Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-486/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00888-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 27.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. L., E. G., M. V., A. V., A. M., R. L., T. F., A. A. L., A. P., R. T., A. G., V. G., G. V., A. K., A. M., A. M., R. J., A. M., D. P., P. V., A. Š., D. Š., G. G., T. Š., V. K., V. S., Ž. B., G. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. L., E. G., M. V., A. V., A. M., R. L., T. F., A. A. L., A. P., R. T., A. G., V. G., G. V., A. K., A. M., A. M., R. J., A. M., D. P., P. V., A. Š., D. Š., G. G., T. Š., V. K., V. S., Ž. B., G. G. pareiškimą atsakovui Šalčininkų rajono Eišiškių medžiotojų būreliui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo; trečiasis asmuo – Šalčininkų rajono Eišiškių medžiotojų būrelio pirmininkas T. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjai, įrodinėdami buvimą juridinio asmens nariais, turi teisę kreiptis dėl to juridinio asmens veiklos tyrimo.

Pareiškėjai prašė teismo pradėti atsakovo veiklos tyrimą, o nustačius, kad veikla yra netinkama, paskirti ekspertą ir, atsižvelgiant į jo ataskaitą bei rekomendaciją, taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje nustatytų priemonių – įpareigoti atsakovą tinkamai įforminti pareiškėjų dalyvavimą atsakovo veikloje, leisti pareiškėjams medžioti atsakovo medžioklės ploto vieneto dalyje „Eišiškės-I“, nustatytoje atsakovo narių 2004 m. liepos 20 d. susirinkime.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi atmetė pareiškimą pradėti atsakovo veiklos tyrimą.

Teismas nurodė, kad pagal CK 2.125 straipsnio 1 dalies 5 punktą kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo su tam tikromis išimtimis turi teisę juridinio asmens dalyviai. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendime, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtuose civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODI5LTU4NS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-829-585/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-829-585/2013">2A-829-585/2013</a>, konstatuota, kad dalies pareiškėjų narystė atsakovo Šalčininkų rajono Eišiškių medžiotojų būrelyje (toliau – ir Eišiškių medžiotojų būrelis, medžiotojų būrelis) neįrodyta, nes atsakovo 2011 m. gegužės 15 d. visuotiniame narių susirinkime priimti sprendimai nepatvirtino pareiškėjų narystės, už šiuos sprendimus balsavo asmenys, kurių narystė balsavimo metu nebuvo tinkamai įforminta. Pareiškėjų priėmimas į medžiotojų būrelį, pagal Šalčininkų rajono Eišiškių medžiotojų būrelio įstatus (toliau – ir Įstatai), turėjo būti įformintas valdybos sprendimu, kurio nėra priimta. Kadangi pareiškėjai neįrodė narystės Eišiškių medžiotojų būrelyje, jie neturi teisės reikalauti pradėti jo veiklos tyrimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjų atskirojo skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad iš 2004 m. sausio 4 d. medžiotojų būrelio susirinkimo protokolo matyti, jog priėmus naujus būrelio narius jų skaičius padidėjo iki 28. Nepateikta įrodymų, kad būrelio narių skaičius vėliau keitėsi. 2004 m. liepos 20 d. visuotiniame susirinkime į klubo tarybą išrinktas A. K. nėra būrelio narys. Galimybė į asociacijos valdymo organus išrinkti ir ne asociacijos narius nustatyta Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje. Medžiotojų būrelio 2011 m. gegužės 15 d. susirinkime dalyvavo ir pareiškėjai, jame vienbalsiai pritarta dėl 87 narių pagal sąrašą patvirtinimo, tačiau dar nebūdami nariais pareiškėjai susirinkime negalėjo balsuoti dėl jų pačių priėmimo į būrelį. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, paskutinė registruota Šalčininkų rajono Eišiškių medžiotojų būrelio įstatų redakcija buvo 1997 metais. Įstatų 3.5 punkte nustatyta medžiotojų būrelio valdybos teisė priimti naujus narius. Pareiškėjai nepagrindė savo teiginių apie narystės įnašų mokėjimus patikimais įrodymais, o jų dalyvavimas būrelio medžioklėse savaime nepatvirtina narystės. Pareiškėjams neįrodžius narystės jie negali inicijuoti atsakovo veiklos tyrimo pagal CK 2.125 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjai R. L., E. G., M. V., A. V., A. M., R. L., T. F., A. A. L., A. P., R. T., A. G., V. G., G. V., A. K., A. M., A. M., R. J., A. M., D. P., P. V., A. Š., D. Š., G. G., T. Š., V. K., V. S., Ž. B., G. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis bei klausimą išspręsti iš esmės – pradėti atsakovo veiklos tyrimą. Kasatoriai savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

Pareiškėjai prašė teismo išreikalauti iš atsakovo finansinės veiklos ataskaitas už 2004–2011 m., atsakovas jų nepateikė, dėl to pareiškėjai savo narystės negali patvirtinti tiesioginiais įrodymais – atsakovo valdybos sprendimais. Atsakovo narių 2011 m. gegužės 15 d. susirinkime vienbalsiai patvirtinta, kad pareiškėjai yra būrelio nariai, jame balsavo ne tik pareiškėjai, bet ir kiti būrelio nariai bei valdybos nariai. Vertindami pareiškėjų narystę teismai nepagrįstai nesuteikė įrodomosios reikšmės atsakovo 2008 m. balandžio 16 d. susirinkimo protokolui, kuriame kaip būrelio nariai įrašyti ir pareiškėjai A. K., R. L. ir A. G. Be to, pareiškėjai nuo 2004 m. mokėjo narystės mokesčius, dalyvavo atsakovo veikloje. Atsakovas raštu nepateikė sprendimų dėl pareiškėjų narystės įforminimo, o tai jiems buvo pagrindas pagal CK 2.125 straipsnio 4 dalį suabejoti atsakovo veiklos tinkamumu ir prašyti teismo pradėti veiklos tyrimą. Byloje teismai nepagrįstai nesivadovavo CK 2.126 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią juridinio asmens veiklos tyrimas galimas, jei yra pagrindas manyti, kad yra CK 2.124 straipsnyje arba 2.125 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos aplinkybės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Šalčininkų rajono Eišiškių medžiotojų būrelis prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Pareiškėjai nepateikė jų narystės faktą patvirtinančių įrodymų. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODI5LTU4NS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-829-585/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-829-585/2013">2A-829-585/2013</a>, įvertintas atsakovo 2011 m. gegužės 15 d. ir birželio 12 d. susirinkimų sprendimų, iš kurių pareiškėjai kildina savo narystę, teisėtumas. Aplinkybės dėl nurodytų susirinkimų sprendimų bei jų reikšmės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir, pagal CPK 178 straipsnį, jų nereikia iš naujo nustatyti. Kasatoriai nepagrįstai siekia aplinkybių, kuriomis grindžia savo pareiškimą, įrodinėjimo pareigą perleisti atsakovui. Kiekviena bylos šalis turi pati įrodinėti nurodomas aplinkybes pasirinktais įrodinėjimo būdais ir argumentais. Atsakovo narių apskaitos trūkumai dar nereiškia kasatorių narystės patvirtinimo. Juridinio asmens tyrimas nėra tinkama kasatorių narystės nustatymo priemonė, nes neteisingos narių apskaitos faktas nelemia kasatorių narystės fakto. Juridinio asmens tyrimas sutrikdo įprastą veiklą, dėl to teisę inicijuoti tyrimą turi tik to juridinio asmens dalyviai, o ne kiti asmenys. Kasatoriai nėra atsakovo nariai, dėl to pagal CK 2.125 straipsnį neturi veiklos tyrimo iniciatyvos teisės. Teismui nebūtina vertinti juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo teisinių pagrindų, jei nustatoma, kad pareiškimą pateikė ne juridinio asmens dalyvis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą

Nagrinėjamoje byloje šalys kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstė argumentus dėl to, ar pareiškėjai, kurių narystė juridinio asmens – atsakovo – veikloje neįforminta nustatyta tvarka, turi teisę kreipdamiesi į teismą inicijuoti to juridinio asmens veiklos tyrimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sprendžia ginčo santykių teisės klausimus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

CK 2.125 straipsnyje teisė kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo įtvirtinta to juridinio asmens dalyviams (dalininkams, nariams) ir prokurorui, ginančiam viešąjį interesą. Tapęs juridinio asmens dalininku asmuo įgyja įstatymuose to juridinio asmens dalininkams suteiktas teises, tarp jų ir teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atsiradus pagrįstai abejonei, ar juridinis asmuo, to juridinio asmens organai, jų nariai veikė tinkamai. Kilus ginčui dėl to, ar pareiškėjai turi teisę paduoti pareiškimą teismui pradėti atsakovo veiklos tyrimą, teismas pirmiausia patikrina pareiškėjų narystę, įvertindamas, ar jie įstatymų nustatyta tvarka tapo atsakovo nariais.

Byloje ginčas yra ne dėl įpareigojimo pripažinti pareiškėjų narystę, o dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo – jį inicijuoti turi teisę to juridinio asmens nariai. Nesantiems nariais asmenims teismas negali suteikti daugiau teisių (tarp jų ir teisės inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą), negu jie pagal įstatymą yra įgiję. Asmenims, nesantiems juridinio asmens nariais, įstatymuose nesuteikta teisė inicijuoti to juridinio asmens veiklos tyrimą.

Kreipdamiesi į teismą su pareiškimu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, asmenys turi patvirtinti savo dalyvavimą to juridinio asmens veikloje, prireikus, kartu su pareiškimu pateikti narystės įrodymus, taip pat įrodymus apie įgyvendintą ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos procedūrą, patvirtinančius, kad atsakovas buvo informuotas apie pareiškėjų nurodomą netinkamą veiklą, reikalavimą ją nutraukti, protingą terminą netinkamos veiklos aplinkybėms pašalinti ir galimą kreipimąsi į teismą dėl atsakovo veiklos tyrimo (CK 2.125 straipsnis, 2.126 straipsnio 2 dalis). Jei neįvykdoma bent viena iš aptariamų įstatyme išvardytų sąlygų kreiptis į teismą su pareiškimu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, tokį pateiktą teismui pareiškimą atsisakytina tenkinti, nes jis paduotas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos.

Atsakovo Šalčininkų rajono Eišiškių medžiotojų būrelio valdymo, veiklos, narystės, pertvarkymo, pabaigos santykius reglamentuoja Asociacijų įstatymas, priimtas vietoje iki 2004 m. vasario 2 d. galiojusio Visuomeninių organizacijų įstatymo (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Medžiotojų asociacija yra nurodytų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad asociacijos įstatuose nustatoma naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Asociacijų įstatyme teisė nustatyti asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas suteikta pačiai asociacijai, įpareigojant ją nustatyti tai įstatuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-589/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-589/2012">3K-3-589/2012</a>).

Įstatų 3.5 punkte nurodyta, kad atsakovo valdyba priima sprendimus dėl naujų narių priėmimo Įstatų nustatyta tvarka. Bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartyse konstatuota, kad nepateikta atsakovo valdybos sprendimo, patvirtinančio pareiškėjų narystę, o pareiškėjai nepateikė tiesioginių savo narystės įrodymų. Pareiškėjų narystė neįforminta įstatymų ir Įstatų nustatyta tvarka, byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų dėl narystės, patys pareiškėjai kasaciniame skunde teigia, kad jie remiasi tik netiesioginiais įrodymais apie narystę: atsakovo narių 2008 m. balandžio 16 d. ir 2011 m. gegužės 15 d. susirinkimų protokolais, narystės mokesčių mokėjimu, vieno iš pareiškėjų – A. K. – atsakovo narių 2004 m. liepos 20 d. susirinkimo metu išrinkimu atsakovo valdymo organo (tarybos) nariu. Kasatorių nurodyto atsakovo narių 2011 m. gegužės 15 d. susirinkimo metu priimti sprendimai įvertinti kaip neteisėti kitoje civilinėje byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimu, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimtais civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODI5LTU4NS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-829-585/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-829-585/2013">2A-829-585/2013</a>), nes susirinkime dalyvavo ir ne atsakovo nariai, kurie sprendė ir dėl jų pačių priėmimo į atsakovo narius, nors, kaip pirmiau nurodyta, ši teisė Įstatuose suteikta atsakovo valdybai. Taigi kitoje byloje nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kurio nereikia iš naujo nustatinėti nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Pagal šio straipsnio 5 dalį, asociacijos valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra asociacijos nariai, gali dalyvauti visuotiniame narių susirinkime be balso teisės. Taigi įstatyme įvardyti asociacijos nariai, turintys sprendžiamojo balso teisę visuotiniame susirinkime, ir asociacijos valdymo organų nariai, nebūtinai esantys kartu ir asociacijos nariais. Nesantis asociacijos nariu valdymo organo narys gali dalyvauti visuotiniame narių susirinkime be sprendžiamojo balso teisės. Pareiškime pirmosios instancijos teismui kasatoriai nesirėmė atsakovo narių 2008 m. balandžio 16 d. susirinkime priimtais sprendimais, nors kasatoriams (pareiškėjams) teko pareiga įrodinėti aplinkybes, esančias jų reikalavimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Priešingai negu teigė pareiškėjai kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas įvertino 2008 m. balandžio 16 d. susirinkimo įrodomąją reikšmę dėl pareiškėjų narystės. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad 2008 m. balandžio 16 d. susirinkime priimtas sprendimas išrinkti į atsakovo valdybą asmenis, tarp jų ir pareiškėjus R. L. ir A. G., nėra jų tiesioginis narystės įrodymas ir nereiškia neginčijamo narystės patvirtinimo. Dėl kasatorių teiginių apie narystės įmokų mokėjimą – šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas ištyrė, įvertino ir padarė išvadą, kad narystės įmokų mokėjimas nepagrįstas patikimais įrodymais. Aptariamų netiesioginių įrodymų duomenis įvertinę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad pareiškėjų narystės faktas neįrodytas. Tokia teismų išvada padaryta laikantis įrodymų pakankamumo, sąsajumo principų, reiškiančių ir tai, kad bylos faktai teisiškai reikšmingoms įrodinėtinoms aplinkybėms laikomi nustatytais, kai jiems konstatuoti pakanka tokius faktus patvirtinančių įrodymų (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 176–185 straipsniai) nesilaikymo atvejų skundžiamuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendime ir nutartyje.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstas teismų nutartis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti šias teismų nutartis (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1200 Lt, išlaidų dydį patvirtina pateiktas mokėjimo dokumentas (T. 2, b. l. 169). Netenkinus kasacinio skundo, atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas priteistinas iš kasatorių lygiomis dalimis.

Kasaciniame teisme patirta 19,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. lapkričio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Kadangi nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dydis, atlygintinas iš kiekvieno kasatoriaus lygiomis dalimis, nesiekia nurodytos minimalios sumos, tai jų atlyginimas nepriteistinas iš kasatorių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų R. L., E. G., M. V., A. V., A. M., R. L., T. F., A. A. L., A. P., R. T., A. G., V. G., G. V., A. K., A. M., A. M., R. J., A. M., D. P., P. V., A. Š., D. Š., G. G., T. Š., V. K., V. S., Ž. B. ir G. G. iš kiekvieno po 42,86 Lt (keturiasdešimt du litus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo Šalčininkų rajono Eišiškių medžiotojų būrelio naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Janina Stripeikienė