Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-58-697/2019
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00109-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.19.2.2.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės, Sigitos Jokimaitės, Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Audronės Kartanienės, Prano Kuconio, Vytauto Masioko, Artūro Pažarskio, Aldonos Rakauskienės, Artūro Ridiko, Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,
nuteistajam E. S.,
jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant E. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti ar eiti advokato pareigas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, E. S. paskirta 25 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestas.
Plenarinė sesija, išklausiusi nuteistojo E. S. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. S. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini) advokatų kontoroje advokatu ir pagal 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. NB-03, sudarytą su (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba), privalėdamas Tarnybos parinktiems asmenims nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, pažeisdamas 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties 2009 m. sausio 29 d. pakeitimo Nr. NB-03 2.2.1 punkto imperatyvią nuostatą teikti tik antrinę teisinę pagalbą, jokia forma neimti atlygio iš asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba; Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio nuostatą, kad valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų asmenims, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas; šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtintus advokatų veiklos teisėtumo bei nepriekaištingo elgesio principus, šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimą sąžiningai atlikti pareigas, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, sulaužydamas duotą priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, pasinaudodamas savo, kaip advokato, (duomenys neskelbtini) teismo 2012 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. vasario 20 d. nutarčių, taip pat ir Tarnybos 2011 m. sausio 26 d. ir 2012 m. kovo 5 d. sprendimais teikiančio valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajai R. T., statusu ir turimais advokato įgaliojimais, pažintimi su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) teisėju A. J., paskirtu baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegijos pirmininku, pasinaudodamas kita tikėtina įtaka, turima šiam teisėjui:
1.1. 2014 metais nuo sausio 15 d. iki 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pertraukos tarp teismo posėdžių metu, prie (duomenys neskelbtini) teismo pastato tiesiogiai provokavo ir reikalavo duoti, taip pat susitarė su R. T., kuri baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, o jos sutuoktinis D. T. – padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 249 straipsnyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, savo naudai priimti iš jos didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 50 000 Lt (14 481 Eur), pažadėdamas jai už tai paveikti (duomenys neskelbtini) teismo teisėją A. J. taip, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. priimdamas nuosprendį skirtų kaltinamiesiems R. T. ir D. T. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. gegužės 26 d. apie 8.30 val. savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) susitikimo metu su ginamąja R. T., veikiančia pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, tiesiogiai susitarė su ja savo naudai priimti iš jos 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio kyšį dalimis, iš kurių dalį – 30 000 Lt (8688,60 Eur) susitarė tiesiogiai priimti iš jos kitą dieną apie 8.30 val. savo darbo vietoje, o likusią 20 000 Lt (5792,40 Eur) dydžio kyšio dalį – po 2014 m. birželio 9 d., t. y. po to, kai (duomenys neskelbtini) paskelbs nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. Vykdydamas susitarimą ir toliau naudodamasis savo kaip (duomenys neskelbtini) advokato, teikiančio valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajai R. T., statusu ir turimais advokato įgaliojimais, taip pat pažintimi su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) teisėju A. J., paskirtu šios baudžiamosios bylos teisėjų kolegijos pirmininku, pasinaudodamas kita tariama ar tikra įtaka, turima šiam teisėjui, 2014 m. gegužės 27 d. apie 8.30 val. savo darbo vietoje iš R. T., veikiančios pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, savo naudai tiesiogiai priėmė sutartą kyšio dalį – 20 000 Lt (5792,40 Eur), pažadėdamas jai už tai paveikti teisėją A. J. taip, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. priimdamas nuosprendį skirtų kaltinamiesiems R. T. ir D. T. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
1.4. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vykdydamas susitarimą, 2014 m. birželio 9 d. apie 11.25 val. iš karto po to, kai (duomenys neskelbtini) A. J. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas paskyrė R. T. 500 MGL ir jos sutuoktiniui D. T. 520 MGL dydžio baudas, būdamas prie savo darbo vietos, susitikimo su R. T. ir D. T., veikiančių pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, metu susitarė, kad likusią kyšio dalį – 30 000 Lt (8688,60 Eur) jis savo naudai tiesiogiai priims iš R. T. ir D. T. per artimiausias dvi savaites.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir bylą jam nutraukti. Panaikinti E. S. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus (nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma E. S. gynėjo apeliaciniame skunde, savo išvadų tinkamai nemotyvavo), neišsamiai išnagrinėjo E. S. gynėjo apeliacinį skundą, nes jį atmetė, motyvuodamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs apkaltinamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, be to, jo motyvai taip pat laikytini deklaratyviais. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nusikalstamos veikos imitavimo modelio E. S. taikymo pagrindu, modelio sankcionavimo ir taikymo neteisėtumu ir nepagrįstumu, provokuojančio pobūdžio R. T. elgesiu taikant nepagrįstą bei neteisėtą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, neatskleidė kaltinimo liudytojų R. ir D. T. parodymų prieštaravimų, R. T. parodymų, kuriuose ji paneigė BK 226 straipsnio 4 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą. Be to, nuteistojo E. S. gynėjas rengia kasacinį skundą, kuriame išsamiai, detaliai ir pagrįstai nurodo savo argumentus dėl esminių BPK pažeidimų.
2.2. E. S. veikoje nėra BK 226 straipsnio 4 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, taigi teismai pažeidė BK 2 straipsnio nuostatas. Iš baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų galima daryti vienintelę išvadą, kad E. S. pažeidė advokatų veiklą, taip pat ir finansinę, reglamentuojančius teisės aktus, savo, kaip (duomenys neskelbtini) advokato, sutartines pareigas pagal 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. NB-03, sudarytą su (duomenys neskelbtini) tarnyba. Viso proceso metu kasatorius teigė nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, neprovokavęs savo ginamosios R. T. duoti kyšį bei nesusitaręs su ja tiesiogiai jį priimti, nepažadėjo paveikti (duomenys neskelbtini) teisėją A. J., kad šis veiktų vykdydamas savo įgaliojimus – priimdamas nuosprendį skirtų kaltinamiesiems R. T. ir D. T. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nei kaltinime nurodytu, nei kitu laiku savo kabinete nesitarė priimti iš R. T. jokių pinigų, nors su ja susitikęs ir buvo. 2014 m. gegužės 27 d. po R. T. apsilankymo kabinete rado pinigus, kurie vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti iš jo gyvenamojo namo virtuvės. R. T. dar iki 2014 m. gegužės 27 d. minėjo, kad nori padėkoti, t. y. atsilyginti, už jai teiktas teisines paslaugas. Nuteistasis E. S. teigia suprantantis pasielgęs netinkamai, priėmęs atlygį iš R. T., tačiau pati R. T. provokavo jį priimti pinigus. Teismai nepagrįstai atmetė nuteistojo E. S. parodymus, patikėję R. ir D. T., neigiamai apibūdinamų ir padariusių sunkų nusikaltimą asmenų, parodymais. Tuo tarpu E. S. iki bylos nebuvo teistas, gyveno šeimoje, su sutuoktine užaugino sūnų, kuriam daugiau nei dvidešimt metų, tačiau jam, studentui, reikia materialinės tėvo paramos, per trisdešimt darbo advokatūroje metų E. S. niekada neturėjo jokių nuobaudų, aptarnavo daug klientų, buvo nepriekaištingos reputacijos, apibūdinamas teigiamai.
2.3. Pagal BK 3 straipsnio 4 dalį skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, kurias nustato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – gali būti skiriama pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, t. y. įstatymų leidėjas yra nustatęs konkretų, apibrėžtą ir baigtinį sąrašą asmenų, kuriems gali būti taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė. Ji negali būti taikoma kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą galima taikyti ne visas, o tik BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC02LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-6/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-6/2010">2K-P-6/2010</a>).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo E. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinio skundo esminių teisinių argumentų išnagrinėjimo, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo
4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Ši nuostata neįtvirtina reikalavimo patikrinti absoliučiai visus skundo argumentus, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nustatymu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados.
5. Ir kasacinis, ir apeliacinis skundai grindžiami nuteistojo teiginiais, kad jis šio nusikaltimo nepadarė. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, nes tai ne teisės taikymo, bet baudžiamajai bylai reikšmingų faktų nustatymo ir jų vertinimo sritis. Šioje srityje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendina bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinis skundas byloje buvo paduotas nuteistojo E. S. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus, kurio esminiai argumentai dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvo šie: 1) pareikšto kaltinimo neaiškumas; 2) liudytojų parodymai, garso ir vaizdo įrašai nepatvirtina pareikštų kaltinimų; 3) kyla abejonių dėl garso įrašo vientisumo; 4) R. T. atliko provokuojančius nusikalsti veiksmus, todėl nusikalstamos veikos imitavimo modelis negalėjo būti taikomas.
7. Su šiais argumentais plenarinė baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų sesija neturi pagrindo sutikti. E. S. pareikštas kaltinimas ir nurodyta teismo nuosprendžiu pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnio 4 dalį svarbios aplinkybės. Bylos procesas apeliacinės instancijos teisme patvirtina, jog teismas ėmėsi aktyvios pozicijos nagrinėdamas ir aiškindamasis apeliacinio skundo teiginių pagrįstumą, atliko byloje įrodymų tyrimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymu išreikalavo papildomus įrodymus, paskyrė byloje skaitmeninių vaizdų ir garso įrašų, kurie buvo užfiksuoti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ekspertizę, apklausė posėdžio metu ekspertę ir liudytoją.
8. Bylos procesas buvo ne kartą atidėtas tenkinant nuteistojo bei jo gynėjo prašymus. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas vykdė rungtyniško proceso reikalavimus, vadovaudamasis objektyvumo ir nešališkumo principu rinkdamas ir tirdamas įrodymus. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo E. S. gynėjo apeliacinį skundą, nes jį atmetė, motyvuodamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs apkaltinamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiu, jog R. T. atliko provokuojančius nusikalsti veiksmus, todėl nusikalstamos veikos imitavimo modelis negali būti taikomas.
9. Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – ir NVIV) draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje, remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVIV pagal baudžiamojo proceso įstatymą ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – NVIM), naudojamą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų buvę (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2010">2K-192/2010</a>, 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K-238-139/2015, 2K-430-746/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą, ar buvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo būdą realizuojant NVIM (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, EŽTT Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01).
10. Dėl R. T. provokuojančių nusikalsti veiksmų kasatorius nepateikia skunde aiškių ir konkrečių argumentų; iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo E. S. netenkina apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl R. T. provokavimo E. S. nusikalsti, pagrindo pradėti taikyti procesinę prievartos priemonę nebuvimo. Tačiau aiškiai ir konkrečiai nenurodoma, kokius konkrečius pažeidimus padarė apeliacinės instancijos teismas, jo išvados neanalizuojamos. Apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime pasisakė dėl viso baudžiamojo proceso, taikant procesines prievartos priemones prieš E. S., teisėtumo, pradedant nuo vados pradėti baudžiamąjį procesą. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylos medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, kad pradedant ikiteisminį tyrimą šioje byloje egzistavo pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog E. S. padarė nusikalstamą veiką. Šie duomenys, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, buvo užfiksuoti ne tik 2014 m. gegužės 19 d. R. T. protokole-pareiškime, bet ir R. T. ir D. T. Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnams pateiktų mobiliųjų telefonų, kuriais jų iniciatyva buvo įrašytas jų ir E. S. pokalbis, vykęs 2014 m. gegužės 15 d., garso įraše, jame užfiksuoto pokalbio turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad E. S. nurodė sutuoktiniams T. sumokėti 50 000 Lt (14 481 Eur) ir tarėsi, kada šie pinigai galėtų būti surinkti ir jam perduoti. Šie duomenys iš esmės sutampa su duomenimis, užfiksuotais 2014 m. gegužės 19 d. R. T. protokole-pareiškime. Tuo tikslu buvo išanalizuotas R. T. pateiktas garso įrašas, pareiškimo apie nusikalstamą veiką turinys, jie lyginti tarpusavyje, taip pat teisėsaugos institucijų kontroliuotų veiksmų atlikimo turinys (BPK 159 straipsnis), faktinio ir teisinio pagrindo taikyti šią baudžiamąją proceso priemonę teisėtumas. Taigi darytina išvada, kad egzistavo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą E. S. atžvilgiu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat analizavo vaizdo įrašo tyrimo medžiagą sutartos pinigų sumos derinimo metu, pinigų perdavimo aplinkybes, susitikimo dalyvių reakcijas visų trijų susitikimų metu. Įvertino pokalbių turinio dinamiką ir šalių iniciatyvos laipsnį, pokalbių dalyvių konkliudentinius veiksmus, jų tikslus. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas taip pat buvo aktyvus procese, buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, jo metu paskirta fonoskopinė ekspertizė, siekiant patikrinti gynybos versiją dėl galimo įrašų nevientisumo ar sumontavimo, todėl buvo atlikti visi reikalingi veiksmai dėl šių įrodymų patikimumo nustatymo.
11. Kasaciniame skunde pareikštos abejonės dėl R. T., D. T. asmenybes charakterizuojančių duomenų pačios savaime jokios reikšmės veikos kvalifikavimui ar įrodymų vertinimui neturi. Apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo ir pasisakė dėl iš įvairių įrodymų šaltinių gautų duomenų patikimumo ir jų įrodomosios informacijos vertės, pašalindamas abejones dėl D. T. ir R. T. parodymų patikimumo.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį
12. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma.
13. BK 226 straipsnio 4 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nustato atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį; 2 dalis – pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką.
14. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-113-696/2018).
15. Kasatorius netinkamą jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 226 straipsnio 4 dalį sieja su neišsamiu apeliacinio skundo argumentų išnagrinėjimu, paviršutiniu jo gynybinės pozicijos vertinimu, nekritišku vertinimu R. T. ir D. T. parodymų, nepašalinant prieštaravimų bei neįvertinant R. T. provokuojančio elgesio, jo gynybinės pozicijos apie tai, kad pinigai buvo atlygis už tinkamai suteiktas teisines paslaugas, neišnagrinėjimu.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atskleisdamas E. S. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 4 dalyje, požymius, pažymėjo, kad nuteistasis pats R. T. ir D. T. pareiškė gerai pažįstąs teisėjų kolegijos, turinčios priimti nuosprendį jų baudžiamojoje byloje, pirmininką, kuris buvo jo bendrakursis, leisdamas jiems suprasti, kad gali šį paveikti. Prieš kelis mėnesius nuteistiesiems R. T. ir D. T. pranešdamas apie galimybę priimti jiems palankų sprendimą šių byloje, susitardamas dėl dalies pinigų perdavimo prieš nuosprendžio paskelbimą, o kitą dalį po paskelbimo, atliko nusikalstamos veikos – prekybos poveikiu veiksmus. E. S. suvokė, jog atlikdamas paminėtus veiksmus jis susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėdamas D. T. ir R. T. taip paveikti teisėją, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. priimdamas nuosprendį skirtų kaltinamiesiems R. T. ir D. T. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
17. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, remdamasis byloje surinktais ir išsamiai išnagrinėtais įrodymais, nuteistojo E. S. kaltę grindė ne tik liudytojų R. T. ir D. T. nuosekliais parodymais, bet ir kitais įrodymais (2014 m. gegužės 26 d., 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. birželio 9 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolais ir jų priedais, iš kurių matyti, kaip E. S. tarėsi su sutuoktiniais dėl 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio kyšio perdavimo ir dalį jo priėmė; 2014 m. gegužės 19 d. apžiūros protokolais ir jų priedais, kuriuose taip pat užfiksuota, kaip E. S. tarėsi su sutuoktiniais dėl 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio kyšio perdavimo; 2014 m. birželio 11 d. kratos protokolu ir jo priedais, pagal kuriuos E. S. namuose rasta dalis jo iš R. T. priimtų STT pareigūnų sužymėtų pinigų; 2014 m. birželio 20 d. apžiūros protokolu ir jo priedais bei kt.), kurie vieni kitus papildo, sudarydami bylai teisiškai reikšmingų, tarpusavyje nuosekliai susietų įrodymų grandinę.
18. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje argumentuotai paneigta nuteistojo E. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir kasaciniame skunde keliama versija, kad jis R. T. perduodamus pinigus suprato kaip jos padėką ir atsiskaitymą už suteiktą teisinę pagalbą viso proceso metu jai ir jos vyrui D. T. Šiame kontekste, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, itin svarbūs liudytojos R. T. parodymai pirmosios instancijos teisme, pagal kuriuos ši iš tiesų tarėsi su E. S. dėl atlygio už jo teikiamas gynėjo paslaugas, tačiau tokie pokalbiai vyko gerokai seniau nei kaltinime nurodyti įvykiai, dar 2011 metais. Pasak liudytojos, advokatas įvardijo 5000 Lt užmokestį už atstovavimą R. T. pirmosios instancijos teisme (kaip ši nurodė – „iki apeliacijos“), ir šią pinigų sumą ji dalimis po 1000–1500 Lt (289,62–434,43 Eur) perdavė E. S. tais pačiais 2011 metais. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo versiją, palygino ir jo parodymų raidą dėl šios aplinkybės – ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nurodė, kad R. T. kaip atlyginimą už darbą jam perdavė tik 7000 Lt (2027,34 Eur), tačiau pirmosios instancijos teisme pripažino, kad priėmė visus jos perduotus 20 000 Lt (5792,40 Eur). Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jokio pagrindo R. T. dar kartą iš anksto, teismui dar nepriėmus nuosprendžio, tokiu būdu nežinant apie bylos rezultatą, atsilyginti už E. S. kaip gynėjo darbą jos baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo, juo labiau tokia didele pinigų suma, kai E. S. gynėjo funkcijas vykdė pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sutartį. Be to, aktualu tai, kad pinigų sumos derinimo ir jos perdavimo procesas užtruko ilgą laiką, jo metu gauti bylos duomenys iš liudytojų R. T. ir D. T. parodymų bei techninėmis priemonėmis padarytų įrašų nuosekliai patvirtina, jog perduodamų pinigų paskirtis buvo ne atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas, o prekybos poveikiu nusikalstami veiksmai, kuriuos teismai teisingai kvalifikavo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, išdėstydami išsamius teisinius argumentus, pagrindžiančius šios nusikalstamos veikos požymių turinį. Teisės taikymo aspektu veika pagal BK 226 straipsnio 4 dalį remiantis teismo baigiamajame akte išdėstytu veikos aprašymu kvalifikuota tinkamai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taikomų atidedant bausmės vykdymą
19. Kasaciniu skundu ginčijamas baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – pritaikymas atidedant bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį šioje byloje. BK 67 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės skirti šią priemonę tokiais atvejais. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nepatenka ir į BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme, sąrašą.
20. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
21. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis E. S. nepateikė konkrečių argumentų dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau bendrąja prasme nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu nuteisimas buvo ginčijamas visa apimtimi, prašant panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
22. BPK 367 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kasacijos ribojimai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į kitas šio kodekso nuostatas. Pagal BPK 376 straipsnį, apibrėžiantį teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Sugriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas, tačiau jis neturi teisės sugriežtinti bausmę paskirdamas laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Šiame straipsnyje nėra varžomi kasacinės instancijos teismo įgaliojimai sušvelninti paskirtą bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. BPK 367 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kasacijos ribojimai neturi būti aiškinami formaliai ir laikomi savaime kliudančiais kasacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam kasacinę bylą tais teisės klausimais, kurie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kartu išspręsti ir tuos teisės klausimus, kurie nebuvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas turi įgaliojimus išspręsti tokius papildomus klausimus, kai taip galėtų būti palengvinta nuteistojo teisinė padėtis. Dėl to plenarinė sesija šioje byloje patikrina ir baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymo teisėtumą.
23. Kasacinis skundas, be pirmiau pateiktų nuorodų į BK 67 straipsnio nuostatas, grindžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. sausio 26 d. nutartimi byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC02LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-6/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-6/2010">2K-P-6/2010</a>, kurioje išaiškinta, kad taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą galima skirti ne visas, bet tik BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Tokia išvada šioje byloje padaryta motyvuojant tuo, kad BK 67 straipsnio 2 dalyje (pateikiančioje visų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių sąrašą) nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nurodytais pagrindais. BK 75 straipsnis yra BK X skyriuje „Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“. Jau pats skyriaus pavadinimas rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės. BK 75 straipsnyje nurodytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu. Šiame straipsnyje nenustatytas paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo atidėjimas. Baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnis).
24. Plenarinė sesija, nagrinėdama šią bylą, atkreipia dėmesį į tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šioje byloje sprendžiamas tapatus klausimas dėl galimybės, atidedant bausmės vykdymą, taikyti ne tik nurodytas BK 67 straipsnio 3 dalyje, bet ir kitas baudžiamojo poveikio priemones. Tačiau kartu svarbu įvertinti ir tai, ar šio klausimo sprendimą reglamentuojančios įstatymų nuostatos reikšmingai nepasikeitė.
25. Plenarinės sesijos 2010 m. sausio 26 d. nutartyje sprendžiant aptariamą klausimą remtasi BK 75 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 67 straipsnio 2 ir 3 dalių (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, 2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) nuostatomis. Palyginus su šių nuostatų redakcijomis, taikytinomis šioje byloje, matyti, kad jose išdėstytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo reglamentavimas yra skirtingas. Šias redakcijas apibrėžiančiais 2011 m. gruodžio 22 d. priimtais įstatymais, įsigaliojusiais 2012 m. liepos 1 d., BK ir kituose teisės aktuose įtvirtintas toks naujas teisinis reguliavimas: BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta ne tik pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), bet ir nuteistajam, lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XI skyriuje nustatytais pagrindais (įstatymo Nr. XI-1861 redakcija).
25.1. Pirminė BVK 157 straipsnio 5 dalies redakcija nurodė, jog teismas, lygtinai paleisdamas nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustato vieną arba kelias iš šioje dalyje nurodytų pareigų. Šioje redakcijoje nebuvo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonių taikymas. Atlikus aptariamus pakeitimus, BVK 157 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigų nuteistajam teismas nustato BK IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytas pareigas ir laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (įstatymo Nr. XI-1863 redakcija).
25.2. Atitinkamas teisinis reguliavimas nustatytas ir kartu su šiais pakeitimais priimtame Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Šio įstatymo 11 straipsnis nustato, kad probacijos vykdymo pagrindai yra: 1) įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį; 2) įsiteisėjusi teismo nutartis lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir teisėjo potvarkis vykdyti nutartį. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje nustatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje nustatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog nėra išskiriamas BK 75 straipsnyje nurodytų pareigų ar BK 67 straipsnyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas tiek atidedant paskirtos bausmės vykdymą, tiek ir lygtinai paleidžiant iš pataisos įstaigos.
26. Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susietos ir sudaro visumą – bendrą sistemą (BK 1 straipsnio 1 dalis, plenarinės sesijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-444/2005). Tai reiškia, kad visos jo dalys, skyriai ir straipsniai turi sudaryti nuoseklią sistemą ir tarpusavyje derėti. Šis kodeksas nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (BK 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas). BVK ir Probacijos įstatyme nustatytais pagrindais taikant nuteistam asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar bausmės vykdymo atidėjimą, jų taikymo pagrindai ir sąlygos turi sutapti su sąlygomis ir reikalavimais, nustatytais taikant šiuos institutus pagal BK normas. Įstatymų leidėjui padarius aptartus pakeitimus, pasikeitė reguliavimas skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nustatant platesnį jų taikymą pirmiau paminėtais atvejais. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad visos baudžiamajame įstatyme įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik BK 67 straipsnyje nurodytais atvejais, bet ir atidedant bausmės vykdymą, atsižvelgiant į BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
27. Kartu su aptartais BK pakeitimais šio kodekso 75 straipsnis buvo papildytas nauja 3 dalimi, joje įtvirtinti teismo įgaliojimai paskirti ir šio straipsnio 2 dalyje nenurodytas pareigas, kurios turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija). Taip įstatymų leidėjas išplėtė bausmės individualizavimo principo taikymą, kuris užtikrinamas kuo platesnėmis galimybėmis parinkti poveikio priemones nuteistajam. Be to, minėtu įstatymu padarytu BK 75 straipsnio 2 dalies pakeitimu įtvirtinta ir nauja galimybė paskirti, atidedant bausmės vykdymą, ne vieną, bet kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones. Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad bausmės individualizavimo principas turi būti plačiau taikomas ir aiškinant, kokios baudžiamajame įstatyme įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys gali būti skiriamos atidedant bausmės vykdymą.
28. Remiantis pirmiau išdėstytu platesniu sisteminiu interpretavimu, yra pagrindas aiškinti, kad BK 75 straipsnio nuostatos suteikia įgaliojimus teismui, atidedant bausmės vykdymą, paskirti nuteistajam ir BK 67 straipsnio 3 dalyje nenurodytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu plenarinės sesijos nagrinėjamoje byloje taikytina baudžiamojo įstatymo redakcija būtų aiškinama priešingai, tai reikštų, kad nuteistiesiems, kuriems atidedamas bausmės vykdymas, skirtingai nei nuteistiesiems, kuriems taikomas lygtinis paleidimas, negalėtų būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4–6 punktai, 69–71 straipsniai). Bausmės vykdymo institutas ir lygtinio paleidimo institutas pagal savo pobūdį yra labai panašūs. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taip pat neturi ypatingų požymių, dėl kurių toks skirtumas tarp šių nuteistų asmenų grupių būtų objektyviai pateisinamas. Vadinasi, atsižvelgiant į aptartus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, BK 75 straipsnio nuostatos šioje byloje, remiantis ir pirmiau nurodytais argumentais, turi būti aiškinamos kaip suteikiančios teismui įgaliojimus, atidedant bausmės vykdymą, paskirti bet kurią BK IX skyriuje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
29. Kitos BK nuostatos, kuriomis remtasi priimant plenarinės sesijos 2010 m. sausio 26 d. nutartį, išliko tokios pačios (BK X skyriaus pavadinimas, 73 straipsnis). Tačiau pirmiau nurodyti BK 67, 75 straipsnio pakeitimai ir priimtas Probacijos įstatymas, aiškinant sistemiškai, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šioje byloje taikytinas teisinis reguliavimas reikšmingai pasikeitė. Todėl šioje plenarinės sesijos nagrinėjamoje byloje minėtas ankstesnėje byloje įtvirtintas precedentas netaikytinas.
30. Naujo BK 75 straipsnio aiškinimo pagrįstumą patvirtina ir kita kasacinės instancijos teismo praktika po aptarto teisinio reguliavimo pasikeitimo. Antai 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, atidedant bausmės vykdymą nuteistajam dėl nusikalstamos veikos, padarytos po 2012 m. liepos 1 d., pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-303/2015">2K-215-303/2015</a>). Nukrypti nuo šios kasacinės instancijos teismo praktikos nėra teisinio pagrindo.
31. E. S. nuteistas 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, atidedant bausmės vykdymą, dėl nusikaltimo, kurį padarė 2014 m. sausio 15 d. – birželio 9 d., t. y. taip pat po minėto teisinio reguliavimo pasikeitimo. Pagal BK 3 straipsnio 4 dalį skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias nustato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Todėl šioje byloje, vadovaujantis BK 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu:
n u t a r i a :
Nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Dalia Bajerčiūtė
Sigita Jokimaitė
Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
Pranas Kuconis
Vytautas Masiokas
Artūras Pažarskis
Aldona Rakauskienė
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
