Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-349-248/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00742-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės netekto darbingumo periodinę kompensaciją po 715,80 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamu vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 15 d., netekto darbingumo periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovės 1385,39 Eur žalos atlyginimą gydymosi, vaistų ir klausos aparatų įsigijimo išlaidoms kompensuoti; 3) priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovas nurodė, jog jis 1995 m. lapkričio 11 d., dirbdamas apsaugos specialistu AB banko „Hermis“ Šiaulių filiale, per šaudymo pratybas dėl netinkamų darbo sąlygų patyrė akustinę traumą. Ieškovui, be kita ko, 2002 m. spalio 17 d. buvo išduotas profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas, patvirtinantis, kad jam nuo šio pažymėjimo išdavimo dienos neterminuotai nustatytas 20 proc. netekto profesinio darbingumo lygis. Vėliau, t. y. 2017 m. spalio 17 d., ieškovui išduota darbingumo lygio pažyma, pagal kurią jam nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 15 d. nustatytas 55 proc. netekto darbingumo lygis. Ieškovas, padidėjus jo netekto darbingumo lygiui, 2017 m. spalio 30 d. raštu kreipėsi į atsakovę – jo buvusio darbdavio teisių perėmėją, tačiau ji nereagavo į ieškovo kreipimąsi.

4. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė, be netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumokėjimo, turi padengti ieškovo išlaidas, patirtas gerinant sveikatos būklę, be to, turi atlyginti ir neturtinę žalą, t. y. dėl sveikatos sužalojimo patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė ieškinį.

6. Teismas, be kitų, nustatė tokias faktines aplinkybes:

6.1. Lietuvos apeliacinis teismas 1998 m. sausio 20 d. nutartimi priteisė ieškovui iš AB banko „Hermis“ 191,15 Eur (660 Lt) gydymo išlaidų atlyginimą ir 888,70 Eur (3068,52 Lt) prarasto darbingumo kompensaciją už laikotarpį nuo 1996 m. rugsėjo 9 d. iki 1997 m. rugsėjo 9 d.;

6.2. Šiaulių miesto apylinkės teismas 1999 m. kovo 16 d. sprendimu priteisė ieškovui iš AB banko „Hermis“ 559,44 Eur (1931,65 Lt) žalos atlyginimą;

6.3. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2001 m. kovo 8 d. sprendimu priteisė ieškovui iš AB Vilniaus banko 126,31 Eur (436,13 Lt) žalos atlyginimą;

6.4. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003 m. sausio 20 d. sprendimu priteisė ieškovui iš AB Vilniaus banko 2766,48 Eur (9552,10 Lt) netekto darbingumo kompensaciją.

7. Teismas pažymėjo, jog nėra ginčo tarp šalių dėl tų aplinkybių, kad 1995 m. lapkričio 11 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir kad ieškovui dėl šio įvykio nuo 2002 m. spalio 17 d. buvo neterminuotai nustatytas 20 proc. netekto profesinio darbingumo lygis. Teismas nustatė, kad ieškovui 2017 m. spalio 17 d. buvo išduota nedarbingumo lygio pažyma, kurioje nurodyta, jog jam laikinai, t. y. nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 15 d., nustatytas 55 proc. netekto darbingumo lygis, o 2018 m. lapkričio 16 d., pakartotinai įvertinus ieškovo darbingumo lygį, išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad jam laikinai, t. y. nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 17 d., nustatytas 65 proc. netekto darbingumo lygis.

8. Teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, nurodė, jog, vadovaujantis šios bylos ginčui spręsti taikytino Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo įgyja teisę į periodinę kompensaciją tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad jis neteko 30 ir daugiau proc. darbingumo. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbingumo netekimas – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba dėl susirgimo profesine liga. Teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, konstatavo, kad įstatymas sieja nukentėjusio asmens teisę gauti periodinę išmoką ne su bet kokiu darbingumo netekimu, o būtent su darbingumo netekimu (padidėjimu) dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

9. Teismas nurodė, kad ieškovui pagal jo pateiktas pažymas (šios nutarties 7 punktas) nustatytas atitinkamai 55 proc. ir 65 proc. netekto darbingumo lygis, tačiau pažymų grafoje „Darbingumo lygio priežastys“ nurodyta „27.1 ligos arba būklės“ ir kartu įvardyti diagnozių kodai: H90.3; H93.3; E78.2; I11.9. Teismas taip pat nurodė, jog 2018 m. lapkričio 16 d. pažymoje papildomai nurodytas kodas H81.9. Teismas, remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavo, kad ne tie sveikatos sutrikimai, kurie pasireiškė kaip nelaimingo atsitikimo, įvykusio 1995 m. lapkričio 11 d., pasekmė, o kitos ieškovo ligos nulėmė jo nedarbingumo lygio padidėjimą.

10. Teismas papildomai nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-1/V-2 patvirtintų Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių 9 punktą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išrašo ir išduoda socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą (tipas DLN-2). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, nors ir nurodo, jog kreipėsi į pirmiau įvardytą instituciją dėl šios pažymos išdavimo, nepateikė teismui tokios pažymos.

11. Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovui nustatytas padidėjęs netekto darbingumo lygis nėra susijęs su nelaimingu atsitikimu darbe, ir todėl atmetė ieškinį.

12. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą.

13. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, tarp jų – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2019 m. sausio 30 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą (DLN-2). Kolegijos vertinimu, ieškovas pateiktais naujais įrodymais įrodinėja aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, vadinasi, nėra teisinio pagrindo priimti naujus rašytinius įrodymus.

14. Kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir pasyvus, kad netyrė ir neanalizavo šios bylos procese surinktos medžiagos. Kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas buvo labai aktyvus, ne kartą informavo ieškovą, kad jis turi pareigą įrodyti ieškinio pagrįstumą, pateikdamas atitinkamus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nusprendė išreikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigos ieškovo ligos istoriją, iškviesti ir apklausti bendrosios praktikos gydytoją, kuri gydo ieškovą, ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotoją. Kolegija taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sustabdė bylos nagrinėjimą, kad ieškovas turėtų galimybę pakartotinai kreiptis į atitinkamą instituciją dėl netekto darbingumo lygio įvertinimo atsižvelgiant į nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį 1995 m. lapkričio 11 d.

15. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies prasme teisės į periodinę kompensaciją įgijimas yra siejamas su darbingumo netekimu dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl susirgimo profesine liga. Ieškovui pagal jo pateiktas pažymas nustatytas atitinkamai 55 proc. ir 65 proc. netekto darbingumo lygis, tačiau tokio darbingumo lygio priežastimis nurodytos ieškovo ligos ir būklė. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovo pateiktuose medicinos dokumentuose yra nurodyta, jog jis daug metų skundžiasi atitinkamais klausos sutrikimais, tačiau šiuose dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių, kad klausos pablogėjimas nulemtas nelaimingo atsitikimo darbe. Ieškovui 2017 m. spalio 16 d., įvertinus visas jo ligas ir diagnozes, buvo nustatytas bendras netekto darbingumo lygis ir išduota DL-1 formos pažyma, o ne DLN-2 formos pažyma, kuri išduodama vertinant darbingumo lygio netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos.

16. Kolegija apibendrindama nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad nustatytas padidėjęs netekto darbingumo lygis nėra susijęs su nelaimingu atsitikimu darbe.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Kasaciniame skunde nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnio nuostatas ir be pagrindo atsisakė priimti ieškovo pateiktą 2019 m. sausio 30 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą. Pateiktos pažymos išdavimo data patvirtina, kad dokumentas buvo išduotas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, vadinasi, jis objektyviai negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Be to, ši pažyma yra labai svarbi sprendžiant šalių ginčą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nurodydamas, kad ieškiniui patenkinti yra reikalinga tokia pažyma. Aptariamas dokumentas sudaro pagrindą pripažinti priežastinį ryšį tarp 1995 metais patirtos traumos ir paskutiniais metais atsiradusių pasekmių, susijusių su ieškovo sveikatos būkle. Apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti minėtą pažymą nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Be to, toks teismo procesinis veiksmas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad būtų netikslinga ir neekonomiška ieškovui ateityje reikšti savarankišką ieškinį pagal aptariamą pažymą. Tokio ieškinio pareiškimas užtęstų ginčo išsprendimą, be to, nulemtų didesnių bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

18. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 6 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei netekto darbingumo kompensacijos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Remiantis ieškovo kasaciniame skunde akcentuojama 2019 m. sausio 30 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma, 60 proc. netekto darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra nustatytas nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 17 d. Vadinasi, ieškovo pateiktas naujas įrodymas neapima ginčui aktualaus laikotarpio ir atitinkamai nėra susijęs su pareikšto ieškinio dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Be to, atsisakymas priimti aptariamą įrodymą yra procesiškai pagrįstas ir tuo aspektu, kad ieškovas šiuo įrodymu siekė įrodyti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, o naujų aplinkybių įrodinėjimas apeliacinės instancijos teisme draudžiamas pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų

19. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.

20. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-237-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-237-684/2019">e3K-3-237-684/2019</a> 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA2LTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-206-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-206-701/2018">e3K-3-206-701/2018</a> 54–55 punktus).

21. Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus.

22. Teisėjų kolegija apibendrindama nurodo, jog naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme vis dėlto yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir pirmiau įvardytų kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, visetą.

23. Ši kasacine tvarka peržiūrima byla pradėta pagal ieškinį, kuriuo ieškovas prašė, be kita ko, priteisti iš atsakovės netekto darbingumo periodinę kompensaciją po 715,80 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją, apskaičiuotą pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Ieškovas pirmosios instancijos teisme, be kitų faktinių aplinkybių, įrodinėjo, kad jam 2017 m. spalio 16 d. nustatytas netekto darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe padidėjimas.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog netekto darbingumo lygio padidėjimas yra susijęs su nelaimingu atsitikimu darbe, ir todėl atmetė ieškovo reikalavimus. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, vėliau apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą dėl naujų įrodymų, įskaitant 2019 m. sausio 30 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą, priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus ir, apeliacine tvarka peržiūrėdamas šią bylą, vertino tuos įrodymus, kurie buvo pateikti ir surinkti pirmosios instancijos teisme.

25. Ieškovas savo kasaciniame skunde nurodo, jog 2019 m. sausio 30 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma turi esminę reikšmę šios bylos ginčui teisingai išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo priimti šį įrodymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

26. Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje nurodyta, jog atitinkamas darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe yra nustatytas nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 17 d., o ieškovo reikalavimas dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos priteisimo, kaip minėta, grindžiamas ta faktine aplinkybe, kad jam 2017 m. spalio 16 d. nustatytas netekto darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe padidėjimas (nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 15 d.). Vadinasi, 2019 m. sausio 30 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma, kaip naujas įrodymas, yra pateikta faktinei aplinkybei, kuri nesudarė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyko, apibrėžto pirmiausia paties ieškovo suformuluotais ieškinio faktiniu pagrindu ir reikalavimais (dalyku), įrodinėti. Pirmiau jau buvo minėta, kad apeliacinės instancijos teisme negalima remtis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, ir kad šis draudimas yra absoliutus. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pripažįsta, kad, net ir nepatikrinus kitų kriterijų, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, egzistuoja pagrindas konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti 2019 m. sausio 30 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą – šios pažymos priėmimas, joje užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas reikštų naujos faktinės aplinkybės aiškinimąsi, o tokia proceso apeliacinės instancijos teisme eiga prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme.

27. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, kitaip negu nurodo ieškovas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atmeta kasacinį skundą ir palieka nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Atmetus ieškovo kasacinį skundą, atsakovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsakovė pateikė faktinius duomenis, patvirtinančius, kad ji patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išsprendimo kasacine tvarka rezultatą, priteisia atsakovei iš ieškovo 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

29. Kasaciniame teisme susidarė 6,81 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos išsprendimo kasacine tvarka rezultatą, tenka ieškovui, tačiau jis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl šiame nutarties punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti akcinei bendrovei SEB bankui (j. a. k. 112021238) iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 847 (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis