Civilinė byla Nr. 3K-3-410/2013
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00260-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.3; 24.4; 35.6.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fometas“ ieškinį atsakovams E. D., T. D. ir V. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys – notarės R. I. ir I. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino, kai reiškiamas actio Pauliana ieškinys, taikymą, teismo teisę ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą, sandorio pripažinimą sudarytu dėl akių, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas UAB „Fometas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) atsakovų E. D. ir T. D. 2008 m. gruodžio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. IJ-7781), kuria E. D. padovanojo T. D. 55,61 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. IJ-24), kuria E. D. padovanojo T. D. 1503/4510 dalis žemės sklypo, kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu: (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją – grąžinti atsakovui E. D. butą su rūsiu ir 1503/4510 dalis žemės sklypo; panaikinti butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės R. I. 2009 m. balandžio 20 d. patvirtintos sutartinės hipotekos sutarties pagrindu nustatytą hipoteką (hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2008 m. balandžio 17 d. su atsakovu E. D. sudarytos statybų rangos sutarties pagrindu vykdė gyvenamojo namo statybos darbus. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė už dalį atliktų darbų (neapmokėta dalis 2008 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitos faktūros ir 2009 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra), tai ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo E. D. 275 493,58 Lt skolą, delspinigius, 5 proc. metines palūkanas, žyminį mokestį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo E. D. turto areštą. Ieškovas teigia, kad antstolio S. U. kontoros 2009 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 0034/09/00840 buvo informuotas apie E. D. turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; kartu su raštu jam buvo pateiktas 2009 m. balandžio 8 d. turto arešto (aprašo) aktas. Kauno apygardos teismui 2010 m. spalio 7 d. sprendimu patenkinus ieškinį, ieškovas kreipėsi į antstolį S. U. dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau 2010 m. gruodžio 29 d. antstolio raštu buvo informuotas, kad nebus galima nukreipti išieškojimo į šį 2009 m. balandžio 8 d. turto arešto (aprašo) aktu areštuotą turtą – trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1590 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nes šis turtas sutartine hipoteka įkeistas AB SEB bankui.
Ieškovas pažymėjo, kad jam tapo žinoma, jog, turėdamas galiojančią prievolę, E. D. 2008 m. gruodžio 19 d. sudaryta dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui atsakovui T. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2009 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartimi – 0,1590 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas laiko, kad dovanojimo sutartys atitinka CK 6.66 straipsnio sąlygas – atsakovas E. D. dovanojimo sutarčių sudaryti neprivalėjo, jis žinojo ar turėjo žinoti apie skolą ieškovui, kuris turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką; atsakovas žinojo, jog sudarytais sandoriais bus pažeistos ieškovo teisės, nes sumažėjo turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas; atsakovui neatlygintinį sandorį sudarius su savo sūnumi, atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas. Ieškovas nurodė, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie ginčijamus sandorius sužinojo tik 2010 m. gruodžio 23 d., gavęs VĮ Registrų centro raštą ir išrašus apie atsakovo E. D. nekilnojamąjį turtą. Dėl to, ieškovo įsitikinimu, sutartys pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir, taikant restituciją, turtas grąžintinas atsakovui E. D. Kadangi butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), T. D. ir V. V. 2009 m. balandžio 20 d. sudaryta sutartinės hipotekos sutartimi buvo įkeistas 2009 m. kovo 31 d. V. V. T. D. suteiktos paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti, tai, siekiant tinkamai taikyti restituciją, ieškovas prašė panaikinti sutartinės hipotekos sutartį. Ieškinyje nurodoma, kad, panaikinus buto dovanojimo sandorį ir pritaikius restituciją, buto savininku taptų E. D., kuris neturi jokių įsipareigojimų atsakovui V. V., todėl, nesant sudaryto sandorio, negali būti ir jo įvykdymo užtikrinimo priemonės; be to, pripažinus buto dovanojimo sandorį negaliojančiu, hipotekos lakšte esantys duomenys neatitiks tikrovės ir bus klaidingi. Ieškovas mano, kad jis turi teisę ginčyti sutartinės hipotekos sutartį, nes šis sandoris pažeidžia jo interesus – nepanaikinus sandorio, atsakovas E. D. liktų įsipareigojęs pagal savo sūnaus prisiimtą prievolę, sumažėtų jo turto vertė ir ieškovo galimybės susigrąžinti skolą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendė, kad, sudarydamas ginčijamus sandorius, atsakovas buvo sąžiningas, 2008 m. gruodžio 19 d. atsakovų E. ir T. D. sandorį laikė atsakovo E. D. valios išraiška, nepažeidžiančia kreditoriaus teisių. Teismas nustatė, kad, nors atsakovo E. D. atsiskaitymai su ieškovu sutriko 2008 m. gruodžio 1 d., tačiau, sudarydamas ginčijamus sandorius 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje, atsakovas dar nežinojo, jog bankas 2009 m. balandžio 22 d. nutrauks statybų finansavimą, jog dėl to atsiras finansinių sunkumų, todėl sprendė, kad, sudarydamas dovanojimo sutartis, atsakovas negalėjo pažeisti ieškovo, kaip tariamo kreditoriaus, interesų, ir pripažino neįrodyta aplinkybę, jog atsakovui E. D. buvo žinoma, kad jis pažeidžia kreditoriaus interesus. Pažymėjęs, kad ieškovas neįrodė, jog V. V. buvo nesąžiningas, žinojo apie E. D. skolas ir tokiu būdu galėtų būti siejamas su dovanojimo sandoriais, teismas pabrėžė, kad CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinta, jog hipoteka seka paskui daiktą, todėl, net ir panaikinus dovanojimo sandorius, ji išliktų, užtikrindama V. V. jo suteiktos paskolos grąžinimą, o kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti sutartinę hipoteką, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė. Pripažinęs, kad iš 2009 m. balandžio 8 d. antstolio rašto ir turto aprašo ieškovui tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą (ieškovas sužinojo apie skolininko turtinę padėtį), be to, ieškovui buvo žinoma, jog 2009 m. balandžio 22 d. bankas atsisakė toliau finansuoti statybos darbus, teismas taikė ieškinio senatį. Kadangi senaties terminas reiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu yra aiškiai apibrėžtas, ginčai tarp šalių kilo nuo 2009 m. pradžios, tai teismas sprendė, kad ieškinys paduotas (2011 m. sausio 10 d.) praleidus ieškinio senaties terminą, o atsakovo laukimas, kol paaiškės tikslus priteistinos sumos dydis (bus priimtas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimas) nėra pateisinamas, nes skolos dydis negali nulemti pažeistos teisės gynybos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Fometas“ apeliacinį skundą, 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą panaikino; priėmė naują sprendimą – pripažino negaliojančia E. D. ir T. D. 2008 m. gruodžio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-7781, kuria E. D. padovanojo T. D. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją – butą su rūsiu grąžino E. D.; pripažino negaliojančia E. D. ir T. D. 2009 m. sausio 5 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-24, kuria E. D. padovanojo T. D. 1503/4510 dalis žemės sklypo, kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją – 1503/4510 dalis žemės sklypo grąžino E. D.; ex officio pripažino negaliojančia T. D. ir V. V. 2009 m. kovo 31 d. sudarytą paskolos sutartį ir panaikino butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės R. I. 2009 m. balandžio 20 d. patvirtintos sutartinės hipotekos sutarties pagrindu nustatytą hipoteką, hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini); paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Nurodžiusi, kad, Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimu patenkinus ieškovo ieškinį, buvo patvirtinta jo reikalavimo teisė atsakovui, teisėjų kolegija pažymėjo, jog negalima laikyti, kad tik nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą; ieškovo teisė reikalauti sumokėti už atliktus darbus atsirado nuo tos dienos, kai minėti darbai buvo atlikti, o teismo sprendimo priteisti skolą priėmimas vertintinas tik kaip teisės į skolos priteisimą apgynimas. Dėl to teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui, kuris tinkamai neįvykdė savo pareigos apmokėti už atliktus darbus pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį, todėl ieškovas pagrįstai pareiškė actio Pauliana ieškinį, tokią teisę turėdamas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. Kadangi paaiškėjo, kad, atsakovui E. D. neatlygintinai perleidus jam nuosavybės teise priklausantį turtą, išieškojimas bus galimas tik iš vieno 2009 m. balandžio 8 d. turto apraše nurodyto nekilnojamojo turto objekto, kurio vertė 12 000 Lt, tai teisėjų kolegija sprendė, jog, sudarydamas ginčijamus sandorius, atsakovas pažeidė kreditoriaus interesus – pablogino savo turtinę padėtį ir apribojo ieškovo galimybę išieškoti priteistas sumas. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas E. D. būtų privalėjęs sudaryti dovanojimo sutartis, o teiginys, kad tai buvo moralinė tėvo pareiga sūnui, niekuo nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir atsakovo E. D. elgesį protingo, atsakingo, sąžiningo ir apdairaus asmens atžvilgiu, konstatavo, kad, sudarydamas ginčijamus sandorius, net ir nesant konkretaus AB SEB banko pranešimo apie nutraukiamą statybų finansavimą, atsakovas turėjo ir galėjo numatyti, jog sudaromi sandoriai pažeis jo kreditorių teises, nes dovanojimo sutartimis jis sumažino savo turto masę; atsakovui turėjo būti gerai žinoma jo finansinė padėtis, turimo turto hipotekos suvaržymai ir jų apimtis bei tai, kad vėlesni sandoriai sumažins jo turto masę, ir nors atsakovas netaps nemokiu, tačiau ieškovo galimybė išieškoti iš jo skolą itin sumažės. Nurodžiusi, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis), t. y. atsakovo T. D. sąžiningumas ar nesąžiningumas dovanojimo sandorių galiojimui reikšmės neturi, teisėjų kolegija atsižvelgė į aplinkybę, jog ginčijamais sandoriais perleistas turtas yra T. D. įkeistas, todėl, spręsdama dėl galimybės tinkamai apginti ieškovo interesus, įvertino ir atsakovo T. D. sąžiningumą. Teisėjų kolegija taikė CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtintą prezumpciją, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys yra nesąžiningos, jei skolininkas sandorį sudaro su artimuoju giminaičiu, nagrinėjamos bylos atveju – savo sūnumi. Kadangi ieškovui pateiktame turto apraše jokių duomenų apie aprašyto turto suvaržymus nebuvo nurodyta, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui pagrįstai manant, kad antstolis pareikštam reikalavimui užtikrinti aprašė tik tokį turtą, iš kurio būtų galima realiai išieškoti ieškovui priklausančias sumas, ieškovas neturėjo pareigos domėtis aprašyto turto galimais suvaržymais ar susipažinti su išsamiais duomenimis apie šį turtą. Teisėjų kolegija nustatė, kad tik gavęs 2010 m. gruodžio 29 d. antstolio raštą, kuriame nurodyta, jog iš dalies aprašyto turto išieškojimas negalimas, ieškovas sužinojo, kad jo teisės neužtikrintos taip, kaip šis tikėjosi, o apie ieškovo teises pažeidžiančius E. D. sudarytus turto dovanojimo sandorius ieškovui tapo žinoma 2010 m. gruodžio 17 d., todėl, nuo šios dienos skaičiuodama ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija laikė, jog jis nebuvo praleistas.
Kadangi ginčijamu sandoriu jam padovanotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), T. D. įkeitė paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti, tai teisėjų kolegija konstatavo, kad, net ir pripažinus negaliojančiomis dovanojimo sutartis bei pritaikius restituciją, ieškovo teisės ir teisėti interesai gauti tinkamą savo prievolės įvykdymą nėra užtikrinti, nes, esant minėto turto suvaržymui, išieškojimas iš jo pasunkėtų (hipoteka sektų paskui daiktą). Teisėjų kolegija sprendė, kad negali būti pateisinama tokia situacija, kai, pripažinus negaliojančiais sandorius actio Pauliana pagrindu, kreditoriaus teisės iš esmės nebūtų apgintos. Nurodžiusi, kad atsakovas T. D. įkeistą turtą įgijo nesąžiningai, neteisėtai, teisėjų kolegija konstatavo, jog negalima pripažinti ir įteisinti sandorio dėl šio turto įkeitimo, nes iš neteisės negali atsirasti teisė. Spręsdama dėl sudaryto įkeitimo sandorio teisėjų kolegija pažymėjo, kad sandorio realumas ir pagrįstumas kelia pagrįstų abejonių, todėl laikė, jog jis sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė įvertinusi tiek paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, tiek ir šios sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog atsakovas V. V. galėjo turėti paskolos sutartimi atsakovui T. D. paskolintą pinigų sumą (98 000 Lt); sandorio sudarymo metu pinigai buvo perduoti grynaisiais, sutartyje numatytas itin ilgas paskolos terminas, suteikta beprocentė paskola; pateikti įrodymai nepatvirtino juose nurodytų sumų už paskolą perdavimo atsakovui fakto; paskolos sutartis buvo sudaryta tą dieną, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo E. D. priteisimo, o hipoteka įregistruota tik vėliau (paskolos sutartyje susitarta, kad nekilnojamasis turtas turi būti įkeistas per vieną mėnesį nuo sutarties sudarymo); paskolos davėjas yra buvęs įmonės, kurios vadovas ir akcininkas buvo atsakovas E. D., darbuotojas. Teisėjų kolegijai abejonių sukėlė ir paskolos sutarties vykdymo aplinkybės, nes iki sprendimo priėmimo dienos net dalis paskolos sumos nebuvo grąžinta, o duomenys apie tai, kad už paskolos suteikimą yra mokamas atlygis, buvo pateikti tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendė, kad 2009 m. kovo 31 d. paskolos sutartis sudaryta tik dėl akių, neketinant realiai sukurti teisinių padarinių jos šalims, o tik siekiant pasunkinti galimybę kreditoriui nukreipti išieškojimą į turtą, perleistą negaliojančiu pripažinto sandorio pagrindu, todėl vadovaudamasi CK 1.86 straipsniu ex officio pripažino negaliojančia tiek paskolos sutartį, tiek jos įvykdymo užtikrinimui 2009 m. balandžio 20 d. sutartinės hipotekos sutarties pagrindu nustatytą hipoteką, hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini).
III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie jo pagrindiniai teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas V. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą, netinkamo taikymo ir aiškinimo. Kasatorius teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. individuali įmonė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147/2007">3K-3-147/2007</a>; 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. R. N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2012">3K-3-409/2012</a>; kt.). Tais atvejais, kai byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorių negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2009">3K-3-252/2009</a>). Kasatorius laikosi pozicijos, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai pasinaudojo jam CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise savo iniciatyva pripažinti sandorį niekiniu, pažymėdamas, jog nei procesiniuose dokumentuose, nei posėdžių metu pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose ieškovas nereikalavo pripažinti negaliojančia kasatoriaus ir atsakovo T. D. sudarytą paskolos sutartį, pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šios sutarties sudarymo aplinkybių ar negaliojimo, nebuvo teikiami jokie įrodymai ar paaiškinimai, susiję su paskolos sutarties sudarymu ar vykdymu, o visi skundžiamame sprendime nurodyti įrodymai, patvirtinantys, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, buvo arba išgalvoti, arba surinkti apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu nebuvo visapusiškai, išsamiai CPK nustatyta tvarka ištirtos ir išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su paskolos sutarties sudarymu ar vykdymu.
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą sudarytu dėl akių, netinkamo taikymo ir aiškinimo. Kasatorius nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-28/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-28/2011">3K-3-28/2011</a>; kt.). Kasatorius įsitikinęs, kad teisėjų kolegija nesivadovavo šiais išaiškinimais, nes proceso metu neprašė nei jo, nei atsakovo T. D. pateikti paaiškinimus, susijusius su jų valia sudaryti paskolos sutartį, neįvertino byloje nustatytų aplinkybių apie sandorio vykdymą (procesinių dokumentų, šalių paaiškinimų, notaro įrašo, sutartinės hipotekos sutarties sudarymo fakto, pakvitavimų). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso metu nebuvo informuotas apie pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis nėra sudaryta tik dėl akių, todėl neturėjo galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Kasatorius mano, kad teisėjų kolegijos nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog paskolos sutartis sudaryta tik dėl akių – dirbęs 18 metų jis turėjo galimybę susitaupyti 98 000 Lt, sutartį sudarius dviem fiziniams asmenims, paskolos sumos perdavimas grynaisiais pinigais negali būti laikomas neįprastu, byloje pateikti pakvitavimai nebuvo nuginčyti, todėl negali būti laikomi neturinčiais įrodomosios galios, sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas (iki 2015 m. kovo 1 d.), todėl paskolos gavėjas T. D. turėjo teisę paskolą grąžinti jam priimtinu būdu (visą ar dalimis).
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą reiškiant actio Pauliana ieškinį, netinkamo taikymo ir aiškinimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teises pažeidžiančio sandorio sudarymą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidžiančio sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2007">3K-3-423/2007</a>; kt.). Nesutikdamas su teisėjų kolegijos išvadomis dėl ieškinio senaties netaikymo šioje byloje, kasatorius mano, kad kolegija netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatoriaus manymu, teisėjų kolegija privalėjo įvertinti, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi didesni protingumo ir atidumo reikalavimai, kad jis aplaidžiai įvertino antstolio 2008 m. balandžio 8 d. raštą ir nepasinaudojo jame nurodyta išieškotojo teise susipažinti su vykdomąja byla, taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašais. Kasatorius nurodo, kad ieškovas privalėjo žinoti arba turėjo pasidomėti teisės normomis, reglamentuojančiomis turto areštą, ir tik tada spręsti, ar tikslinga domėtis areštuoto turto statusu.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, netinkamo taikymo ir aiškinimo. Kasaciniame skunde teigiama, kad teisėjų kolegija išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties sudarymu bei vykdymu, skundžiamame sprendime sugalvojo, jog kasatorius yra buvęs įmonės, kurios vadovas ir akcininkas buvo atsakovas E. D., darbuotojas, nors įrodymų, pagrindžiančių šį faktą byloje nėra. Kadangi nė viena iš proceso šalių nereiškė reikalavimų pripažinti paskolos sutartį tariamuoju sandoriu, tai, kasatoriaus vertinimu, teisėjų kolegija perėmė proceso šalių teises ir pareigas, pati rinko bei teikė įrodymus, pagrindžiančius paskolos sutarties tariamumą. Kasatorius mano, kad, pažeisdama proceso teisės normas bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, teisėjų kolegija išsamiai ir objektyviai neištyrė bei neįvertino byloje surinktų įrodymų, rinkdama įrodymus peržengė savo kompetencijos ribas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, o šie pažeidimai lėmė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą byloje; priimtas sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 2 dalyje teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nustatytų reikalavimų.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovai T. D. ir E. D. prašo kasacinį skundą tenkinti, palaikydami jame nurodytus argumentus ir motyvus.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio senaties taikymo
Kasatorius kaip vieną iš savo kasacinio skundo argumentų nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo subjektyvias galimybes sužinoti apie jo teises pažeidžiančių sandorių sudarymą, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį byloje.
CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų – ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tokia senaties termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), kasacinio teismo yra konstatuota, jog senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apie ieškovo teisių pažeidimą šiam tapo žinoma 2010 m. gruodžio 29 d., gavus antstolio raštą, kuriame buvo pranešta, jog išieškojimas iš dalies 2009 m. balandžio 8 d. turto apraše nurodyto turto negalimas dėl šio turto įkeitimo trečiajam asmeniui. Kadangi turto apraše jokių duomenų apie aprašyto turto suvaržymus nebuvo nurodyta, vykdymo procese duomenų apie išieškojimo iš areštuoto turto negalimumą nei antstolis, nei atsakovas E. D. ieškovui nepateikė, tai teismas laikė, jog ieškovas pagrįstai galėjo manyti jo teises esant tinkamai užtikrintas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismo motyvais. Teismo sprendimo vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, jis atsakingas už realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Skolos išieškojimą pavedęs antstoliui, kuriam teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikimas yra profesinė veikla, ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad, atlikus visas procedūras, skola bus išieškota. Ta aplinkybė, kad teisės aktai išieškotojui, be kita ko, suteikia teisę dalyvauti atliekant išieškojimo veiksmus, susipažinti su bylos medžiaga ar apskųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnis), nereiškia jo pareigos šiomis teisėmis privalomai naudotis, tikrinti visus antstolio veiksmus ar ieškoti papildomos informacijos. Dėl to, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškinio senaties termino pradžios momentu laikytinas ne turto aprašo sudarymo momentas, tačiau realus ieškovo informavimas apie išieškojimo negalimumą (2010 m. gruodžio 29 d. antstolio raštas). Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, atmestini kasatoriaus argumentai dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo.
Dėl teismo teisės ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir aplinkybių, nustatinėtinų sandorį pripažįstant sudarytu dėl akių
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai apeliacinės instancijos teismas ex officio pripažino sudaryta tik dėl akių ir todėl negaliojančia 2009 m. kovo 31 d. atsakovų T. D. ir V. V. paskolos sutartį. Kasatorius skunde teigia, kad ieškovas nereiškė reikalavimo nurodytą sutartį pripažinti negaliojančia, pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jos sudarymo aplinkybių ar negaliojimo sąlygų, renkami įrodymai, kurie patvirtintų ar paneigtų faktą, jog sutartis sudaryta nesiekiant sukurti teisinių padarinių, todėl, apeliacinės instancijos teismui CPK nustatyta tvarka visapusiškai ir išsamiai neištyrus aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties sudarymu ir vykdymu, ji ex officio teismo negalėjo būti pripažinta negaliojančia. Dalis šių kasacinio skundo argumentų pripažintini pagrįstais.
Kasacinis teismas, spręsdamas klausimus dėl sandorių negaliojimo, laikosi pozicijos, kad, nesant proceso šalies reikalavimo, teismas ex officio pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2012">3K-3-409/2012</a>; kt.). Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2012">3K-3-409/2012</a>; kt.).
Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą ex officio pripažinti tariamuoju sandoriu T. D. ir V. V. sudarytą paskolos sutartį, vertintina, ar byloje buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios sandorio fiktyvumą ir ar jų viseto pakako išvadai dėl akivaizdaus sandorio tariamumo. Tam, kad sandorį būtų galima pripažinti tariamuoju ir dėl to negaliojančiu dėl jį sudariusių subjektų valios ydos, ginčą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti, pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. M. Š. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362/2012">3K-3-362/2012</a>). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sandorio sudarymo metu kasatorius realiai negalėjo turėti paskolintos pinigų sumos, teismo vertinimu, abejones dėl sandorio tikrumo patvirtino grynųjų pinigų perdavimo faktas, tam tikros sutarties sąlygos (ilgas paskolos terminas, paskola beprocentė), sutarties vykdymo aplinkybės – iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo paskolos suma (jos dalis) nebuvo grąžinta, duomenys apie atlygį, mokamą už paskolos suteikimą, pateikti tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl jo nebuvo susitarta paskolos sutartyje. Atsižvelgęs į šias paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, tai, kad paskolos gavėjas buvo pripažintas nesąžiningu, apeliacinės instancijos teismas ex officio sprendė, jog 2009 m. kovo 31 d. paskolos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti iš paskolos sutarties kylančių teisinių padarinių, o tik siekiant pasunkinti galimybę kreditoriui nukreipti išieškojimą į negaliojančiu pripažinto sandorio pagrindu perleistą turtą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas ieškovo reikalavimą panaikinti hipoteką ir siekdamas užtikrinti actio Pauliana ieškinį pareiškusio kreditoriaus teisių įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, turėjo teisę vertinti sutartine hipoteka užtikrintą paskolos sutartį, jei byloje nustatytos aplinkybės sukėlė teismui pagrįstų abejonių dėl jos realumo. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų buvo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepakako pagrįstai išvadai, kad ginčijamas sandoris akivaizdžiai buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti jame nurodytų padarinių. Pažymėtina, kad ginčijamame sprendime nurodyti teismo argumentai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas V. V. (kasatorius) galėjo turėti paskolintą pinigų sumą, nepateikta įrodymų apie jo gaunamas pajamas ir jų dydį, neįrodo, jog kasatorius negalėjo turėti paskolos sutarties dalyką sudariusios pinigų sumos, tačiau patvirtina, kad iš byloje esančių dokumentų ir kitų duomenų nėra aiški kasatoriaus finansinė padėtis. Kadangi byloje taip pat yra duomenų apie tai, jog kasatorius dirbo, turėjo verslo liudijimą, tai egzistuoja galimybė, kad kasatorius uždirbo, sutaupė ar kitais būdais įgijo paskolintą pinigų sumą. Dėl to kasatoriaus finansinė padėtis ir jo galimybės sudaryti paskolos sandorį turi būti nustatinėjamos šalims teikiant išsamius jas patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus ir tik tuomet sprendžiama dėl šios tariamojo sandorio negaliojimo prielaidos buvimo (nebuvimo). Vien tai, kad paskolos sutarties vykdymą patvirtinantys dokumentai teismui buvo pateikti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, taip pat negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia sandorio sudarymo tik dėl akių faktą, nes, kaip teisingai nurodo kasatorius, ieškovas byloje actio Pauliana pagrindu reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis ir panaikinti nustatytą hipoteką, todėl atsakovams (tarp jų ir kasatoriui) reikėjo rengti atsikirtimus į ieškovo pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir atitinkamai nekilo pareigos įrodinėti paskolos sutarties realumą ir jos vykdymą patvirtinančių aplinkybių. Siekdamas išsiaiškinti paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į kasatorių prašydamas pateikti informaciją apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, tačiau kasatorius nebuvo informuotas, koks apeliacinės instancijos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodyto prašymo pateikti argumentus ir įrodymus dėl finansinio pajėgumo ir beprocentės sutarties sudarymo tikslas, todėl, byloje nesant pakankamai duomenų dėl sandorio tariamumo, teismas, juos rinkęs savo iniciatyva, nenurodęs, kokiu tikslu tai daro, ir ex officio nusprendęs dėl paskolos sandorio tariamumo, priėmė siurprizinį sprendimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismas turi CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę spręsti dėl niekinio sandorio fakto nustatymo ir jo padarinių taikymo, tačiau tai nereiškia, kad gali priimti siurprizinius sprendimus. Teisminio nagrinėjimo metu turi būti išsiaiškintos šalių pozicijos, jų reikalavimai, visos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, apsvarstyti galimi teisių gynimo būdai ir priimamas sprendimas dėl tinkamiausio iš jų atsižvelgiant į šalių pareikštus reikalavimus. Tais atvejais, kai sandoris susijęs su byloje pareikštu reikalavimu, teismas turi teisę savo iniciatyva vertinti ir pripažinti tokį sandorį niekiniu, kai toks konstatavimas yra būtinas siekiant apginti pažeistas teises ar užtikrinti viešąjį interesą, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių, o byloje yra duomenų, kurie leistų pripažinti sandorį ar aktą niekiniu. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje buvo, tačiau jų nepakako pagrįstai išvadai dėl paskolos sutarties tariamumo padaryti. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, tam, kad teismas ex officio galėtų sandorį pripažinti akivaizdžiai niekiniu ir dėl to negaliojančiu, jis laikydamasis CPK įtvirtintų reikalavimų privalo nustatyti (ištirti, išnagrinėti ir įvertinti) tą patvirtinančias bylos aplinkybes. Nuspręsdamas dėl paskolos sutarties tariamumo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar atsirado paskolos sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, nesiaiškino, kokia buvo tikroji šio sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino abejotinomis paskolos sutarties sąlygas dėl jos termino, atlygintinumo sąlygos nebuvimo, tačiau nenustatė ir dėl to neįvertino paskolos sutarties šalių valios, sandorio sudarymo ir atskirų jo sąlygų nustatymo tikslų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl paskolos sutarties teisėtumo, jos turi būti nustatytos ir ištirtos bylą nagrinėjant iš esmės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, konstatuoja, kad ginčą nagrinėję teismai nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir nevertino nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių dėl paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo. Teisėjų kolegija laiko, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė ginčo dėl sutartinės hipotekos panaikinimo esmės, o dėl byloje būtinų ištirti ir nustatyti faktinių aplinkybių masto ši aplinkybė negali būti pašalinta apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir hipotekos panaikinimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties sudarymu bei vykdymu. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija jau pasisakė vertindama paskolos sutarties pripažinimo tariamuoju sandoriu teisėtumą, todėl plačiau jų neanalizuoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą atsakovas V. V. sumokėjo 2982 Lt žyminio mokesčio bei turėjo 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų už kasacinio skundo parengimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 82,66 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui tenkinus dalį kasacinio skundo ir nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl T. D. ir V. V. 2009 m. kovo 31 d. sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ex officio, butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) nustatytos hipotekos (hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią bylos dalį perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė
