Civilinė byla Nr. e3K-3-164-421/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00156-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams S. B., A. B., V. B. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei,,Natural North Caviar“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė,,Šiaurės kompanija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. B., A. B., V. B. ir BUAB,,Natural North Caviar“ 238 936,52 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad su atsakovu S. B. nuo 1990 m. spalio 20 d. gyveno santuokoje, 2003 m. balandžio 8 d. kartu įsteigė UAB „Šiaurės kompanija“, ši užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma, ikrų ir žuvies produktų žaliavos perdirbimu bei gamyba, 2002 m. rugpjūčio 21 d. įkūrė UAB „Auksinis eršketas“, ši produkciją parduodavo prekybos centrus valdančioms bendrovėms. Nuo 2008 m. santykiai su atsakovu S. B. ėmė blogėti, o 2010 m. pabaigoje atsakovas S. B. pradėjo sutuoktiniams priklausančių bendrovių reorganizaciją. Kai 2011 m. gegužę ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas S. B., pasinaudodamas tuo, kad santuokos nutraukimo proceso metu jis buvo vienintelis formalus UAB „Šiaurės kompanija“ akcininkas, kartu su kitais atsakovais – A. B. (savo tėvu) ir V. B. (dabartinės savo sutuoktinės J. B. tėvu) ėmėsi aktyvių veiksmų, perkeldami nurodytų bendrovių veiklą į naujai įsteigtą UAB „Natural North Caviar“, ir taip sumažino santuokoje įgyto turto (bendrovių akcijų) vertę.
4. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo S. B. santuoką, tačiau turto, įskaitant ir UAB „Šiaurės kompanija“ akcijas, padalijimo klausimas buvo išspręstas tik Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu – buvusiems sutuoktiniams padalyta po 50 proc. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų.
5. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto bylą, o 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015 bankrotą pripažino tyčiniu. Teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotos aplinkybės, kad UAB „Šiaurės kompanija“ veikla buvo perkelta į UAB,,Natural North Caviar“, jai buvo neatlygintinai perleistas bendrovės nekilnojamasis turtas, gamybos įranga, darbuotojai. Tai lėmė, kad ieškovei priteistos akcijos tapo bevertės. Atsakovams nesiėmus neteisėtų veiksmų (neperkėlus bendrovės veiklos, darbuotojų, turto, įrangos ir kt. į įsteigtą naują įmonę) UAB „Šiaurės kompanija“ būtų ir toliau sėkmingai veikusi, nebūtų bankrutavusi.
6. Ieškovės teigimu, UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų vertė nuo santuokos nutraukimo proceso pradžios iki galutinio momento, kai akcijos buvo padalytos galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų iš esmės sumažėjo, tapo bevertės, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249, 6.263, 6.279 straipsnių pagrindais atsakovams taikytina solidarioji deliktinė atsakomybė. Iki santuokos nutraukimo bylos inicijavimo bendrovės akcijų nominalioji vertė buvo 477 873,03 Eur (1 650 000 Lt), todėl iš atsakovų solidariai priteistina pusė šių akcijų vertės – 238 936,52 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas nustatė, kad 1990 m. spalio 20 d. ieškovė ir atsakovas S. B. sudarė santuoką. 2003 m. balandžio 8 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Šiaurės kompanija“. Santuokos metu nuo 2008 m. balandžio 8 d. atsakovas S. B. buvo vieninteliu UAB „Šiaurės kompanija“ akcininku, įmonės pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto nuoma ir ikrų bei žuvies produktų žaliavos perdirbimas ir produktų gamyba. UAB „Šiaurės kompanija“ pagaminta produkcija buvo parduodama kitai sutuoktinių 2002 m. rugpjūčio 21 d. įkurtai bendrovei – UAB „Auksinis eršketas“, kurios akcininku nuo įsteigimo buvo atsakovas S. B.. 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo įsteigta UAB „Natural North Caviar“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo atsakovas A. B.. Nuo 2013 m. spalio 31 d. UAB „Natural North Caviar“ direktoriumi tapo atsakovas S. B., kuris 2013 m. spalio 25 d. taip pat įgijo 88,80 proc. įmonės akcijų, o nuo 2013 m. gruodžio 25 d. tapo vieninteliu įmonės akcininku. 2013 m. kovo 8 d. UAB „Šiaurės kompanija“ direktoriumi tapo atsakovas V. B..
9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo S. B. santuoką, padalijo santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą. Šio sprendimo dalis dėl santuokinio turto padalijimo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi, be kita ko, priteisiant ieškovei ir atsakovui po 8250 vnt. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų.
10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pripažino UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą tyčiniu.
11. Teismas pažymėjo, kad bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nėra pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš vadovų ar akcininkų. Teismas rėmėsi tuo, kad BUAB,,Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriaus ieškiniai dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų buvo atmesti, neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI0Ny0zMzAvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-247-330/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-247-330/2017">e2A-247-330/2017</a> nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje dėl BUAB,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu visa apimtimi nebuvo atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su šios bendrovės ir UAB,,Natural North Caviar“ vykdytais tarpusavio atsiskaitymais.
12. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2011–2014 m. laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas sutuoktinių V. B. ir S. B. turto (taip pat ir UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų) padalijimo klausimas, Vilniaus apylinkės 2-asis teismas, tenkinęs ieškovės prašymą, 2011 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui S. B. priklausančių UAB,,Sanves“, UAB,,Auksinis eršketas“, UAB,,Šiaurės kompanija“ akcijas bei Vokietijoje registruotos bendrovės,,North Company GmbH“ turimus pajus, uždrausdamas naudotis šiomis neturtinėmis akcininkų teisėmis: balsuoti akcininkų susirinkimuose dėl įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo (išskyrus, kai tai nustatyta įstatyme), vienos rūšies akcijų pakeitimo į kitos rūšies akcijas, bendrovės likvidavimo ar reorganizavimo, pelno perskirstymo, ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo bei garantavimo. Šios laikinosios apsaugos priemonės padarė neigiamą įtaką UAB „Šiaurės kompanija“ veiklai, dėl to AB SEB bankas nutraukė kreditavimo sutartį projektui,,Žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ (toliau – Projektas) finansuoti, o dėl nebaigto projekto Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) paprašė grąžinti 546 905,40 Lt paramos sumos lėšas, buvo apribotas bendrovės valdymas bei veikla. Be to, 2012 m. buvo įsteigta UAB,,Royal Caviar“, ji vykdė analogišką veiklą.
13. Remdamasis atsakovų paaiškinimais ir bylos medžiaga, teismas nustatė, kad atsakovas S. B. ginčų su ieškove metu ėmėsi aktyvių priemonių siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą: 1) 2011 m. rugpjūčio 16 d. atskiruoju skundu apskundė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria teismas leido įkeisti AB SEB bankui tik kilnojamąjį UAB „Šiaurės kompanija“ turtą, nors 2008 m. rugpjūčio 4 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 Pakeitime Nr. 4 buvo nustatyta sąlyga įkeisti ne tik kilnojamąjį turtą, bet ir nekilnojamąjį turtą, asocijuotų bendrovių „Sanves“ ir „Auksinis eršketas“ akcijas; 2) 2011 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė teismo įpareigoti ieškovę V. B. pateikti atsakovo S. B. nuostolių, galinčių atsirasti dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą; 3) 2011 m. rugpjūčio 12 d. pateikė papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė reikšmingas aplinkybes dėl trukdymo vykdyti su AB SEB banku sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 Pakeitimo Nr. 4 sąlygas; teismui netenkinus šio prašymo atsakovas pateikė dar vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Tuo tarpu ieškovė nurodytiems atsakovo veiksmams prieštaravo.
14. Teismo vertinimu, UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą, be kita ko, lėmė priežasčių kompleksas – draudimas įkeisti ne tik UAB „Šiaurės kompanija“, bet ir asocijuotų įmonių UAB „Sanves“ ir UAB „Auksinis eršketas“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, akcijas; draudimas prisiimti papildomus laidavimus, o to neįvykdžius, ir Kreditavimo sutarties Nr. 1541007120100-E1 bei Kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 nutraukimas; negalimumas gauti papildomo 4 000 000 Lt kredito III Paramos projekto finansavimo etapui įgyvendinti; reikalavimas kaip laiduotojui grąžinti 1 244 538,45 Lt asocijuotos įmonės UAB „Auksinis eršketas“ skolą bei Paramos projekto nutraukimas ir reikalavimas grąžinti visą gautą 546 905,40 Lt paramą. Taigi, teismas padarė išvadą, kad ieškovės veiksmai, kai jos prašymu santuokos nutraukimo byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apribojo UAB „Šiaurės kompanija“ galimybę gauti tą dalį nuosavų lėšų, kuriomis UAB „Šiaurės kompanija“ privalėjo finansuoti Paramos projekto įgyvendinimą, kadangi tokias lėšas UAB „Šiaurės kompanija“ turėjo pasiskolinti iš AB SEB banko, tačiau to negalėjo padaryti, nes dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo bankui įkeisti turto.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą lėmė ieškovės ir atsakovo S. B. skyrybų procesas ir jo metu abiejų šalių atlikti priešingi veiksmai, įskaitant ir ieškovės iniciatyva pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to nėra pagrindo ieškovei priteisti žalos atlyginimą.
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą.
17. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nusprendė, kad yra pagrindas remtis UAB,,Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, nes byloje dalyvavo tos pačios šalys, kurios dalyvauja ir šioje byloje, ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės kaip žalos atlyginimo prievolių pagrindas taip pat sudarė ir tyčinio bankroto nagrinėjimo dalyką. Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodė, kad tyčinio bankroto byloje nustatytos aplinkybės dėl nuostolingų ir bendrovei nenaudingų sandorių buvo detaliau tiriamos ir nagrinėjamos sprendžiant kitus tarp šalių iškilusius civilinius ginčus.
18. Teisėjų kolegija nurodė, kad civilinėje byloje pagal BUAB,,Šiaurės kompanija“ ieškinį nagrinėjamos bylos atsakovams dėl žalos, padarytos neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų už perleistą kilnojamąjį bendrovės turtą, atlyginimo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2939-421/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI0Ny0zMzAvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-247-330/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-247-330/2017">e2A-247-330/2017</a> konstatuota, jog įrangos pirkėja UAB,,Natural North Caviar“ su pardavėja UAB,,Šiaurės kompanija“ atsiskaitė, t. y. UAB,,Šiaurės kompanija“ turtas nebuvo neatlygintinai perduotas susijusiai įmonei. Taip pat nurodytoje byloje ir byloje dėl UAB,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuota, kad UAB „Šiaurės kompanija“ priklausęs žemės sklypas buvo perleistas atlygintinai. Vis dėlto ekspertės pateiktoje išvadoje buvo nustatyta, kad žemės sklypo sandoris UAB,,Šiaurės kompanija“ nebuvo naudingas, nes parduodama šį sklypą bendrovė patyrė 117 991,20 Eur nuostolius. Taip pat nurodytoje byloje nepaneigtas faktas, kad atsakovas V. B. netinkamai tvarkė bendrovės buhalteriją, ar tai, kad atitinkamais veiksmais buvo siekiama perkelti veiklą į kitą įmonę. Tačiau vien tai, kad šis asmuo netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to bankroto administratorei galimai nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai, negali būti vertinama kaip veiksmai, galėję turėti įtakos akcijų vertei.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas galėtų būti pripažintas pagrįstu ir tenkintinu tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad vien bendrovės veiklos perkėlimas į kitą įmonę lėmė akcijų nuvertėjimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad byloje esantys įrodymai suteikia pagrindą daryti išvadą, jog akcijų vertės sumažėjimui įtakos turėjo kompleksas veiksnių, tarp jų ir pačios ieškovės veiksmai. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad dėl santuokos nutraukimo byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovui S. B. priklausančių bendrovių, tarp jų ir UAB,,Šiaurės kompanija“, UAB,,Auksinis eršketas“ akcijų arešto), kurių pakeitimą ne kartą, tačiau nesėkmingai inicijavo atsakovas S. B., tiek UAB,,Šiaurės kompanija“, tiek asocijuotos UAB,,Auksinis eršketas“, už kurios prievolių tinkamą įvykdymą laidavo UAB,,Šiaurės kompanija“ savo turtu, galimybė tinkamai vykdyti kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti veiklos tęstinumą buvo apsunkinta. Dėl to didėjo bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, o tai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos ir jos akcijų vertei.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjusio civilinę bylą Nr. 2A-569-798/2016 pagal ieškovės BUAB,,Auksinis eršketas“ ieškinį V. B. dėl žalos atlyginimo, padarytos išvados dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įtakos BUAB,,Auksinis eršketas“ ir AB SEB banko sudarytos kreditavimo sutarties vykdymui. Nurodytoje nutartyje buvo vertinama, kokią įtaką pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo BUAB,,Auksinis eršketas“ veiklai ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, o ne BUAB,,Šiaurės kompanija“ akcijų vertei.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad BUAB,,Šiaurės kompanija“ akcijų vertės sumažėjimui įtakos turėjo ne tik tyčinio bankroto byloje nustatyti atsakovų atlikti neteisėti veiksmai, bet ir ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio S. B. nesutarimai, kilę sprendžiant jų santuokos nutraukimo bylą, bei bylos nagrinėjimo metu ieškovės iniciatyva priimti procesiniai sprendimai, susiję su disponavimo turtu ir turtinėmis teisėmis ribojimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad ir pačios ieškovės veiksmai galėjo lemti žalos atsiradimą, todėl byloje ne tik neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir žalos, bet ir egzistuoja CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės.
22. Taip pat teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertino ieškovės įrodinėjamą žalos dydį. Kolegija vertino kaip abejotino pagrįstumo ieškinyje nurodomą bendrovės akcijų vertę ir bendrovės veiklos perspektyvas, nes BUAB,,Šiaurės kompanija“ veiklą tęsusi UAB,,Natural North Caviar“ taip pat bankrutavo, o nominalioji akcijų vertė nėra patvirtinama laisvo pardavimo rinkoje sandoriais
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas bendrąją civilinę atsakomybę pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir atleisdamas atsakovus nuo civilinės atsakomybės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodoma, kad taikant deliktinę civilinę atsakomybę taikytina specialioji CK 6.282 straipsnio 1 dalies norma. Ieškovė ieškiniu teismo prašė taikyti atsakovams deliktinę atsakomybę. Atsižvelgdami į CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir 6.253 straipsnio 5 dalį, kuriose yra įtvirtintas mišrios kaltės institutas, ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančią CK 6.282 straipsnio 1 dalį bei šias normas ir jų santykį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismai privalėjo nustatyti ne tik ieškovės veiksmus, kurie neva nulėmė žalos atsiradimą, bet ir ieškovės kaltės laipsnį ir tik nustatę ieškovės didelį neatsargumą svarstyti priteistinų nuostolių mažinimą ar iš viso atmesti ieškovės reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-969/2017; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI0LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-224-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-224-701/2019">e3K-3-224-701/2019</a>).
23.2. Ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones santuokos nutraukimo byloje, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalis), negali būti laikoma kalta ir nesilaikiusia paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTItOTY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-12-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-12-969/2020">e3K-3-12-969/2020</a>). Tai patvirtina ir šioje byloje apeliacinės instancijos teismo pripažintos prejudiciniais faktais aplinkybės, nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015 dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodytoje nutartyje teismas konstatavo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekta užtikrinti bendrovės esamos padėties išsaugojimą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp to, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones UAB „Šiaurės kompanija“ negalėjo vykdyti veiklos ir dėl to tapo nemoki, neįrodytas.
24. Atsakovai A. B. ir V. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 4 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
24.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies normą ir remdamasis ja neturėjo teisinio pagrindo nustatyti ieškovės kaltės dydžio. Ieškovė 2008–2010 m. dirbo UAB „Šiaurės kompanija“ buhaltere, ruošė kitų asocijuotų įmonių UAB „Auksinis erškėtas“, UAB „Sanves“ konsoliduotus balansus, žinojo apie įmonių sudarytas kreditavimo sutartis, sutartinius įsipareigojimus, todėl žinojo ir pati prisiėmė riziką, kad dėl jos prašytų ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Šiaurės kompanija“ negalės tinkamai vykdyti veiklos, bendrovė gali bankrutuoti, gali nuvertėti jos akcijos. Net jei ir būtų taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalies norma, ieškovės veiksmai, atsiliepimuose prieštaraujant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui ar panaikinimui, kuriuos inicijavo atsakovas S. B., pasireiškė ne tik dideliu neatsargumu, bet ir tyčia.
24.2. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių civilinės atsakomybės taikymą atsakovams. Ieškovės argumentai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, jų kaltės dėl žalos atsiradimo buvo paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie byloje turi prejudicinę reikšmę. Net jei ir būtų nustatyta atsakovų kaltė, ji yra visiškai nežymi, todėl atsakovams negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovai A. B. ir V. B. neturėjo jokių galimybių daryti įtaką teisminiams procesams ieškovės ir atsakovo S. B. santuokos nutraukimo byloje, ginčyti ieškovės prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
24.3. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė klausimo dėl netinkamo taikymo CK 6.249 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios teismo teisę nustatyti nuostolių dydį, jei jo šalis negali tiksliai įrodyti. Pagal CPK 178 straipsnį ieškovė turi pareigą pagrįsti reikalaujamos žalos dydį.
25. Atsakovo S. B. atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2020 m. liepos 21 d. nutartimi dėl to, kad atsakovas nustatytu terminu neištaisė 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nustatytų procesinio dokumento trūkumų (CPK 351 straipsnis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir jos taikymo bei sąlygų atleisti nuo civilinės atsakomybės ar ją mažinti vertinimo
26. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).
27. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu, vadovaudamasi CK 6.246–6.249, 6.263, 6.279 straipsnių nuostatomis, prašė taikyti atsakovams solidariąją deliktinę civilinę atsakomybę dėl UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimo ir priteisti ieškovei 238 936,52 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškinį grindė teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuotomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad buvęs ieškovės sutuoktinis atsakovas S. B. kartu su kitais atsakovais – A. B. (savo tėvu) ir V. B. (dabartinės savo sutuoktinės J. B. tėvu) perkėlė UAB „Šiaurės kompanija“ veiklą į naujai įsteigtą UAB „Natural North Caviar“ ir taip sumažino santuokoje įgyto turto (akcijų) vertę.
29. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo S. B. santuoka nutraukta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimu; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi, sprendžiant dėl santuokinio turto padalijimo, be kita ko, ieškovei ir atsakovui S. B. priteista po 8250 vnt. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų. UAB „Šiaurės kompanija“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2003 m. balandžio 8 d., t. y. ieškovei ir atsakovui S. B. esant santuokoje; bendrovės vieninteliu akcininku buvo atsakovas S. B., o nuo 2013 m. kovo 8 d. direktoriumi tapo atsakovas V. B.. 2011 m. rugsėjo 1 d. įsteigta UAB „Natural North Caviar“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo atsakovas A. B.; nuo 2013 m. spalio 31 d. direktoriumi tapo atsakovas S. B., o nuo 2013 m. gruodžio 25 d. vieninteliu įmonės akcininku tapo atsakovas S. B.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto bylą, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
30. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, konstatavęs, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nėra pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš vadovų ar akcininkų. Teismo vertinimu, UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas buvo nulemtas ieškovės ir atsakovo S. B. skyrybų proceso metu šalių atliktų priešingų veiksmų, ieškovės iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovui S. B. priklausančių bendrovių, tarp jų ir UAB,,Šiaurės kompanija“, UAB,,Auksinis eršketas“, akcijų arešto), kurios apribojo bendrovės galimybę gauti dalį nuosavų lėšų, skirtų Paramos projekto įgyvendinimui finansuoti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, taip pat akcentavo, kad pačios ieškovės veiksmai, jos iniciatyva santuokos nutraukimo byloje pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, galėjo lemti žalos atsiradimą, t. y. UAB,,Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimą. Dėl to teismas, remdamasis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, nusprendė, kad yra pagrindas netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės.
31. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, nusprendę, jog ir pati ieškovė prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nesivadovavo deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, nenustatė ieškovės veiksmų, nulėmusių žalos atsiradimą, ieškovės kaltės dydžio ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovės teigimu, santuokos nutraukimo byloje jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti laikytinas neteisėtais veiksmais. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje, kuria UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad nėra įrodyta, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Šiaurės kompanija“ tapo nemoki. Teisėjų kolegija iš esmės laiko pagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus.
32. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šios CK normos gali būti taikomos tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422/2013">3K-3-422/2013</a>).
33. Taigi, aptarta CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Pritardama kasacinio skundo argumentui, teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes nulemia būtent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltės pasireiškimas paprastu neatsargumu nelemia žalos atlyginimo sumažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios mišrios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OC02ODQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-88-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-88-684/2015">3K-3-88-684/2015</a>).
34. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzItNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-32-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-32-421/2017">e3K-3-32-421/2017</a>, 44 punktas). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTctMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257-248/2020">3K-3-257-248/2020</a>, 28 punktas).
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą nuostolių atlyginimo mažinimo teisinį reglamentavimą deliktinės civilinės atsakomybės atveju, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog egzistuoja CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės, nes ieškovė, pateikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos ir atsakovo S. B. santuokos nutraukimo byloje, prisidėjo prie žalos atsiradimo, padaryta formaliai vertinant bylos faktines aplinkybes bei laikytina teisiškai nepagrįsta. Kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami, jog yra pagrindas netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės, nesivadovavo pirmiau nurodyta deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atveju aktualia CK 6.282 straipsnio nuostata, ne tik nenustatė ieškovės kaltės dydžio dėl bendrovės akcijų nuvertėjimo, bet ir nevertino ieškovės veiksmų (prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones santuokos nutraukimo byloje) atitikties rūpestingumo standartui (žr. nutarties 34 punktą) šių veiksmų teisėtumo prasme, ieškovės kaltės formos santykio su atsakovų kaltės dydžiu bei atliktais (neteisėtais) veiksmais, nustatytais UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu byloje.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti neigiamų turtinių padarinių, vertintinų kaip žala ar nuostoliai, savaime naudojimasis šia įstatyme įtvirtinta teise nereiškia neteisėtų kreditoriaus veiksmų. Taigi, ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimas įstatymų nustatyta tvarka savaime negali būti laikomas neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo mažinimo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokiu tikslu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui S. B. priklausančių UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų areštą, taip pat į galutinį bylos, kurioje šios laikinosios apsaugos priemonės taikytos, išsprendimo rezultatą.
37. Kaip minėta, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pateikė jos ir atsakovo S. B. santuokos nutraukimo byloje. Bylos procesiniuose dokumentuose ieškovė teigė, kad ji, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė užtikrinti santuokos nutraukimo byloje jos pareikšto reikalavimo priteisti jai 50 proc. (8250 vnt.) UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų įvykdymą, kadangi atsakovas S. B. priešieškiniu prašė teismo priteisti jam 100 proc. (16 500 vnt.) UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, santuokos nutraukimo byloje spręsdamas dėl buvusių sutuoktinių turto padalijimo, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir ieškovei bei atsakovui S. B. priteisė po 50 proc. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų (žr. nutarties 29 punktą). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi santuokos nutraukimo byloje, tenkindamas S. B. prašymą, pakeitė 2011 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido įkeisti UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, AB SEB bankui vykdant 2008 m. rugpjūčio 4 d. Kreditavimo sutarties sąlygas. Be kita ko, santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylos nagrinėjimo metu 2013 m. liepos 15 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama teismo uždrausti atsakovei UAB,,Šiaurės kompanija“ sustabdyti bendrovės gamybinę veiklą ir (ar) perleisti jos vykdymą kitai įmonei bei uždrausti perleisti UAB,,Šiaurės kompanija“ turtą (ar jo dalį), atsargas (ar jų dalį), finansinį turtą (ar jo dalį), įsipareigojimus (ar jų dalį) be išankstinio rašytinio akcininkės ieškovės sutikimo (pritarimo). Tačiau ši byla pagal prevencinį ieškinį, kaip nurodė ieškovė, nebuvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlus UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto bylą.
38. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ieškovės argumentams, vertino, jog UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto bylos iškėlimas turėjo neigiamos įtakos bendrovės akcijų vertei, vis dėlto nepagrįstai akcentavo tai, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik tokiu atveju, jei būtų įrodytas žalos atsiradimas (akcijų nuvertėjimas), išimtinai nulemtas bendrovės veiklos perkėlimo į kitą įmonę. Nors bylą nagrinėję teismai nustatė, kad po UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu bendrovės bankroto administratoriaus inicijuotose kitose civilinėse bylose pripažinta, jog tam tikras turtas nebuvo neatlygintinai perduotas kitai įmonei – UAB „Natural North Caviar“, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, vertindami ieškovės reikalavimo pagrįstumą, nagrinėjamos bylos įrodymų kontekste neįvertino aplinkybės, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal visus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius ir 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto prezumpciją (CPK 176, 185 straipsniai).
39. Konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės nevertino ieškovės, kaip nukentėjusio asmens, elgesio, galėjusio turėti įtakos UAB Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimui, nenustatė jos neteisėtų veiksmų bei kaltės, jos dydžio, taip pat civilinės atsakomybės aspektu neįvertino atsakovų veiksmų, nulėmusių bendrovės bankrotą ir jo pripažinimą tyčiniu, bei šių veiksmų santykio su ieškovės veiksmais bei kaltės forma, darytina išvada, jog byloje liko nenustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo mažinimo ar pagrindo netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės. Įvertinus tai, kad nukentėjusio asmens elgesys, jo kaltės forma yra fakto klausimai, kurie nebuvo nustatyti bei įvertinti byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, o kasaciniame teisme negali būti nustatomi, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, prašomos žalos atlyginimo sumažinimą ar civilinės atsakomybės netaikymą pagal CK 6.282 straipsnį, esant nukentėjusio asmens kaltei, nesivadovavo šių normų taikymą aiškinančia kasacinio teismo praktika, taip pat neįvertino ir netyrė teisingam ginčo išsprendimui visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
41. Kasaciniam teismui grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, šalių patirtos ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.
42. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas turėjo 10,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniam teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 ir 96 straipsniai).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 3 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą teisėjų kolegija nusprendžia, kad poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones išlieka, todėl jos paliekamos galioti. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
