Baudžiamoji byla Nr. 1-114-673/2012

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00005-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.;

1.1.7.2.6.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.; (S)

Kėdainių rajono apylinkės teismas

2012 m. gegužės 11 d.

Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Voverienei, dalyvaujant:

prokurorei Ingai Dovidavičienei,

nukentėjusiajai J. S.,

jo atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

kaltinamosios gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta nedeklaruota, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymaus sveikatos sutrikdymu), padarymu,

n u s t a t ė:

2012-01-01 apie 16.30 val., J. V., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia rankomis pastūmė J. S., dėl ko ši nugriuvo ant grindų, nukentėjusiajai atsistojus, dar kartą rankomis pastūmė ją ir ši vėl nugriuvo, o nukentėjusiajai J. S. vėl atsistojus, vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, taip savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. S. veido sumušimą, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, kairio dilbio ir sėdmenų srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. V. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad kaimynės nukentėjusiosios nemušė, 2012-01-01 pas ją nebuvo nuėjusi, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Ji laikinai gyvena pas savo motiną G. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji gyvena bute Nr. 29, kuris yra virš jos motinos buto. 2012-01-01 iki 17.00 val. ji buvo pas draugus R. ir A., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Vėliau nuėjo pas pažįstamą M., gyv. (duomenys neskelbtini), kur buvo iki 2012-01-02 ryto. Dėl ko ją nukentėjusioji apkalba paaiškinti negali, su ja anksčiau susipykusi nebuvo. Pykti ant jos gali tik S. dukra E. B. 2012-01-01 buvo išgėrusi alkoholio, stilinę alaus ir du stikliukus degtinės, apsvaigusi nesijautė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nors kaltinamoji J. V. kalta neprisipažino, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2012-01-01 apie 16.30 val., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynės G. dukra - kaltinamoji. Genutė gyvena ketvirtame aukšte, o ji penktame aukšte. G. dukra pareikalavo atiduoti batus, kuriuos S. buvo padovanojęs jos dukrai E. B. Kai ji pasakė, kad jos dukra išvyko avėdama tuos batus, kaltinamoji suduodama į krūtinę ją pastūmė, dėl ko ji „aukštielnika“ nugriuvo ant grindų. Kai ji atsikėlė nuo žemės, kaltinamoji vėl sudavė jai į krūtinę ir ji vėl nugriuvo ant grindų. Klausė kaltinamosios, už ką ją muša, tai kaltinamoji dar pagrasino ją išmesti per langą. Kaltinamoji pati išvertė batų dėžę, ieškojo batų. Kai ji vėl atsikėlė nuo grindų, kaltinamoji jai kumščiu sudavė į nosies sritį, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas. Ji sugriebė J. už plaukų norėdama ją ištepti savo krauju, bet kaltinamoji iš buto pasišalino. Nurodė, kad dėl šio įvykio ji labai išsigando, tris mėnesius pragulėjo, skaudėjo nugarą, sėdmenis, ranką, galvą. Krisdama ant žemės labai susitrenkė, šiuo metu dar skauda įvykio metu sutrenktą rankos alkūnę, negali jos atlenkti. Jos sėdmenys ir nugara buvo mėlyni, mėlynė buvo ant rankos, ant kojos, ant veido. Vyko į ligoninę ne tą pačią dieną, nes būtų neturėjusi pinigų naktį grįžti iš ligoninės. Jai buvo išrašyti vaistai, ji po įvykio gėrė vaistus nuo skausmo, nuo širdies, kt. Jai labai skaudėjo. Patyrė didelį stresą, bute buvo pribėgę nemažai kraujo. Policiją iškviesti paprašė namo komendanto P. D. Buvo pas ją atėjusi ir kaimynė P., nes ji po įvykio bijojo viena būti namuose. Dukra grįžo tik kitą dieną. Mano, kad kaltinamoji, su kuria anksčiau nesipyko, taip pasielgė, nes buvo neblaivi. Kategoriškai tvirtina, kad ją sumušė kaltinamoji, ji nekalto žmogaus apkaltinti negalėtų. Vasario mėnesį už butą liko skoloje, nes visus pinigus išleido dėl šio įvykio pirktiems vaistams, receptų neišsaugojo. Nors byloje yra parašyta, kad ji reiškia 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, bet tegul būna priteista mažiau.

Liudytoja E. B. parodė, kad 2012-01-01 vakare jai paskambino mama J. S. ir pasakė, kad ją sumušė kaimynės G. dukra J. Ji grįžo tik 2012-01-02 ryte. Mama papasakojo, kad kaltinamoji reikalavo atiduoti batus, kuriuos L. S. buvo jai padovanojęs, tačiau ji buvo su tais batais išvykusi. Mama sakė, kad kaltinamoji ją du kartus stūmė, dėl ko ji buvo nugriuvusi, kumščiu sudavė į nosį. Grįžusi matė prieškambaryje kraujo, avalynė buvo išmėtyta. Mamai ant veido buvo guzas, akys mėlynos, ranka mėlyna, mėlynės buvo ir ant sėdmenų, ant nugaros, kojos. Mama sakė, kad kaimynė buvo neblaivi, agresyvi. Parodė, kad jokių konfliktų su kaltinamąja ar jos motina ji nėra turėjusi. Mamą įvykis labai išgąsdino, po įvykio ji negalėjo užmigti, tapo baikšti, nors anksčiau nieko nebijojo, gėrė raminamuosius. Mėlynės ant veido išnyko po kokio mėnesio. Po to, kai buvo taip sudaužyta, niekur nėjo, o šiaip nueidavo pas kaimynę. Skundėsi, kad jai visur skauda. Ir dabar skundžiasi, kad skauda ranką.

Liudytojas P. D. parodė, kad 2012-01-01 apie 18 val. pas jį atėjo kruvina kaimynė S. iš buto Nr. 29 ir pasakė, kad ją sumušė kaimynės G. Š. dukra iš buto Nr. 26, prašė iškviesti policiją. Buvo nuėjęs iki S. buto, matė kraują, buvo išmėtyti daiktai. S. pasakojo, kad ją pastūmė, kad ji griuvo, o kai atsikėlė, dar sudavė jai į nosį. G. Š. dukra yra kaltinamoji.

Liudytoja J. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2012-01-01 po 16 val., pas kaimynę S. girdėjo triukšmą. Vėliau atėjo J. S., kuri visa drebėjo, sakė, kad atėjusi kaimynės G. Š. dukra ją du kartus pastūmė, ji griuvo, po ko jai dar sudavė į nosį. Sakė, kad kaimynė reikalavo batų, kuriuos L. S. nupirko S. dukrai. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, matėsi patinimas jos veide, paraudimas, po ko pasidarė mėlynė. Nukentėjusioji bijojo būti viena, prašė pabūti kartu. Kartu sulaukė policijos. Ji buvo 29 bute, ant grindų matė kraują. Kaltinamoji yra G. Š. dukra. Po įvykio nukentėjusioji buvo mėlyna - mėlynas buvo jos veidas, sėdmenys, ranka, skundėsi, kad labai skauda nugarą, svaigsta galva. Nukentėjusioji mėlyna prabuvo apie mėnesį laiko. Į ligoninę važiavo po dviejų dienų, jai buvo išrašyti vaistai. Po įvykio susilpnėjo nukentėjusiosios sveikata, aplanko ją. Nukentėjusioji dabar tapo baiminga, nors anksčiau nebijodavo. Įvykis jai buvo labai didelis stresas.

Liudytojas L. S. parodė, kad J. S. dukra E. B. buvo jo draugė, šiuo metu jo draugė yra G. Š. 2011-12-31 su J. V. buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją J. S., jos bute buvo jo pirktas televizoriaus priedelis, kurį jis pasiėmė. Pasiėmęs priedėlį išėjo. Bute buvo viena nukentėjusioji. Naujus metus šventė pas G. Š., J. V. buvo su jais kartu. Paskui nuėjo prie eglutės ir grįžo. Apie 01 val. kažkas paskambino J. V. ir ji išėjo, grįžo 2012-01-02. Patvirtina, kad prieš Kalėdas jis buvo nupirkęs E. B. batus. Apie tai jis galėjo papasakoti G. Š. ir J. V., bet kad reikia tuos batus atsiimti nesakė.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2011-12-31 Naujus metus šventė namie dviese su R. R.. J. V. pas juos nebuvo nei per Naujųjų metų šventimą 2011-12-31, nei 2012-01-01, nei 2012-01-02. Vėliau J. V. buvo atėjusi kažko prašyti pas jo draugę R. R., bet ko - jis nesigilino.

Liudytoja R. R. parodė, kad 2011-12-31 Naujuosius metus šventė namie kartu su A. T.. Tvirtina, kad nei per Naujųjų metų šventimą, nei 2012-01-01, nei 2012-01-02 J. V. pas juos nebuvo. Vėliau J. V. buvo atėjusi paprašyti, kad ji paliudytų, jog J. V. 2012-01-01 buvo pas juos, sakė, kad kažkas sumušė kaimynę ir kaltina ją. Pradžioje galvojo sutikti paliudyti, bet pasitarusi su draugu nusprendė to nedaryti, nes pagalvojo, kad J. V. gal tikrai sumušė, tada jiems tektų atsakyti už melagingus parodymus. Jokio J. V. draugo M. ji nepažįsta.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios pareiškimą (b.l.5) ir prokuroro reikalavimą (b.l.1,2-3).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Koridoriuje, ant žemės rastos dėmės, panašios į kraują (b. l. 7-11).

Asmens apžiūros metu užfiksuota, kad J. S. nosis yra sutinusi, nosies viršutinėje dalyje matoma kraujosruva (b. l. 27-30).

Specialisto išvadoje Nr. G04/12(12) nurodyta, kad J. S. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, kairio dilbio ir sėdmenų srityse, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32-33).

Akistatos tarp nukentėjusiosios J. S. ir įtariamosios J. V. metu, J. S. parodė, kad J. V. ją sumušė: du kartus pastūmė, dėl ko ji griuvo ant grindų, ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą (b. l. 36-37).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nors kaltinamoji J. V. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiosios J. S., liudytojų E. B., P. D., J. P., L. S., A. T., R. R. parodymais, rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, asmens apžiūros protokolu, akistatos protokolu, todėl nustatyta, kad 2012-01-01 apie 16.30 val., J. V., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame J. Basanavičiaus g. 75-29, Kėdainiuose, konflikto metu tyčia rankomis pastūmė J. S., dėl ko ši nugriuvo ant grindų, nukentėjusiajai atsistojus, dar kartą rankomis pastūmė ją ir ši vėl nugriuvo, o nukentėjusiajai J. S. vėl atsistojus, vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, taip savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. S. veido sumušimą, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, kairio dilbio ir sėdmenų srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Byloje surinkti įrodymai, tai yra įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad prieš J. S. buvo smurtauta ir smurtauta kaltinime nurodytu laiku ir būdu, dėl ko nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota, jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent kaltinamoji J. V.. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytu reikalavimu, įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir teisiamajame posėdyje yra vienodi ir logiški. Nukentėjusioji nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ją sumušė kaltinamoji. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios pareiškimas (b.l.5), Kėdainių raj. PK pateikta įvykio registravimo medžiaga (b.l.13-16). Nukentėjusiosios parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir netiesioginių liudytojų parodymai, tai yra liudytoja E. B., P. D., J. P., kurie įspėti dėl melagingų parodymų davimo, nuosekliai parodė, jog kaltinime nurodytu laiku matė sumuštą nukentėjusiąją, kuri sakė, kad ją sumušė būtent kaltinamoji. Liudytojas L. S., šiuo metu artimai bendraujantis su kaltinamosios motina, patvirtino, kad jis nukentėjusiosios dukrai E. B., prieš jiems susipykstant, buvo padovanojęs batus, apie ką galimai pasakojo ir girdint kaltinamajai, todėl tai tik dar kartą patvirtina nukentėjusiosios parodymus, tame tarpe ir tai, jog kaltinamoji atėjusi į jos butą reikalavo atiduoti L. S. padovanotus batus. Teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Jokių duomenų, dėl kurių nukentėjusioji gali siekti kaltinamąją apkalbėti, nustatyta nebuvo. Pati kaltinamoji, neigdama mušusi nukentėjusiąją, nurodė, kad ji negali paaiškinti, kodėl nukentėjusioji prieš ją duoda tokius parodymus, nes anksčiau su nukentėjusiąja jokių konfliktų neturėjo, susipykę nebuvo. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino kiti paminėti įrodymai, teismas neturi pagrindo abejoti, tai yra byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji būtų davusi neteisingus parodymus, nėra realų pagrindą turinčių duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, taip pat nėra ir absoliučiai jokių duomenų, kad nukentėjusioji buvo sužalota kitų asmenų, o ne kaltinamosios, ar susižalojo pati nugriūdama, nes ir teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota aplinkybėse nurodytu būdu, galimai suduodant kumščiu. Tai, kad kaltinamoji neturėjo motyvo sumušti nukentėjusiąją nenuneigia, jog kaltinamoji jai inkriminuotą nusikaltimą padarė. Kaltinamąją charakterizuoja ir 2007-12-21 teismo nuosprendyje fiksuoti kaltinamosios parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamoji po skyrybų negalėjo savęs sutvardyti, buvo nervinga, todėl, būdama išgėrusi alkoholio, mušė savo mažametę dukrą, nes blaivi taip nebūtų pasielgusi (LITEKO). Šioje byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė būdama neblaivi. Ji pati neneigė buvusi išgėrusi, o nukentėjusioji nurodė, kad jos įsitikinimu kaltinamoji ją sumušė, nes buvo neblaivi, blaivi šitaip būtų nepasielgusi. Akivaizdu, kad kaltinamoji, kuriai diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, pavartojusi alkoholį nesivaldo, tampa agresyvi.

Kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusiosios ji sumušti negalėjo, nes įvykio metu nebuvo kaltinime nurodytame name, o iki 17 val. buvo o pas A. T. ir R. R.. Šį kaltinamosios alibi paneigė apklausti A. T. ir R. R., kurie teismui nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamosios pas juos nebuvo. R. R. teisme nurodė, kad vėliau atėjusi kaltinamoji jos prašė melagingai paliudyti, kad ji įvykio metu buvo pas juos. Be to, nusikaltimas buvo padarytas apie 16.30 val., pranešimas apie nusikaltimą policijoje gautas 2012-01-01 16.49 val. (b.l.13), todėl kaltinamosios versija, kad po 17 val. ji nuėjo pas draugą Marių, kurio negalėjo nurodyti nei pavardės, nei adreso, net nebereikalauja patikrinimo.

Esant tokiai situacijai, kaltinamosios neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamosios panaudotų smurtinių veiksmų kiekis, smūgių sudavimas kumščiu į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvos sritį, smurtavimas prieš 88 metų amžiaus ir taip jau su ramentais vaikštantį žmogų, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Ji privalėjo suvokti ir numatyti, bei būdama suaugusi ir psichiškai sveika suvokė ir numatė galimus padarinius, tai yra, kad smurtaudama nukentėjusiajai ne tik sukels fizinį skausmą, bet ir sutrikdys garbingo amžiaus nukentėjusiosios sveikatą ir šių padarinių norėjo. Tarp kaltinamosios veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad J. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas nesunkus, tyčinis; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas iš niekuo nepagrįsto pykčio; į kaltininkės asmenybę – nors teistumas ir išnykęs, tačiau kaip į charakterizuojančią medžiagą teismas atsižvelgia į tai, kad J. V. praeityje jau buvo nuteista pagal BK 140 str. 2 d. – už smurtavimą prieš savo mažametę dukrą, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios vėl padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, kaltinamoji linkusi naudoti fizinį smurtą, galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, nuo 2011-07-11 registruota darbo biržoje, registruota VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje neregistruota; atsižvelgia į tai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeltą fizinį skausmą, į nukentėjusiosios amžių, į jos sveikatos būklę, į kaltinamosios aktyvų ir cinišką siekimą išvengti atsakomybės, kas rodo, jog kaltinamoji visiškai nesigaili padariusi nusikaltimą, į tai, kad ji pati neaugina savo mažametės dukros, nedirba, nėra saistoma jokiais svarbiais socialiniais ryšiais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog kaltinamajai, kuri iš buvusio teistumo išvadų nepadarė, bausmės tikslas gali būti pasiektas skiriant jai arešto bausmę (BK 49 str.), bausmės dydį nustatant didesnį, nei galimos skirti arešto bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę pasiunčiant atlikti į areštinę.

Kardomoji priemonė. Kaltinamajai J. V. 2012-01-30 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.53-54), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji J. S. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį (b.l.20) 5000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti, kurį teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti ir mažesnį. Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji, būdama 88 metų amžiaus, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l.23,24), tai yra ir taip jau būdama pakankamai silpnos sveikatos, ką kaltinamoji, būdama kaimynė, puikiai žinojo ir suvokė, dėl kaltinamosios tyčia panaudoto fizinio smurto, padaryto sužalojimo, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą nurodė ir liudytojai J. P., E. B., P. D.. Po įvykio nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, patyrė didelį stresą, buvo kruvina, buvo priversta kreiptis į kaimynus prašydama iškviesti policiją, nedrįso važiuoti į ligoninę, nes nebuvo tikra, ar naktį kas nors ją iš ligoninės parveš, o pati grįžti neturėjo pinigų. Po įvykio nukentėjusioji pakankamai ilgai jautė fizinį skausmą, gydėsi, apie 3 mėnesius gėrė vaistus nuo skausmo, gėrė raminamuosius vaistus, nes naktimis negalėjo užmigti, jai ilgiau nei mėnesį neišnyko kraujosruvos ant veido ir kitų kūno vietų, ji negalėjo išeiti pabendrauti su kaimynėmis, tai yra dėl prastos sveikatos, sąlygotos įvykio, buvo apribota jos galimybė gyventi socialiai, už savo pinigus pirko vaistus, todėl išleidusi pinigus gydymuisi dėl po įvykio sutrikusios sveikatos įsiskolino už vasario mėnesio komunalinius mokesčius, šiuo metu jai tebeskauda įvykio metu sutrenktą alkūnę, ji negali alkūnės sulenkti. Liudytoja J. P. teismui nurodė, kad po įvykio pablogėjo nukentėjusiosios sveikata. Liudytojos J. P. ir E. B. nurodė, kad po įvykio nukentėjusioji liko įsibaiminusi, nors anksčiau nieko nebijojo. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios ir paminėtų liudytojų parodymai, bet ir asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamosios kaltę. Kaltinamoji, būdama suaugusi, sveika, todėl mąstanti, fizinį smurtą senyvo amžiaus nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo tyčia, tačiau kalta nesijautė, nes kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos atlyginti nesutiko. Kaltinamoji turi problemų dėl alkoholio vartojimo, neaugina savo mažamečio vaiko, iš jos vaikui priteistas išlaikymas, turi įsiskolinimų (LITEKO), tačiau yra pakankamai jauno amžiaus ir darbinga, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios turtinė padėtis negali būti vertinama kaip labai sunki. Be to, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNTUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-255/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-255/2005">3K-7-255/2005</a>, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajai J. S. nustatomas 3000 Lt atlygintinas neturtinės žalos dydis, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į teismų praktiką, nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 3000 Lt neturtinės žalos suma priteistina iš kaltinamosios J. V.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: pažyma apie pašto išlaidas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokant nukentėjusiajai 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.21); tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b.l.106), pripažintinos 19,99 Lt pašto išlaidos bei 320 Lt išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai J. S., todėl priteistinos iš kaltinamosios J. V. valstybės naudai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausme.

Arešto bausmę pasiųsti atlikti į areštinę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir J. V. sulaikius, panaikinti.

Priteisti iš J. V. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. S. naudai.

Priteisti iš J. V. 19,99 Lt (devyniolika litų 99 ct) teismo pašto išlaidų ir 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė