Dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 2-96-266/2015

Proceso Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>-3-01298-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.4; 116.3 (S)

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 26 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,

sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,

nedalyvaujant ieškovei D. P.,

nedalyvaujant atsakovams T. B. ir J. B.,

dalyvaujant atsakovų atstovui advokatui Mantui Valiukui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį atsakovams T. B. ir J. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, ir

n u s t a t ė:

ieškovai D. P. ir V. P. ieškiniu atsakovams T. B. ir J. B. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų 63286,32 litus skolos, 22 871,53 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bendros 86157,85 Lt sumos, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo iki pilno skolos grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismui priėmus atsakovo prieštaravimus ir bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ieškovas V. P. ir jo atstovas ieškinį visiškai palaikė ir paaiškino, jog atsakovai J. B. ir T. B. 2006 metais pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Žalesa“, (duomenys neskelbtini) ir jame pastatė gyvenamąjį namą. Prieš gyvenamojo namo statybas atsakovai įkalbėjo ieškovus paimti paskolą ir prisidėti prie minėto namo statybos, susitariant kad po to, kai pastatas bus pastatytas, įrengtas ir parduotas, šalys pasidalins savo investicijas ir pelną. Minėto namo statybai ieškovai 2007metais paėmė iš Swedbank 98.000 Lt vartojamąjį kreditą. Ieškovai į gyvenamojo namo, statybą investavo 63.286,32 Lt, o bankui už panaudotas kredito lėšas sumokėjo 22.871,53 Lt palūkanų. Statydami namą jie nesudarė tarpusavyje nei rašytinės jungtinės veiklos sutarties, nei rašytinės pinigų paskolos sutarties, nei nuosavybės dalių pasidalinimo ar perleidimo sutarties. Ieškovas nurodė, jog jis buvo kaip darbų vadovas ir vykdė statybas. Pastatė namą nuo pamatų iki stogo. Atsakovai statybomis nesirūpino. Jis pirko statybines medžiagas, todėl turi statybinių medžiagų pirkimo dokumentus. Sąskaitos buvo išrašomos atsakovo T. B. vardu, tačiau apmokėjimus atliko ieškovas, todėl ir yra pas jį visi statybininkių medžiagų įsigijo dokumentai. Pirko kaminų sistemą, apdailos plytas armatūrinius karkasus, sąramas ir perdengimo plokštes, akmens vatą, klinkerinių plytų siūlių mišinį, bei mokėjo už sunaudotą elektros energiją statybos metu. 2013 metų pabaigoje ieškovai atsitiktinai sužinojo, jog atsakovai pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius sodų bendrijoje „Žalesa“. Atsakovai su ieškovai nederino nei namo pardavimo, nei pardavimo kainos, o po pardavimo neatlygino ieškovams jų investuotų lėšų. Kadangi tarp šalių buvo susiklostę tik žodiniai sutartiniai santykiai, bet nebuvo sudaryti jokie rašytiniai sandoriai, kurių pagrindu atsakovai perleistų dalį nuosavybės teisių į minėtą gyvenamąjį namą, todėl atsakovai laikomi kaip be pagrindo gavę ir pasisavinę ieškovų pinigus. Ieškovas ir jo atstovas nurodė, jog ieškovas ir atsakovė J. B. yra brolis ir sesuo, tačiau jų santykiai labai blogi. Šalys buvo UAB „Karčia“ akcininkais ir dėl to jie susipyko, todėl vyko ne vienas procesas. Nurodė, jog jų ieškinys visiškai pagrįstas. Tą patvirtiną ir byloje atlikta statybos ekspertizės išvada. Be tų lėšų, kuriuos ieškovai įdėjo į namo statybą, prašė priteisti ir bankui sumokėtas palūkanas. Prašė jų ieškinį tenkinti, priteisti turėtas išlaidas advokatui.

Atsakovai, jo atstovas su ieškiniu nesutiko. Kuomet buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas, pateikė prieštaravimus, o bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, atsakovų atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškinys nepagrįstas. Atsakovų atstovas taip pat patvirtino, jog atsakovė J. B. ir ieškovas V. P. yra brolis ir sesuo, tačiau jų santykiai labai blogi, teisminiai ginčai vyksta apie trejus metus. Pagrindiniai nesutarimai kilo valdant bendrovę UAB „Karčia“. Atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovai iš savo asmeninių lėšų ir iš banko pasiskolintų piniginių lėšų vykdė statybas nusipirktame žemės sklype sodų bendrijoje „Žalesa“ Vilniaus rajone. Atsakovai su ieškovais nesitarė kartu statyti gyvenamojo namo ir nepasirašė jokios sutarties. Ieškovai prašydami priteisti pinigus, kuriuos jie investavo į atsakovų namo statybas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovo V. P. pateikti rašytiniai įrodymai statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai atsakovo T. B. vardu neįrodo, jog atsakovas T. B. tas medžiagas pirko, ir, kad jos buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai. Ieškovas kitų asmenų vardu galėjo ir daugiau prekių įsigyti, nes 2007 metais jam trūko dokumentų siekiant pagrįsti įvairias išlaidas. Be to, atsakovų atstovas nurodė, jog namo statybos dokumentai iš atsakovų dingo tuo metu, kai pas juos gyveno ieškovas. Atstovas pažymėjo, jog niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas ieškoti piniginių lėšų po 7 metų, per tuos metus mokėti bankui palūkanas ir tik po 7 metų reikalauti iš atsakovų pinginių lėšų. Gyvenamasis namas buvo pastatytas pačių atsakovų iš jų asmeninių lėšų, o vėliau parduotas. Atlikta statybos ekspertizė, atsakovų atstovo manymu, nepagrindžia, jog ieškovo nurodytos statybinės medžiagos, kurių įsigijimui jis pateikė rašytinius įrodymus ir tuo grindžia savo ieškinį, buvo panaudotos to gyvenamojo namo statybai. Išvadoje pateikti tik teiginiai ir prielaidos. Atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovai neturi pareigos ginčyti išrašytų sąskaitų, nes jų prisirinkti nėra sudėtinga. Tuo metu ieškovas turėjo daug objektų, buvo vykdoma masinė statyba, todėl pririnkti dokumentų nebuvo sudėtinga. Prašė panaikinti priimtą preliminarų sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas. Paliktinas galioti priimtas preliminarus teismo sprendimas.

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2006-04-05 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovai J. B. ir T. B. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Žalesa“, (duomenys neskelbtini). Tame sklype pastatė gyvenamąjį namą. 2013m. gruodžio 19d., atsakovai gyvenamąjį namą su žemės sklypu pardavė. (t. 1., b. l., 9-12) Ieškovai D. P. ir V. P., atsakovės J. B. brolis, sužinoję apie gyvenamojo namo pardavimą, su ieškiniu atsakovams kreipėsi ir prašo priteisti iš atsakovų be pagrindo įsigytas lėšas ir atlyginti turėtus nuostolius. Nurodė, jog jie investavo į namo statybą 63,286,32 sumai. Taip pat prašė priteisti 22871,53 litus nuostolių, t.y. sumokėtų bankui palūkanų už kredito paėmimą. Ieškinį grindė LR CK šeštosios knygos II dalies „Kitais pagrindais atsirandančios prievolės „ XX skyriaus normų reikalavimais, kurios reglamentuoja prievoles grąžinti be pagrindo įsigytą turtą. (LR CK 6.237 str., 1 d., 6.242str., 1d) Ieškiniui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus : kredito sutartį, duomenis iš banko apie kredito grąžinimą palūkanų paskaičiavimą, gyvenamojo namo statybos išlaidas ir apmokėjimą įrodančius dokumentus. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. 2014m. gruodžio 5d., teismas byloje priėmė preliminarų sprendimą. (t. 1, b.l. 67-69) Atsakovai nesutiko su priimtu preliminariu sprendimu ir pateikė dėl jo prieštaravimus. (t. 1, b. l. 76-80) Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ieškovai savo ieškinį palaikė. Jų prašymu byloje buvo paskirta statybos ekspertizė.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami Civilinio kodekso šeštosios knygos II dalies „Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai : turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis) Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikacija); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Ieškovai, tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovas V. P. ir jo atstovas aiškino, jog atsakovams 2007 metais nusipirkus žemės sklypą, šalys susitarė, jog jame pastatys gyvenamąjį namą, jį įrengs, pasidalins pastato dalis arba kartu pelningai parduos visą turtą, pasidengs investicijas ir pasidalins pelną. Tai buvusi žodinę sutartis, nes ieškovas V. P. ir atsakovė J. B. yra brolis ir sesuo. Ieškovas teigė, jog kartu su žmona, įkalbėti atsakovų, 2007m. sausio 25d., iš „Swedbank“ banko paėmė vartojimo kreditą 98 000 litų sumai. Gautus pinigus panaudojo minėto gyvenamojo namo statybai. Sudarant kredito sutartį, buvo nurodyta, jog tai vartojimo kreditas, nes žemės sklypas buvo atsakovu vardu, todėl bankas negalėjo išduoti paskolos namo statybai. Ieškovas V. P. teigė, jog gyvenamojo namo statybai vadovavo jisai ir namą pastatė nuo pamatų iki stogo, jog rūpinosi statybinių medžiagų pirkimų, apmokėjo už jas iš lėšų, gautų iš banko. Mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją statant namą. Pastatytą namą, bet neįrengtą, atsakovai 2013m. gruodžio 17d., pardavė. Ieškovas tvirtino, jog atsakovai pardavę namą, neatsiskaitė su jais ir negrąžino jų investuotų lėšų į namo statybą, todėl mano, jog atsakovai be pagrindo įgijo jo lėšas ir turi jiems sugrąžinti pinigus, kuriuos išleido namo statybai. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovai pateikė rašytinius įrodymus – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, gyvenamojo namo statybos išlaidas ir apmokėjimą įrodančius dokumentus, banko Swedbank pažymą apie V. P. ir D. P. suteiktą kreditą. Atsakovai ir jų atstovas ieškinio nepripažino, teigdami, jog ieškovai, teigdami, jog į namo statybą investavo 63 286,32 litus, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovai visas statybas sodų bendrijoje „Žalesa“ vykdė iš asmeninių ir banko paskolintų piniginių lėšų. Teigė, jog ieškovų pateikti dokumentai apie jų patirtas išlaidas labai prieštaringi, jog ieškovai neįrodė, jog pagal jų pateiktus dokumentus apie statybinių medžiagų įsigijimą, tos statybinės medžiagos buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai. Atlikta statybos ekspertizė taip pat to nepatvirtino, nes jos išvados tai tik teiginiai.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę aplinkybę, kad atsakovai gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovai (LR CPK 178 str.) Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis) Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šioje byloje šalys davė skirtingus paaiškinimus apie bylai turinčias reikšmės faktines aplinkybes. Remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, ieškovai, nurodydami, jog atsakovai nepagrįstai praturtėjo jų sąskaitą, turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti. Šiai aplinkybei įrodyti ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, tai gyvenamojo namo statybos išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus : tai Shiedel“ kaminų sistemos įsigijimo iš UAB „Dasfa“ 2007-03-26 sąskaitą ir tos pačios dienos apmokėjimo dokumentus; silikatinių plytų, „Rokų keramikos“ blokelių iš UAB Senukų prekyba“ 2007-03-07 ir 2007-03-08 sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus; apdailos plytų klinkerinių vokiškų įsigijimo iš UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ 2007-02-12 ir apmokėjimo dokumentus; armatūrinių karkasų monolitiniam žiedui iš UAB „ST konstrukcijos“ 2007-07-04 įsigijimo dokumentus ir apmokėjimą už juos; sąramų ir perdangos plokščių pirkimo iš AB „Vilniaus gelžb. konstrukcijų gamyklos“ 2007-03-06 ir 2007-03-15 pirkimo dokumentus ir apmokėjimą už juos; akmens vatos iš UAB „Senukų prekyba“ pirkimo 2007-03-14 dokumentus ir apmokėjimą už ją; klinkerinių plytų siūlių mišinio iš UAB „Senukų prekybos centras“ 2007-08-20 įsigijimo dokumentus ir apmokėjimą už jį; bei dokumentus apie apmokėjimą už suvartotą elektros energiją statybos metu. (t.1, b.l. 13-53) Iš pateiktų sąskaitų – faktūrų, sutarčių matyti, jog statybinės medžiagos buvo perkamos atsakovo T. B. vardu ir jų pristatymo adresas nurodytas sodų bendrija „Žalesa“ (duomenys neskelbtini). Už visas aukščiau išvardintas medžiagas sumokėjo ieškovas V. P.. Mokėjimo dokumentuose nurodyta mokėtojo vardas V. P., o mokėjimo paskirtis už T. B.. Atsakovai, jų atstovas nurodė, jog šie dokumentai neįrodo, jog ieškovai investavo į namo statybą, tačiau neginčijo, nei vieno ieškovų pateikto rašytinio dokumentų. Teigdami, jog atsakovai patys iš savo lėšų pasistatė gyvenamąjį namą, teismui nepateikė šiai aplinkybei pagrįsti jokių rašytinių dokumentų. Patys atsakovai į teismo posėdį neatvyko ir neteikė jokių paaiškinimų. Atsakovų atstovas tik akcentavo, jog tarp šalių santykiai labai blogi, jog iš atsakovų dingo namo statybos dokumentai, jog ieškovas tuo metu turėjo ir daugiau statybos objektų ir, kad galėjo dokumentų prisirinkti, tačiau šiems teiginiams pagrįsti neteikė jokių įrodymų. Dingus statybos dokumentams atsakovai nesikreipė į policiją su pareiškimu dėl dokumentų vagystės. Ieškovų prašymu byloje buvo paskirta statybos ekspertizė tikslu nustatyti ar gyvenamojo namo statybos metu buvo panaudotos statybinės medžiagos pagal pateiktus ieškovo statybininkių medžiagų įsigijimo dokumentus. Atsakovai nesutiko su ekspertizės skyrimu, tačiau ekspertui klausimus pateikė. Kadangi gyvenamasis namas atsakovų buvo parduotas kitiems asmenims- N. ir V. J., tai teismui paskyrus ekspertizę šie asmenis buvo įpareigoti įleisti į gyvenamąjį namą ekspertą ekspertizės atlikimui. Ekspertas į gyvenamąjį namą nebuvo įleistas, tačiau statybos ekspertizę atliko ir teismui pateikė ekspertizės aktą. Ekspertas atliko išsamų tyrimą ir atsakė į jam pateiktus klausimus, jog pagal ieškovo pateiktus statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, statybinės medžiagos buvo panaudotos to gyvenamojo namo sodų bendrijoje „Žalesa“ statybai. Taip pat ekspertas identifikavo statybines medžiagas ir pasisakė dėl jų kiekio.(Statybos ekspertizės aktas, atskiras segtuvas) Taigi, atlikta statybos ekspertizė pagrindė ieškovo reikalavimus. Netikėti jos išsamiomis išvadomis teismui nėra jokio pagrindo. Atsakovų atstovas nesutiko su eksperto išvadomis, teigė, jog tai tik eksperto teiginiai, tačiau argumentų dėl kurių teismas turėtų nepriimti šio įrodymo, nepateikė. Su tokia atsakovų atstovo pozicija teismas nesutinka, nes ekspertas atliko išsamų tyrimą, atliko lyginamąjį tyrimą ir kita. Ekspertui buvo pateiktas ir gyvenamojo namo statybos projektas, kurį pateikė ieškovas ir kiti papildomi statybos dokumentai. Tai patvirtina ieškovo V. P. teiginius, jog jis tą gyvenamąjį namą pastatė nuo pamatų iki stogo. Todėl, byloje esant priešingiems šalių paaiškinimams dėl bylos faktinių aplinkybių, teismas spręsdamas šį ginčą remiasi ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais dėl statybinių medžiagų gyvenamojo namo sodų bendrijoje „Žalesa“ statybai įsigijimo ir jų apmokėjimo dokumentais, bei atliktos statybos ekspertizės aktu. Įvertinus surinktų įrodymų visetą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovai ir atsakovai žodžiu buvo susitarę atsakovų įsigytame žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą, jį įrengti, parduoti ir pasidalinti gautą pelną ir, kad ieškovai iš savo asmeninių lėšų ir iš banko paskolintų pinigų pastatė tą gyvenamąjį namą, tik jo neįrengė ir jo statybai, bei statybos metu suvartotai elektros energijai išleido 18 328,98 eurus (63 286,22 litus). Atsakovai be ieškovų sutikimo pardavė neįrengtą namą ir negražino ieškovams investuotų lėšų, todėl laikytina, jog atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovų sąskaitą, todėl privalo jiems atlyginti statyboms panaudotus pinigus. Pagrįstas ieškovų reikalavimus priteisti ir banko paskolos priskaičiuotas palūkanas statyboms išlaidoms už laikotarpį nuo2007-02-20 iki 2014-10-20. Byloje nustatyta, jog ieškovai pagal 2007-01-25 vartojimo sutartį iš AB „Swedbank“ banko gavo paskolą 98 000 litus ir juos naudojo gyvenamojo namo sodų bendrijoje „Žalesa“ statybai. Tai patvirtina ieškovų pateikti tuo pačiu laiku pirktų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai. Ieškovai mokėjo palūkanas, kurios sudaro 6624,05 eurai (22 871,53 litai). Tai ieškovų tiesioginiai nuostoliai, kuriuos ieškovai patyrė dėl atsakovų gautos naudos, todėl ir šiuos nuostolius atsakovai privalo atlyginti ieškovams. Todėl, ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai ir paliktinas galioti teismo priimtas preliminarus teismo sprendimas.

