Dėl teisės normų, reglamentuojančių atliktų kapitalinio ir paprastojo remonto darbų įteisinimą, kadastro duomenų pakeitimą bei jų įregistravimą be bendraturčio sutikimo, ir teisės normų, reglamentuojančių prejudicinių faktų taikymo sąlygas, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-351-695/2019

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00084-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1; 2.4.5; 3.1.7.6; 3.2.4.8.2; 3.2.4.9.3.2; 3.3.1.8; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. V., tretieji asmenys A. D., valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, dėl leidimo įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus ir pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis bei įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą be atsakovo sutikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atliktų kapitalinio ir paprastojo remonto darbų įteisinimą, kadastro duomenų pakeitimą bei jų įregistravimą be bendraturčio sutikimo, ir teisės normų, reglamentuojančių prejudicinių faktų taikymo sąlygas, aiškinimo bei taikymo.

2. Ieškovė J. D. kreipėsi į teismą, prašydama:

2.1. pripažinti teisę įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, fiksuotus 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), be atskiro atsakovo sutikimo;

2.2. leisti pakeisti gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis VĮ Registrų centre bei įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), be atskiro atsakovo sutikimo;

2.3. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad jos patalpose, nurodyto namo antrame aukšte, statybos darbai bei vandens ir nuotekų vidaus tinklų įrengimo darbai buvo atlikti pagal T. C. ir A. V. 2005 m. balandžio 27 d. bendraturčių susitarimą, šiems darbams nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tai, kad nurodytiems darbams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pateikta išvada. Atlikti statybos darbai neturi įtakos atsakovo valdomoms patalpoms bei kitoms namo patalpoms ar konstrukcijoms. Šią aplinkybę patvirtino architektas M. S. 2014 m. rugsėjo 19 d. rašte. UAB „Palangos vandenys“ 2014 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (2.7.)IS-563 nurodė, jog individualių gyvenamųjų namų vidaus vandentiekio ir nuotakyno tinklų projektai nerengiami ir nederinami.

4. Nurodė, kad statybos darbų įteisinimas atliekamas visiems bendraturčiams pasirašant deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą ir ją kartu su kadastro duomenų byla teikiant VĮ Registrų centrui. Bendraturčiai atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai pastatyto ar rekonstruoto statinio įteisinimo turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad statinys jau yra savavališkai pastatytas, savaime nepagrindžia jų teisių pažeidimo, savo teisių pažeidimą jie turi grįsti įrodinėdami netinkamą ieškovės teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Ieškovės nuomone, atlikti statybos darbai nedaro įtakos nei atsakovo valdomoms patalpoms, nei kitoms namo patalpoms ar konstrukcijoms. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai atsisako duoti sutikimą įteisinti statybos darbus ir įregistruoti naują kadastro duomenų bylą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytais atvejais. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimui pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnį būtinas savininkų prašymas (13 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vieno iš savininkų prašymo ar sutikimo procesas negalimas.

7. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), 841.2–841.2.4 punktais, sprendė, jog ieškovė VĮ Registrų centrui, be minėto prašymo, privalėjo pateikti teisės aktuose nurodytus dokumentus, kurių tik vienas yra nekilnojamojo daikto kadastrų matavimų byla. Siekiant atlikti šiuos veiksmus buvo reikalinga suformuoti kadastrinių matavimų bylą, užpildyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, sudaryti susitarimą, kokiomis dalimis bus registruojama nuosavybės teisė, ir tada visi dokumentai su prašymu turėjo būti teikiami VĮ Registrų centrui. Minėtiems veiksmams atlikti yra reikalingas visų trijų bendraturčių sutikimas. A. D. tokį sutikimą davė, tačiau atsakovas sutikimo nedavė, nurodydamas, jog ieškovė pateiktu ieškiniu siekia to paties tikslo kaip ir Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 – įteisinti atliktus statybos darbus, kuriems nebuvo gautas bendraturčių sutikimas. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas pabrėžė, jog šiuo atveju būtina įvertinti, ar atsakovo atsisakymas ieškovei leisti įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus bei pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis ir pakeitimus įregistruoti viešame registre yra teisėtas veiksmas, ar tai kokiu nors būdu pažeistų jo teises ir teisėtus interesus.

8. Teismas pabrėžė, jog, remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktais, kapitaliniam remontui ir paprastajam remontui statybos leidimas nėra reikalingas, tačiau turi būti parengiamas kapitalinio remonto projektas ir paprastojo remonto aprašas, o statybos užbaigimas yra įforminamas deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriai reikalingas bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). Statybos valstybinę priežiūrą atlieka ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimą prižiūri VTPSI įstatymų nustatyta tvarka.

9. Teismas, įvertinęs ginčo esmę, sprendė, jog ieškovė patikslintą ieškinį grindžia iš esmės tais pačiais įrodymais, kuriais grindė ir ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014, prašydama pripažinti atsakovo atsisakymą duoti sutikimą naujam nekilnojamojo turto kadastro objektui suformuoti ir įregistruoti neteisėtu bei pripažinti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo sudaryti ir įregistruoti atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą iš namo, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančių antro aukšto patalpų. Teismas sprendė, jog bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad situacija būtų pasikeitusi ir antro aukšto patalpų perplanavimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra pateikta. Ir nors ieškovė savo reikalavimą grindė VTPSI 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (16.17)2D-625, kuriame nurodyta, kad pagal teisinį reglamentavimą ir ieškovės prašyme nurodytus duomenis statybą leidžiantis dokumentas atlikti vieno buto gyvenamojo namo kapitalinį ar paprastąjį remontą Palangoje, (duomenys neskelbtini), nėra privalomas, tačiau šis atsakymas nepaneigė civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 nustatytų aplinkybių, jog reikšdama reikalavimą suformuoti atskirą kadastro objektą iš 17 patalpų, nurodytų schemoje, parengtoje N. B. įmonės, vietoj inventorinėje byloje nurodytų 10 patalpų, esančių antrame aukšte, ieškovė iš esmės siekia įteisinti statybos darbus, nors tokiems darbams negautas atitinkamas statybos leidimas (ar kompetentingos institucijos pritarimas), neparengtas atitinkamas projektas, iš kurio būtų matyti, kokie perplanavimo darbai atlikti (ar bus atliekami), kokios medžiagos bus naudojamos, ar toks patalpų perplanavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 buvo konstatuota, kad ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo atsisakymą duoti sutikimą naujam nekilnojamojo turto kadastro objektui suformuoti ir įregistruoti neteisėtu yra nepagrįstas ir pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas, kuriuo ieškovės J. M. (šiuo metu – J. D.) ieškinys buvo atmestas, buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas akcentavo, jog jis negali iš naujo vertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertintų įrodymų ir jų pagrindu daryti priešingų išvadų, nes tai reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimą. Teismas taip pat pabrėžė, jog atsakovas yra nurodęs konkrečias savo atsisakymo duoti sutikimą įteisinti atliktus remonto darbus priežastis.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje negalima konstatuoti, jog esminė kliūtis pripažinti ieškovei teisę įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus ir leisti pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis VĮ Registrų centre yra atsakovo atsisakymas duoti tokį sutikimą. VĮ Registrų centro 2017 m. lapkričio 22 d. sprendime tik vienas iš būtinų pateikti dokumentų yra bendraturčių pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, be to, ieškovė siekia pateikti dokumentus dėl gyvenamojo namo kapitalinio ir paprastojo remonto atlikimo, todėl inspekcijos teritorinio padalinio įgaliotas pareigūnas, remdamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), 97 punktu, taip pat tikrins, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kitų įstatymų reikalavimų, ir tik tada deklaracija bus patvirtinta. Taigi remonto įteisinimo proceso baigtį lems ne vien tik bendraturčių sutikimas.

11. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus be atsakovo sutikimo pažeidžia kitų bendraturčių interesus ir yra nepagrįstas.

12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą ir trečiojo asmens A. D. prisidėjimą prie apeliacinio skundo, 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovės apeliacinį skundą tenkino – panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Teismas pripažino ieškovei teisę įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, fiksuotus 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), be atskiro atsakovo sutikimo; leido pakeisti gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis VĮ Registrų centre, įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), be atskiro atsakovo sutikimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Kolegija pabrėžė, jog ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą kreiptis į VTPSI dėl išvados nagrinėjamoje byloje pateikimo, motyvuodama tuo, kad ši institucija pateiks atsakymus į klausimus: ar nagrinėjamu atveju yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, ar yra privalomas statybos projekto parengimas, ar deklaracija apie statybos užbaigimą turi būti tvirtinama VTPSI, kaip turi būti įteisinti jau atlikti paprastojo ir kapitalinio remonto darbai. Kolegija pabrėžė, jog ieškovė pateikė VTPSI 2018 m. gegužės 9 d. raštą, kuriame yra atsakymai į ieškovės prašyme suformuluotus klausimus, tačiau ieškovė nenurodė, kokius papildomus paaiškinimus ši institucija galėtų nurodyti. Be to, šį prašymą ieškovė galėjo reikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.

14. Kolegija pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 tarp tų pačių šalių ir dėl to paties objekto nurodyta aplinkybė, jog ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus (duoti sutikimą suformuoti ir įregistruoti naują nekilnojamojo turto kadastro objektą) be atsakovo sutikimo pažeidžia kitų bendraturčių interesus, vertintina kaip prejudicinis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

15. Kolegija pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 ieškovė reiškė reikalavimus – pripažinti atsakovo atsisakymą duoti sutikimą suformuoti ir įregistruoti naują nekilnojamojo turto kadastro objektą nepagrįstu bei neteisėtu; pripažinti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo sudaryti ir įregistruoti atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą iš namo, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančių antro aukšto patalpų: 201 (22,58 kv. m); 202 (11,30 kv. m); 203 (2,82 kv. m); 204 (4,26 kv. m); 205 (16,16 kv. m); 206 (2,91 kv. m); 207 (12,22 kv. m); 208 (13,01 kv. m); 209 (14,96 kv. m); 210 (2,24 kv. m); 211 (2,16 kv. m); 212 (15,11 kv. m); 213 (17,07 kv. m); 214 (2,27 kv. m); 215 (2,86 kv. m); 216 (9,28 kv. m); 217 (13,81 kv. m). Šioje civilinėje byloje ieškovė reiškia reikalavimą – pripažinti teisę įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, fiksuotus 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), be atskiro atsakovo sutikimo. Kolegija vertino, jog civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudicinėmis, todėl turi būti vertinamas atsakovo atsisakymo duoti ieškovei sutikimą įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus argumentų pagrįstumas.

16. Kolegija pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui.

17. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas neįrodė, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimas ir daiktinių teisių įregistravimas pažeis jo kaip bendraturčio interesus. Atsakovas apie atliktus kapitalinio, paprastojo remonto darbus žinojo ir pats davė sutikimą juos atlikti. Šią aplinkybę patvirtino 2005 m. balandžio 27 d. T. C. ir atsakovo sudarytas bendraturčių susitarimas, kuriuo atsakovas davė sutikimą T. C. jo lėšomis namo rūsyje išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną. Šiuo atveju atsakovas sutiko, kad būtų išduoti reikalingi institucijų leidimai, įvykdyti šioje sutartyje išvardyti darbai. Pagal šio susitarimo 4 punktą atsakovas gavo kompensaciją ir šio susitarimo neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Kolegija pabrėžė, jog šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovė siekia įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, kuriems jis nedavė sutikimo, ar kad jie pažeidžia jo kaip bendraturčio interesus (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Kolegija sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti VTPSI 2018 m. gegužės 9 d. raštu, atsakovas priešingų duomenų teismui nepateikė. Atsižvelgdama į tai, kolegija vertino, jog atliktiems kapitalinio ir paprastojo remonto darbams, fiksuotiems 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos leidimas nereikalingas. Tai, jog kitokie projektai atliktiems darbams įteisinti nereikalingi, patvirtino byloje pateikti rašytiniai duomenys. UAB „Ateivis LT“ architektas M. S. 2014 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodė, kad namo antrame aukšte užfiksuoti atlikti statybos darbai ir sprendiniai neturi įtakos bendro naudojimo patalpoms ar konstrukcijoms, jog namo vidaus tinklams nereikalingas atskiras projektas. UAB „Palangos vandenys“ 2014 m. balandžio 4 d. rašte nurodė, kad individualių gyvenamųjų namų vidaus vandentiekio ir nuotakyno tinklų projektai nerengiami ir nederinami.

19. Kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovo atsisakymas ieškovei leisti įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis ir pakeitimus įregistruoti viešame registre yra neteisėtas veiksmas, nes nenustatyta, jog tai pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino ieškinį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą, palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Procesas apeliacinės instancijos teisme įvyko apie tai nepranešus atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 317 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovui neišsiuntė apeliacinio skundo kopijos. 2018 m. spalio 12 d. teismas išsiuntė pranešimą „Dėl apeliacinio skundo kopijos siuntimo“ tik atsakovo atstovui advokato padėjėjui M. R., tačiau šis atsakovo apie civilinėje byloje gautą apeliacinį skundą neinformavo. Atitinkamai per 20 dienų terminą atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas nebuvo, civilinė byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui, apie tai neinformuojant atsakovo, pranešimą išsiunčiant tik jam pirmosios instancijos teisme atstovavusiam atstovui, su kuriuo pavedimas dėl teisinių paslaugų teikimo pasibaigė pirmosios instancijos teismui priėmus 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą. Apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas atsakovui nepalankus teismo sprendimas, atsakovas sužinojo 2019 m. gegužės 24 d., kai gavo Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepranešdamas apie tai vienam iš proceso dalyvių ir tai yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

20.2. Teismai padarė nepagrįstas išvadas dėl prejudicinių faktų egzistavimo (CPK 182 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 nurodytomis išvadomis, kad, tenkinus ieškovės reikalavimą, bus pažeisti bendraturčių interesai, kaip prejudiciniu faktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Apeliacinės instancijos teismas sprendė klausimą, ar Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 turi prejudicinę galią šiai bylai, analizuodamas išimtinai ieškinio dalyką. Šiose bylose proceso dalyviai bei jų procesinis statusas sutampa, buvo sprendžiamas savavališkų statybų (kapitalinio remonto) klausimas, kuris buvo įrodinėjimo dalyko dalis. Taigi nurodytoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią.

20.3. Teismai pažeidė proceso teisės normas dėl tapataus ieškinio reikalavimo pareiškimo. Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 buvo pareikštas tapatus ieškinys, jo dalį pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti arba civilinės bylos dalį nutraukti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Šiose bylose buvo nagrinėtas ginčas dėl tų pačių faktinių aplinkybių – atliktų savavališko kapitalinio remonto darbų, kai vietoj 11 antrame aukšte buvusių patalpų buvo suformuota 17 patalpų, įrengiant vieną naują patalpą ir vietoj dviejų buvusių tualeto patalpų įrengiant papildomai penkias tualeto patalpas. Nors faktinis abiejų ieškinių pagrindas iš dalies skiriasi, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra reikšminga ne tai, ar iš naujo paduotame ieškinyje ieškovė nurodė papildomų aplinkybių, o tai, ar ieškinys yra grindžiamas tuo pačiu juridiniu faktu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas ginčas – ieškovės siekis įteisinti savavališką kapitalinį remontą ir atsakovo siekis užkirsti kelią jo teises pažeidžiančio savavališko kapitalinio remonto įteisinimui.

20.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė savo teisių pažeidimo atliekant paprastojo ir kapitalinio remonto darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2008">3K-3-58/2008</a>). Šiuo atveju atsakovo teisių pažeidimas yra konstatuotas Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendime, be to, ir šios civilinės bylos duomenų pakako atsakovo teisių pažeidimui nustatyti.

20.5. Ieškovės siekis yra pastatą naudoti kaip daugiabutį namą, nes atlikus kapitalinio remonto darbus antrame aukšte buvo suformuota 17 patalpų, iš kurių 8 patalpos yra kambariai, o 7 patalpos – tualetai ir dušo patalpos (sanitariniai mazgai). Teismų praktikoje išaiškinta, jog statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos būtų išsaugotos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016). Šiuo atveju po atliktų darbų įteisinimo bus apsunkintas naudojimasis turtu, bus kur kas didesnis triukšmas dėl didesnio gyventojų skaičiaus, problemų dėl automobilių stovėjimo, be to, nėra aišku, ar naujų patalpų suformavimas bei padidėjusi apkrova nedaro neigiamos įtakos pastato pamatams, laikančiosioms konstrukcijoms. Po savavališkai atlikto kapitalinio remonto pastatas faktiškai turėtų būti traktuojamas kaip daugiabutis gyvenamosios paskirties pastatas ir tai neatitinka jo naudojimo paskirties. Toks ieškovės pasirinktas savavališko kapitalinio remonto įteisinimo būdas, kai, prisidengiant gyvenamojo namo patalpų kapitaliniu remontu, suformuojamas daugiabutis gyvenamasis namas, leidžia išvengti griežtesnių techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti daugiabutis gyvenamasis namas. Be to, turėtų būti pakeistas žemės sklypo, kuriame pastatytas pastatas, žemės naudojimo būdas iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją.

20.6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino 2005 m. balandžio 27 d. bendraturčių susitarimą, kuriuo atsakovas davė sutikimą T. C. jo lėšomis namo rūsyje išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną. Teismas pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir neatskleidė tikrosios šalių valios sudarant minėtą susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2011">3K-3-431/2011</a>). Minėtu susitarimu atsakovas sutiko, kad būtų atliekami fekalinių nuotekų sistemos remonto darbai, išvedžiojant naują vamzdyną rūsio patalpose, tačiau nesutiko, jog T. C. atliktų kapitalinio remonto darbus, antro aukšto patalpose įrengdamas papildomas 7 tualetų ir dušų patalpas bei 1 kambarį padalydamas į du kambarius, taip faktiškai pakeisdamas pastato naudojimo būdą. Dušo patalpų įrengimas yra susijęs su buities nuotekų sistema, tačiau apie ją susitarime neužsiminta. Taigi teismas, spręsdamas, kad minėtu susitarimu atsakovas sutiko su tokiais paprastojo ir kapitalinio remonto darbais, kuriuos siekia įteisinti ieškovė, priėmė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujantį sprendimą (CK 1.5 straipsnis).

20.7. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino VTPSI 2018 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (16.17)2D-625. Ieškovės valia yra suformuoti daugiabutį pastatą, kurio vien antro aukšto patalpomis galėtų naudotis septynios šeimos. VTPSI 2018 m. gegužės 9 d. rašte nurodyta, jog atliekant daugiabučio namo kapitalinį remontą statybos leidimas yra reikalingas. Šiuo aspektu ir buvo įvertinta susidariusi situacija 2014 m. vykusio teisminio proceso metu, kai nagrinėjant bylą kaip trečiasis asmuo buvo įtraukta ir statybos leidimus išduodanti institucija – Palangos miesto savivaldybė, kuri nepritarė ieškovės siekiui įteisinti statybos darbus, nes tokiems darbams negautas atitinkamas statybos leidimas (ar kompetentingos institucijos pritarimas), neparengtas atitinkamas projektas, iš kurio būtų matyti, kokie perplanavimo darbai atlikti (ar bus atliekami), kokios medžiagos bus naudojamos, ar toks patalpų perplanavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ginčo situaciją apeliacinės instancijos teismas vertino formaliai, neįsigilindamas į ginčo esmę ir tikruosius proceso dalyvių ketinimus. Be to, UAB „Ateivis LT“ 2014 m. rugsėjo 19 d. raštas, UAB „Palangos vandenys“ 2014 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (2.7.)IS-563 negali būti taikomi ginčo situacijai.

21. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė taip pat pateikė prašymą išreikalauti iš advokato padėjėjo M. R. rašytinį paaiškinimą, ar jis informavo A. V. apie teisme priimtą J. D. apeliacinį skundą, bei išreikalauti iš LITEKO VEP sistemos administratoriaus duomenis, ar advokato padėjėjas M. R. buvo prisijungęs prie nagrinėjamos civilinės bylos duomenų po Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. pranešimo. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nėra pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagal analogiją procesui apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė neturi pareigos paneigti atsakovo kasaciniame skunde nurodytas, bet neįrodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bylą ves per advokatą, jis teismui raštu nenurodė, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pats. Tai reiškia, kad atsakovo advokatas CPK 113 straipsnio 3 dalies prasme laikytinas dalyvaujančiu byloje asmeniu, kuriam turi būti įteikti procesiniai dokumentai. Vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju visi susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, teisinio pagrindo įteikti juos asmeniškai atsakovui nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-467/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-467/2012">3K-3-467/2012</a>; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODAtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-280-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-280-969/2017">3K-3-280-969/2017</a>). Be to, atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad jo atstovas neinformavo jo apie teisme priimtą apeliacinį skundą, nepateikė. Ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovo atstovą 2019 m. liepos 3 d. raštu, prašydamas pateikti atsakymą, ar atstovas informavo savo klientą A. V. apie teisme priimtą ieškovės J. D. apeliacinį skundą. Atsakovo A. V. atstovas advokato padėjėjas M. R. 2019 m. liepos 9 d. paskambino ieškovės atstovui advokatui A. G. ir patvirtino, kad apie gautą apeliacinį skundą informavo savo klientą A. V. bei patarė jam teikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Taigi kasacinis skundas grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis dėl atsakovo neinformavimo apie procesą. A. V. asmeniškai pranešta apie bylą, todėl jis privalėjo ir pats domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Be to, advokato padėjėjo M. R. ir A. V. atstovavimo sutartis nutraukta 2019 m. birželio 25 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad advokato padėjėjas M. R. neatstovavo A. V., neturėjo pareigos pranešti apie gautą apeliacinį skundą.

21.2. Kasaciniame skunde bylos objektas nepagrįstai prilyginamas bylos dalykui ir nepagrįstai siekiama taikyti prejudicijos taisykles. Bylos dalykai nagrinėjamoje byloje bei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 yra skirtingi, jie lėmė skirtingas įrodinėtinas aplinkybes. Vien tai, jog išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDUtNDE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-205-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-205-415/2017">3K-3-205-415/2017</a>; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcxLTMxMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-271-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-271-313/2017">e3K-3-271-313/2017</a>; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-695/2017">e3K-3-377-695/2017</a>; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTktNDAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-499-403/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-499-403/2017">3K-3-499-403/2017</a>). Išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-331-890/2014 dalykas nebuvo susijęs su atliktų statybos darbų įteisinimu. Išnagrinėtoje byloje buvo pareikštas reikalavimas sudaryti ir įregistruoti atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą. Šis reikalavimas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad atidalijus J. D. turto dalį būtų pažeistos kitų dviejų bendraturčių teisės. Aplinkybė, kad išnagrinėtas ginčas buvo ne dėl statybos darbų, o dėl atskiro nekilnojamojo objekto suformavimo ir kad nebuvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su statybos darbais, pažymėta ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjY5LTExMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-269-112/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-269-112/2015">2A-269-112/2015</a>. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti aiškinamas atskirai nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos tame pačiame procese.

21.3. Atsakovas kasacinį skundą grindžia netinkamu konkrečių įrodymų vertinimu, tačiau kasacinis teismas nagrinėja teisės taikymo klausimus ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 351 straipsnio 1 dalis).

21.4. VTPSI 2018 m. gegužės 9 d. raštas yra oficialus rašytinis įrodymas, todėl taikytina CPK 197 straipsnio 2 dalis. VTPSI pateikta išvada paneigia atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą vertinimą, jog ieškovės namo dalyje atliktiems statybos darbams buvo reikalingas statybos leidimas, projektas su pritarimu jam ar kitas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju statybos remonto darbai atlikti tinkamai ir esant atsakovo sutikimui. Gyvenamojo namo, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo schemoje yra nurodyti visi atlikti statybos darbai. Be to, architekto M. S. 2014 m. rugsėjo 19 d. atsakyme nurodyta, kad namo antrame aukšte užfiksuoti atlikti statybos darbai neturi įtakos bendro naudojimo patalpoms ar konstrukcijoms, kad namo vidaus tinklams nereikalingas atskiras projektas. UAB „Palangos vandenys“ 2014 m. balandžio 4 d. rašte nurodė, jog individualių gyvenamųjų namų vidaus vandentiekio ir nuotakyno tinklų projektai nerengiami ir nederinami. UAB „Palangos vandenys“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė su J. M. geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį, tokiu būdu UAB „Palangos vandenys“ patvirtino, jog J. M. gali eksploatuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus, įrengtus jos patalpoms aptarnauti. Be to, J. M. patalpose statybos darbai bei vandens ir nuotekų vidaus tinklų įrengimo darbai buvo atlikti pagal T. C. ir A. V. 2005 m. balandžio 27 d. bendraturčių susitarimą, šiems darbams nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ar projektas, atlikti statybos darbai nedaro įtakos A. V. valdomoms patalpoms, kitoms namo patalpoms ar konstrukcijoms.

22. Trečiasis asmuo A. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 buvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su atskiro nekilnojamojo objekto suformavimu, šioje byloje J. D. siekė atidalyti savo namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šis reikalavimas buvo atmestas, nurodant, kad atidalijus J. D. turto dalį būtų pažeistos kitų dviejų bendraturčių teisės. Aplinkybė, kad išnagrinėtas ginčas buvo dėl atskiro nekilnojamojo objekto suformavimo, bei tai, jog nebuvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su statybos darbais, pažymėta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjY5LTExMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-269-112/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-269-112/2015">2A-269-112/2015</a>. Taigi išnagrinėtoje byloje minėti faktai negalėjo būti laikomi prejudiciniais.

22.2. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. jog bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes, pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato rekonstrukcija iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Šiuo atveju atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytus, nors ir su jo teisių pažeidimų nesusijusius, tariamus pažeidimus – būtinybę turėti statybos leidimą bei projekto autoriaus teisių pažeidimą.

22.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės dėl VTPSI 2018 m. gegužės 9 d. rašto nepasisakė, apsiribodamas tuo, kad tai vienintelis naujas įrodymas, kuriame nurodoma, jog statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Šis VTPSI raštas yra oficialus rašytinis įrodymas. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). VTPSI rašte pateiktas vertinimas paneigia atsakovo nesutikimą, jog ieškovės namo dalyje atliktiems statybos darbams buvo reikalingas statybos leidimas, projektas su pritarimu jam ar kitas statybą leidžiantis dokumentas.

22.4. Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi galima teigti, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Kapitalinio remonto projektas, paprastojo remonto aprašas neprivalėjo būti rengiami. Šiuo metu statybos darbai yra faktiškai atlikti, kapitalinis remontas atliktas 2005 m., o paprastasis – 2007–2008 m. Ieškovė dalį namo iš varžytynių įsigijo 2013 m., taigi įpareigoti rengti remonto projektą, kuriame turėtų būti nurodomi ketinami atlikti darbai, kai patys darbai jau yra atlikti, fiksuoti kadastro duomenų byloje ir pats projektas nėra privalomas, yra netikslinga.

22.5. Atsakovo atstovas tik bylą nagrinėjant iš esmės įvardijo naujus teisių pažeidimus, nurodydamas, kad statinyje nėra garso izoliacijos, vandens, fekalijų tekėjimas aidi po visą aukštą, kad, jeigu bus įrengti butai, padaugės asmenų, vaikštančių per kiemą. Šios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos procesiniuose dokumentuose iki bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl jos neturi būti vertinamos. Šios aplinkybės nėra įrodytos (CPK 178 straipsnis). Be to, namo antrame aukšte statybos darbai bei vandens ir nuotekų vidaus tinklų įrengimo darbai buvo atlikti pagal T. C., A. V. 2005 m. balandžio 27 d. bendraturčių susitarimą bei su A. V. sutikimu. 2005 m. balandžio 27 d. bendraturčių susitarimu A. V. atlygintinai davė sutikimą išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną bei atlikti kitus darbus. Šį A. V. sutikimą patvirtino notaras, todėl jis negali teigti, kad atlikti statybos darbai pažeidžia jo teises, nes jis davė notarinės formos sutikimą ir gavo atitinkamą kompensaciją.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo

23. Atsakovas kasaciniame skunde kelia klausimą dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 317 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, nes, priėmęs ieškovo apeliacinį skundą, neišsiuntė apeliacinio skundo kopijos atsakovui. Kaip atsakovas pats teigia, apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas jam nepalankus teismo sprendimas, jis sužinojo 2019 m. gegužės 24 d., kai gavo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą.

24. Vertindama nurodytus atsakovo teiginius teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtinas reikalavimas siekiant teisingai išspręsti ginčą (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Atitinkamai ir CPK yra įtvirtinti tinkamo proceso užtikrinimo reikalavimai, kurių laikytis turi visi teismai. Vienas iš minėtų reikalavimų yra nustatytas CPK 317 straipsnio 1 dalyje, kuri įtvirtina, kad priėmęs apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo kopijas ir apeliacinės instancijos teismui – bylą kartu su apeliaciniu skundu.

25. Minėto pobūdžio reikalavimo užtikrinimo poreikį pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98, par. 72). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04, par. 25). Taigi siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie procesą ir taip suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04, par. 24; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2010">3K-3-193/2010</a>).

26. EŽTT jurisprudencijos analizė taip pat liudija, jog nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo trūkumai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2007 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Zagorodnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66941/01, par. 30, 34).

27. Kaip minėta, pagal CPK 317 straipsnio 1 dalį priėmęs apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas yra saistomas pareigos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo kopijas ir apeliacinės instancijos teismui – bylą kartu su apeliaciniu skundu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog, Plungės apylinkės teismui 2018 m. rugsėjo 11 d. skelbiant priimtą sprendimą, byloje dalyvaujantys asmenys, įskaitant atsakovą, neatvyko. Apeliacinis skundas dėl nurodyto teismo sprendimo buvo gautas 2018 m. spalio 11 d., 2018 m. spalio 12 d. jis buvo priimtas ir tą pačią dieną jo kopija buvo išsiųsta atsakovo atstovui advokato padėjėjui M. R. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). 2018 m. spalio 29 d. buvo priimtas prisidėjimas prie apeliacinio skundo bei 2018 m. lapkričio 5 d. jis taip pat buvo išsiųstas atsakovo atstovui advokato padėjėjui M. R. per EPP, be kita ko, informuojant, kad civilinė byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Bylos medžiaga liudija, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. balandžio 30 d. rašytinio proceso tvarka.

28. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo atstovui advokato padėjėjui M. R. pavedimas atstovauti atsakovui dėl teisinių paslaugų teikimo buvo suteiktas tik pirmosios instancijos teismuose. Taigi, atsižvelgiant į CPK įtvirtintas teisminio proceso stadijas (CPK 2 dalis, 3 dalies 16 skyrius), spręstina, kad atsakovą su šiuo advokato padėjėju siejantys atstovavimo teisiniai santykiai pasibaigė priėmus Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus nurodytus dokumentus siuntė įvardytam atstovui, nors jis teisės atstovauti atsakovui jau nebeturėjo. Šios nutarties 27 punkte nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliacinės instancijos teisme civilinė byla buvo išnagrinėta neinformavus atsakovo apie vykstantį procesą bei nesuteikus jam procesinės galimybės pasisakyti. Tuo tarpu minėtas tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Kaip matyti iš EŽTT praktikos, teisės būti išklausytam nesuteikimas taip pat gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nepranešęs apie vykstantį apeliacinį procesą ir nesuteikęs galimybės jam pasisakyti, taip pažeisdamas ne tik atsakovo teises būti išklausytam, pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įgyvendinti kitas teises, nustatytas CPK, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą). Šis civilinio proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą, gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nurodytos aplinkybės yra pakankamos šioms išvadoms daryti ir nėra poreikio, atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, tenkinti šios nutarties 21 punkte nurodyto ieškovės prašymo dėl papildomos informacijos išreikalavimo.

30. Kiek tai susiję su civilinės bylos nagrinėjimu iš esmės ir proceso šalių pateikiamais argumentais dėl byloje taikytinos teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegijos manymu, prasminga kai kuriais aspektais pasisakyti.

Dėl prejudicinių faktų nustatymo (ne)pagrįstumo

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė šioje byloje siekia įteisinti atliktus statybos darbus, teigdama, kad, jai norint įteisinti atliktus statybos darbus ir įregistruoti pakeistus bendraturčiams priklausančio gyvenamojo namo kadastro duomenis, yra reikalingas atsakovo susitikimas, kurio jis nepagrįstai neduoda (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 60.4 punktas).

32. Ginčui spręsti aktualioje CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad minėta įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-638/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-638/2005">3K-3-638/2005</a>; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-576/2006">3K-3-576/2006</a>).

33. Bendrai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę, be kita ko, padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2008">3K-3-58/2008</a>; kt.). Atitinkamai, ir siekiant išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – teisę įteisinti atliktus statybos darbus bei įregistruoti bendro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų pasikeitimus, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2008">3K-3-58/2008</a>; kt.).

35. Visi šie klausimai turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-96/2012">3K-3-96/2012</a>; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2012">3K-3-390/2012</a>). Atitinkamai ir teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas bei spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, ar egzistuoja pagrindai leisti vienam iš bendraturčių atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus be atsakovo sutikimo.

36. Nurodytų išaiškinimų kontekste atsakovas teigia, kad jo teisių pažeidimas, kaip yra reikalaujama remiantis nurodytais išaiškinimais, jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 padarytomis išvadomis, kad tenkinus ieškovės reikalavimą bus pažeisti atsakovo interesai, kaip prejudiciniu faktu.

37. Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

38. Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas).

39. Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcxLTMxMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-271-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-271-313/2017">e3K-3-271-313/2017</a>, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDUtNDE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-205-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-205-415/2017">3K-3-205-415/2017</a>, 18 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDY2LTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-466-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-466-403/2018">e3K-3-466-403/2018</a>, 27 punktas).

40. Kaip matyti, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-695/2017">e3K-3-377-695/2017</a>, 31 punktas).

41. Aptartos taisyklės leidžia teigti, kad atitinkamai aplinkybei kitoje byloje priskiriant prejudicinę galią, ši aplinkybė turi sudaryti nurodytos bylos ginčo dalyką. Tokiais atvejais dėl ginčo dalyko yra sprendžiama žvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą. Jeigu priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tai sprendžiant dėl prejudicinio fakto gali turėti reikšmės apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvai, išvados. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kai bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Aptartas reguliavimas suponuoja tai, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą yra sprendžiami teisės bei fakto klausimai, todėl šiame priimtame procesiniame sprendime taip pat gali būti pasisakyta dėl faktų, kurie gali būti vertinami kaip prejudiciniai.

42. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju kaip prejudiciniai faktai yra nurodomos aplinkybės iš Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014, kuriame teismas sprendė, jog byloje ieškovė iš esmės siekia įteisinti statybos darbus, nors negautas atitinkamas statybos leidimas (ar kompetentingos institucijos pritarimas) atlikti tokius darbus, dėl tokių darbų neparengtas atitinkamas projektas, iš kurio būtų matyti, kokie perplanavimo darbai atlikti (ar bus atliekami), kokios medžiagos bus naudojamos, ar toks patalpų perplanavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į šios nutarties 41 punktą, šie teismo sprendime nurodyti motyvai vertintini kartu su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pateiktomis išvadomis.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartyje buvo patikslinta, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs ne dėl atliekamų statybos darbų, o dėl atskiro nekilnojamojo objekto suformavimo, todėl nėra pagrindo aiškintis aplinkybių, susijusių su atliekamais statybos darbais, jų atitiktimi įstatymų nuostatoms. Teismo nutartyje taip pat buvo pabrėžta, kad šie duomenys yra reikšmingi, nustatant, ar ieškovės reikalavimas iš esmės nepažeis atsakovo interesų, jeigu bus suformuotas atskiras kadastro objektas. Minėtoje byloje teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą, sprendė, jog, leidus ieškovei suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą, jai nereikėtų gauti atsakovo sutikimo įrengti patalpas ir tokiu atveju atsakovo padėtis būtų itin apsunkinta, jam būtų žymiai sunkiau ginti savo teises.

44. Iš nurodytoje civilinėje byloje priimtų procesinių sprendimų matyti, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismo kolegija patikslino nagrinėjamos civilinės bylos dalyką, nurodydama, jog ginčas iš esmės kyla dėl galimo savininko teisių pažeidimo suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą. Taip apibrėžusi kilusį teisinį ginčą teisėjų kolegija sprendė, jog suformuojant ieškovei atskirą nekilnojamojo turto objektą būtų pažeistos atsakovo teisės. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo, o yra vertinama, ar egzistuoja pagrindas leisti ieškovei įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, fiksuotus 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, be atskiro atsakovo sutikimo ir leisti pakeisti gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis VĮ Registrų centre bei įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą be atskiro atsakovo sutikimo.

45. Atsižvelgiant į nurodytų civilinių bylų ieškinio dalykus, pagrindus, apibrėžusius teisminio nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog šis teismo išaiškinimas, kuriuo buvo pasisakyta dėl jo galimo teisių pažeidimo nagrinėjant įvardytą civilinę bylą, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Kaip jau buvo minėta, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Tačiau šiuo atveju nurodytoje civilinėje byloje nebuvo vertinamas klausimas, ar egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir leisti atlikti jos nurodytus veiksmus, atsižvelgiant į tai, ar, be kita ko, tokiu leidimu nebus pažeidžiami atsakovo teisėti interesai.

46. Nurodyti išaiškinimai leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartyje pateikti išaiškinimai neturi prejudicinės galios. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad priimtu teismo sprendimu netinkamai buvo aiškintas ir taikytas CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

47. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, nesuteikdamas nurodytoms aplinkybėms prejudicinės galios, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas šioje byloje, taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog būtent ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą; 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215-915/2017">3K-3-215-915/2017</a> 27 punktą). Pagal CPK 176 straipsnį įrodinėjimo tikslas apima bylos aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, o pagal CPK 180 straipsnį turi būti įvertinamas įrodymų ryšys su kilusiu ginču. Šiuo atveju, kaip buvo nurodyta, nebuvo pagrindo remtis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis kaip turinčiomis prejudicinę galią, todėl teismas pagrįstai vertino kilusį ginčą atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus.

48. Dėl pirmiau minėtų priežasčių teisėjų kolegija vertina, jog atsakovas nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas prejudicinę galią turinčiomis aplinkybėmis, pažeidė CPK 176, 185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl tapataus ieškinio pareiškimo

49. Kasaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog teismai pažeidė proceso teisės normas dėl tapataus ieškinio pareiškimo. Atsakovo teigimu, Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 buvo pareikštas tapatus ieškinys, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinio dalį arba civilinės bylos dalį nutraukti.

50. Nurodytu aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.

51. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje.

52. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-284/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-284/2012">3K-3-284/2012</a>).

53. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDAtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-300-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-300-421/2015">3K-3-300-421/2015</a>). Tai lemia, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija kasatorius, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 23 punktas).

54. Atsižvelgiant į šios nutarties 44 punkte nurodytas aplinkybes pažymėtina, jog nurodytoje civilinėje byloje buvo vertinamas klausimas dėl atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo, o šioje byloje yra sprendžiama dėl ieškovės teisės įteisinti atliktus statybos darbus bei įregistruoti pasikeitusius bendro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis be atsakovo sutikimo. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad vien šių bylų ieškinių pagrindai ir dalykai skiriasi ir šiuo aspektu pateikti atsakovo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.

55. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog CPK 353 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>). Šiuo atveju nors atsakovas nurodo, kad byloje buvo pateiktas tapatus ieškinys, tačiau paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus, ir šis aspektas plačiau nėra pagrįstas. Atitinkamai dalis kasacinio skundo teiginių neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl atliktų statybos darbų įteisinimo

56. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-331-890/2014 nustatyti faktai nevertintini kaip prejudiciniai faktai šioje byloje, ieškovės pateiktų reikalavimų pagrįstumas turėjo būti vertinamas teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir duoti jai leidimą įteisinti atliktus statybos darbus bei įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro duomenų pasikeitimus be atsakovo sutikimo.

57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant proceso šalies teisę atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, yra pabrėžiama, jog ginčijamą teisę į statybą ginant teisme būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus darbus turinys ir bendraturčio sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-571/2009). Toks reikalavimas siejamas su tuo, kad bendraturtis duoda sutikimą realizuoti ne bendrą teisę į statybą, bet atlikti konkrečius statybos darbus, todėl teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą), ir nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-571/2009). Analogiškai, ir siekiant įteisinti jau atliktus statybos darbus, įregistruoti tokių darbų nulemtus nekilnojamojo turto kadastro duomenų pasikeitimus turi būti teismo išsamiai įvertintas atliktų darbų pobūdis, šiems darbams įteisinti keliami reikalavimai bei vertinama, ar pagrįstai bendraturtis atsisako leisti įteisinti šiuos darbus.

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant statytojų teisę atlikti atitinkamus statybos darbus, pažymima, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, subjektų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi namo įranga, infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-695/2016">3K-3-313-695/2016</a> 33 punktą; 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019 28 punktą). Vertintina, kad analogiški principai taikytini ir siekiant įteisinti jau atliktus statybos darbus ir jais susijusius pasikeitusius bendro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis.

59. Nurodytas vertinimas lemia tai, kad šioje byloje turėjo būti išsamiai analizuojamas klausimas dėl ieškovės prašomų įteisinti statybos darbų be atsakovo sutikimo, tačiau tokia analizė procesiniuose sprendimuose nėra pateikta.

60. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad tai, jog atsakovas apie atliktus kapitalinio, paprastojo remonto darbus žinojo, davė sutikimą juos atlikti, patvirtina 2005 m. balandžio 27 d. T. C. ir atsakovo sudarytas bendraturčių susitarimas. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas davė sutikimą T. C. jo lėšomis namo rūsyje išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną, reikalingą T. C. patalpoms aptarnauti, pagrindinėse namo konstrukcijose – namo sienose ir per pamatus – nutiesti fekalinių nuotekų vamzdžius, žemės sklype atlikti reikiamus darbus ir įrengti fekalinių nuotekų surinkimo sistemą, aptarnaujančią T. C. patalpas. Atsakovas sutiko, kad būtų išduoti institucijų leidimai, reikalingi šioje sutartyje išvardytiems darbams įvykdyti. Iš priimtų teismo sprendimų nėra aišku, ar iš tiesų, atsižvelgiant į sutikimo apimtį bei atliktų darbų pobūdį bei jų atlikimo laiką, 2005 m. duotas atsakovo sutikimas ir siekiami įteisinti statybos darbai neperžengia duoto sutikimo ribų, ar atsakovas pagrįstai atsisako duoti sutikimą įteisinti atliktus statybos darbus ir įregistruoti jų nulemtus kadastrinių duomenų pasikeitimus.

61. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Statybos įstatymas, galiojęs kadastrinių matavimų bylos rengimo metu, apibrėžė ir šiuo metu įtvirtina, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis). Statinio paprastasis remontas yra apibrėžiamas kaip statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis).

62. Šiuo atveju statybos darbai buvo atlikti gyvenamajame name; gyvenamieji namai pagal tipą yra skirstomi į: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus – skirtus gyventi vienai šeimai; gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatus – skirtus gyventi dviem šeimoms; gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatus – skirtus gyventi trims šeimoms ir daugiau (statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 6 punktas). Pažymėtina, jog statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, įtvirtina esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį (1 punktas). Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas (2 punktas). Šiame akte nurodomi, be kita ko, reikalavimai, kuriuos turi atitikti daugiabutis namas.

63. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismai šiuo atveju nevertino, ar pagal aptartą reguliavimą atlikti ieškovės nurodomi statybos darbai pagal savo pobūdį yra priskirtini prie kapitalinių ar paprastųjų statybos darbų, išsamiai nėra vertinamas teisinis reguliavimas, analizuojant, kokius reikalavimus jis nustatė atliktiems ir siekiamiems įteisinti ieškovės statybos darbams ir ar šių reikalavimų buvo laikytasi. Žvelgiant į teismų priimtus procesinius sprendimus taip pat matyti, kad teisinio reguliavimo kontekste nebuvo išsamiai vertinti atsakovo nurodomi jo galimi teisių pažeidimai, pavyzdžiui, kad ieškovės siekis yra pastatą naudoti kaip daugiabutį namą, nes atlikus kapitalinio remonto darbus antrame aukšte buvo suformuota 17 patalpų ir po tokių atliktų darbų įteisinimo bus apsunkintas naudojimasis turtu, bus gerokai didesnis triukšmas dėl didesnio gyventojų skaičiaus, problemų dėl automobilių stovėjimo, nėra garso izoliacijos, be to, po savavališkai atlikto kapitalinio remonto pastatas faktiškai turėtų būti traktuojamas kaip daugiabutis gyvenamosios paskirties pastatas ir tai neatitinka jo naudojimo paskirties. Taigi teisinio reguliavimo kontekste nebuvo vertinami atsakovo argumentai dėl siekiamų įteisinti statybos darbų pobūdžio ir su jais siejamų galimų atsakovo teisių pažeidimo.

64. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, sprendžia, kad įvardytų aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, kurio apeliacinės instancijos teismas išsamiai nenustatė bei teisinio reguliavimo kontekste neįvertino. Tuo tarpu pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, kai, kaip minėta, yra suteikiamos visos CPK nustatytos procesinės galimybės proceso šalims teikti argumentus, pagrindžiančius jų poziciją.

65. Remdamasi šiame procesiniame sprendime nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

66. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Donatas Šernas

Vincas Verseckas