Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimo

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-30-788/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02104-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.5; 21.1.9; 21.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal neįtrauktų į administracinio nusižengimo teiseną A. Z. (A. Z.) ir V. Z. (V. Z.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimą, kuriuo V. K. (V. K.) pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį bei 417 straipsnio 3 dalį nubaustas 75 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. birželio 11 d. 7.56 val. Ukmergės g. 198A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio kito automobilio ir į jį atsitrenkė.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimo dalį, kuria V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį nutraukė; panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimu ANK 38 straipsnio pagrindu taikytą bausmių subendrinimą; kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimo dalį paliko nepakeistą.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi neįtrauktų į administracinio nusižengimo teiseną A. Z. ir V. Z. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjai prašyme nurodo:

4.1. Eismo įvykio metu susidūrė du automobiliai, t. y. „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis L. K., vairuojamas V. K., ir automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. Z., vairuojamas V. Z.. Šio eismo įvykio metu V. Z. buvo padaryta moralinė žala, o A. Z. – 1400 Eur turtinė žala. 2020 m. birželio 11 d. paaiškinime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui Dainiui Šalomskiui V. Z. nurodė, kad automobilį „Volkswagen“ vairavo ji, o automobilis priklausė A. Z.. 2020 m. birželio 11 d. nukentėjusysis A. Z. kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą su pranešimu apie eismo įvykį, nurodė eismo įvykio dalyvius – A. Ž. ir V. Z.. Tačiau V. Z. ir A. Z. nei 2020 m. birželio 11 d. V. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei ne teismo tvarka priimtame 2020 m. liepos 8 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyti nebuvo.

4.2. Pažymėjo, kad nuo eismo įvykio dienos iki 2021 m. kovo 25 d. pareiškėjai apie administracinio nusižengimo bylos eigą, apskundimus ir priimtus procesinius sprendimus nežinojo. 2021 m. kovo 25 d. pareiškėjai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gavo Transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį su priedais, iš šio ieškinio sužinojo, kad jie yra įtraukti dalyvauti civilinėje byloje Nr. e2-6116-925/2021 kaip tretieji asmenys, taip pat kad 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimo. Pareiškėjams iki 2021 m. kovo 25 d. nebuvo žinoma ir tai, kad V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui, o šis teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir nepranešė apie tai pareiškėjams.

4.3. A. Z. ir V. Z. neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nepranešus nukentėjusiesiems buvo pažeista jų teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir nebuvo pasiekti administracinių nusižengimų teisenos tikslai – visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Taip nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas, padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Vilniaus apygardos teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, neįvykdė teismo pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, vadovavosi tik V. K. paaiškinimais ir nenurodė, kodėl jis atmeta liudytojų parodymus, neišklausęs „Volkswagen“ automobilį vairavusios V. Z. paaiškinimų, nusprendė, kad ji šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET). Apeliacinės instancijos teismas teisėtumo ir pagrįstumo aspektais turėjo bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašoma spręsti klausimą dėl neįtrauktų į administracinio nusižengimo teiseną A. Z., V. Z. 2021 m. kovo 31 d. prašyme keliamo reikalavimo. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

5.1. Įrašu administracinio nusižengimo protokole, nutarimu automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. Z. nukentėjusiuoju nepripažintas. Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo nuorašai A. Z. neišsiųsti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas V. K. skundą, neįtraukė į procesą automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko A. Z., valdytojos V. Z., nepripažino jų nukentėjusiaisiais. Skundo nagrinėjime A. Z. ir V. Z. nedalyvavo, nutarties nuorašai jiems neišsiųsti. Bylos su apeliaciniu skundu siuntimo 2020 m. lapkričio 19 d. pranešime nėra duomenų, kad V. K. apeliacinio skundo kopija buvo išsiųsta ir „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui ar valdytojui. Vilniaus apygardos teismas šių asmenų taip pat neįtraukė į procesą. Atkreipia dėmesį, kad automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas bei valdytojas apie bylos baigtį, vykusius teisminius skundo nagrinėjimo procesus tinkamai informuoti nebuvo, jų galimybės pasinaudoti ANK 579 straipsnyje įtvirtintomis proceso teisėmis iš dalies buvo apribotos.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašoma atmesti pareiškėjų A. Z. ir V. Z. prašymą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Pareiškėjų skundas yra abstraktus, jame nenurodytos konkrečios aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, jog būtent V. K., o ne V. Z. pažeidė KET ir V. K. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Iš skundo turinio nėra aišku, kurios konkrečios aplinkybės ir kurie konkretūs įrodymai kelia abejonių dėl to, ar Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį. Nenurodžius, kurios aplinkybės nebuvo objektyviai ir visapusiškai išsiaiškintos, sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo neturi prasmės. Pareiškėjai taip pat nenurodo nė vieno Vilniaus apygardos teismo proceso teisės normų pažeidimo, netinkamai taikytų materialiosios teisės normų. Pareiškėjai nenurodė nė vienos aplinkybės ar įrodymo, kurio apeliacinės instancijos teismas neįvertino ar kurį įvertino netinkamai. Pareiškėjai privalėjo nurodyti konkrečias proceso teisės normas, kurios buvo pažeistos, ir nurodyti, kodėl tokie pažeidimai laikytini esminiais.

6.2. Šioje byloje buvo svarstoma, ar V. K. pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ar pagrįstai jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir teismas šiuos klausimus turėjo teisę spręsti nedalyvaujant kitiems asmenims. Nors Vilniaus apygardos teismas pasisakė dėl V. Z., tai nereiškia, kad teismas padarė klaidingas išvadas dėl V. K. kaltės ir kad pakartotinai turėtų būti sprendžiamas šis klausimas. V. Z. administracinės bylos teisenoje neturėjo jokio procesinio statuso, ji nebuvo nukentėjusioji, nes jokios žalos nepatyrė, automobilis jai nepriklausė, todėl byloje ji galėjo būti kviečiama tik kaip liudytoja, jeigu tai padaryti būtų nusprendęs teismas ar to būtų paprašęs V. K.. Savo teise paaiškinti aplinkybes ji pasinaudojo pateikdama policijai rašytinį paaiškinimą. Be to, klausimas dėl V. Z. kaltės ir jos patraukimo administracinėn atsakomybėn galės būti sprendžiamas tik jai surašius administracinio nusižengimo protokolą, apie kurį šiuo metu V. K. jokių duomenų neturi, – skundžiamu nutarimu nebuvo svarstomi V. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nuobaudos skyrimo klausimai. A. Z. yra tik automobilio savininkas ir jis nedalyvavo eismo įvykyje, todėl jokių aplinkybių dėl eismo įvykio jis negali nurodyti ir to negalėtų padaryti net ir tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teismas nagrinėtų bylą iš naujo. Savo teises dėl žalos padarymo jis gali apginti pareikalavęs žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Vilniaus apygardos teismas nesprendė žalos klausimo dėl A. Z. teisių ir jų nepažeidė.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Pareiškėjų A. Z. ir V. Z. prašymas tenkintinas.

Dėl A. Z. ir V. Z. neįtraukimo į administracinio nusižengimo teiseną

8. Administracinio nusižengimo protokolu V. K. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. liepos 8 d. nutarimu nubaustas už administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Atitinkamai ANK 417 straipsnio 3 dalis V. K. inkriminuota dėl reikalavimo duoti kelią įvažiuojant į kelią nesilaikymo. Administracinio nusižengimo protokole aprašant nusižengimo esmę bei nustatytas aplinkybes nurodyta, kad V. K., važiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio kito automobilio ir į jį atsitrenkė. Taigi, tiek pagal V. K. inkriminuotą ANK 417 straipsnio 3 dalies alternatyvųjį veiksmą, kurio padarymas sudaro baigtą administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. kelio nedavimas įvažiuojant į jį, tiek pagal administracinio nusižengimo protokole esantį veikos aprašymą akivaizdu, kad, eismo įvykyje susidūrus automobiliams, šio eismo įvykio metu buvo padaryta žala nukentėjusiajam arba šio turtui. Esant šioms prielaidomis, konstatuotina, jog buvo priežastis spręsti eismo įvykyje dalyvavusių asmenų pripažinimo nukentėjusiaisiais klausimą.

9. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kad asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

10. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nei 2020 m. birželio 11 d. administracinio nusižengimo protokole, nei administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusios institucijos 2020 m. liepos 8 d. nutarime vairavusios automobilį V. Z. ir automobilio savininko A. Z. pripažinimas nukentėjusiaisiais neįformintas, kaip to reikalaujama pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį bei 618 straipsnio 2 dalį. Taip pat nukentėjusiųjų pripažinimo klausimo nesprendė ir į bylos nagrinėjimą pareiškėjų neįtraukė Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas. Su šiomis aplinkybėmis sutinka ir jas patvirtina taip pat ir atsiliepimą pateikusios institucijos atstovas.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ANK 571 straipsnį kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausyti žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka. ANK 579 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis nukentėjusiojo teisių procese sąrašas, tarp jų įtvirtinta šių asmenų teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, skųsti priimtus procesinius sprendimus ir kt. Šios teisės garantuoja nukentėjusiesiems galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, užtikrina tai, kad nukentėjusysis nebūtų kur kas nepalankesnėje padėtyje nei priešinga šalis. Atitinkamai įvertinus bylos medžiagą ir konstatavus, jog nagrinėjamu atveju buvo prielaidos svarstyti V. Z. ir A. Z. įtraukimo į administracinio nusižengimo teiseną klausimą, to nepadarius iš esmės buvo apribota V. Z. ir A. Z. galimybė naudotis ANK 571 straipsnyje, 579 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis ir garantijomis bei paneigta galimybė ginti savo teises ar teisėtus interesus.

12. Akcentuotina, kad pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Taigi teismo kaip aktyvaus proceso dalyvio vaidmuo susijęs su visų įtrauktinų į bylą asmenų nustatymo tinkamumu, jų pateikiamų įrodymų visapusišku įvertinimu, juolab kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

13. Nors administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenustato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais, ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE2LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-16-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-16-511/2018">2AT-16-511/2018</a>), tačiau ši teismų praktikoje suformuluota taisyklė nereiškia, kad teismas neturi būti aktyvus ir gali neįtraukti asmens, patyrusio dėl padaryto administracinio nusižengimo žalos, kaip nukentėjusiojo procese, taip paneigdamas proceso objektyvumą, išsamumą ir visapusiškumą.

14. V. K. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme žodinio proceso tvarka, o Vilniaus apygardos teisme – rašytinio proceso tvarka, buvo apsiribota byloje esančios medžiagos ištyrimu. Nors byloje yra rašytiniai V. Z. ir A. Z. paaiškinimai, gauti eismo įvykio dieną, t. y. 2020 m. birželio 11 d., tačiau nagrinėję bylą teismai nekreipė dėmesio į tai, jog V. Z. ir A. Z. nėra sudaryta galimybė realiai realizuoti ANK 571 straipsnyje ir 579 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių. Teismai, nustatydami bylai svarbias aplinkybes, nebuvo aktyvūs, todėl, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teismuose, buvo pažeisti ir ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Atitinkamai šių asmenų nepripažinus nukentėjusiaisiais, jiems neužtikrinus galimybės naudotis įstatymo suteikiamomis teisėmis, visapusiško bei išsamaus administracinio nusižengimo ištyrimo tikslas (ANK 563 straipsnis) procese pasiektas nebuvo. Darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminį proceso teisės pažeidimą, šis pažeidimas sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą, suvaržė neįtrauktų į administracinio nusižengimo teiseną asmenų teisę būti išklausytiems.

15. Be kita ko, prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarime pasisakė apie byloje nedalyvaujančios V. Z. kaltę. Iš Vilniaus apygardos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas V. K. administracinės atsakomybės klausimą, įvertino V. Z. veiksmus atitikties KET aspektu ir konstatavo šių taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Šios nuostatos iš esmės reiškia reikalavimą bylą nagrinėti tik dėl tų asmenų, kuriems yra administracinio nusižengimo protokolu inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, suformuluojamas kaltinimas, taigi teismas gali spręsti tik dėl jų kaltės ir dalyvavimo darant administracinius nusižengimus. Dėl kitų asmenų sprendimas negali būti priimamas, taip pat teismas turi vengti formuluočių, kuriomis konstatuojama kitų asmenų kaltė padarius administracinį nusižengimą. Tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, kaltės klausimą, šis reikalavimas nedraudžia teismui analizuoti kitų asmenų elgesio atitikties teisės aktų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius tai, jog eismo dalyvio veiksmai neatitinka tam tikrų teisės aktų reikalavimų, nėra automatiškai konstatuojamas ir administracinio nusižengimo padarymas – kiekvienu atveju būtina nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, įvertinti kitas administracinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, ar asmuo neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnis) ir kt.

16. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo sprendime dėstomos formuluotės, būtent tai, jog „V. Ž., pamačiusi, kad jos kelyje atsirado kelio horizontalųjį ženklinimą žyminti nukreipimo salelė, iš esmės draudžianti jai važiuoti toliau tiesiai, nesiėmė jokių veiksmų, kad to išvengtų (šiuo konkrečiu atveju ji privalėjo nusukti į dešinę), jo nepaisė ir vis tiek važiavo toliau kirsdama salelę ir įvažiuodama į už jos buvusią greitėjimo juostą“, suponuoja administracinio nusižengimo konstatavimą V. Z. veiksmuose. Tokios formuluotės, vertinant eismo įvykio dalyvių veiksmus pagal minėtas administracinio nužengimo bylos ribas, turėtų būti vengiamos.

17. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020 konstatuota, jog tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Taigi tuo atveju, jei visapusiškai ir išsamiai ištyrus bylos aplinkybes būtų nustatyta, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas buvo surašyti ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, teismas turi panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai protokolo trūkumams ištaisyti, kadangi teismas pats šių esminių protokolo trūkumų, nustatančių administracinio nusižengimo bylos ribas, ištaisyti negali ir tokiais atvejais, norint nustatyti dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltą asmenį, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad padarytas proceso teisės pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą, suvaržė neįtrauktų į administracinio nusižengimo teiseną asmenų teisę būti išklausytiems, teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su šia byla. Šis padarytas pažeidimas yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Sigita Jokimaitė

Olegas Fedosiukas