Civilinė byla Nr. 3K-3-360/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02352-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Justiniškių būstas“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl to, kuriam subjektui – savivaldybės administracijai ar daugiabutį namą administruojančiai įmonei – taikytina civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią medžiui daugiabučio namo kieme užvirtus ant automobilio ir jį apgadinus.
Ieškovė O. Ž. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Justiniškių būstas“ 1932,42 Lt žalos atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad 2010 m. gegužės 17 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „Mitsubishi Colt“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), ant kurio užvirto medis, augęs ant pirmiau nurodyto namo pamatų. Ieškovei buvo padaryta 1932,42 Lt žala. Ieškinyje teigiama, kad žemė, esanti po daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas, ji nepriskirta konkrečiam daugiabučiam gyvenamajam namui, todėl atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažintinas ieškovės automobilį apgadinusio medžio savininku ir valdytoju, turinčiu pareigą rūpintis jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančiais želdiniais, užtikrinti, jog šie nekeltų pavojaus žmonėms ir jų turtui. Atsižvelgdama į tai, kad medis augo ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatų prie nuogrindos, ieškovė mano, jog atsakovas UAB „Justiniškių būstas“, atliekantis namo administravimo funkcijas, privalėjo užtikrinti pastato priežiūrą ir pasirūpinti medžiu, augusiu ant namo konstrukcinių elementų, o to nepadaręs, turi solidariai atlyginti dėl neveikimo kilusią žalą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1932,42 Lt žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, kilus ginčui dėl nugriuvusių medžių padarytos žalos atlyginimo, jis spręstinas vadovaujantis savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustatančiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2012">3K-3-21/2012</a>). Vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 2 dalies 17 punktu, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2, 3 dalimis, 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12 punktais, aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 3 punktu, atsižvelgęs į tai, kad žemės plotas aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, jam nepaskirtas administratorius CK 4.84 straipsnio 3 dalyje, 4.236 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas sprendė, jog už ginčo sklypo priežiūrą atsakinga savivaldybė, kuriai kyla pareiga atlyginti ieškovei patirtą žalą. Teismas laikė, kad žalos dydis pagrįstas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisė 1932,42 Lt žalos atlyginimą, nurodydamas, jog medis augo savivaldybei priskirtoje, o ne privačioje žemėje, todėl ji turėjo teisės aktuose įtvirtintą pareigą medį prižiūrėti, o grėsmės aplinkiniams atveju – jį nukirsti. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovės didelį neatsargumą, nes medis augo miegamajame rajone, kur vieta automobiliams pastatyti yra ribota, tai objektyviai sumažina automobilio pastatymo pasirinkimo galimybes.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Nurodęs, kad teisės aktuose (Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, 18 straipsnio 1, 2 dalyse) įtvirtinta, jog vietos savivaldos institucijos yra atsakingos už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, organizuoja valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, teismas sprendė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo užtikrinti, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), augantis medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punkte įtvirtinta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, byloje nustatyta, kad žemė aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas, taigi nepriskirta šio namo naudojimui ir priežiūrai, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas UAB „Justiniškių būstas“ yra tik bendrojo naudojimo objektų administratorius ir neatsako už konkrečių medžių priežiūrą. Pasisakydamas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sąlygų, teismas atmetė argumentus dėl netinkamo atsakovo neteisėtų veiksmų kvalifikavimo, konstatavo, kad byloje esantys duomenys pagrindžia ieškovės patirtos žalos dydį, o įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, atsakovas nenurodė ir nepateikė, pripažino, jog egzistuoja atsakovo neveikimo ir ieškovei kilusios žalos priežastinis ryšys, nes apie medžio pavojingumą atsakovui buvo žinoma (į jį kreiptasi dėl leidimo nupjauti pasvirusį medį), tačiau šis nesiėmė jokių saugumo priemonių. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis), pažymėdamas, jog žalos padarymo metu pūtęs gūsingas vėjas (didžiausias vėjo gūsis siekė 9 m/s) negali būti priskiriamas nenugalimai jėgai, o atsakovas – atleistas nuo atsakomybės. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės didelio neatsargumo, papildomai nurodydamas, jog ieškovės elgesys statant automobilį kieme prie medžio, kur automobiliai statomi kiekvieną dieną, nelaikytinas nei neatsargiu, nei nerūpestingu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Kasatorius teigia, kad CK 6.249 straipsnio nuostata, jog nuostolių dydį nustato teismas, reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl atlygintinų nuostolių dydžio, privalo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos šios normos dispozicijoje nurodytos aplinkybės. Kasatoriaus įsitikinimu, pripažindami, kad nėra pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį dėl ieškovės didelio neatsargumo, teismai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstus sprendimus. Kasatorius nurodo, kad ieškovei turėtų būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei vidutiniškai protingiems, atsargiems ir rūpestingiems asmenims, nes ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), todėl žinojo, jog medis yra avarinės būklės, matė galimas grėsmes ir pavojus automobilį statant po medžiu, jai buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Justiniškių seniūniją, prašydami išduoti leidimą nukirsti medį. Kasatorius teigia, kad, iš esmės teisingai nustatęs faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus dėl ieškovės didelio neatsargumo, taip pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, t. y. padarė nepagrįstą išvadą, jog negalima konstatuoti ieškovės didelio neatsargumo.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo pareiga rūpintis miesto želdiniais įtvirtinta teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 17 punkte, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnyje), tai nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai, todėl byloje turėjo būti nustatyta, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisės aktuose nustatytos pareigos neatliko. Kasatorius pažymi, kad aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus; viena tokių išimčių – kai medžiai ir krūmai auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių (Aprašo 10.2 punktas). Kadangi byloje nustatyta, kad nuvirtęs medis augo ant (duomenys neskelbtini) namo pamatų, tai, kasatoriaus įsitikinimu, leidimas nukirsti šį medį neturėjo būti išduodamas, kasatoriui nekilo teisės aktuose nurodytos pareigos prižiūrėti medį, todėl nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Kasatorius nurodo, kad teismai šių jo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad atsakovas UAB „Justiniškių būstas“ neatsakingas už medžio priežiūrą, nes žemės plotas aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir nepriskirtas šio namo naudojimui. Kasatorius laikosi pozicijos, kad teismai neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.2 punktą, nustatantį namo administratoriaus atsakomybę už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) – namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymą, bendrojo naudojimo patalpų valymą, namui priskirtos teritorijos tvarkymą. Kadangi medis augo ant namo (duomenys neskelbtini) pamatų, kurie yra neatskiriama pastato dalis, tai, kasatoriaus vertinimu, būtent namo administratorius (atsakovas UAB „Justiniškių būstas“) privalėjo rūpintis pastato priežiūra, medį paremti ar nupjauti.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė O. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl jos didelio neatsargumo, nurodydama, kad ji nežinojo apie daugiabučio namo gyventojo R. Paukštės pateiktą kreipimąsi dėl leidimo nukirsti medį išdavimo, neturėjo duomenų apie tokią iniciatyvą, prašymo nepasirašė. Ieškovė nurodo, kad automobilio statymas tam tikroje vietoje nepagrįstų galimos jos kaltės buvimo ar nebuvimo, nes vieta automobiliams statyti yra ribota; palikdama automobilį namo kieme ji nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad šiam turtui gali būti padaryta žalos; ji manė, jog kieme augantys želdiniai yra tinkamos būklės, prižiūrėti atsakingų subjektų (kasatoriaus), teritorija aplink medį nebuvo aptverta ar kaip nors kitaip pažymėta kaip pavojinga.
Ieškovė mano, kad kasatoriaus argumentai dėl to, jog jis neatsakingas už medžio priežiūrą, nepagrįsti, nes, žemesnės instancijos teismams byloje nustačius, kad medis augo savivaldybei priskirtoje, o ne privačioje žemėje, remiantis teismų sprendimuose nurodytais teisės aktais ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2012">3K-3-21/2012</a>), pareiga prižiūrėti medį, o grėsmės aplinkiniams atveju – nukirsti, kilo būtent kasatoriui.
Ieškovės nuomone, kasatoriaus pozicija, kad nereikia leidimo nukirsti ant namo (duomenys neskelbtini) pamatų augusį medį, nėra susijusi su teisės aktuose nustatyta kasatoriaus pareiga prižiūrėti medžius ir kitus želdinius jam priskirtose teritorijose; ta aplinkybė, jog nereikalaujama leidimo, nepanaikina savivaldybės pareigos prižiūrėti želdinius. Ieškovė pažymi, kad kasatoriaus argumentai prieštarauja jo veiksmams, nes 2010 m. gegužės 25 d. jis išdavė leidimą nupjauti jau nuvirtusį medį). Atkreipdama dėmesį į tai, kad kasatoriaus argumentai dėl medžio augimo vietos susiję su fakto, o ne teisės klausimais, todėl kasacinio teismo netirtini (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ieškovė pateikia vertinimą, jog medis negalėjo augti ant namo pamatų, nes juose nėra tarpų ar plyšių, kuriuose kauptųsi žemės, reikalingos želdiniams augti.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Justiniškių būstas“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
Sistemiškai įvertinęs Vietos savivaldos įstatymo, Želdynų įstatymo ir jų pagrindu patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatas, atsakovas daro išvadą, kad kasatorius turi imperatyviąją pareigą rūpintis savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsauga, užtikrinti, jog želdiniai nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei turtui, išskyrus atvejus, kai želdiniai auga privačioje žemėje ir (ar) privačioje namų valdoje. Atsakovas nurodo, kad, aiškindamas savivaldybės pareigos vykdyti želdinių priežiūrą apimtis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atitinkamų Želdynų įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia teigti apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją); kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir pareiga turi būti vykdoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje R. T. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. A-556-1485/2009, 2011 m. birželio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje R. V. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. A-62-932/2011).
Atsakovas pažymi, kad Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 10.2 punktas tik supaprastina medžių nukirtimo tvarką, o ne panaikina bendrą kasatoriaus pareigą; netinkamai aiškindamas teisės aktus, kasatorius medžių priežiūros pareigą perkelia kitiems subjektams.
Atsakovas teigia, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, ant ieškovei priklausančios transporto priemonės nukritęs medis augo tarp daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatų ir nuogrindos. Atsakovas nurodo, kad jis, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, neturėjo ir negalėjo turėti pareigos pašalinti tarp namo pamatų ir nuogrindos augusį medį, nes pareiga vykdyti želdinių priežiūrą imperatyviosiomis teisės normomis pavesta kasatoriui bei atitinkamiems jo struktūriniams padaliniams. Kadangi 2010 m. gegužės 13 d. kasatorius buvo informuotas apie netinkamą medžio būklę, tai, atsakovo manymu, turėdamas pareigą tikrinti kiekvieno jam priskirtoje teritorijoje esančio medžio fiziologinę būklę ir informuotas apie susidariusią situaciją ir galimą grėsmę, kasatorius privalėjo vykdyti jam pavestas funkcijas, o jų neįvykdęs – atsakyti už neveikimo padarinius.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl subjekto, kuriam kyla civilinė atsakomybė už nuvirtusio medžio padarytą žalą
Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 18 d.) 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, jos atsako už įstatymo priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte reglamentuota, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, be kita ko, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles. Viena iš Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) nurodytų Konstitucijos ir įstatymų priskirtų savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas). Savivaldybių pareigą valdyti želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdymų kūrimą, želdinių veisimą nustato ir Želdynų įstatymas. Pagal jo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos; sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Nurodytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą atsakingos vietos savivaldos institucijos. Pažymėtina, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Taip pat svarbu nustatyti, ar želdynų priežiūros funkcijas savivaldybė vykdė pati (per seniūnijas, kaip tai nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punkte), ar pagal sudarytas sutartis tą darė kiti subjektai. Jei dėl teritorijų (taip pat ir želdinių bei želdynų) priežiūros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi būti sprendžiamas ir šių subjektų civilinės atsakomybės klausimas (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2012">3K-3-21/2012</a>).
Tais atvejais, kai vietos savivaldos institucijos nevykdo ar netinkamai vykdo teisės aktuose įtvirtintą pareigą prižiūrėti želdynus ar želdinius, šioms kyla pareiga atlyginti trečiųjų asmenų patirtus nuostolius (6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi atsakyti už žalą, kurią padarė ant ieškovės automobilio užvirtęs medis. Kasatorius teigia, kad teisės aktuose nustatyta savivaldybės pareiga prižiūrėti želdynus ar želdinius nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai, todėl ginčą nagrinėję teismai turėjo vertinti, ar kasatorius neatliko specialiuosiuose teisės aktuose jam nustatytų pareigų. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintame Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše įtvirtinta išimtis, pagal kurią medžiui, kuris auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių, nukirsti nereikia leidimo (Aprašo 10.2 punktas), todėl kasatoriui nekilo teisės aktuose nurodytos pareigos prižiūrėti medį ir nėra pagrindo teigti, jog jis neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tokie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuvirtęs medis augo tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatų ir nuogrindos, žemės plotas aplink šį namą nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, nepaskirtas jo administratorius CK 4.84 straipsnio 3 dalyje, 4.236 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytų aplinkybių pakanka išvadai, kad žemė, kurioje augo nulūžęs medis, nebuvo privati, nebuvo administruojama trečiųjų asmenų, todėl, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu ir kitais pirmiau analizuotais teisės aktais, kasatoriaus teritorijoje augusio medžio priežiūra ir tvarkymas pripažintinas savivaldybės funkcija. Želdinių įstatymą įgyvendinančių aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymas ir tręšimas, dirvožemio purenimas ir mulčiavimas, medžių ir krūmų šiltinimas, genėjimas ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis, be kitų subjektų, vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Taisyklėse reglamentuota, kad turi būti šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos (43 punktas), tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami (44 punktas). Tokios nuostatos įpareigoja kasatorių veikti aktyviai, stebėti, vertinti ir atitinkamai reaguoti į pavojų keliančius medžius ar krūmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų byloje nustatytos aplinkybės, kad ant automobilio užkritęs medis buvo pasviręs, gyventojai kreipėsi dėl jo nupjovimo, medis nulūžo, patvirtina, jog teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius tinkamai nevykdė jam teisės aktuose nustatytų pareigų. Kadangi neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), tai, neužtikrinęs, kad pavojingai pasviręs medis būtų nupjautas ar kitaip pašalinta jo grėsmė asmenims ir jų turtui, kasatorius turi atsakyti už tokio neveikimo padarinius. Pažymėtina, kad kasatoriaus argumentas, jog ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių augančių medžių nukirtimui nereikia leidimo, nepaneigia kasatoriaus pareigos prižiūrėti tokius medžius ir nepašalina jo civilinės atsakomybės, jei nustatoma, kad savivaldybė buvo atsakinga už jos teritorijoje esančioje valstybinėje ar savivaldybei priskirtoje žemėje augusio medžio priežiūrą.
Kasatorius nurodo, kad atsakovas UAB „Justiniškių būstas“ yra namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės administratorius, atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.2 punktas), todėl privalėjo rūpintis pastato priežiūra, paremti ar nupjauti ant namo pamatų augusį medį. Teismai tokius kasatoriaus argumentus atmetė, motyvuodami, kad žemė aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas, nepriskirta šio namo naudojimui ir priežiūrai, todėl bendrojo naudojimo objektų administratorius atsakovas UAB „Justiniškių būstas“ neatsako už konkrečių medžių priežiūrą. Teismų išvada šiuo klausimu pagrįsta.
Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, kiti subjektai gali būti pripažinti atsakingais už netinkamą želdynų ir želdinių priežiūrą, jei nustatoma, kad jie nevykdė ar netinkamai vykdė su savivaldos institucija sudarytos sutarties sąlygas arba nesilaikė jiems privalomuose administraciniuose aktuose nustatytų reikalavimų. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtiems butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriams privalomi Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai. Juose nurodyta, kad administratoriai, be kita ko, privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, namui priskirtos teritorijos tvarkymą. Konstatavus, kad žemė aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas, ji nepriskirta šio namo naudojimui, namo administratoriui nekyla pareigos tokią teritoriją tvarkyti.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius nurodo, kad, spręsdami dėl atlygintinų nuostolių dydžio, teismai privalėjo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl ieškovės didelio neatsargumo sumažinti jai atlygintinos žalos dydį. Kasatoriaus teigimu, iš esmės teisingai nustatę faktines aplinkybes, teismai netinkamai jas vertino, taip pažeisdami įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nors kasatorius laikosi pozicijos, kad ieškovei turėtų būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tačiau kasacinio skundo argumentais jos nepagrindžia. Vien aplinkybė, kad ieškovė gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), ir matė medį, yra nepakankama jai taikyti aukštesnio rūpestingumo standartą, kuris paprastai taikytinas verslo subjektams ar profesine praktika užsiimantiems asmenims. Kasatorius neįrodė, kad ieškovei buvo žinoma, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Justiniškių seniūniją, prašydami išduoti leidimą nukirsti medį, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad prašymą pateikė ir jį pasirašė daugiabučio namo gyventojas R. Paukštė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies, susijusios su ieškovės didelio neatsargumo ir jo įtakos žalos atsiradimui vertinimu, turinį, kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio, būtų netinkamai taikęs CK 6.282 straipsnio nuostatas ar pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185, 189 straipsniai). Dėl to kasacinio skundo dalis dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio sumažinimo atmestina kaip nepagrįsta.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 29,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 29,50 Lt (dvidešimt devynis Lt 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Gintaras Kryževičius
Juozas Šerkšnas
