Dėl darbo ginčo

Nr. DOK-5158

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05188-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 23 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Altos granitas“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. (V. R.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altos granitas“ dėl darbo ginčo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ priešieškinį ieškovui V. R. dėl darbo ginčo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 43 straipsnio 2 dalį, nes susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės dėl darbo užmokesčio sumažinimo buvo pasiektas ir įtvirtintas raštu, tačiau nei DK 43 straipsnio 2 dalis, nei teisminė praktika nenustato, jog toks susitarimas turi būti įtvirtintas raštu būtent pačioje darbo sutartyje.

Atsakovės teigimu, teismai formaliai aiškino DK 43 straipsnio 2 dalies nuostatas ir konstatavę, kad susitarimas dėl darbo užmokesčio pakeitimo nebuvo raštu fiksuotas pačioje darbo sutartyje, konstatavo, jog šalių pasiektas susitarimas dėl darbo užmokesčio keitimo (sumažinimo) šalims nesukuria jokių pasekmių, todėl ieškovas turi teisę į darbo užmokestį, kuris buvo nurodytas darbo sutartyje, o tikroji šalių valia šiuo klausimu nėra reikšminga. Atsakovė pažymėjo, kad DK 43 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su DK 45 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis. Anot atsakovės, ieškovas per DK nustatytus terminus nereiškė jokių pretenzijų dėl susitarimo pakeisti darbo užmokestį šalių susitarimu, kurį pats ieškovas patvirtino raštu (elektroniniu paštu).

Taip pat atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 314 straipsnio nuostatas, kadangi atsisakė priimti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teiktus rašytinius įrodymus, kurie akivaizdžiai paneigia ieškovo baigiamojoje kalboje išsakytus deklaratyvius teiginius dėl darbo užmokesčio sumažinimo priežasties – tariamo apyvartinių lėšų trūkumų įmonėje ir darbo užmokesčio sumažinimo laikinumo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl prašomų prijungti rašytinių įrodymų ir neprieštaravo dėl jų prijungimo prie bylos. Nepaisant to, anot atsakovės, apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti bylai reikšmingus įrodymus net ir nekonstatuodamas atsakovės piktnaudžiavimo.

Be kita ko, atsakovės teigimu, teismai, spręsdami dėl ieškovo kaltės atšaukiant jį iš atsakovės vadovo pareigų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Anot atsakovės, teismai dėl ieškovo kaltės nebuvimo sprendė vien tik iš ieškovo ir su juo artimai susijusių liudytojų parodymų, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir byloje surinktų įrodymų, nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie paneigia ieškovo nurodytus deklaratyvius teiginius.

Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altos granitas“ kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Altos granitas“ nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), taip pat nesprendžiamas prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Gražinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altos granitas“ (j. a. k. 304311496) 1083 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banko 2021 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1097.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė