Civilinė byla Nr. e3K-3-166-969/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00924-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.1.2.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Stop Servis“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 21 d. rašto Nr. 1SS-336-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos sutarties keitimo sąlygų ir tvarkos, kai keičiamos valstybinės žemės sklypo dalys statiniams eksploatuoti, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 621 straipsnio taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) „Dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančiame duomenys neskelbtini, esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatymo“; panaikinti NŽT 2018 m. vasario 21 d. raštą Nr. 1SS-336-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją priimti sprendimą, kuriuo UAB „Stop Servis“ 2017 m. birželio 29 d. prašymas dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančiame duomenys neskelbtini, esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatymo pagal matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtą Žemės sklypo planą būtų atmestas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
4.1. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01-2004-1360 UAB „Stop Servis“ išnuomojo 4897 kv. m dalį 8243 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini.
4.2. 2007 m. kovo 16 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01-2007-425 likusi 3346 kv. m žemės sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Edgira“.
4.3. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu UAB „Stop Servis“ Žemės sklype nuosavybės teise valdo: 1) pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo; 2) pastatą – sandėlį (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės; 3) kitą inžinerinį statinį – automobilių stovėjimo aikštelę (toliau – ir Aikštelė) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai); 4) gamybinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) priklausinį inžinerinį tinklą – dumblo aikštelę (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų; 5) gamybinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) priklausinį inžinerinį tinklą – lietaus valymo įrenginius (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų; 6) gamybinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) priklausinį inžinerinį tinklą – valymo įrenginius (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų; 7) gamybinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) priklausinį inžinerinį statinį – automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai.
4.4. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė Žemės sklype nuosavybės teise valdo 45962/96705 dalį pastato – parduotuvės, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos. Šiame pastate – parduotuvėje, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, taip pat yra registruota negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kuri nuosavybės teisėmis taip pat yra valdoma ieškovės.
4.5. UAB „Stop Servis“ 2017 m. birželio 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovės Vilniaus miesto skyrių, prašydama atnaujinti 2015 m. gruodžio 1 d. prašymo Nr. 49PR2-304 nagrinėjimą, kuriuo UAB „Stop Servis“ kreipėsi dėl 7049 kv. m ploto Žemės sklypo dalies išnuomojimo pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtą Žemės sklypo planą ir prašė pakeisti 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01-2004-1360.
4.6. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 49SJN-1946-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos“ atsisakė tenkinti 2017 m. birželio 29 d. UAB „Stop Servis“ prašymą dėl Žemės sklypo 7049 kv. m dalies išnuomojimo UAB „Stop Servis“ pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) planą, pakeičiant 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. NO 1-2004-1360, nes pirmiau minėtame plane turi būti išskirtos dalys tik savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, o UAB „Stop Servis“ priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys, neturintis aiškios funkcinės priklausomybės, ar apibrėžto naudojimo kiemo įrenginys, todėl laikytinas pagrindinio daikto priklausiniu. Šį atsakovės Vilniaus miesto skyriaus raštą UAB „Stop Servis“ 2017 m. rugsėjo 14 d. apskundė centrinei institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
4.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5994-465/2016, kuris vėliau paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTc5My02MTQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-793-614/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-793-614/2017">e2A-793-614/2017</a>, nustatyta, kad Aikštelė yra savarankiškas daiktas, priklausantis trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“.
4.8. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2017 m. spalio 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-421-(1.8 E) pavedė Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pakartotinai išnagrinėti 2017 m. birželio 29 d. UAB „Stop Servis“ prašymą dėl Žemės sklypo 7049 kv. m dalies išnuomojimo UAB „Stop Servis“ pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) planą (toliau – Planas) ir spręsti klausimą dėl 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. NO 1-2004-1360 pakeitimo, taip pat nurodė matininko planą derinti su kita Žemės sklypo nuomotoja UAB „Edgira“, o priėmus įsakymą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, su šiuo įsakymu supažindinti UAB „Edgira“.
4.9. Atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) (toliau – Įsakymas) nustatė Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas Žemės sklypo dalis.
4.10. Ieškovė 2018 m. sausio 15 d. NŽT pateikė skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2214-(14.49.2)“ panaikinimo. NŽT 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. 1SS-336-(7.5) (toliau – Raštas) išnagrinėjo ieškovės skundą ir ją informavo, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
5. Nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 33 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.
6. Teismas nurodė, kad, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį, ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai (Taisyklių 8, 33 punktai).
7. Iš byloje pateikto matininko plano matyti, kad aplink ieškovei priklausantį pastatą yra apibrėžta taisyklingos formos Žemės sklypo dalis, skirta šiam pastatui eksploatuoti. Ieškovei priklausančio pastato – parduotuvės bendras plotas yra 967,05 kv. m, o ginčijamo Įsakymo 1.4 punkte parduotuvei eksploatuoti skirta Žemės sklypo dalis buvo nustatyta pagal jos bendrą pirmiau nurodytą plotą.
8. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas pagal trečiojo asmens pateiktą matininko planą, tačiau ieškovė nei skųsdama ginčijamus sprendimus, nei bylos nagrinėjimo metu savo siūlomo Žemės sklypo plano su statiniams eksploatuoti reikalingomis Žemės sklypo dalimis nepateikė. Taigi ieškovė nepaneigė priešingais įrodymais, kad ginčijami sprendimai buvo priimti netinkamu Žemės sklypo plano pagrindu.
9. Teismas nusprendė, jog pagal matininko planą ginčijamu Įsakymu nustatytos atskiro naudojimo dalys Žemės sklype yra pakankamos ir racionalios, kad užtikrintų priėjimą, privažiavimą ir tinkamą naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu – parduotuve ir joje esančioms patalpoms. Byloje nėra pateikta priešingų įrodymų, kurie paneigtų matininko plane esantiems statiniams eksploatuoti išskirtų dalių nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
10. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad aikštelė negali funkcionuoti kaip savarankiškas statinys, nes ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5994-465/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTc5My02MTQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-793-614/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-793-614/2017">e2A-793-614/2017</a>). Taip pat minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad Aikštelė sukurta tuomet, kai buvo pastatyta, t. y. 1994 m., o ne 2013 m.
11. Vertindamas ieškovės argumentus dėl nepakankamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus prie ieškovei priklausančio pastato, teismas nurodė, kad ieškovė remiasi 2014 m. birželio 17 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, kuris parduotuvės statybai 1994 m. negali būti taikomas, nes neturi atgalinio veikimo galios.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė-lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.
13. Esant nustatytai aplinkybei, kad Aikštelė yra viešame registre įregistruota kaip atskiras daiktas, kurio funkcinį atskirtumą patvirtino ir teismai minėtais įsiteisėjusiais sprendimais, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad trečiasis asmuo UAB „Stop Servis“, valdantis Aikštelę nuosavybės teisėmis, negali Aikštelei priskirtos Žemės sklypo dalies nuomoti ne aukciono tvarka.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo argumentų ir dėl Aikštelės faktinio sunykimo, todėl šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl statinio ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės, be kita ko, ginčijamu Įsakymu ir Raštu nebuvo spręsti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos termino.
15. Vertindamas ieškovės argumentus, kad kitos paskirties ginčo Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos draudžia eksploatuoti automobilių saugyklas, kurios gali būti tik komercinės paskirties žemės sklypuose, teismas nurodė, kad šiais teiginiais ieškovė vėl ginčija įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau įvertintą Aikštelės savarankišką statusą, be to, tokio statinio eksploatacija nėra draudžiama kitos paskirties ginčo Žemės sklype.
16. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą B. Kalvelio parengtą planą, kuriuo grindė aplinkybę, kad Aikštelė yra mažesnė nei įregistruotas jos plotas VĮ Registrų centre, nurodė, kad VĮ Registrų centre registruotas Aikštelės 1089 kv. m plotas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl teismas vadovaujasi viešo registro duomenimis.
17. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės skundo nagrinėjimo NŽT tvarkos, nurodė, kad aplinkybė, jog NŽT raštą dėl ieškovės skundo pasirašė NŽT direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis asmuo, nereiškia, kad skundas buvo neišnagrinėtas ar raštas priimtas neįgalioto asmens. Nors NŽT direktoriaus pavaduotojas nenagrinėja skundų išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau jis gali nagrinėti kitus jo kompetencijai priskirtus skundus, todėl teismas nusprendė, kad raštas buvo priimtas ne taikant Išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme taisykles, tačiau ieškovės skundą nagrinėjant viešojo administravimo tvarka. Šis nustatytas procedūrinis pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamus aktus neteisėtais, nes tiek Įsakyme, tiek rašte yra įvertintos faktinės aplinkybės, dėl kurių pagrįstumo teismas pasisakė anksčiau.
18. Panevėžio apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.
19. Kolegija nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybinės žemės sklype turi būti nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems statiniams ir pastatams eksploatuoti. Kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį, ir tokį planą turi pateikti būsimi nuomininkai. Tačiau konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas yra valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, todėl būtent valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, priima galutinį sprendimą dėl žemės sklypo dalių. Dėl to ieškovė nepagrįstai kelia abejones dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir reikalingumo, nes juo buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos šiame žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti.
20. Vertindama ieškovės argumentus, kad šiuo įsakymu atsakovė vienašališkai pakeitė 2007 m. balandžio 19 d. ieškovės ir atsakovės sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, kolegija nurodė, kad nuomos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ar jos sąlygų keitimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ginčijamas Įsakymas yra priimtas ir bus įgyvendintas vadovaujantis Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis, jis nuomos teisinių santykių nekeičia (nemodifikuoja), nes jo priėmimas yra ikisutartinis parengiamasis veikimas siekiant pasirengti galimos naujos nuomos sutarties sudarymui ir (ar) galiojančios sutarties pakeitimui atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, jame esančių nekilnojamojo turto objektų skaičių ir plotą bei jų savininkų skaičių.
21. Kolegija pažymėjo, kad Aikštelės kaip savarankiško ir atskirą funkcinę paskirtį turinčio statinio statusas jau yra pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taigi nors ieškovei priklausančio pastato – parduotuvės plotai iš tiesų nekito nuo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, tačiau, atsiradus naujam nekilnojamojo turto objektui – ginčo Aikštelei, jai taip pat turi būti skiriama žemės sklypo dalis, reikalinga jai eksploatuoti. Ieškovė niekaip nepagrindė aplinkybės, kad Aikštelei eksploatuoti reikalingas mažesnis plotas ir kad VĮ Registrų centre registruotas Aikštelės plotas yra nuginčytas ir negaliojantis.
22. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į žemės sklype esančių statinių išsidėstymą ir teisinį reglamentavimą, ginčijamu Įsakymu buvo pagrįstai nustatyta, kad nurodyti bendro naudojimo plotai – 1342 kv. m ir 664 kv. m, kurie skirti visiems žemės sklype esantiems statiniams tarnauti, yra išskirti laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklype išskirtos dalys statiniams eksploatuoti yra ne realios, bet idealios, o bendro naudojimo plotas, tenkantis statiniams, ginčijamame Įsakyme apskaičiuotas proporcingai pagal kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui tenkantį atskirą žemės sklypo dalies plotą. Todėl, priešingai nei teigia ieškovė, Įsakyme buvo pagrįstai išskirta jos nuosavybės teise valdomam statiniui proporcingai atskiro naudojimo plotui tenkanti žemės sklypo dalis bendro naudojimo plote (pastatui – parduotuvei 115 kv. m plote skirta dalis, plane pažymėta indeksu „I“).
23. Nustatant konkrečias savarankiškiems statiniams eksploatuoti skirtas valstybinio žemės sklypo dalis, turi būti atsižvelgta į visų žemės sklype esančių statinių (įrenginių) savininkų (naudotojų) interesus ir siekiama užtikrinti jų teisių pusiausvyrą. Taisyklės nenustato, koks tiksliai plotas turėtų būti priskiriamas atskiram konkrečiam statiniui naudoti, todėl šis klausimas yra paliekamas asmenų, siekiančių sudaryti nuomos sutartį ir rengiančių žemės sklypo planą, diskrecijai.
24. Pasisakydama dėl ieškovės argumentų dėl valstybinės žemės nuomos sutarties termino nenustatymo ginčijamu Įsakymu, kolegija nurodė, kad Aikštelė fiziškai nusidėvėjo dar 2017 m., be to, ginčijamu Įsakymu nebuvo sprendžiama dėl nuomos sutarties sąlygų keitimo, įskaitant ir sutarties termino nustatymą.
25. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog bendro naudojimo sklypo dalyje galimų statyti automobilių vietų jai nepakanka tam, kad ji galėtų eksploatuoti savo patalpas.
26. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad procedūrinis pažeidimas, nagrinėjant ieškovės skundą NŽT, yra formalus ir nesudaro pagrindo naikinti Įsakymo ir rašto, kurie buvo priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus ieškovės skunde nurodytas aplinkybes.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 14 d. nutartį, jei bus nustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo apeliacine tvarka arba kitu atveju panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą ir priteisti iš atsakovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.547 straipsnio 3 dalį žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės nuomos sutarties dalis. Ginčijamu įsakymu atsakovė trečiojo asmens, kuris nėra ieškovės ir atsakovės sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties šalis, prašymu vienašališkai nusprendė, kad ieškovei reikia priskirti naudotis mažesne žemės sklypo dalimi, palyginti su ta, kuri buvo priskirta sudarant nuomos sutartį. Todėl Įsakymas prieštarauja išviešintai žemės sklypo nuomos sutarčiai, kurios sudėtinė dalis yra 2002 m. spalio 1 d. parengtas žemės sklypo planas.
27.2. Ginčijamu Įsakymu NŽT vedėjas išsprendė trečiojo asmens prašymą, tačiau iš Įsakymo turinio nėra aišku, kodėl jis yra būtent toks. Žemės įstatymo 9 straipsnyje nėra nustatytos taisyklės, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomos santykių modifikavimą, tokių taisyklių nėra ir teismų minėtuose Taisyklių 8, 33 punktuose. Teismai, nurodydami, kad Įsakymas yra ikisutartinis veiksmas, šios savo išvados nepagrindė jokiomis įstatymo nuostatomis. Jei būtų laikomasi šios pozicijos, kad Įsakymas yra ikisutartinis paengiamasis veiksmas, tuomet jis negali sukelti jokių teisinių padarinių, tačiau šis Įsakymas galėjo būti skundžiamas, vadinasi, sukėlė teisinius padarinius.
27.3. Bylą nagrinėjusiems teismams atmetant ieškovės ieškinį dėl NŽT skyriaus vedėjo Įsakymo, kuris iš esmės ir yra vienašalis NŽT administracinis aktas, priimtas 2007 m. kovo 16 d. žemės nuomos sutarties pakeitimo klausimu, kai paminėta sutartis yra galiojanti, be to, viešai įregistruota Nekilnojamojo turto registre, buvo neleistinai nukrypta nuo paminėtos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią galiojančios nuomos sutarties pakeitimo klausimas spręstinas tik CK 6.223 straipsnio pagrindu ir laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
27.4. NŽT skyriaus vedėjas, prieš priimdamas Įsakymą, turėjo pareigą išsiaiškinti ir konstatuoti, kad trečiojo asmens 2004 m. spalio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nepakankama ir nesudaro sąlygų trečiajam asmeniui naudoti nuosavybės teise priklausančius statinius pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat tai, kad ieškovės 2007 m. kovo 16 d. žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojama žemės sklypo dalis yra akivaizdžiai per didelė ieškovei priklausančiai parduotuvei, esančiai žemės sklype, eksploatuoti. Taip pat skyriaus vedėjui buvo privalu aiškintis, ar Aikštelė pagal jos Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį gali būti laikoma savarankiškai funkcionuojančiu statiniu, turinčiu aiškią funkcinę priklausomybę ar apibrėžtą naudojimą. Vis dėlto, bylos duomenimis, per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d, kada buvo sudarytas žemės sklypo planas, esantis galiojančios žemės nuomos sutarties dalimi, iki ginčijamo Įsakymo ir Rašto priėmimo neatsirado jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios įgalintų NŽT spręsti, kad ieškovės parduotuvei eksploatuoti reikia turėti mažesnę žemės sklypo dalį.
27.5. Trečiasis asmuo, pasirašydamas 2002 m. spalio 1 d. žemės sklypo planą, aiškiai sutiko su jam tenkančiomis žemės sklypo dalimis. Aikštelės, kaip savarankiško (pagrindinio) daikto, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2013 m. liepos 18 d. faktas per se (savaime) nesudaro teisinio pagrindo nuomoti trečiajam asmeniui papildomą valstybinės žemės sklypo dalį be aukciono Aikštelei eksploatuoti. Aikštelė buvo registruota kaip statinys, kurio paskirtis yra „kiti inžinieriniai statiniai (kiemo įrenginiai)“, t. y. neturintis aiškios funkcinės paskirties. Vadinasi, Aikštelei eksploatuoti apskritai negali būti išnuomojama žemės sklypo dalis be aukciono, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta išimtimi. Lieka neaišku, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu Aikštelei eksploatuoti siekiama išnuomoti beveik du kartus didesnį, nei reikia, žemės sklypo plotą.
27.6. Įsakyme liko nepasisakyta dėl žemės sklypo dalies nuomos termino. Teismai nevertino tų aplinkybių, kad jau yra pasibaigusi Aikštelės kaip statinio ekonomiškai pagrįsta gyvavimo trukmė. Pasibaigus šiam terminui valstybinės žemės nuoma Aikštelei eksploatuoti yra teisiškai negalima. Be to, ginčo žemės sklype negali būti toks statinys kaip automobilių saugykla.
27.7. Įsakymu siekiama sumažinti ieškovei pagal galiojančią nuomos sutartį priskirtą žemės sklypo dalį, neatsižvelgiant į tai, kad yra nustatytas privalomas automobilių stovėjimo vietų skaičius. Esant dabartinei situacijai, parduotuvės eksploatacija pradės neatitikti jai teisės aktais keliamų reikalavimų dėl privalomo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus. Teismų argumentai, kad ieškovei yra priskirta dalis bendro naudojimo žemės sklypo, prieštarauja 2002 m. spalio 1 d. sudarytam žemės sklypo planui, pagal kurį ta šiuo metu bendro naudojimo žemės sklypo dalis buvo priskirta ieškovei. Nėra aišku, kuo remiantis buvo padidinta ši bendro naudojimo žemės sklypo dalis.
27.8. Bylą nagrinėję teismai rėmėsi kitoje byloje nustatyta aplinkybe, kad Aikštelė yra savarankiškas statinys, tačiau toje byloje nebuvo sprendžiami žemės nuomos teisiniai santykiai ar tai, kiek faktiškai reikia suteikti žemės sklypo tam, kad Aikštele būtų naudojamasi.
27.9. NŽT pažeidė ieškovės skundo nagrinėjimo tvarką, nes sprendimą (Raštą) dėl ginčijamo Įsakymo priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.
27.10. Nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, nes pagal CPK 621 straipsnį dėl didelio darbo krūvio perdavus bylą iš Vilniaus apygardos teismo Panevėžio apygardos teismui kitas teismas veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Šiuo atveju byla Vilniaus apygardos teismui buvo teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles (pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui) ir teismas, kuriam byla teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles, negali atsisakyti savo kompetencijos tokią bylą nagrinėti.
28. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
28.1. Ieškovės nurodomas 2002 m. spalio 1 d. žemės sklypo planas nėra tapatus planui, kuris apibrėžtas Taisyklių 8, 33 punktuose, nes kai buvo patvirtintas 2002 m. planas, negaliojo reikalavimas išskirti dalis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams. Pagal Taisykles, planas, kuriame išskiriamos atskiram savarankiškam statiniui reikalingos žemės sklypo dalys, sudaromas tik tuo atveju, jeigu žemės sklype yra keliems asmenims priklausančių statinių (jeigu visi statiniai priklauso vienam subjektui, planas su išskirtomis kiekvienam statiniui dalimis nėra rengiamas). Taisyklių 8 punkte nurodyto plano esmė ir paskirtis yra kita nei CK 6.547 straipsnio 3 dalyje nurodyto kadastrinio plano.
28.2. Tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį, ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai. Tačiau nuomotinų, konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas – tai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, vadinasi, būtent valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių. Teismo kompetencijai taip pat nepriskirta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkretiems statiniams eksploatuoti.
28.3. Ieškovė kasaciniame skunde vėl kelia klausimus dėl Aikštelės teisinio statuso, t. y. siekia peržiūrėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.
28.4. Žemės sklypo planą su išskirtomis žemės sklypo dalimis, skirtomis savarankiškai funkcionuojantiems objektams eksploatuoti, parengia matininkas, suderinęs jo turinį su užsakovais – žemės sklypo naudotojais. Vadinasi, žemės sklypo naudotojams susitarus dėl savarankiškiems statiniams tenkančių dalių, Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės tik patvirtina jas, priimdama įsakymą dėl dalių nustatymo. Kitaip tariant, ne Nacionalinė žemės tarnyba, o žemės sklypo naudotojai, siekdami įgyvendinti teisę nuomoti arba pirkti jų valdomiems statiniams (pastatams) eksploatuoti tenkančią žemės sklypo dalį, pasitelkdami kvalifikuotus specialistus – matininkus, parengia žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams (pastatams) eksploatuoti. Metodikos, detaliai reglamentuojančios, kokia tvarka turėtų būti nustatomos žemės sklypų dalys, reikalingos pastatams eksploatuoti, nėra, todėl, nustatant žemės sklypų dalis, reikalingas pastatams eksploatuoti, turi būti vadovaujamasi bendraisiais principais, išdėstytais Taisyklių 8 punkte. Teisės aktuose iš esmės nėra nustatyta, kokia apimtimi NŽT turi vykdyti pateikto žemės sklypo plano turinio reviziją, nes NŽT tik įvertina, ar parengtas žemės sklypo planas atitinka bendruosius principus.
28.5. Bendro naudojimo žemės sklypo dalys yra skirtos bendram naudojimui, todėl kiekvienam konkrečiam naudotojui tenkanti bendro naudojimo dalis yra nurodoma matematine išraiška, t. y. nėra reikalavimo žemės sklypo plane išskirti ir pažymėti grafiškai, kiek bendro naudojimo žemės sklypo dalies žemės priklauso konkrečiam naudotojui, visi naudotojai šiomis žemės sklypo dalimis naudojasi bendrai.
28.6. NŽT direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis asmuo buvo tinkamas subjektas nagrinėti ieškovės skundą ir pasirašyti skundžiamą raštą.
29. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
29.1. Kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, ginčijamas Įsakymas nekeičia nuomos teisinių santykių, nes jo priėmimas yra parengiamasis veikimas siekiant pasirengti galimos naujos nuomos sutarties sudarymui ir (ar) galiojančios sutarties pakeitimui atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, jame esančių nekilnojamojo turto objektų skaičių ir plotą bei jų savininkų skaičių. Įsakymu buvo nustatytos pastatams ir statiniams reikalingos eksploatuoti žemės sklypo dalys, o ieškovės ir NŽT sudaryta nuomos sutartis modifikuota nebuvo.
29.2. Skundžiamu įsakymu, įvertinus, kad planas atitinka Taisyklių 8, 33 bei 34 punktų nuostatas, buvo nutarta inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimą. Vadinasi, priimdama Įsakymą NŽT pasiūlė modifikuoti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Įsakyme nustatytu būdu. Ieškovei ar trečiajam asmeniui nesutikus, NŽT turėtų imtis teisėtų veiksmų (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes valstybės įgaliota institucija imperatyviosiomis teisės normų nuostatomis įpareigojama savininkui išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, jei ji užstatyta šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, taigi šiuo atveju trečiasis asmuo turi teisę nuomotis Aikštele užstatytą žemės sklypo plotą.
29.3. Ieškovė ir trečiasis asmuo yra valstybinės žemės sklypo nuomininkai. Šiuo ginču ieškovė siekia, kad jai būtų išnuomota žemė, kuri yra po Aikštele, priklausančia trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo, kai pasikeitė teisinio santykio turinys (Aikštelė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre), turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią po Aikštele. Būtent tai ir tapo pagrindu NŽT inicijuoti nuomos santykių modifikavimą.
29.4. Esant objektyvioms aplinkybėms valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti keičiama. Teisinis pagrindas yra specialusis valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reguliavimas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui turi būti patogu naudotis žemės sklypu, todėl nesutiktina, kad Taisyklių 8, 33 punktai taikomi tik naujai sudaromoms valstybinės žemės nuomos sutartims.
29.5. Ieškovė gali naudotis ne tik didesniu nei parduotuvės faktiškai užimamas plotas žemės sklypu, bet ir bendrai naudojama žemės sklypo dalimi, o tai užtikrina pakankamą plotą ir reikalingam automobilių stovėjimo vietų įrengimui.
29.6. Ieškovė nepateikia jokių argumentų, kad bylos perdavimas Panevėžio apygardos teismui yra neteisėtas. Šioje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo ir Rašto teisėtumo, kuriais sprendžiami ne susiję su daiktine teise, o iš sutartinių santykių kilę klausimai. Tačiau net ir tuo atveju, jei šį ginčą būtų galima laikyti kilusiu iš daiktinės teisės dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, CPK 621 straipsnyje yra nustatyta išimtis iš CPK įtvirtintų teismingumo taisyklių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties keitimo sąlygų ir tvarkos
30. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis).
31. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
32. Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte įtvirtinta tvarka.
33. Remiantis Taisyklių 8 punktu, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, įtvirtinta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
34. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo pagrindai ir tvarka nėra atskirai reglamentuoti (išskyrus Taisyklių 45 punkte nustatytą atvejį, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama, o ją keičiant būtų netaikomos bendrosios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo taisyklės.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUzLTM3OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-153-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-153-378/2018">e3K-3-153-378/2018</a>, 30 punktas).
36. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami tik tokio dydžio, kuris būtinas valstybinėje žemėje esančiam privačios nuosavybės teise priklausančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, todėl, pasikeitus faktinei situacijai (nugriovus statinį, teisėtai pastačius naują statinį ar pan.), privalo būti keičiamos ar nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys, atitinkamai keičiant nuomojamo žemės sklypo dydį. Valstybinės žemės sklypo nuomininkas, nesutikdamas su valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali tokios institucijos veiksmus skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-611/2019">e3K-3-380-611/2019</a>, 51 punktas).
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumą nuo riboženklio koordinačių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, 33 punktas).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, taip pat negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas, disponuojant ir valdant bei naudojant valstybės turtą leidžiama tik tai, kas tiesiogiai leidžiama teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-611/2019">e3K-3-380-611/2019</a>, 50 punktas).
39. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti keičiama bendra tvarka, t. y. nuomos sutarties šalių susitarimu, o jo nepasiekus – vienos iš šalių reikalavimu teismo sprendimu, kaip tai yra nustatyta CK 6.223 straipsnyje, laikantis valstybinės žemės nuomos sąlygas reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimų. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas keliems nuomininkams, NŽT, gavusi vieno iš jų prašymą pakeisti jam tenkančios žemės sklypo dalies plotą ar koordinates, turi patikrinti prašymo pagrįstumą ir nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, tenkančias visiems sklype esantiems statiniams eksploatuoti pagal pirmiau nurodytą Taisyklių 8 punktą. NŽT sprendimas, kuriame naujai išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, sudaro prielaidas modifikuoti žemės sklypo nuomos santykius. Žemės sklypo nuomininkai, nesutikdami su tokiu valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali jį skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo, kuriuo nustatomas valstybinės žemės sklypo dalių dydis sklype esantiems statiniams eksploatuoti, pagrįstumo vertinimo
40. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo nesutikimą su NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu, kuriuo nustatytos nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalys, grindė, be kita ko, šiais argumentais: 1) Aikštelės registravimas Nekilnojamojo turto registre nesudaro teisinio pagrindo nuomoti trečiajam asmeniui papildomą valstybinės žemės sklypo dalį be aukciono Aikštelei eksploatuoti; 2) Aikštelei, kuri registruota kaip kiti inžineriniai statiniai, eksploatuoti valstybinės žemės sklypo dalis apskritai negalėjo būti išnuomota be aukciono; 3) NŽT įsakymas prieštarauja išviešintai žemės sklypo nuomos sutarčiai, kurios sudėtinė dalis yra 2002 m. spalio 1 d. parengtas žemės sklypo planas, su kuriuo sutikęs yra ir trečiasis asmuo; 4) NŽT įsakymas parengtas neišsiaiškinus, ar trečiojo asmens nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nepakankama turimiems statiniams pagal paskirtį naudoti. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Aikštelė pastatyta 1996 metais. Aikštelės statybos projektas buvo patvirtintas 1994 m. rugsėjo 20 d., statyba pradėta 1994 metais ir baigta 1996 metais. Aikštelė, kaip savarankiškas nuosavybės objektas, Nekilnojamojo turto registre buvo registruota 2013 m. Ieškovės ir trečiojo asmens ginčas dėl Aikštelės nuosavybės ir teisinio statuso vyko ilgą laiką. Ieškovė siekė įrodyti, kad Aikštelė yra jos turimos parduotuvės priklausinys. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5994-465/2016, kuris vėliau paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTc5My02MTQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-793-614/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-793-614/2017">e2A-793-614/2017</a>, nustatė, kad Aikštelė yra įregistruota kaip savarankiškas daiktas, priklausantis trečiajam asmeniui. 1996 m. kovo 21 d. Statinio priėmimo naudoti akte Nr. 122 šis statinys įvardytas kaip automobilių pardavimo aikštelė. Aikštelė buvo išnuomota UAB „Lukava“ automobilių komisinei prekybai. Iš to teismas padarė išvadą, kad aikštelė turėjo kitą paskirtį, t. y. nebuvo skirta automobiliams statyti. Ji skirta savarankiškai veiklai, nepriklausančiai nuo kitų daiktų naudojimo, taigi funkciniu ryšiu ar savo ūkine paskirtimi nesietina nei su gamybiniu pastatu, nei su ieškovei priklausančia parduotuve.
42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įsiteisėjusiu teismo sprendimu esant nustatytoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis imperatyviomis valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, valstybė privalo Aikštelės savininkui išnuomoti Aikštelės dydį atitinkančią žemės sklypo dalį. NŽT negali nenuomoti žemės sklypo dalies po savarankišku daiktu pripažintu statiniu, taip pat negali tos žemės sklypo dalies nuomoti kitam asmeniui, nes tai būtų šio statinio savininko nuosavybės teisių suvaržymas.
43. Tai, kad ginčo įsakyme nustatytos kitokios nei anksčiau sudarytose valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyse nurodytos žemės sklypo dalys, nereiškia, kad ginčo įsakymas priimtas be pagrindo. Valstybė privalo užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą ir atitinkamų sutarčių vykdymo kontrolę. Todėl tais atvejais, kai žemės sklype išnyksta statiniai, kuriems eksploatuoti buvo išnuomotas atitinkamas žemės sklypas, kai teisėtai atsiranda statiniai, kuriems eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypas, arba kai paaiškėja naujų aplinkybių, susijusių su statinių teisiniu statusu, NŽT turi imtis veiksmų siekdama pakeisti anksčiau sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, kad jos atitiktų esamą situaciją.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog Aikštelė kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik 2013 m., nepaneigia trečiojo asmens nuosavybės teisės į aikštelę, kurią jis įgijo 1996 m. pagal perdavimo–priėmimo aktą. Tai, kad trečiasis asmuo 2002 m. sutiko su atitinkamomis žemės sklypo dalimis, pasirašydamas žemės sklypo planą, nereiškia, kad šiuo veiksmu jis paneigė savo nuosavybės teisę į Aikštelę.
45. Ieškovė Įsakymą ginčija ir tuo pagrindu, kad Aikštelė yra nusidėvėjusi, todėl jai eksploatuoti negali būti nuomojama žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.
46. Pagal Taisyklių 30.5 punktą žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad valstybinė žemė negali būti išnuomota eksploatuoti statiniui, kurio ekonomiškai pagrįstas naudojimas yra pasibaigęs. Į statinio fizinį nusidėvėjimą atsižvelgiama sprendžiant dėl žemės sklypo nuomos sutarties termino. Terminas nustatomas žemės sklypo nuomos sutartyje ar jos pakeitime. Tuo tarpu ginčijamame Įsakyme žemės sklypo nuomos sutarties terminas nenustatytas, o apibrėžiamas tik sutarties dalykas – nuomojamo žemės sklypo dalies dydis.
48. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų, nes bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo sąlygų ir tvarkos, kai keičiamos valstybinės žemės sklypo dalys statiniams eksploatuoti.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
49. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad NŽT pažeidė jos skundo dėl priimto Įsakymo nagrinėjimo tvarką, nes sprendimą (Raštą) priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.
50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
51. NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės nustato, kad teritorinių padalinių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis skundžiami tiesiogiai teismui (1 punktas). Tai reiškia, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimams dėl žemės nuomos nėra taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo procedūra.
52. NŽT įsakymas, kuriuo yra nustatomi valstybinės žemės sklypo dalių dydžiai, skirti sklype esantiems statiniams eksploatuoti, yra sudedamoji valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo (pakeitimo) procedūros dalis. Suinteresuoti asmenys, kaip nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkas, turi teisę skųsti tokį įsakymą teismui. Tai, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai gali būti skundžiami NŽT direktoriui, sudaro galimybes bendra administracine tvarka ištirti, ar nebuvo pažeista skundžiamo sprendimo priėmimo tvarka, ar buvo tinkamai ištirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės skundžiamam sprendimui priimti, tačiau tai nėra privaloma išankstinė ginčo dėl valstybinės žemės nuomos objekto – žemės sklypo dalies dydžio – nagrinėjimo procedūra.
53. Kasaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad nutartis, priimta apeliacinės instancijos teisme, yra priimta neteisėtos sudėties teismo, nes teismas, kuriam byla teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 straipsnio 1 dalį, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui), negali atsisakyti savo kompetencijos tokią bylą nagrinėti vadovaudamasis CPK 621 straipsniu.
54. CPK 621 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo teisėjams, o 4 dalyje nurodyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.
55. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į apygardos teismų gautų nagrinėti bylų skaičių, vidutinę bylų išnagrinėjimo trukmę ir neišnagrinėtų bylų likučius, taip pat į vienam teisėjui tenkančių nagrinėti civilinių bylų skaičių, 2019 m. spalio 29 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismui priskyrė nagrinėti pirmas 120 Bylų skirstymo modulio sudarytoje eilėje esančių Vilniaus apygardos teismo bylų. Nutarties 20 punkte nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjų paskyrimas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo bylas nekeičia bylų teismingumo.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 621 straipsniu buvo siekiama nustatyti specifines teismo sudėties taisykles, įtvirtinant, kad bylą nagrinėjantis teismas nebus keičiamas – bylai nagrinėti tiesiog bus skiriamas kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija), kuris (kuri) atliks visus reikiamus procesinius veiksmus kaip bylą nagrinėjančio teismo teisėjas (teisėjų kolegija). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo kompetentingas teismas. Be to, ieškovė nenurodė, kad būtų pažeistos konkrečios jos procesinės teisės, pavyzdžiui, jai kilo problemų susipažinti su bylos medžiaga, jai buvo neįteikti dokumentai ar kt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju byla yra elektroninė, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl pirmiau išvardytos procesinės kliūtys apskritai nėra aktualios.
57. Kasacinis teismas, remdamasis šioje nutartyje nurodytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinis skundas atmestinas ir skundžiami teismų procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti.
58. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos procesinei bylos baigčiai, o kasacinio skundo argumentais neiškeliami aktualūs kasacinei praktikai plėtoti teisės klausimai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai.
60. Priteisiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies, svarbu atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 dalis). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo byloje pateikė prašymą priteisti 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už suteiktą advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už parengtą atsiliepimą į kasacinį skundą yra 1649,51 Eur. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimą į kasacinį skundą viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, atitinkamai mažintina jam priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą. Trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas 1649,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už suteiktą advokato pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo, veikusio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“ (j. a. k. 121372389) iš ieškovės UAB „Edgira“ (j. a. k. 124396032) 1649,5 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt devynis Eur 51 ct) kasaciniame teisme turėtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