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatas ieškovams iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal LR CPK 88, 93 str. nuostatas iš atsakovų ieškovams priteistinas žyminis mokestis 280,72 eurai, išlaidos už atliktą ekspertizę 950 eurų, (t.,2, b.l. 54) išlaidos advokatui už procesinių dokumentų suruošimą ir atstovavimą teisme. (t.,1, b.l. 8, t. 2, b.l. 66-73)

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 424 -430 str.,

n u s p r e n d ė:

Palikti galioti 2014m. gruodžio 5d., priimtą teismo preliminarų sprendimą, kuriuo buvo ieškinys patenkintas ir priteista D. P. ir V. P. solidariai iš atsakovų T. B. ir J. B. 18 328,98 eurai (aštuoniolika tūkstančių tris šimtai dvidešimt aštuoni eurai 98 centai) (63,286,32Lt) skolos, 6624,05 eurus (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 05 centus) (22 871,53Lt) nuostolių, penkių procentų dydžio metines palūkanos nuo 24 953,03 eurų sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 280,72 EUR žyminis mokestis.

Priteisti D. P. ir V. P. iš T. B. ir J. B. solidariai 2295,08 eurus (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 08 centus) išlaidų advokatui už dokumentų suruošimą ir atstovavimą teisme.

Iki įsiteisės teismo sprendimas palikti galioti 2014m. gruodžio 3d., teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo T. B. ir J. B. turtui ir piniginėms lėšoms.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė