir suteiktos konkrečios alyvų atliekų tvarkymo paslaugos, o ne alyvų atliekų kiekių sutvarkymas ar užduočių vykdymas. Pinigų sumų G mokėjimo A už realiai atliktas paslaugas teisinis pagrindas – PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašytos G ir A sutarčių pagrindu. Dėl sukčiavimo per UAB „B“ taip pat pabrėžtina, kad apie UAB „B“ sutartinius santykius su G kasatorius nieko nežinojo, jis nuteistas už veiksmus, kuriuos padarė kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „B“ ir G perdavimo–priėmimo aktas sudarytas UAB „B“ ir UAB „L“ perdavimo–priėmimo akto pagrindu, yra deklaratyvi, jos nepagrindžia nei perdavimo–priėmimo aktų tekstai, nei jokie byloje esantys įrodymai. Apygardos teismo nuosprendyje nurodytų sumų G mokėjimo „B“ už šias realiai suteiktas paslaugas teisinis pagrindas yra PVM sąskaita faktūra, išrašyta G ir UAB „B“ sutarties pagrindu, kuria įsipareigota teikti alyvų atliekų tvarkymo organizavimo paslaugas ir kurioje aiškiai nurodoma paslauga – alyvų atliekų tvarkymas. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, neišsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, selektyviai vertino surinktus ir ištirtus įrodymus, dalies įrodymų apskritai nevertinto, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas dėl G. V. veiksmų sukčiaujant.

16.2. Nuosprendyje konstatuojama, kad UAB „L“ nebuvo sudariusi sutarčių su UAB „E“, kad UAB „E“ netvarkė alyvų atliekų UAB „L“ subrangos pagrindu ir kad UAB „L“ perdavimo–priėmimo aktuose nurodyti sutvarkytų alyvų atliekų kiekiai faktiškai nebuvo sutvarkyti. Šias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė selektyviai vertindamas įrodymus, perkeldamas įrodinėjimo naštą nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neatkreipiamas dėmesys į tai, kad, pagal UAB „L“ ir A bei „B“ atliekų tvarkymo sutartis, UAB „L“ įsipareigojo tvarkyti alyvų atliekas pati ir per trečiuosius asmenis. Nei G. V., nei UAB „L“ neketino rinkti ir eksportuoti ar kitaip sutvarkyti sutartyse nurodytų alyvų atliekų kiekių; įsipareigojimus pagal sutartis ketino vykdyti ir vykdė pasitelkdamas trečiuosius asmenis, šiuo atveju – UAB „E“; aplinkybė, kad UAB „L“ neturėjo licencijos alyvos atliekoms sutvarkyti ar pajėgumų tvarkyti alyvų atliekas, niekaip nepagrindžia perdavimo–priėmimo aktų netikrumo. Proceso metu G. V. paaiškino, kad iš A atstovų gavo pasiūlymą tvarkyti alyvų atliekas ir suvokdamas, kad UAB „L“ pati tokių įsipareigojimų negalės įvykdyti, tačiau, norėdamas būti A partneris ir toliau su A plėtoti bendradarbiavimą dėl elektros įrangos, baterijų ir pan. tvarkymo, pasidomėjo įmonėmis, kurios šia veikla užsiima ir su kuriomis galėtų bendradarbiauti. Susisiekęs su S. Ž., UAB „E“ savininku ir direktoriumi, sudarė sutartis dėl alyvų atliekų rinkimo ir sutvarkymo. Įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, UAB „E“ ir UAB „L“ sudarė perdavimo–priėmimo aktus. Šiuos parodymus patvirtina kiti įrodymai byloje.

16.3. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad UAB „Ek“ buvo pasirašiusi sutartis su UAB „E“ dėl pavojingų atliekų – alyvų – sutvarkymo (išvežimo) per Klaipėdos terminalą į Olandiją. Įmonė gavo pajamas ir už alyvos atliekų išvežimą, taip pat liudytojas parodė apie dokumentų įmonėje nesaugojimą, tačiau šie jo parodymai teismo nebuvo vertinami. Tai, kad UAB „E“ išlikusioje dokumentacijoje nebuvo rasta sutarčių ir kitų dokumentų, sudarytų su UAB „L“, nereiškia, kad šie dokumentai nebuvo sudaryti. Visi UAB „L“ dokumentai, įskaitant sutartis su UAB „E“, buvo perduoti įmonės „L“ pardavimo metu naujam savininkui E. B. Apie tai, kad UAB „E“ pateikė visus dokumentus, įrodančius alyvų atliekų sutvarkymą, buvo nurodyta pirminės G. V. apklausos metu 2014 m. balandžio 17 d.

16.4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarčių su UAB „E“ egzistavimo ir jų vykdymo, rėmėsi tik Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento specialistų išvadomis, tačiau tai darė neteisėtai ir nepagrįstai, nes 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvada yra neleistinas įrodymas dėl ją surašiusios specialistės M. Lippos šališkumo ir nekompetencijos, taip pat dėl to, kad M. Lippa savo išvadoje nustatinėjo faktus, kuriems nereikalingos jokios specialiosios žinios. Pagrindinė M. Lippos išvada, kuria grindžiamas kaltinimas, yra ta, kad perdavimo–priėmimo aktuose nurodyti alyvų atliekų kiekiai nebuvo perdirbti ar kitaip panaudoti, taip pat nebuvo išvežti perdirbti ar kitaip panaudoti į kitas valstybes, tačiau šių aplinkybių konstatavimas remiasi ne specialiosiomis žiniomis, o duomenų, kad UAB „L“ ar kitos įmonės būtų sutvarkiusios atliekas, nebuvimu. Tai, ar įvyko ūkinės operacijos, yra faktinės aplinkybės, kurias turi nustatyti teismas. 2020 m. birželio 23 d. specialisto išvada taip pat laikytina neteisėtu įrodymu, nes buvo nustatoma, įvyko ar ne ūkinės operacijos, taigi tai yra paprastos faktinės aplinkybės, kurioms nereikalingos jokios specialiosios žinios, be to, specialistės negali būti laikomos nepriklausomomis ir nešališkomis, nes 2020 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pavedė Agentūrai ir Departamentui atlikti objekto tyrimą pagal prokurorės suformuluotus klausimus, o 2020 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismas gavo Agentūros direktoriaus R. Špoko raštą, kuriame nurodoma, kad Agentūroje nėra specialisto, turinčio specialiųjų žinių ir įgūdžių, galinčio atlikti objekto tyrimą ir parengti specialisto išvadą dėl teismo nutartyje iškeltų klausimų, susijusių su G licencijuojamos veiklos priežiūra, ir kad Agentūra ir Departamentas yra du atskiri viešieji juridiniai asmenys, Agentūra neturi teisės duoti privalomus pavedimus Aplinkos apsaugos departamentui. 2020 m. vasario 7 d. raštu Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą su prašymu užtikrinti 2020 m. sausio 3 d. nutarties operatyvų vykdymą; 2020 m. vasario 14 d. Aplinkos ministerijos raštu Agentūra ir Departamentas buvo įpareigoti paskirti specialistus 2020 m. sausio 3 d. nutarčiai įvykdyti; 2020 m. vasario 27 d. Agentūros direktorius R. Špokas priėmė įsakymą, kuriuo, be kita ko, įpareigojo Departamento specialistes J. Šipulskienę ir V. Blažienę pateikti išvadą. Kyla klausimas, kaip vieno juridinio asmens vadovas nustatė, jog kito pavaldumo santykiais nesusijusio juridinio asmens konkretus darbuotojas turi specialiųjų žinių 2020 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytais klausimais. J. Šipulskienė ir V. Blažienė, rašydamos specialisto išvadą, nebuvo nepriklausomos ir nešališkos, taip pat neturėjo kompetencijos ar įgūdžių, reikalingų tiriant G licencijuotą veiklą, todėl negalėjo būti skiriamos specialistėmis. Be to, 2020 m. birželio 23 d. specialisto išvada yra nepagrįsta. Specialistės savo išvadas dėl faktinių aplinkybių apie tai, su kuo UAB „E“ buvo sudariusi sutartis dėl alyvų atliekų tvarkymo, kokioms įmonėms perdavė sutvarkyti alyvų atliekas, kiek alyvų atliekų sutvarkė UAB „E“ ir pan., darė remdamosi ribotu informacijos kiekiu (netirta UAB „Eko“, UAB „T“, UAB „En“, UAB „R“, UAB „M“, UAB „Ž“, UAB „K“ ir kt.). Specialisto išvados prieštaringumą rodo ir tai, kad, viena vertus, joje įrodinėjama, kad UAB „L“ neturėjo galimybių rinkti ir nerinko alyvų atliekų, kita vertus, pripažįstama, kad 3200 t, nurodytų UAB „L“ perdavimo–priėmimo aktuose, buvo surinkta.

16.5. 2020 m. birželio 23 d. specialisto išvadą ir 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadą paneigia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atliktas išsamus patikrinimas, paneigiantis teiginius apie UAB „L“ kokią nors neteisėtą veiklą, ir aiškiai patvirtina, kad atliekų tvarkymo paslaugos buvo įvykdytos, atitinkamai visos ūkinės operacijos atliktos, jokie netikri dokumentai nebuvo pagaminti ir (ar) panaudoti, taip pat nebuvo padaryta žala nei valstybei, nei G. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl UAB „L“ sutarčių su UAB „E“ neegzistavimo, UAB „L“ perdavimo–priėmimo aktuose nurodytų sutvarkytų alyvų atliekų kiekių faktinio nesutvarkymo yra neteisėtos, pažeidžiančios in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą ir G. V. nekaltumo prezumpciją.

16.6. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl BK 300 straipsnio 1 dalies, inkriminuotos G. V., padarymo yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tačiau teismas, nutraukdamas bylą, visiškai nepasisakė dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Iš kaltinimo nėra aišku, kaip apeliacinės instancijos teismas vertina neva suklastotą UAB „L“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kaltinime nurodoma, kad G. V. turėjo tikslą per tariamuosius (apsimestinius) sandorius išvengti atsakomybės už savo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir apsunkinti jų atskleidimą, tačiau tariamasis ir apsimestinis sandoris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra skirtingi sandoriai, taigi nuo tokio kaltinimo buvo sunku gintis. Jokių įrodymų apie tai, kad G. V. būtų privertęs A. V. ir E. B. pasirašyti kaltinime nurodomus dokumentus, nėra. E. B. savo noru ir valia pasirašė UAB „L“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perdavimo–priėmimo aktą ir kitus įmonės perleidimo dokumentus, pats E. B. buvo priverstas teisėsaugos institucijų neigti sandorių realumą, duoti nenuoseklius parodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vien E. B. parodymų nepakanka, kad būtų pagrįstas koks nors dokumentų klastojimas G. V.; priimtas pagrįstas, teisėtas ir teisingas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis.

16.7. Taip pat, nenustačius 2013 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2013 m. sausio 31 d. UAB „L“ dokumentų perdavimo–priėmimo akto, 2013 m. vasario 4 d. UAB „L“ akcininkų sąrašo ir 2013 m. vasario 4 d. prašymo VĮ Registrų centrui suklastojimo ir šių dokumentų panaudojimo, nėra pagrindo teigti, kad UAB „L“ dokumentai buvo sunaikinti. E. B. priėmus šiuos dokumentus, G. V. niekaip negali atsakyti už jų likimą, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais kokie nors dokumentai būtų naikinami ar sunaikinti. Be to, G. V. pirmosios instancijos teisme buvo kaltintas UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimu ir būtent dėl šio kaltinimo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas. Tačiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas savo iniciatyva teismo posėdžio metu pranešė, kad kaltinimas gali keistis iš sunaikinimo į paslėpimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl šios veikos nepasisakoma.

17. Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „B“ įgaliotas atstovas advokatas Mantas Valiukas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

17.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso teisės pažeidimus: netinkamai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, neatsakyta į esminius gynybos argumentus, taip pažeidžiant UAB „B“ teisę į sąžiningą (teisingą) procesą, neįvykdyta pareiga užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Surašytas baudžiamojo proceso įstatymo neatitinkantis nuosprendis, o netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas pasireiškė tuo, kad buvo klaidingai aiškinti BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų požymiai.

17.2. Kasaciniame skunde, remiantis gausia EŽTT jurisprudencija (sprendimai bylose Perez prieš Prancūziją, Baltic Master Ltd. prieš Lietuvą, Fomin prieš Moldovą, Paliutis prieš Lietuvą, Moreira Ferreira prieš Portugaliją, Česnulevičius prieš Lietuvą, Taxquet prieš Belgiją, Rostomashvili prieš Gruziją, Zhang prieš Ukrainą, Deryan prieš Turkiją, Laranjeira Marques da Silva prieš Portugaliją, Uche prieš Šveicariją, Mitrofan prieš Moldovą, Genov prieš Bulgariją) bei kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-942/2019, 2K-115/2008, 2K-248-689/2018), pabrėžiami sąžiningo proceso aspektai, susiję su teise būti išklausytam, teismo pareiga motyvuojant sprendimą nurodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti, teismas įpareigotas tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, išskyrus tuos, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių, atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų, tačiau kai argumento išnagrinėjimas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo, juolab apeliacinės instancijos teismui nepasisakant dėl konkretaus argumento, kuris reikalauja aiškaus ir konkretaus atsakymo, suinteresuoti asmenys negali žinoti, ar šis teismas tiesiog neišnagrinėjo to argumento, ar jį atmetė, ir jeigu atmetė, dėl kokių priežasčių. Pernelyg bendro pobūdžio formuluotės nėra tinkamas sprendimo motyvavimas, motyvuotas sprendimas suteikia apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti.

17.3. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimto sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes, nesant apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-266-976/2017). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019). Apeliacinės instancijos teismas, nesiimdamas priemonių, kad būtų nustatytos pirmosios instancijos teismo posėdyje ir vėlesniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo tirtos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, netiksliai apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, kruopščiai nepatikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, taip pažeidžiama BPK 320 straipsnio 3 dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

17.4. Tais atvejais, kai teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, prieštaringas, padarytos išvados nėra pagrindžiamos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, konstatuotinas BPK pažeidimas, kuris yra kasacijos dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-307-689/2019). Taip pat kasacijos pagrindą sudaro ir tie atvejai, kai nuosprendyje (nutartyje) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan., taip pat kai pateikti argumentai nėra pakankami daromoms išvadoms pagrįsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-788/2019, 2K-103-788/2020).

17.5. Teisme nebuvo atsakyta į esminius baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų argumentus: baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys, G, UAB „B“, UAB A proceso metu laikėsi pozicijos, kad G ir UAB „B“ sutartinių santykių dalykas yra alyvų atliekų tvarkymo sistemos kūrimas ir šios sistemos eksploatavimas, o ne sutvarkytų alyvų atliekų kiekiai ar užduočių vykdymas. UAB „B“ kartu su A realiai suteikė šias paslaugas G – sukūrė alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir ją eksploatavo, už šias paslaugas G sumokėjo UAB „B“ pagal sutartį ir išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (o ne perdavimo–priėmimo aktą). Taip pat už šias realiai suteiktas paslaugas G sumokėjo A pagal G ir A sudarytas penkiolika PVM sąskaitų faktūrų. Apgaulės prieš G nebuvo, UAB „B“ suteikė realias paslaugas, PVM sąskaita faktūra taip pat yra tikra; G gavo tik naudą, nes UAB „B“ (kartu su A) sukūrė alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir ją eksploatavo. Teismai šių aplinkybių nevertino. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo palankus baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims, skųsti tokį nuosprendį nebuvo pagrindo ir susiklostė situacija, kai viso proceso metu nebuvo pasisakoma dėl pirmiau nurodytų argumentų.

17.6. Tarp G ir UAB „B“ 2010 m. sausio 15 d. buvo sudaryta sutartis dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo, pagal kurį UAB „B“ įsipareigojo tarpininkauti organizuojant alyvų atliekų tvarkymą iki 2012 m. gruodžio 31 d., o G įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti UAB „B“ ne daugiau kaip 160 000 Lt (46 339,20 Eur). G ir UAB „B“ sutartinių santykių dalykas buvo alyvų atliekų tvarkymo sistemos kūrimas ir jos eksploatavimas – tai patvirtina tiek sutarties tekstas, tiek G bei UAB „B“ atstovų paaiškinimai, realiai susiklosčiusi sutarties vykdymo praktika. G dar 2016 m. gruodžio 14 d. rašte Lietuvos kriminalinės policijos biurui teigė, kad G valdyba neteiks civilinio ieškinio A ir UAB „B“, nes tam nėra pagrindo, „gamintojo atsakomybės principo“ įgyvendinimas dėl savo specifiškumo ne visada gali būti tiksliai apibrėžiamas sutartyse ir buhalterinėje apskaitoje, o ūkinės operacijos negali būti fiksuojamos elementariu prekių ar paslaugų vienetų įsigijimu už tam tikrą kainą, buhalterijos aspektu taip pat negalima nupirkti alyvų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir eksploatavimo paslaugos kaip vieneto. Dėl šių priežasčių 2010 m. sausio 15 d. sutartyje tarp G ir UAB „B“ bei A nevisiškai tiksliai apibrėžtos šalių pareigos (buvo panaudota šabloninė forma, sudaranti sąlygas sutarties interpretacijoms). Liudytojas A. S. nuosekliai proceso metu teigė, kad pagal sudarytas alyvų atliekų tvarkymo sutartis A kartu su UAB „B“ turėjo sukurti alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir ją eksploatuoti, t. y. užtikrinti, kad iš visų jų narių ir klientų visos atliekos būtų išvežamos laiku, būtų aprūpinama tara. UAB „B“ surinkimo nevykdė, bet surinkimo organizavimo funkcijas pagal sutartį atliko, atliekų tvarkymo sistema niekur nėra apibrėžta kaip prekės vienetas, šio liudytojo parodymai nuosprendyje neaptarti.

17.7. Kuriant ir eksploatuojant alyvų atliekų tvarkymo sistemą UAB „B“ kartu su A G suteikė tokias paslaugas: neatlygintinai priiminėjo arba mokėjo pinigus atliekų turėtojams už priduodamas alyvų atliekas; rinko visas alyvų atliekas iš norinčių jas priduoti atliekų turėtojų, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, netaikė mokesčio už atvykimą; aprūpino alyvų atliekų surinkimo talpyklomis neturinčius jų arba norinčius talpyklas turėti alyvų atliekų turėtojus, užtikrino, kad surinktos alyvų atliekos būtų saugomos pagal teisės aktų reikalavimus; surinktos alyvų atliekos buvo pagal teisės aktų reikalavimus eksportuojamos tik tokią teisę turintiems alyvų atliekų tvarkytojams, pagal reikalavimus saugiu visuomenei ir aplinkai būdu buvo perdirbtos. Visiems G narių klientams – autoservisams buvo teikiamos konsultacijos dėl alyvos atliekų pridavimo galimybių. Vykdydama sutartinius įsipareigojimus pagal 2010 m. sausio 15 d. susitarimą, UAB „B“ G teikė intelektualinio pobūdžio alyvų atliekų tvarkymo paslaugas, už suteiktas paslaugas buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kurių turinys patvirtina sutarties šalių tikrąją valią. G teisėtai 2012 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros pagrindu pervedė UAB „B“ joje nurodytą pinigų sumą, tai paneigia bet kokį žalos padarymą; tiek UAB „B“, tiek A patirtos išlaidos kuriant ir eksploatuojant alyvų atliekų tvarkymo sistemą yra didesnės už nuosprendyje nurodytas neva apgaule iš G pasisavintas pinigų sumas – tai taip pat paneigia sukčiavimo požymio buvimą.

17.8. Proceso metu buvo teikiamas prašymas atlikti objekto – UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, siekiant nustatyti, kokius ūkinius veiksmus atliko UAB „B“ ir kiek dėl to patyrė išlaidų, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus G kuriant ir eksploatuojant alyvų atliekų tvarkymo sistemą 2010–2013 metais. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir konstatuodamas, kad G nepagrįstai pervedė UAB „B“ 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur), apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti, kokias konkrečias paslaugas UAB „B“ suteikė G kuriant alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir ją eksploatuojant bei kokias patyrė sąnaudas teikiant šias paslaugas, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šiuos argumentus neatsakė. Iš apeliacinės instancijos teismo argumentų matyti, kad G ir UAB „B“ susitarė ne dėl alyvų atliekų tvarkymo, bet dėl konkretaus jų kiekio sutvarkymo – jų perdirbimo ar kitokio panaudojimo. Pabrėžtina, kad privačių teisinių santykių subjektų susitarimas yra tik šių subjektų reikalas, ir sutartinių santykių turinį aiškina jie; specialistės, atlikdamos tyrimus ir pateikdamos 2015 m. kovo 10 d., 2020 m. birželio 23 d., 2020 m. birželio 30 d. išvadas, peržengė savo kompetencijos ribas, nes aiškino privačių subjektų susitarimo turinį. Tiek specialistų išvados byloje, tiek apkaltinamojo nuosprendžio turinys dėl veiklos su alyvų atliekomis yra prieštaringas – tuose pačiuose dokumentuose minimas ir jų tvarkymas, ir sutvarkymas, neišskiriant konkretaus veiklos pobūdžio.

17.9. Apklausiama tyrimą atlikusi Departamento specialistė parodė, kad apie tai, jog šalys susitarė dėl alyvų atliekų sutvarkymo, nusprendė remdamasi A. S. parodymais, tačiau jis parodė priešingas aplinkybes. Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad alyvų atliekos tvarkomos vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį alyvų gamintojai ir importuotojai privalo sukurti alyvų atliekų tvarkymo sistemą. Alyvos atliekas gamintojai ir importuotojai galėjo tvarkyti individualiai arba kolektyviai, pvz., įsteigdami asociaciją. Įsteigdami ar įstodami į asociaciją, šiuo atveju – G, gamintojai ir importuotojai ne individualiai tvarkė alyvos atliekas, bet dalyvavo šių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl jie tokiu būdu visiškai įvykdė teisės aktų reikalavimus. Nei Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, nei jokiame kitame teisės akte nebuvo nustatyta kokia nors atsakomybė už užduočių neįvykdymą asociacijoms.

17.10. UAB „B“ veikoje nėra būtinojo BK 182 straipsnyje nustatyto požymio – apgaulės. UAB „B“ įvykdė visus prisiimtus įsipareigojimus G, o ši pagrįstai atsiskaitė su UAB „B“ už suteiktas paslaugas – alyvų atliekų sistemos kūrimą ir eksploatavimą, jokios apgaulės pati tariama nukentėjusi įmonė neįžvelgė. Nepriimtina, kad prokuratūra ir teismas valstybės vardu dirbtinai kriminalizuoja privačių asmenų tarpusavio santykius, bandydami prieš juridinio asmens valią įrodyti, kad jis yra apgautas, nors tai asmuo kategoriškai neigia. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė G ir UAB „B“ sutartinių santykių turinį, UAB „B“ sutartinių įsipareigojimų G įvykdymą, mokėjimo UAB „B“ faktinį ir teisinį pagrindus, dėl to neteisėtai konstatavo apgaulės požymį, taip pat nenustatytas ir žalos padarymas UAB „B“, atvirkščiai, G dėl A ir UAB „B“ veiksmų patyrė tik naudos.

17.11. Taip pat kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinimas sukčiavimu formuluojamas kaip žalos padarymas G, o ne G nariams, t. y. gamintojams ir importuotojams; 2020 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje nėra konstatuojama kokia nors žala G, o tik žala G nariams, taigi kaltinimo šia prasme jokie įrodymai nepatvirtina. Be to, Departamento atstovės nurodė, kad G nariai patyrė žalos, nes nebuvo įgyvendinti sutartiniai įsipareigojimai su G, tačiau nebuvo nurodyta, kokie konkretūs įsipareigojimai neįgyvendinti. Agentūros atstovės netyrė G sutarčių su savo nariais, taigi tokia pozicija yra deklaratyvi. Sutarčių pagrindu G pervesti pinigai UAB „B“ ir A sukūrė efektyviai funkcionuojančią alyvos atliekų tvarkymo sistemą, kuria gamintojai ir importuotojai iki šiol naudojasi nemokėdami nei UAB „B“, nei A, nei kitiems atliekų tvarkytojams.

17.12. UAB „B“ nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bendrininkavusi su A. P. ir G. V., klastojusi tris dokumentus: 2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį bei priedą prie šios sutarties, 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktą, 2012 m. gruodžio 31 d. perdavimo–priėmimo aktą. BK 300 straipsnio 3 dalies inkriminavimas yra nepagrįstas, nes G sumokėjo UAB „B“ 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur) pagal 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą 2010 m. sausio 15 d. sutarties tarp G ir UAB „B“ pagrindu. Inkriminuojami suklastoti dokumentai neturi jokio ryšio su G UAB „B“ pervesta 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur) suma.

17.13. UAB „B“ sutartis su UAB „L“ bei perdavimo–priėmimo aktas susiję su siekimu plėsti ir stiprinti kuriamą alyvų atliekų tvarkymo sistemą ir intensyvinti jos plėtrą, per UAB „L“ UAB „B“ buvo galimas bendradarbiavimas su UAB „E“, taip pat kitais verslo subjektais, su kuriais dėl pasikeitusios rinkos situacijos tiesioginis bendradarbiavimas nebuvo įmanomas. Vykdydama savo įsipareigojimus, UAB „L“ pateikė 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodomas 650 tonų alyvų atliekų tvarkymas. UAB „B“ neturėjo jokio pagrindo manyti, kad UAB „L“ prisiimtų įsipareigojimų pati ar per trečiuosius asmenis neįvykdys ar kad UAB „L“ pateikti perdavimo–priėmimo aktai remiasi ūkinėmis operacijomis, kurios realiai nebuvo vykdomos. UAB „L“ buvo realiai veikiantis atliekų tvarkytojas, taigi A. P. ir E. J. V., pasirašydami sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, neturėjo pagrindo manyti, kad ši įmonė nevykdys tų įsipareigojimų, kuriuos prisiima sutartimis, neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad UAB „L“ pateikiamuose perdavimo–priėmimo aktuose yra nurodyta neteisinga informacija, taigi pagrindo teigti, kad UAB „B“ žinojo apie UAB „L“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir tai žinodama sąmoningai pasirašė tikrovės neatitinkantį dokumentą, nėra. A. P. nuosekliai viso proceso metu teigė niekada neteisėtai neveikęs tam, kad apgaule būtų įgyjamas didelės vertės svetimas turtas, neteisėtai kitų asmenų naudai bendrininkų grupe su E. J. V., G. V. neveikė. Šias A. P. nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nėra, bendrininkavimo požymiai apkaltinamajame nuosprendyje neatskleisti.

17.14. Kaltinimas dėl BK 222 straipsnio 1 dalies yra išvestinis iš kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, todėl, nesant dokumento klastojimo ir sukčiavimo požymių UAB „B“ veikoje, savaime nėra ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių.

17.15. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 331 straipsnio 2 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu. Apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje nepanaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalių, pripažino nuteistuosius kaltais, taigi galioja du vienas kitam prieštaraujantys procesiniai teismų sprendimai; toks pažeidimas laikytinas esminiu ir sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18. Nuteistųjų A. P., E. J. V., G. V. ir nuteistosios UAB „B“ įgalioto atstovo Manto Valiuko kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

19. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis).

20. Dalimi kasacinių skundų argumentų ginčijamas teismų atliktas įrodymų (pvz., specialistų išvadų, liudytojų parodymų) vertinimas, ypač įrodymų pakankamumo, nustatant tam tikras reikšmingas bylai aplinkybes (pvz., alyvų atliekų sutvarkymą), vertinimas, taip pat apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės (teigiant, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatytas byloje nagrinėjamų sutarčių tikrasis turinys). Tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl tokius teiginius teisėjų kolegija nagrinėja tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies

21. Kasatoriai nurodo, kad, apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio, galioja du priešingi teismų sprendimai.

22. Pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis); nuosprendis sudarytas iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių (BPK 304–307 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis turi atitikti BPK 326 straipsnyje nurodytų sprendimų formuluotes, vykdant nuosprendį dėl jo rezoliucinės dalies formuluotės neturėtų kilti neaiškumų. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

23. Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, rėmėsi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, t. y. išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio siekė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Iš aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstytų motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas argumentavo procesinio sprendimo, nustatyto BPK 326 straipsnio 4 dalyje, priėmimą, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė, kaip keičiasi baudžiamojon teisinėn atsakomybėn patrauktų asmenų teisinė padėtis, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodė, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra panaikinamas. Tai laikytina baudžiamojo proceso pažeidimu, tačiau neesminiu, nes nuteistųjų procesinės teisės, iš jų ir teisė žinoti, už ką jie yra nuteisti, nebuvo suvaržytos, tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį šiuo kasaciniuose skunduose nurodytu argumentu nėra teisinio pagrindo.

Dėl BPK 256 straipsnio taikymo

25. Nuteistasis G. V. savo kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė nuosprendyje dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių veikų, t. y. inkriminavo jam UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis buvo įspėtas apie galimą kaltinimo pakeitimą, inkriminuojant jam ne buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, o jų paslėpimą.

26. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018 ir kt.). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.??????Pagal BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės bei kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, vadinasi, ne visų proceso metu pareikštų kaltinimų motyvai, o tik galutinio kaltinimo, pasitvirtinusio išnagrinėjus baudžiamąją bylą, motyvai.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasaciniame skunde nurodyti argumentai pripažįstami nepagrįstais.

Dėl specialiųjų žinių taikymo

28. Nuteistųjų A. P., E. J. V., G. V. ir nuteisto juridinio asmens UAB „B“ įgalioto atstovo kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus, vertindamas specialisto išvadas. Atskirų kasatorių skunduose nurodyti argumentai yra besikartojantys ir iš esmės analogiški, todėl dėl jų pasisakytina bendrai. Kasaciniuose skunduose ginčijamas atskirų byloje pateiktų specialisto išvadų kaip įrodymų patikimumas ir teisėtumas, akcentuojamas specialisto kompetencijos (specialiųjų žinių taikymo) viršijimas. Tačiau kasacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu patikrinęs apeliacinės instancijos teismo atliktą specialiųjų žinių tyrimą ir vertinimą, kasatorių nurodytų pažeidimų nenustatė, todėl šie kasacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

29. Specialisto tyrimas baudžiamojoje byloje skiriamas tais atvejais, kai reikalingos specialiosios žinios tam tikroje srityje, pavyzdžiui, gamtos, techninių, ekonominių bei kitų mokslų srityse. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368-489/2018). Tačiau, nepaisant šios specifikos, ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018), t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017, 2K-141-697/2021 ir kt.).

30. Nagrinėjamoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo paskirti ir atlikti keli atskiri specialistų tyrimai, kurių patikimumą ir teisėtumą ginčija kasatoriai.

30.1. Pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro G. Gudžiūno 2013 m. rugpjūčio 12 d. užduotį, patikslintą Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro R. Boiko 2014 m. birželio 6 d. užduotimi, Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Atliekų licencijavimo skyriaus vedėja M. Lippa atliko G, UAB A, UAB „L“, UAB „A“ ūkinės veiklos, susijusios su alyvos atliekų, baterijų ir akumuliatorių atliekų, apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymu, tyrimą bei surašė 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadą (19 t., b. l. 35–68). Specialisto išvadoje nustatyta, kokias veiklas iš alyvų atliekų tvarkymo veiklų tiriamuoju laikotarpiu turėjo teisę vykdyti juridiniai asmenys, kurių veikla tiriama, taip pat konstatuota, kad iš tiriamuoju laikotarpiu UAB A darbų perdavimo–priėmimo aktais G patvirtintų sutvarkyto 3002 t alyvų atliekų kiekio realiai buvo sutvarkyta (išvežus sutvarkyti į Lenkiją) 288,76 t alyvų atliekų, o 2713,24 t alyvų atliekų nebuvo sutvarkyta (nebuvo perdirbta arba kitaip panaudota, taip pat nebuvo išvežta perdirbti arba kitaip panaudoti į kitas valstybes), šių atliekų nesutvarkė ir UAB „L“. Nustatyta ir tai, kad nebuvo sutvarkyta 650 t alyvų atliekų, kurios buvo deklaruotos kaip sutvarkytos pagal perdavimo–priėmimo aktą, pasirašytą tarp UAB „L“ ir UAB „B“, šiai įgyvendinant 2010 m. sausio 15 d. susitarimą su G dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo.

30.2. Atlikus UAB „L“ ūkinės finansinės veiklos, susijusios su alyvų atliekų tvarkymu, tyrimą, Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus III poskyrio vyriausiosios specialistės I. Stankuvienės surašytoje 2016 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-75 konstatuota, kad UAB „L“ pagal pasirašytas sutartis su UAB A ir UAB „B“ alyvos atliekų, iš viso 3850 t, nesutvarkė, taip pat neperdavė savo įsipareigojimų sutvarkyti alyvų atliekas trečiajam asmeniui, todėl, į buhalterinę apskaitą įtraukus dokumentus apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, įstatymų nustatytą laiką nesaugant ir nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų, UAB „L“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ veiklos, pajamų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2013 m. liepos 31 d. (27 t., b. l. 2–25).

30.3. Atlikus UAB A ūkinės finansinės veiklos, susijusios su alyvų atliekų tvarkymu, tyrimą Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus I poskyrio vyriausiosios specialistės R. Petravičienės ir vyriausiosios specialistės I. Podkoritovienės surašytoje 2016 m. vasario 29 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-7 konstatuota, kad, UAB A realiai nesutvarkius viso 2010, 2011, 2012 metais G deklaruoto kaip sutvarkyto alyvų atliekų kiekio, išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – alyvų atliekų tvarkymo paslaugos, taip pat UAB A buhalterinėje apskaitoje apskaityta ir realiai neįvykusi ūkinė operacija su UAB „L“ dėl alyvų atliekų tvarkymo paslaugos įsigijimo, taip pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB A turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. sausio–liepos mėn. (28 t., b. l. 2–27).

30.4. Atlikus UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos, susijusios su alyvų atliekų tvarkymu, tyrimą, Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus III poskyrio vyriausiosios specialistės V. Malinauskienės surašytoje 2016 m. kovo 23 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-12 konstatuota, kad, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje apskaičius realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ ir alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimą G, negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2012 m. (27 t., b. l. 74–86).

30.5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvados ir nuteistųjų (ikiteisminio tyrimo metu – įtariamųjų) A. P. ir E. J. V. gynėjo advokato L. Belevičiaus prašymu iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išsireikalautų 2015 m. lapkričio 9 d. patikrinimo pažymos (20 t., b. l. 32–41) ir 2016 m. balandžio 26 d. patikrinimo pažymos (patikslintos 2015 m. lapkričio 9 d. patikrinimo pažymos) (20 t., b. l. 61–76), kuriose, atlikus neplaninius patikrinimus, pateiktos pastabos dėl 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvados, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje buvo paskirtas objektų tyrimas. Šia nutartimi Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pavesta atlikti UAB A, UAB „B“, UAB „A“, UAB „L“, esant būtinybei – ir G, ūkinės veiklos tyrimą (47 t., b. l. 12–16). Atlikus objektų tyrimą, buvo pateiktos Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vedėjos J. Babikės ir Taršos prevencijos departamento Atliekų prevencijos kontrolės skyriaus vedėjos D. Kazlauskienės 2020 m. birželio 30 d. specialistų išvada (47 t., b. l. 71–81) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės ir kontrolės skyriaus vyriausiųjų specialisčių J. Šipulskienės ir V. Blažienės 2020 m. birželio 23 d. specialistų išvada (47 t., b. l. 83–123). 2020 m. birželio 30 d. specialistų išvadoje iš esmės buvo patvirtintos 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvados, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB A turėjo teisę rinkti, saugoti (laikyti) alyvų atliekas, o nuo 2012 m. gegužės 16 d. – vežti į Lenkijos Respubliką alyvų atliekas, UAB „L“ ir UAB „B“ turėjo teisę rinkti alyvų atliekas, teisės saugoti (laikyti) ir (ar) perdirbti, ir (ar) išvežti tvarkyti į užsienio valstybes alyvų atliekų neturėjo. 2020 m. birželio 23 d. specialistų išvadoje iš esmės buvo patvirtintos 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvados dėl to, kad UAB „L“ pagal sudarytas sutartis su UAB „B“ ir UAB A realiai nesutvarkė deklaruoto kaip sutvarkyto atitinkamai 650 t ir 3200 t alyvų atliekų kiekio, atitinkamai nebuvo sutvarkyti ir UAB A deklaruoti G kaip sutvarkyti alyvų atliekų kiekiai (per 2010 metus – 624 t, per 2011 metus – 893 t, per 2012 metus – 1485 t).

31. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad byloje nebuvo objektyvaus pagrindo skirti specialistų tyrimus, nes jų tyrimo objektu buvo alyvos atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas. Kaip jau buvo nurodyta, specialisto tyrimas baudžiamojoje byloje skiriamas tais atvejais, kai bylos aplinkybėms nustatyti yra reikalingos specialiosios žinios. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinės žinios nėra laikomos specialiosiomis žiniomis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo prasme. Daryti išvadas dėl byloje taikomų normų turinio ar byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2017). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad byloje specialistų tyrimai buvo paskirti pagrįstai.

31.1. Byloje nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos itin specifinėje srityje – alyvų atliekų tvarkymo srityje, kurioje veikiančių subjektų teisės ir pareigos yra apibrėžtos atskiruose teisės aktuose (tiek įstatymuose, tiek poįstatyminiuose aktuose), atskirų veiklų vykdymas galimas tik turint licencijas ir (ar) išduotus leidimus, atliekų tvarkymo srityje veikiantys subjektai už savo veiklą privalo atsiskaityti (teikti ataskaitas) jų veiklą prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, kurios atlieka subjektų veiklos patikrinimus, aktuali informacija apie subjektų veiklą kaupiama specialiuose registruose ir pan. Tuo labiau užduotimi atlikti pirmąjį specialisto tyrimą buvo pavesta įvertinti ne tik alyvos atliekų tvarkymo veiklą, bet ir kitų atliekų (baterijų ir akumuliatorių, kitokių apmokestinamųjų gaminių, elektroninės ir elektros įrangos) srautų tvarkymo veiklą (19 t., b. l. 1–3, 13–14).

31.2. Specialistų tyrimai, atlikti VMI, taip pat reikalavo atitinkamų specialiųjų žinių, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymu, mokėjimų atlikimu ir įskaitymu, mokėtinų mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu. Be to, atliekų tvarkymo srityje veikusių subjektų ūkinė finansinė veikla nagrinėjamoje byloje buvo vertinama dėl pakankamai ilgo – 2010–2013 m. laikotarpio.

31.3. Taigi, nagrinėjamai bylai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti šiuo konkrečiu atveju vien teisinių žinių taikymo nepakako, todėl, siekiant nustatyti nuteistųjų ir jų vadovaujamų juridinių asmenų veiklos pobūdį, galimai pažeistus alyvos atliekų tvarkymą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atlikti kompetentingus ir patikimus skaičiavimus, kuriais būtų galima pagrįsti teismo išvadas, buvo būtinas specialiųjų žinių, kurių bylą nagrinėję teismai neturi, taikymas.

32. Kasatoriai taip pat ginčija atitinkamų specialistų išvadų patikimumą, teigdami, kad iš esmės jos yra grįstos 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvados, kuri, kasatorių manymu, negali būti laikoma leistinu įrodymu, rezultatais.

33. Iš dalies pritartina kasatoriams, kad VMI specialisto išvados, surašytos 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 23 d. dėl UAB A, UAB „B“, UAB „L“ ūkinės finansinės veiklos, susijusios su alyvos atliekų tvarkymu, tyrimo, yra grindžiamos ir 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvada. Nurodytose specialisto išvadose, be kita ko, remiamasi 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje nustatytomis aplinkybėmis apie realiai nesutvarkytus alyvų atliekų kiekius, taip pat apie atitinkamai tarpusavyje ir su G pasirašytuose paslaugų perdavimo–priėmimo aktuose, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose apklaustos specialistės V. Malinauskienė, I. Stankuvienė, R. Petravičienė, I. Podkoritovienė paaiškino, kad, teikdamos išvadas užduotais klausimais dėl piniginių atsiskaitymų, buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, vadovavosi 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje nustatyta aplinkybe, kad atitinkamos ūkinės operacijos buvo fiktyvios. Kartu nurodė, kad nustačius, jog ūkinės operacijos vyko, UAB A, UAB „B“, UAB „L“ pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose ir buhalterinės apskaitos registruose ūkinės operacijos būtų apskaitytos tinkamai ir pažeidimų nebūtų konstatuota.

34. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio išvados, kai užduotyje specialistui (ekspertui) ar tyrimui (ekspertizei) atlikti pateiktuose duomenyse (kurių vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva) jau būna formuluojamos tam tikros sąlygos (nagrinėjamu atveju tam tikri teiginiai dėl sandorių ar ūkinių operacijų fiktyvumo, tikrovės neatitinkančių duomenų užfiksavimo buhalterinės apskaitos dokumentuose), yra laikomos sąlyginėmis. Nors sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados savaime nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, jų vertinimas turi ypatumų. Tokiu atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant VMI specialisčių išvadas, pirmiausia turi būti patikrinta 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvados atitiktis įrodymams keliamiems reikalavimams.

34.1. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai dėl 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvados kaip įrodymo vertinimo yra priešingi. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvados nevertino, motyvuodamas tuo, kad išvadą surašiusi specialistė M. Lippa teisminio nagrinėjimo metu buvo nušalinta. Skundžiamame Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvada buvo pripažinta tinkamu, teisėtu ir patikimu įrodymu, o šioje išvadoje nurodytomis aplinkybėmis buvo grindžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kasatorių veiksmų nusikalstamo pobūdžio.

34.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi, remiantis BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir to paties straipsnio 3 dalimi, specialistė M. Lippa nušalinta nuo dalyvavimo procese (43 t., b. l. 182–183). BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad specialistas negali dalyvauti procese, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių jo nešališkumu. Pagal BPK 58 straipsnio 3 dalį ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas.

34.3. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. posėdyje prieš numatytą specialistės M. Lippos apklausą kaltinamųjų A. P., E. J. V. gynėjas advokatas L. Belevičius pateikė prašymą nušalinti specialistę. Buvo nustatyta, kad specialistė M. Lippa iš darbo Aplinkos apsaugos agentūroje išėjo 2015 m. liepos mėn. ir nuo to laiko verčiasi individualia veikla (teikia konsultacijas atliekų tvarkymo klausimais), vienas iš dabartinių jos klientų yra UAB „T“, anksčiau ji paslaugas teikė ir UAB „Ž“ (43 t., b. l. 174–178); ir kad šios bendrovės taip pat teikia atliekų tvarkymo paslaugas ir iš esmės yra UAB „B“ ir E. J. V. vadovautos UAB A konkurentės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi specialistė pagrįstai buvo nušalinta nuo tolesnio dalyvavimo procese, nes dėl nurodytų santykių su konkuruojančiomis bendrovėmis kilo pagrįstų abejonių dėl M. Lippos galimybių išlikti objektyviai ir nešališkai teikiant paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu.

34.4. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, specialistės M. Lippos nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas tik vertinant galimybę jai duoti paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju toks specialistės M. Lippos nušalinimas nelėmė jos ikiteisminio tyrimo metu parengtos specialisto išvados kaip įrodymo neleistinumo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atskirais atvejais aplinkybės, sudarančios pagrindą nušalinti specialistą teismo proceso metu, gali paaiškėti tik teismo proceso metu, nors realiai egzistavo jau specialisto išvados rengimo metu. Tokiais atvejais sprendimas dėl specialisto nušalinimo kartu turėtų įtakos ir specialisto išvados ar jo teiktų paaiškinimų vertinimui. Todėl sprendžiant šiuos klausimus svarbu nustatyti, kada atsirado aplinkybės, sudarančios pagrindą nušalinti specialistą. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės atsirado po 2015 m. liepos mėn., t. y. jau atlikus pavestą tyrimą ir surašius specialisto išvadą, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių kiltų pagrįstų abejonių dėl M. Lippos nešališkumo atliekant jai pavestą tyrimą ir rengiant specialisto išvadą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadą leistinu įrodymu. O pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šios išvados vien dėl to, kad ją surašiusi specialistė M. Lippa buvo nušalinta bylos nagrinėjimo teisme metu.

34.5. Kasatorių argumentas, kad M. Lippos surašytos išvados negalima pripažinti patikimu įrodymu dėl specialistės nekompetencijos, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje specialistės M. Lippos nušalinimas nuo dalyvavimo procese dėl nekompetentingumo grindžiamas tuo, kad M. Lippa, dirbdama Aplinkos apsaugos agentūroje, buvo gavusi tris drausmines nuobaudas dėl netinkamo darbinių funkcijų atlikimo, be to, visos šios nuobaudos buvo paskirtos dėl su nagrinėjama byla susijusių juridinių asmenų bei jų atstovų skundų. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl to specialistė gali duoti nepalankius kasatoriams paaiškinimus ir turi būti nušalinta dėl nekompetentingumo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS00NzI0LTQ2My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-4724-463/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-4724-463/2015">I-4724-463/2015</a>, 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-8868-790/2015, 2016 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3813-815/2016, tarnybinės nuobaudos M. Lippai buvo paskirtos dėl praleistų terminų atsakyti į Aplinkos apsaugos agentūroje gautus raštus ir praleisto termino pateikti jai pavestą surašyti specialisto išvadą (43 t., b. l. 115–122, 126–137, 138–163). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, nusprendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo specialistės nušalinimo dėl nekompetentingumo motyvavimas yra dviprasmiškas ir prieštaringas, nes, viena vertus, gautomis tarnybinėmis nuobaudomis grindžiama specialistės nekompetencija, akcentuojama, kad tarnybinės nuobaudos M. Lippai paskirtos dėl su nagrinėjama byla susijusių juridinių asmenų bei jų atstovų skundų. Kita vertus, nutartyje iš esmės nepasisakyta dėl M. Lippos kaip specialistės atlikti jai pavestą tyrimą kompetencijos. BPK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas dalyvauti procese dėl nekompetentingumo negali būti aiškinamas atskirai nuo BPK 89–90 straipsnių. Specialisto kompetencija pastarųjų BPK nuostatų kontekste suprantama kaip specialiųjų žinių ir įgūdžių turėjimas, gebėjimas juos taikyti konkrečiu atveju. Taigi, nors tarnybinių funkcijų atlikimas nustatytais terminais yra svarbus, vis dėlto anksčiau aptartų BPK nuostatų prasme specialisto kompetentingumas pirmiausia sietinas ne su tarnybinių funkcijų atlikimu laiku, o su specialiosiomis žiniomis ir įgūdžiais.

34.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys apie M. Lippai paskirtas tarnybines nuobaudas nepaneigia jos kaip specialistės kompetencijos, turimų specialiųjų žinių ir gebėjimo jas tinkamai taikyti atliekant jai pavestą tyrimą ir surašant specialisto išvadą. Todėl BPK 58 straipsnio 3 dalyje nustatytas specialistės nušalinimo pagrindas nutartyje nurodytas formaliai, yra nepagrįstas specialistės žinių ir gebėjimų vertinimu.

34.7. Darytina išvada, kad, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, specialistės M. Lippos nušalinimas nuo proceso bylą nagrinėjant teisme savaime nesudaro pagrindo jos ikiteisminio tyrimo metu surašytos specialisto išvados nepripažinti įrodymu ir nevertinti pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė ir atsakė į gynybos keliamas abejones dėl šios specialisto išvados leistinumo (skundžiamo nuosprendžio 54–55 punktai) ir nepadarė esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, vertindamas šią išvadą kartu su kitų specialiųjų tyrimų rezultatais.

35. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, vertindamas byloje gautas specialisto išvadas ir kitą su jomis susijusią bylos medžiagą.

36. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas specialisto išvadas leistinais ir patikimais įrodymais, įvertino specialistų kompetenciją, tirtos medžiagos išsamumą, taip pat gautų tyrimų rezultatų santykį su kita bylos medžiaga, įskaitant gynybos teiktą konsultacinę išvadą, taip pat iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išsireikalautas 2015 m. lapkričio 9 d. patikrinimo ir 2016 m. balandžio 26 d. patikrinimo pažymas (skundžiamo nuosprendžio 56–68 punktai).

36.1. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, įvertino specialisčių kompetenciją, kurią patvirtina M. Lippos, Aplinkos apsaugos agentūroje dirbusių J. Babikės ir D. Kazlauskienės ir Aplinkos apsaugos departamente dirbusių J. Šipulskienės ir V. Blažienės, VMI specialisto išvadas parengusių I. Stankuvienės, R. Petravičienės, I. Podkoritovienės, V. Malinauskienės turimas išsilavinimas, darbo patirtis, einamos pareigos ir jų kvalifikacija. Antra, išvadas parengusios specialistės buvo įspėtos pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados teikimą. Trečia, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje apklaustos VMI išvadas parengusios specialistės V. Malinauskienė, I. Stankuvienė, R. Petravičienė, I. Podkoritovienė savo išvadas patvirtino, pateikė paaiškinimus pagal joms užduotus klausimus.

36.2. Siekiant pašalinti bet kokias gynybos keliamas abejones dėl 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvados, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi buvo paskirtas atlikti UAB A, UAB „B“, UAB „A“, UAB „L“, esant būtinybei – ir G, ūkinės veiklos tyrimas bei gautos 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. birželio 30 d. specialistų išvados. Pastarąją išvadą parengusios Aplinkos apsaugos departamento specialistės J. Šipulskienė ir V. Blažienė buvo apklaustos apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jame savo išvadas patvirtino, motyvuotai ir išsamiai atsakė į joms užduotus klausimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo duomenis iš Aplinkos apsaugos departamento apie specialisto išvados rengimą (konsultacijas su kitų skyrių darbuotojais) (48 t., b. l. 56–57, 59–146; 49 t., b. l. 1–55, 57–188).

36.3. Nekyla abejonių ir dėl to, kad byloje paskirti specialistų tyrimai galėjo būti atlikti neišsamiai. Kaip matyti iš 2015 m. kovo 10 d., 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. birželio 30 d. specialisto išvadų, specialistų tyrimai atlikti ne tik naudojantis baudžiamosios bylos medžiaga, bet ir išimtinai Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento vykdant jiems pavestas funkcijas disponuojamais dokumentais ir informacija (informacinės sistemos AIVIKS posistemės ASTA apskaitos ataskaitos duomenys; Atliekas tvarkančių įmonių registro duomenys, su licencijas išduodančios institucijos funkcijų vykdymu susiję dokumentai; su taros integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimu susiję dokumentai; išrašai ir duomenys apie alyvų atliekų tvarkymą iš atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos duomenų elektroninio teikimo sistemos ataskaitų, išduotų leidimų išvežti alyvos atliekas iš Lietuvos Respublikos ir patvirtinimų apie šių atliekų sutvarkymą registrų, anksčiau Aplinkos apsaugos departamento atliktų patikrinimų informacija). VMI specialisčių atliktų tyrimų metu, be baudžiamosios bylos medžiagos, naudotasi ir duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, VĮ Registrų centrui juridinių asmenų teiktais dokumentais, banko sąskaitų išrašais, VMI informacinėse duomenų bazėse turima informacija. Taigi, byloje paskirtus tyrimus atlikusios specialistės ištyrė visą joms prieinamą informaciją ir įvertino pasinaudodamos savo žiniomis atitinkamose srityse (atliekų tvarkymo veiklos licencijavimo ir atliekų tvarkymo veiklos priežiūros, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių apskaičiavimo bei deklaravimo).

36.4. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. lapkričio 9 d. patikrinimo ir 2016 m. balandžio 26 d. patikrinimo pažymas, jas parengusių V. Misenkos, R. Miftachovo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pateiktą konsultacinę išvadą (ataskaitą apie faktinius pastebėjimus) ir ją parengusio R. Norkaus paaiškinimus, išdėstė motyvus, kodėl nustatydamas faktines bylos aplinkybes rėmėsi būtent 2015 m. kovo 10 d., 2020 m. birželio 23 d., 2020 m. birželio 30 d. specialistų išvadomis.

37. Nepagrįsti kasacinių skundų argumentai, kad Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento specialistės nebuvo kompetentingos, nepriklausomos ir nešališkos pateikti 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. birželio 30 d. išvadas joms pavestais klausimais. Šie kasatorių argumentai yra deklaratyvūs ir nedetalizuoti, iš esmės grindžiami Aplinkos apsaugos agentūros raštu apie paskirto atlikti objektų tyrimo netikslingumą.

37.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi paskirtą UAB A, UAB „B“, UAB „A“, UAB „L“, esant būtinybei – ir G, ūkinės veiklos tyrimą buvo pavesta atlikti Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, pagal kiekvienos iš šių įstaigų kompetenciją atsakant į užduotus klausimus, tyrimą organizuoti pavesta Aplinkos apsaugos agentūrai.

37.2. Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. sausio 22 d. rašte Vilniaus apygardos teismui nurodyta, kad, pagal teisinio reglamentavimo pasikeitimus (atskirtos gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo ir licencijuojamos veiklos priežiūros funkcijos), Aplinkos apsaugos agentūra nebevykdo licencijuojamos veiklos priežiūros funkcijų, todėl Aplinkos apsaugos agentūroje nėra specialisto, turinčio specialiųjų žinių ir įgūdžių, galinčio atlikti objektų tyrimą ir parengti specialisto išvadą dėl nutartyje iškeltų klausimų, susijusių su G licencijuojamos veiklos priežiūra, tačiau Aplinkos apsaugos agentūra galėtų atsakyti, ar užduotyje nurodyti ūkio subjektai nurodytu laikotarpiu turėjo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Rašte taip pat keliamas specialiųjų žinių reikalaujančio tyrimo tikslingumo klausimas ir nurodoma, kad Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentas yra atskiri viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, todėl Aplinkos apsaugos agentūra negali ir organizuoti paskirto objektų tyrimo atlikimo (47 t., b. l. 46–47).

37.3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. raštu Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos apsaugos departamentui pakartotinai, kaip ir 2020 m. sausio 3 d. nutartyje, išaiškinta, kad tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek Aplinkos apsaugos departamentas nutartimi buvo įpareigoti atsakyti į klausimus pagal savo kompetenciją, esant būtinybei net atlikti atskirus tyrimus (47 t., b. l. 52–54). Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrės J. Grigaravičienės 2020 m. vasario 14 d. raštu Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos apsaugos departamentui nurodyta paskirti kompetentingus specialistus nutarčiai vykdyti, o Aplinkos apsaugos agentūrai – organizuoti nutarties vykdymą (47 t., b. l. 59).

37.4. Įgyvendinant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus R. Špoko 2020 m. vasario 27 d. įsakymu buvo paskirti atsakingi asmenys paskirtam objektų tyrimui atlikti: Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vedėja J. Babikė ir Taršos prevencijos departamento Atliekų prevencijos kontrolės skyriaus vedėja D. Kazlauskienė – atsakyti į klausimo dalį, ar nurodyti ūkio subjektai turėjo teisę tvarkyti, t. y. surinkti ir (ar) saugoti, ir (ar) perdirbti, ir (ar) išvežti tvarkyti į užsienio valstybes alyvų (buitinių ir pramoninių) atliekas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės J. Šipulskienė ir V. Blažienė – atsakyti į likusius 2020 m. sausio 3 d. nutartyje užduotus klausimus (47 t., b. l. 62).

37.5. Kaip matyti iš byloje pateiktų 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. birželio 30 d. specialistų išvadų, Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento paskirtos specialistės atsakė būtent į tuos klausimus, kuriuos apėmė jų kompetencija ir į kuriuos joms buvo pavesta atsakyti.

37.6. Apibendrinant darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės nepatvirtina kasatorių teiginių, kad nei Aplinkos apsaugos agentūra, nei Aplinkos apsaugos departamentas neturėjo specialistų, turinčių reikiamų specialiųjų žinių ir galinčių atsakyti į jiems pavestus klausimus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pagal įstaigų kompetenciją buvo atlikti du atskiri tyrimai ir pateikti atsakymai tik į tuos klausimus, su kuriais susijusi įstaigų veikla. Nors kasatoriai akcentuoja, kad Aplinkos apsaugos agentūros direktorius įsakymu įpareigojo atlikti objektų tyrimą sau nepavaldžios įstaigos darbuotojus, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas atlikti objektų tyrimą buvo įpareigotas teismo nutartimi, o Aplinkos apsaugos agentūros direktorius, organizuodamas tyrimą, tik nurodė, į kuriuos klausimus (jų dalį) gali atsakyti Aplinkos apsaugos agentūros specialistės, į kuriuos – Aplinkos apsaugos departamento specialistės.

38. Taip pat nepagrįsti kasatorių argumentai, kad tyrimą atlikusios specialistės viršijo savo kompetencijos ribas ir nustatė tokias aplinkybes, kurios nėra susijusios su specialiųjų žinių taikymu, todėl specialisto išvadomis remtis negalima.

38.1. Visų pirma, pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje yra ir teiginių, iš esmės peržengiančių specialisto kompetenciją (pvz., padaryta išvada, jog G, sudarydama sutartis dėl alyvų atliekų tvarkymo su UAB A ir leisdama pasitelkti trečiuosius asmenis šiai pareigai vykdyti, pažeidė licencijavimo taisykles). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė besiremiantis tik ta specialisto išvados dalimi ir išvadomis, kurios pagrįstos specialiųjų žinių taikymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės buvo patikslintos apeliacinės instancijos teisme gautose specialistų išvadose. Analogiška išvada padaryta ir dėl kitų byloje gautų specialisto išvadų. Todėl vien atskiri teiginiai, išeinantys už specialiųjų žinių taikymo ribų, nurodyti specialisto išvadoje, nesudaro pagrindo visos specialisto išvados nepripažinti tinkamu, patikimu ir teisėtu įrodymu ir ja nesivadovauti.

38.2. Kita vertus, pažymėtina, kad 2015 m. kovo 10 d. ir 2020 m. birželio 23 d. specialistų išvadose santykių, susiklosčiusių tarp UAB „B“ ir UAB A bei UAB „L“ ir tarp G bei UAB „B“ ir UAB A, teisinis vertinimas nėra pateiktas. Specialistų išvadose vertintas tarp šių juridinių asmenų vykusių ūkinių operacijų realumas, ir tik ta apimtimi, kiek tai susiję su specialistų galimybe nustatyti atitinkamas aplinkybes naudojantis turimomis informacinėmis sistemomis, registrais ir pateiktomis ataskaitomis. Nurodytose specialisto išvadose nustatytas aplinkybes ir duomenis, kuriais remtasi surašant specialisto išvadas, apeliacinės instancijos teismas įvertino kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais (apklaustų asmenų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga).

39. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad specialistų išvados yra nepatikimos ir tuo aspektu, kad jose kalbama apie skirtingus atliekų tvarkymo procesus – tvarkymą ir sutvarkymą, kurie neatitinka atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

39.1. Pagal prokuroro 2013 m. rugpjūčio 12 d. užduotį, patikslintą 2014 m. birželio 6 d. užduotimi, buvo klausiama, ar atitinkami subjektai turėjo teisę tvarkyti alyvų atliekas (1 klausimas) ir ar realiai buvo sutvarkyta tiek atliekų, kiek deklaruota (2 klausimas) (19 t., b. l. 1–3, 13–14).

39.2. 2015 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad teisė tvarkyti alyvų atliekas turi būti suprantama kaip teisė sutvarkyti jas taip, kad būtų įvykdytos Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, nustatytos alyvų atliekų tvarkymo užduotys – atliekas regeneruoti, perdirbti ar kitaip naudoti (pvz., energijai, kurui, atitinkančiam skystojo kuro kokybės reikalavimus, gauti), tai atitinka ir Alyvų atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, nustatytus alyvų atliekų tvarkymo būdus.

39.3. Pažymėtina, kad ir tarp G ir UAB A, UAB A ir UAB „L“, UAB „B“ ir UAB „L“ sudarytose alyvų atliekų tvarkymo sutartyse šių sutarčių vykdytojai (atitinkamai UAB A ir UAB „L“) įsipareigojo surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti sutarčių prieduose nustatytus alyvų atliekų kiekius.

39.4. Taigi, tiek pagal sutarčių nuostatas, tiek pagal jas vykdant pasirašytus perdavimo–priėmimo aktus byloje visiškai pagrįstai buvo tiriami tvarkytų ir sutvarkytų alyvų atliekų kiekiai. Taip pat darytina išvada, kad terminų,,sutvarkymas“ ir,,tvarkymas“ vartojimas specialistų išvadose nesutrukdė apeliacinės instancijos teismui tinkamai suprasti juos ir vertinti specialistų išvadas kartu su kitais bylos duomenimis, o gynybai viso proceso metu ginčyti specialistų išvadų turinį.

Dėl BK 222, 300 ir 182 straipsnių tinkamo taikymo

40. Kasaciniuose nuteistosios UAB „B“ įgalioto atstovo, nuteistųjų A. P. ir E. J. V. skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Kasatoriai nurodo, kad byloje nenustatyti sukčiavimo požymiai – apgaulė ir didelė žala. Ginčydami netinkamą BK 300 straipsnio 3 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies taikymą, kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė tikrąsias bylos aplinkybes, t. y. nurodo, jog sandoriai ir jų įvykdymą patvirtinantys dokumentai yra tikri, ūkinės operacijos apskaitytos tinkamai, G lėšos už realiai gautas paslaugas pagrįstai pervestos UAB,,B“ ir UAB A.

41. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, šioje byloje labai susijusios, kai kurios iš jų kvalifikuotos kaip padarytos esant idealiajai sutapčiai, todėl aptariamos bendrai. Pagrindiniai, iš esmės sutampantys savo turiniu, kasacinių skundų argumentai taip pat bus nagrinėjami kartu.

42. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad A. P. (bylai aktualiais laikotarpiais buvęs UAB „L“ vadybininku atliekų tvarkymo srityje; UAB A direktoriaus pavaduotoju, vadovavęs G), E. J. V. (UAB A vadovas), G. V. (UAB „L“ vadovas) padarė nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, t. y., veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, bendrai pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, įtraukdami į UAB „L“ ir UAB A buhalterinę apskaitą. G, suklaidinta netikrų dokumentų, dėl apgaulės manydama, kad buvo sutvarkytos tepimo ar pramoninių alyvų atliekos, pervedė į UAB A sąskaitą ne mažiau kaip 877 994,47 Lt (254 284,77 Eur), taip buvo apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas.

43. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas toks nuteistųjų veikimas:

43.1. A. P., E. J. V., G. V. susitarė ir suplanavo nusikalstamą veiką: žinodami apie tikras G ir UAB A sudarytas alyvų atliekų tvarkymo sutartis su pakeitimais, pagal kurias UAB A įsipareigojo surinkti 3117 t alyvų atliekų ir jas sutvarkyti, už surinktų atliekų toną numatant įvairaus dydžio atlygį (nuo 83,99 Eur be PVM iki 89,78 Eur be PVM), taip pat apie tai, kad G. V. atstovaujamai UAB „L“ išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija suteikia teisę tik rinkti pavojingas atliekas, be teisės jas saugoti, tvarkyti ir eksportuoti ir ji neturi fizinių galimybių, išteklių bei techninių priemonių įsipareigojimams įvykdyti, tačiau turėdami tikslą fiktyviai parodyti, kad UAB A sutartinius įsipareigojimus vykdo, susitarė kaip priedangą panaudoti G. V. vadovaujamą UAB „L“, tarp šios bendrovės ir UAB A sudaryti žinomai netikrus dokumentus ir jų pagrindu apgaule, įgyvendinant išankstinį bendrininkų susitarimą, UAB A naudai įgyti didelės vertės G valdomas gamintojų ir (ar) importuotojų lėšas.

43.2. Įgyvendindami nusikalstamus veiksmus G. V., E. J. V. ir A. P., A. P. dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebus, parengė dvi atliekų tvarkymo sutartis ir jų priedus, į jas įrašė melagingus duomenis, kad UAB „L“ įsipareigojo surinkti ir sutvarkyti 1700 tonų (neatlygintinai) ir 1500 tonų alyvų atliekų, už toną atliekų sutvarkymo mokant 5,79 Eur be PVM.

43.3. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. šias sutartis su priedais patvirtinti, jas pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir UAB A antspaudus, tai šie ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrus dokumentus, ir juos panaudojo, įtraukdami į UAB „L“ ir UAB A buhalterinę apskaitą.

43.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, G. V., E. J. V. ir A. P., A. P. dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus kitiems bendrininkams, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikrų dokumentų – pirmiau minėtų sutarčių tarp UAB A. ir UAB,,L“, taip pat tikrų sutarčių (tarp G ir UAB A) pagrindu, įrašė melagingus duomenis ir parengė alyvų atliekų sutvarkymo perdavimo–priėmimo aktus, nurodydami, kad vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovė – UAB A priima 3200 t alyvų atliekų sutvarkymo paslaugas, o vėliau – kad UAB A perduoda, o užsakovė G priima 3002 t alyvų atliekų sutvarkymą.

43.5. Po to A. P., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė G. V. ir E. J. V. minėtus dokumentus patvirtinti, juos pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir UAB A antspaudus (arba pavedant tai padaryti kitiems asmenims), tai pastarieji ir padarė, taip bendrai pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, įtraukdami į UAB „L“ ir UAB A buhalterinę apskaitą.

43.6. Taip G, kaip jau minėta, suklaidinta netikrų dokumentų, dėl apgaulės manydama, kad alyvų atliekos buvo sutvarkytos, pervedė į UAB A sąskaitą ne mažiau kaip 877 994,47 Lt (254 284,77 Eur), taip buvo apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas.

44. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat konstatuota, kad A. P. (atitinkamais laikotarpiais buvęs vadybininku UAB,,L“; vadovavęs UAB „B“, atstovavęs G) ir G. V. (UAB „L“ vadovas) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, taip pat pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to kitam asmeniui buvo padaryta didelė žala. G, suklaidinta netikrų dokumentų, dėl apgaulės manydama, kad buvo sutvarkytos alyvų atliekos, pervedė į UAB „B“ sąskaitą ne mažiau kaip 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur), taip buvo apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas.

45. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas toks nuteistųjų veikimas:

45.1. A. P., veikdamas bendrininkų grupe su G. V., susitarė ir suplanavo nusikalstamą veiką: žinodami apie tikrą susitarimą tarp G ir UAB „B“ dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo, pagal kurį UAB „B“ įsipareigojo tarpininkauti vykdant alyvų atliekų tvarkymą, o G įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti ne daugiau kaip 160 000 Lt (46 339,20 Eur) (be PVM); apie tai, kad G. V. atstovaujamai UAB „L“ licencija suteikia teisę tik rinkti pavojingas atliekas, turėdami tikslą fiktyviai parodyti, kad UAB „B“ sutartinius įsipareigojimus vykdo, suplanavo parengiamuosius veiksmus ir susitarė kaip priedangą panaudoti G. V. vadovaujamą UAB „L“, tarp šios bendrovės ir UAB „B“ sudaryti žinomai netikrus dokumentus ir jų pagrindu apgaule, įgyvendinant išankstinį bendrininkų susitarimą, UAB „B“ naudai įgyti didelės vertės G valdomas gamintojų ir (ar) importuotojų lėšas.

45.2. Įgyvendindami nusikalstamus veiksmus, G. V. (UAB „L“ direktorius) ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant bei duodant nurodymus, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebus, įrašydami melagingus duomenis, parengė alyvų atliekų tvarkymo sutartį bei priedą prie šios sutarties, kuria UAB „L“ įsipareigojo savo lėšomis surinkti ir sutvarkyti 650 tonų tepimo ar pramoninių alyvų atliekų, o UAB „B“ įsipareigojo sumokėti UAB „L“ po 241,54 Lt (69,95 Eur) (be PVM) už vieną toną sutvarkytų alyvų atliekų, nurodė UAB,,L“ darbuotojui kartu su G. V. minėtus dokumentus patvirtinti, juos pasirašant ir uždedant UAB „L“ ir UAB „B“ antspaudus, tai pastarieji ir padarė, taip bendrai pagamindami netikrus dokumentus (2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį bei priedą prie šios sutarties), kurie buvo A. P. ir G. V. panaudoti, įtraukiant juos į UAB „B“ ir UAB „L“ buhalterinę apskaitą.

45.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, G. V. ir A. P., šiam dar parengus šią veiką ir jai vadovaujant, duodant nurodymus, iš anksto žinodami, kad paslauga įvykdyta nebuvo, remdamiesi žinomai netikro dokumento – atliekų tvarkymo sutarties pagrindu, pagamino netikrą dokumentą – įrašė melagingus duomenis ir parengė perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo vykdytoja – UAB „L“ perduoda, o užsakovė – UAB „B“ priima 650 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas, įtraukdami į bendrovių UAB „L“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą.

45.4. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. P. pagamino netikrą dokumentą – įrašydamas melagingus duomenis, parengė darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal tikrą susitarimą dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo, nurodydamas, kad vykdytoja – UAB „B“ tarpininkavo vykdant alyvų atliekų tvarkymą už 157 128,79 Lt (45 507,64 Eur) (be PVM) sumą, ir patvirtino, jį pasirašydamas, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį G.

45.5. G, suklaidinta netikrų dokumentų, dėl apgaulės manydama, kad alyvų atliekos buvo sutvarkytos, pervedė į UAB „B“ sąskaitą ne mažiau kaip 190 125,84 Lt (55 064,25 Eur), taip buvo apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas.

46. Apeliacinės instancijos teismas nuteistuosius taip pat pripažino kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už atitinkamų netikrų dokumentų įtraukimą į bendrovių buhalterinę apskaitą: A. P. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitą; E. J. V. – už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB A buhalterinę apskaitą. G. V. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą – įtraukė į ją netikrus dokumentus ir sunaikino buhalterinės apskaitos dokumentus, tai bus aptarta vėliau.

47. Juridinis asmuo UAB „B.“, atstovaujama vadovo (direktoriaus) A. P., kuris, vadovaudamas UAB „B“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį už veikas, kurias padarė A. P., veikdamas jos vardu, naudai ir interesams, bendrininkaudamas su G. V. (UAB,,L“ vadovu).

48. Kaip jau konstatuota šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų tirdamas ir vertindamas įrodymus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau vertins, ar pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

49. Pagal BK 300 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šios nusikalstamos veikos sudėtį, nurodė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022):

49.1. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas).

49.2. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

49.3. Remiantis Civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 dalimi, 1.78 straipsnio 1 dalimi, tariamasis, t. y. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas, sandoris negalioja ir yra niekinis, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Tariamuosius ir apsimestinius sandorius patvirtinančiose sutartyse iš esmės yra įtvirtinama tikrovės neatitinkanti informacija ir tai gali tapti pagrindu, esant ir kitoms aplinkybėms, tokias sutartis pripažinti suklastotomis. Spręsdami klausimą dėl tokių sutarčių pripažinimo suklastotais dokumentais baudžiamosiose bylose, teismai privalo ne tik įsitikinti, kad sutartyje nurodyti duomenys įtvirtina tikrovėje nebūtus faktus, bet ir įvertinti pačios sutarties galimų neigiamų pasekmių reikšmingumą ir pavojingumą, tikrųjų sutarties sudarymo tikslų keliamą grėsmę trečiųjų asmenų teisėms, teisinei tvarkai ir visuomenės interesams.

49.4. BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytas kvalifikuojantis didelės žalos požymis apima turtinę ir (arba) neturtinę žalą, tačiau ji turi būti įrodyta. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan. Padaryta turtinė ar neturtinė žala (arba jos grėsmė) nustatoma pačiai dokumentų valdymo tvarkai ir nebūtinai siejama su asmenine žala juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtinės žalos dydis paprastai yra siejamas su konkrečiu piniginiu nominalu ir laikytinas objektyvaus turinio kriterijumi; kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai laikoma didelės vertės turtu ir teismų praktikoje pripažįstama didele žala nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-7-47-895/2015). Neturtinė žala pripažįstama didele, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, padaroma kitokio pobūdžio fizinė ar moralinio pobūdžio žala, tokiais atvejais yra remiamasi kitokiais vertinamais kriterijais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-117-697/2017, 2K-175-303/2018, 2K-23-1073/2020).

49.5. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018).

50. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

50.1. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, siekiant inkriminuoti šias veikas, būtina nustatyti pasekmes: dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.??????Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-322-1073/2019).

50.2. Nagrinėjamai bylai svarbu ir tai, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartis), veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-303/2017, 2K-242-303/2018, 2K-198-689/2019 ir kt.).

51. Taigi, siekiant tinkamai kvalifikuoti veiką kaip netikrų dokumentų pagaminimą ir apgaulingą apskaitos vedimą, visų pirma būtina nustatyti, kad juridiniai faktai (ūkinės operacijos – alyvų atliekų tvarkymas), kurie konstatuoti teisinę reikšmę turinčiuose dokumentuose (sutartyse, perdavimo–priėmimo aktuose, taip pat atitinkamuose buhalterinės apskaitos dokumentuose), neįvyko ir buvo melagingai nurodyti atitinkamuose dokumentuose. Nustačius, kad buvo pagaminti netikri dokumentai, įrašant į juos tikrovės neatitinkančius duomenis, turi būti vertinama, ar jų panaudojimas bendrovių buhalterinėje apskaitoje sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes.

52. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 71–77 punktų, iš dalies ir 78–79 punktų, teismas padarė įrodymų visuma grįstą išvadą, jog sutartyse ir perdavimo–priėmimo aktuose fiksuotas 3850 t alyvų atliekų kiekis negalėjo būti ir nebuvo sutvarkytas UAB,,L“ ar jai pasitelkiant kitus asmenis. Tai, kad ši išvada, kaip teigiama kasaciniuose skunduose, padaryta iš esmės remiantis netiesioginiais įrodymais, nereiškia, kad ši aplinkybė neįrodyta. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad ši aplinkybė nustatyta remiantis byloje tinkamai surinktais ir įvertintais įrodymais, apeliacinės instancijos teismui nuosekliai laikantis įrodinėjimo, vadovaujantis netiesioginiais įrodymais, taisyklių.

53. Byloje nustatyta, kad G turėjo licenciją organizuoti alyvų atliekų tvarkymą; UAB A turėjo teisę rinkti, saugoti (laikyti) alyvų atliekas (o nuo 2012 m. gegužės 16 d. – vežti į Lenkijos Respubliką), UAB „B“ turėjo teisę rinkti alyvų atliekas. Asociacija ir bendrovės taip pat galėjo veikti rinkoje kaip tarpininkės, taigi sudaryti sutartis su bendrovėmis, turinčiomis licencijas tvarkyti tokias atliekas, t. y. regeneruoti, perdirbti, eksportuoti arba kitaip panaudoti. Byloje esantys dokumentai ir specialistų išvadų rezultatai pagrindžia, kad nors UAB,,L“, su kuria minėtos bendrovės tariamai sudarė neatlygintines ir atlygintines alyvų atliekų sutvarkymo sutartis, buvo išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija, ji suteikė teisę tik rinkti pavojingas atliekas, taip pat ir kitą variklio, pavarų dėžės ir tepalinę alyvą, be teisės jas saugoti, tvarkyti ir eksportuoti. Todėl UAB,,L“ neturėjo teisės tvarkyti alyvos atliekas, t. y. alyvos atliekas regeneruoti, perdirbti arba kitaip panaudoti; UAB „L“ nebuvo įtraukta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, nebuvo užsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre alyvos atliekoms tvarkyti, nebuvo užsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre alyvos atliekų išvežimo (eksporto) veiklai, UAB „L“ nebuvo išduoti leidimai išvežti atliekas į kitas valstybes. Kartu byloje konstatuota, kad UAB,,L“ neturi fizinių galimybių, išteklių bei techninių priemonių atitinkamos apimties įsipareigojimams įvykdyti pagal tariamai sudarytas su ja UAB A ir UAB,,B“ sutartis. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB,,E“, turinti licenciją tvarkyti alyvų atliekas, taip pat jokios kitos bendrovės, galinčios tai daryti, nebuvo sudariusios alyvų tvarkymo sutarčių su UAB,,L“.

54. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymais grįstą išvadą, jog nei UAB A, nei UAB,,B“ nei pačios, nei per UAB,,L“ nesutvarkė tokių alyvų atliekų kiekių, kurie nurodyti sutartyse ir perdavimo–priėmimo aktuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nustatė, jog per 2012 m. UAB A sutvarkė (išvežus sutvarkyti į Lenkiją, alyvos sutvarkytos, atliekų tvarkymo veikla R9) 288,780 t alyvos atliekų, tačiau nėra duomenų, ar šis alyvų atliekų kiekis buvo sutvarkytas G ar (ir) individualių gamintojų ir importuotojų vardu (skundžiamo nuosprendžio 85 punktas).

55. Apibendrinant konstatuotina, kad byloje nustatyta, jog atitinkamuose dokumentuose aptariamas alyvų atliekų kiekis nebuvo sutvarkytas.

56. Kasaciniame G. V. skunde taip pat teigiama, kad dėl UAB „L“ sutarčių sudarymo su UAB „E“ – galutinio grandinės principu veikiant neva pasitelkto subrangovo alyvų atliekoms tvarkyti – įrodinėjimo našta buvo perkelta nuteistajam G. V.

57. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisė į nekaltumo prezumpciją ir iš jos kylantis imperatyvas, kad įrodinėjimo našta tenka kaltintojui, nėra absoliutūs. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje savaime nėra draudžiamos fakto ir teisės prezumpcijos, veikiančios kiekvienoje nacionalinėje baudžiamojoje teisėje, tačiau valstybės visais atvejais privalo nustatyti pagrįstas tokių prezumpcijų ribas, atsižvelgdamos į sprendžiamo klausimo svarbą ir veiksmingai užtikrindamos asmens teisę į gynybą (pvz., 1988 m. spalio 7 d. sprendimo byloje Salabiaku prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10519/83, 28 punktas; 2010 m. kovo 18 d. sprendimo byloje Krumpholz prieš Austriją, peticijos Nr. 13201/05, 34 punktas).

58. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktų motyvų matyti, kad teismas, nustatydamas aptariamą aplinkybę, vertino asmenų parodymus, specialistų išvadas, jų paaiškinimus, rašytinius įrodymus byloje kaip visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „L“ nepavedė subrangos pagrindu tvarkyti atliekų UAB „E“, taip pat jokiai kitai įmonei, kurios pavadinime yra,,eko“ (kaip teigė G. V.) (skundžiamo nuosprendžio 77 punktas).

59. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-697/2018, 2K-9-976/2022 ir kt.). Iš apeliacinės instancijos teismo argumentų matyti, kad buvo išnaudotos visos protingos įrodinėjimo galimybės, siekiant nustatyti UAB „E“ ir UAB „L“ sutartinių santykių buvimo faktą ir jų turinį, remiantis iš įvairių šaltinių gautais įrodymais kaip visuma, pagrįstai nustatyta, kad UAB „L“ nepavedė subrangos pagrindu tvarkyti atliekų UAB „E“ ar kitam asmeniui.

60. Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė tikrąjį sandorių turinį. Pasak jų, G neužsakinėjo alyvų atliekų tvarkymo (ar jų sutvarkymo) paslaugų iš UAB A ir UAB,,B“, o užsakė alyvų atliekų tvarkymo organizavimo sistemos sukūrimą. Panašios pozicijos taip pat laikosi civilinė ieškovė G. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

60.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal G ir UAB A sudarytas alyvų atliekų tvarkymo sutartis su pakeitimais UAB A įsipareigojo surinkti 3117 t alyvų atliekų ir jas sutvarkyti, už toną numatant įvairaus dydžio atlygį. Pagal tarp G ir UAB „B“ sudarytą susitarimą dėl alyvų atliekų tvarkymo organizavimo UAB „B“ įsipareigojo tarpininkauti vykdant alyvų atliekų tvarkymą, o G įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti ne daugiau kaip 160 000 Lt (46 339,20 Eur) (be PVM). Perdavimo–priėmimo aktais tarp UAB,,L“ ir UAB A ir UAB,,B“ konstatuotas atitinkamai 3200 t ir 650 t alyvų atliekų sutvarkymas, tarp UAB A ir G – 3002 t alyvų atliekų sutvarkymas, tarp UAB,,B“ ir G konstatuotas alyvų atliekų tvarkymo organizavimo paslaugų už 157 128,79 Lt (45 507,64 Eur) (be PVM) sumą įvykdymas (paslaugos kaina iš esmės sutampa su UAB,,L“ įsipareigojimu UAB,,B“ sutvarkyti 650 t alyvų atliekų, mokant po 241,54 Lt (69,95 Eur) (be PVM) už vieną toną).

60.2. Taigi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog G sutartyse su UAB A, šios bendrovės netikrose sutartyse su UAB,,L“ ir atitinkamai perdavimo–priėmimo aktuose tarp UAB,,L“ ir UAB A, o vėliau tarp UAB A ir G aiškiai nurodoma, kad yra užsakoma alyvų atliekų tvarkymo paslauga, numatant jų kiekį tonomis ir, tam tikrais atvejais, atlygį už tonos atliekų sutvarkymą. G sutartyje su UAB,,B“ iš tiesų nenurodomas tvarkytinų alyvų atliekų kiekis tonomis, o kalbama apie alyvų atliekų tvarkymo organizavimo paslaugą, už kurią įsipareigojama sumokėti, o vėliau sudarytame perdavimo–priėmimo akte – apie tarpininkavimo vykdant alyvų atliekų tvarkymą paslaugą. Tačiau vėlesnėse UAB,,B“ (kaip alyvų atliekų tvarkymo tarpininkės) ir UAB,,L“ netikrose sutartyse ir perdavimo–priėmimo aktuose jau kalbama apie 650 t alyvų atliekų sutvarkymą, o pinigų suma, nurodyta už tokio kiekio atliekų sutvarkymą, sutampa su minėtoje G ir UAB,,B“ sutartyje nurodyta suma. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog nepagrįsti yra kasatorių argumentai dėl neva tikrojo, niekaip dokumentuose nefiksuoto susitarimo, būtent dėl G. iš UAB A. ir UAB,,B“ užsakytos paslaugos – alyvų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir jos eksploatavimo.

60.3. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad alyvų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir jos eksploatavimas kasatorių aiškinamas gana prieštaringai. Viena vertus, kasatoriai nurodo, kad sutartys buvo sudarytos dėl tam tikro intelektinio produkto (pvz., atlikta išsami alyvų atliekų tvarkymo rinkos analizė; informacijos bei konsultacijų teikimas), kurio pardavimo, kasatorių teigimu, jų įmonės negalėjo apskaityti. Kita vertus, kasatoriai daug dėmesio skiria tam, kad nagrinėjamu atveju visos alyvų atliekos vis dėlto buvo surinktos, nurodant, kad UAB A ir UAB,,B“ neatlygintinai priiminėjo arba mokėjo pinigus atliekų turėtojams už atiduotas alyvų atliekas; rinko visas alyvų atliekas iš norinčių jas priduoti atliekų turėtojų, aprūpino juos alyvų atliekų surinkimo talpyklomis; užtikrino, kad surinktos alyvų atliekos būtų saugomos pagal visus teisės aktų reikalavimus. Taigi, iš pateiktų argumentų akivaizdu, kad tai, ką kasatoriai vadina alyvų atliekų tvarkymo sistema, tėra atskiri alyvų atliekų tvarkymo proceso etapai. Kasaciniame G. V. skunde taip pat pabrėžiama, kad UAB,,L“ surinktos alyvų atliekos buvo perduotos UAB,,E“, kuri turėjo licenciją tvarkyti atliekas, išveždama jas į užsienį. Kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, jog byloje nenustatytos UAB „B“ ir UAB A patirtos sąnaudos įgyvendinant sutartis (o būtent atsisakyta atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kuris tai nustatytų), kurios siejamos su alyvų atliekų rinkimu ir tvarkymu. Taigi toks byloje surinktai medžiagai prieštaraujantis neva tikro susitarimo tarp G ir kitų bendrovių turinio aiškinimas buvo pagrįstai paneigtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, padarant išvadą, jog sutartyse ir perdavimo–priėmimo aktuose nurodomi (su)tvarkytų alyvų kiekiai neatitinka tikrovės.

60.4. Apibendrinant darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atitinkamo kiekio alyvos atliekų su(tvarkymo) paslauga įvykdyta nebuvo, kaltinimuose inkriminuoti dokumentai buvo pagaminti, nurodant juose netikrus duomenis apie sutvarkytas alyvų atliekas.

61. Kasatoriai nepateikia savarankiškų argumentų dėl netinkamo BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo. Taigi, teisėjų kolegija daro išadą, kad tinkamai nustatęs, jog buvo pagaminti netikri dokumentai, įrašant į juos tikrovės neatitinkančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis visa bylos medžiaga, be kita ko, ir tinkamai įvertintomis specialistų išvadomis, pagrįstai nusprendė, kad duomenų apie neįvykusias ūkines operacijas panaudojimas atitinkamų bendrovių buhalterinėje apskaitoje sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes.

62. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs esamą bylos medžiagą, taip pat atlikęs įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, pagrįstai nustatė, jog nuteistieji pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, nurodytus kaltinimuose, taip pat apgaulingai vedė atitinkamos bendrovės apskaitą, įtraukdami į ją duomenis apie realiai nevykusias ūkines operacijas (alyvų atliekų tvarkymo paslaugas). Būtent:

62.1. Sutartys tarp UAB A ir UAB,,L“ ir jų priedai, pagal kuriuos UAB,,L“ įsipareigojo surinkti ir sutvarkyti 3200 t alyvų atliekų (2011 m. kovo 30 d. atliekų tvarkymo sutartis Nr. 11/03/30 ir priedas prie šios sutarties, 2012 m. sausio 19 d. atliekų tvarkymo sutartis Nr. 12/01/19 ir priedas prie šios sutarties), alyvų atliekų tvarkymo paslaugų perdavimo–priėmimo aktai tarp šių bendrovių, pagal kuriuos buvo surinkta ir sutvarkyta 3200 t alyvų atliekų (2011 m. spalio 7 d., 2011 m. gruodžio 30 d., 2012 m. lapkričio 22 d. perdavimo–priėmimo aktai), taip pat alyvų atliekų tvarkymo paslaugų perdavimo–priėmimo aktai tarp UAB A ir G, pagal kuriuos buvo konstatuotas 3002 t alyvų atliekų sutvarkymas (2011 m. spalio 10 d., 2012 m. vasario 8 d., 2013 m. vasario 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktai), neatspindi realių ūkinių operacijų, todėl byloje nustatytus ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (80–83 punktai) detaliai aprašytus nuteistųjų A. P., G. V., E. J. V. veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą.

62.2. Netikrų dokumentų įtraukimas į UAB A buhalterinę apskaitą, kartu tinkamai kvalifikuotas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes dėl to, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtraukti netikri dokumentai, kilo būtinos šiai veikai inkriminuoti pasekmės, t. y. dėl UAB A buhalterinės apskaitos registruose įrašytų duomenų apie pirmiau nurodytas realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ ir jų pardavimą G, UAB A 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. finansinės atskaitomybės rinkinių balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitose, pateiktose Juridinių asmenų registrui, įrašytų neteisingų duomenų apie UAB A turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą negalima iš dalies nustatyti UAB A turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. sausio–liepos mėn.

62.3. UAB „L“ ir UAB „B“ 2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartis Nr. 11-03-29-1 ir priedas prie šios sutarties, 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį vykdytoja UAB „L“ perduoda, o užsakovė UAB „B“ priima 650 tonų alyvų atliekų tvarkymo paslaugas, 2012 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį vykdytoja UAB „B“ tarpininkavo vykdant alyvų atliekų tvarkymą už 157 128,79 Lt (45 507,64 Eur) (be PVM) sumą, o G priėmė darbus, neatspindi realių ūkinių operacijų, todėl byloje nustatytus ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (87–88 punktai) detaliai aprašytus nuteistųjų A. P., UAB,,B“ ir G. V. veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą.

62.4. Netikrų dokumentų įtraukimas į UAB,,B.“ buhalterinę apskaitą, kartu tinkamai kvalifikuotas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes dėl to, kad į šios bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtraukti netikri dokumentai, kilo būtinos šiai veikai inkriminuoti pasekmės, t. y. dėl apgaulingai tvarkytos bendrovės buhalterinės apskaitos – UAB „B“ buhalterinės apskaitos registruose įrašytų duomenų apie realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimą iš UAB „L“ ir jų pardavimą G, UAB „B“ 2012 m. finansinės atskaitomybės rinkinių balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitose, pateiktose Juridinių asmenų registrui, įrašytų neteisingų duomenų apie UAB „B“ turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2012 m.

63. Kasaciniame G. V. skunde BK 222 straipsnio 1 dalies netinkamas taikymas yra ginčijamas skirtingais nuo jau aptartų argumentais, todėl dėl jų pasisakoma atskirai.

64. G. V. veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, buvo dvejopo pobūdžio. Visų pirma, G. V. nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą: už tai, kad kartu su A. P. ir E. J. V. pagamino netikrus dokumentus (2011 m. kovo 30 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11/03/30 ir priedą prie šios sutarties, 2012 m. sausio 19 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr. 12/01/19 ir priedą prie šios sutarties, 2011 m. spalio 7 d., 2011 m. gruodžio 30 d., 2012 m. lapkričio 22 d. perdavimo–priėmimo aktus) ir kartu su A. P. pagamino netikrus dokumentus (2011 m. kovo 29 d. alyvų atliekų tvarkymo sutartį Nr. 11-03-29-1 ir priedą prie šios sutarties, 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo–priėmimo aktą) ir pateikė sutartiniu pagrindu UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, kurie dėl šios veikos nėra kalti, šių dokumentų pagrindu UAB „L“ buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas – alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimą UAB A ir UAB „B“. Antra, už buhalterinių dokumentų sunaikinimą. G. V. pripažintas kaltu už tai, kad sunaikino jo žinioje esančius UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl šių veikų negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ veiklos, pajamų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2013 m. liepos 31 d.

65. Kasatorius neteisus teigdamas, kad BK 222 straipsnio 1 dalies taikymas jam yra išvestinis iš dokumentų klastojimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su bendrininkais suklastoti dokumentai nebuvo buhalterinės apskaitos dokumentai (sutartys, perdavimo–priėmimo aktai), taigi, vadovaujantis pirmiau nurodyta teismų praktika, G. V. veikos tinkamai kvalifikuotos kaip apgaulingos apskaitos tvarkymas ir buhalterinių dokumentų sunaikinimas ir dokumentų klastojimas.

66. Kaip jau aptarta pirmiau šioje nutartyje, informacijos, vadovaujantis suklastotais dokumentais, įrašytos į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, netikrumas, t. y. alyvų atliekų tvarkymo paslaugų pardavimo UAB A ir UAB „B“ nebuvimas, yra įrodytas baudžiamojoje byloje surinktais, ištirtais ir kaip visuma įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentai sunaikinti, padarė nustatęs, kad UAB „L“ akcijos nebuvo parduotos E. B., jokie įmonės buhalteriniai dokumentai jam taip pat nebuvo perduoti. Kasaciniame skunde nurodomas nesutikimas su liudytojo E. B. parodymais nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes nenurodomi baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie galėjo lemti netinkamą įrodymų vertinimą.

67. Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padariniai atskleisti tinkamai įvertinus bylos medžiagą, taip pat specialiųjų tyrimų rezultatus. 2016 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities VMI specialisto išvadoje „Dėl UAB „L“ ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad realiai alyvų tvarkymo veiklos UAB „L“ nevykdė ir alyvų atliekų tvarkymo paslaugų UAB A bei UAB „B“ nepardavė, alyvų atliekų tvarkymo sandoriai tarp UAB „L“ ir UAB A bei tarp UAB „L“ ir UAB „B“ realiai nėra įvykę. UAB „L“, įstatymų nustatytą laiką nesaugodama ir nepateikdama visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų, nedeklaruodama pajamų metinėse pelno mokesčio deklaracijose ir nemokėdama mokesčių, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Dėl UAB „L“ padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ veiklos, pajamų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2013 m. liepos 31 d.

68. G. V. nusikalstamų veikų darymo metu buvo UAB „L“ vadovas, tad yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas, esant vadinamajai tarpinio vykdymo situacijai (pagal teismų praktiką įmonės vadovas gali būti tik BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai pats sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-313-696/2017).?? Be to, asmuo, sunaikinęs ar paslėpęs buhalterinės apskaitos dokumentus, nebūtinai turi turėti specialiojo subjekto statusą, nes už tokio pobūdžio veiką atsako tokią veiką padaręs asmuo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-596/2012, 2K-257-693/2015).??

69. Darytina išvada, kad nuteistojo G. V. sąmoninga veika, pasireiškusi pirmiau aptartais dviem alternatyviais veiksmais, sukėlė nusikalstamus padarinius ir buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

70. BK 182 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Teismų praktikoje nurodoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022):

70.1. BK 182 straipsnyje išdėstytos normos apsaugos objektu laikytinos nuosavybės ir kitos turtinės teisės, o šios nusikalstamos veikos dalyku – turtinė nauda įgijus svetimą turtą ar turtinę teisę, panaikinus turtinę prievolę ar jos išvengus. Turtinės naudos įgijimas apgaule kartu reiškia ir atitinkamos turtinės žalos padarymą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei, savivaldybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai ir kt. (materialioji sudėtis).

70.2. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą, suteikiantį kaltininkui galimybę neteisėtai išvengti turtinės prievolės. Apgaulė sukčiaujant reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

70.3. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, ir to nori.

70.4. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.).

71. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusprendžia, kad jos netinkamai įvertintos kaip BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika, nes nenustatyta sukčiavimui būdinga apgaulė ir žala.

71.1. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-389/2013, 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022 ir kt.).??? Kaip jau minėta, sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020).?????? Apgaulė, kaip objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, paprastai labai glaudžiai susijusi su nukentėjusio asmens nesuvokimu, kad jis yra esmingai suklaidintas ir dėl to perduoda turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis ir (ar) civilinis ieškovas, tapę sukčiavimo aukomis, paprastai pripažįsta patyrę žalos. Nors, pagal teismų praktiką, tai, kad nukentėjusysis ar civilinis ieškovas nereiškia civilinio ieškinio, siekdami žalos atlyginimo, savaime nereiškia, kad teismai negali konstatuoti žalos kaip nusikalstamos veikos būtinojo požymio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-697/2022).

71.2. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, civilinė ieškovė G viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji nebuvo apgauta ir žalos nepatyrė, kad nuteistiesiems inkriminuotas G pervestas sumas ji sumokėjo už suteiktas paslaugas ir dėl to asociacija ir jos nariai ne tik kad nepatyrė žalos, tačiau patyrė naudą.

71.3. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas apgaulės ir žalos požymius kaip būtinuosius sukčiavimo požymius nustatė remdamasis šioje nutartyje jau aptartomis įrodytomis aplinkybėmis, būtent tuo, kad alyvų atliekos nebuvo sutvarkytos, o jų sutvarkymas buvo įformintas suklastojant atitinkamus dokumentus. Toks sukčiavimo klastojant dokumentus arba panaudojant suklastotus dokumentus įrodinėjimo būdas yra įprastas ir paprastai tinkamas. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju susiklostė tokia procesinė situacija, kai net nustačius, kad alyvų atliekos nebuvo ir negalėjo būti sutvarkytos, nes įmonės, turėjusios teisę tvarkyti tokio pobūdžio atliekas, jų ne(su)tvarkė, liko nenustatyta, į ką buvo nukreipta apgaulė ir kas patyrė kaltinimuose nurodytą žalą.

71.4. Pirma, pažymėtina, kad, pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, UAB A ir UAB „B“ naudai buvo įgytos didelės vertės G valdomos gamintojų ir (ar) importuotojų lėšos. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, liko nenustatyta (dėl to, kad byloje nagrinėjami 2010 – 2013 m. įvykiai, taip pat dėl to, kad byla nagrinėjama pagal gynybos skundus, nėra realių faktinių ir teisinių procesinių galimybių nustatyti), ar alyvų atliekos faktiškai buvo surenkamos iš G narių, kokiu būdu jie gaudavo alyvų atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentas (pažymas), kad yra surinktos atliekos, kurios, kaip matyti iš bylos duomenų, nebuvo panaikintos ar kitaip ginčijamas jų tikrumas. Šios aplinkybės svarbios, ypač tuo aspektu, kad iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad UAB,,B“ ir UAB A yra sumokėtos G valdomos jos narių lėšos. Taigi, būtent asociacijos nariai yra galutiniai naudos gavėjai, nes jie dalyvaudami alyvų atliekų surinkimo sistemoje, t. y., turėdami patvirtinimą, kad iš jų alyvų atliekos yra tinkamai surinktos, įvykdė reikalavimą,,teršėjas moka“. Priešingu atveju jiems galėtų kilti įvairios teisinės pasekmės, įskaitant administracinę atsakomybę.

71.5. Antra, svarbu ir tai, kad sandoriai, kurie lėmė G lėšų pervedimą UAB,,B“ ir UAB A, buvo sudaryti tarp privačių juridinių asmenų, kurie laikosi bendros pozicijos, kad sutartys, pagal kurias sumokėtos lėšos, yra įvykdytos. G, kaip jau minėta, viso proceso metu laikosi nuoseklios procesinės pozicijos, kad ji nebuvo apgauta ir žalos nepatyrė, kad jos nariai, kurių interesais ji veikia, taip pat jokių pretenzijų nereiškia. Tai įrodo civilinio ieškinio pareiškimo ir nagrinėjimo eiga šioje byloje. Byloje 2017 m. sausio 30 d. civilinį ieškinį pareiškė prokuroras, juo prašė priteisti solidariai iš A. P., G. V., E. J. V. ir UAB A 254 284,77 Eur žalos atlyginimo G naudai, iš A. P., G. V. bei UAB „B“ 55 064,25 Eur žalos atlyginimo G naudai. G 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui pareiškimą, kad atsiima civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutraukus civilinio ieškinio procesą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi šis sprendimas buvo panaikintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties atmestas. 2017 m. gruodžio 4 d. G įgaliotojo atstovo – advokato prašymu pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. pripažino G civiline ieškove. Baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme civilinės ieškovės atstovas prašė civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pagrįstai priėmė sprendimą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ir konstatavo, kad prokuroro pareiga pareikšti civilinį ieškinį yra sietina su žalos padarymu asmeniui, kurio galimybės ginti teisme savo interesą yra apsunkintos. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga prokurorui nekilo, nes G ginti teisme savo interesus galimybė nebuvo apsunkinta, ji turėjo įgaliotąjį atstovą (advokatą) ir tai, kad prokuroro pozicija ir asmens, turinčio teisę reikšti byloje civilinį ieškinį, pozicija tuo pačiu klausimu išsiskyrė, netrukdė ginti teisme savo interesų.

71.6. Taigi, net konstatavus, kad alyvų atliekos nebuvo sutvarkytos, ši aplinkybė savaime neleidžia konstatuoti sukčiavimo sudėties buvimo nuteistųjų veiksmuose. Svarbu pažymėti, kad byloje pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo nesusiję su galimai tokiais sandoriais padaryta žala valstybei ar kitiems asmenims, o išskirtinai siejami su asociacijos, vienijančios gamintojus ir importuotojus, ir kitų privačių juridinių asmenų sandorių turinio aiškinimu, ignoruojant, kaip teigiama kaltinime, esmingai apgauto ir žalą patyrusio juridinio asmens, kuriam byloje atstovavo ir jo poziciją šioje byloje palaikė jo valdymo organai ir įgaliotasis atstovas (advokatas), nuoseklią poziciją dėl apgaulės nebuvimo ir žalos fakto neigimo. Nurodytos teisiškai reikšmingos šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nuteistųjų veiksmuose yra nustatyti visi būtini sukčiavimo požymiai, todėl byla pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad didelė turtinė žala buvo inkriminuota ir kvalifikuojant nuteistųjų veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Konstatavus, kad nebuvo nustatytas didelės turtinės žalos požymis, o kaltinimai dėl didelės neturtinės žalos pareikšti nebuvo, tačiau apeliacinės instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad kaltinimuose nurodyti dokumentai buvo klastojami ir naudojami netikrus duomenis nurodant buhalterinės apskaitos dokumentuose, nuteistųjų veikas būtina perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį.

73. Konstatavus, kad nuteistųjų A. P., E. J. V., G. V. ir UAB „B“ veikos, kurios apeliacinės instancijos teismo buvo kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, nagrinėjamoje byloje tampa aktualus BK 95 straipsnyje nurodytų nuostatų taikymo klausimas.

74. BPK 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, viena iš tokių aplinkybių – jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (šio straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems suėjus asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2–8 dalyse nustatytos terminų skaičiavimo taisyklės (be kita ko, senaties eigos sustojimo sąlygos), o 9 dalyje išvardyti nusikaltimai, kuriems nėra senaties.

74.1. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo A. P., E. J. V., G. V. ir UAB „B“ buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, priimtas 2021 m. gruodžio 16 d. Pagal nuteistiesiems A. P., E. J. V. ir G. V. inkriminuoto nusikaltimo dėl UAB „L“ ir UAB A bei UAB A ir G tarpusavio pasirašytų dokumentų suklastojimo aplinkybes, vėliausiai buvo pagamintas netikras ir panaudotas 2013 m. vasario 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas. Pagal nuteistiesiems A. P., G. V. ir UAB „B“ inkriminuoto nusikaltimo dėl UAB „L“ ir UAB „B“ bei UAB „B“ ir G tarpusavio pasirašytų dokumentų suklastojimo aplinkybes, vėliausiai buvo pagamintas netikras ir panaudotas 2012 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už ją BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – aštuoneri metai. Taigi, už atskiras veikas senaties terminas suėjo 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. vasario 20 d., t. y. dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

74.2. Sprendžiant dėl galimybės taikyti byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, įvertintina, ar byloje yra aplinkybių, dėl kurių senaties eiga nutrūko ar buvo sustojusi. Byloje nėra duomenų, kad senaties eiga būtų nutrūkusi dėl naujos tyčinės nusikalstalstamos veikos padarymo (BK 95 straipsnio 8 dalis) ar būtų sustojusi dėl BK 95 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų aplinkybių.

74.3. Kitos aplinkybės, dėl kurių bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja atitinkamam laikotarpiui, nustatytos BK 95 straipsnio 6 dalyje, yra, kai: 1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo; 2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei; 3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti BPK nustatytus procesinius veiksmus; 4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga.

74.4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2020 m. sausio 3 d. buvo paskirta atlikti objektų tyrimą, dėl to byloje buvo paskelbta pertrauka, objektų tyrimas buvo baigtas 2020 m. birželio 30 d. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl kaltinamųjų ir jų gynėjų nedalyvavimo teismo posėdžiuose bylos nagrinėjimas atidėtas ar buvo skelbiamos (tęsiamos) pertraukos: į 2017 m. gruodžio 21 d. teismo posėdį neatvykus G. V. (iki 2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio, vėliau gauta informacija apie G. V. sulaikymą Švedijos Karalystėje (40 t., b. l. 168)); į 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdį neatvykus A. P. (iki 2018 m. gruodžio 13 d., vėliau A. P. pateikė pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir nustatytos formos pažymą dėl neatvykimo į teismą dėl ligos (44 t., b. l. 2–3)). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl G. V. negalėjimo dalyvauti 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje byloje buvo tęsiama pertrauka iki 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio, dėl UAB „B“ atstovo advokato M. Valiuko negalėjimo dalyvauti 2021 m. sausio 22 d. teismo posėdyje buvo tęsiama pertrauka iki 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdžio. Nuteistasis G. V. nedalyvavimą teismo posėdyje pateisino tuo, kad pagal nustatytą tvarką jam buvo privaloma izoliacija, o advokatas M. Valiukas – tuo, kad dėl visuotinai Lietuvos Respublikoje įvestų suvaržymų dėl paskelbto karantino negalėjo dalyvauti teismo posėdyje nei gyvai, nei nuotoliniu būdu, nes prižiūrėjo vaiką.

74.5. Pagal teismų praktiką, BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punktas (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. – atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punktas), kuriame nustatyta procesinio pobūdžio senaties terminus stabdanti aplinkybė, logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinamas ir taikomas BPK 37 straipsnio, nustatančio svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamame procese priežastis, kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-495/2020, 2K-169-719/2021).

74.6. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, nors atskiri teismo posėdžiai byloje neįvyko dėl G. V., A. P. ir advokato M. Valiuko nedalyvavimo, tačiau tai nulėmė svarbios ir pateisinamos priežastys, todėl minėtų proceso dalyvių nedalyvavimo teismo posėdžiuose nėra pagrindo vertinti kaip sustabdžiusio senaties eigą.

74.7. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, senaties eiga nagrinėjamoje byloje buvo sustojusi tik laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d., t. y. 5 mėnesius ir 28 dienas, todėl dėl byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2021 m. birželio 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d.

74.8. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas visiems nuteistiesiems bylą dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

74. Apibendrinus tai, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nutraukus bylas visiems nuteistiesiems dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, naikintinos ir už šias nusikalstamas veikas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, taip pat šių bausmių bendrinimas su bausmėmis, paskirtomis kiekvienam nuteistajam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Bausmių, paskirtų nuteistiesiems už apgaulingą atitinkamų bendrovių apgaulingą apskaitą, skyrimas, bausmių rūšis ir dydis kasaciniais skundais neginčijamas, taigi teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bendrininkavimo instituto taikymo

75. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad byloje nebuvo nustatytas bendrininkavimas. Šie argumentai bus nagrinėjami atsižvelgus į tai, kad nuteistiesiems byla dėl dokumentų klastojimo nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o byla dėl sukčiavimo nutrauktina nenustačius nusikalstamos veikos sudėties.

75.1. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.??????Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).??? Taigi turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, nustatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nurodytos BK specialiojoje dalyje, požymius.??

75.2. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino visas reikšmingas BK 300 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėčiai taikyti aplinkybes, susijusias su A. P., E. J. V. ir G. V. padarytomis veikomis – jiems inkriminuotu dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu. Iš apeliacinės instancijos teismo atskleisto padarytų veikų mechanizmo matyti, kad sandorių dėl alyvų atliekų su(tvarkymo) imitavimas negalėjo būti įvykdytas be sutartų veikiant kartu bendrininkų atliktų veiksmų. Susitarimas šiuo atveju konstatuojamas iš kiekvieno iš bendrininkų veikos būdo. Bendrininkai pritarė vienas kito sumanymui, suprato, kad nusikalstamos veikos nebus įmanoma padaryti be kiekvieno iš jų sutelktų pastangų, siekė bendro rezultato – suklastoti alyvų (su)tvarkymo sutartis, jų priedus bei darbų perdavimo–priėmimo aktus, juose fiksuotus duomenis panaudoti įmonių buhalterinėje apskaitoje. Nuteistieji pagrįstai buvo kaltinami atlikę nurodytus veiksmus, nes ūkinės operacijos – alyvų atliekų sutvarkymas – neįvyko ir negalėjo įvykti atsižvelgiant į UAB „L“ pagal licenciją suteiktas veiklos kryptis, taigi tarp UAB A ir UAB „L“ bei UAB „B“ ir UAB „L“ sudarytos atliekų su(tvarkymo) sutartys, jų priedai, darbų perdavimo–priėmimo aktai yra fiktyvūs. Iš veikų padarymo mechanizmo matyti, kad A. P., susijęs su visomis trimis įmonėmis darbo teisiniais santykiais atskirais laikotarpiais, pagrįstai kaltintas tuo, kad parengė dokumentų klastojimo veikas ir joms vadovavo, taip pat kad jis, G. V. ir E. J. V. tvirtino dokumentus juos pasirašydami, uždėdami savo vadovaujamų įmonių antspaudus, suklastotus duomenis panaudojo įmonių buhalterijoje, taigi veikė kaip bendrininkai.

75.3. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bendrininkavimas tarp nuteistųjų buvo konstatuotas tinkamai.

Dėl BK 95 straipsnio taikymo

76. Kasaciniame G. V. skunde nurodoma, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytas sprendimas priimtas neteisėtai, nes teismas, nutraukdamas bylą, visiškai nepasisakė dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumo.

77. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nereiškia, jog turi būti palikti galioti neteisėti ir nepagrįsti išteisinamieji nuosprendžiai. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti visus byloje paduoto apeliacinio skundo esminius argumentus ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti, surašęs procesinį sprendimą, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, – jį panaikinti ir bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2005, 2K-75/2006, 2K-7-114/2011, 2K-P-9/2012).

78. Baudžiamoji byla G. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstai nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. G. V. buvo kaltinamas UAB „L“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią už 1000 Lt E. B. įsigijo 100 vnt. UAB „L“ akcijų iš G. V., perdavimo–priėmimo akto, vienintelio akcininko sprendimo, UAB „L“ akcininkų sąrašo, prašymo registruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre – netikrų dokumentų, pasinaudojus asmenimis, kurie dėl to nėra kalti, parengimu ir jų panaudojimu (šių dokumentų pateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui).

78.1. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas (nuosprendžio 78, 79 punktai) įvertino UAB „L“ akcijų pirkimo–pardavimo mechanizmą ir aplinkybes, G. V. ir E. B. parodymus, E. B., kaip liudytojo, parodymų patikimumą, G. V. pasirinktą dokumentų klastojimo būdą, apimtį, tikslingumą, atsižvelgiant į bendrininkaujant su A. P. ir E. J. V. įvykdytus dokumentų klastojimus, taip pat išsamiai išanalizavo ir pačių dokumentų turinį.

78.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 129–135 punktuose įvertino senaties instituto taikymo sąlygas ir, jas nustatęs, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą bylą G. V. dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

79. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kaltinimas G. V. dėl dokumentų suklastojimo negali būti pripažįstamas aiškiu ir suprantamu, o būtent formuluotė, kad G. V. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo „turėdamas tikslą tariamų (apsimestinių) sandorių pagalba išvengti atsakomybės už savo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas“. Šie argumentai nepagrįsti.

80. Pagal teismų praktiką, nors žinomai suklastoto dokumento realizavimo motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2011), tačiau jie gali būti svarbūs sprendžiant apie asmens kaltę. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad UAB „L“ akcijų pardavimas buvo fiktyvus. Pažymėtina, kad ir kasatoriaus G. V. parodymų turinys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atskleidžia, jog kaltinamasis davė parodymus apie kaltinimus, t. y. parodė apie sandorio tikrumą, E. B. valią pirkti įmonės akcijas, apie įmonės buhalterinių dokumentų perdavimą jam – taigi gynėsi nuo jam inkriminuoto dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, siekdamas pagrįsti įvykusio sandorio – UAB „L“ akcijų pardavimo – tikrumą. Kaltinime nurodomi sandoriai – tariamasis ir apsimestinis – pagal Civilinį kodeksą iš tiesų yra skirtingi sandoriai. Tačiau šis netikslumas įvardijant G. V. veiką, kuria jis buvo kaltinamas, kaip ne tik tariamojo, bet ir apsimestinio sandorio sudarymas, nelaikytinas proceso taisyklių pažeidimu, juolab esminiu. Kaip matyti iš kaltinimo, jame detalizuojami labai konkretūs G. V. inkriminuojami veiksmai, jis aktyviai gynėsi nuo kaltinimų, pateikdamas savo poziciją apie įvykius, taigi, kaltinamojo teisė į gynybą, kuriai užtikrinti ir yra skirti kaltinimo turiniui ir formai keliami reikalavimai, nebuvo pažeista.

81. Apibendrinant darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kaltinimo dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįstumą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, G. V. baudžiamąją bylą dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nutraukė laikydamasis baudžiamojo proceso reikalavimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendį:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią A. P., G. V. (sukčiavimas UAB A ir UAB „B“ naudai), E. J. V. (E. J. V.) nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir UAB,,B“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį. Šią bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. P., G. V. nusikalstamas veikas (dokumentų klastojimas, UAB A, UAB „B“) ir E. J. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

UAB,,B“ nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 20 straipsnio 2 dalies, BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį dėl A. P., E. J. V., G. V. ir UAB,,B“ paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Rima Ažubalytė