Civilinė byla Nr. 3K-3-169-248/2021
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01285-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3.; 3.3.3.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Telšių autobusų parkui dėl uždarosios akcinės bendrovės Telšių autobusų parko 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdžio sprendimo Nr. 7 panaikinimo ir ieškovo atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Telšių rajono savivaldybė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcininkė yra savivaldybė, vadovo atšaukimą ir atšaukimo įgyvendinimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: panaikinti atsakovės UAB Telšių autobusų parko (toliau – ir atsakovė, bendrovė, darbdavė) 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdžio sprendimą Nr. 7 dėl jo atšaukimo iš UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigų ir pripažinti jo atšaukimą iš darbo neteisėtu; grąžinti jį į UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodė, jog, laimėjęs Telšių rajono savivaldybės viešai paskelbtą konkursą, nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. pradėjo eiti UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigas. Darbo sutartis tarp jo ir darbdavės sudaryta 2017 m. rugsėjo 22 d. UAB Telšių autobusų parko valdybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo atšauktas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 104 straipsnio 1 dalimi. Toks atleidimo pagrindas nurodytas darbo sutartyje, tačiau valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad jo atšaukimas grindžiamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 34 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 3, 4 dalimis, DK 104 straipsnio 1, 2 dalimis, praradus pasitikėjimą. Valdyba privalėjo teisingai ir motyvuotai parinkti jo atšaukimo iš pareigų teisinį pagrindą, tačiau to nepadarė. Be to, valdyba nesilaikė darbo sutarties 10 punkte nustatytų įspėjimo terminų. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 15 val. ieškovas gavo pranešimą, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. 13 val. kviečiama valdyba. Darbotvarkės klausimai du: 1) valdybos pirmininko rinkimai; 2) direktoriaus atšaukimas iš einamų pareigų. Jį atšaukti iš direktoriaus pareigų nutarta, neišdėstant jokių motyvų, tiesiog pareiškus, kad jis prarado pasitikėjimą. Ieškovas buvo lojalus, savo pareigas atliko sąžiningai. Dėl atšaukimo iš pareigų patyrė neturtinę žalą, kadangi prieš jį buvo naudojamas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo. Apie jo atšaukimą yra publikuojami straipsniai spaudoje, sudaroma neigiama nuomonė apie jo asmenį, dėl to jis ir jo šeima patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimų. Buvo pažeminta ne tik jo, kaip asmens, dalykinė reputacija, bet ir suteršta jo, kaip Akmenės rajono savivaldybės tarybos nario, politinė reputacija, galinti nulemti tolimesnę politinę karjerą. Toks jo atšaukimo iš pareigų viešumas žymiai sumažina jo galimybes konkuruoti darbo rinkoje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino UAB Telšių autobusų parko valdybos 2019 m. rugsėjo 20 d. posėdžio sprendimą Nr. 7 dėl ieškovo atšaukimo iš UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigų ir pripažino ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu; grąžino ieškovą į UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigas nuo 2019 m. gruodžio 17 d.; priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. (60 darbo dienų) – 5775,60 Eur, įskaitydamas į priteistą pinigų sumą atsakovės jam priskaičiuotą vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, t. y. bendrą 3263,21 Eur sumą.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), ABĮ, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat įstatais. Bendrovės organus sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas; valdyba, sudaroma iš 5 narių, renkamų 4 metų laikotarpiui; vadovas (įstatų 13 punktas). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad vienintelis atsakovės akcininkas yra trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybė.
6. Iš UAB Telšių autobusų parko valdybos 2017 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolo nustatyta, kad ieškovą nuspręsta priimti į UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigas nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. UAB Telšių autobusų parko valdybos pirmininkas R. Ž. 2017 m. rugsėjo 22 d. sudarė su ieškovu neterminuotą darbo sutartį Nr. 764, kuria ieškovas buvo priimtas eiti UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigas. Darbo sutartis pasibaigė 2019 m. rugsėjo 20 d., pagrindas – UAB Telšių autobusų parko valdybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 7 vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi. Iš UAB Telšių autobusų parko valdybos 2019 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje antru klausimu svarstytas ieškovo atšaukimas iš UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigų ir vadovaujantis ABĮ 34 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 3, 4 dalimis, DK 104 straipsnio 1, 2 dalimis nuspręsta atšaukti 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovą iš UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigų kaip praradusį pasitikėjimą; išmokėti ieškovui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taip pat nutarta įpareigoti ieškovą iki 2019 m. rugsėjo 20 d. darbo laiko pabaigos perduoti bendrovės reikalus techniniam direktoriui S. Š..
7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokių aplinkybių ir yra absoliuti, todėl bendrovės vadovas gali būti atšauktas bet kada nepriklausomai nuo atšaukiamo bendrovės vadovo kaltės buvimo. Sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, kad nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbu pats pasitikėjimo praradimo faktas. Remdamasis tuo, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės valdyba turėjo teisę atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo juo ir tokia materialiąja teise pasinaudojo. Vis dėlto teismas vertino, kad ieškovas atšauktas iš direktoriaus pareigų nesilaikant tokiam sprendimui priimti nustatytų procedūros reikalavimų ir tai lemia šio sprendimo pripažinimą neteisėtu.
8. Teismas nurodė, kad ABĮ 34 straipsnio 16 dalis įtvirtina, jog valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. Byloje nustatyta, jog UAB Telšių autobusų parko valdyba dirbo ir rengė posėdžius neturėdama pagrindinio savo veiklą reglamentuojančio teisės akto, t. y. valdybos darbo reglamento. Šios aplinkybės nei šalys, nei trečiasis asmuo neginčijo.
9. Teismas nurodė, kad, pagal ABĮ 35 straipsnio 7 dalį, valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju imperatyvi ABĮ 35 straipsnio 7 dalies nuostata buvo pažeista, nes ieškovas, kaip atsakovės vadovas, buvo pakviestas į valdybos posėdį, tačiau jam nebuvo pateikta jokia informacija darbotvarkės klausimais, o tai laikytina rūpestingo ir sąžiningo elgesio ribos pažeidimu, nenurodyta, dėl kokių konkrečių priežasčių bus svarstomas jo atšaukimo iš pareigų klausimas. Tokiu būdu buvo nepagrįstai ir neteisėtai apribota ieškovo, kaip bendrovės vadovo, teisė išreikšti savo poziciją darbotvarkėje nurodytais klausimais. Be to, nesant valdybos darbo reglamento, neaišku, kokiais terminais turėjo būti sušauktas valdybos posėdis ir, teismo vertinimu, mažesnis nei 24 val. laikotarpis (nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. 15 val. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. 13 val.) nuo pranešimo apie būsimą valdybos posėdį iki jo surengimo yra neprotingai trumpas, atsižvelgiant į jame nurodytų svarstyti klausimų svarbą.
10. Teismas nurodė, kad valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas (ABĮ 35 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdyje ieškovas išsakė prašymą nusišalinti dviem valdybos nariams, t. y. A. L. ir Z. S., tačiau į tokį ieškovo prašymą sureagavo tik A. L., nurodęs, jog nemato pagrindo nusišalinti, o Z. S. į ieškovo prašymą nusišalinti apskritai nereagavo (posėdžio garso įrašo 0.13–9.20 min.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. ir Z. S. tam tikrais veiksmais, o būtent: A. L. S. B. pasikvietimu neformalaus pokalbio valdybos posėdžio išvakarėse, kurio metu buvo siūlyta ieškovui išeiti iš darbo savo noru, o Z. S. pokalbiu su UAB Telšių autobusų parko vyr. finansininke dėl įmonės reikalų perdavimo, sukėlė ieškovui abejonių nešališkumu ir valdybos posėdžio metu šiems nariams būtų buvę tikslinga nusišalinti nuo klausimo svarstymo.
11. Teismas pažymėjo, kad darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta galiojant naujajam DK (įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.), įtvirtinusiam vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus (VII skyrius), todėl sudarydama darbo sutartį darbdavė galėjo nustatyti tam tikras išimtis, netaikyti įspėjimo terminų, jeigu jų nenorėjo ir neketino taikyti ateityje. Būtent ieškovo kaltės atšaukiant jį iš direktoriaus pareigų nenurodymas suponuoja išvadą, kad valdyba, atšaukdama ieškovą iš pareigų šiam praradus pasitikėjimą, turėjo laikytis darbo sutarties 10 punkte nustatytų terminų.
12. Darbo santykiai tarp šalių tęsėsi ilgiau nei vienerius metus, iš gimimo įrašo matyti, kad ieškovas turi 2 metų vaiką. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU4LTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-258-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-258-313/2018">e3K-3-258-313/2018</a> išaiškinimu, pagal kurį vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, teismas priėjo prie išvados, kad vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi ieškovui turėjo būti taikytas 3 mėnesių įspėjimo terminas. Ieškovas nepagrįstai nebuvo įspėtas apie atšaukimą iš pareigų ir tai leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista sutartinė absoliučios teisės atšaukti vadovą iš pareigų įgyvendinimo tvarka. Teismas padarė išvadą, kad nors UAB Telšių autobusų parko valdyba šiuo atveju neturėjo įstatyme nustatytos pareigos pagrįsti atšaukimo priežastis, tačiau buvo saistoma sutartinio įsipareigojimo tai padaryti tam, kad galėtų pasinaudoti darbo sutartyje nustatyta atšaukimo, netaikant įspėjimo termino, tvarka.
13. Teismas vertino, jog ieškovo teisių pažeidimo pripažinimas bei išmokos priteisimas laikytinas pakankamu pažeistų teisių gynimo būdu, nepriteisiant prašomo neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl atšaukimo iš pareigų jam buvo konstatuoti kokie nors sveikatos sutrikimai, atsirado sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai, sumažėjo galimybės konkuruoti darbo rinkoje. Be to, straipsniai žiniasklaidoje buvo skelbiami ir paties ieškovo iniciatyva, nes jis pats išplatino „laišką“, kuris vėliau buvo perspausdintas žiniasklaidos priemonėse. Taip pat vertino, kad ieškovui nėra kliūčių grįžti į atsakovės direktoriaus pareigas.
14. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens apeliacinį skundą, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu panaikino Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
15. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas iš pareigų atsakovės valdybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo atšauktas vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi nesant jo kaltės, t. y. praradus pasitikėjimą, plačiau tokio sprendimo nemotyvuojant. Kadangi ieškovo kaltės klausimas nebuvo įrodinėjimo dalykas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojų parodymai šiuo klausimu yra neaktualūs. Teisėjų kolegija nusprendė, kad trečiasis asmuo apeliacinio skundo argumentais nepagrindė teiginio dėl ieškovo kaltės.
16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui neturi esminės reikšmės ABĮ 34 straipsnio 16 dalyje nustatyto valdybos darbo reglamento nebuvimas, juolab tai nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų vertinant nagrinėjamo ginčo aspektu. Ta aplinkybė, kad ieškovui prieš posėdį pagal ABĮ 35 straipsnio 7 dalį nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais, taip pat vertintina tik kaip formalus pažeidimas, juolab kad vienintelis klausimas, susijęs su ieškovu, ir buvo jo atšaukimo iš pareigų svarstymas. Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstu laikė ir pirmosios instancijos teismo motyvą, jog mažesnis nei 24 valandų laikotarpis nuo pranešimo apie būsimą valdybos posėdį iki jo surengimo yra neprotingai trumpas, atsižvelgiant į jame nurodytų svarstyti klausimų svarbą. Kaip jau minėta, posėdžio metu buvo svarstomas ieškovo atšaukimo iš pareigų praradus pasitikėjimą klausimas, neįrodinėjant jo kaltės, taigi, laiko pasiruošti posėdžiui buvo pakankamai. Be to, prieš pradėdamas eiti tokios įmonės vadovo pareigas, ieškovas turėjo žinoti, kad, nelikus fiduciarinių santykių, jis gali bet kuriuo momentu, esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui, nepriklausomai nuo jo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, būti atšauktas iš pareigų. Teisėjų kolegija nusprendė, kad visi pirmiau paminėti pirmosios instancijos teismo nustatyti ABĮ normų pažeidimai neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes jie nesukelia neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos vieninteliam akcininkui trečiajam asmeniui ar viešajam interesui. Be to, šių pažeidimų nebuvimas nepadarytų įtakos priešingo valdybos sprendimo priėmimui.
17. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABĮ 35 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl valdybos narių nenusišalinimo, nes valdyboje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo atšaukimo iš direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą, ir šis klausimas niekaip nebuvo susijęs nei su valdybos pirmininko A. L., nei su valdybos narės Z. S. veikla ar jų atsakomybės klausimu.
18. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, remiantis kasacinio teismo pirmiau paminėtos nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU4LTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-258-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-258-313/2018">e3K-3-258-313/2018</a> išaiškinimu, vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, dėl to turėtų būti taikomas įspėjimo terminas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, DK 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių įspėjimo terminas nagrinėjamu atveju būtų nepagrįstai ilgas ir pažeistų akcininko (valdybos) teisės atšaukti įmonės vadovą absoliutumą, kartu bendrovei gali būti daroma žala. Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog kasacinis teismas pirmiau minėtoje nutartyje, be kita ko, išaiškino, kad, atsižvelgiant į teisės atšaukti įmonės vadovą absoliutumą, konstatavus, jog egzistavo pagrindas atšaukti vadovą, toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje šalių sulygtos specialios šios teisės įgyvendinimo tvarkos – netaikytas įspėjimo apie būsimą atšaukimą terminas, nelaikytinas esminiu, galinčiu lemti atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu ir su tuo susijusius padarinius.
19. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežastys, sudarančios pagrindą teismui pripažinti atsakovės valdybos sprendimą negaliojančiu.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 57 straipsnio 7 dalyje ir 64 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas normas, reglamentuojančias darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir įspėjimo termino nesilaikymo pasekmes. Pažymėtina, kad dėl įspėjimo buvo susitarta darbo sutartyje, todėl, ignoruodamas tokį susitarimą, teismas pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarčių privalomumo principą. Sprendimo motyvai, kad ieškovui taikytinas DK 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių įspėjimo terminas būtų nepagrįstai ilgas ir pažeistų akcininko (valdybos) teisės atšaukti įmonės vadovą absoliutumą, kartu bendrovei gali būti daroma žala, yra neteisėti.
20.2. Konkurso būdu į pareigas skirto savivaldybės kontroliuojamos įmonės vadovo atleidimas be kaltės prieš nustatytą kadencijos terminą ne tik pažeidžia teisėtus darbuotojo lūkesčius (DK 2 straipsnis), bet ir prasilenkia su kasacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu, vėliau gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir nurodžius darbuotojui tokio atšaukimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYtNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326-684/2017">3K-3-326-684/2017</a>).
20.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 104 straipsnio 1 dalies normą, reglamentuojančią vadovo atšaukimą kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindą, bei CK 2.82 straipsnio 4 dalį. Teismas neatskleidė pasitikėjimo praradimo sąvokos, nenustatė, kaip jis nagrinėjamu atveju pasireiškė, nenustatė, ar atsakovės valdybos sprendimas atitinka sąžiningumo ir protingumo principus. Pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimo logiką pasitikėjimo praradimas, nepaisant teisinio neapibrėžtumo (sąvoka neįtvirtinta jokiame įstatyme), tampa pakankamu pagrindu atšaukti bet kurios savivaldybės valdomos įmonės vadovą, net ir įdarbintą pagal terminuotą sutartį. Be to, nėra aišku, kieno konkrečiai pasitikėjimą ieškovas prarado – turint omeny, kad trečiasis asmuo yra vienintelis atsakovės akcininkas, neaišku, ar buvo prarastas mero, savivaldybės tarybos narių daugumos ar savivaldybės administracijos direktoriaus pasitikėjimas.
21. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įtvirtintas 3 mėnesių įspėjimo terminas nagrinėjamu atveju būtų nepagrįstai ilgas ir pažeistų akcininko (valdybos) teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumą, kartu bendrovei gali būti daroma žala. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo pirmiau nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU4LTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-258-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-258-313/2018">e3K-3-258-313/2018</a> suformuluota teisės taikymo taisykle, jog toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje šalių sulygtos specialios šios teisės įgyvendinimo tvarkos – netaikytas įspėjimo apie būsimą atšaukimą terminas, nelaikytinas esminiu, galinčiu lemti atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu ir su tuo susijusius padarinius.
21.2. Nėra jokio pagrindo vadovautis pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYtNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326-684/2017">3K-3-326-684/2017</a>, nes joje buvo ginčijamas atšaukimas iš viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigų, kurio atšaukimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Nurodytoje byloje buvo konstatuota, kad atšaukiant vadovą iš pareigų nebuvo laikytasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo atšauktas ne iš sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigų, o iš uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigų, kurio atšaukimą reglamentuoja ne Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, o ABĮ. Be to, atsakovės veiklos tikslai neapsiriboja vien viešųjų paslaugų teikimu, kaip nurodo ieškovas kasaciniame skunde.
21.3. Pasitikėjimo praradimas nėra įrodinėjamas. Yra svarbus tik pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų. Pagal ABĮ 34 straipsnio 2 dalį ir 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia valdyba, todėl nagrinėjamu atveju valdyba turėjo teisę atšaukti iš bendrovės vadovo pareigų ieškovą kaip praradusį pasitikėjimą. Vien tai, kad ieškovas nesutinka su valdybos sprendimu, kuriuo jis buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, nereiškia, kad valdybos sprendimas neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbo sutarties nutraukimo su juridinio asmens vadovu, kompetentingam organui atšaukus jį iš pareigų
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinis statusas yra dualistinis: tarp bendrovės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Administracijos vadovas, pirma, yra bendrovės vienasmenis valdymo organas. Jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atstovauja bendrovei, pagal suteiktų įgalinimų ribas veikdamas bendrovės vardu sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus bei vykdo kitas jam įstatymo ir bendrovės įstatų suteiktas funkcijas. Antra, administracijos vadovas taip pat yra bendrovės darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, taigi jis yra ir darbo santykių, siejančių jį su bendrove, dalyvis – darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2012">3K-3-252/2012</a>).
23. Vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai, taip pat ir darbo sutarties pasibaigimo ypatumai reglamentuojami DK VII skyriaus pirmame skirsnyje.
24. Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu gali pasibaigti įprastais, DK 53 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau kaip vienas ypatumų darbo santykiuose su vienasmeniu valdymo organu išskiriamas jo atšaukimo institutas (DK 104 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, todėl kiekvienu atveju reikia analizuoti konkretaus juridinio asmens, iš kurio ketinama atšaukti vadovą, veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus.
25. Nagrinėjamu atveju aktualus Akcinių bendrovių įstatymas. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2249 redakcija) įtvirtinta nuostata, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Ši nuostata pakartota ABĮ 34 straipsnio, reglamentuojančio valdybos kompetenciją, 2 dalyje. UAB Telšių autobusų parko įstatų 15.2 ir 17 punktuose bendrovės vadovo atšaukimo funkcija taip pat priskirta bendrovės valdybai. Nei ABĮ, nei DK nenustato bendrovės vadovo atšaukimo pagrindų.
26. Vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad įmonės vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos administracijos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, administracijos vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius, vadovas toliau dirbtų, tačiau bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTcvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-457/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-457/2005">3K-3-457/2005</a>; 2012 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2012">3K-3-252/2012</a> ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje ir jam keliama lojalumo pareiga lemia tai, kad vadovas nebūtinai turi būti atšauktas iš pareigų tik esant konkretiems darbo pareigų pažeidimams. Pasitikėjimo įmonės vadovu netekimą gali lemti ne tik kalti jo veiksmai, bet ir negebėjimas tinkamai organizuoti įmonės darbo, parinkti optimalią jos veiklos strategiją ir pasiekti laukiamų rezultatų, įgyvendinti tikslų, nors tam tikros pastangos tam ir dedamos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl bendrovės vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę siejančių pasitikėjimo (fiduciarinių) santykių vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2007">3K-3-260/2007</a>). Tokio pasitikėjimo praradimas sudaro pagrindą spręsti dėl vadovo atšaukimo.
27. Nors prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika suformuota, galiojant 2002 m. Darbo kodeksui, kuriame nebuvo įtvirtintas specialus darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindas, o darbo santykių pasibaigimo pagrindu buvo nurodoma DK 124 straipsnio 1 dalis (darbo sutartis baigiasi nutraukus ją šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais), tačiau vadovo atšaukimo instituto esmė liko nepakitusi, todėl šie išaiškinimai aktualūs ir galiojant DK.
28. Kasaciniame skunde nurodoma, kad įmonės akcininkė yra Telšių rajono savivaldybė, todėl neaišku, kokia savivaldybės institucija turi spręsti dėl pasitikėjimo praradimo. Kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, bendrovės vadovo atšaukimas priskirtas bendrovės valdybos kompetencijai. Pagal ABĮ 34 straipsnio 7 dalį valdyba, be kita ko, analizuoja ir vertina vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos organizavimą, bendrovės finansinę būklę. Pagal Įstatų 15.9 punktą valdyba atlieka šias priežiūros funkcijas: prižiūri Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vadovo veiklos (15.9.1 punktas); svarsto, ar bendrovės vadovas tinka eiti pareigas, jeigu bendrovė dirba nuostolingai (15.9.2 punktas). Sisteminis šių ir 26 punkte nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent bendrovės valdyba sprendžia, ar atitinkamoje situacijoje yra pagrindas pasitikėti vadovu. Šios nuostatos negali pakeisti teisinė aplinkybė, kad tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju bendrovės vienintelė akcininkė yra savivaldybė, ir pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) normas tam tikras funkcijas, susijusias su akcinių bendrovių steigimu ir valdymu, atlieka atitinkamos savivaldybės institucijos (pvz., VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas, 20 straipsnio 2 dalies 11 punktas, 29 straipsnio 8 dalies 7 punktas).
29. Kasaciniame skunde taip pat dėstoma pozicija, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog bendrovės akcininkė yra savivaldybė, o Bendrovė teikia viešąsias paslaugas – keleivių pavėžėjimą, turėtų būti remiamasi kasacinio teismo praktika, kuria taikomos išimtys iš atšaukimo instituto absoliutumo.
30. Sutiktina su ieškovu, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam tikrais atvejais kompetentingo organo diskrecija atšaukti vadovą gali būti ribojama. Antai kasacinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424/2008">3K-3-424/2008</a>, taikant Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, konstatuota, kad biudžetinių įstaigų steigėjų – valstybės ar savivaldybių institucijų, kurių funkcija – užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ar atleidimo turi atitikti viešąjį interesą.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYtNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326-684/2017">3K-3-326-684/2017</a>, remiantis, be kita ko, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, spręsta, kad kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Įvertinus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, darytina išvada, kad visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sąvoka (žr. šios nutarties 31, 42 punktus).
32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
33. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-701/2020">3K-3-3-701/2020</a> 60 punktą; 2020 m. birželio 3 d. nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-248/2020">e3K-3-277-248/2020</a> 24 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Nutarties 30, 31 punktuose nurodytose kasacinio teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl kitokios teisinės formos juridinių asmenų (biudžetinės įstaigos ir viešosios sveikatos priežiūros įstaigos) vadovų atšaukimo, teisinius santykius tais atvejais reguliavo ne ABĮ, o kiti teisės aktai, kitoks ir tų juridinių asmenų veiklos pobūdis. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi praktika, suformuota tose nutartyse.
35. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. ABĮ, kuris taikomas nagrinėjamu atveju, įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai (fiziniai asmenys, juridiniai privatūs ar juridiniai viešieji asmenys), jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju.
37. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad UAB Telšių autobusų parkas yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, o veiklos tikslai – pelno gavimas, tenkinant gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų (nepriklausomai nuo jų rūšies ir nuosavybės formos) poreikį teikiamoms paslaugoms bei atliekamiems darbams, taip pat investuojant lėšas (Įstatų 1, 2, 5 punktai). Pagal VSĮ 6 straipsnio 33 punktą keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Byloje nustatyta, kad vykdydama šią funkciją keleivių vežimo paslaugoms įsigyti savivaldybė skelbia konkursus, taigi šias paslaugas gali teikti bet kuri konkursą laimėjusi įmonė. Savo ruožtu bendrovė gali teikti paslaugas ir kitiems, taip pat ir privatiems ūkio subjektams. Ieškovas nepagrindė tokio viešo intereso egzistavimo, kuris lemtų jo atšaukimo ribojimus ir atšaukimo klausimo sprendimą kitaip nei kitų privačių bendrovių vadovų.
38. Dėl atsakovės argumento, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 2.82 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija pažymi, jog bendrovės vadovo atšaukimas bendrovės valdybos sprendimu yra sudėtinė darbo santykių nutraukimo dalis, viena iš tokio nutraukimo stadijų. Taigi ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo yra darbo ginčas, spręstinas pagal darbo teisės normas ir principus (DK 4 straipsnio 2 dalis).
39. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bendrovės vadovo atšaukimo institutą reglamentuojančias teisės normas.
Dėl ieškovo atšaukimo iš viešosios įstaigos vadovo pareigų įgyvendinimo tvarkos pažeidimo teisinių padarinių
40. Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra teisinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pasibaigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 41 punktas).
41. Kompetentingam organui atšaukus bendrovės vadovą, darbo sutartis su juo nutraukiama DK 104 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad, be šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.
42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrovės ir jos administracijos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams, susijusiems su administracijos vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir darbo apmokėjimo tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu, taikomos darbo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1200/2001; kt.).
43. DK 104 straipsnyje reglamentuotas išmokų mokėjimas, kai darbo santykiai baigiasi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu (2 dalis), nustatyta, kad šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmes, darbo sutarčiai su juridinio asmens vadovu netaikomos; kitokie šių santykių pabaigos ypatumai, taip pat ir dėl įspėjimo termino taikymo būtinumo, nenustatyti.
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo sutartyje su juridinio asmens vadovu, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDczLTI0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-473-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-473-248/2016">e3K-3-473-248/2016</a> 32 punktą). Tokiu atveju šios sutarties sąlygos tampa šalims privalomos, t. y. turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis) (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2013">3K-3-239/2013</a>; 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU4LTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-258-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-258-313/2018">e3K-3-258-313/2018</a> 25 punktą).
45. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad darbo sutartimi (10 punktas) šalių sulygta, jog įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Darbo kodekso 55–57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas. Teismai, remdamiesi šia darbo sutarties sąlyga, nustatyta aplinkybe, kad ieškovas augina vaiką iki keturiolikos metų, įvertinę, jog ieškovas atšauktas neįrodinėjant jo kaltų veiksmų, ir vadovaudamiesi DK 57 straipsnio 7 dalimi, sprendė, kad ieškovas apie darbo santykių pabaigą turėjo būti įspėtas prieš tris mėnesius ir kad šio įspėjimo termino nebuvo laikytasi. Dėl šių aplinkybių ir išvadų ginčo kasacijoje nėra, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl įspėjimo termino netaikymo padarinių.
46. Pirmosios instancijos teismas dėl šio pažeidimo (kartu su kitais sprendime aptartais procedūriniais pažeidimais) darbo sutarties su ieškovu nutraukimą pripažino neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU4LTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-258-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-258-313/2018">e3K-3-258-313/2018</a>) įspėjimo apie būsimą atšaukimą iš pareigų netaikymas nelaikytinas esminiu pažeidimu, galinčiu lemti atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu, nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas yra nepagrįstai ilgas, jo laikantis įmonei gali būti padaryta žala.
47. Prieš tai nurodytoje nutartyje nuspręsta, kad, atsižvelgiant į teisės atšaukti vadovą absoliutumą, konstatavus, jog pagrindas atšaukti ieškovą egzistavo, toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje šalių sulygtos specialios šios teisės įgyvendinimo tvarkos – netaikytas įspėjimo apie būsimą atšaukimą terminas, nelaikytinas esminiu, galinčiu lemti atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu ir su tuo susijusius padarinius (39 punktas). Taip pat toje byloje teisėjų kolegija nusprendė, kad šis byloje nustatytas pažeidimas šalintinas ieškovo atšaukimo iš pareigų datą perkeliant iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, jei jis būtų taikytas, ir priteisiant už šį laikotarpį priklausančias sumas (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalis) (40 punktas). Paminėtina, kad šiame punkte aptariamoje byloje darbo sutartis buvo sudaryta galiojant 2002 m. Darbo kodeksui, darant nuorodas į šio kodekso normas, o juridinio asmens vadovas atšauktas, galiojant 2017 metų Darbo kodeksui.
48. Nagrinėjamoje byloje darbo sutartis sudaryta, galiojant 2017 m. Darbo kodeksui. Pažymėtina, jog šiame kodekse nebeliko 2002 m. Darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turi pasibaigti įspėjimo terminas.
49. Minėta (žr. šios nutarties 44 punktą), darbo sutartyje susitarus dėl papildomų sąlygų, atitinkančių DK 33 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, tos sutarties sąlygos tampa privalomos ir jų turi būti laikomasi. Vienai iš sutarties šalių tokias sąlygas pažeidus, kitos šalies pažeistos teisės turi būti ginamos.
50. DK 217 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę įpareigoti kitą šalį atkurti dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas teises.
51. Pažymėtina, kad darbo bylos priskiriamos nedispozityviosioms byloms. CPK XX skyriaus, reglamentuojančio darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, 417 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą: atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku bei pagrindu.
52. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad buvo pažeista darbo sutarties nuostata dėl įspėjimo termino taikymo, ir siekė, kad dėl šio pažeidimo jo atšaukimas būtų pripažintas neteisėtu. Kasaciniame skunde ieškovas dėsto poziciją, kad, šio pažeidimo nepakankant atšaukimui pripažinti neteisėtu, jam turėtų būti kompensuota, perkeliant darbo santykių pabaigą iki datos, kai turėjo baigtis įspėjimo terminas, išmokant vidutinį darbo užmokestį už šį laiką.
53. Nors, minėta, tokio teisių gynimo būdo šiuo metu galiojantis DK tiesiogiai nenustato, tačiau akivaizdu, kad jei ieškovui būtų taikytas įspėjimo terminas, jis būtų turėjęs teisę dirbti dar tris mėnesius ir gauti už tai darbo užmokestį. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad toks ilgas įspėjimo terminas gali būti neparankus ir nenaudingas atsakovei, tačiau, viena vertus, tai turi būti įvertinama, nustatant darbo sutarties sąlygas; kita vertus, DK 64 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį. Nors ši norma taikoma šalių sutarimu, t. y., nesant ginčo dėl įspėjimo termino (ne)taikymo, tačiau jos teisinis rezultatas iš esmės yra analogiškas kaip ir 2002 m. DK 130 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Byloje nustatyta, kad atsakovas šioje normoje įtvirtinta galimybe nesinaudojo (neinicijavo jos taikymo).
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju darbo santykių pasibaigimo datos perkėlimas ir piniginės kompensacijos ieškovui išmokėjimas atkurtų pažeistas ieškovo teises, užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, atitiktų teisėtų lūkesčių apsaugos, protingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas, jį papildant nuostatomis dėl darbo santykių pabaigos termino perkėlimo ir vidutinio darbo užmokesčio už šį laiką priteisimo. Nors priteistinos išmokos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju byloje yra duomenys apie ieškovo vidutinį mėnesio uždarbį, ginčo dėl jo nėra, ir laikantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, šis klausimas gali būti sprendžiamas, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo apeliacinei instancijai.
56. Darbo sutartyje jos pasibaigimo data nurodyta 2019 m. rugsėjo 20 d. Ši data perkeltina į 2019 m. gruodžio 20 d. Atsakovės UAB Telšių autobusų parko išduotame atleidimo apskaičiavimo lapelyje nurodyta, kad ieškovo vidutinis vieno mėnesio uždarbis yra 1828,97 Eur. Už tris mėnesius ieškovui priteistina 5486,91 Eur (1828,97 x 3).
57. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakyta dėl ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas buvo atmetęs, tačiau iš sprendimo 37 punkto motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmetamas visas ieškinys. Ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis tikslintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
58. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
59. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
60. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimus panaikinti 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdžio sprendimą Nr. 7 dėl jo atšaukimo iš UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigų, pripažinti jo atšaukimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį į UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigas (žr. šios nutarties 2 punktą). Teisėjų kolegija vertina, kad visi šie reikalavimai iš esmės yra panašaus turinio ir nukreipti į ieškovo padėties, buvusios iki ginčijamo sprendimo priėmimo, atkūrimą, t. y. grąžinimą į pareigas. Todėl, skirstant bylinėjimosi išlaidas, laikytina, kad tai yra vienas 100 Eur dydžio žyminiu mokesčiu apmokestintinas reikalavimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
61. Reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką laikytini atskirais savarankiškais turtiniais reikalavimais. Žyminis mokestis už juos apskaičiuotinas nuo ieškinio sumos, kurią sudaro pirmosios instancijos teismo atlikus įskaitymą priteisto 2512,39 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio ir ieškovo prašytos priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 8 punktas, 10 punktas). Taigi ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimų suma laikytina 5512,39 Eur.
62. Žyminis mokestis už pirmosios instancijos teisme pareikštus reikalavimus sudaro 265 Eur (100 (neturtinis reikalavimas) + 165 (nuo ieškinio sumos)). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės valstybei priteisė 175 Eur žyminio mokesčio. Byloje neturtinio pobūdžio reikalavimas pripažintas nepagrįstu, o ieškovui šia nutartimi priteistų turtinių reikalavimų apimtis yra 5486,91 Eur ir labai nežymiai skiriasi nuo šios nutarties 61 punkte nurodytos ieškinio sumos. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su žyminio mokesčio priteisimu iš atsakovės, nekeistina.
63. Sprendžiant dėl žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, priteisimo taikytinos CPK 93 straipsnyje nurodytos taisyklės: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Trečiasis asmuo už el. ryšių priemonėmis paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 131,25 Eur žyminio mokesčio, kurį sudaro dvi dalys – 75 Eur už neturtinį reikalavimą ir 57,25 Eur nuo ginčijamos 2512,39 Eur ieškinio sumos. Byloje neturtinio pobūdžio reikalavimas pripažintas nepagrįstu. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su 131,25 Eur žyminio mokesčio priteisimu iš ieškovo, keistina, šią sumą sumažinant iki 75 Eur.
64. Už el. ryšių priemonėmis paduotą kasacinį skundą mokėtinas 198 Eur (75 (neturtinis) + 123 (nuo ieškinio sumos) žyminis mokestis. Kadangi, kaip ir minėta, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, proporcingai patenkintai kasacinio skundo reikalavimų daliai (ieškovo naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis, kurio dydis prilygtinas ieškinio turtinių reikalavimų sumai) iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 123 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
65. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus (2020 m. gegužės 10 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui serija ID Nr. 97, išrašas iš banko sąskaitos, 2020 m. gegužės 4 d. sąskaita serija ID Nr. 99, 2020 m. gegužės 25 d. sąskaita serija ID Nr. 98), kad jis patyrė 2500 Eur išlaidų advokatui rengiant kasacinį skundą. Įvertinusi tai, kad ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis tik nežymiai skiriasi nuo visų ieškinio turtinių reikalavimų sumos, o neturtinis reikalavimas atmestas, teisėjų kolegija laiko teisinga iš atsakovės priteisti ieškovui pusę jo patirtų išlaidų, t. y. 1250 Eur (2500 / 2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas UAB Telšių autobusų parko valdybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 7 dėl ieškovo atšaukimo iš UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigų ir ieškovo atšaukimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ieškovas grąžintas į UAB Telšių autobusų parko direktoriaus pareigas nuo 2019 m. gruodžio 17 d., ieškovui priteistas iš atsakovės vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 5775,60 Eur, panaikinti ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.
Nustatyti, kad UAB Telšių autobusų parko, į. k. 180193231, ir S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), darbo sutartis baigėsi 2019 m. gruodžio 20 d.
Priteisti iš atsakovės UAB Telšių autobusų parko, į. k. 180193231, ieškovui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 5486,91 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 91 ct) kompensaciją.
Kitą Telšių apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybei, į. k. 111101724, 75 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovės UAB Telšių autobusų parko (į. k. 180193231) valstybei 123 (vieną šimtą dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti ieškovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB Telšių autobusų parko (į. k. 180193231) 1250 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
