Dėl atsakovo kaltės ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-391/2013

Proceso Nr. 2-55-3-04435-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 50.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (pranešėja, kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Neiseris“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Neiseris“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ozo turtas“ dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovo kaltės ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB,,Neiseris“ ir AB „Vilniaus Akropolis“ 2006 m. birželio 20 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), vėliau nuomotojo teises ir pareigas pagal Sutartį perėmė atsakovas UAB „Ozo turtas“. Vadovaujantis Sutarties 17.6 punktu nuomotojas, prieš 30 dienų terminą raštu įspėjęs nuomininką, nesikreipdamas į teismą dėl sutarties nutraukimo, turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, jei nuomininkas Sutarties nustatyta tvarka ir terminais nemoka nuomos mokesčio, mokesčio už komunalines paslaugas, papildomo mokesčio ar avanso, nustatyto sutartyje, ar jų dalies. Pagal Sutarties 17.7 punktą šalis turi raštu pranešti kitai šaliai apie aplinkybių, esančių sutarties nutraukimo pagrindu, atsiradimą bei nurodyti protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečios aplinkybės pobūdį, tokiai aplinkybei pašalinti.

Ieškovui vėluojant atsiskaityti pagal Sutartį, atsakovas 2010 m. gegužės 24 d. atjungė elektros energijos tiekimą išnuomotose patalpose, o 2010 m. birželio 4 d. pranešime ieškovui nurodė, kad nuo 2010 m. birželio 4 d. nutraukia Sutartį ir ieškovas privalo atlaisvinti bei perduoti patalpas iki 2010 m. birželio 24 d.

Ieškovas UAB „Neiseris“ prašė teismo pripažinti, kad Sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2010 m. gegužės 24 d. dėl atsakovo UAB,,Ozo turtas“ kaltės, priteisti iš atsakovo 281 742 Lt nuostolių atlyginimą už 6 mėn. laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 24 d. dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas savo reikalavimą grindė, teigdamas, kad atsakovas Sutartį nutraukė pažeisdamas sutartyje nustatytą sutarties nutraukimo tvarką, dėl to ieškovas negavo planuotų pajamų. Be to, atsakovas 2010 m. gegužės 24 d. be jokio teisinio pagrindo ieškovo nuomojamose patalpose atjungė elektros energijos tiekimą. Ieškovo nuomone, tokie atsakovo veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurių ieškovas negalėjo vykdyti savo veiklos ir patyrė nuostolių. Dėl šių aplinkybių Sutartis, pasak ieškovo, turi būti laikoma nutraukta nuo 2010 m. gegužės 24 d. Byloje kilo ginčas dėl įstatymo ir Sutarties nuostatų, reglamentuojančių jos nutraukimą, aiškinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB,,Ozo turtas“ ieškovui UAB „Neiseris“ 26 925,62 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Teismas nurodė, kad atsakovas pagal Sutarties 17.6 punktą turėjo teisę nutraukti Sutartį, tačiau apie galimą Sutarties nutraukimą nuomininkas turėjo būti informuojamas raštu prieš 30 dienų. Ieškovas tvirtino, jog apskritai negavo atsakovo išankstinio pranešimo apie ketinimą vienašališkai nutraukti Sutartį, tai jam tapo žinoma tik 2010 m. birželio 4 d., kai atsakovas ieškovui įteikė pranešimą, kad Sutartis nutraukiama. Teismas nepasisakė dėl išankstinio pranešimo apie ketinimą nutraukti Sutartį įteikimo elektroniniu paštu tinkamumo ir atitikties sutarties sąlygoms, tačiau sprendė, jog, įvertinus Sutarties sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė jos sąlygas, reglamentuojančias Sutarties nutraukimo tvarką, ir 2010 m. birželio 4 d. informuodamas nuomotoją apie vienašališką Sutarties nutraukimą jos nutraukimo dieną, nesudarė galimybės ieškovui pašalinti Sutarties pažeidimų, kartu eliminavo nuomininkui galimybę dar mažiausiai 30 dienų naudotis išsinuomotomis patalpomis ūkinei – komercinei veiklai vykdyti ir gauti pelną. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui 26 925,62 Lt nuostolių, atsiradusių per vieną mėnesį dėl Sutarties nutraukimo sąlygų pažeidimo, atsižvelgiant į vidutinį ieškovo grynąjį pelną per 5 mėn. iki Sutarties nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo veiksmų, atjungiant ieškovo nuomojamose patalpose elektros energiją, o pripažinti, kad faktiškai Sutartis buvo nutraukta nuo 2010 m. gegužės 24 d., nėra pagrindo, nes elektros energijos tiekimo nutraukimas, nors ir nėra adekvati priemonė, tačiau laikytina priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais bei papildomai nurodė, kad, atsakovui nuo 2009 m. gegužės mėnesio įdiegus elektroninę sąskaitų pateikimo nuomininkams programą,,E-pay“, sąskaitos ir pranešimai nuomininkams buvo siunčiami elektroniniu paštu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas reikštų pretenzijas dėl netinkamo informavimo būdo. Tai, kad ieškovas susirašinėjo su atsakovu elektroniniu paštu, patvirtina, jog šalys savo konkliudentiniais veiksmais tokį informavimo būdą pripažino tinkamu. Kolegija sprendė, kad atsakovas pagal Sutarties 17.6 ir 17.7 punktų nuostatas turėjo teisę nutraukti Sutartį. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas priteisti jo patirtus nuostolius už 6 mėnesius nepagrįstas nei Sutarties, nei įstatymo nuostatomis, o ieškovo pateikti gautų ir gautinų pajamų skaičiavimai bei jo išrašytos sąskaitos faktūros nėra pakankami įrodymai ieškovo nuostoliams įrodyti, nes ieškovo teiginiai apie nuolat augančias pajamas prieštarauja jo paties veiksmams – Sutarties nustatytais terminais nemokant nuomos ir kitų joje numatytų mokesčių, o tai leidžia abejoti ieškovo pajamų realumu. Kolegija sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo patirtų nuostolių dydį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti ieškinį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja taip:

1. Pagal Sutarties 17.6 punktą nuomotojas, prieš 30 dienų raštu įspėjęs nuomininką, nesikreipdamas į teismą dėl sutarties nutraukimo, turi teisę nutraukti Sutartį prieš terminą tuo atveju, jeigu nuomininkas Sutarties nustatyta tvarka ir terminais nemoka nuomos mokesčio. Sutarties 17.7 punkte nustatyta, kad šalis turi raštu pranešti kitai šaliai apie aplinkybių, esančių sutarties nutraukimo pagrindu, atsiradimą bei nurodyti protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečios aplinkybės pobūdį, tokiai aplinkybei pašalinti. Nagrinėjamu atveju Sutarties 17.7 punkte nustatytas terminas, atsižvelgiant į Sutarties sąlygas, reglamentuojančias jos nutraukimą, negalėjo būti trumpesnis kaip 30 dienų. Teismai, spręsdami dėl ieškinio pagrįstumo, netinkamai aiškindami ir taikydami CK 6.497 straipsnio 3 dalį, neatsižvelgė į Sutarties 17.7 punkto nuostatą ir padarė išvadą, kad atsakovas, nutraukdamas Sutartį, turėjo vadovautis tik Sutarties 17.6 punktu. Sistemiškai aiškinant Sutarties 17.6 ir 17.7 punktų nuostatų tarpusavio ryšį ir Sutartyje nustatytą jos nutraukimo tvarką, darytina išvada, jog atsakovas, norėdamas vienašališkai nutraukti Sutartį 17.6 punkto pagrindu, privalėjo laikytis tokios joje nustatytos tvarkos: 1) ieškovui vėluojant sumokėti nuomos mokestį Sutartyje nustatytu terminu, panešti jam apie šios aplinkybės atsiradimą ir nustatyti protingą terminą (kuris, pasak bylą nagrinėjusiu teismų, yra 30 dienų) šiam pažeidimui pašalinti; 2) ieškovui per 30 dienų šio sutarties pažeidimo nepašalinus, raštu prieš 30 dienų įspėti ieškovą apie Sutarties nutraukimą. Teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad Sutartis buvo terminuota, t. y. sudaryta gana ilgam terminui (iki 2016 m. gegužės 19 d.). Terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis suponuoja prievolinių santykių per nustatytą laikotarpį stabilumą. Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovui nutraukiant Sutartį, ieškovas nedaug (10 dienų) vėlavo sumokėti nuomos mokestį tik už vieną mėnesį, o pagal susiklosčiusią Sutarties vykdymo praktiką toks vėlavimas nebuvo laikomas esminiu, Sutartis negalėjo būti nutraukta.

2. Ieškovas turėjo teisę reikalauti atlyginti nuostolius (negautas pajamas) už visą likusį Sutarties terminą – šešerius metus, tačiau, įvertinęs aplinkybes ir sąžiningai naudodamasis savo teisėmis, pareikštu ieškiniu pareikalavo iš atsakovo priteisti tik per šešių mėnesių laikotarpį negautas pajamas. Toks laikotarpis yra protingas ir pakankamas tam, kad ieškovas, atsakovui nutraukus Sutartį, galėtų susirasti panašias patalpas tolesnei savo veiklai ir išvengtų nuostolių dėl neteisėto Sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kad grynasis pelnas, gaunamas iš prekyvietės nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. gegužės nuosekliai didėjo, ieškovo veikla yra patalpų subnuoma, iš kurios pajamos yra stabilios, o pavasario ir rudens metu sumažėja patalpų šildymo išlaidos, ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad artimiausius šešis mėnesius gaus ne mažesnį nei 2010 m. gegužės mėnesį grynąjį pelną. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas tiksliai apskaičiavo ir pagrindė savo negautų pajamų dydį ir realumą. Negautas pajamas teisinga būtų apskaičiuoti pagal vidutinę sukuriamą pridėtinę vertę tik tuo atveju, kai pridėtinė vertė negali būti tiksliai nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta byloje UAB „Senasis dvaras“ v. UAB „Veroeva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-138/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-138/2011">3K-3-138/2011</a>). Dėl to teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo negautos pajamos turi būti apskaičiuojamos pagal paskutinių penkių mėnesių grynojo pelno vidurkį. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad ieškovo teiginiai apie nuolat augančias pajamas prieštarauja jo veiksmams (vėlavimui sumokėti nuomos mokestį), nepaneigia ieškovo gautinų pajamų realumo, nes teismai nenagrinėjo aplinkybių, dėl kurių ieškovas delsė sumokėti nuomos mokestį.

3. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovas nereiškė reikalavimo atlyginti nuostolių už laikotarpį, kai nuomojamoms patalpoms buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, yra nepagrįstas. Kasatoriaus nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis, reikšdamas ieškinį, prašė teismo pripažinti, jog faktiškai atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį būtent nuo 2010 m. gegužės 24 d., atjungdamas elektros energiją, taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo nuostolius, patirtus dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 24 d. Teismai, konstatuodami, kad dėl atsakovo veiksmų – neadekvataus priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymo – ieškovas patyrė nuostolių, tačiau nepriteisdami jų atlyginimo, pažeidė proceso teisės normas, nes neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti nuostolių už šį laikotarpį atlyginimo.

Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą motyvuodamas taip:

1. Kasatoriaus nurodoma CK 6.497 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti nuomotojo teisę teismine tvarka nutraukti nuomos sutartį, jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, netaikytina šiam ginčui, nes ginčo šalys Sutartyje nustatė vienašališko (nesikreipiant į teismą) jos nutraukimo pagrindus, apimančius nuomininko pareigos atsiskaityti pagal sutartį, nevykdymą ir (ar) netinkamą vykdymą. Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties keitimo ar nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Esant tokiems susitarimams, ginčo atveju taikomos jų nuostatos. Šalys Sutartyje susitarė, kokiomis sąlygomis sutartis gali būti nutraukta vienašališkai nuomotojo iniciatyva. Viena jų įtvirtinta Sutarties 17.6 c punkte. Kadangi ieškovo veiksmai atitiko šias sąlygas – jis delsė laiku sumokėti nuomos mokestį ir kitus Sutartyje nustatytus mokesčius, teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Tinkamas atsiskaitymas pagal Sutartį yra esminė sutarties sąlyga ir pagrindinė nuomininko pareiga. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad netinkamas atsiskaitymas buvo tendencingas. Atsakovas po kiekvieno vėlavimo atsiskaityti apie tai įspėdavo savo prievoles netinkamai vykdantį kasatorių. Jei būtų taikomas ieškovo aiškinimas, kad atsakovas, norėdamas vienašališkai nutraukti Sutartį 17.6 c punkto pagrindu, privalėjo raštu apie tai įspėti nuomininką ir suteikti jam papildomas 30 dienų atsiskaityti, o praėjus šiam terminui ir nuomininkui neatsiskaičius, pranešti, jog Sutartis nutraukiama po dar 30 kalendorinių dienų, jis iškreiptų Sutarties šalių interesų pusiausvyrą, neatitiktų šalių valios, sutarties esmės ir jos tikslo. Tokiu atveju nuomininkui būtų suteikta 30 papildomų dienų atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje įtvirtinta nuomininko pareiga apmokėti jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 5 darbo dienas, kasatoriaus nurodytas terminas negali būti laikomas protingu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nuomininkui vėluojant atsiskaityti, jam būdavo siunčiamas pranešimas apie vėlavimą atsiskaityti ir suteikiamas papildomas 7 dienų terminas. Apie netinkamai vykdomą mokėjimo prievolę ieškovas buvo informuojamas automatine pranešimų programa „E-pay“ bei elektroniniu paštu, taip tinkamai įvykdant Sutarties 17.7 punkte nustatytą sąlygą suteikti Sutartį pažeidusiai šaliai papildomą terminą pažeidimui pašalinti.

2. Teismai pagrįstai konstatavo, kad reikalavimas priteisti patirtus nuostolius už 6 mėnesius neparemtas nei Sutarties, nei įstatymo nuostatomis. Netiesioginiai nuostoliai atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Taip pat ieškovas turėjo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, inter alia atsakovo neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą už konkretų 6 mėnesių laikotarpį bei priežastinį ryšį tarp sukeltos žalos ir neteisėtų veiksmų. Byla buvo nagrinėjama jau po Sutarties nutraukimo, todėl tuo atveju, jei ieškovas patyrė realių nuostolių nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d., jis turėjo objektyvią galimybę pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, o ne savo paties parengtus skaičiavimus. Ieškovas, savo veiklą perkėlęs į kitas nuomojamas patalpas, apskritai nepatyrė nuostolių.

3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti nuostolius už negalėjimą naudotis patalpomis dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui, priimančiam sprendimą, peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Ieškovas, nepareiškęs reikalavimo priteisti nuostolius už atsakovo veiksmus atjungiant elektros energiją nuomojamose patalpose, negali tikėtis, jog teismai išeis už ieškinio ribų ir tenkins tokį menamą reikalavimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuomotojo teisės nutraukti nuomos sutartį prieš terminą

Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.497 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu, kaip nurodyta šios dalies 3 punkte, nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Pagal CK 6.497 straipsnio 3 dalį nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių normų nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka. Terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pažeistų teisių operatyvaus gynimo ribojimui nėra objektyvios būtinybės, nes, suteikiant tokios sutarties šalims teisę vienašališkai nutraukti sutartį įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais, šalių teisių ir pareigų pusiausvyra nepažeidžiama, o vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius. Tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai, taip apgina sąžiningos šalies interesus. Šalys, nustačiusios sutartyje pagrindus, kuriais tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį įgyja teisę šiais pagrindais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipdamos į teismą, kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kotesa“ v. UAB „Autoera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2011">3K-3-102/2011</a>). Pažymėtina, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalyje suteikta teisė sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl sąlygų, kuriomis sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, nesikreipiant į teismą, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ivano Suboč tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-474/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-474/2008">3K-3-474/2008</a>; kt.). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita jos šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto ieškovui sutartinius įsipareigojimus vykdant netinkamai, vėluojant atsiskaityti Sutartyje nustatytais terminais. Atsakovas taikė ginčo sutartyje nustatytą teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą joje nurodytu pagrindu. Šalys Sutarties 17.6 punkte nustatė sutarties nutraukimo sąlygas, t. y. prielaidas, būtinas sutarčiai nutraukti, o 17.7 punkte – nutraukimo tvarkos sąlygas, kurių būtina laikytis, siekiant teisėtai nutraukti Sutartį 17.6 punkte nurodytu pagrindu. Pažymėtina, kad nors Sutarties 17.7 punkto nuostatos atitinka CK 6.497 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, tačiau nagrinėjamoje byloje ši CK norma netaikytina, nes ji nereglamentuoja vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, kurį kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą pasirinko atsakovas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė ieškovo keliamu klausimu, ar atsakovas laikėsi Sutarties 17.6 ir 17.7 punktuose nustatytos Sutarties nutraukimo tvarkos, kokį terminą atsakovas privalėjo suteikti ieškovui pašalinti aplinkybėms, esančioms sutarties nutraukimo pagrindu. Nuo šio klausimo išsprendimo priklauso teismų išvados, kad atsakovas nesudarė galimybės ieškovui pašalinti Sutarties pažeidimų, pagrįstumas. Šias aplinkybes nustatė ir įvertino apeliacinės instancijos teismas, taip pašalindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus ir pagrįsdamas išvadą dėl atsakovo teisės nutraukti sutartį vienašališkai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad, atsakovui nuo 2009 m. gegužės mėnesio įdiegus elektroninę sąskaitų pateikimo nuomininkams programą,,E-pay“, sąskaitos ir pranešimai nuomininkams buvo siunčiami elektroniniu paštu; ieškovo susirašinėjimas su atsakovu elektroniniu paštu, patvirtina šalių pripažinimą konkliudentiniais veiksmais tokį informavimo būdą atitinkančiu Sutarties nuostatas. Nustatęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad elektroniniu paštu siųsti pranešimai gali būti laikomi tinkamu sutarties šalies informavimu, kurio pagrindu nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį. Taigi, ieškovui vėluojant sumokėti nuomos mokestį Sutartyje nustatytu terminu, atsakovas 2010 m. sausio 18, 22, balandžio 15 ir gegužės 17 dienomis elektroniniu paštu pranešė ieškovui apie Sutarties pažeidimą ir nustatė 7 dienų terminą šiam pažeidimui pašalinti, kartu pažymėdamas, kad „pranešimas gali būti laikomas įspėjimu, kurio pagrindu Nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas žinojo terminus, per kuriuos turėjo įvykdyti prievolę sumokėti nuomos ir kitus mokesčius, 7 dienų, skaičiuojamų nuo atsakovo pranešimo atsiuntimo datos, papildomas terminas laikytinas protingu ir pakankamu nurodytiems pažeidimams pašalinti. 2010 m. gegužės 24 d. pasibaigus šiam 7 dienų terminui ir ieškovui per jį Sutarties pažeidimo nepašalinus, pagal Sutarties 17.6 punktą atsakovas, įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, o siekdamas ją įgyvendinti, privalėjo, raštu prieš 30 dienų įspėti ieškovą apie Sutarties nutraukimą. Teismai nustatė, kad atsakovas nesilaikė šios nuostatos dėl nuomininko įspėjimo prieš 30 dienų, todėl pagrįstai konstatavo, jog taip atsakovas, 2010 m. birželio 4 d. informavęs nuomotoją apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą tą pačią dieną, eliminavo nuomininkui galimybę dar mažiausiai 30 dienų naudotis išsinuomotomis patalpomis ūkinei–komercinei veiklai vykdyti ir gauti pelną. Dėl šių priežasčių atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui nuostolius (negautas pajamas), atsiradusius dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Tikroji vaivorykštė“ v. UAB,, Glass market“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2008">3K-3-430/2008</a>, pažymėjo, kad jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga. Sutartį nutraukusi šalis iki nutraukimo momento turi vykdyti sutartines prievoles. Tokia kasacinio teismo suformuota praktika patvirtina, kad teisinga pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvada, jog atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį 30 dienų anksčiau, nei turėjo teisę tai padaryti pagal Sutartį, ir todėl privalo atlyginti ieškovo per atitinkamą laikotarpį patirtus nuostolius (negautas pajamas).

Dėl negautų pajamų dydžio apskaičiavimo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., byla Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Jurgelionio firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2008">3K-3-62/2008</a>).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė visas tris pirmiau nurodytas sąlygas, būtinas negautoms pajamoms pagrįsti: pirma, ieškovas buvo sudaręs prekybos plotų ilgalaikes subnuomos sutartis, t. y. pajamas buvo numatęs gauti iš anksto; antra, ieškovas pagrįstai pajamas tikėjosi gauti, nes subnuomos sutartys galiojo pagrindinės nuomos sutarties nutraukimo dieną; trečia, pajamų ieškovas negavo dėl atsakovo padarytų nuomos sutarties nutraukimo sąlygų pažeidimo. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas neteisėtai nutraukęs sutartį 30 dienų anksčiau, nei turėjo teisę tai padaryti pagal Sutartį, privalo atlyginti ieškovui 26 925,62 Lt nuostolių, atsiradusių per vieną mėnesį dėl Sutarties nutraukimo sąlygų pažeidimo, atsižvelgiant į vidutinį ieškovo grynąjį pelną per 5 mėnesius iki Sutarties nutraukimo. Teismas nesirėmė duomenimis apie konkrečias ieškovo pajamas nuomos sutarties nutraukimo dieną, pažymėjęs, kad tokias pajamas ieškovo gavo tik paskutinįjį sutarties galiojimo mėnesį, t. y. 2010 m. gegužės mėnesį, o ankstesniais mėnesiais pajamos buvo mažesnės. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutiko.

Kasatorius nesutinka su teismų apskaičiuotu negautų pajamų dydžiu, pažymėdamas, kad jo vykdoma veikla yra patalpų subnuoma, iš kurios pajamos yra stabilios, o ankstesniais mėnesiais jos buvo mažesnės dėl išlaidų patalpoms šildyti, todėl jis galėjo pagrįstai tikėtis, kad artimiausius šešis mėnesius gaus ne mažesnį nei 2010 m. gegužės mėnesį grynąjį pelną. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasatoriaus argumentais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tiksliai apskaičiavo ir įrodymais pagrindė savo negautų pajamų dydį ir realumą, todėl teismai, nekonstatavę priežasties, dėl kurios ieškovo pajamos birželio mėnesį galėtų būti mažesnės nei gegužės mėnesį, neturėjo pagrindo šiais įrodymais nesiremti. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad ieškovo teiginiai apie pajamas prieštarauja jo veiksmams (vėlavimui sumokėti nuomos mokestį) iš esmės yra prielaidos pobūdžio išvada apie ieškovo bendrą finansinę būklę. Teismas nepateikė pagrįstos ieškovo pateiktų skaičiavimų ar įrodymų kritikos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 4 d., kai vienašališkai buvo nutraukta nuomos sutartis, iki 2010 m. liepos 4 d., kai ji galėjo būti nutraukta teisėtai, ieškovo negautos pajamos, atsižvelgiant į ieškovo 2010 m. gegužės mėn. gautą grynąjį pelną, yra 47 714 Lt.

Dėl reikalavimo atlyginti kitus nuostolius

Pasisakydama dėl kasatoriaus argumentų, kuriais teigiama, kad teismai nepagrįstai netenkino jo pareikšto reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai nuomojamoms patalpoms buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, teisėjų kolegija pažymi, kad nuostolių faktas ir dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjant bylą ieškovas apskritai neįrodinėjo nuostolių, kilusių dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, pvz., kad sumažėjo pajamos iš jo veiklos, subnuomininkams sumokėjus mažesnį subnuomos mokestį, ar kitokiu būdu buvo patirtas nuostolis būtent dėl elektros energijos nebuvimo ieškovo patalpose. Atsižvelgiant į tai, kad kitus reikalavimus ieškovas aiškiai suformulavo ir byloje įrodinėjo, aiškaus reikalavimo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, nesuformulavimas ir procesinis neveikimas patvirtina teismų padarytą išvadą, kad ieškovas atitinkamo reikalavimo apskritai nereiškė.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi kasacinio skundo argumentus, sprendžia, kad jie sudaro pagrindą pirmiau nurodyta apimtimi pakeisti skundžiamus teismų sprendimus (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys).

Ieškovas, reikšdamas 281 742 Lt reikalavimą, už ieškinio pareiškimą sumokėjo 6768 Lt, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jam iš atsakovo priteistina 1150,05 Lt žyminio mokesčio. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 254 816,38 Lt vertės reikalavimo netenkinimo, už apeliacinį ir kasacinį skundus ieškovas sumokėjo po 6096 Lt, todėl jam iš atsakovo priteistina po 487,68 Lt už kiekvieną nurodytą skundą. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 808 Lt. Netenkinus jo apeliacinio skundo, žyminis mokestis jam nepriteisiamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte nustatytus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, sumažino atsakovui atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą sumą iki 3045 Lt. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai jam iš ieškovo priteistina 2527,35 Lt šių išlaidų. Įskaičius ieškovo ir atsakovo mokėtinas sumas, atsakovui iš ieškovo priteistina 401,94 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 19,14 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šias bylinėjimosi išlaidas, paskirsčius proporcingai patenkintų kasaciniame skunde suformuluotų reikalavimų daliai, iš kasatoriaus valstybės naudai priteistina 17,60 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį, jeigu iš šalies pagal nurodytą straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Taigi nagrinėjamoje byloje iš atsakovo nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, patirtos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, nes atsakovui tenkanti jų dalis neviršija 10 Lt sumos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškovo UAB „Neiseris“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB,,Ozo turtas“ (į. k. 301744866) ieškovui UAB „Neiseris“ (į. k. 124654479) 47 714 (keturiasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus keturiolika) Lt nuostolių (negautų pajamų), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo UAB „Neiseris“ (į. k 124654479) atsakovui UAB,,Ozo turtas“ (į. k 301744866) 401,94 Lt (keturis šimtus vieną litą 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Neiseris“ (į. k 124654479) 17,60 Lt (septyniolika litų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Janina Stripeikienė