Civilinė byla Nr. e3K-3-312-1075/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09415-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TERI“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TERI“ dėl dalies draudimo išmokų grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Euromaksas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, kai draudėjas neinformavo, kad transporto priemonė yra išnuomota, ir dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo dėl trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo ir realumo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės dalį – 6989,69 Eur draudimo išmokos, išmokėtos dėl 2016 m. liepos 11 d. įvykusio eismo įvykio Nyderlanduose, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Opel Adam“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, taip pat 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio iš atsakovės ieškovei priteisdamas 3494,85 Eur draudimo išmokos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3494,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 832 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2016 m. gegužės 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – ir Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Renault Laguna“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, civilinė atsakomybė. Sutartis galiojo iki 2016 m. gruodžio 17 d. Atsakovė UAB „TERI“ 2016 m. gegužės 13 d. (iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo) su Nyderlanduose registruota įmone „Jarenovatie“ buvo sudariusi to paties automobilio nuomos sutartį.
5. 2016 m. liepos 11 d. Nyderlanduose įvyko eismo įvykis, kurio metu, susidūrus automobiliams „Renault Laguna“ ir „Opel Adam“, buvo apgadinta transporto priemonė „Opel Adam“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, o vėliau buvo užfiksuota informacija apie įvykio metu patirtą automobilio „Opel Adam“ vairuotojo sveikatos sutrikdymą.
6. Eismo įvykio dalyviai, pildydami deklaraciją, sutarė, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilį „Renault Laguna“ vairavęs asmuo. Žalos byloje dėl automobilio „Opel Adam“ apgadinimo eismo įvykio metu ieškovė išmokėjo 4490,14 Eur draudimo išmoką, o dėl vairuotojo sveikatos sužalojimų – 2777,01 Eur, 3022 Eur ir 3689,44 Eur draudimo išmokas, iš viso – 13 979,38 Eur.
7. Ieškovei 2016 m. rugsėjo 9 d. paprašius, kad atsakovė pateiktų duomenis apie 2016 m. liepos 11 d. įvykusį eismo įvykį, 2016 m. spalio 6 d. atsakovė informavo, kad automobilis yra išnuomotas. Ieškovė 2017 m. birželio 7 d. atsakovei pareiškė pretenzijas dėl dalies draudimo išmokų sugrąžinimo, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės išmokėtų draudimo išmokų dydžiu.
8. Teismas nustatė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta elektroninėmis ryšių priemonėmis. Draudimo sutarties 1.6 papunktyje nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta, draudimo įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant į šias draudėjo nurodytas aplinkybes (aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui): transporto priemonė ne Lietuvos teritorijoje naudojama ne ilgiau kaip 40 dienų per metus ir nėra naudojama Didžiosios Britanijoje ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje, taip pat transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir (ar) subnuomos veiklai. Šios sąlygos draudimo sutartyje yra nurodytos paryškintu šriftu. Teismo nuomone, kadangi automobilio „Renault Laguna“ nuomos sutartis buvo sudaryta iki draudimo sutarties sudarymo, atsakovė privalėjo pranešti ieškovei apie automobilio nuomojimo kitam asmeniui faktą. Atsakovė, būdama verslo subjektas, turėjo įvertinti aplinkybę, kad automobilio nuomą kitam asmeniui draudikė vertina kaip draudimo rizikos padidėjimą ir, jai esant, atitinkamai padidina draudimo įmoką. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentą, kad rizikos padidėjimu laikytina tik daugkartinė transporto priemonės nuoma tretiesiems asmenims, nes esminę reikšmę turi tai, ar atsakovė laiku, t. y. prieš sudarant draudimo sutartį, atskleidė ieškovei automobilio išnuomojimo tretiesiems asmenims faktą.
9. Vertindamas žalos dydį, teismas nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje abu eismo įvykio dalyviai nurodė buvusį 20 km/h greitį iki susidūrimo, dėl to automobiliui „Opel Adam“ negalėjo būti padaryta reikšmingų apgadinimų, taip pat deklaracijoje pažymėta, kad kūno sužalojimo požymių nėra, o galimas automobilio „Opel Adam“ vairuotojo nedarbingumas paaiškėjo praėjus maždaug 7 mėn. nuo eismo įvykio, todėl labai tikėtina, kad dalis sveikatos sužalojimo išlaidų nėra susijusios su eismo įvykiu. Nustatęs, kad ieškovė išmokėjo išmokas nesant pakankamai duomenų apie jų pagrįstumą, teismas nusprendė, kad, atsakovei pažeidus draudimo sutarties sąlygas laiku neatskleidžiant informacijos apie draudimo rizikos padidėjimą, ieškovei pripažintina teisė susigrąžinti iš atsakovės ne 50, o 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Kolegija nurodė, kad atsakovė neneigė, jog eismo įvykio metu automobilis buvo naudojamas nuomai, o tai labai padidino draudžiamojo įvykio riziką, nes transporto priemonė tapo nekontroliuojama – ieškovė neturėjo galimybės daryti įtakos atsakovės sprendimams dėl nuomininkų pasirinkimo, ieškovei nebuvo žinomos naujojo automobilio valdytojo savybės.
12. Kolegija sprendė, kad, reiškiant regresinį reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, užtenka vien fakto, kad buvo pažeistos draudimo sutarties 1.6 punkto nuostatos, kuriose yra nurodyta, kad transporto priemonė nebus naudojama nuomos veiklai.
13. Kolegija nurodė, kad sudarant draudimo sutartį atsakovei buvo paaiškintos draudimo sutarties sąlygos, atsakovė buvo informuota, kad, transporto priemonę naudojant didesnės rizikos veiklai, apie tai reikia informuoti draudikę, todėl atsakovė, nuslėpusi aplinkybę, kad automobilis yra 6 mėnesiams išnuomotas Nyderlanduose registruotai įmonei, pažeidė sutartį, dėl to atsiranda priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto veikimo ir kilusios žalos.
14. Vertindama ieškovės išmokėtas sumas, kolegija nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia eismo įvykio metu padarytos žalos ir draudimo išmokos dydį. Kitokių įrodymų atsakovė nepateikė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nurodydami, kad atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės išmokėtų išmokų pagrįstumą. Tačiau būtent draudikei, ieškovei, tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad ji dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudama su draudėja siekė ekonomiškai įvykdyti žalos atlyginimo prievolę. Šiuo atveju ieškovė nereikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų, o teismas, nustatęs, kad ieškovė išmokėjo išmokas nesant pakankamai duomenų apie jų pagrįstumą, neaišku kuo remdamasis, tenkino dalį ieškinio.
15.2. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutartinė civilinė atsakomybė, todėl neužtenka vien fakto, kad buvo pažeistos sutarties sąlygos, turi būti nustatytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nėra aišku, kaip atsakovės nepranešimas apie automobilio nuomos faktą yra susijęs su kilusia žala, nevertintas atsakovės padaryto pažeidimo pobūdis ir jo įtaka žalos dydžiui.
16. Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Kadangi eismo įvykis įvyko Nyderlanduose, draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal šios valstybės teisės reikalavimus. Žalą administravo ieškovės paskirtas atstovas pretenzijoms nagrinėti. Ieškovė tinkamai vykdė draudžiamojo įvykio tyrimą ir tik gavusi žalą pagrindžiančius dokumentus vertino jų pagrįstumą bei išmokėjo išmokas. Atsakovė, teigdama priešingai, nepateikė jokių jos abejones pagrindžiančių įrodymų.
16.2. Ieškovė įgijo teisę reikalauti dalies draudimo išmokų, nes atsakovė pažeidė sutartį. Atsakovė nepateikė informacijos, kad transporto priemonė bus naudojama nuomai, ieškovė negalėjo įvertinti rizikos, jei atsitiktų įvykis, todėl, įvykiui įvykus, ši rizika pasiteisino.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl draudimo išmoką išmokėjusio draudiko teisės reikalauti išmokėtos sumos iš civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusio asmens (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies) taikymo ir aiškinimo
17. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00My03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-43-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-43-706/2016">3K-7-43-706/2016</a> 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis). Ši sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 3 dalis). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, ją sudarant turi būti vadovaujamasi teisės aktais (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTktMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-519-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-519-313/2016">3K-3-519-313/2016</a>, 29, 41 punktai; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016, 41 punktas).
20. Kartu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutarties sąlyga, daranti draudiko įsipareigojimą prisiimti riziką priklausomą nuo papildomos draudimo įmokos sumokėjimo, kai transporto priemonė naudojama už valstybės narės, kurioje yra įprastinė jos buvimo vieta, ribų, nėra suderinama su ES teisės nuostatomis ir prieštarauja TPVCAPDĮ nuostatoms, todėl yra niekinė. ES teisė įpareigoja draudiką suteikti draudimo apsaugą be išlygų, o draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, todėl papildomos draudimo įmokos mokėjimas dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos pasikeitimo prieštarauja draudimo apsaugos visoje Europos Sąjungos teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzQtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-334-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-334-687/2015">3K-7-334-687/2015</a>).
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudikė Draudimo sutarties 1.6 papunkčiu apibrėžė aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui ir kartu draudimo įmokos dydžiui. Ieškovė savo reikalavimą sugrąžinti dalį sumokėtos draudimo išmokos grindžia Draudimo sutarties 1.6 punkto pažeidimu, t. y. kad atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, jog transporto priemonė yra naudojama nuomos ir (ar) subnuomos veiklai. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pažeidė ikisutartinę pareigą informuoti ieškovę apie šią aplinkybę, nes nagrinėjamoje byloje apdrausta transporto priemonė buvo išnuomota dar iki draudimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad transporto priemonė buvo išnuomota trečiajam asmeniui.
22. Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį ir ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į pasitikėjimu grindžiamą sutarties pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzQtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-334-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-334-687/2015">3K-7-334-687/2015</a>; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016, 36 punktas; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTktMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-519-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-519-313/2016">3K-3-519-313/2016</a>, 35 punktas; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS02OTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19-695/2017">3K-3-19-695/2017</a>, 20 punktas).
23. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) dydį.
24. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtą sumą. Draudiko, apdraudusio transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, sumokėjusio išmoką nukentėjusiam asmeniui, teisę susigrąžinti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens reguliuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
25. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (Taisyklių 62.1 punktas); jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje nustatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (Taisyklių 62.2 punktas).
26. Taigi draudikas įgyja teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį, jei draudėjas pažeidžia ikisutartines ar draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiu atveju draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Nurodytos teisinio reguliavimo nuostatos suponuoja, kad ši draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė yra ribojama trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos ir maksimaliai leistinu susigrąžinti šios išmokos dydžiu.
27. Kaip teisingai kasaciniu skundu nurodo atsakovė, sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai ir į pirmau nurodytą TPVCAPDĮ bei Taisyklėse nustatytą reguliavimą, konkretų draudiko susigrąžintinos sumos dydį nustato teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: ikisutartinės ir (ar) sutartinės draudėjo pareigos pažeidimą, draudiko išmokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokos dydį, priežastinį ryšį tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio, draudėjo kaltę. Sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės turi reikšmės aplinkybė, ar draudėjo pareigos pranešti apie padidėjusią draudimo riziką pažeidimas iš esmės padidino draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybę ar žalos dydį.
28. Kasacinis teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą tokioje situacijoje, kai draudėjas neinformavo draudiko apie transporto priemonės valdytojo amžių ir vairavimo stažą, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-969/2016">e3K-3-380-969/2016</a>, 43 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės aktualios ir taikant Taisyklių 62.1 punkto nuostatas.
29. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad vien tokie neteisėti veiksmai (neveikimas), kai yra pažeidžiama sutartis, nuslepiant sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti dalies išmokėtų sumų priteisimo, nenustatė visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų ir kitų pirmiau nurodytų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinant, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjos draudikei neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėja atskleidė draudikei sudarant draudimo sutartį, ir ar tokia rizika buvo esminė, gali turėti reikšmės aplinkybė, ar transporto priemonė buvo išnuomota vienkartiniam atvejui ar transporto priemonės nuoma yra draudėjos vykdomos veiklos dalis, taip pat dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad draudėja, automobilio valdytoja, buvo įmonė, kurios draudimo rizikos vertinimas nėra priklausomas nuo subjektyvių aplinkybių, tokių kaip vairuotojo amžius, patirtis ir pan., todėl svarbu nustatyti, kaip buvo nurodyta, kokiai įmonės veiklai vykdyti bus naudojamas draudžiamas automobilis, ir kaip kito draudimo rizika paaiškėjus draudėjos nenurodytoms aplinkybėms dėl automobilio nuomos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, atsižvelgiant į šios nutarties 20 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio, neturi reikšmės aplinkybė, kad transporto priemonė buvo naudojama ne Lietuvoje, o Nyderlandų Karalystėje.
Dėl ieškovės reikalaujamo žalos dydžio pagrįstumo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo šiuo aspektu
30. Kasaciniu skundu atsakovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nurodydami, kad atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės išmokėtų išmokų pagrįstumą, be to, nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, kad daugiau kaip pusė ieškovės padengtų nukentėjusiojo asmens pakenkimo sveikatai išlaidų yra abejotinos, t. y. labai tikėtina, kad jos nėra susijusios su eismo įvykiu, vis dėlto, ieškinį tenkindamas iš dalies, įpareigojo atsakovę atlyginti 25 proc. visos ieškovės trečiajam asmeniui išmokėtos išmokos.
31. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2014">3K-3-495/2014</a>).
32. Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (žr. panašią praktiką bylose dėl Lietuvos draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODYtMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-386-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-386-219/2017">3K-3-386-219/2017</a>). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį.
33. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2010">3K-3-78/2010</a>).
34. Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko Nyderlandų Karalystėje, ieškovė (draudikė) nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką išmokėjo pagal Nyderlandų teisę, todėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumas ir realumas turi būti nustatytas pagal Nyderlandų teisės taisykles.
35. Kadangi ieškovės ieškinys yra grindžiamas Lietuvos teise, bylą nagrinėjančiam teismui nekyla poreikio užsienio teisės turinį aiškinti savo iniciatyva (CK 1.12 straipsnis), tačiau tai, kad draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui Nyderlandų Karalystėje buvo sumokėta atsižvelgiant į šios valstybės teisę, turi įrodyti ieškovė, nes tai yra jos ieškinio faktinis pagrindas. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys bei jų taikymas sudaro ne teisės, bet fakto klausimą, o šį, kaip minėta, turi įrodyti ieškovė.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios pozicijos kasacinis teismas laikosi ir plėtodamas nuoseklią praktiką dėl TPVCAPDĮ nustatytos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisės į žalą padariusį arba pareigą sudaryti draudimo sutartį pažeidusį asmenį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtent ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas).
37. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzgtMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-338-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-338-313/2017">3K-7-338-313/2017</a>, 54 punktas). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTItOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392-915/2017">3K-3-392-915/2017</a>, 31 punktas).
38. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTItOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392-915/2017">3K-3-392-915/2017</a>, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.
39. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja kad nagrinėjamoje byloje ieškovė (draudikė), pareiškusi reikalavimą atsakovei dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo, siekdama įrodyti išmokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokos pagrįstumą ir realumą pagal Nyderlandų teisę, turėjo pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Atitinkamai atsakovė, siekdama sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, remdamasi Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina, turėjo argumentuoti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.
40. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog ieškovės išmokėta draudimo išmoka yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija, viena vertus, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus išaiškinimus, iš dalies sutinka su bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad atsakovei nepakanka reikšti abejones ir jei ji siekia sumažinti atlygintinos žalos dydį, aplinkybę, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą, turėjo pagrįsti remdamasi Nyderlandų teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina. Kita vertus, pažymi, kad visų pirma ieškovė turėjo pagrįsti išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir realumą. Kad tokių įrodymų nepakako, iš esmės rodo ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados.
41. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, susijusius su išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, nors ir pripažino, kad daugiau kaip pusė ieškovės padengtų nukentėjusio asmens pakenkimo sveikatai išlaidų yra abejotinos, vis dėlto konkretaus pagrįsto ir realaus draudimo išmokos dydžio nenustatė, be to, neatskyrė draudimo išmokos dydžio klausimo nuo priežastinio ryšio tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio klausimo, o tai galėjo lemti nepagrįstą teismo sprendimą. Šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas, iš esmės tik formaliai nurodydamas, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia eismo įvykio metu padarytos žalos ir draudimo išmokos dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo tinkamai nustatytos aplinkybės, reikšmingos draudimo išmokos pagrįstumui ir realumui nustatyti, ir, atsižvelgiant į tai, nustatytas draudimo išmokos dydis.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 29 ir 41 punktus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Tokiu būdu šioje byloje buvo neatskleista bylos esmė. Todėl kasacinis skundas tenkintas bei pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.
44. Kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas
